CP v2

Tag: JAV

  • DI klaida JAV moterį pasiuntė už grotų: pusmetis kalėjime, prarastas namas ir jokio atsiprašymo

    JAV Tenesio valstijoje gyvenanti 50-metė Angela Lipps beveik šešis mėnesius praleido kalėjime po to, kai veidų atpažinimo sistema, paremta dirbtiniu intelektu, klaidingai susiejo ją su bankinio sukčiavimo byla. Moteris buvo sulaikyta ir laikyta už grotų, nors vėliau paaiškėjo, kad ji neturėjo nieko bendra su tiriamu nusikaltimu.

    Byla kilo dėl sukčiavimo Farge, Šiaurės Dakotoje, kai iš banko sąskaitų buvo neteisėtai išimtos didelės pinigų sumos, pasitelkus suklastotą JAV kariuomenės pažymėjimą. Tyrėjai peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir, bandydami nustatyti įtariamąją, pasitelkė veidų atpažinimo programą, kuri kaip galimą sutapimą nurodė Angelą Lipps.

    2023 metų liepą federaliniai maršalai ją sulaikė namuose Tenesyje. Pasak moters, pareigūnai veikė nukreipę ginklus, o sulaikymas įvyko tuo metu, kai ji rūpinosi vaikais.

    Po sulaikymo moteris buvo uždaryta į apygardos kalėjimą ir, kaip teigiama, beveik keturis mėnesius neturėjo galimybės būti paleista už užstatą, kol laukė perdavimo Šiaurės Dakotai. Jai buvo pareikšti aštuoni kaltinimai, įskaitant vagystę ir neteisėtą asmens identifikacinių duomenų panaudojimą.

    Lūžis įvyko prieš pat Kalėdas, kai advokatas Jay Greenwood gavo bankų dokumentus ir laiko žymas. Įrašai patvirtino, kad tuo metu, kai Farge buvo atliekamos įtariamos operacijos, Angela Lipps buvo Tenesyje, todėl kaltinimai prarado pagrindą ir ji buvo paleista.

    „Dokumentai aiškiai parodė, kad tuo metu, kai vyko operacijos Farge, aš buvau Tenesyje“, – sakė Angela Lipps.

    Tačiau klaida turėjo skaudžių pasekmių: moteris teigia praradusi namą, automobilį ir net augintinį, o iš institucijų taip ir nesulaukusi atsiprašymo. Tokie atvejai atkreipia dėmesį į veidų atpažinimo technologijų taikymo rizikas, kai DI rezultatai traktuojami kaip patikimas įrodymas, o ne kaip pirminė užuomina, kurią būtina patikrinti.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad veidų atpažinimo sistemos gali klysti dėl prastos vaizdo kokybės, netinkamo apšvietimo, kameros kampo, taip pat dėl duomenų rinkinių, kuriais apmokyti modeliai. Praktikoje tai reiškia, kad DI pateiktas sutapimas turėtų būti tik vienas iš tyrimo elementų, o žmogaus atliekamas patikrinimas, papildomi įrodymai ir aiškios procedūros tampa kritiškai svarbūs, siekiant išvengti neteisėto sulaikymo.

  • DI griebiasi žirklių: JAV technologijų milžinai masiškai atleidžia, skaičiai stulbina

    JAV technologijų sektoriuje fiksuojama ryškiausia darbuotojų mažinimo banga per beveik dvejus metus, o viena pagrindinių priežasčių vis dažniau įvardijamas spartus dirbtinis intelektas diegimas. Naujausi duomenys rodo, kad vien per gegužę bendrovės paskelbė apie dešimtis tūkstančių planuojamų darbo vietų panaikinimą, daugiausia biurų ir administracinėse grandyse.

    Remiantis darbuotojų atleidimų stebėseną vykdančios „Challenger, Gray & Christmas“ statistika, gegužę technologijų sektoriuje buvo pranešta apie 38 242 planuojamus atleidimus. Tai didžiausias mėnesinis rodiklis nuo 2024 metų rugpjūčio ir aiškus signalas, kad įmonės spartina kaštų mažinimą bei veiklos perorganizavimą.

    Per pirmus penkis 2026 metų mėnesius bendra paskelbtų atleidimų apimtis technologijų pramonėje pasiekė 123 653. Tai daugiau nei 65 proc. viršija tą patį laikotarpį prieš metus, todėl darbo rinkoje stiprėja nerimas, kad dalis pareigybių gali nebegrįžti net ir stabilizavusis ekonomikai.

    „Matome, kad įmonės vis dažniau atvirai pripažįsta: dalį darbų, kurie anksčiau buvo patikėti biuro darbuotojams, perima automatizavimas ir DI“, – sakė „Challenger, Gray & Christmas“ atstovas Andy Challengeris.

    Didžiosios technologijų bendrovės šią kryptį aiškina poreikiu greičiau prisitaikyti prie paklausos pokyčių ir finansuoti naujas investicijas. Tarp įmonių, kurios pastaruoju metu skelbė apie didesnes restruktūrizacijas, minimos „Meta“, „Intuit“ ir „Cisco Systems“, pabrėžiančios automatizacijos bei DI sprendimų plėtrą.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis rutininių užduočių, susijusių su klientų aptarnavimu, vidinių procesų administravimu, dokumentų parengimu ar ataskaitų rengimu, vis dažniau perkeliama į programinius įrankius. Verslai tikisi greitesnių procesų, mažesnių klaidų ir didesnio našumo, tačiau darbuotojams tai tampa spaudimu persikvalifikuoti.

    Vis dėlto JAV darbo rinka kol kas nerodo staigaus bedarbystės šuolio vien dėl technologijų sektoriaus mažinimų. Ekonomistai tai aiškina tuo, kad atleidimai dažnai paliečia aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurie paprastai turi daugiau galimybių rasti darbą kitose įmonėse ar pereiti į gretimas sritis, pavyzdžiui, duomenų analizę, kibernetinį saugumą ar DI projektų valdymą.

    Analitikai perspėja, kad jei DI diegimo tempas išliks toks pats, rinkoje gali įsitvirtinti nauja realybė: dalis pareigybių bus kuriamos greičiau, bet tuo pat metu kitos bus nuosekliai naikinamos. Ši transformacija labiausiai palies tas darbo vietas, kuriose didelę dalį užduočių sudaro pasikartojantis informacijos apdorojimas ir standartizuota komunikacija.

  • Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Vaizdo įrašuose iš JAV kelių policijos dažnai matyti pasikartojantis veiksmas: pareigūnas, priėjęs prie sustabdyto automobilio, dar prieš pokalbį trumpam paliečia galinę dalį – bagažinę, žibintą ar sparną. Europoje toks gestas retesnis, todėl vairuotojams jis neretai atrodo keistas arba net grėsmingas.

    Apie šį įprotį ilgainiui atsirado mitų: vieni manė, kad taip tikrinama, ar bagažinėje nesislepia žmogus, kiti tai laikė paprastu ritualu. Tačiau praktinis paaiškinimas dažniausiai paprastesnis ir susijęs su tuo, kaip anksčiau buvo fiksuojamos tokios situacijos, kai dar nebuvo plačiai naudojamos asmeninės kameros.

    Kas slypi už gesto?

    Istoriškai JAV pareigūnai, paliesdami automobilį, galėdavo palikti pirštų atspaudą ant kėbulo. Tai veikė kaip elementarus žymėjimas, padedantis vėliau susieti transporto priemonę su konkrečia patikra, jei vairuotojas bandydavo pasišalinti ar automobilis būdavo rastas kitur.

    Toks papildomas „kontaktas“ buvo ypač naudingas tais atvejais, kai automobilis galėjo būti pavogtas, turėti suklastotus ar pakeistus valstybinius numerius arba būti siejamas su kitu nusikaltimu. Vien atspaudas savaime nebūdavo lemiamas įrodymas, bet kartu su pareigūno užrašais ir kitais duomenimis galėjo padėti atkurti įvykių seką.

    Kodėl Europoje tai rečiau matoma?

    Daugelyje Europos šalių kelių kontrolės praktika remiasi kitais fiksavimo būdais, o pareigūnų veiksmai dažniau standartizuojami taip, kad būtų išvengta bereikalingo fizinio kontakto su automobiliu. Jei kyla įtarimų dėl nusikaltimo, papildomas kėbulo lietimas gali net trukdyti, nes ant paviršių esantys pėdsakai kartais turi įrodomąją vertę.

    Vis dėlto panašių gestų kartais galima pamatyti ir kitur: pareigūnai pokalbio metu gali trumpam padėti ranką ant stogo ar kitos transporto priemonės dalies. Iš šono tai atrodo kaip natūralus judesys, tačiau tam tikrose situacijose jis gali atlikti ir praktinę funkciją – nuo situacijos kontrolės iki papildomo fiksavimo, kas ir su kuo turėjo kontaktą.

    Šiandien svarbiausia – fiksavimas ir saugumas

    Pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį perėmė vaizdo registratoriai, kūno kameros ir skaitmeniniai incidentų protokolai, todėl pirštų atspaudų logika kaip pagrindinis „žymėjimo“ būdas prarado reikšmę. Tačiau įprotis kai kur išliko dėl tradicijos ir procedūrinio mąstymo.

    Vairuotojams svarbiausia prisiminti, kad pats gestas dažniausiai nereiškia nei papildomos įtarimų priežasties, nei paslėpto patikrinimo. Įprastai tai tik trumpas veiksmas, atsiradęs iš senesnių praktinių metodų ir vėliau tapęs vienu atpažįstamiausių JAV kelių policijos elgesio bruožų.

  • Prieš 90 metų JAV pasodino 220 mln. medžių: kaip apsauginės juostos iki šiol gelbsti ūkius

    Didžiosios lygumos JAV 1930-aisiais tapo vienos didžiausių ekologinių nelaimių epicentru: vadinamasis Dulkių dubuo kilo ne vien dėl sausros. Ilgus metus intensyviai ariant prerijų dirvožemį, o vėjams sustiprėjus, derlingas viršutinis sluoksnis buvo tiesiog išpūstas, o ūkiams teko milžiniški nuostoliai.

    Reaguodama į krizę, federalinė valdžia ėmėsi plataus masto sprendimo, kuris šiandien skambėtų kaip gamta paremta infrastruktūra. 1935 metais, vykdant Naujojo kurso programas, pradėtas Prerijų valstijų miškinimo projektas, turėjęs sumažinti vėjo eroziją ir stabilizuoti žemės ūkio plotus.

    Dulkių audros Didžiosiose lygumose kilo dėl kelių veiksnių sankirtos: užsitęsusios sausros, natūralių žolynų suarimo ir stiprių vėjų. Kai dirva neteko augalų dangos ir drėgmės, vėjas pakeldavo dulkes į orą, o tūkstančiai ūkių atsidūrė ties išlikimo riba.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad tai buvo ne vien gamtos, bet ir žmogaus veiklos nulemtas įvykis. Būtent todėl sprendimas buvo nukreiptas į kraštovaizdžio pertvarkymą, o ne tik į skubią paramą nukentėjusiems.

    Projektas rėmėsi vėjolaužų ir miško apsauginių juostų idėja: medžiai sodinami eilėmis, kad sulėtintų vėją ir mažintų dirvos išpustymą. JAV Miškų tarnybos ir akademinių institucijų apžvalgose nurodoma, kad per programą buvo pasodinta apie 220 milijonų medžių sodinukų.

    Skaičiuojama, kad taip suformuota maždaug 29 900 kilometrų apsauginių juostų, jos pasiekė dešimtis tūkstančių ūkių. Svarbi detalė ta, kad daug juostų buvo įrengta privačiose žemėse: valstybė teikė planavimą ir techninę pagalbą, o ilgalaikė priežiūra liko ūkininkams.

    Nors viešojoje erdvėje projektas neretai vadintas Didžiąja medžių siena, realybėje nebuvo suformuotas ištisinis miško barjeras nuo Kanados iki Teksaso. Vietoj to skirtingose valstijose atsirado tūkstančiai atskirų juostų, pritaikytų konkrečių ūkių laukams, reljefui ir vėjų krypčiai.

    Miškininkystės specialistai pabrėžė ir aerodinamiką: efektyviausia yra pusiau pralaidi užtvara, kuri dalį oro praleidžia, o dalį sulėtina. Tokia struktūra sumažina žalingą turbulenciją, kurią sukeltų visiškai tanki siena.

    Šiuolaikinės JAV Žemės ūkio departamento ir Nacionalinio agromiškininkystės centro rekomendacijos vėjolaužas sieja su mažesne vėjo erozija, geresniu dirvos drėgmės išlaikymu ir mažesne augalų žala. Papildomai jos gali sumažinti sniego supustymą ir kurti pavėsį gyvuliams, o biologinei įvairovei tai tampa koridoriumi ir buveine.

    Vertinimuose taip pat minima, kad gerai suprojektuotos juostos kai kuriais atvejais gali didinti pasėlių grynąjį derlių iki 20 proc., nors rezultatas priklauso nuo vietos sąlygų, rūšių parinkimo ir priežiūros. Didėjant sausrų bei ekstremalių orų rizikai, šios priemonės vis dažniau vertinamos kaip prisitaikymo prie klimato kaitos dalis.

    Vis dėlto tyrėjai įspėja, kad dalis istorinių juostų per dešimtmečius buvo iškirstos ar sunyko, o jų būklė ne visur aiški. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama istorinių įrašų skaitmeninimui ir stebėsenai, kad būtų galima planuoti atnaujinimą ir apsaugoti tai, kas dar veikia.

    Ši beveik prieš šimtmetį pradėta programa primena paprastą pamoką: kartais didžiausią poveikį duoda ne vienkartinės kampanijos, o dešimtmečiams suplanuota priežiūra. 220 milijonų medžių istorija rodo, kad kraštovaizdžio sprendimai gali tapti ilgalaike „nematoma“ infrastruktūra, kuri ūkius saugo ir po kelių kartų.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • Karalienė Leticija pribloškė Pasaulio čempionato finale: raudona suknelė tapo Ispanijos talismanu

    Karalienė Leticija pribloškė Pasaulio čempionato finale: raudona suknelė tapo Ispanijos talismanu

    Ispanijos karalienė Leticija su karaliumi Pilypu VI pasirodė futbolo Pasaulio čempionato 2026 metų finale JAV, kur stadiono garbės ložėje stebėjo lemiamą rungtynių akistatą. Ceremoninėje zonoje taip pat dalyvavo aukščiausio lygio politiniai lyderiai ir FIFA vadovybė, o dėmesys krypo ne tik į aikštę, bet ir į tribūnas.

    Šį kartą Leticija pasirinko ryškiai raudoną, klasikinio A silueto suknelę su išraiškingomis rankovėmis. Tokia spalva akivaizdžiai susišaukė su Ispanijos vėliavos tonais, todėl jos įvaizdis tapo natūralia sportinės šventės dalimi, išlaikydamas oficialų, reprezentacinį stilių.

    Aprangą papildė santūrūs aksesuarai ir minimalistiniai papuošalai, o šukuosena bei makiažas išliko subtilūs. Mados komentatoriai pabrėžė, kad būtent toks „mažiau yra daugiau“ principas dažniausiai geriausiai veikia dideliuose tarptautiniuose renginiuose, kur svarbu neperžengti formalumo ribos.

    Karalienės Leticijos stilius jau ne kartą tapo aptariamas dėl gebėjimo derinti protokolą ir šiuolaikiškumą. Jos pasirinkimai dažnai interpretuojami ne tik kaip estetika, bet ir kaip minkštoji komunikacija, kai spalvos bei siluetai subtiliai siunčia žinutę apie progą, šalies tapatybę ar palaikymą komandai.

    Po finalo socialiniuose tinkluose greitai prigijo mintis, kad raudona suknelė tapo savotišku sėkmės ženklu Ispanijai. Nors tokios simbolikos neįmanoma patikrinti, akivaizdu viena: Leticija dar kartą pademonstravo, kaip karališkasis įvaizdis gali tapti vienu ryškiausių vakaro akcentų greta sporto emocijų.

  • Melania Trump nustebino 2026 metų pasaulio futbolo finalo tribūnose: apranga siuntė aiškią žinutę

    Melania Trump nustebino 2026 metų pasaulio futbolo finalo tribūnose: apranga siuntė aiškią žinutę

    2026 metų FIFA pasaulio čempionato finalas tarp Argentinos ir Ispanijos Ruterforde, Naujojo Džersio valstijoje, pritraukė ne tik futbolo gerbėjus, bet ir ryškiausius politikos bei sporto pasaulio veikėjus. Viena labiausiai aptarinėtų vakaro detalių tapo Melanios Trump pasirodymas ir jos pasirinktas įvaizdis.

    Pirmoji ponia vilkėjo baltas kelnes ir baltą viršutinę dalį, derintą su rudos spalvos švarkeliu, kurį puošė raudoni, balti ir mėlyni akcentai. Toks derinys daugeliui pasirodė kaip sąmoninga aliuzija į Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos spalvas.

    Stadione tuo metu dominavo komandų sirgalių spalvos: Argentinos gerbėjai rinkosi žydrą ir baltą, o Ispanijos tribūnos mirgėjo raudonai geltonais deriniais. Melania Trump akivaizdžiai vengė bet kurios komandos atributikos, todėl jos neutralesnė, bet simboliška apranga išryškėjo dar labiau.

    Toks pasirinkimas siejamas ir su JAV, kaip vienos iš turnyro šeimininkių, vaidmeniu. 2026 metų pasaulio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kai pirmenybes bendrai rengė trys šalys: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Meksika, o pats turnyras vyko išplėstu 48 rinktinių formatu.

    Melania Trump rungtynes stebėjo garbės ložėje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir FIFA prezidentu Gianni Infantino. Tarp svečių minėti ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, Kanados ministras pirmininkas Mark Carney, taip pat Ispanijos karalius Pilypas VI su karaliene Letizija, kurie savo apranga atvirai palaikė Ispanijos rinktinę.

    Politikos ir sporto renginiuose apranga dažnai tampa ne tik stiliaus, bet ir komunikacijos priemone, ypač kai stebi šimtai milijonų žiūrovų. Šįkart Melanios Trump įvaizdis buvo interpretuojamas kaip subtilus bandymas išlaikyti neutralumą sportinėje akistatoje, kartu pabrėžiant šeimininkaujančios valstybės simboliką.

    Vieši Melanios Trump pasirodymai sporto renginiuose pastaraisiais metais buvo reti, todėl jos apsilankymas finale sulaukė papildomo dėmesio. Nors aikštėje vyko kova dėl titulo, už jos ribų nemažai diskusijų sukosi apie tai, kaip vienas aprangos derinys gali tapti aiškiai nuskaitoma žinute tarptautiniame renginyje.

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.

    Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.

    Kas pasikeitė JAV taktikoje?

    Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.

    Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.

    Teherane griežtėja retorika

    Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.

    Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.

    Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.

    Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.

  • Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Imigracijos ir muitinės kontrolės tarnyba ICE turėtų tęsti automobilių stabdymus keliuose, nors po pastarųjų mirtinų incidentų ši praktika, kaip skelbiama, buvo pristabdyta. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose nuskambėjo tuo metu, kai Vidaus saugumo departamentas DHS ėmėsi peržiūrėti agentų veiksmų taisykles.

    Trumpas teigė, kad sustabdymai kelyje esą yra vienas veiksmingiausių įrankių sulaikant asmenis, kuriuos jo administracija sieja su nusikalstamumu ir neteisėtu buvimu šalyje. Jo retorika leidžia suprasti, kad jis nenori atsisakyti šios priemonės net ir didėjant kritikai dėl rizikos gyventojams bei pareigūnams.

    „Negalime atsisakyti vieno svarbiausių ir efektyviausių ICE kovos su nusikalstamumu įrankių – sustabdymų kelyje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Apie politikos pokyčius pranešta po dviejų mirtinų susišaudymų, kuriuose, kaip skelbė JAV žiniasklaida, dalyvavo ICE pareigūnai. Pranešimuose nurodoma, kad DHS nurodė pareigūnams nestabdyti judančių transporto priemonių vien tam, kad būtų sulaikyti ar apklausti automobilyje esantys asmenys.

    Vienas labiausiai aptariamų atvejų įvyko Meino valstijoje, kur per sustabdymą žuvo Kolumbijos pilietis Joanas Sebastianas Guerrero. Kitas incidentas fiksuotas Hiustone, taip pat pranešta apie dar vieną žūtį Floridoje, kai bėgdamas nuo federalinių pareigūnų 28 metų vyras buvo partrenktas sunkvežimio.

    Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro šį įvykį pavadino nužudymu ir pareiškė, kad žuvusysis, jo vertinimu, buvo traktuotas kaip neturintis teisių. Incidentai dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kiek agresyvūs sulaikymai kelyje yra suderinami su viešuoju saugumu ir pareigūnų atsakomybės standartais.

    JAV senatorė Susan Collins viešai ragino DHS vadovybę nutraukti visus nebūtinus transporto priemonių stabdymus. Tuo metu buvęs laikinasis ICE vadovas Johnas Sandwegas žiniasklaidai yra sakęs, kad per pastaruoju metu sugriežtintas imigracijos operacijas galėjo būti apie 18 šaudymų, susijusių su sustabdymais kelyje.

    Ši tema JAV nuolat kelia aštrias diskusijas, nes sustabdymai kelyje dažnai vertinami kaip didelės įtampos situacijos, kuriose sprendimai priimami per sekundes. Kritikai pabrėžia, kad tokios operacijos padidina klaidų ir perteklinės jėgos riziką, o šalininkai akcentuoja greitą prieigą prie ieškomų asmenų.

    Kol kas neaišku, ar DHS nurodymai yra laikina priemonė, skirta sumažinti riziką po rezonansinių incidentų, ar platesnės politikos krypties keitimas. Trumpui viešai raginant tęsti sustabdymus, ICE ir DHS sprendimai artimiausiu metu taps vienu svarbiausių imigracijos politikos išbandymų tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.