CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.

  • JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    JK po išpuolio Londone pakėlė terorizmo grėsmės lygį iki didelio: ką reiškia „severe“?

    Jungtinės Karalystės vyriausybė balandžio 30 dieną pakėlė oficialų terorizmo grėsmės lygį iš reikšmingo į didelį, po to, kai Šiaurės Londone buvo subadyti du žydų bendruomenės nariai. Policija šį išpuolį įvardijo kaip teroro aktą, o abu nukentėjusieji gydomi ligoninėje, jų būklė stabili.

    Grėsmės lygis didelis Jungtinėje Karalystėje yra antras pagal aukštumą penkiabalėje skalėje. Jis reiškia, kad žvalgybos tarnybos vertina teroro ataką kaip labai tikėtiną artimiausiu laikotarpiu, todėl institucijos gali stiprinti prevencines priemones ir apsaugą jautriausiose vietose.

    Kas nutiko Golders Green rajone?

    Išpuolis įvyko Golders Green rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių Londono žydų bendruomenės centrų. Sužeisti 34 ir 76 metų vyrai, o incidentas sukėlė didelį nerimą vietos gyventojams ir paskatino politikų pažadus skubiai didinti saugumą.

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris, apsilankęs rajone, teigė, kad valdžia imsis visų priemonių neapykantos nusikaltimams pažaboti. Vizito metu dalis protestuotojų kritikavo vyriausybę, tvirtindami, kad antisemitizmo problema sprendžiama per lėtai.

    „Antisemitizmas yra sena neapykanta. Istorija rodo, kad jos šaknys gilios, o nusisukus ji sugrįžta ir sustiprėja“, – sakė Keiras Starmeris.

    Įtariamasis ir tyrimo kryptys

    Policija sulaikė 45 metų vyrą, įtariamą pasikėsinimu nužudyti, o patį išpuolį kvalifikavo kaip terorizmą. Pareigūnai nurodė, kad įtariamasis anksčiau buvo minimas dėl rimto smurto ir psichikos sveikatos problemų, taip pat galėjo būti susijęs su kitu incidentu Londone dar prieš užpuolimą.

    Skelbiama, kad 2020 metais jis buvo patekęs į „Prevent“ programos akiratį, kuri skirta nukreipti asmenis nuo radikalizacijos. Byla vėliau buvo uždaryta, tačiau viešai neatskleidžiama, kodėl jis buvo nukreiptas į šią programą.

    Augantis antisemitizmo spaudimas ir saugumo priemonės

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje fiksuojama daugiau antisemitinių incidentų tiek internete, tiek viešose erdvėse, o įtampa sustiprėjo po 2023 metų spalio 7 dienos įvykių Izraelyje ir vėlesnio karo Gazos Ruože. Šiame kontekste institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę sparčiau reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir ekstremizmo rizikas.

    Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood teigė, kad tikrinama, ar internete pasirodę pareiškimai dėl atsakomybės už ataką yra patikimi, ar tik bandymas pasinaudoti situacija. Saugumo ekspertai taip pat ragina vertinti tokius pareiškimus atsargiai, nes pavadinimai ir „prekės ženklai“ kartais naudojami siekiant klaidinti tyrėjus.

    Britų saugumo tarnybos pastaruoju metu ne kartą viešai įspėjo apie bandymus vykdyti išpuolius Europoje, pasitelkiant tarpininkus ar nusikalstamas grupes. Šiame fone grėsmės lygio pakėlimas reiškia ne tik politinę žinutę visuomenei, bet ir praktinį signalą institucijoms griežtinti apsaugą bei stiprinti žvalgybinį darbą.

  • Romėnų kario suvenyras iš Hadriano sienos netikėtai rastas Ispanijoje: kuo jis unikalus

    Romėnų kario suvenyras iš Hadriano sienos netikėtai rastas Ispanijoje: kuo jis unikalus

    Radęs suvenyrą, paliko užuominą

    Beveik prieš 2 000 metų Romos kariuomenėje tarnavęs keltiberų kilmės karys, baigęs tarnybą Britanijos provincijoje, išsiruošė į ilgą kelionę namo. Kartu su asmeniniais daiktais jis vežėsi ir išskirtinį suvenyrą iš tolimiausio imperijos pakraščio.

    Šis suvenyras po daugelio amžių atsitiktinai rastas Berlanga del Duero apylinkėse Sorijos provincijoje Ispanijoje. Dabar jis pristatomas kaip vadinamoji Berlanga taurė, kurios naują analizę paskelbė mokslininkų grupė, dirbusi kartu su Ispanijos Nacionaliniu archeologijos muziejumi ir CSIC tyrėjais.

    Kas yra Berlanga taurė?

    Taurė yra nedidelis emaliuotas bronzinis indas, kurio puošyba atkartoja Hadriano sieną, vieną garsiausių Romos laikų statinių. Hadriano siena Britanijoje buvo pastatyta 122–128 metais ir driekėsi apie 117 kilometrų, saugodama provincijos šiaurinę ribą.

    Mokslininkai primena, kad su šia siena siejama itin reta atminimo indų serija: emaliu dekoruotuose pusapvaliuose bronziniuose dubeniuose ar taurėse pavaizduojami bokšteliai, o viršuje išraižomi fortų pavadinimai. Iki šiol pasaulyje buvo žinomi penki tokie dirbiniai ir du fragmentai.

    Kuo ji išsiskiria iš kitų?

    Ispanijoje rasta taurė pakeitė ankstesnį vaizdą, nes jos įrašuose minimi rytinės Hadriano sienos dalies fortai. Pasak tyrėjų, tai vienintelė šios serijos taurė, kurioje įrašyti Cilurnum (dabartinis Chesters), Onno (Halton Chesters), Vindobala (Rudchester) ir Condercom (Benwell) pavadinimai.

    Kitose žinomose taurėse minėti tik vakarų ir centrinės sienos atkarpos fortai, todėl Berlanga radinys laikomas išskirtiniu indėliu aiškinantis, kaip buvo kuriami šie prestižiniai dirbiniai ir kaip romėnai „įamžindavo“ tarnybą pasienyje.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į užrašų išdėstymą: pavadinimai sudėti iš vakarų į rytus taip, tarsi žiūrima į sieną iš romėnų kontroliuotos pusės. Tokia orientacija, anot jų, padeda naujai interpretuoti, kaip šie indai buvo „skaitomi“ ir demonstruojami.

    Skaitmeninis atkūrimas ir gamybos laikas

    Rastas indas buvo suskilęs, deformuotas ir nevisiškas, tačiau išliko apie 80–90 proc. pradinio tūrio. Tai leido mokslininkams sukurti tikslų skaitmeninį modelį, sujungiant išlikusius fragmentus ir atkuriant pirminę formą.

    Skaitmeninė rekonstrukcija parodė, kad taurės skersmuo ties anga siekė 11,34 centimetro, ties pagrindu – 4,95 centimetro, o aukštis – 7,89 centimetro. Pagal šiuos duomenis Berlanga taurė laikoma didžiausia iš visos žinomos serijos.

    Gamybos vietai ir laikui nustatyti atlikta metalo sudėties analizė, taip pat švino izotopų tyrimai, kuriuos mokslininkai siejo su kasybos regionais. Išvadose teigiama, kad lydinys atitinka 2 amžiaus Britanijos romėniškų dirbinių bronzos sudėtį, o žaliava greičiausiai buvo gauta šiaurės Anglijoje arba Velse.

    Sujungus techninius duomenis ir istorines žinias apie taurėje minimus fortus, dirbinys datuojamas 124–150 metais. Tai laikotarpis, kai Hadriano siena jau veikė kaip pagrindinė Romos Britanijos gynybinė riba, o joje tarnavo įvairios iš skirtingų imperijos regionų suformuotos kohortos.

    Kaip taurė atsidūrė Ispanijoje?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė yra susijusi su Romos kariuomenės praktika į tarnybą įtraukti karius iš užkariautų teritorijų. Istoriniuose šaltiniuose minima keltiberų dalinio Cohors I Celtiberorum tarnyba Hadriano sienoje, todėl tikėtina, kad suvenyrą į gimtąsias žemes parsivežė būtent iš šių kraštų kilęs veteranų luomo karys.

    „Žinome, kad romėnai į kariuomenę įtraukdavo karius iš neseniai užkariautų teritorijų, o keltiberų dalinys tarnavo Hadriano sienoje“, – sakė Roberto de Pablo, vienas iš tyrimo autorių ir CAETRA instituto tyrėjas Berlanga de Duero.

    Mokslininkai tokias taures vertina kaip prestižinius, tikėtina, pagal užsakymą pagamintus dirbinius, skirtus dovanoms ar karinį statusą pabrėžiančiai aplinkai. Emalis, spalvinė puošyba ir kruopšti lotyniška inskripcija rodo, kad tai ne buitinė tara, o simbolinę reikšmę turėjęs artefaktas.

    „Šių taurių meistrystė ir medžiagos rodo, kad tai buvo prestižiniai daiktai, greičiausiai skirti dovanoms ar tarnybą pasienyje ėjusiai karinei elitinei aplinkai“, – sakė Méridos archeologijos instituto tyrėjas Jesús García Sánchez.

    Atradimas atvėrė ir naują vietovės istoriją

    Taurės radimvietė paskatino papildomus tyrimus netoli Berlanga del Duero esančioje La Cerrada del Arroyo teritorijoje. Archeologai derino paviršinius žvalgymus, georadarą ir istorinių aeronuotraukų analizę.

    Tyrimų metu aptikti romėniškos vilos komplekso pėdsakai: identifikuotas bent vienas stačiakampis pastatas, apie 17 metrų ilgio ir 14 metrų pločio, su keliomis patalpomis. Greta fiksuota ir apsidės formos patalpa su nedideliu priestatu, o kompleksas, kaip manoma, veikė nuo 1 iki 4 amžiaus.

    Šiuo metu Berlanga taurė, inventorizuota kodu 2025/3, saugoma Sorijos Numantijos muziejuje, kur jai atliekami restauravimo darbai. Mokslininkai pabrėžia, kad tai antras toks radinys Pirėnų pusiasalyje, tačiau vienintelis šios serijos dirbinys, kuris liks eksponuojamas Ispanijoje.

  • Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Darbo mokesčiai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai dažnai didesni, nei rodo vien atlyginimų „į rankas“ palyginimai. Vertinant vadinamąjį mokesčių pleištą matyti, kiek visų darbo sąnaudų atitenka valstybei mokesčių ir socialinio draudimo įmokų forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.

    Mokesčių pleištas apima gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialines įmokas ir darbdavio socialines įmokas. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik darbuotojo „popierinis“ atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio našta, kuri didina bendrą darbo vietos kainą.

    Kas yra mokesčių pleištas?

    Pagal „Tax Foundation“ 2026 metų ataskaitą, kurioje vertinti 2025 metų mokesčiai vidutinį atlyginimą gaunančiam vienišam darbuotojui be vaikų, mokesčių pleištas 28 Europos šalyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leidžia palyginti šalis, kuriose viešosios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.

    Šis rodiklis nėra universalus visiems, nes reali našta priklauso nuo pajamų, šeimos padėties ir taikomų lengvatų. Vis dėlto jis aiškiai parodo, ar valstybė daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajamų šaltiniais.

    Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių pleištas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Prancūzijoje 44,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 29,2 proc., tai vienas mažiausių rodiklių tarp vertintų šalių.

    Skirtumą lemia tai, kaip finansuojamos socialinės sistemos. Vokietija ir Prancūzija plačiai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga didžiąja dalimi apmokamos iš privalomų įmokų, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.

    „Iš dalies taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės valdžia, palyginti su didžiosiomis Europos ekonomikomis, išleidžia mažesnę BVP dalį viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, išskyrus Ispaniją“, – sakė „Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas.

    Ekspertų vertinimu, Jungtinėje Karalystėje didesnę pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir vietiniai turto pagrindu skaičiuojami mokesčiai, o dalis išlaidų finansuojama ir per biudžeto deficitą. Tai leidžia mažinti spaudimą darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei būsto išlaidų.

    Ne tik dydis, bet ir sudėtis

    Vien mokesčių pleišto procentas nepasako, kas konkrečiai „sumoka“ daugiau – darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose šalyse didesnė našta tenka pajamų mokesčiui, kitur – socialinėms įmokoms, kurios gali būti ypač aukštos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Pavyzdžiui, Danijoje išsiskiria aukšta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau bendras pleištas nėra didžiausias, nes socialinio draudimo įmokos sudaro labai mažą dalį. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse didelę bendro apmokestinimo dalį sudaro būtent socialinės įmokos.

    Europos kontekste išsiskiria Belgija, kur mokesčių pleištas viršija 50 proc., o žemiausių rodiklių grupėje, be Jungtinės Karalystės, minimos tokios šalys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtinėje Karalystėje siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybių jis peržengia 40 proc. ribą.

    Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos šalių ypač žemu mokesčių pleištu išsiskiria Šveicarija – apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių, kai dalis mokesčių politikos sprendimų priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio varžymąsi dėl gyventojų bei verslo.

    Ekonomistai pabrėžia, kad diskusijos dėl darbo apmokestinimo Europoje glaudžiai susijusios su konkurencingumu, atlyginimų augimu ir darbo jėgos trūkumu. Didelis pleištas gali branginti samdą ir mažinti motyvaciją dirbti, tačiau kartu finansuoja platesnį socialinių garantijų paketą, kurio vertę gyventojai vertina skirtingai.

  • Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukrainos prašymu Škotijos vyriausybė nusprendė perduoti daugiau kaip 220 naudotų žvejybos tinklų, kurie bus pritaikyti apsaugai nuo dronų. Apie siuntą skelbta po to, kai informaciją paviešino Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive.

    Nurodoma, kad tinklai surinkti iš lašišų auginimo ūkių ir anksčiau buvo laikomi perdirbimui. Visa siunta sveria apie 280 tonų, o jos parengimo ir logistikos išlaidos siekia maždaug 250 000 eurų.

    Kodėl žvejybos tinklai tapo gynybos priemone?

    Iš pirmo žvilgsnio tokia parama gali atrodyti neįprasta, tačiau karo realijos ją pavertė praktišku sprendimu. Tinklai naudojami kaip fizinė kliūtis, galinti sutrikdyti mažų bepiločių skrydį ir sumažinti smūgio tikslumą.

    Pastaraisiais metais fronte ypač išaugo pigių dronų kamikadzių ir improvizuotų atakų mastas, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima greitai įrengti dideliais kiekiais. Tinklai leidžia palyginti nebrangiai pridengti kelius, logistikos maršrutus ir svarbią infrastruktūrą.

    „Ukrainos ministras dėl bendruomenių plėtros tiesiogiai kreipėsi į Škotiją, prašydamas naudotų tinklų, kuriuos būtų galima perdaryti į antidronines užtvaras viešuosiuose keliuose Rytų Ukrainoje“, – sakė Škotijos vyriausybės užsienio reikalų sekretorius Angusas Robertsonas.

    Tinklų tuneliai virš kelių

    Ukrainoje vis dažniau įrengiamos tinklais dengiamos atkarpos, primenančios tunelius virš kelių. Tokia konstrukcija skirta sumažinti riziką transportui, kuris tampa dažnu nedidelių dronų taikiniu.

    Tinklai taip pat naudojami pridengti artilerijos pozicijas, sandėlius, ryšių ar energetikos infrastruktūrą, o kai kuriais atvejais ir civilinius objektus. Tokios priemonės nepakeičia priešlėktuvinės gynybos, tačiau gali padėti apsaugoti nuo dalies atakų ir laimėti laiko reagavimui.

    Škotijos sprendimas nėra vienintelis: panašūs naudotų žvejybos tinklų perdavimai Ukrainai anksčiau buvo organizuoti ir kitų Europos šalių. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai gynybai ieškoma greitai pritaikomų, lengvai gaunamų sprendimų, galinčių sumažinti dronų grėsmę.

  • Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Jungtinėje Karalystėje startavo vyriausybės remiama iniciatyva Invest for the Future, kurios veidu tapo animuota voverė „Savvy“. Kampanija siekia pakeisti britų požiūrį į investavimą ir paskatinti žmones ne tik kaupti, bet ir įdarbinti santaupas rinkose.

    Skelbiama, kad reklamos kampanija per trejus metus kainuos apie 23 mln. eurų. Joje dalyvauja didieji finansų rinkos žaidėjai, tarp jų investavimo platforma „Hargreaves Lansdown“, turto valdytoja „St James’s Place“, taip pat draudikai „Aviva“ ir „Legal & General“.

    Prie iniciatyvos prisideda ir didieji bankai „Barclays“, „NatWest“, „HSBC“ bei „Lloyds“, taip pat turto valdytojai „Schroders“ ir kiti rinkos dalyviai. Pirmiausia „Savvy“ pasirodys skaitmeniniuose kanaluose ir lauko reklamoje, o rudenį kampanija turėtų persikelti ir į televiziją.

    Kodėl „grynieji“ tapo problema?

    Kampanijos logika paprasta: nors taupymo įpročiai britams būdingi, dalis namų ūkių per ilgai laiko pinigus sąskaitose, kurios realiai neapsaugo nuo infliacijos. Finansų reguliuotojo Financial Conduct Authority vertinimu, apie 7 mln. suaugusiųjų turi daugiau nei 10 000 svarų sterlingų grynųjų santaupų, kurios galėtų būti produktyviau panaudotos.

    Tokioje situacijoje investavimas į akcijas daliai visuomenės vis dar atrodo pernelyg rizikingas ir prilyginamas lošimui. Kampanija bando sumažinti šį psichologinį barjerą, aiškindama ilgalaikio investavimo principus ir rizikos išskaidymo naudą.

    „Jungtinė Karalystė turi stiprią taupymo kultūrą, tačiau investavimo atotrūkis išlieka, nes per daug žmonių vis dar mano, kad investavimas ne jiems“, – sakė „Barclays“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovė Sasha Wiggins.

    Istorinis kontekstas ir kritika

    Mažmeninis investavimas Jungtinėje Karalystėje jau buvo išgyvenęs pakilimą: 1980-aisiais, privatizuojant valstybines įmones, milijonai britų pirmą kartą įsigijo akcijų. Vėliau susidomėjimas slopo po technologijų burbulo sprogimo ir pasaulinės finansų krizės, o dalis žmonių grįžo prie konservatyvaus santaupų laikymo grynaisiais.

    Vis dėlto naujoji kampanija sulaukė ir kritikos. Kai kurie rinkos dalyviai nusprendė neprisijungti, o skeptikai teigia, kad reklama gali būti per paviršutiniška, jei nebus sprendžiamos struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, investavimo kaštai ar mokesčiai.

    Diskusijas kaitina ir makroekonominis fonas: centrinių bankų įspėjimai apie galimą rinkų korekciją primena, kad investavimas nėra garantuoto pelno priemonė. Dėl to kampanijai teks rasti balansą tarp skatinimo investuoti ir atsakingo rizikų paaiškinimo.

    Ko tikimasi iš kampanijos?

    Iniciatyvos šalininkai tikisi, kad bent dalis gyventojų laikomų grynųjų per artimiausius metus bus nukreipta į investicijas, o tai ilgainiui galėtų didinti namų ūkių finansinį atsparumą. Platesne prasme, daugiau vietos kapitalo rinkose reikštų ir didesnį finansavimo potencialą įmonėms bei ekonomikos augimui.

    Ar „Savvy“ taps simboliu, pakeisiančiu britų įpročius, paaiškės artėjant kampanijos pikui rudenį, kai reklama pasieks platesnę auditoriją per televiziją. Kol kas akivaizdu viena: kova dėl žmonių santaupų krypties persikelia į masinę komunikaciją, o investavimo kultūra tampa viešosios politikos prioritetu.

  • „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    Didžiausios Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ ir „GSK“ pirmojo ketvirčio rezultatais pranoko analitikų lūkesčius, nors sektoriuje daugėja nerimo dėl JAV politikos, nukreiptos į vaistų kainų mažinimą. Abi bendrovės išlieka tarp vertingiausių šalies įmonių, o jų rezultatai investuotojams tapo netikėtu pozityviu signalu.

    „AstraZeneca“ paskelbė, kad pagrindinis pelnas akcijai sudarė 2,58 JAV dolerio, kai rinka tikėjosi 2,53. „GSK“ pagrindinis pelnas akcijai siekė 0,47 svaro sterlingų, viršydamas prognozuotus 0,43; perskaičiavus, tai atitinka maždaug 0,55 euro ir 0,50 euro, taikant apytikslį 1,18 euro už svarą kursą.

    JAV kainų spaudimas ir Europos rizikos

    Farmacijos vadovai pastaraisiais mėnesiais vis garsiau įspėja, kad JAV siekis sieti vaistų kainas su mažesnėmis kainomis kitose šalyse gali pakeisti pasaulines rinkos paskatas. Tokia kryptis, dažnai siejama su vadinamąja palankiausios šalies principo idėja, didintų spaudimą gamintojų maržoms didžiausioje ir pelningiausioje rinkoje.

    Dalis sektoriaus vadovų teigia, kad ilgainiui tai gali atsisukti prieš Europą: jei JAV kainos kristų, bendrovės galėtų griežčiau vertinti, kur ir kada pristatyti naujus vaistus, o investicijos į klinikinius tyrimus ir gamybą galėtų labiau koncentruotis ten, kur grąža aiškesnė. Tai ypač aktualu inovatyvių onkologijos, imunologijos ir retų ligų vaistų segmentams, kurių kūrimas brangus ir rizikingas.

    „Šiuo metu, remiantis tuo, ką žinome, nematome skubaus poreikio keisti pristatymo eiliškumo ar portfelio sprendimų, tačiau taisyklės JAV dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingą situaciją“, – sakė „GSK“ vadovas Luke’as Mielsas.

    „AstraZeneca“ kalba apie augimo katalizatorius

    „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovei prasidėjo intensyvus klinikinių tyrimų ir naujienų laikotarpis. Balandį bendrovė pranešė, kad vėlyvos stadijos klinikiniame tyrime derinys su onkologiniu vaistu „Imfinzi“ parodė reikšmingą naudą kepenų vėžio pacientams, atidedant ligos progresavimą.

    Bendrovė taip pat anksčiau paskelbė pozityvius rezultatus, susijusius su eksperimentiniu plaučių ligų vaistu, kuris pasiekė numatytus tikslus dviejuose vėlyvos stadijos tyrimuose. Investuotojams tai svarbu, nes sėkmingi vėlyvos stadijos tyrimai dažnai tampa pagrindu registracijoms ir būsimiems pardavimams.

    Pajamų tikslai ir patentų iššūkiai

    „AstraZeneca“ nurodė, kad siekis iki 2030 metų pasiekti 80 mlrd. JAV dolerių pajamų išlieka realus, o pirmojo ketvirčio pajamos sudarė 15,3 mlrd. JAV dolerių ir augo 8 proc. per metus. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 13,8 mlrd. eurų; augimą ypač rėmė onkologijos portfelis.

    „GSK“ pajamos siekė 7,63 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 9,0 mlrd. eurų, ir augo 5 proc. per metus. Bendrovė akcentuoja vakcinų ir ŽIV gydymo kryptis, tačiau investuotojai vertina ir artėjančius iššūkius dėl patentų galiojimo pabaigos, kurie daliai didžiųjų farmacijos įmonių gali sukurti ryškų pajamų kritimo rizikos etapą.

    Rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama susijungimams ir įsigijimams, kuriais farmacijos milžinės bando papildyti portfelius prieš vadinamąjį patentų skardį. Analitikai pažymi, kad būtent stiprus tyrimų portfelis ir gebėjimas įsigyti perspektyvius biotechnologijų projektus tampa esminiais faktoriais, lemiančiais augimą 2026–2031 metų laikotarpiu.

    Nors po rezultatų paskelbimo Londone listinguojamos „AstraZeneca“ ir „GSK“ akcijos tą dieną smuko, per pastaruosius 12 mėnesių jų grąža ryškiai lenkė platesnius Europos ir Jungtinės Karalystės indeksus. Investuotojai toliau vertina, kaip JAV sprendimai dėl kainodaros gali pakeisti pelningumą ir naujų vaistų pateikimo strategijas pasauliniu mastu.

  • Keistas ženklas su juodu tašku klaidina vairuotojus: kur jis stovi ir ką privalote daryti

    Keistas ženklas su juodu tašku klaidina vairuotojus: kur jis stovi ir ką privalote daryti

    Europos keliuose daug ženklų yra panašūs, tačiau kai kurie naudojami tik atskirose šalyse ir todėl kelia sumaištį atvykėliams. Vienas tokių yra trikampis įspėjamasis ženklas su juodu tašku arba juodu apskritimu baltame fone, kurį dalis vairuotojų painioja su draudžiamaisiais ženklais.

    Šis ženklas įspėja apie itin avaringą kelio ruožą, kuriame per tam tikrą laiką fiksuota daug eismo įvykių. Tarptautinėje praktikoje jis dažnai siejamas su žymėjimu Accident Black Spot, t. y. vieta, kurioje avarijų rizika statistiškai išsiskiria iš aplinkinių ruožų.

    Tokius įspėjimus galima pamatyti, pavyzdžiui, Serbijoje, Lietuvoje ar kai kuriose Jungtinės Karalystės vietose, priklausomai nuo vietos kelių administratoriaus taikomos sistemos. Dažnai po ženklu papildomai pateikiama lentelė su skaičiais, nurodančiais eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų skaičių, kad vairuotojai aiškiau suprastų riziką.

    Praktinė ženklo prasmė paprasta: jis ragina iš anksto sumažinti greitį, padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir vengti staigių manevrų. Tokiose vietose neretai sutampa keli rizikos veiksniai, pavyzdžiui, ribotas matomumas, sudėtingas posūkis, netoliese esanti sankryža, pėsčiųjų srautai ar slidžios dangos ruožai.

    Ignoruoti tokį ženklą pavojinga ne tik dėl galimos atsakomybės, jei pažeidžiamos bendrosios Kelių eismo taisyklės, bet ir dėl realiai didesnės avarijos tikimybės. Svarbu suprasti, kad ženklas pats savaime nereiškia naujo draudimo, tačiau aiškiai signalizuoja: artėjate prie vietos, kurioje klaidos dažniausiai baigiasi susidūrimu.

    Panaši idėja anksčiau buvo taikyta ir Lenkijoje, kur nuo 1990-ųjų pabaigos statyti vadinamieji juodieji taškai su informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius per pastaruosius trejus metus. 2011 metais skelbta, kad dalis vairuotojų tokiose vietose elgėsi priešingai nei tikėtasi, todėl sistema ilgainiui buvo atsisakyta.

    Šiandien eismo saugos institucijos vis dažniau remiasi ne vien ryškiais įspėjimais, o kompleksinėmis priemonėmis: greičio kontrolės sprendimais, kelio infrastruktūros pertvarkomis, papildomu apšvietimu ir aiškesniu ženklinimu. Vis dėlto vairuotojui svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: pamatę ženklą, rodantį avaringą ruožą, elkitės taip, lyg netikėtumas būtų neišvengiamas, ir pasiruoškite jam iš anksto.

  • Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį išvengė parlamento tyrimo, kurio reikalavo opozicija dėl buvusio leiboristų politiko Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Bendruomenių Rūmai nepritarė siūlymui perduoti klausimą svarstyti tarpfrakciniam privilegijų komitetui, kuris nagrinėja galimus parlamento darbo taisyklių pažeidimus.

    Po daugiau kaip penkias valandas trukusių debatų prieš tyrimo pradėjimą balsavo 335 parlamentarai, už buvo 223. Tai reiškė 112 balsų daugumą 650 vietų parlamente, o opozicijos bandymas formaliai patikrinti premjero teiginius sustojo balsavimo stadijoje.

    Kas siūlyta tirti?

    Opozicijos konservatorių lyderė Kemi Badenoch tvirtino, kad premjero pasisakymai apie Mandelsono paskyrimo aplinkybes nebuvo tikslūs. Jos teigimu, matyti požymių, kad nebuvo laikytasi visų įprastų procedūrų, todėl premjeras turėjo sutikti, jog situaciją įvertintų parlamento komitetas.

    Pats Starmeris atmetė kaltinimus, esą jo biuras darė spaudimą Užsienio reikalų ministerijai, kad Mandelsono kandidatūra būtų patvirtinta nepaisant saugumo patikros rezultatų. Premjeras opozicijos iniciatyvą vadino politiniu manevru prieš artėjančius vietos rinkimus Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

    Saugumo patikra ir atsakomybės klausimas

    Šioje istorijoje svarbiausia grandis yra saugumo patikros procesas, taikomas skiriant asmenis į jautrias pareigas, ypač tokias kaip ambasadoriaus postas Vašingtone. Buvęs aukšto rango diplomatas Philipas Bartonas parlamentarams sakė, kad neįprasta skelbti apie paskyrimą dar nebaigus visų patikrų, nes tai didina reputacines ir politines rizikas.

    Anksčiau šį mėnesį Starmeris atleido aukščiausio rango Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautoją Olly Robbinsą, teigdamas, kad jis neinformavo ministro pirmininko ir kitų ministrų apie tai, jog Mandelsonas nebuvo praėjęs patikrų. Tai tapo vienu iš bandymų parodyti, kad Vyriausybė situacijoje ieško atsakomybės, tačiau kritikai pabrėžia, kad klausimų liko daugiau nei atsakymų.

    Skandalas, kuris neslūgsta

    Istoriją komplikuoja ir tai, kad Mandelsonas viešojoje erdvėje siejamas su pažintimis, kurios tapo jautrios po Jeffrey Epsteino bylos. Be to, pranešama, kad Jungtinės Karalystės policija atlieka tyrimą dėl įtarimų, susijusių su galimu netinkamu elgesiu einant pareigas praeityje, o pats Mandelsonas kaltinimus neigia.

    Premjero dauguma parlamente reiškė, kad siūlymui inicijuoti tyrimą iš anksto buvo sunku surinkti pakankamai balsų, nes valdančiosios Leiboristų partijos nariams nurodyta balsuoti prieš. Vis dėlto dalis leiboristų viešai nepritarė tokiai linijai, pabrėždami, kad skaidrumas būtų buvęs stipresnis signalas visuomenei.

    „Nurodymas balsuoti prieš tik sustiprino pasakojimą, kad yra ką slėpti“, – sakė parlamentarė Emma Lewell.

    Kitas Leiboristų partijos parlamentaras Brianas Leishmanas teigė, kad premjeras turėjo pats kreiptis į privilegijų komitetą, kad klausimas būtų uždarytas ne politiniu, o procedūriniu keliu. Vyriausybė tikina, kad balsavimas parlamente patvirtino jos poziciją, tačiau politinė žala, anot apžvalgininkų, priklausys nuo to, ar paaiškės naujų faktų apie paskyrimo procesą.