CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    JK elektromobilių bumas: jie aplenkė benziną ir dyzelį, o „Tesla“ bei Kinija spaudžia rinką

    Jungtinėje Karalystėje elektromobiliai rugpjūtį tapo perkamiausiu naujų automobilių pasirinkimu pagal jėgainės tipą, rodo rinkos analizės bendrovės „New AutoMotive“ duomenys. Baterijomis varomi automobiliai sudarė apie 30 proc. visų naujų registracijų ir aplenkė tiek benzininius bei dyzelinius modelius, tiek hibridus.

    Analitikų teigimu, šis šuolis tęsia visų metų tendenciją: elektromobilių dalis vasarą augo nuo maždaug 27 proc. iki 30 proc., o metinis pardavimų prieaugis siekė apie 30 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų renkasi bent iš dalies elektrifikuotus automobilius, o vien tik vidaus degimo varikliais varomi modeliai traukiasi.

    Kas stumia rinką į priekį

    Vienas svarbiausių veiksnių – Jungtinės Karalystės nulinės taršos transporto priemonių mandatas, nustatantis didėjančius naujų elektromobilių pardavimo tikslus iki 2035 metų. Gamintojams, kurie tikslų nepasiekia, gresia finansinės sankcijos, o įvykdžius reikalavimus galima kaupti kreditus, todėl gamintojai aktyviai didina pasiūlą ir skatina paklausą.

    Prie elektromobilių populiarėjimo prisideda ir miestų švaraus oro zonos, kur taršesniems automobiliams taikomi įvažiavimo mokesčiai. Elektromobiliai tokių mokesčių dažniausiai išvengia, todėl jie tampa praktišku pasirinkimu gyventojams, reguliariai važinėjantiems į centrines miesto dalis.

    Rinką papildomai veikia ir energijos kainų svyravimai: brangstant naftai, eksploatacijos kaštai vidaus degimo automobiliams auga, o dalis pirkėjų ieško labiau prognozuojamų išlaidų alternatyvų. Nors elektros kaina taip pat kinta, daug vairuotojų akcentuoja galimybę įkrauti namuose ar darbo vietoje ir rečiau naudotis degalinėmis.

    Lyderiai: „Tesla“, „Kia“ ir BYD

    Tarp elektromobilių gamintojų Jungtinėje Karalystėje šiemet pirmauja „Tesla“, kuri, remiantis „New AutoMotive“, yra sukaupusi apie 8,8 proc. elektromobilių rinkos dalies. Tai rodo, kad kainodaros korekcijos, platus modelių pasirinkimas ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra išlieka svarbiais konkurenciniais pranašumais.

    Antroje vietoje minima „Kia“ – rugpjūtį beveik pusė šio gamintojo parduotų naujų automobilių buvo visiškai elektriniai. Trečioje vietoje pagal elektromobilių dalį įsitvirtina Kinijos gamintojas BYD, kurio registracijos, vertinama, šiemet augo apie 60 proc., o tai atspindi sparčiai didėjančią Kinijos prekių ženklų įtaką Europos rinkose.

    Vietiniams gamintojams – sudėtingesnis etapas

    Įdomu tai, kad kai kurie su Jungtine Karalyste siejami automobilių vardai prie šio augimo kol kas prisideda mažiau. „New AutoMotive“ duomenys rodo, kad „Jaguar Land Rover“ šiemet pardavė dešimtis tūkstančių automobilių, tačiau elektromobilių dalis išliko labai maža, nes nauji elektriniai modeliai dar tik ruošiasi rinkai.

    Ekspertai prognozuoja, kad situacija gali keistis, kai į prekybą ateis naujos kartos elektriniai „Range Rover“ ir „Jaguar“ modeliai. Vis dėlto spaudimas didėja jau dabar: pirkėjai tikisi konkurencingų kainų, ilgesnio nuvažiuojamo atstumo, patogaus įkrovimo ir aiškios likutinės vertės, o šiuos kriterijus gamintojams tenka atitikti sparčiai besikeičiančiame sektoriuje.

    Bendra kryptis išlieka aiški: Jungtinės Karalystės rinka vis labiau persiorientuoja į elektrą, o gamintojų varžybos vyksta ne tik dėl technologijų, bet ir dėl kainos, tiekimo grandinių ir įkrovimo patirties. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, 30 proc. riba gali tapti ne laikinu šuoliu, o nauju standartu.

  • „The Killers“ daina „Mr Brightside“ JK tope pasiekė 520 savaičių ribą ir toliau gerina rekordus

    „The Killers“ daina „Mr Brightside“ JK tope pasiekė 520 savaičių ribą ir toliau gerina rekordus

    520 savaičių britų tope

    Amerikiečių roko grupės „The Killers“ hitas „Mr Brightside“ Jungtinės Karalystės singlų Top 100 sąraše pasiekė 520 savaičių ribą. Tai yra sukauptas buvimo reitinge laikas, apimantis sugrįžimus į sąrašą skirtingais laikotarpiais.

    520 savaičių reiškia maždaug 10 metų, praleistų tope, o tai išskiria kūrinį iš beveik bet kurios kitos šiuolaikinės populiariosios muzikos istorijos statistikos. Šis rezultatas laikomas vienu ryškiausių ilgaamžiškumo rodiklių JK rinkoje.

    Kaip daina tapo kartų himnu

    „Mr Brightside“ pirmą kartą išleista 2003 metais, o vėliau perleista 2004 metais kaip debiutinio albumo „Hot Fuss“ vedantis singlas. Kūrinio istorija siejama su grupės lyderio Brandono Flowerso asmenine patirtimi, o dainos tekstas kalba apie pavydą ir išdavystę.

    Nors daina gimė kaip ankstyvųjų 2000-ųjų alternatyvaus roko hitas, ji išaugo į plačiai atpažįstamą masinių renginių, festivalių ir vakarėlių repertuaro dalį. Jos paprasta struktūra ir lengvai įsimenamas priedainis leido kūriniui tapti daina, kurią minios dažnai dainuoja kartu.

    Rekordai ir konkurentų atotrūkis

    JK rinkoje „Mr Brightside“ metų metus išlaikė ypač didelį srautinių perklausų ir nuolatinio grįžimo į topus efektą. Pastaraisiais metais daina taip pat buvo įvardijama kaip vienas sėkmingiausių kūrinių, kuris ilgą laiką išliko itin populiarus, net ir nepasiekęs pirmos vietos.

    Palyginimui, kiti ilgaamžiai hitai JK Top 100 sąraše sukaupė gerokai mažiau savaičių: minimi Lewiso Capaldi kūrinys „Someone You Loved“, „Goo Goo Dolls“ daina „Iris“ ir Edo Sheerano „Perfect“. Skirtumas rodo, kad „Mr Brightside“ jau seniai tapo išskirtine išimtimi, o ne tiesiog dar vienu ilgai klausytojų mėgtu singlu.

    „Sunku likti abejingam ar nesusidomėti, ir mes nuo jos nepavargstame“, – sakė Brandonas Flowersas, kalbėdamas apie dainos ilgaamžiškumą.

    Muzikos industrijoje tokie rezultatai dažniausiai aiškinami kelių veiksnių kombinacija: nuolatine perklausų dinamika srautinėse platformose, dainos pritaikomumu skirtingoms auditorijoms ir tuo, kad ji tapo savotišku kultūriniu kodu. Dėl šių priežasčių „Mr Brightside“ tikėtina dar ne kartą sugrįš į JK reitingus ir ateityje gali pasiekti dar įspūdingesnes ribas.

  • Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mažesnis cukraus kiekis nėštumo metu ir per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus gali būti siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika suaugus. Ryškiausias ryšys fiksuotas su kepenų vėžiu, tačiau signalų matyti ir kitoms dažnesnėms diagnozėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie saldumynų draudimą, o apie saikingumą jautriausiu vystymosi laikotarpiu. Pirmosios 1 000 dienų nuo pastojimo iki antrojo gimtadienio laikomos kritišku langu, kai formuojasi medžiagų apykaita, imuninės sistemos reakcijos ir ilgalaikiai mitybos įpročiai.

    Netikėta proga palyginti dvi kartas

    Tokio masto eksperimentų su kūdikiais atlikti neįmanoma dėl etikos, todėl tyrėjai pasinaudojo istorine situacija Jungtinėje Karalystėje. Po Antrojo pasaulinio karo cukrus buvo normuojamas, o 1953 metų rugsėjį apribojimams pasibaigus suvartojimas per trumpą laiką smarkiai išaugo.

    Dėl šio lūžio atsirado reta galimybė palyginti žmones, kurių ankstyvojo gyvenimo cukraus aplinka skyrėsi. Vieni gimė ir augo laikotarpiu, kai cukraus buvo mažiau, o kiti jau tada, kai jo tapo lengviau gauti.

    Mažesnis ryšys su keliais vėžiais

    Tyrimo autoriai analizavo daugiau nei 64 000 Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių duomenis, apimančius 1951–1956 metų gimimo laikotarpį. Rezultatai parodė, kad ilgesnis cukraus ribojimas ankstyvame amžiuje buvo susijęs su mažesne tikimybe susirgti krūties, prostatos, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei plaučių vėžiu.

    Stipriausias ryšys fiksuotas kepenų vėžio atveju, kai rizika buvo mažesnė apie 69 proc., o krūties vėžio atveju apie 36 proc. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad skirtumai išryškėjo tik po daugelio metų, todėl ankstyvos mitybos poveikis gali būti ilgalaikis.

    Kas galėtų paaiškinti šį ryšį?

    Tyrėjai taip pat aptiko biologinių rodiklių, galinčių sietis su lėtesniu biologiniu senėjimu. Žmonėms, kurie ankstyvoje vaikystėje vartojo mažiau cukraus, dažniau nustatytos ilgesnės telomeros, kurios laikomos vienu iš ląstelių senėjimo žymenų.

    Be to, šioje grupėje fiksuotas mažesnis granzimo B lygis. Tai fermentas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės, o jo padidėjimas gali rodyti ilgalaikį imuninės sistemos apkrovimą.

    Mokslininkai pabrėžia ir elgsenos veiksnį: ankstyvosios skonio patirtys gali formuoti pasirinkimus vėlesniame amžiuje. Tyrime pastebėta tendencija, kad vaikystėje mažiau cukraus gavę žmonės suaugę dažniau rinkosi mažiau saldų ir įvairesnį maistą, o tai taip pat gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų rizikos.

    Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo sąsajas, o ne galutinai įrodo priežastinį ryšį, todėl išvados turėtų būti vertinamos atsargiai. Praktinis signalas tėvams ir būsimoms mamoms išlieka aiškus: mažiau pridėtinio cukraus ankstyviausiu laikotarpiu gali būti viena paprastų, ilgalaikei sveikatai palankių strategijų.

  • Pamirštas vamzdynų palikimas jūroje: apleisti naftos vamzdžiai kasmet išberia tonas mikroplastiko

    Pamirštas vamzdynų palikimas jūroje: apleisti naftos vamzdžiai kasmet išberia tonas mikroplastiko

    Net ir praėjus dešimtmečiams po jūrinių naftos ir dujų projektų uždarymo, dugne palikti vamzdynai bei vadinamosios „virkštelės“ (žarnos ir kabeliai) ir toliau irta, o jų plastikinės dangos skyla į mikroplastiką. Naujas tyrimas rodo, kad ši tarša gali būti gerokai didesnė, nei iki šiol buvo vertinama.

    Skaičiuojama, kad vien Jungtinės Karalystės kontinentiniame šelfe apleista povandeninė infrastruktūra per metus gali išskirti maždaug 4,5–500 metrinių tonų mikroplastiko. Tyrėjų teigimu, net mažiausias scenarijus savo mastu prilygsta metiniams mikroplastiko srautams į Šiaurės jūrą iš kai kurių kitų gerai žinomų šaltinių.

    Kas tiksliai byra į jūrą?

    Tyrime daug dėmesio skiriama vamzdynų išorinei polimerinei apsaugai ir įvairioms plastiko sudedamosioms dalims, naudojamoms žarnose bei kabeliuose. Dalis senesnių vamzdynų buvo dengiami polimerais ir apsaugomi betono „čiužiniais“ ar svoriais, tačiau nemaža infrastruktūros dalis lieka tiesiogiai veikiama smėlio, srovių ir trinties.

    Mokslininkai analizavo realius pavyzdžius iš Šiaurės jūros, kurie buvo palikti dugne daugiau nei du dešimtmečius ir vėliau iškelti. Mikroskopiniai tyrimai parodė įtrūkimus, paviršiaus fragmentaciją ir medžiagos dilimą, o tai yra būtent tie procesai, dėl kurių plastikas ilgainiui virsta mikroplastiko dalelėmis.

    Kodėl šis šaltinis iki šiol buvo nuvertintas?

    Didelė dalis diskusijų apie mikroplastiką tradiciškai sukosi apie pakuotes, tekstilę, padangų dėvėjimąsi ar nuotekas, o povandeninė pramoninė infrastruktūra liko paraštėse. Tačiau jūroje paliktų vamzdynų tinklai yra milžiniško masto, o jų plastikinės dalys ar dangos sukurtos tarnauti ilgai, bet ne amžinai.

    Remiantis tyrėjų vertinimu, Jungtinės Karalystės kontinentiniame šelfe po eksploatacijos pabaigos jūrinėje aplinkoje potencialiai gali būti likę daugiau nei 120 000 metrinių tonų plastiko. Tai reiškia, kad net lėtas irimas, trunkantis dešimtmečius, gali tapti nuolatiniu, sunkiai pastebimu, bet reikšmingu taršos srautu.

    „Net ir geriausiu atveju didelių, dugne paliktų standžių vamzdynų irimas gali sukelti papildomos žalos jūrų gyvūnijai, greta žalos, kurią jau daro kitos plastiko šiukšlės“, – teigiama tyrime.

    Pasekmės ir ką tai reiškia ateičiai

    Mikroplastiko poveikis jūrų ekosistemoms siejamas su rizika, kad dalelės patenka į organizmus per mitybos grandinę, gali kauptis audiniuose ir pernešti priedus bei kitus teršalus. Be to, senos naftos ir dujų infrastruktūros palikimas siejamas ne vien su plastiku: kituose moksliniuose darbuose nurodoma, kad ilgainiui į aplinką gali migruoti ir kiti teršalai, įskaitant sunkiuosius metalus.

    Šie rezultatai stiprina argumentą, kad uždarant jūrinius projektus neužtenka sprendimo „palikti kaip yra“. Tyrėjai pabrėžia, kad būtina tiksliau inventorizuoti povandeninę infrastruktūrą, įvertinti ilgalaikes taršos pasekmes ir griežčiau planuoti išmontavimą bei atliekų tvarkymą, nes priešingu atveju taršos našta gali būti perkelta ateities kartoms.

  • Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė tapo EV lydere Europoje: rekordas pasiektas nuolaidomis, kas laukia 2025-aisiais?

    Jungtinė Karalystė 2024 metais pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje. Tai įvyko sparčiai augant baterijomis varomų elektromobilių pardavimams ir griežtėjant nacionaliniams nulinės taršos tikslams.

    Gamintojų asociacijos SMMT duomenimis, per 2024 metus šalyje parduota apie 381 970 baterijomis varomų elektromobilių, tai yra 21,4 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tačiau net ir su šiuo šuoliu elektromobiliai sudarė 19,6 proc. naujų automobilių rinkos ir nepasiekė Vyriausybės iškelto 22 proc. tikslo.

    Augo ir kitų elektrifikuotų automobilių segmentai. Hibridinių automobilių pardavimai didėjo 9,6 proc. iki 261 398 vienetų, o įkraunamų hibridų parduota 167 178, tai yra 18,3 proc. daugiau nei 2023 metais.

    Kas pastūmėjo rekordą

    Vienas svarbiausių variklių buvo 2024 metų sausį įsigaliojęs ZEV reikalavimas, nustatantis, kad 22 proc. visų naujų automobilių pardavimų turi sudaryti nulinės taršos modeliai. Nesilaikymas gamintojams reiškia dideles finansines pasekmes, todėl rinkoje smarkiai suaktyvėjo kainų mažinimas.

    SMMT vertinimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms ir skatinimui išleido apie 5,4 mlrd. eurų. Tai vidutiniškai prilygo maždaug 14 500 eurų kainos sumažinimui vienam elektromobiliui, o tokia strategija, kaip perspėja dalis rinkos dalyvių, ilgainiui gali tapti sunkiai tvari.

    Rizikos: kas mokės už nuolaidas

    Didžiosios automobilių bendrovės, tarp jų „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Honda“, „Stellantis“, „Ford“ ir „Jaguar Land Rover“, viešai signalizavo, kad nuolaidų mastas artėja prie ribos. Gamintojai akcentuoja, kad tęsiantis spaudimui gali tekti ieškoti taupymo priemonių, įskaitant investicijų peržiūrą ar sąnaudų mažinimą.

    Didelė dalis elektromobilių registracijų Jungtinėje Karalystėje siejama su įmonių ir parkų pirkimais, o privačių pirkėjų paklausa išlieka jautri kainai ir infrastruktūros prieinamumui. Dėl to gamintojai ir SMMT ragina stiprinti vartotojų paskatas, nes vien reikalavimai, jų teigimu, neužtikrina stabilios paklausos.

    „Įpareigojimai patys rinkos nesukuria, o vartotojai labiau reaguoja į paskatas nei į spaudimą“, – teigiama SMMT ir automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės iždo vadovybę.

    2025 metai: kartelė kyla

    2025 metais ZEV tikslas turi augti iki 28 proc. visų naujų automobilių pardavimų, todėl gamintojams teks dar agresyviau didinti elektromobilių dalį. Tai reiškia, kad kainodaros spaudimas gali tęstis, ypač jei privačių pirkėjų rinka neatsigaus taip greitai, kaip tikimasi.

    Papildomą įtampą kelia ir politiniai signalai dėl vidaus degimo varikliais varomų automobilių ribojimų. Jungtinė Karalystė yra deklaravusi siekį nuo 2030 metų nebeleisti parduoti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių, nors daliai hibridinių modelių gali būti taikomos išimtys iki 2035 metų.

    Jungtinės Karalystės šuolis taip pat siejamas su Vokietijos rinkos sulėtėjimu po subsidijų pokyčių ir strateginių sprendimų, mažinusių pirkėjų aktyvumą. Dėl to britų rinka 2024 metais pagal elektromobilių pardavimus nežymiai aplenkė Vokietiją, nors bendras Europos kontekstas išlieka labai priklausomas nuo nacionalinių skatinimo priemonių.

  • JK mokesčių duomenys atskleidė 240 kripto milijonierių: pajamos siekė 15,9 mlrd. eurų

    JK mokesčių duomenys atskleidė 240 kripto milijonierių: pajamos siekė 15,9 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius HM Revenue and Customs (HMRC) paskelbė naujausius metinius duomenis, kurie parodė, kad 2024–2025 mokestiniais metais 240 žmonių deklaravo daugiau nei 1,2 mln. eurų kriptoturto kapitalo prieaugį kiekvienas. Tai pirmas kartas, kai kripto kapitalo prieaugiui buvo skirta atskira deklaravimo skiltis savarankiško deklaravimo formoje, todėl HMRC tikisi tikslesnio atsekamumo.

    Pagal oficialią statistiką apmokestinamą kriptoturto kapitalo prieaugį deklaravo 17 600 asmenų. Jie nurodė apie 15,9 mlrd. eurų pardavimo ir kitokio perleidimo pajamų bei apie 1,6 mlrd. eurų bendro kapitalo prieaugio.

    Kas pasikeitė deklaravime?

    Iki šio laikotarpio kriptoturto sandoriai paprastai būdavo įtraukiami į bendrą kapitalo prieaugio skiltį, todėl atskirti kriptoturto dalį iš bendrų deklaracijų buvo sunkiau. Atskira eilutė deklaracijoje reiškia, kad HMRC gali lengviau analizuoti duomenis, lyginti tendencijas ir taikyti rizikos vertinimą.

    HMRC duomenimis, vidutinis deklaruotas prieaugis vienam asmeniui siekė apie 90 000 eurų. Tuo metu 240 didžiausių deklaruotojų grupė sudarė apie 825 mln. eurų viso kapitalo prieaugio, t. y. reikšmingą bendros sumos dalį.

    Daugėja dėmesio ir perspėjimų

    Duomenys pasirodė didėjančios priežiūros fone: HMRC aktyviau siunčia vadinamuosius perspėjamuosius laiškus asmenims, kurių deklaracijos, institucijos vertinimu, gali neatitikti turimų duomenų. Tokie laiškai paprastai suteikia galimybę savanoriškai patikslinti informaciją ir sumokėti trūkstamus mokesčius iki pradedant formalų tyrimą.

    Apskaitos bendrovė UHY Hacker Young skelbė, kad per pastaruosius metus HMRC išsiuntė apie 81 000 perspėjamųjų laiškų įtariamiems mokesčių nesumokėjusiems kriptoturto investuotojams, o tai yra maždaug ketvirtadaliu daugiau nei metais anksčiau. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad tyrimų skaičius augs, kai HMRC pradės gauti daugiau informacijos iš užsienio kriptoturto paslaugų teikėjų.

    „Kai HMRC turės šiuos duomenis, kriptoturto investuotojų mokestiniai patikrinimai taps gerokai paprastesni. Pasitelkus duomenis ir DI pagrįstus įrankius bus lengviau sudaryti sąrašus tų, kurie gali būti nesumokėję kapitalo prieaugio ar pajamų mokesčio“, – sakė UHY Hacker Young partnerė Neela Chauhan.

    Tarptautinis duomenų apsikeitimas ir naujos taisyklės

    Jungtinė Karalystė pradėjo įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kriptoturto ataskaitų teikimo sistemą, kuri numato platesnį tarptautinį informacijos apsikeitimą. HMRC yra nurodžiusi, kad klientų duomenis iš kriptoturto paslaugų teikėjų tikisi pradėti gauti 2027 metais, o tai turėtų sustiprinti galimybes identifikuoti nedeklaruotą prieaugį.

    Tokios sistemos esmė yra standartizuotas duomenų rinkimas apie kriptoturto sandorius ir jų perdavimas mokesčių administratoriui, kai klientas yra šalies rezidentas. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių institucijos gali dažniau remtis ne vien savideklaracija, bet ir trečiųjų šalių pateiktais duomenimis.

    HMRC primena, kad apmokestinami įvykiai gali kilti ne tik parduodant kriptoturtą už tradicines valiutas, bet ir keičiant vieną kriptoturtą į kitą, atsiskaitant už prekes ar paslaugas bei tam tikrais dovanojimo atvejais. 2025–2026 mokestiniais metais asmenys, kurių kriptoturto pajamos ar prieaugis viršija taikomas neapmokestinamas ribas, privalo tai deklaruoti per savarankišką deklaravimo sistemą ir sumokėti mokėtinus mokesčius iki 2027 metų sausio 31 dienos.

  • Britai sodina rekordinius miškus, bet ekspertai įspėja: vien to neužteks

    Britai sodina rekordinius miškus, bet ekspertai įspėja: vien to neužteks

    Vakarų Anglijoje, netoli Glosterio, buvusiose žemės ūkio naudmenose per vieną sezoną įveistas naujas miškas Hoarthorns. Maždaug 88 hektarų plote pasodinta apie 127 000 medelių, o rūšių įvairovė siekia beveik 40 – vyrauja lapuočiai, tokie kaip ąžuolai ir alksniai. Projektas laikomas vienu didžiausių per pastaruosius šimtmečius vietos miškų plėtros žingsnių.

    Toks mastas iškalbingas, tačiau britų miškininkystė keičia ne tik apsukas, bet ir filosofiją. Po Pirmojo pasaulinio karo įsteigta Forestry Commission ilgą laiką orientavosi į sparčią medienos gamybą, todėl buvo masiškai sodinami greitai augantys spygliuočiai. Dėl to atsirado taisyklingos, vienarūšės plantacijos, kurios šiandien vis dažniau vertinamos kaip mažiau palankios biologinei įvairovei.

    Istoriškai miškų Anglijoje buvo mažai: XX amžiaus pradžioje mišku apaugusi teritorija buvo nusmukusi iki itin žemų rodiklių, o karų metais mediena tapo strategine žaliava. Importas buvo ribojamas, todėl šalies viduje siekta kuo greičiau padidinti medienos išteklius. Šis paveldas iki šiol matomas didelėje dalyje spygliuočių masyvų.

    Miškai dabar turi daugiau tikslų

    Šiandien nauji įveisimai vertinami kaip daugiafunkcis atsakas į klimato ir gamtos krizes. Miškai planuojami taip, kad kauptų anglies dioksidą, kurtų buveines gyvūnams, suteiktų erdvę rekreacijai, o kai kur ir prisidėtų prie vietinės medienos tiekimo. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje fiksuojami tūkstančiai hektarų naujų miškų kasmet, o bendras miškingumas auga nuosekliai.

    Kartu keičiasi ir rūšių parinkimas. Vietoj vienos dominuojančios rūšies projektuose sąmoningai pasirenkami mišiniai, įtraukiami krūmai, formuojamos skirtingo tankumo juostos. Miškininkai vis dažniau vertina ir klimato projekcijas, ieškodami medžių, kurie atlaikytų šiltesnes vasaras, sausras ir naujas ligas.

    Tokio prisitaikymo dalis – sėklų ir sodinamosios medžiagos kilmės koregavimas. Kai kur naudojamos sėklos iš labiau pietinių Europos regionų, siekiant, kad ateities sąlygomis medžiai turėtų didesnes išgyvenimo galimybes. Tuo pat metu stebima, kaip kai kurios rūšys natūraliai plečia savo arealus į šiaurę.

    Didžiausias iššūkis – seni, per tankūs medynai

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien pasodinti naują mišką neužtenka. Dalis senesnių, ypač spygliuočių, medynų per dešimtmečius tapo pernelyg tankūs: uždaros lajos sumažina šviesos patekimą į paklotę, todėl nyksta dalis augalų, keičiasi vabzdžių ir paukščių buveinės. Tyrimai kai kuriuose Britanijos miškuose rodo, kad medžių ir krūmų biomasė bei užaugimas nuo XX amžiaus antros pusės kai kur išaugo kelis kartus.

    Dėl to dalis miškininkų ragina imtis aktyvesnės brandžių miškų priežiūros: vietomis retinti lajas, šalinti pavienius medžius ir kurti daugiau šviesos „langų“. Tokia praktika gali priminti tradicinį, smulkesnio masto ūkininkavimą miške ir padėti atkurti rūšinę įvairovę. Tačiau tai brangu, techniškai sudėtinga ir neretai sulaukia visuomenės kritikos, nes bet koks kirtimas viešumoje lengvai painiojamas su naikinimu.

    Britų patirtis vis dažniau įvardijama kaip pamoka kitoms Europos šalims: miškų plėtra yra svarbi, bet lygiai taip pat svarbu tai, kas vyksta po pasodinimo. Atsparumas klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams priklausys nuo rūšių įvairovės, priežiūros ir gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą tarp anglies kaupimo, gamtos apsaugos ir visuomenės lūkesčių.

  • Princas Harry su Meghan grįžo į JK: nutekėjo detalės apie naujus namus ir vaikų mokyklą

    Princas Harry su Meghan grįžo į JK: nutekėjo detalės apie naujus namus ir vaikų mokyklą

    Princas Harry, Sasekso kunigaikštis, kartu su Meghan ir jų dviem vaikais, kaip praneša Jungtinės Karalystės žiniasklaida, sugrįžo į Jungtinę Karalystę. Teigiama, kad šeima į šalį atvyko praėjus vos kelioms dienoms po žinios apie planus vėl įsikurti Britanijoje.

    Pranešimuose nurodoma, kad šeima trečiadienį nusileido Birmingame po privataus skrydžio iš Kalifornijos. Kartu keliavo ir jų vaikai Archie bei Lilibet, o šis vizitas vertinamas kaip vienas ryškiausių poros sugrįžimų nuo 2020 metais įvykusio išvykimo.

    Tuomet Harry ir Meghan paskelbė atsitraukiantys nuo karališkosios šeimos pareigų ir persikėlė į Jungtines Valstijas. Sprendimas buvo lydimas viešų nesutarimų, įtampos su dalimi šeimos narių ir nuolatinių diskusijų dėl poros vaidmens monarchijoje.

    Kur planuoja įsikurti šeima

    Anot pranešimų, šeima ketina apsigyventi Kotsvoldse pietvakarių Anglijoje, kuris laikomas pasiturinčiu ir itin geidžiamu regionu. Ši vietovė garsėja saugumu, privatumu ir tuo, kad joje neretai gyvena žinomi visuomenės veikėjai.

    Skelbiama, kad vaikams jau parinkta nauja mokykla, o tai rodo planus įsitvirtinti ilgesniam laikui, o ne tik trumpam apsilankymui. Kol kas oficialių rūmų ar pačios poros komentarų dėl konkretaus gyvenamojo būsto nepateikta.

    Santykiai šeimoje ir saugumo klausimas

    Per pastaruosius metus viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė Harry santykiai su tėvu karaliumi Karoliu III ir broliu princu Williamu. Žiniasklaida teigia, kad su tėvu ryšys esą šiek tiek atšilęs, tačiau nesutarimai su broliu išlieka gilūs.

    Prieš kurį laiką interviu BBC Harry buvo sakęs, kad „nemato pasaulio, kuriame šiuo metu parvežtų žmoną ir vaikus į Jungtinę Karalystę“. Jis taip pat pripažino pasiilgstantis gimtinės ir apgailestaujantis, kad vaikai nemato šalies, kurioje jis užaugo.

    Dabar, šeimai sugrįžus, dėmesio centre atsidurs ir viešai finansuojamos apsaugos klausimas. Jungtinėje Karalystėje šis aspektas dažnai tampa politinių bei visuomeninių diskusijų objektu, nes susijęs su valstybės lėšomis ir rizikos vertinimu.

    Šį mėnesį, komentuodamas situaciją, Mančesterio meras Andy Burnham pabrėžė, kad tai yra privatus reikalas, ir sakė, kad valdžia šeimai linki sėkmės. Vis dėlto būtent saugumo sprendimai gali tapti vienu svarbiausių praktinių iššūkių, lemiančių, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis Harry šeima gyvens Britanijoje.

  • Londonas riboja „Meta“ akinius su kamera: pubai, teatrai ir net teismai ima juos atiminėti

    Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose daugėja vietų, kurios prašo lankytojų nusiimti „Meta“ išmaniuosius akinius su kamera arba iš viso neįsileidžia su jais į vidų. Sprendimus lemia privatumo argumentai: verslai ir institucijos sako negalintys užtikrinti, kad aplinkiniai nebus filmuojami be aiškaus sutikimo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Wetherspoons“ tinklas, valdantis daugiau nei 800 barų nuo Anglijos iki Airijos. Tinklo įkūrėjas Timas Martinas viešai aiškino, kad jų taisyklės draudžia filmuoti klientus ir darbuotojus be tiesioginio leidimo, o akiniai su kamera tokią ribą pernelyg lengvai peržengia.

    „Mūsų lokaluose, kaip ir daugumoje barų, galioja paprasta taisyklė: negalima filmuoti klientų ar darbuotojų be jų sutikimo. „Meta“ akiniai atrodo laužantys šią taisyklę ir sveiką protą, nes leidžia slapta stebėti, todėl instinktyviai sakome: išjunkite kameras“, – sakė Timas Martinas.

    Panašios nuostatos laikosi ir dalis aukštesnės klasės Londono restoranų. Restoranų verslo atstovas Jeremy Kingas įvedė visišką „Meta“ akinių draudimą keliuose savo valdomuose restoranuose, argumentuodamas, kad svečių privatumas neturi būti pažeidžiamas jokiais papildomais įrašymo įrenginiais.

    „Niekada sąmoningai neleisiu jokio svečių privatumo pažeidimo, išskyrus tai, ką fiksuoja akys, su kuriomis gimėme“, – sakė Jeremy Kingas.

    Apribojimai plečiasi už barų ribų

    Privatumo dilema jau peržengė restoranų ir barų ribas. Kai kurios organizacijos, valdančios renginių erdves, prašo žiūrovų nusiimti akinius spektaklių metu, o dalis renginių organizatorių apskritai taiko nulinę toleranciją bet kokiam galimam slapto filmavimo scenarijui.

    Ši tendencija siejama su paprastu klausimu: kaip aplinkiniai gali suprasti, ar jie filmuojami. Nors gamintojas nurodo, kad akiniuose yra šviesos indikatorius, turintis signalizuoti apie įrašymą, vietų savininkai ir organizatoriai pabrėžia, jog realiame šurmulyje mažai kas į jį atkreipia dėmesį.

    Kodėl „indikatoriaus lemputės“ nepakanka

    Technologiškai „Meta“ sprendimas dažnai aiškinamas taip: įrašymo metu mirksi LED indikatorius, o bandant jį uždengti sistema esą gali reaguoti. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien techninis ženklas neišsprendžia socialinio aspekto, nes atsitiktinis pašalinis žmogus gali nė nepastebėti, kad yra filmuojamas.

    Verslams tai tampa reputacijos ir konfliktų valdymo klausimu. Prietaisai, kurių idėja buvo sumažinti priklausomybę nuo telefono rankoje, dalyje viešų erdvių virsta ginčų šaltiniu: darbuotojams tenka aiškinti taisykles, o lankytojams kyla nepasitenkinimas, kai prašoma nusiimti akinius.

    Kur link juda rinka?

    Privatumo ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad dėvimos technologijos su kamera grąžina seną problemą į naują formą: filmavimo veiksmas tampa mažiau pastebimas ir lengviau nuolatinis. Dėl to tikėtina, kad taisyklių daugės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač vietose, kuriose jautriai vertinamas asmens duomenų apsaugos ir sutikimo klausimas.

    Artimiausiu metu daug ką lems tai, ar gamintojai ras patikimesnių būdų aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą ir suteikti jiems realią galimybę nesutikti. Kol kas dalis verslų renkasi paprasčiausią sprendimą: akinius su kamera viešose erdvėse riboti arba drausti.

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.