Tag: Karščio banga

  • Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Vasarą, kai dažnėja karščio bangos ir užsitęsusios sausros, vejos priežiūros taisyklės keičiasi: tai, kas tinka pavasarį, per kaitrą gali tiesiog išdeginti žolę. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik pjovimo dažnis, bet ir pjovimo aukštis bei paros metas, nes net keli netikslūs pjovimai gali ilgam susilpninti šaknyną.

    Pagrindinė rekomendacija per sausras ir kaitrą yra kelti vejapjovės pjovimo aukštį. Jei pavasarį dažnai pakanka 4–6 centimetrų, vasarą veją saugiau palikti 6–8 centimetrų. Aukštesnė žolė geriau uždengia dirvos paviršių, sumažina įkaitimą ir lėtina drėgmės garavimą.

    Ne mažiau svarbi taisyklė yra vienu kartu nenupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio. Per trumpai nupjauta veja greičiau netenka vandens, o šaknys ima formuotis sekliau, todėl kitas sausas periodas jai tampa dar skausmingesnis. Dėl to karštomis savaitėmis dažnai verta pjauti rečiau, net jei esate įpratę tai daryti kas savaitę.

    Kada geriausia pjauti veją?

    Pjauti veją per patį vidurdienį, kai saulė stipriausia, yra viena dažniausių klaidų. Šviežiai nupjauti žolės galiukai tuomet greičiausiai praranda drėgmę, todėl atsiranda gelsvų, tarsi apdegusių plotų, o bendra vejos būklė suprastėja dar greičiau, jei tuo metu trūksta lietaus.

    Saugesnis pasirinkimas yra vėlyva popietė arba ankstyvas vakaras, kai karštis jau atslūgęs, bet iki nakties dar lieka laiko žolei apdžiūti. Ryte pjauti galima tik tada, kai rasa jau nudžiūvusi, nes šlapia žolė kemša vejapjovę ir pjūvis tampa nelygus. Jei paskelbti įspėjimai dėl kaitros, praktiškiausia pjovimą atidėti.

    Geltonuoja po pjovimo? Patikrinkite peilį

    Vejos geltonavimas ne visada reiškia, kad ją paveikė vien sausra. Dažna priežastis yra atšipęs vejapjovės peilis, kuris ne nupjauna, o plėšo žolės audinius. Tokie „suplėšyti“ galiukai džiūsta greičiau, o pažeistos vietos tampa palankesnės ligoms.

    Paprastas ženklas, kad peilį reikia galąsti, yra nelygūs, pašviesėję žolės galiukai, matomi iškart po pjovimo. Intensyvaus sezono metu peilio būklę verta tikrinti reguliariai, ypač jei vejoje pasitaiko smėlio, smulkių šakelių ar kietesnių augalų stiebų.

    Ar verta mulčiuoti per sausrą?

    Mulčiavimas, kai smulkiai susmulkinta nupjauta žolė paliekama ant vejos, vasarą gali būti naudingas, jei sluoksnis yra labai plonas. Tokia danga padeda mažinti drėgmės garavimą ir sugrąžina dalį maisto medžiagų į dirvą, todėl veja po pjovimo atgauna jėgas greičiau.

    Vis dėlto per storas ar drėgnas nupjautos žolės sluoksnis gali pakenkti: jis sulimpa, riboja oro patekimą prie dirvos ir didina grybelinių ligų riziką. Jei žolė peraugusi arba pjaunate po ilgesnės pertraukos, saugiau nupjautą masę surinkti, o mulčiavimą taikyti tik tada, kai pjovimas reguliarus ir žolė smulki.

  • Karščiai nusekino Dunojų: Bulgarijoje upės dugne aptikti vilnonio mamuto kaulai

    Karščiai nusekino Dunojų: Bulgarijoje upės dugne aptikti vilnonio mamuto kaulai

    Bulgarijoje, prie Dunojaus netoli Rjachovo miestelio, rekordiškai nukritęs vandens lygis atidengė priešistorinio mamuto kaulus. Radinį fiksavo Rusės regiono istorijos muziejaus tyrėjai, kurie teigia, kad tai greičiausiai vilnonis mamutas (Mammuthus primigenius).

    Kol kas identifikuotas ir iškeltas apatinis žandikaulis, iltys, mentė, šonkauliai bei kiti kaulų fragmentai. Specialistai pabrėžia, kad didelė skeleto dalis dar gali būti užnešta sąnašomis ir likti giliai upės dugne.

    Muziejaus kuratorius Krasimiras Kirovas aiškina, kad šios vietos radiniai galėjo susikaupti per tūkstantmečius, nes srovė atneša ir užkloja organines liekanas. Pasak jo, gyvūnas galėjo siekti beveik 5 metrų aukštį ir sverti daugiau nei 7–8 tonas.

    Vilnoniai mamutai Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje gyveno iki pat paskutinio ledynmečio pabaigos, o kai kurios populiacijos išliko dar kelis tūkstančius metų. Dėl ilgo buvimo vandenyje kaulai yra trapūs, todėl jų iškėlimas vykdomas itin atsargiai, kad ištraukti į orą jie nepradėtų greitai irti.

    Žemėjantis Dunojus keičia regioną

    Dunojus, tekantis per dešimt valstybių nuo pietvakarių Vokietijos iki Juodosios jūros, pastarosiomis savaitėmis daugelyje atkarpų pasiekė itin žemus lygius. Dėl to išryškėja seklumos, uolų juostos ir smėlio salos, kurios įprastai būna paslėptos po vandeniu.

    Žemas vanduo atidengia ne tik gamtos, bet ir istorijos ženklus: kai kuriose vietose vėl pasimato anksčiau užlietos nuolaužos ir kiti objektai. Tuo pat metu nusekę vandens keliai didina spaudimą laivybai, pramonei ir energetikai, nes aušinimui ar transportui reikia stabilaus upių debito.

    Rusės muziejus praneša, kad po konservavimo ir mokslinių tyrimų mamuto liekanos turėtų būti pristatytos visuomenei ekspozicijoje. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų paleontologinių radinių Dunojaus Bulgarijos atkarpoje.

  • Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europoje tęsiasi miškų gaisrų banga: Prancūzijos Provanse ugniagesiai šeštadienį toliau kovojo su plintančia liepsna, o Graikijoje, netoli Atėnų, gesinimą apsunkino ypač stiprūs vėjai. Pareigūnai abiejose šalyse pabrėžia, kad situaciją lemia karštis, sausra ir greitai besikeičiančios oro sąlygos.

    Prancūzijos pietryčiuose, Provanse, naktį pavyko pristabdyti gaisrą ir neleisti jam pasiekti netoliese esančių Correns ir Montfort-sur-Argens gyvenviečių. Vis dėlto ugnis vėl suaktyvėjo Gros Bessillon apylinkėse, o gelbėtojai buvo priversti sutelkti dideles pajėgas, kad liepsna neperžengtų naujų barjerų.

    Į gaisro gesinimą buvo mesti apie 1 300 ugniagesių. Vien per parą ugnis išdegino dar maždaug 1 250 hektarų, o savaitės pabaigoje bendras paveiktas plotas, vietos valdžios vertinimu, siekė apie 4 500 hektarų.

    Dalis gyventojų vis dar negalėjo grįžti į namus: pranešta, kad apie 2 500 žmonių liko laikinai perkelti. Tokiose situacijose grįžimą dažnai riboja ne tik aktyvus gaisras, bet ir užsitęsę židiniai, dūmų tarša, nutrūkę keliai bei elektros ir ryšių sutrikimai.

    Kita didelė gaisrų židiniais tapusi zona buvo šalies pietvakariuose, netoli Bordo, kur, pasak pareigūnų, didžiausias per kelis dešimtmečius gaisras buvo suvaldytas. Vis dėlto ugniagesiai akcentavo, kad tai dar nereiškia visiško pavojaus pabaigos: teritorijoje gali išlikti aktyvių sektorių ir po žeme rusenančių karščio taškų, kurie vėl įsidega pasikeitus vėjui.

    Graikijoje gelbėtojams trukdė vėjas

    Graikijoje šimtai ugniagesių šeštadienį siekė apsaugoti pamėgtą pakrantės kurortą į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Operacijas smarkiai apsunkino gūsingi vėjai, kurie sparčiai keitė liepsnos kryptį ir didino pavojų gyvenvietėms.

    Porto Germeno apylinkėse dirbo daugiau nei 400 ugniagesių, pasitelkta ir specializuota aviacijos technika. Pasak Nacionalinės Atėnų observatorijos meteorologų, kai kur fiksuoti iki 130 kilometrų per valandą siekę vėjo gūsiai, o tokios sąlygos gesinant dažnai lemia greitus ugnies šuolius per priešgaisrines juostas.

    Gaisras kilo penktadienį netoli pakrantės kaimo Agios Vasileios. Pranešta, kad dalis gyventojų iš pradžių delsė vykdyti civilinės saugos raginimus evakuotis, o vėliau apie 300 žmonių teko gelbėti jūra, nes keliai tapo nesaugūs arba nepravažiuojami.

    Graikijoje per savaitę gaisrai kilo ir kituose regionuose, įskaitant Kretos salą, o ugniagesių bendruomenę sukrėtė pranešimai apie žuvusius gelbėtojus. Šių metų vasaros pradžia dar kartą primena, kad Viduržemio jūros regione gaisrų sezonas ilgėja, o didžiausią riziką kelia karščio bangos, sausra ir stiprūs vėjai.

  • Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos išseko Lac de Brenets: karščio bangos stabdo turizmą

    Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esantis Lac de Brenets ežeras šią vasarą beveik ištuštėjo: po kelių mėnesių sausros ir kelių karščio bangų vandens lygis nusmuko iki rekordinių žemumų. Vietovė, kuri įprastai traukia poilsiautojus vaizdingais krantais ir galimybėmis plaukioti, dabar kai kur primena atidengtą dumblėtą dugną.

    Ežerą maitinančios Doubs upės debitas smarkiai sumažėjo, todėl dalis valtelių ir katerių liko įstrigę seklumoje. Vietos turizmo paslaugų teikėjai kalba apie sutrumpintą sezoną, mažesnius užsakymus ir būtinybę riboti darbuotojų skaičių, nes maršrutai vandeniu tapo sunkiai įgyvendinami.

    Šveicarijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo pavasario kritulių regione iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o ilgalaikės prognozės reikšmingo lietaus artimiausiu metu nežada. Specialistai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai vis dažniau sutampa su užsitęsusiomis karščio fazėmis, kai vanduo intensyviai garuoja, o dirvožemis ir upės nespėja atsigauti.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad ežeras pastebimai pasikeitė: likęs vanduo kai kur patamsėjęs, susiaurėjęs iki juostos, o įprasti vaizdai, dėl kurių čia atvykdavo fotografai ir poilsiautojai, tapo retenybe. Sumenkęs vandens kiekis veikia ir aplinkines gamtines vietas, nes vandens kaskados ir kriokliai, priklausantys nuo ežero ir upės režimo, taip pat silpsta.

    „Kai čia yra vandens, tai išties pasakiška vieta. Labai liūdna matyti ją tokią“, – sakė vietos gyventojas Marcial Beieler.

    Lac de Brenets situacija įsilieja į platesnį Europos kontekstą: pastaraisiais metais karščio bangos tampa ilgesnės, o sausros epizodai dažnėja, ypač vasaros sezono metu. Tai reiškia ne tik nepatogumus turizmui, bet ir didesnę įtampą vandens ištekliams, upių laivybai, ekosistemoms bei vietos ekonomikai, kuri priklauso nuo vasaros srautų.

  • Po karščių taip laistyti pomidorus ir agurkus: viena klaida gali kainuoti derlių

    Po karščių taip laistyti pomidorus ir agurkus: viena klaida gali kainuoti derlių

    Kodėl po karščio laistymas lemia derlių

    Kelios dienos alinamo karščio darže dažnai palieka ne tik apvytusius lapus, bet ir išdžiūvusią, sukietėjusią dirvos plutą. Būtent pirmosios dienos atslūgus karščiams neretai nulemia, ar pomidorai ir agurkai greitai atsigaus, ar augalai toliau silps.

    Dažna klaida po kaitros yra bandymas „atsigriebti“ vienu gausiu laistymu. Kai dirva labai perdžiūvusi ir sukietėjusi, vanduo gali nubėgti paviršiumi, o šaknų zona taip ir liks sausa.

    Laistyti reikia dviem etapais

    Efektyviausia strategija po karščių yra laistymas etapais: pirmiausia lengvai sudrėkinkite dirvos paviršių, kad jis suminkštėtų. Po maždaug 20–30 minučių palaistykite gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, kur šaknims jo labiausiai reikia.

    Toks laistymas padeda tolygiau atkurti drėgmę, mažina stresą šaknims ir gerina maisto medžiagų pasisavinimą. Tai ypač svarbu, jei po kaitros prognozuojami dar keli šilti, sausi vakarai.

    Kada geriausia laistyti?

    Patikimiausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas, kai dirva dar vėsesnė, o garavimas minimalus. Taip vanduo ramiai įsigeria ir augalai spėja pasinaudoti drėgme iki kitos dienos šilumos.

    Laistymas vakare irgi gali tikti, tačiau svarbu nešlapinti lapų. Naktinė drėgmė ant lapijos sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, ypač pomidorams, kuriuos dažnai puola fitoftorozė.

    Agurkai ir pomidorai turi skirtingus poreikius

    Agurkai paprastai turi sekliau išsidėsčiusias šaknis, todėl drėgmės trūkumą pajunta greičiau. Šiltomis dienomis jiems dažnai reikia laistyti kasdien arba kas antrą dieną, tačiau spręsti verta ne iš paviršiaus, o patikrinus dirvos drėgmę kelių centimetrų gylyje.

    Pomidorams dažniausiai naudingesnis retesnis, bet gausesnis laistymas, skatinantis šaknis leistis giliau. Per dažnas laistymas mažais kiekiais gali didinti vaisių trūkinėjimo riziką, o esant mitybos svyravimams gali išryškėti ir viršūninis puvinys.

    Koks vanduo ir ką dar verta padaryti

    Po karščio laistymui geriausia rinktis nusistovėjusį arba lietaus vandenį, kurio temperatūra artima aplinkos temperatūrai. Labai šaltas vanduo iš gręžinio ar vandentiekio gali sukelti šaknims staigų temperatūrinį stresą ir trumpam pristabdyti augimą.

    Drėgmę padeda išlaikyti mulčias iš šiaudų, komposto ar pradžiūvusios žolės, kuris mažina garavimą ir saugo šaknų zoną nuo temperatūros šuolių. Net po trumpos liūties verta įvertinti, ar vanduo pasiekė bent apie 10 centimetrų gylį, nes paviršinis sudrėkinimas dažnai klaidina.

  • Karščiai bute vargina? Paprasti triukai be kondicionieriaus, kurie realiai atvėsina namus

    Karščiai bute vargina? Paprasti triukai be kondicionieriaus, kurie realiai atvėsina namus

    Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje karščio bangos vis dažniau atneša dienas, kai lauke temperatūra peržengia 30 laipsnių ribą, o kai kur gali artėti ir prie 36 laipsnių. Tokiu metu butai įkaista greitai, ypač jei langai atsukti į pietus ar vakarus, o pastatas turi prastesnę šiluminę izoliaciją.

    Daugiausia šilumos į patalpas patenka per langus: stiklas praleidžia saulės spinduliuotę, o įkaitusios grindys, sienos ir baldai šilumą ilgai „laiko“ viduje. Vakarais situaciją pablogina ir tai, kad per dieną įšilę pastato mūrai bei stogas šilumą atiduoda dar kelias valandas, todėl net naktį kambariuose gali būti tvanku.

    Prie temperatūros kilimo prisidedame ir patys: veikiantys kompiuteriai, televizoriai, apšvietimas ar net įkrovikliai šilumą skleidžia nuolat. Jei patalpos mažos, o žmonių daugiau, kūno skleidžiama šiluma taip pat greitai pakelia bendrą temperatūrą.

    Kas labiausiai padeda be kondicionieriaus

    Efektyviausia taisyklė yra saulės sulaikymas dar prieš jai įkaitinant kambarį. Ryte verta kuo anksčiau užtraukti žaliuzes, roletus ar storas užuolaidas, o dar geriau, jei naudojamos šviesios, šilumą atspindinčios langų dangos.

    Vėdinimas turi vykti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, kitaip į patalpas įleisite dar daugiau karšto oro. Praktikoje tai dažniausiai reiškia plačiai atvertus langus vėlai vakare, naktį ir anksti ryte, sudarant skersvėjį, kad oras greičiau pasikeistų.

    Jei turite ventiliatorių, jis oro realiai neatšaldo, tačiau gali pagerinti savijautą, nes greitesnis oro judėjimas mažina tvankumo pojūtį. Norint sustiprinti efektą, prieš ventiliatorių galima pastatyti dubenį su ledu ar labai šaltu vandeniu, kad srautas būtų juntamai vėsesnis.

    Šilumos šaltiniai namuose, kurių verta vengti

    Karštomis dienomis verta riboti gaminimą, ypač orkaitėje ar ant kaitlentės, nes virtuvė greitai tampa papildomu šilumos židiniu. Jei yra galimybė, rinkitės šaltus patiekalus, o virtuvės duris laikykite uždarytas, kad karštis nesklistų į kitus kambarius.

    Taip pat pravartu išjungti nenaudojamus prietaisus visiškai, o ne palikti budėjimo režimu, ir kiek įmanoma mažinti apšvietimą, ypač jei vis dar naudojamos kaitrinės lemputės. Net indaplovės ciklo pabaigoje išleidžiama karšta garų banga gali pastebimai pakelti temperatūrą šalia esančiose patalpose.

    Tekstilė irgi daro įtaką: stori kilimai, sunkios lovatiesės ar tankios užuolaidos gali „kaupti“ šilumą. Per karščius verta rinktis lengvesnius, natūralius audinius, o kai kuriuos šilumą sulaikančius tekstilės elementus laikinai patraukti.

    Dažnos klaidos, kurios didina tvankumą

    Viena dažniausių klaidų yra langų atidarymas per patį karštį, ypač jei lauke šilčiau nei viduje. Tokiu atveju patalpos ne atvėsta, o įkaista dar labiau, nes įleidžiamas karštas oras ir padidinama bendra šiluminė apkrova.

    Dar viena problema yra drabužių džiovinimas uždarame kambaryje be oro judėjimo: išgaruojanti drėgmė padidina santykinę oro drėgmę, o tuomet karštis jaučiamas sunkiau. Jei prireikia džiovinti namuose, būtina užtikrinti vėdinimą ir nepalikti drėgmės kauptis.

    Jei pavyksta vėsinti vieną ar du kambarius, verta uždaryti duris į labiausiai įkaitusias erdves, kad sukurtas vėsesnis mikroklimatas „neišsisklaidytų“. Tai ypač aktualu butuose viršutiniuose aukštuose ar mansardose, kur papildomai kaitina įšilęs stogas.

  • Turkijoje vis dar liepsnoja penki gaisrai: perspėja, kad didžiausia rizika tęsis ir kitą savaitę

    Turkijoje vis dar liepsnoja penki gaisrai: perspėja, kad didžiausia rizika tęsis ir kitą savaitę

    Turkijos vakarinėje ir pietinėje pakrantėse penktadienio popietę vis dar buvo aktyvūs penki miškų gaisrai. Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija įspėjo, kad dėl karščio ir vėjo gaisrų pavojus gali išlikti padidėjęs ir ateinančią savaitę.

    Ministras İbrahim Yumaklı teigė, kad gelbėtojų darbas tęsis, kol bus suvaldyti visi židiniai ir pašalintos grėsmės atsinaujinti ugniai. Pasak jo, situacija dinamiška, o dalis vietovių išlieka itin pažeidžiamos dėl meteorologinių sąlygų.

    „Penki miškų gaisrai vis dar tęsiasi. Gaisrų rizika, panašu, persikels ir į kitą savaitę“, – sakė İbrahim Yumaklı.

    Turkijos komunikacijos institucijos didžiausios rizikos zonomis įvardijo Çanakkale, Balıkesir, Bursa, İzmir, Manisa, Aydın, Muğla, Antalya, Mersin ir Adana provincijas. Čia prognozuojamos aukštos temperatūros ir stipresni vėjai, kurie ne tik apsunkina gesinimą, bet ir didina gaisrų atsinaujinimo tikimybę.

    Per kelias dienas šalyje užfiksuoti 206 gaisrai, iš jų 202 iki penktadienio buvo visiškai suvaldyti. Turkijos pareigūnai nurodė, kad 133 gaisrai kilo ne miškų teritorijose, todėl papildomų rizikų kelia ir gyvenviečių prieigos, dirbami laukai bei infrastruktūra.

    Gesinimo operacijose dalyvavo 28 orlaiviai, 119 sraigtasparnių, 14 bepiločių, 1 953 gaisrinės, 2 766 pirminio reagavimo automobiliai ir 878 sunkiosios technikos vienetai. Komandos dirbo visą parą iš daugiau nei 1 600 skirtingų pozicijų, siekdamos greitai pasiekti naujus ugnies židinius.

    Turistiniame Bodrumo regione, Cine apylinkėse, ugniagesiai naktį vykdė gyvūnų evakuaciją iš keturių zonų. Ryte operacijoje dalyvavo devyni sraigtasparniai, trys lėktuvai, 42 gaisrinės ir devyni vandens cisternų automobiliai.

    Aplinkos ministras Murat Kurum pranešė, kad iki penktadienio vakaro gaisrai apgadino arba sunaikino 65 pastatus, beveik visi jie buvo Antalijos ir Muğlos provincijose. Vietos gyventojai pasakojo netekę namų, ūkio pastatų, o kai kur sunaikinti vaismedžių ir alyvmedžių sodai.

    „Mes pavirtome pelenais, nieko nebeliko“, – sakė iš evakuotos teritorijos išvežta Arzu Celep.

    Europos miškų gaisrų informacijos sistema nurodė, kad šiemet Turkijoje išdegė 22 587 hektarai teritorijos. Pastaraisiais metais šalis vis dažniau susiduria su didelio masto gaisrais, kurių riziką didina užsitęsusios sausros ir karščio bangos.

    Turkijos institucijos primena, kad vasaros pradžioje į aukščiausios rizikos miškus buvo apribotas patekimas, o dalyje regionų taikomos papildomos prevencinės priemonės. Ministras İbrahim Yumaklı taip pat teigė, kad siekiama sumažinti vidutinį reagavimo laiką iki 10 minučių, nes ankstyvas reagavimas dažnai lemia, ar gaisras bus sustabdytas dar pradinėje stadijoje.

  • Niekada nelaistykite pomidorų šiuo metu: per karščius galite prarasti visą derlių

    Niekada nelaistykite pomidorų šiuo metu: per karščius galite prarasti visą derlių

    Kodėl vidurdienį vanduo kenkia

    Pomidorams vanduo būtinas ne tik augimui, bet ir lapų vėsinimui: per šaknis jis patenka į stiebus, žiedus ir vaisius, o garuodamas nuo lapų padeda augalui ištverti karštį. Kai dirva smarkiai perdžiūsta, pomidorai „uždaro“ žioteles lapuose ir taip mažina drėgmės netekimą, tačiau tuo pačiu lėčiau vyksta fotosintezė ir augalas prasčiau vėsinasi.

    Per kaitrą tai greitai virsta praktine problema: lapai kaista, žiedai gali byrėti, o vaisių augimas sulėtėja. Ypač greitai drėgmę „atima“ saulė, karštis ir vėjas, todėl poreikis vandeniui didžiausias būna būtent tokiomis dienomis.

    Didžiausia klaida – laistyti pomidorus pilnoje saulėje, ypač maždaug nuo 11 iki 16 valandos. Įkaitusi dirva vandenį išgarina labai greitai, todėl nedidelė porcija sudrėkina tik paviršių, nors iš šono atrodo, kad lysvė „šlapia“.

    Jeigu taip daroma nuolat, augalas skatinamas auginti seklų šaknyną, o tai reiškia, kad kitą karščio bangą jis pasitinka dar silpnesnis. Vietoje gilaus drėgmės rezervo pomidoras gauna tik trumpą palengvėjimą, kuris greitai išnyksta.

    Kada laistyti per karščius

    Patikimiausias laikas laistyti per karščius – ankstyvas rytas, maždaug nuo 5 iki 9 valandos. Tuo metu dirva dar vėsi, vanduo garuoja lėčiau ir spėja įsigerti ten, kur jo labiausiai reikia – į šaknų zoną.

    Laistyti verta gausiau, bet lėtai, nukreipiant vandenį į dirvą aplink šaknis, o ne ant lapų. Išimtis galioja tik tada, kai kelių centimetrų gylyje žemė visiškai sausa ir krūmas aiškiai vysta: tokiu atveju geriau palaistyti nedelsiant, kad augalas nepatirtų streso.

    Atsargiai reikėtų elgtis ir vėlai vakare, ypač šiltnamyje ar tunelyje, kur oro judėjimas silpnesnis. Drėgni lapai tada džiūsta lėtai, o ilgai užsilaikanti drėgmė padidina grybelinių ligų riziką, todėl per karščius geriausia drėkinti tik dirvą.

    Kiek vandens ir kaip patikrinti dirvą

    Prieš laistant verta patikrinti žemę pirštu maždaug 4–5 centimetrų gylyje. Jei ji sausa ir byra, laikas laistyti, o jei jaučiasi drėgmė, papildoma porcija gali labiau pakenkti nei padėti, ypač sunkesnėje dirvoje.

    Vienu laistymu tikslas turėtų būti sudrėkinti dirvą maždaug 15–20 centimetrų gylyje, kad vanduo pasiektų pagrindinę šaknų masę. Nuolatinis laistymas „po truputį“ sudrėkina tik viršų, todėl pomidorai tampa priklausomi nuo kasdienės drėgmės ir karštį pakelia prasčiau.

    Vazonuose auginami pomidorai reikalauja daugiau dėmesio, nes mažas žemės kiekis įkaista greičiau ir išdžiūsta sparčiau. Per ilgesnę karščio bangą jiems vandens gali prireikti kasdien, o kartais ir papildomai vakare, bet tik įsitikinus, kad žemė iš tiesų perdžiūvusi.

    Dar vienas svarbus niuansas – vidurdienį svyrantys lapai ne visada reiškia sausą dirvą. Per kaitrą augalas gali laikinai apvysti, nes per lapus netenka vandens greičiau, nei šaknys spėja jo papildyti, todėl sprendimą laistyti geriausia priimti tik patikrinus dirvos drėgmę.

    Derlių gali sugadinti ir kraštutinumai: po ilgo perdžiūvimo staigus „užliejimas“ skatina vaisius greitai brinkti, o odelė nespėja prisitaikyti, todėl pomidorai ima skilinėti. Tuo tarpu per dažnas perlaistymas išstumia orą iš dirvos, šaknims pradeda trūkti deguonies, jos silpsta ir didėja puvinio rizika.

    Karščių metu drėgmę dirvoje padeda išlaikyti mulčias, pavyzdžiui, 5–7 centimetrų sluoksnis šiaudų, pradžiūvusios žolės ar smulkintų lapų. Jį verta palikti kelis centimetrus nuo stiebo, kad augalo pagrindas neįmirktų ir turėtų oro.

  • Karščio banga iki 36 laipsnių: 7 paprasti triukai, kurie realiai atvėsins butą be kondicionieriaus

    Karščio banga iki 36 laipsnių: 7 paprasti triukai, kurie realiai atvėsins butą be kondicionieriaus

    Liepos pabaigoje daugelyje Europos regionų įsivyravus karščio bangai, dalyje vietovių temperatūra gali kilti iki 36 laipsnių. Tokiu oru butai įkaista labai greitai, o naktimis šiluma neretai neišsisklaido net ir laikant pravirus langus.

    Pagrindinė priežastis – saulės spinduliai, kurie pro langų stiklą patenka į vidų ir įkaitina grindis, sienas bei baldus. Įšilę paviršiai šilumą kaupia ir ją atiduoda dar ilgai po saulėlydžio, todėl patalpos išlieka tvankios.

    Situaciją blogina ir pastato konstrukcijos: mūras bei betonas dieną sugeria daug energijos, o vakare ir naktį ją „grąžina“ į patalpas. Jei butas yra viršutiniuose aukštuose ar po stogu, įkaitęs stogas dažnai tampa papildomu šilumos šaltiniu.

    Prie karščio prisidedame ir patys: veikiantys televizoriai, kompiuteriai, apšvietimas ar net budėjimo režimu palikti prietaisai skleidžia šilumą. Kuo mažesnė patalpa ir kuo daugiau žmonių joje būna, tuo greičiau kyla temperatūra.

    Kaip sulaikyti karštį dar lauke?

    Efektyviausia taisyklė – langus uždengti dar prieš įkaitimą. Žaliuzės, roletai ar storos užuolaidos turėtų būti užtraukiamos ryte, kol saulė dar neįkaitino patalpų, nes didžioji dalis šilumos patenka būtent per stiklus.

    Karščiausią dienos metą langus verta laikyti uždarytus, jei lauke šilčiau nei viduje. Vėdinti geriausia vėlai vakare, naktį ir anksti ryte, o trumpas skersvėjis padeda greičiau pakeisti įkaitusį orą vėsesniu.

    Paprasti sprendimai be kondicionieriaus

    Ventiliatorius pats oro neatšaldo, tačiau gali pagerinti savijautą, nes judantis oras greičiau garina prakaitą. Norint stipresnio efekto, prieš ventiliatorių galima padėti didelį indą su ledu ar šaltu vandeniu – taip į veidą ir kūną pūs vėsesnis oro srautas.

    Karštomis dienomis verta mažinti papildomus šilumos šaltinius: rečiau gaminti orkaitėje, rinktis trumpesnį maisto ruošimą ar vėsesnius patiekalus. Taip pat pravartu išjungti nenaudojamus prietaisus iš lizdo, nes dalis elektronikos šilumą skleidžia ir budėjimo režimu.

    Padeda ir tekstilės pakeitimas: stori kilimai, sunkios lovatiesės bei šilumą kaupiantys audiniai tvankumą tik didina. Karščio laikotarpiu naudinga rinktis lengvesnes, kvėpuojančias medžiagas, o jei įmanoma – laikinai atlaisvinti grindis nuo kilimų.

    Jei pavyksta atvėsinti bent vieną kambarį, verta uždaryti jo duris, kad vėsa neišeitų į labiausiai įkaitusias zonas. Tai ypač aktualu butams, kurių langai orientuoti į pietus ar vakarus, kai saulė spigina ilgiausiai.

    Dažnos klaidos, kurios didina tvankumą

    Viena dažniausių klaidų – dieną plačiai atverti langus tikintis atvėsinti patalpas, nors į vidų tiesiog įleidžiamas karštas oras. Taip pat patalpas kaitina tradicinės lemputės, todėl vakare geriau rinktis mažiau šilumos skleidžiantį apšvietimą ir nepalikti jo be reikalo.

    Dar vienas dažnas įprotis – džiovinti skalbinius uždarame kambaryje be oro judėjimo, nes drėgmė padidina tvankumo pojūtį. Jei virtuvė atskirta durimis, gaminant ar atidarant indaplovę po ciklo naudinga ją uždaryti, kad karšta garų banga neišplistų į kitus kambarius.

  • Lenkiją vėl kaitina karščiai: „PKP Intercity“ skelbia planą ir leidžia nemokamai grąžinti bilietus

    Lenkiją vėl kaitina karščiai: „PKP Intercity“ skelbia planą ir leidžia nemokamai grąžinti bilietus

    Karščio banga ir rizika geležinkeliams

    Lenkijoje prognozuojama maždaug savaitę truksianti karščio banga, o tai gali sukelti trikdžių kelionėms traukiniais. Aukšta temperatūra didina techninių gedimų tikimybę, o keleiviams tai reiškia vėlavimus, maršrutų korekcijas ar retais atvejais reisų atšaukimus.

    Geležinkelių sektoriui tokios sąlygos pavojingos dėl infrastruktūros ir riedmenų apkrovų: labiau kaista bėgiai, sunkiau dirba lokomotyvų ir vagonų aušinimo sistemos, dažnėja elektros tiekimo bei signalizacijos sutrikimų rizika. Įtakos turi ir bendras tinklo apkrovimas, kai gedimas vienoje atkarpoje greitai persiduoda visam tvarkaraščiui.

    „PKP Intercity“ priemonės keleiviams

    Valstybinis vežėjas „PKP Intercity“ pranešė, kad pasirengė sudėtingoms oro sąlygoms ir sieks sumažinti nepatogumus. Bendrovė teigia, kad jos traukiniuose veikia kondicionavimo sistemos, kurios turėtų palengvinti kelionę per didžiausią kaitrą.

    Taip pat numatyta papildomai aprūpinti sąstatus vandeniu, kurį keleiviai galės gauti kelionės metu be papildomo mokesčio. Praktikoje tai dažniausiai taikoma ilgesniuose reisuose ir didesnio keleivių srauto kryptimis, kur karštis ypač juntamas.

    Vežėjas pripažįsta, kad sutrikimų visiškai išvengti gali nepavykti, todėl budėjimui paruoštos papildomos dyzelinės traukos lokomotyvų pajėgos. Jos gali būti pasitelktos, jei dėl gedimų ar elektros tiekimo problemų reikėtų operatyviai pakeisti trauką ir palaikyti eismą.

    Nemokamas bilietų grąžinimas ir rekomendacijos

    „PKP Intercity“ atnaujina nemokamo bilietų atsisakymo galimybę kelionėms nuo 2026 metų liepos 30 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 9 dienos. Nemokamai grąžinami bilietai, įsigyti ne vėliau kaip 2026 metų liepos 29 dieną, tiek vietiniams, tiek tarptautiniams maršrutams.

    Pasak vežėjo, ši taisyklė taikoma visų tipų bilietams, įskaitant specialius pasiūlymus. Grąžinimą galima atlikti bilietų kasose, vežėjo programėlėje arba per e. bilietų sistemą.

    Karščio piko metu, dažniausiai po pietų, keleiviams rekomenduojama įvertinti savo savijautą ir, jei įmanoma, planuoti keliones vėsesniu paros metu. Vežėjas ypač ragina atidžiau planuoti vyresnio amžiaus žmonėms ir keliaujantiems su vaikais, nes ilgesnis buvimas karštyje gali pabloginti savijautą net ir kondicionuojamose patalpose.

    Be to, „PKP Intercity“ nurodo, kad trikdžių atveju gali būti taikomas laikinas kitų šalies vežėjų bilietų pripažinimas, kad keleiviai galėtų lengviau tęsti kelionę alternatyviais reisais. Keleiviams patariama sekti oficialius pranešimus realiu laiku, nes tvarkaraščiai karščių metu gali keistis greitai.