CP v2

Tag: Karščio banga

  • Dingo elektra ir lauke kaitra: ekspertai paaiškino, kaip ilgiau išsaugoti maistą šviežią

    Kai lauke tvyro didelė kaitra, o namuose netikėtai dingsta elektra, maistas genda gerokai greičiau nei įprastai. Esant apie 30 laipsnių karščiui ar daugiau, šaldytuvas šilumą praranda sparčiau, o bakterijos kambario temperatūroje gali pradėti aktyviai daugintis per 1–2 valandas.

    CDC rekomendacijos pabrėžia paprastą taisyklę: svarbiausia neatidarinėti šaldytuvo durelių. Kiekvienas atidarymas staigiai pakelia temperatūrą viduje ir sutrumpina laiką, per kurį maistas dar išlieka saugus.

    Kiek laiko laikosi šaltis?

    Jei šaldytuvo durelės lieka uždarytos, jis paprastai išlaiko pakankamai žemą temperatūrą maždaug iki 4 valandų. Per karščius šis laikas dažnai sutrumpėja iki 2–3 valandų, ypač jei virtuvėje tvanku ir šaldytuvas stovi saulės įkaitintoje patalpoje.

    Šaldiklis šaltį išlaiko ilgiau: pusiau pilnas dažniausiai apie 24 valandas, o pilnas gali išsilaikyti iki 48 valandų. Kuo daugiau užšaldytų produktų ir ledo, tuo lėčiau kyla temperatūra.

    Kaip pasiruošti iš anksto

    Praktiškiausias būdas pasiruošti yra iš anksto užšaldyti vandenį buteliuose ir laikyti juos šaldiklyje. Tokie buteliai veikia kaip šalčio akumuliatoriai ir prireikus gali būti perkelti į šaldytuvą, termodėžę ar šaltkrepšį.

    Taip pat verta maksimaliai užpildyti šaldiklį, nes tuščioje erdvėje šiltas oras cirkuliuoja greičiau. Jei neturite daug produktų, laisvas vietas galima užpildyti užšaldytais vandens buteliais.

    Ką daryti, kai elektra jau dingo

    Pirmosiomis valandomis geriausia nieko neperdėlioti ir neatidarinėti šaldytuvo bei šaldiklio be būtinybės. Jei karštis didelis, o tiekimas gali užtrukti, vertingiausius produktus verta laikinai perkelti į šaltkrepšį su ledu.

    Jeigu namuose nėra termodėžės, laikinai gali pagelbėti didesnis puodas ar indas su ledu, į kurį įdedami sandariai supakuoti produktai. Vakare, kai patalpos atvėsta, maistą galima laikyti vėsesnėse vietose, pavyzdžiui, arčiau grindų ar šešėlyje, tačiau tai nėra šaldymo pakaitalas.

    Ką geriau išmesti nedvejojant

    Didžiausią riziką kelia greitai gendantys produktai, kurie ilgiau pabuvę šilumoje gali sukelti apsinuodijimą. Jei jie šilumoje laikėsi kelias valandas, ypač per kaitrą, saugiau jų nebevartoti.

    Prie tokių produktų priskiriama žalia ir kepta mėsa, žuvis, pienas, grietinėlė, jogurtai, taip pat paruošti patiekalai, pavyzdžiui, ryžiai, makaronai ar sriubos. Abejojant svarbiausia remtis principu, kad įtartino kvapo ar tekstūros maisto ragauti nereikėtų.

  • Karščiai džiovina lysves? Užkaskite šalia augalų PET butelį – triukas gelbsti derlių

    Karščiai džiovina lysves? Užkaskite šalia augalų PET butelį – triukas gelbsti derlių

    Karščio bangos vis dažniau užklumpa vasarą, o kartu su jomis auga ir rizika, kad daržo augalai ims džiūti net ir reguliariai laistant. Ypač greitai drėgmę praranda pakeltos lysvės: jose žemė sparčiau įkaista, vanduo greičiau išgaruoja, o šaknys patiria stresą.

    Pakeltos lysvės patogios, nes lengviau prižiūrėti augalus, paprasčiau valdyti dirvos sudėtį, dažnai sumažėja piktžolių ir dalies kenkėjų spaudimas. Tačiau jų konstrukcija turi kainą: ribotas žemės kiekis ir geras drenažas reiškia, kad drėgmės atsargos išsenka greičiau nei įprastame grunte.

    Paprastas laistymas, kuris veikia

    Vienas praktiškiausių sprendimų karštyje – lašelinio laistymo principą imituojantis PET butelio metodas. Jis ypač naudingas pomidorams, agurkams ar cukinijoms, kurioms svarbi tolygi dirvos drėgmė ir kurios nemėgsta staigių perdžiūvimų.

    Reikia švaraus plastikinio butelio ir kelių mažų skylučių kamštelyje arba apatinėje butelio dalyje. Butelį pripildykite vandeniu ir įkaskite kuo arčiau augalo taip, kad skylutės būtų šaknų zonoje, o vanduo pamažu skverbtųsi į dirvą.

    Laistymo intensyvumas priklauso nuo skylučių skaičiaus ir dydžio, taip pat nuo dirvos struktūros bei temperatūros. Praktiškiausia pradėti nuo kelių mažų skylučių ir stebėti, kaip greitai butelis ištuštėja, kad drėgmė būtų pastovi, bet dirva netaptų permirkusi.

    Kaip dar sumažinti vandens nuostolius

    Kad vanduo neišgaruotų per greitai, verta naudoti mulčią: šiaudus, nupjautą žolę ar lapus. Mulčio sluoksnis mažina dirvos įkaitimą, apsaugo nuo plutos susidarymo ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę po paviršiumi.

    Karštomis dienomis svarbu ir laistymo laikas: efektyviau laistyti anksti ryte arba vakare, kai garavimas mažesnis. Jei augalai vis tiek vysta, tai gali būti ženklas, kad drėgmė nepasiekia gilesnių šaknų, todėl butelio metodas padeda vandenį nukreipti tiksliau.

    Didelėse pakeltose lysvėse dažnai prireikia kelių butelių, išdėstytų skirtingose vietose, kad drėgmė pasiskirstytų tolygiai. Toks sprendimas paprastas, pigus ir leidžia taupyti vandenį, nes jis patenka ten, kur labiausiai reikia.

  • Karščių spąstai senjorams: ką gerti, kad išvengtų dehidratacijos – ne vien vandenį

    Vasaros karščiai vyresnio amžiaus žmonėms gali tapti rimtu išbandymu: su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas prasčiau sulaiko skysčius. Dėl to senjorai neretai išgeria per mažai, nors skysčių poreikis karštomis dienomis tik didėja.

    Vanduo išlieka pagrindinis pasirinkimas, nes jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaiko normalią kraujotaką. Kai prakaituojame, kūnas natūraliai vėsta, tačiau kartu netenkama ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų, ypač natrio ir kalio.

    Net ir nedidelė dehidratacija gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, suprastėjusia koncentracija ar raumenų mėšlungiu. Sunkesniais atvejais didėja perkaitimo, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio rizika, o tai ypač pavojinga turint širdies ar inkstų sutrikimų.

    Kiek skysčių reikėtų išgerti?

    Dažniausiai rekomenduojama per parą gauti apie 1,5–2,5 litro skysčių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno masės, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Praktinis orientyras dažnai įvardijamas apie 30 mililitrų skysčių vienam kūno masės kilogramui per parą, o per karščius poreikis gali augti.

    Medikai pabrėžia, kad vyresniems žmonėms svarbu nelaukti, kol atsiras troškulys, ir gerti reguliariai mažais kiekiais. Jei žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus ar turi lėtinių ligų, skysčių režimą verta aptarti su gydytoju, nes kai kuriais atvejais skysčiai gali būti ribojami.

    Ką rinktis vietoj saldžių gėrimų?

    Be vandens, tinkami pasirinkimai yra nesaldintos vaisių ar žolelių arbatos, vanduo su mėtomis ar citrina, taip pat praskiesti sulčių gėrimai. Karščio bangų metu, kai gausiai prakaituojama, gali praversti elektrolitų papildymas, tačiau svarbu vengti perteklinio cukraus ir rinktis sprendimus, pritaikytus kasdieniam vartojimui.

    Verta prisiminti, kad skysčių gauname ir su maistu, todėl karštyje ypač tinka lengvi, vandeningi patiekalai. Daržovių sriubos, šaltos daržovių sriubos, agurkai, pomidorai, arbūzas ar melionas padeda papildomai prisidėti prie bendro skysčių kiekio, kai gerti nesinori.

    Specialistai taip pat ragina atsargiai vertinti alkoholį ir itin kofeinuotus gėrimus, nes jie gali skatinti skysčių netekimą arba pabloginti savijautą. Jei atsiranda sumišimas, stiprus silpnumas, karščiavimas, vėmimas ar sąmonės sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Lenkijoje Vyriausybės saugumo centras (RCB) išplatino skubų įspėjimą dėl smalkių, nors daugeliui šis pavojus asocijuojasi su žiema. Tarnybos pabrėžia, kad anglies monoksidas gali kauptis ir vasarą, ypač per didelius karščius.

    Vasarą namuose vis dar naudojami dujiniai vandens šildytuvai ir dujinės viryklės, todėl degimo produktai turi būti saugiai pašalinami per kaminą. Problemos prasideda tada, kai saulėje smarkiai įkaitę dūmtraukiai pablogina trauką ir trukdo normaliai išvesti išmetamąsias dujas.

    Tokiose situacijose dūmtraukyje gali susidaryti vadinamoji oro pagalvė, kuri užblokuoja dūmų ir degimo produktų kelią. Tuomet išmetamosios dujos gali grįžti į patalpas, o kartu į jas patenka ir smalkės.

    Rizika išauga, jei dujiniai prietaisai yra netvarkingi, patalpose prasta ventiliacija arba uždarytos orlaidės ir langai. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų neįmanoma patikimai atpažinti be specialaus anglies monoksido detektoriaus.

    Specialistai ragina karščių metu nepamiršti saugaus vėdinimo taisyklių, kai naudojami dujiniai įrenginiai. Jei lauke itin karšta, patariama ieškoti kompromiso: vėdinti trumpais intervalais, užtikrinti oro pritekėjimą į patalpą ir vengti ilgo maisto gaminimo dujomis.

    Jei atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas silpnumas ar mieguistumas, tai gali būti apsinuodijimo smalkėmis požymiai. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant išeiti į gryną orą, atidaryti langus, nutraukti dujų prietaisų naudojimą ir kviesti pagalbą.

  • Karščio banga paralyžiavo Lenkijos geležinkelius: „PKP Intercity“ atšaukė daugybę reisų

    Karščio banga paralyžiavo Lenkijos geležinkelius: „PKP Intercity“ atšaukė daugybę reisų

    Lenkiją užklupusi karščio banga smogė ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir susisiekimui: geležinkeliuose fiksuojami vėlavimai, o dalis reisų atšaukiami. Vežėjas „PKP Intercity“ paskelbė apie reikšmingus tvarkaraščių pokyčius ir ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti naujausią informaciją.

    Pasak bendrovės, dėl aukštos oro temperatūros dalis traukinių buvo atšaukta birželio 29 dieną, o pokyčiai numatyti ir birželio 30 dieną. „PKP Intercity“ pabrėžia, kad situacija gali keistis greitai, todėl keliaujant svarbu stebėti pranešimus ir realaus laiko eismo duomenis.

    Bilietų grąžinimas ir pakeitimai

    Vežėjas informavo apie supaprastintą bilietų grąžinimo tvarką: bilietus, įsigytus iki birželio 29 dienos, galima grąžinti be papildomų mokesčių iki liepos 2 dienos. Tokia praktika taikoma, kai dėl nenumatytų aplinkybių kelionė tampa neįmanoma arba iš esmės pasikeičia jos sąlygos.

    Taip pat įvestas bilietų tarpusavio pripažinimas: „PKP Intercity“ bilietai laikinai galioja kai kuriuose kitų vežėjų reisuose. Tarp jų minimi „POLREGIO“ traukiniai visoje šalyje, taip pat regioniniai vežėjai „Łódzka Kolej Aglomeracyjna“ ir „Koleje Mazowieckie“ tam tikrose aptarnaujamose atkarpose, įskaitant Varšuvos geležinkelio mazgą.

    Kodėl karštis trikdo traukinių eismą?

    Karščiai geležinkeliams pavojingi dėl kelių priežasčių: įkaitę bėgiai plečiasi, todėl kai kuriose atkarpose gali atsirasti deformacijų rizika ir tenka įvesti laikinuosius greičio ribojimus. Be to, didelė temperatūra gali sutrikdyti kontaktinio tinklo darbą, ypač kai apkrovos didelės, o infrastruktūra senesnė.

    „PKP Intercity“ ir infrastruktūros valdytojai nurodo, kad pastarosiomis dienomis problemos buvo fiksuotos keliose linijose, kur atlikus remonto darbus eismas buvo atnaujintas. Vis dėlto, esant užsitęsusiems karščiams, papildomų trikdžių rizika išlieka, todėl keleiviams rekomenduojama kelionėms numatyti daugiau laiko.

    Aktualią informaciją keliaujantieji paprastai randa oficialiuose keleivių informavimo kanaluose ir realaus laiko tvarkaraščiuose. Vežėjai primena: jei reisas atšaukiamas, dažniausiai siūlomos alternatyvos, o sprendimai dėl grąžinimo ar maršruto pakeitimo priklauso nuo bilieto tipo ir konkrečios situacijos.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • Karščio banga Europoje: per kaitras fiksuojama virš 1 300 mirčių, Lenkijoje – 40,5 laipsnio rekordas

    Europą užgriuvusi istorinė karščio banga kelia vis didesnį pavojų sveikatai ir trikdo kasdienį gyvenimą. Dėl ekstremalių temperatūrų fiksuojami papildomi mirčių atvejai, o kai kuriose šalyse pradeda strigti ir kritinė infrastruktūra.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo birželio 21 dienos Europoje suskaičiuota daugiau nei 1 300 papildomų mirčių, kurios siejamos su karščiais. Organizacija pabrėžia, kad su kaitra vienu metu susiduria apie 150 mln. žemyno gyventojų, todėl rizika ypač didelė pažeidžiamoms grupėms.

    Lenkijoje savaitgalį užfiksuoti nauji temperatūrų rekordai. Sluubicėje termometrų stulpelis pakilo iki 40,5 laipsnio, o Torunėje pasiekė 40,3 laipsnio; jei matavimai bus patvirtinti, tai būtų aukščiausia šalyje kada nors registruota temperatūra.

    Prognozuojama, kad karščio bangos pikas Lenkijos vakaruose tęsiasi ir toliau: kai kur temperatūra gali priartėti prie 41 laipsnio. Kitose šalies dalyse taip pat išlieka itin karšta, o kiek vėsiau turėtų būti tik pajūryje ir kalnų papėdėse.

    Ekstremalus karštis jau daro poveikį ir susisiekimui. Dėl kontaktinio tinklo gedimų kai kuriose geležinkelio atkarpose laikinai stabdomas traukinių eismas, o dalyje linijų traukiniai nukreipiami arba priversti važiuoti lėčiau.

    Sveikatos ir gelbėjimo tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai: vengti tiesioginės saulės, gerti pakankamai vandens ir riboti alkoholio vartojimą. Didžiausias dėmesys rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kurie karštį pakelia sunkiau.

    Kaitros padariniai juntami ir kitose Europos valstybėse. Vokietijoje fiksuota ypač karšta naktis, kai temperatūra nenukrito žemiau 29,4 laipsnio, o Italijoje kai kurie miestai ieško sprendimų, kaip suteikti žmonėms atokvėpį nuo karščio – pavyzdžiui, laikinai atveria vėsinamas viešąsias erdves.

    Prancūzijoje visuomenės sveikatos institucijos praneša apie maždaug 1 000 didesnį mirčių skaičių, lyginant su ankstesniais mėnesiais, o didžiausia rizika tenka vyresniems nei 65 metų žmonėms. Tarnybos atkreipia dėmesį, kad per kaitras daugiau žmonių miršta namuose, todėl svarbu reguliariai pasitikrinti vienišus artimuosius ir kaimynus.

    Specialistai pabrėžia, kad dažnėjančios karščio bangos Europoje tampa vis reikšmingesniu visuomenės sveikatos ir infrastruktūros iššūkiu. Net ir trumpalaikė kaitra gali sukelti šilumos smūgį, paūminti širdies bei kvėpavimo ligas, todėl rekomenduojama planuoti dienotvarkę taip, kad aktyviausia veikla vyktų ryte arba vakare.

  • Karščio banga ir vinilo plokštelės: kada jos deformuojasi ir kokių „triukų“ geriau vengti

    Karščio banga ir vinilo plokštelės: kada jos deformuojasi ir kokių „triukų“ geriau vengti

    Europą ir toliau vargina užsitęsusi karščio banga, kai kai kur temperatūra šokteli iki 40 laipsnių Celsijaus ir daugiau. Ekstremalūs orai veikia ne tik sveikatą ar infrastruktūrą, bet ir kasdienius įpročius, o socialiniuose tinkluose vis dažniau aptariamas ir vinilinių plokštelių saugumas.

    Dalį muzikos gerbėjų apėmė nerimas, kad brangios kolekcijos gali negrįžtamai nukentėti nuo karščio. Nors pati baimė suprantama, reali rizika priklauso nuo to, kokia temperatūra susidaro patalpoje, ar plokštelės gauna tiesioginių saulės spindulių ir kaip jos laikomos.

    Kada vinilas pradeda „dirbti“?

    Vinilinės plokštelės gaminamos iš polivinilchlorido, kuris yra tvirta, bet šilumai jautri medžiaga. Kolekcionieriai ir įrašų parduotuvės paprastai rekomenduoja laikymo temperatūrą apie 18–21 laipsnį Celsijaus, kad plastikas išliktų stabilus, o vokai nedeformuotųsi.

    Vien tik 30 laipsnių Celsijaus karštis dažniausiai dar nėra nuosprendis plokštelėms, ypač jei jos laikomos pavėsyje. Tačiau ilgai veikiant 35–45 laipsnių Celsijaus šilumai plokštelės gali tapti elastingesnės ir pradėti riestis.

    Didžiausia grėsmė atsiranda tada, kai temperatūra priartėja prie 50–60 laipsnių Celsijaus, pavyzdžiui, palikus plokšteles automobilyje, prie lango ar saulėtoje palėpėje. Tokiu atveju deformacija gali tapti beveik neišvengiama: grioveliai praranda geometriją, atsiranda šokinėjimas, o kartais plokštelės tampa nebegrojamos.

    Kaip apsaugoti kolekciją per karščius?

    Pirmiausia svarbu nepanikuoti: plokštelės „neištirpsta“ nuo įprastų vasaros temperatūrų, tačiau joms pavojingos vietinės karščio zonos ir tiesioginė saulė. Jei namuose karšta, saugiausia kolekciją laikyti vėsiausioje patalpoje, toliau nuo langų ir radiatorių ar kitų šilumos šaltinių.

    Laikymo padėtis taip pat svarbi: plokštelės turėtų stovėti vertikaliai, o ne būti sukrautos viena ant kitos, nes papildomas svoris karštyje paspartina rietimąsi. Apsauginiai vidiniai ir išoriniai vokai padeda sumažinti dulkių ir mechaninių pažeidimų riziką, tačiau jie nepakeičia stabilios temperatūros ir sausos aplinkos.

    Dažna klaida yra kolekcijos laikymas vietose, kur temperatūra stipriai svyruoja, pavyzdžiui, palėpėje ar rūsyje. Tokios sąlygos kenkia ne tik vinilui, bet ir kartoniniams vokams, kurie gali banguotis, kaupti drėgmę ir ilgainiui įgauti pelėsio kvapą.

    Kodėl nereikėtų dėti į šaldytuvą?

    Socialiniuose tinkluose kartais patariama plokšteles „gelbėti“ šaldytuve, tačiau tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Didelė rizika yra kondensatas: drėgmė gali patekti ant plokštelės ir į vidinius vokus, o vėliau skatinti pelėsį.

    Ne mažiau pavojingas ir temperatūrinis šokas, kai plastikas staigiai atšaldomas, o paskui vėl sušildomas. Tokie ciklai gali paskatinti deformaciją, įtrūkimus ar kitus mikrodefektus, kurie vėliau pasireiškia garso kokybės kritimu.

    Per karščio bangą svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: laikykite plokšteles pavėsyje, stabilioje ir kuo sausesnėje aplinkoje. O saugodami savo kultūrines brangenybes nepamirškite ir savęs: karštomis dienomis verta vengti tiesioginės saulės, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savijautą.

  • Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Karščio banga slenka į rytus

    Europa išgyvena vieną intensyviausių karščio bangų per stebėjimų istoriją: fiksuojami nauji temperatūros rekordai, o karštis iš Vakarų ir Vidurio Europos slenka Balkanų ir Ukrainos kryptimi. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo birželio 21 dienos užfiksuota daugiau kaip 1 300 perteklinių mirčių.

    Medikai ir meteorologai pabrėžia, kad rizika didžiausia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat mažiems vaikams. Tarp skaudžiausių incidentų minimos mirtys įkaitusiuose automobiliuose ir nelaimės prie vandens telkinių, kai žmonės ieško atgaivos neprižiūrimose vietose.

    Kodėl šis karštis toks užsitęsęs?

    Sinoptikai karščio bangą sieja su vadinamuoju omega bloku, kai atmosferos srautai suformuoja stabilų barjerą ir karštas, sausas oras užstringa virš regiono. Tokiu atveju vėsinančios žemo slėgio sistemos lieka tarsi „atstumtos“ į šonus, todėl įkaitęs oras išsilaiko kelias dienas ar net ilgiau.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution vertinimu, tokio masto karštis taip anksti vasarą be klimato kaitos būtų buvęs praktiškai neįmanomas. Pasaulio meteorologijos organizacija ir PSO ne kartą yra pabrėžusios, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, o temperatūros augimas čia viršija pasaulinį vidurkį.

    Rekordai ir padariniai

    Karščio mastą iliustruoja nacionaliniai rekordai: Čekijoje Doksanuose užfiksuota 41,9 laipsnio temperatūra, Vokietijoje prie Lenkijos sienos Coschene 41,7 laipsnio. Lenkijoje Slubicuose termometrai rodė 40,5 laipsnio, o Ispanijos Kantabrijoje Tama gyvenvietėje pasiekta 43,7 laipsnio riba.

    Kai kur fiksuotos ir itin šiltos naktys, kurios pavojingos tuo, kad organizmas neatsigauna nuo dienos karščio. Tai didina šilumos streso, dehidratacijos, širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę, o ligoninių priėmimo skyriai sulaukia daugiau pacientų.

    Prancūzijoje nacionalinė sveikatos agentūra skaičiuoja apie 1 000 perteklinių mirčių per kelias dienas, daugiausia tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šalyje taip pat daugėjo skendimų atvejų, o panaši tendencija fiksuota ir kitose valstybėse, kai žmonės masiškai traukė prie upių ir ežerų.

    Kaip reaguoja valdžios institucijos?

    Dalis miestų ėmėsi papildomų priemonių, kad sumažintų spaudimą greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms. Paryžiuje buvo ribojamas alkoholio vartojimas viešose vietose, kai kurie renginiai perkelti, o lankytini objektai karščio piko metu trumpino darbo laiką.

    Vokietijos sostinėje pareigūnai karštomis dienomis naudojo vandens patrankas gyventojams atvėsinti, o Belgijoje atšauktas masinis renginys, motyvuojant dalyvių ir gelbėtojų saugumu. Prancūzijoje valdžia taip pat akcentavo mokyklų ir darželių vėsinimo bei pastatų pritaikymo klausimą.

    Kur karštis keliaus toliau?

    Prognozuojama, kad karščio banga artimiausiomis dienomis stipriausiai veiks Balkanų šalis ir dalį Ukrainos, o kai kur temperatūra gali artėti prie 40 laipsnių. Kai kur jau fiksuojami gaisrai, kuriuos kursto sausra ir aukšta temperatūra.

    Ukrainai situaciją apsunkina karo nuniokota energetikos infrastruktūra: dėl pažeidimų ir remonto darbų elektros tinklas vasarą turi mažiau rezervo, o karštis didina elektros paklausą, ypač vėsinimui. Energetikos operatoriai kai kuriuose regionuose skelbė laikinas vartojimo ribojimo priemones, siekdami išvengti tinklo perkrovų.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus ragino šalis įgyvendinti karščio sveikatos veiksmų planus ir priminė, kad šilumos stresas gali būti tylus žudikas. Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas tampa ne vien komforto, bet ir visuomenės sveikatos bei infrastruktūros atsparumo klausimu.

  • Kaip miegoti per karščius be kondicionieriaus: paprasti būdai, kurie realiai padeda

    Kodėl karštis trukdo užmigti

    Užmigimas glaudžiai susijęs su kūno temperatūra: vakare organizmas natūraliai ją sumažina maždaug 1 laipsniu Celsijaus, ir tai tampa signalu miegui. Kai miegamajame per šilta, šis procesas sulėtėja, todėl užmigti darosi sunkiau, o miegas tampa paviršutiniškas.

    Šiluma daugiausia atiduodama per odą, ypač delnus ir pėdas, kur išsiplečia kraujagyslės. Tačiau karštame kambaryje kūnui tiesiog nėra kur išsklaidyti perteklinės šilumos, todėl prasideda intensyvesnis prakaitavimas.

    Problema paaštrėja, kai ore daug drėgmės: prakaitas garuoja prasčiau, o kūnas vėsta lėčiau. Dėl to naktį dažniau prabundama, o ryte net ir po ilgo miego gali lydėti nuovargis.

    Kaip atvėsinti miegamąjį be kondicionieriaus

    Daugiausia karščio į patalpas patenka per langus, todėl dieną verta juos uždengti roletais ar užuolaidomis, geriausia šviesiomis, atspindinčiomis saulę. Jei namuose nėra žaliuzių, laikinai gali padėti šviesus audinys ar rankšluostis, pritvirtintas iš vidinės pusės.

    Vėdinti labiausiai apsimoka vakare ir naktį, kai lauko oras vėsesnis. Atidarius langus priešinguose kambariuose galima sukurti skersvėjį, kuris greičiau pakeičia įkaitusį orą gaivesniu.

    Ventiliatorius temperatūros pats nemažina, bet sustiprina oro judėjimą ir leidžia geriau išgaruoti prakaitui. Praktinis triukas yra prieš ventiliatorių pastatyti dubenį su ledu arba pakabinti drėgną rankšluostį, nes garuojantis vanduo gali sušvelninti karščio pojūtį.

    Kaip atvėsinti kūną prieš miegą

    Prieš miegą dažnai veiksmingesnis yra drungnas, o ne ledinis dušas. Labai šaltas vanduo staiga susiaurina kraujagysles, todėl kūnas gali trumpam sulaikyti šilumą ir netrukus vėl pasidaro karšta.

    Greitą palengvėjimą gali duoti ir atvėsinti riešai, sprandas ar kulkšnys, trumpam palaikius šias vietas po vėsesne vandens srove. Taip pat verta rinktis orui laidžią patalynę iš medvilnės ar lino, nes ji geriau išgarina drėgmę ir mažina tvankumo jausmą.

    Galiausiai svarbu nepamiršti skysčių per dieną: tinkama hidratacija padeda organizmui efektyviau reguliuoti šilumą. Tuo pat metu verta stebėti, kad prieš pat miegą nepersigertumėte, nes tai gali reikšti papildomus prabudimus naktį.

    Ko vengti vakare, kai karšta

    Karštomis naktimis miegą dažnai blogina alkoholis, nes jis trikdo miego struktūrą ir apsunkina termoreguliaciją. Be to, jis gali didinti prakaitavimą ir prisidėti prie skysčių netekimo.

    Sotus, riebus ar aštrus maistas vėlai vakare taip pat gali kelti kūno temperatūrą, nes virškinimas reikalauja energijos ir išskiria papildomą šilumą. Dėl to didesnį valgymą paprastai verta planuoti likus 2–3 valandoms iki miego.

    Vėlai atliekama intensyvi treniruotė dažnai atitolina natūralų kūno temperatūros kritimą, reikalingą užmigti. Panašiai veikia ir kofeinas, todėl vakarui geriau rinktis gėrimus be stimuliuojančių medžiagų.

    Geresnis miegas per karščius dažniausiai pasiekiamas ne viena priemone, o kelių sprendimų deriniu: užtemdytais langais dieną, vėdinimu naktį, tinkama patalyne ir protingais įpročiais vakare. Net be kondicionieriaus tai gali pastebimai pagerinti savijautą ryte.