CP v2

Tag: Karščio banga

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Kartūs lauko agurkai per karščius: 5 klaidos, dėl kurių derlius sugadina skonį

    Kartūs lauko agurkai per karščius: 5 klaidos, dėl kurių derlius sugadina skonį

    Kodėl agurkai ima kartėti?

    Kartus agurkų skonis dažniausiai susijęs su augalo apsaugine reakcija į stresą. Tuomet vaisiuose gali padaugėti cucurbitacinų – natūralių junginių, būdingų moliūginių šeimos augalams. Kultūrinėse agurkų veislėse jų paprastai būna mažai, bet nepalankios sąlygos situaciją pakeičia.

    Didžiausias rizikos veiksnys – karštis ir drėgmės trūkumas vienu metu. Kai temperatūra ilgai laikosi labai aukšta, o dirva greitai išdžiūsta, augalas vandens netenka greičiau, nei spėja jo pasisavinti, todėl skonio pokyčiai tampa labiau tikėtini.

    Įtakos turi ir veislė bei auginimo tikslas. Šviežiam vartojimui skirtos salotinės veislės dažniau selekcionuojamos dėl švelnesnio skonio, o rauginimui ar perdirbimui auginami agurkai kartais būna kiek aštresni. Kartumą gali sustiprinti ir deformuoti, netolygiai užaugę vaisiai.

    Laistymas: svarbiausia reguliarumas

    Norint išvengti kartumo, agurkus verta laistyti anksti ryte arba vakare, kai saulė nebekepina. Dieną vanduo greitai išgaruoja nuo dirvos paviršiaus, o papildomas karštis tik didina augalo stresą ir vandens trūkumą.

    Ne mažiau svarbu vengti svyravimų, kai po kelių sausų dienų augalai staiga „užpilami“ gausiai. Tokie drėgmės šuoliai agurkams gali būti beveik toks pat stresas kaip ir sausra, todėl rekomenduojamas pastovus dirvos drėgnumas.

    Praktiškai tai padeda pasiekti mulčias, pavyzdžiui, nupjauta žolė ar šiaudai, kurie mažina drėgmės garavimą. Jei yra galimybė, lašelinė sistema ypač naudinga žydėjimo ir pirmųjų vaisių mezgimo metu, kai vandens poreikis didžiausias.

    Kaip sumažinti kartumą virtuvėje?

    Net ir prižiūrint kruopščiai, dalis derliaus kartais vis tiek būna karti. Dažniausiai daugiau kartumo kaupiasi arčiau žievelės ir ties kotelio galu, todėl pirmiausia verta nupjauti 2–3 centimetrus nuo kotelio pusės ir paragauti mažą gabalėlį.

    Jei kartumas nestiprus, gali padėti trumpas pasūdymas: supjaustytus agurkus apibarstyti druska, palaukti, kol išleis sultis, tada nuplauti ir nusausinti. Kartu su sultimis dažnai pasišalina dalis nemalonaus poskonio.

    Ryškesnį kartumą kai kada lengviau „užmaskuoti“ patiekaluose su rūgštimi, pavyzdžiui, su actu ar citrina, taip pat raugintuose ar marinuotuose gaminiuose. Vis dėlto, jei kartumas labai intensyvus ir nepraeina net nulupus bei pašalinus galus, tokio vaisiaus geriau nevalgyti, nes didesnė cucurbitacinų koncentracija gali dirginti virškinamąjį traktą.

    Vienkartinis kartus derlius dar nereiškia, kad augalas prarastas. Stabilizavus laistymą ir sumažinus karščio stresą, vėlesni vaisiai neretai vėl užauga švelnesnio, įprasto skonio.

  • Vengrija perspėja apie kritines 5 dienas energetikoje: dėl karščių stabdoma Pakšo AE

    Vengrijos premjeras Peteris Magyaras perspėjo, kad artimiausios penkios dienos šalies energetikos sistemai gali tapti kritinės. Prognozuojama karščio banga sutaps su visišku vienintelės šalies branduolinės elektrinės Pakše sustabdymu, todėl tinklas ir viešosios paslaugos patirs itin didelę apkrovą.

    Pasak premjero, dėl žemo Dunojaus vandens lygio elektrinė turi riboti darbą, nes upės vanduo naudojamas reaktorių aušinimui. Vyriausybė paragino įmones, savivaldybes ir gyventojus ženkliai mažinti elektros vartojimą vakarinio piko valandomis, kai paklausa tradiciškai yra didžiausia.

    Pakšo AE galia smarkiai sumažinta

    Pakšo elektrinę sudaro keturi blokai, kurių bendra instaliuota galia siekia apie 2 000 megavatų. Pastarosiomis dienomis atskirų blokų galia buvo mažinama etapais, o dalis jų laikinai išjungta, kol galiausiai planuojamas visiškas sustabdymas.

    Šiuo metu, remiantis oficialiai skelbtais skaičiais, veikia tik vienas blokas, o jo generuojama galia tesiekia kiek daugiau nei 200 megavatų. Tai yra labai mažai, palyginti su įprastomis elektrinės galimybėmis, todėl šalies elektros balansas tampa gerokai jautresnis bet kokiems papildomiems sutrikimams.

    „Elektros tinklas ir viešosios paslaugos artimiausiomis dienomis bus patiriamos milžiniškos apkrovos“, – sakė Peteris Magyaras.

    Premjeras taip pat yra užsiminęs, kad, priklausomai nuo hidrologinės situacijos, Pakšo elektrinė gali likti uždaryta ne kelias dienas, o kelias savaites. Tokiu atveju Vengrijai tektų dar labiau remtis importu, iškastiniu kuru kūrenamomis elektrinėmis ir vartojimo ribojimu piko metu.

    Ruošiamasi ribojimams pramonėje

    Vyriausybė įvedė reguliavimą, leidžiantį operatoriui atjungti didžiuosius pramonės vartotojus nuo tinklo, jei jie nesilaikys nustatytų vartojimo mažinimo reikalavimų. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai būtina skubiai sumažinti apkrovą ir išvengti sistemos avarijų.

    Vengrijos vadovas teigė, kad namų ūkiai yra „ribojimų grandinės pabaigoje“ ir prioritetas pirmiausia bus teikiamas tam, kad taupymo našta tektų valstybei, didelėms įmonėms, pramonei ir institucijoms, galinčioms perkelti dalį vartojimo į ne piko laiką.

    „Elektros tiekimas Vengrijos namams būtų ribojamas tik tuomet, kai būtų išnaudotos visos kitos galimybės“, – sakė Peteris Magyaras.

    Kontekstas Europoje: karščiai ir vandens trūkumas

    Situacija Vengrijoje atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: ilgėjant karščių periodams ir dažnėjant sausrų epizodams, energijos sistema patiria dvigubą spaudimą. Karštis didina elektros paklausą dėl vėsinimo, o vandens trūkumas apsunkina elektrinių aušinimą ir mažina hidroenergetikos gamybą.

    Energetikos ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad ekstremalūs orai tampa vis svarbesniu veiksniu, planuojant elektros gamybos pajėgumų rezervus, tinklo stabilumą ir paklausos valdymo priemones. Vengrijos atvejis rodo, kaip greitai vienas infrastruktūros elementas, priklausomas nuo gamtinių sąlygų, gali tapti visos sistemos silpnąja vieta.

  • Surfinijos ir petunijos nuvyto per karščius? Šis triukas dažnai atgaivina per kelias valandas

    Surfinijos ir petunijos nuvyto per karščius? Šis triukas dažnai atgaivina per kelias valandas

    Karščio bangos ir nereguliarus laistymas balkoninėms gėlėms smogia greitai: surfinijos ir petunijos ima vysti, žiedai smulkėja, o ūgliai praranda stangrumą. Šie augalai ypač jautrūs staigiems drėgmės svyravimams, nes vazonuose žemės tūris mažas, o saulė ir vėjas spartina vandens garavimą.

    Vis dėlto nuvytęs augalas dar ne visada reiškia, kad jis žūsta. Svarbiausia pirmiausia įsitikinti, ar gėlė perdžiūvo, ar kenčia nuo perlaistymo, nes abiem atvejais išvaizda gali būti panaši, o netinkamas veiksmas situaciją tik pablogins.

    Kaip atskirti perdžiūvimą?

    Prieš imantis gelbėjimo, patikrinkite substratą kelių centimetrų gylyje. Jei žemė kieta, sausa ir atsitraukusi nuo vazono sienelių, tikėtina, kad augalui trūksta vandens ir jis dar gali atsigauti.

    Jei žemė šlapia, suslėgta, o lapai vis tiek suglebę, problema dažnai slypi šaknyse: jos gali būti pažeistos dėl užmirkimo, prasto drenažo ar karščio nualinimo. Tokiu atveju papildomas gausus laistymas gali dar labiau sumažinti deguonies kiekį šaknims.

    Gilus mirkymas: skubi pirmoji pagalba

    Kai aišku, kad augalas perdžiūvęs, veiksmingiausia skubi priemonė yra gilus vazono ar lovelio pamirkymas. Vazoną su drenažo skylėmis įstatykite į didesnį indą su kambario temperatūros vandeniu taip, kad vanduo siektų maždaug pusę vazono aukščio.

    Palikite 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo vazono dydžio, kol substratas tolygiai sudrėks. Po to vazoną iškelkite ir leiskite vandens pertekliui laisvai nubėgti, o augalą kelioms dienoms perkelkite į pusiau pavėsį, apsaugotą nuo tiesioginės kaitros ir vėjo.

    Ši priemonė skirta tik kaip skubus gelbėjimas, o ne nuolatinis laistymo būdas. Dažnas mirkymas vietoj reguliaraus laistymo ilgainiui silpnina šaknų sistemą, o po kito perdžiūvimo augalas gali nebeatsistatyti.

    Ką nupjauti, kad augalas atsigautų?

    Vanduo neatkurs jau visiškai išdžiūvusių, parudavusių ar pajuodusių ūglių, todėl juos geriausia pašalinti. Pjaukite švariu, aštriu sekatoriumi ar žirklėmis iki sveikos, žalios stiebo dalies, kad augalas nešvaistytų energijos negyviems audiniams.

    Jei ūgliai išliko gyvi, bet nuo karščio ištįso ir tapo netvarkingi, dažnai padeda sutrumpinimas maždaug trečdaliu. Toks formuojamasis kirpimas skatina šoninių ūglių augimą ir padeda augalui atgauti tankumą, o kartu verta pašalinti ir peržydėjusius žiedus, kad nebūtų eikvojamos maisto medžiagos sėkloms.

    Kada tręšti ir kuo nepersistengti?

    Po gelbėjimo vandeniu neskubėkite tręšti tą pačią dieną: nusilpusios šaknys maisto medžiagas pasisavina prasčiau, o per stipri koncentracija gali dar labiau sutrikdyti vandens pasisavinimą. Praktikoje saugiau palaukti kelias dienas, kol lapai vėl taps stangresni ir pasimatys naujo augimo ženklai.

    Vėliau tinka trąšos žydintiems balkoniniams augalams, kuriose daugiau kalio ir fosforo. Kalis padeda augalui reguliuoti vandens balansą, o fosforas svarbus šaknų sistemos atsinaujinimui po streso, todėl būtent šių elementų augalui dažnai reikia labiausiai.

    Azoto perteklius vasaros viduryje gali duoti priešingą efektą: augalas skatina lapijos augimą, bet žydėjimas silpsta, o po karščio nualintos šaknys vis tiek ne viską efektyviai panaudoja. Jei po kelių dienų lapai išlieka suglebę, nors žemė drėgna, verta pagalvoti apie švelnų tręšimą per lapus, nes taip maisto medžiagos augalą pasiekia apeidamos silpnas šaknis.

    Norint išvengti pasikartojančių problemų, verta įvertinti ir kasdienę priežiūrą: ar vazone yra drenažo skylės, ar substratas nėra per daug suslėgtas, ir ar laistoma ryte arba vakare, kai vanduo mažiau garuoja. Karščio metu mažas žemės tūris balkone reiškia, kad augalams gali prireikti vandens dažniau, tačiau svarbiausia išlaikyti pastovumą, o ne kaitalioti sausros ir užliejimo periodus.

  • Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Ši viena klaida vasarą pražudo veją: kada pjauti ir kokį aukštį rinktis per karščius

    Vasarą, kai dažnėja karščio bangos ir užsitęsusios sausros, vejos priežiūros taisyklės keičiasi: tai, kas tinka pavasarį, per kaitrą gali tiesiog išdeginti žolę. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne tik pjovimo dažnis, bet ir pjovimo aukštis bei paros metas, nes net keli netikslūs pjovimai gali ilgam susilpninti šaknyną.

    Pagrindinė rekomendacija per sausras ir kaitrą yra kelti vejapjovės pjovimo aukštį. Jei pavasarį dažnai pakanka 4–6 centimetrų, vasarą veją saugiau palikti 6–8 centimetrų. Aukštesnė žolė geriau uždengia dirvos paviršių, sumažina įkaitimą ir lėtina drėgmės garavimą.

    Ne mažiau svarbi taisyklė yra vienu kartu nenupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio. Per trumpai nupjauta veja greičiau netenka vandens, o šaknys ima formuotis sekliau, todėl kitas sausas periodas jai tampa dar skausmingesnis. Dėl to karštomis savaitėmis dažnai verta pjauti rečiau, net jei esate įpratę tai daryti kas savaitę.

    Kada geriausia pjauti veją?

    Pjauti veją per patį vidurdienį, kai saulė stipriausia, yra viena dažniausių klaidų. Šviežiai nupjauti žolės galiukai tuomet greičiausiai praranda drėgmę, todėl atsiranda gelsvų, tarsi apdegusių plotų, o bendra vejos būklė suprastėja dar greičiau, jei tuo metu trūksta lietaus.

    Saugesnis pasirinkimas yra vėlyva popietė arba ankstyvas vakaras, kai karštis jau atslūgęs, bet iki nakties dar lieka laiko žolei apdžiūti. Ryte pjauti galima tik tada, kai rasa jau nudžiūvusi, nes šlapia žolė kemša vejapjovę ir pjūvis tampa nelygus. Jei paskelbti įspėjimai dėl kaitros, praktiškiausia pjovimą atidėti.

    Geltonuoja po pjovimo? Patikrinkite peilį

    Vejos geltonavimas ne visada reiškia, kad ją paveikė vien sausra. Dažna priežastis yra atšipęs vejapjovės peilis, kuris ne nupjauna, o plėšo žolės audinius. Tokie „suplėšyti“ galiukai džiūsta greičiau, o pažeistos vietos tampa palankesnės ligoms.

    Paprastas ženklas, kad peilį reikia galąsti, yra nelygūs, pašviesėję žolės galiukai, matomi iškart po pjovimo. Intensyvaus sezono metu peilio būklę verta tikrinti reguliariai, ypač jei vejoje pasitaiko smėlio, smulkių šakelių ar kietesnių augalų stiebų.

    Ar verta mulčiuoti per sausrą?

    Mulčiavimas, kai smulkiai susmulkinta nupjauta žolė paliekama ant vejos, vasarą gali būti naudingas, jei sluoksnis yra labai plonas. Tokia danga padeda mažinti drėgmės garavimą ir sugrąžina dalį maisto medžiagų į dirvą, todėl veja po pjovimo atgauna jėgas greičiau.

    Vis dėlto per storas ar drėgnas nupjautos žolės sluoksnis gali pakenkti: jis sulimpa, riboja oro patekimą prie dirvos ir didina grybelinių ligų riziką. Jei žolė peraugusi arba pjaunate po ilgesnės pertraukos, saugiau nupjautą masę surinkti, o mulčiavimą taikyti tik tada, kai pjovimas reguliarus ir žolė smulki.

  • Karščiai nusekino Dunojų: Bulgarijoje upės dugne aptikti vilnonio mamuto kaulai

    Karščiai nusekino Dunojų: Bulgarijoje upės dugne aptikti vilnonio mamuto kaulai

    Bulgarijoje, prie Dunojaus netoli Rjachovo miestelio, rekordiškai nukritęs vandens lygis atidengė priešistorinio mamuto kaulus. Radinį fiksavo Rusės regiono istorijos muziejaus tyrėjai, kurie teigia, kad tai greičiausiai vilnonis mamutas (Mammuthus primigenius).

    Kol kas identifikuotas ir iškeltas apatinis žandikaulis, iltys, mentė, šonkauliai bei kiti kaulų fragmentai. Specialistai pabrėžia, kad didelė skeleto dalis dar gali būti užnešta sąnašomis ir likti giliai upės dugne.

    Muziejaus kuratorius Krasimiras Kirovas aiškina, kad šios vietos radiniai galėjo susikaupti per tūkstantmečius, nes srovė atneša ir užkloja organines liekanas. Pasak jo, gyvūnas galėjo siekti beveik 5 metrų aukštį ir sverti daugiau nei 7–8 tonas.

    Vilnoniai mamutai Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje gyveno iki pat paskutinio ledynmečio pabaigos, o kai kurios populiacijos išliko dar kelis tūkstančius metų. Dėl ilgo buvimo vandenyje kaulai yra trapūs, todėl jų iškėlimas vykdomas itin atsargiai, kad ištraukti į orą jie nepradėtų greitai irti.

    Žemėjantis Dunojus keičia regioną

    Dunojus, tekantis per dešimt valstybių nuo pietvakarių Vokietijos iki Juodosios jūros, pastarosiomis savaitėmis daugelyje atkarpų pasiekė itin žemus lygius. Dėl to išryškėja seklumos, uolų juostos ir smėlio salos, kurios įprastai būna paslėptos po vandeniu.

    Žemas vanduo atidengia ne tik gamtos, bet ir istorijos ženklus: kai kuriose vietose vėl pasimato anksčiau užlietos nuolaužos ir kiti objektai. Tuo pat metu nusekę vandens keliai didina spaudimą laivybai, pramonei ir energetikai, nes aušinimui ar transportui reikia stabilaus upių debito.

    Rusės muziejus praneša, kad po konservavimo ir mokslinių tyrimų mamuto liekanos turėtų būti pristatytos visuomenei ekspozicijoje. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų paleontologinių radinių Dunojaus Bulgarijos atkarpoje.

  • Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europoje tęsiasi miškų gaisrų banga: Prancūzijos Provanse ugniagesiai šeštadienį toliau kovojo su plintančia liepsna, o Graikijoje, netoli Atėnų, gesinimą apsunkino ypač stiprūs vėjai. Pareigūnai abiejose šalyse pabrėžia, kad situaciją lemia karštis, sausra ir greitai besikeičiančios oro sąlygos.

    Prancūzijos pietryčiuose, Provanse, naktį pavyko pristabdyti gaisrą ir neleisti jam pasiekti netoliese esančių Correns ir Montfort-sur-Argens gyvenviečių. Vis dėlto ugnis vėl suaktyvėjo Gros Bessillon apylinkėse, o gelbėtojai buvo priversti sutelkti dideles pajėgas, kad liepsna neperžengtų naujų barjerų.

    Į gaisro gesinimą buvo mesti apie 1 300 ugniagesių. Vien per parą ugnis išdegino dar maždaug 1 250 hektarų, o savaitės pabaigoje bendras paveiktas plotas, vietos valdžios vertinimu, siekė apie 4 500 hektarų.

    Dalis gyventojų vis dar negalėjo grįžti į namus: pranešta, kad apie 2 500 žmonių liko laikinai perkelti. Tokiose situacijose grįžimą dažnai riboja ne tik aktyvus gaisras, bet ir užsitęsę židiniai, dūmų tarša, nutrūkę keliai bei elektros ir ryšių sutrikimai.

    Kita didelė gaisrų židiniais tapusi zona buvo šalies pietvakariuose, netoli Bordo, kur, pasak pareigūnų, didžiausias per kelis dešimtmečius gaisras buvo suvaldytas. Vis dėlto ugniagesiai akcentavo, kad tai dar nereiškia visiško pavojaus pabaigos: teritorijoje gali išlikti aktyvių sektorių ir po žeme rusenančių karščio taškų, kurie vėl įsidega pasikeitus vėjui.

    Graikijoje gelbėtojams trukdė vėjas

    Graikijoje šimtai ugniagesių šeštadienį siekė apsaugoti pamėgtą pakrantės kurortą į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Operacijas smarkiai apsunkino gūsingi vėjai, kurie sparčiai keitė liepsnos kryptį ir didino pavojų gyvenvietėms.

    Porto Germeno apylinkėse dirbo daugiau nei 400 ugniagesių, pasitelkta ir specializuota aviacijos technika. Pasak Nacionalinės Atėnų observatorijos meteorologų, kai kur fiksuoti iki 130 kilometrų per valandą siekę vėjo gūsiai, o tokios sąlygos gesinant dažnai lemia greitus ugnies šuolius per priešgaisrines juostas.

    Gaisras kilo penktadienį netoli pakrantės kaimo Agios Vasileios. Pranešta, kad dalis gyventojų iš pradžių delsė vykdyti civilinės saugos raginimus evakuotis, o vėliau apie 300 žmonių teko gelbėti jūra, nes keliai tapo nesaugūs arba nepravažiuojami.

    Graikijoje per savaitę gaisrai kilo ir kituose regionuose, įskaitant Kretos salą, o ugniagesių bendruomenę sukrėtė pranešimai apie žuvusius gelbėtojus. Šių metų vasaros pradžia dar kartą primena, kad Viduržemio jūros regione gaisrų sezonas ilgėja, o didžiausią riziką kelia karščio bangos, sausra ir stiprūs vėjai.

  • Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos išseko Lac de Brenets: karščio bangos stabdo turizmą

    Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esantis Lac de Brenets ežeras šią vasarą beveik ištuštėjo: po kelių mėnesių sausros ir kelių karščio bangų vandens lygis nusmuko iki rekordinių žemumų. Vietovė, kuri įprastai traukia poilsiautojus vaizdingais krantais ir galimybėmis plaukioti, dabar kai kur primena atidengtą dumblėtą dugną.

    Ežerą maitinančios Doubs upės debitas smarkiai sumažėjo, todėl dalis valtelių ir katerių liko įstrigę seklumoje. Vietos turizmo paslaugų teikėjai kalba apie sutrumpintą sezoną, mažesnius užsakymus ir būtinybę riboti darbuotojų skaičių, nes maršrutai vandeniu tapo sunkiai įgyvendinami.

    Šveicarijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo pavasario kritulių regione iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o ilgalaikės prognozės reikšmingo lietaus artimiausiu metu nežada. Specialistai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai vis dažniau sutampa su užsitęsusiomis karščio fazėmis, kai vanduo intensyviai garuoja, o dirvožemis ir upės nespėja atsigauti.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad ežeras pastebimai pasikeitė: likęs vanduo kai kur patamsėjęs, susiaurėjęs iki juostos, o įprasti vaizdai, dėl kurių čia atvykdavo fotografai ir poilsiautojai, tapo retenybe. Sumenkęs vandens kiekis veikia ir aplinkines gamtines vietas, nes vandens kaskados ir kriokliai, priklausantys nuo ežero ir upės režimo, taip pat silpsta.

    „Kai čia yra vandens, tai išties pasakiška vieta. Labai liūdna matyti ją tokią“, – sakė vietos gyventojas Marcial Beieler.

    Lac de Brenets situacija įsilieja į platesnį Europos kontekstą: pastaraisiais metais karščio bangos tampa ilgesnės, o sausros epizodai dažnėja, ypač vasaros sezono metu. Tai reiškia ne tik nepatogumus turizmui, bet ir didesnę įtampą vandens ištekliams, upių laivybai, ekosistemoms bei vietos ekonomikai, kuri priklauso nuo vasaros srautų.

  • Po karščių taip laistyti pomidorus ir agurkus: viena klaida gali kainuoti derlių

    Po karščių taip laistyti pomidorus ir agurkus: viena klaida gali kainuoti derlių

    Kodėl po karščio laistymas lemia derlių

    Kelios dienos alinamo karščio darže dažnai palieka ne tik apvytusius lapus, bet ir išdžiūvusią, sukietėjusią dirvos plutą. Būtent pirmosios dienos atslūgus karščiams neretai nulemia, ar pomidorai ir agurkai greitai atsigaus, ar augalai toliau silps.

    Dažna klaida po kaitros yra bandymas „atsigriebti“ vienu gausiu laistymu. Kai dirva labai perdžiūvusi ir sukietėjusi, vanduo gali nubėgti paviršiumi, o šaknų zona taip ir liks sausa.

    Laistyti reikia dviem etapais

    Efektyviausia strategija po karščių yra laistymas etapais: pirmiausia lengvai sudrėkinkite dirvos paviršių, kad jis suminkštėtų. Po maždaug 20–30 minučių palaistykite gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, kur šaknims jo labiausiai reikia.

    Toks laistymas padeda tolygiau atkurti drėgmę, mažina stresą šaknims ir gerina maisto medžiagų pasisavinimą. Tai ypač svarbu, jei po kaitros prognozuojami dar keli šilti, sausi vakarai.

    Kada geriausia laistyti?

    Patikimiausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas, kai dirva dar vėsesnė, o garavimas minimalus. Taip vanduo ramiai įsigeria ir augalai spėja pasinaudoti drėgme iki kitos dienos šilumos.

    Laistymas vakare irgi gali tikti, tačiau svarbu nešlapinti lapų. Naktinė drėgmė ant lapijos sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, ypač pomidorams, kuriuos dažnai puola fitoftorozė.

    Agurkai ir pomidorai turi skirtingus poreikius

    Agurkai paprastai turi sekliau išsidėsčiusias šaknis, todėl drėgmės trūkumą pajunta greičiau. Šiltomis dienomis jiems dažnai reikia laistyti kasdien arba kas antrą dieną, tačiau spręsti verta ne iš paviršiaus, o patikrinus dirvos drėgmę kelių centimetrų gylyje.

    Pomidorams dažniausiai naudingesnis retesnis, bet gausesnis laistymas, skatinantis šaknis leistis giliau. Per dažnas laistymas mažais kiekiais gali didinti vaisių trūkinėjimo riziką, o esant mitybos svyravimams gali išryškėti ir viršūninis puvinys.

    Koks vanduo ir ką dar verta padaryti

    Po karščio laistymui geriausia rinktis nusistovėjusį arba lietaus vandenį, kurio temperatūra artima aplinkos temperatūrai. Labai šaltas vanduo iš gręžinio ar vandentiekio gali sukelti šaknims staigų temperatūrinį stresą ir trumpam pristabdyti augimą.

    Drėgmę padeda išlaikyti mulčias iš šiaudų, komposto ar pradžiūvusios žolės, kuris mažina garavimą ir saugo šaknų zoną nuo temperatūros šuolių. Net po trumpos liūties verta įvertinti, ar vanduo pasiekė bent apie 10 centimetrų gylį, nes paviršinis sudrėkinimas dažnai klaidina.

  • Karščiai bute vargina? Paprasti triukai be kondicionieriaus, kurie realiai atvėsina namus

    Karščiai bute vargina? Paprasti triukai be kondicionieriaus, kurie realiai atvėsina namus

    Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje karščio bangos vis dažniau atneša dienas, kai lauke temperatūra peržengia 30 laipsnių ribą, o kai kur gali artėti ir prie 36 laipsnių. Tokiu metu butai įkaista greitai, ypač jei langai atsukti į pietus ar vakarus, o pastatas turi prastesnę šiluminę izoliaciją.

    Daugiausia šilumos į patalpas patenka per langus: stiklas praleidžia saulės spinduliuotę, o įkaitusios grindys, sienos ir baldai šilumą ilgai „laiko“ viduje. Vakarais situaciją pablogina ir tai, kad per dieną įšilę pastato mūrai bei stogas šilumą atiduoda dar kelias valandas, todėl net naktį kambariuose gali būti tvanku.

    Prie temperatūros kilimo prisidedame ir patys: veikiantys kompiuteriai, televizoriai, apšvietimas ar net įkrovikliai šilumą skleidžia nuolat. Jei patalpos mažos, o žmonių daugiau, kūno skleidžiama šiluma taip pat greitai pakelia bendrą temperatūrą.

    Kas labiausiai padeda be kondicionieriaus

    Efektyviausia taisyklė yra saulės sulaikymas dar prieš jai įkaitinant kambarį. Ryte verta kuo anksčiau užtraukti žaliuzes, roletus ar storas užuolaidas, o dar geriau, jei naudojamos šviesios, šilumą atspindinčios langų dangos.

    Vėdinimas turi vykti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, kitaip į patalpas įleisite dar daugiau karšto oro. Praktikoje tai dažniausiai reiškia plačiai atvertus langus vėlai vakare, naktį ir anksti ryte, sudarant skersvėjį, kad oras greičiau pasikeistų.

    Jei turite ventiliatorių, jis oro realiai neatšaldo, tačiau gali pagerinti savijautą, nes greitesnis oro judėjimas mažina tvankumo pojūtį. Norint sustiprinti efektą, prieš ventiliatorių galima pastatyti dubenį su ledu ar labai šaltu vandeniu, kad srautas būtų juntamai vėsesnis.

    Šilumos šaltiniai namuose, kurių verta vengti

    Karštomis dienomis verta riboti gaminimą, ypač orkaitėje ar ant kaitlentės, nes virtuvė greitai tampa papildomu šilumos židiniu. Jei yra galimybė, rinkitės šaltus patiekalus, o virtuvės duris laikykite uždarytas, kad karštis nesklistų į kitus kambarius.

    Taip pat pravartu išjungti nenaudojamus prietaisus visiškai, o ne palikti budėjimo režimu, ir kiek įmanoma mažinti apšvietimą, ypač jei vis dar naudojamos kaitrinės lemputės. Net indaplovės ciklo pabaigoje išleidžiama karšta garų banga gali pastebimai pakelti temperatūrą šalia esančiose patalpose.

    Tekstilė irgi daro įtaką: stori kilimai, sunkios lovatiesės ar tankios užuolaidos gali „kaupti“ šilumą. Per karščius verta rinktis lengvesnius, natūralius audinius, o kai kuriuos šilumą sulaikančius tekstilės elementus laikinai patraukti.

    Dažnos klaidos, kurios didina tvankumą

    Viena dažniausių klaidų yra langų atidarymas per patį karštį, ypač jei lauke šilčiau nei viduje. Tokiu atveju patalpos ne atvėsta, o įkaista dar labiau, nes įleidžiamas karštas oras ir padidinama bendra šiluminė apkrova.

    Dar viena problema yra drabužių džiovinimas uždarame kambaryje be oro judėjimo: išgaruojanti drėgmė padidina santykinę oro drėgmę, o tuomet karštis jaučiamas sunkiau. Jei prireikia džiovinti namuose, būtina užtikrinti vėdinimą ir nepalikti drėgmės kauptis.

    Jei pavyksta vėsinti vieną ar du kambarius, verta uždaryti duris į labiausiai įkaitusias erdves, kad sukurtas vėsesnis mikroklimatas „neišsisklaidytų“. Tai ypač aktualu butuose viršutiniuose aukštuose ar mansardose, kur papildomai kaitina įšilęs stogas.