CP v2

Tag: Kaspijos jūra

  • Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas siekia užmegzti glaudesnę partnerystę su Belgija, kad paspartintų prekybą vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Astanoje vykusiame Belgijos ir Kazachstano verslo tarybos renginyje šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pabrėžė, kad šaliai svarbiausia yra logistikos grandinės patikimumas ir pralaidumas.

    Pasak prezidento, Kazachstanas intensyviai investuoja į geležinkelius, kelius, jūrų uostus ir krovinių terminalus visoje maršruto grandinėje. Pagrindinis tikslas – sukurti praktinį ryšį tarp Antverpeno-Briugės uosto ir Kazachstano Kaspijos uostų Aktau bei Kuryk, taip atveriant platesnes rinkas metalams, naftos chemijos produkcijai ir žemės ūkio eksportui.

    „Šiame kontekste mums ypač vertinga Belgijos patirtis, kaip vieno svarbiausių Europos logistikos centrų. Tikimės konkrečios partnerystės, kuri susietų Antverpeno-Briugės uostą su Aktau ir Kuryk uostais“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Belgijos karalius Pilypas renginyje taip pat akcentavo Vidurinio koridoriaus svarbą ir paragino stiprinti jo sąsajas su Europos uostais, geležinkelių tinklais bei logistikos centrais. Vizitas yra pirmasis Belgijos monarcho valstybinis vizitas Kazachstane ir platesniame Vidurinės Azijos regione, todėl šalys jį vertina kaip signalą verslui ir investuotojams.

    Kur stringa Vidurinis koridorius

    Nors infrastruktūra regione sparčiai gerinama, rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra sudėtinga koordinacija tarp daugybės institucijų ir įmonių. Logistikos sektoriaus atstovų teigimu, vienai siuntai maršrute nuo Europos iki Kazachstano gali tekti pereiti per keliolika skirtingų procedūrų, o tai reiškia daugiau rizikų ir delsimo taškų.

    Vienas dažniausiai įvardijamų sprendimų – dokumentų ir patikrų skaitmeninimas, nes popierinių procedūrų, tikrinimų ir leidimų tvarkymas pasienyje gali gerokai prailginti tranzito laiką net ir tada, kai techninis maršruto pajėgumas yra pakankamas. Papildomų trikdžių kelia Kaspijos jūros oro sąlygos ir uostų apkrovos, dėl kurių maršruto grafikai tampa mažiau prognozuojami.

    Kazachstano nacionalinė geležinkelių bendrovė Kazakhstan Temir Zholy skelbia, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Viduriniu koridoriumi pervežta apie 44 000 TEU, tai yra 58 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies vadovybė yra įvardijusi ambiciją didinti bendrą krovinių srautą iki 10 mln. tonų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad galutinį tempą nulems kaštai ir stabilumas.

    Investicijos ir kritinės žaliavos

    Tokajevas teigė, kad Belgija patenka į dešimt didžiausių Kazachstano investuotojų, o per pastaruosius du dešimtmečius investicijos esą viršijo 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal nustatytą perskaičiavimo reikalavimą ši suma apytikriai sudaro apie 14 mlrd. eurų, vertinant ilgo laikotarpio vidutinius valiutų kursų svyravimus.

    Astanoje vykusio forumo paraštėse paskelbta apie 17 susitarimų logistikos, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, energetikos, sveikatos priežiūros, gamybos ir dirbtinio intelekto srityse. Kazachstanas taip pat akcentuoja kritines žaliavas, reikalingas Europos pramonei: šalies vadovybė nurodo, kad šalis gamina 21 iš 34 Europos pramonei kritinėmis laikomų žaliavų, o Belgijai tiekia titano ir molibdeno produkciją.

    Šis akcentas atitinka pastarųjų metų Europos siekį diversifikuoti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir stiprinti atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokajavo vertinimu, Kazachstano ištekliai kartu su Belgijos kapitalu, technologijomis ir kompetencijomis galėtų virsti strategine partneryste, kuri remtų ne tik tranzitą, bet ir didesnės pridėtinės vertės pramonę.

    Valstybinio vizito metu Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Kazachstano nacionaliniame muziejuje, vaikų reabilitacijos centre bei tarptautiniame dirbtinio intelekto centre Astanoje. Programoje taip pat numatyti akademiniai ir verslo susitikimai, o vizito tąsa planuojama Almatoje.

  • Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Vokiečių „Rhenus“ planas stebina: iki 14 terminalų Viduriniame koridoriuje – ką tai keis?

    Didelis statymas į Vidurinį koridorių

    Vokietijos logistikos grupė „Rhenus“ planuoja plėtrą vadinamajame Viduriniame koridoriuje, dar žinomame kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Bendrovė skelbia sieksianti įrengti iki 14 terminalų grandinę nuo Uzbekistano per Kazachstaną ir Azerbaidžaną iki Turkijos.

    Pagrindinis projekto akcentas – naujas trimodalis konteinerių terminalas Aktau mieste prie Kaspijos jūros. Jis turėtų sujungti jūrų, geležinkelio ir kelių transportą, o tai logistikos rinkoje laikoma vienu svarbiausių patikimumo veiksnių.

    Aktau mazgas ir ES pinigai

    „Rhenus“ projektą vysto kartu su Kazachstano nacionaliniu geležinkelių operatoriumi KTZ ir Aktau uostu. Planuojama, kad naujasis mazgas užims mažiausiai 30 hektarų ir pasieks bent 150 000 TEU metinį krovos pajėgumą.

    Toks mastas reikšmingas, nes tarptautinės asociacijos duomenimis, konteinerių srautai Viduriniame koridoriuje 2025 metais siekė apie 76 900 TEU, tai buvo 36 proc. daugiau nei 2024 metais. Kitaip tariant, vien Aktau terminalo planuojamas pajėgumas būtų beveik dvigubai didesnis už visą 2025 metų konteinerių srautą maršrute.

    Europos Komisija 2026 metų rugsėjį pareiškė siekianti sutelkti iki 12 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų Viduriniam koridoriui. Tikslas – iki 2030 metų patrigubinti prekybos srautus ir sutrumpinti krovinių tranzito laiką.

    Ką sako „Rhenus“ vadovas

    Pasak bendrovės, tikslas yra ne atskiri infrastruktūros projektai, o komerciškai sujungtas logistikos tinklas, kurį būtų galima integruoti į jau veikiančią įmonės infrastruktūrą Europoje. „Rhenus“ pabrėžia, kad tai aktualu Europos verslui, ieškančiam stabilesnių grandinių su Azijos tiekėjais.

    „Iš viso norime pastatyti 14 terminalų Viduriniame koridoriuje ir juos sujungti su mūsų tinklu Europoje, kur jau turime 23 konteinerių uostus ir apie 70 uostų infrastruktūros objektų“, – sakė „Rhenus“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Tobias Bartz.

    Plėtra Centrinėje Azijoje jau vyksta

    Aktau projektas nėra vienintelė „Rhenus“ investicija regione. 2026 metų sausį bendrovė įsigijo pirmąjį geležinkelio terminalą Almataus regione, kuriame numatyta konteinerių saugojimo, muitinės sandėliavimo ir blokinių traukinių aptarnavimo veikla.

    Taip pat planuojama apie 11 mln. eurų investicija į terminalo modernizavimą Andižane, Uzbekistane, bendradarbiaujant su valstybine geležinkelių bendrove. Skelbiama, kad modernizuotas objektas galėtų aptarnauti apie 200 000 TEU per metus.

    Rinkos kontekstas aiškus: po geopolitinių sukrėtimų Europoje verslas vis dažniau ieško alternatyvų tradiciniams Eurazijos maršrutams. Vidurinis koridorius laikomas vienu realiausių variantų, tačiau jo sėkmė priklausys nuo infrastruktūros suderinimo, procedūrų supaprastinimo ir pralaidumo Kaspijos jūroje.

  • Rusija pradėjo svarbiausius naujo keleivinio laivo bandymus: pirmas toks projektas nuo 7-ojo dešimtmečio

    Antrasis bandymų etapas jūroje

    Sankt Peterburge veikianti Baltijos laivų statykla pranešė, kad prasidėjo antrasis ir svarbiausias keleivinio laivo „Vladimiras Žyrinovskis“ bandymų etapas jūroje. Tai vienas labiausiai pastebimų civilinės laivybos projektų Rusijoje per pastaruosius dešimtmečius.

    Laivas išplaukė į jūrą, kur bus atliekami manevringumo bandymai, taip pat tikrinamas tinkamumas gyventi. Programoje numatyti apšvietimo, vibracijos ir triukšmo matavimai, kurie yra būtini sertifikavimui ir būsimos eksploatacijos saugai.

    Po bandymų keturių denių laivas turėtų grįžti į statyklą, kur planuojama užbaigti apdailos darbus. Tokia seka įprasta: po realių bandymų jūroje dažnai identifikuojami sprendimai, kuriuos dar reikia pakoreguoti prieš perduodant laivą užsakovui.

    Laivo parametrai ir paskirtis

    Skelbiama, kad laivas suprojektuotas 310 keleivių ir turi 131 kajutę. Didžiausias korpuso ilgis siekia 141,15 metro, plotis 16,82 metro, o grimzlė yra kiek didesnė nei 2,2 metro, todėl laivas pritaikytas sekliau plaukiantiems maršrutams.

    Autonomiškumas, nurodoma, sudaro iki 10 dienų, o tai labiau būdinga regioniniams reisams nei ilgoms kelionėms jūrose. Pasak statytojų pateikiamos logikos, laivo konstrukcija orientuota į vidaus vandenis ir ribotą išėjimą į atviras akvatorijas.

    Nors Rusijoje jis pristatomas kaip turistinis laineris, numatoma, kad pagrindiniai maršrutai drieksis vidaus vandenimis. Taip pat minima galimybė plaukti į Juodąją, Azovo ir Kaspijos jūras, tačiau tokie reisai, sprendžiant iš techninių parametrų, būtų labiau išimtis nei kasdienė praktika.

    Kodėl projektas sulaukė dėmesio

    Šis laivas išsiskiria tuo, kad Rusijoje keleiviniai laineriai tokio tipo ir masto esą nebuvo statomi nuo 7-ojo dešimtmečio. Tai signalizuoja bandymą atgaivinti civilinę laivų statybą segmente, kuriame reikalingos ne tik gamybinės kompetencijos, bet ir tiekimo grandinės, sertifikavimas bei patikima eksploatacijos infrastruktūra.

    Laivo perdavimas eksploatacijai planuojamas kitais metais. Galutinis grafikas įprastai priklauso nuo bandymų rezultatų, suderinimų su priežiūros institucijomis ir to, kiek papildomų darbų paaiškėja po bandymų etapo.

    Ekspertai paprastai atkreipia dėmesį, kad keleivinių laivų statyba yra imli laikui ir technologijoms, o galutinį projekto sėkmės vertinimą lemia ne tik nuleidimas į vandenį, bet ir reguliarus, ekonomiškai pagrįstas užimtumas maršrutuose. Dėl to daug kas priklausys nuo to, ar laivui bus užtikrintas stabilus maršrutų tinklas ir keleivių srautai.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Koridorius, kuriuo siekiama apeiti rizikas

    Europos Sąjungos remiamos šalys siekia, kad Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas taptų greitesnis ir labiau nuspėjamas. Pagrindinis tikslas – tranzito laiką, kuris šiandien dažnai siekia apie 35 dienas, sumažinti iki 15–20 dienų.

    Šis koridorius jungia Centrinę Aziją su Europa per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Tai mišrus maršrutas, kuriame turi tiksliai „susikalbėti“ geležinkeliai, keliai, uostai ir keltai, todėl net maži trukdžiai vienoje grandyje iškart išaugina viso kelio trukmę.

    Ne tik bėgiai ir uostai

    Temos aktualumą išryškino Taškente vykusi antroji nacionalinė Transkaspijos transporto koridoriaus konferencija, kurioje aptarti prioritetiniai projektai, logistika, skaitmeninimas ir spartesnės sienų procedūros. Susitikime dalyvavo Europos ir Uzbekistano pareigūnai, tarptautinės finansų institucijos bei transporto įmonės.

    TRACECA generalinis sekretorius Jasurbekas Choriyevas pabrėžė, kad maršrute vis dar esama infrastruktūros netolygumų, kuriuos būtina toliau finansuoti. Vis dėlto, jo teigimu, artimiausiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas vadinamajam minkštajam sujungiamumui.

    „Skaitmeninis sujungiamumas ir tarpvalstybinis procedūrų palengvinimas bei supaprastinimas bus svarbiausias prioritetas artimiausius ketverius metus“, – sakė J. Choriyevas.

    Nuspėjamumas logistikai svarbesnis už rekordus

    Europos Komisijos Tarptautinių partnerysčių generalinio direktorato atstovas Pēteris Ustubs akcentavo, kad koridorių būtina vertinti kaip vientisą sistemą. Jo teigimu, kritiškai svarbu kuo labiau pereiti prie elektroninių dokumentų ir maksimaliai suderinti muitinės procedūras visoje grandinėje.

    „Turime žiūrėti į koridorių kaip į visumą, užtikrinti, kad procedūros veiktų sklandžiai, dokumentai kuo labiau būtų elektroniniai, o muitinės tvarka – kiek įmanoma suderinta“, – sakė P. Ustubs.

    Logistikos bendrovėms vien kelionės sutrumpinimo neužtenka, nes kainodara ir kontraktai remiasi prognozuojamu terminu. Praktikoje konkurencingumą lemia tai, ar vežėjai gali patikimai žinoti, kada krovinys pasieks klientą, ir kiek realiai užtruks sienų kirtimas bei perkrovimai.

    „Transporto ir logistikos įmonėms reikia labai nuspėjamo grafiko, kad jos tiksliai žinotų, kada ir kaip judės kroviniai“, – pabrėžė P. Ustubs.

    Silpnos vietos: Juodoji jūra ir pralaidumas Vakaruose

    Koridoriaus greitį riboja ne tik biurokratija, bet ir fiziniai „kamščiai“ vakarinėje maršruto dalyje. TRACECA atstovai kaip pavyzdžius mini naujas geležinkelio jungtis Pietų Kaukaze ir Turkijoje, kurios galėtų sujungti didesnes maršruto atkarpas per palyginti trumpus trūkstamus segmentus.

    Papildoma rizika siejama su Juodosios jūros saugumu, nes pastaraisiais metais šiame regione fiksuojami išpuoliai prieš civilius prekybinius laivus ir smūgiai uostų infrastruktūrai. Dėl to koridoriui svarbios alternatyvos, kurios mažiau priklauso nuo nestabilių jūrinių atkarpų, o ten, kur jūra neišvengiama, itin svarbi keltų bei uostų pralaida.

    Uzbekistanui tai – išgyvenimo ekonomika

    Uzbekistanui šis maršrutas turi ypatingą ekonominę reikšmę, nes šalis yra dvigubai sausumos apsupta valstybė, o logistika sudaro reikšmingą prekių savikainos dalį. Valstybės tikslas – mažinti transporto kainą ir sutrumpinti kelią iki Europos rinkų, kad vietos eksportas taptų konkurencingesnis.

    Uzbekistano planuose įvardijamas dalyvavimas Kaspijos uostų infrastruktūros projektuose, keltų ar baržų pajėgumų didinimas, taip pat investicijos Azerbaidžane ir interesai Sakartvelo bei Juodosios jūros uostuose. Tokie sprendimai reikalingi tam, kad grandinė būtų ne tik greita, bet ir turėtų pakankamai pajėgumų augančiam srautui.

    Šalies viduje iššūkiu išlieka tai, kad dalimi geležinkelių tinklo naudojasi ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Planuojama atskira greitojo keleivinio susisiekimo linija tarp Taškento ir Samarkando galėtų sumažinti apkrovą ir atlaisvinti daugiau pralaidumo kroviniams.

    Strateginį koridoriaus augimą iš rytų pusės galėtų paskatinti Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas. Uzbekistano geležinkelių vertinimu, ilgainiui šia kryptimi būtų galima pervežti iki 15 mln. tonų krovinių per metus, kurių dalis natūraliai keliautų į Vakarus Transkaspijos koridoriumi.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais didžiausia konkurencija vyks ne dėl vieno uosto ar vienos linijos statybos, o dėl taisyklių suvienodinimo, duomenų mainų ir procedūrų automatizavimo. Jei šios dalys veiks, infrastruktūros investicijos duos greitesnį efektą, o koridorius taps patikima alternatyva prekybai tarp Europos ir Azijos.

  • JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    Jungtinės Valstijos stiprina ekonominį įsitraukimą Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, siekdamos, kad Armėnijos ir Azerbaidžano politinis suartėjimas virstų konkrečiais prekybos bei infrastruktūros projektais. Niujorke surengtas renginys subūrė regiono pareigūnus ir verslo atstovus, o pagrindinis akcentas teko vadinamajam TRIPP koridoriui.

    Vašingtonas tam tikslui skyrė 175 mln. eurų valstybės lėšų Trans-Kaspijos investicijų fondui, kuris turėtų veikti kaip katalizatorius privačiam kapitalui. Idėja paprasta, bet ambicinga: diplomatinius susitarimus paversti bankams ir investuotojams suprantamais projektais, su aiškiomis grąžos ir rizikos valdymo taisyklėmis.

    Renginyje dalyvavo Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeihunas Bairamovas, taip pat JAV administracijos atstovai ir politikai. Kartu prisijungė Gruzijos bei penkių Centrinės Azijos valstybių pareigūnai, o tai signalizuoja, kad maršrutas suvokiamas kaip platesnės regioninės jungties dalis.

    „Taikos susitarimo politinė vertė didelė, tačiau svarbu, kad jis atvertų realias galimybes prekybai ir infrastruktūrai“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kalbėdamas apie regiono komunikacijų atblokavimą.

    Nuo susitarimų prie pinigų

    Trans-Kaspijos investicijų fondas pristatomas kaip privatus ne pelno subjektas, kuriam skiriamas viešasis finansavimas turėtų pritraukti papildomų investuotojų. Praktikoje tai dažnai reiškia dalinį rizikos pasidalijimą, ankstyvos stadijos projektų parengimą ir konsultacinę pagalbą, kad idėjos taptų finansuojamos.

    JAV diplomatai pabrėžia, kad dėmesys regionui didėja dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių. Vienas svarbiausių veiksnių yra tiekimo grandinių diversifikavimas: įmonės ir valstybės ieško patikimesnių alternatyvų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vieno tranzito kelio ir leistų greičiau gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

    Kas yra Vidurinis koridorius

    TRIPP iniciatyva siejama su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Centrinę Aziją per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną ir Gruziją į Turkiją, o toliau į Europos rinkas. Šis maršrutas konkuruoja dėl krovinių srautų ir investicijų, todėl jo patrauklumas priklauso nuo sienų procedūrų greičio, transporto pajėgumų ir politinio stabilumo.

    Azerbaidžanas šiame kontekste įvardijamas kaip svarbus mazgas, nes per jį sutelpa sausumos ir jūrinių grandžių jungtys. Kartu tai reiškia, kad bet kokie politiniai ar saugumo incidentai gali tiesiogiai paveikti tranzito patikimumą, todėl investuotojams svarbiausia tampa ilgalaikės taisyklės ir garantijos.

    Kokius sektorius taikosi finansuoti

    JAV pareigūnai viešai mini kelias prioritetines kryptis, kurios dažniausiai lydi didelius transporto koridorius: elektros perdavimo tinklai, energetika, kibernetinis saugumas ir skaitmeninis ryšys. Taip pat akcentuojama DI infrastruktūra, kuriai reikia didelio patikimumo elektros tiekimo, duomenų perdavimo linijų ir atsparumo atakoms.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Jalqinas Rafijevas renginyje pabrėžė, kad TRIPP gali kurti ne tik ekonominę vertę, bet ir bendrų interesų pagrindu stiprinti stabilumą. Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar politinis langas bus pakankamai platus, kad per jį spėtų įeiti privatūs pinigai, o planai virstų sutartimis ir statybomis.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti techninius standartus, muitinės procedūras ir krovinių logistiką tarp skirtingų valstybių. Jei projektai bus įforminti kaip aiškūs, skaidrūs ir pelningi, TRIPP gali tapti ne vien diplomatiniu simboliu, bet ir realiai veikiančiu prekybos koridoriumi.

  • Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina pranešė surengusi tolimojo nuotolio smūgius taikiniams, kurie, Kyjivo teigimu, susiję su Rusijos karinės įrangos judėjimu Irano kryptimi. Šie veiksmai vyksta plečiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose ir didėjant karinių incidentų geografijai.

    Pasak Ukrainos, smūgių taikiniu tapo laivai Kaspijos jūroje, esą naudoti kariniam kroviniui gabenti tarp Rusijos ir Irano. Teheranas savo ruožtu tvirtino, kad atakuotas civilinis komercinis laivas, žuvo vienas jūreivis, dar keli žmonės buvo sužeisti.

    Iranas iškvietė Ukrainos diplomatą į Užsienio reikalų ministeriją ir įteikė protestą, pabrėždamas ketinimą ginti nacionalinius interesus. Teheranas taip pat pareiškė, kad pasilieka teisę reaguoti į išpuolį, o įtampos eskalavimo rizika regione išlieka didelė.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Rusija, teikdama Iranui palydovinę informaciją, galėjo prisidėti prie atakų prieš JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, nuo liepos pradžios Rusijos palydovai esą aktyviai stebėjo Persijos įlankos valstybes ir JAV bazes, o gautą medžiagą perdavė Iranui.

    „Blogio jėgos visada siekia pabloginti padėtį ir išplėsti krizės mastą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Jis nurodė matantis aiškų ryšį tarp palydovinių vaizdų rinkimo ir vėliau vykusių smūgių, įskaitant kadrus prieš atakas ir po jų, kai vertinama padaryta žala. Kyjivas pabrėžia, kad tokia žvalgybinė parama stiprina Irano pajėgumus planuoti operacijas prieš JAV ir jos partnerius regione.

    Ukrainos versija dėl atakuoto laivo skiriasi nuo Irano pateikiamos informacijos. Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Korničukas teigė, kad taikiniu tapęs laivas gabeno detales bepiločiams orlaiviams ir raketoms, todėl tokie kroviniai, Kyjivo vertinimu, laikytini teisėtais kariniais taikiniais.

    „Izraelis ir Ukraina kovoja su tuo pačiu priešu“, – sakė Jevhenas Korničukas.

    Iranas šią temą kėlė ir pokalbyje su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, ragindamas platesnės tarptautinės reakcijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos svarstymą. Kontekstas itin jautrus, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu skelbė naujas ribojamąsias priemones Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.

    Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad nei Rusija, nei Kinija ginklų Iranui netieks. Vis dėlto šie teiginiai kertasi su Ukrainos prezidento pateikiamais kaltinimais dėl žvalgybinės pagalbos, o oficialios Maskvos ir Pekino reakcijos į Zelenskio pareiškimus tuo metu nebuvo.

    Analitikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Irano karinis-technologinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su bepiločiais orlaiviais ir raketų technologijomis, tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių karo Ukrainoje dinamiką. Kaspijos jūra laikoma vienu iš logistikos koridorių, kuriuo gali judėti tiek civiliniai, tiek dvigubos paskirties kroviniai, todėl incidentai joje kelia papildomų teisinių ir politinių ginčų.

    Įtampai augant, Kyjivas siekia parodyti, kad yra pasirengęs veikti ne tik fronte, bet ir prieš tiekimo grandines, kurios, jo vertinimu, padeda Rusijai tęsti karą. Teheranas tuo tarpu signalizuoja, kad atsakas gali būti svarstomas, o bet koks tolesnis eskalavimas gali dar labiau susieti Ukrainos karą su platesne regionine krize.

  • Kazachstane aptiko senovinį miestą: monetos ir antspaudai rodo ryšius su Roma, Persija ir Kinija

    Kazachstane aptiko senovinį miestą: monetos ir antspaudai rodo ryšius su Roma, Persija ir Kinija

    Kazachstano Mangystau regione archeologai vis dažniau randa įrodymų, kad čia veikė ne tik klajoklių stovyklos, bet ir išplėtotas senovinis miestas. Karakabako vietovėje aptikti radiniai rodo, kad gyvenvietė galėjo būti svarbus prekybos taškas, jungęs skirtingas Eurazijos erdves.

    Naujausias radinys – keraminis ąsotis, kurį tyrėjai sieja su vietinių amatininkų darbu. Archeologų teigimu, tokie buitiniai indai yra ypač vertingi, nes leidžia spręsti apie kasdienį gyvenimą, mitybą, sandėliavimo įpročius ir gamybos technologijas maždaug prieš 1 400 metų.

    „Net ir paprastas keraminis indas gali tapti raktu į tai, kaip gyveno, kuo prekiavo ir kokias technologijas naudojo šio regiono bendruomenės“, – sakė tyrėjai, apibendrindami pirmines įžvalgas.

    Dar didesnį archeologų susidomėjimą kelia ankstesnių sezonų atradimai, fiksuojami nuo 2017 metų. Skelbiama, kad teritorijoje rasta apie 150 monetų, Bizantijos prekybiniai antspaudai, papuošalai, įvairi keramika, taip pat struktūros, kurios siejamos su senoviniu uostu.

    Tokie radiniai leidžia daryti prielaidą, kad Karakabakas buvo ne atsitiktinė gyvenvietė, o urbanizuotas centras, dalyvavęs regioninėje ir tolimojoje prekyboje. Monetų kilmės įvairovė ir prekybiniai ženklai rodo kontaktus su Viduržemio jūros regionu, Irano pasauliu bei tolimesnėmis kryptimis į Rytus.

    Kas keičiasi Mangystau istorijoje

    Ilgą laiką Mangystau apylinkės dažnai buvo siejamos pirmiausia su klajoklišku gyvenimo būdu ir gyvulininkyste. Tačiau miesto infrastruktūros pėdsakai, dirbtuvių ir prekybos veiklos ženklai leidžia kalbėti apie mišresnį regiono vaizdą, kuriame greta klajoklių galėjo egzistuoti ir nuolatiniai amatininkų bei pirklių centrai.

    Ypatingą reikšmę turi prielaida apie prekybą Kaspijos jūra. Jei uosto interpretacija pasitvirtins, tai reikštų, kad maršrutai čia galėjo remtis ne vien sausumos keliais, bet ir vandens transportu, leidusiu greičiau pervežti krovinius bei palaikyti ryšius tarp skirtingų pakrančių.

    Intriguojanti hipotezė dėl Aspabotos

    Tarp tyrėjų aptarinėjama ir hipotezė, kad Karakabakas gali būti siejamas su Aspabota – senoviniu miestu, minimu antikinėje geografijoje ir siejamu su Klaudijaus Ptolemėjaus laikų žemėlapiais. Tokiu atveju būtų priartėta prie vienos didžiausių Kaspijos regiono istorinių mįslių sprendimo, tačiau tam reikalingi papildomi datavimo ir palyginamieji tyrimai.

    Artimiausiais etapais archeologai tikisi gauti daugiau atsakymų pasitelkdami medžiagų sudėties analizę, keramikos gamybos technologijų tyrimus ir kontekstinį radinių vertinimą. Kuo tiksliau bus nustatyta radinių kilmė ir chronologija, tuo aiškiau bus galima įvertinti Karakabako vietą senųjų prekybos tinklų žemėlapyje.

  • Po Kaspijos jūra šimtmečius slėpėsi gyvenvietė: archeologai atskleidė netikėtą jos paslaptį

    Po Kaspijos jūra šimtmečius slėpėsi gyvenvietė: archeologai atskleidė netikėtą jos paslaptį

    Pietinėje Azerbaidžano pakrantėje, netoli Lenkorano, archeologai identifikavo povandeninius viduramžių laikotarpio gyvenvietės pėdsakus, kurie ilgą laiką buvo paslėpti po Kaspijos jūros vandeniu. Radiniai leidžia manyti, kad ši vieta kadaise buvo aktyviai apgyvendinta ir susijusi su prekyba bei žvejyba.

    Tyrėjai pakrantės zonoje aptiko keramikos fragmentų, pastatų liekanų ir kitų žmogaus veiklos pėdsakų, datuojamų viduramžiais. Anot specialistų, tokie radiniai rodo ne pavienį objektą, o veikiau organizuotą gyvenvietę su nuolatiniu gyvenimu ir ūkine veikla.

    Kas keitė Kaspijos pakrantę

    Šis atradimas svarbus ne tik archeologijai: jis papildo žinias apie Kaspijos jūros lygio svyravimus, kurie per tūkstantmečius buvo itin ryškūs. Mokslininkai pabrėžia, kad vandens lygį šiame uždarame baseine veikia klimato kaita, upių įtekėjimo ir garavimo balansas, taip pat regiono geologiniai procesai.

    Tokie svyravimai galėjo periodiškai užlieti pakrantės teritorijas, priversti bendruomenes trauktis arba perkelti gyvenvietes į saugesnes vietas. Lenkorano apylinkių radiniai laikomi vienu aiškesnių pavyzdžių, kaip smarkiai per laiką galėjo kisti kranto linija.

    Įtarimų kelia akmeniniai statiniai

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė po dugno nuosėdomis aptikti akmeninių konstrukcijų pėdsakai. Pirminės išvados leidžia spėti, kad tai galėjo būti pastatų pamatai arba su pakrančių infrastruktūra susiję statiniai, pavyzdžiui, prieplaukos ar sandėliavimo vietos.

    Jei šios prielaidos pasitvirtins, radinys suteiks vertingos informacijos apie viduramžių pakrančių architektūrą ir tai, kaip buvo organizuojamas gyvenimas prie Kaspijos jūros. Pietinė pakrantė istoriškai buvo svarbi jungtis tarp Kaukazo, Persijos ir Centrinės Azijos maršrutų, todėl tokios gyvenvietės galėjo atlikti reikšmingą vaidmenį regioninėje prekyboje.

    Kas bus daroma toliau

    Tolesniuose etapuose planuojami detalesni povandeniniai tyrimai, pasitelkiant sonarą ir 3D dugno dokumentavimą. Tai turėtų padėti tiksliai nustatyti gyvenvietės ribas, patikslinti datavimą ir atkurti scenarijų, kaip ir kada teritorija atsidūrė po vandeniu.

    Archeologai neatmeta, kad Kaspijos jūros dugne gali būti ir daugiau panašių objektų, tačiau jų paieška reikalauja didelių technologinių išteklių ir sistemingo kartografavimo. Kuo tiksliau bus susieti archeologiniai duomenys su pakrantės dinamikos rekonstrukcijomis, tuo aiškesnis taps šio regiono istorinis kraštovaizdis.

    „Šie radiniai rodo, kad šiandien po vandeniu esantys plotai anksčiau galėjo būti aktyviai gyvenami ir ekonomiškai svarbūs“, – sakė tyrėjai, komentuodami pirmines išvadas.

  • Ukraina skelbia apie smūgį Kaspijos jūroje: DI valdomi dronai nuskandino Rusijos patrulinį laivą

    Ukrainos kariuomenės Nepilotinių sistemų pajėgos pranešė sudavusios smūgį Rusijos pakrančių apsaugos patruliniam laivui Kaspijos jūroje. Pasak ukrainiečių, ataka įvyko netoli Kaspijsko miesto Dagestane, maždaug 1 000 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

    Ukrainos pusė teigia, kad buvo sunaikintas projekto 10410 patrulinis laivas. Tokie laivai paprastai naudojami pakrančių apsaugai ir patruliavimui, todėl smūgis Kaspijos regione vertinamas kaip netikėtas signalas apie išaugusį Ukrainos nuotolinių atakų pasiekiamumą.

    Platesnė dronų kampanija

    Šių pajėgų vadas Robertas „Madiar“ Brovdi informavo, kad per dvi naktis, gegužės 16 ir 17 dienomis, dronai atliko 186 ugnies smūgius prieš 46 taikinius Rusijos gilumoje. Pasak jo, smūgiai taip pat buvo nukreipti į laikinai okupuotą Krymą bei Donecko, Zaporižios ir Luhansko sritis.

    Anot Ukrainos, be laivo Kaspijos jūroje, atakuoti ir kiti kariniai objektai, įskaitant oro gynybos sistemą „Tor-M2“ Luhansko srityje bei Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių mazgą Kryme. Taip pat pranešta apie smūgį degalų sąstatui Donecko srityje ir uosto įrangai Berdianske prie Azovo jūros.

    Ką rodo smūgis Kaspijos jūroje?

    Smūgis Kaspijos jūroje pabrėžia, kad karas vis labiau remiasi nepilotinėmis technologijomis, o taikinių geografija plečiasi už tiesioginės fronto zonos ribų. Tokios operacijos siekia ne tik fizinio sunaikinimo, bet ir logistikos, ryšių bei vadovavimo trikdymo.

    R. „Madiar“ Brovdi taip pat paskelbė vaizdo medžiagą iš atakos, tačiau nepriklausomai patvirtinti visų detalių šiuo metu neįmanoma. Rusijos institucijos dėl šio pranešimo viešai pateiktos informacijos apimtimi gali skirtis, todėl aplinkybės ir žala dar gali būti tikslinamos.

    „Taikinių įvairovė nuolat auga, didiname veiksmų mastą“, – sakė Robertas „Madiar“ Brovdi.