Ukraina pranešė surengusi tolimojo nuotolio smūgius taikiniams, kurie, Kyjivo teigimu, susiję su Rusijos karinės įrangos judėjimu Irano kryptimi. Šie veiksmai vyksta plečiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose ir didėjant karinių incidentų geografijai.
Pasak Ukrainos, smūgių taikiniu tapo laivai Kaspijos jūroje, esą naudoti kariniam kroviniui gabenti tarp Rusijos ir Irano. Teheranas savo ruožtu tvirtino, kad atakuotas civilinis komercinis laivas, žuvo vienas jūreivis, dar keli žmonės buvo sužeisti.
Iranas iškvietė Ukrainos diplomatą į Užsienio reikalų ministeriją ir įteikė protestą, pabrėždamas ketinimą ginti nacionalinius interesus. Teheranas taip pat pareiškė, kad pasilieka teisę reaguoti į išpuolį, o įtampos eskalavimo rizika regione išlieka didelė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Rusija, teikdama Iranui palydovinę informaciją, galėjo prisidėti prie atakų prieš JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, nuo liepos pradžios Rusijos palydovai esą aktyviai stebėjo Persijos įlankos valstybes ir JAV bazes, o gautą medžiagą perdavė Iranui.
„Blogio jėgos visada siekia pabloginti padėtį ir išplėsti krizės mastą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Jis nurodė matantis aiškų ryšį tarp palydovinių vaizdų rinkimo ir vėliau vykusių smūgių, įskaitant kadrus prieš atakas ir po jų, kai vertinama padaryta žala. Kyjivas pabrėžia, kad tokia žvalgybinė parama stiprina Irano pajėgumus planuoti operacijas prieš JAV ir jos partnerius regione.
Ukrainos versija dėl atakuoto laivo skiriasi nuo Irano pateikiamos informacijos. Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Korničukas teigė, kad taikiniu tapęs laivas gabeno detales bepiločiams orlaiviams ir raketoms, todėl tokie kroviniai, Kyjivo vertinimu, laikytini teisėtais kariniais taikiniais.
„Izraelis ir Ukraina kovoja su tuo pačiu priešu“, – sakė Jevhenas Korničukas.
Iranas šią temą kėlė ir pokalbyje su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, ragindamas platesnės tarptautinės reakcijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos svarstymą. Kontekstas itin jautrus, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu skelbė naujas ribojamąsias priemones Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad nei Rusija, nei Kinija ginklų Iranui netieks. Vis dėlto šie teiginiai kertasi su Ukrainos prezidento pateikiamais kaltinimais dėl žvalgybinės pagalbos, o oficialios Maskvos ir Pekino reakcijos į Zelenskio pareiškimus tuo metu nebuvo.
Analitikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Irano karinis-technologinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su bepiločiais orlaiviais ir raketų technologijomis, tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių karo Ukrainoje dinamiką. Kaspijos jūra laikoma vienu iš logistikos koridorių, kuriuo gali judėti tiek civiliniai, tiek dvigubos paskirties kroviniai, todėl incidentai joje kelia papildomų teisinių ir politinių ginčų.
Įtampai augant, Kyjivas siekia parodyti, kad yra pasirengęs veikti ne tik fronte, bet ir prieš tiekimo grandines, kurios, jo vertinimu, padeda Rusijai tęsti karą. Teheranas tuo tarpu signalizuoja, kad atsakas gali būti svarstomas, o bet koks tolesnis eskalavimas gali dar labiau susieti Ukrainos karą su platesne regionine krize.
Leave a Reply