CP v2

Tag: Katės

  • Katinas staiga pradėjo kandžiotis: veterinarė įvardijo 7 priežastis ir kada būtina sunerimti

    Katės kandžiojasi ne „be priežasties“: tai gali būti žaidimo forma, bandymas pasakyti, kad kontaktas jau per intensyvus, arba signalas, kad gyvūnas patiria stresą. Jei augintinis anksčiau taip nesielgė, veterinarai pataria vertinti situaciją plačiau ir stebėti, ar neatsirado kitų nerimą keliančių požymių.

    Veterinarijos praktikoje staigiai pakitęs katės elgesys dažnai siejamas su kasdienės rutinos pokyčiais, neįprastais dirgikliais namuose ar sveikatos problemomis. Svarbu prisiminti, kad katėms kandžiojimasis yra komunikacijos dalis, tačiau šeimininkui skausmingas elgesys visuomet turi priežastį, kurią galima rasti ir suvaldyti.

    Viena dažniausių priežasčių yra žaidimas, ypač jei katė nuo mažens buvo skatinama gaudyti rankas ar kojas. Jauni gyvūnai mokosi ribų, o jei žmogus žaidime naudoja rankas vietoj žaislų, kandžiojimasis gali tapti įpročiu ir persikelti į kasdienes situacijas.

    Kita priežastis yra dėmesio poreikis: nuobodžiaujanti katė gali „medžioti“ judančias pėdas ar rankas vien tam, kad priverstų žmogų reaguoti. Tokiu atveju kandžiojimas katės akimis yra efektyvi strategija, nes ji greitai gauna norimą atsaką.

    Dažnas scenarijus ir vadinamasis per didelis susijaudinimas, kai katė iš pradžių mėgaujasi glostymu, bet po kurio laiko jai to pasidaro per daug. Jei ignoruojami kūno kalbos signalai, pavyzdžiui, pradeda plakti uodega, įsitempia kūnas, ausys krypsta atgal, kandis tampa aiškiu būdu nutraukti kontaktą.

    Katė gali kandžiotis iš baimės, kai jaučiasi užspeista ar priversta į nemalonią situaciją, pavyzdžiui, kerpant nagus, maudant ar bandant ją paimti ant rankų, kai ji tam nepasiruošusi. Tokiais atvejais kandimas yra gynybinė reakcija, o ne „blogas charakteris“.

    Teritorinė agresija taip pat gali pasireikšti kandžiojimusi, ypač jei namuose atsiranda svečių, naujas gyvūnas, kūdikis ar net pasikeičia kvapai ir garsai. Kartais katę suerzina pro langą matomas kitas gyvūnas, o susikaupusi įtampa „išsilieja“ ant žmogaus, kuris tuo metu būna šalia.

    Jei namuose yra ką tik atsivedusi kačiukų katė, ji gali tapti ypač sauganti ir jautriai reaguoti į bet kokį priartėjimą. Toks elgesys dažniausiai silpnėja kačiukams augant, tačiau iki tol verta gerbti gyvūno ribas ir užtikrinti ramią aplinką.

    Staigus kandžiojimasis kartais yra skausmo ar ligos požymis, ypač jei katė pradeda vengti prisilietimų konkrečiose vietose, slepiasi, praranda apetitą ar tampa neįprastai irzli. Skausmą gali sukelti dantų problemos, sąnarių ar nugaros jautrumas, odos sudirginimas, taip pat kitos būklės, kurios iš pradžių nepastebimos.

    „Jei katė anksčiau nekandžiojo, o elgesys pasikeitė staiga, verta ieškoti priežasties ne tik auklėjime, bet ir sveikatoje“, – sako veterinarė.

    Į veterinarą rekomenduojama kreiptis, jei kandžiojimą lydi apetito sumažėjimas, vangumas, slėpimasis, neįprasta kūno poza, staigus jautrumas liečiant, pakitęs tualeto įpročiai arba jei kandimai tampa dažni ir stiprūs. Tokiais atvejais apžiūra padeda atmesti skausmą ir parinkti tinkamiausią sprendimą.

    Visiškai išnaikinti instinktyvų elgesį ne visada realu, tačiau jį galima sumažinti pakeičiant katės „taikinį“. Praktinis būdas yra iš karto pasiūlyti žaislą, kai katė bando kasti ar kąsti, ir sustabdyti žaidimą su žmogaus kūnu, kad neliktų netyčinio paskatinimo.

    Jei katė kandžioja glostant, svarbu laiku sustoti ir gerbti jos siunčiamus signalus, o kontaktą nutraukti ramiai, be šauksmo ar bausmių. Veterinarai pabrėžia, kad bausmės dažnai tik didina stresą ir gali sustiprinti nepageidaujamą elgesį, todėl veiksmingesnis kelias yra rutina, kasdieniai žaidimai, aplinkos praturtinimas ir aiškios ribos.

  • Kas protingesni – kačių ar šunų šeimininkai? Tyrimas parodė nedidelį, bet reikšmingą skirtumą

    Diskusijos, kas geriau supranta žmogų ir kas namuose yra „tikrasis šeimininkas“, dažnai lieka pokštų lygmenyje. Vis dėlto psichologijoje jau seniai tiriama, ar skirtingi gyvūnų pasirinkimai siejasi su asmenybės bruožais ir mąstymo stiliumi.

    JAV mokslininkų komanda, vadovaujama psichologės Denise Guastello iš Kerolio universiteto, dar 2014 metais atliko tyrimą, kuriame bandė palyginti kačių ir šunų šeimininkų psichologines bei kognityvines ypatybes. Tyrime dalyvavo 600 JAV koledžų studentų, kurie nurodė savo preferencijas ir atliko kelias užduotis.

    Didžiausia dalis dalyvių prisistatė šunų mylėtojais: jų buvo 352. Kačių šeimininkais ar ryškiais kačių gerbėjais save įvardijo 66, o likusieji teigė vienodai mėgstantys abu gyvūnus arba neturintys aiškios preferencijos.

    Be apklausos, dalyviai atliko 16PF asmenybės testą ir kognityvinių gebėjimų vertinimo užduotis. Rezultatai parodė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą skirtumą: vidutiniškai kačių mylėtojai bendro intelekto rodikliuose surinko daugiau nei šunų šeimininkai.

    Patys autoriai pabrėžė, kad tai nėra „vienos grupės pranašumo“ įrodymas kasdienėje realybėje. Kalbama apie vidurkius ir tendencijas, o ne apie tai, kad kiekvienas šuns šeimininkas bus žemesnių gebėjimų ar kiekvienas katės mylėtojas automatiškai bus protingesnis.

    Viena iš tyrėjų minimų versijų paprasta: šunys patrauklūs labai plačiam žmonių ratui, todėl tarp šunų mylėtojų natūraliai susidaro įvairesnė populiacija pagal interesus, gyvenimo būdą ir mąstymo stilių. Tuo metu katės dažniau patinka žmonėms, kurie vertina savarankiškumą, ramesnę aplinką ir vienatvę.

    Kita svarbi detalė susijusi su kognityvine savybe, kuri asmenybės testuose vadinama polinkiu į abstraktų mąstymą. Tyrime kačių šeimininkai šioje srityje rodė aukštesnius rezultatus, o tai gali sietis su didesniu smalsumu, polinkiu fantazuoti, kūrybiškumu ir „idėjiniu“ mąstymu.

    Asmenybės profiliuose taip pat ryškėjo skirtumai: šunų mylėtojai dažniau buvo ekstravertiškesni, energingesni, labiau orientuoti į socialinį aktyvumą. Kačių gerbėjai dažniau buvo intravertiškesni, labiau linkę į individualizmą ir komfortiškiau jautėsi leisdami laiką vieni.

    Tokio tipo tyrimai paprastai parodo sąsajas, bet ne įrodo priežastį. Žmogus gali rinktis katę ar šunį dėl darbo grafiko, būsto dydžio, alergijų, šeimos sudėties ar ankstesnės patirties, o šie veiksniai gali turėti įtakos ir kasdieniams įpročiams, ir testų rezultatams.

    Be to, tyrimas atliktas su studentais, todėl jo išvados nebūtinai vienodai tiksliai atspindi visą visuomenę. Vis dėlto jis išlieka vienu dažniausiai cituojamų bandymų empiriškai palyginti kačių ir šunų šeimininkų psichologinius skirtumus, todėl nuolat sugrįžta į viešąją erdvę.

    Galiausiai, net ir esant statistiškai reikšmingiems skirtumams, jie dažnai būna nedideli. Praktikoje tai reiškia, kad protingų, kūrybiškų, aktyvių ir socialių žmonių gausu abiejose grupėse, o augintinio pasirinkimas dažniau atspindi gyvenimo ritmą ir asmenines vertybes nei „vieną teisingą“ intelekto tipą.

    „Vienas iš galimų paaiškinimų yra tai, kad šunys patrauklūs platesniam žmonių ratui, o katės dažniau patinka tiems, kurie turi aukštesnius samprotavimo gebėjimus“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Ar katui jau metas mesti svorį? Veterinarė įvardijo du aiškius signalus, kuriuos praleidžia daugelis

    Dalis namuose laikomų kačių juda gerokai mažiau, nei jų organizmui reikia, todėl ilgainiui didėja antsvorio rizika. Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad antsvoris susijęs ne tik su išvaizda, bet ir su didesne diabeto, sąnarių problemų bei širdies apkrovos tikimybe.

    Pasak veterinarės Džordin Zoul iš JAV Džordžijos valstijos, šeimininkams verta stebėti ne vien katės svorį, bet ir kasdienius jos įpročius. Dažnai pirmieji požymiai pasimato buityje, kai gyvūnas pradeda miegoti didžiąją dienos dalį ir vengia aktyvesnių žaidimų.

    „Naminės katės dažnai turi antsvorio. Kai miegi daugiau nei pusę dienos ir nereikia medžioti dėl maisto, priaugti svorio labai lengva“, – sakė Džordin Zoul.

    Pirmasis ir akivaizdžiausias signalas, kad katei gali reikėti lieknėti, yra pats antsvoris. Veterinarijoje tam taikoma kūno kondicijos skalė, kurioje vertinamas riebalinio sluoksnio kiekis ir kūno proporcijos, o per aukštas įvertinimas rodo, kad svoris viršija normą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vien svarstyklės ne visada parodo tikrą vaizdą, nes skirtingo sudėjimo ir veislių katės gali sverti nevienodai. Praktinis orientyras yra tai, ar apčiuopiant šonkaulius jie jaučiami lengvai, ar po pirštais kliudo storesnis riebalų sluoksnis, taip pat ar iš viršaus matomas liemens susiaurėjimas.

    Antrasis signalas, kurį šeimininkai neretai painioja su charakteriu, yra staiga atsiradęs destruktyvus elgesys. Nuobodžiaujanti ir neišsikraunanti katė gali dažniau draskyti baldus, tapti irzlesnė, aktyviau puldinėti rankas žaidžiant ar net imti ignoruoti kraiko dėžutę.

    Veterinarijos praktikoje toks elgesys siejamas su per mažu fiziniu ir protiniu krūviu, ypač jei katė didžiąją laiko dalį praleidžia viena. Tokiais atvejais rekomenduojama pradėti nuo trumpų, bet reguliarių žaidimų, palaipsniui didinant aktyvumą, kad gyvūnas nepervargtų.

    Norint saugiai mažinti svorį, dažniausiai derinami du dalykai: mitybos korekcija ir kasdienis judėjimas. Praktiškai tai reiškia tikslesnį šėrimo normų laikymąsi, mažiau kaloringus skanėstus ir daugiau interaktyvių veiklų, pavyzdžiui, žaislų gaudymą, tunelius ar draskykles, skatinančias lipti ir šokinėti.

    Jei antsvoris ryškus arba katė greitai pavargsta, saugiausia dėl plano pasitarti su veterinarijos gydytoju. Tai ypač svarbu, jei kartu pastebite troškulio padidėjimą, vangumą, šlubavimą ar kvėpavimo pasunkėjimą, nes tokie simptomai gali rodyti ir kitas sveikatos problemas.

  • Ne tik šunys ir katės: kokius augintinius lenkai renkasi namuose ir kas keičia šias madas

    Pirmauja šunys ir katės

    Šunys ir katės Lenkijoje išlieka populiariausi augintiniai, tačiau keičiasi jų vaidmuo namuose. Šuo vis rečiau siejamas su sargyba, o dažniau su aktyviu laisvalaikiu, emocine gerove ir šeimos rutina.

    Kartu stiprėja požiūris, kad augintinis nėra „paprastas pasirinkimas“ pagal patogumą. Vis daugiau žmonių sprendimą priima įvertinę laiką, būsto sąlygas ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kodėl miestuose laimi katės

    Miestuose katės dažnai pasirenkamos dėl lengviau derinamos kasdienybės: joms nereikia vedžiojimo, o gyvenimas bute paprastai kelia mažiau iššūkių. Tai ypač aktualu jauniems suaugusiesiems, vieniems gyvenantiems žmonėms ir dirbantiems nepastoviu grafiku.

    Tačiau katės populiarėjimas nereiškia paviršutiniškos priežiūros. Auga dėmesys gyvūno gerovei, elgsenos supratimui, mitybai ir profilaktikai, o tai keičia ir pačias šeimininkų praktikas.

    Mažieji žinduoliai ir terariumai

    Triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai ar žiurkės vis dar sutinkami daugelyje namų, ypač šeimose su vaikais. Vis dėlto požiūris pamažu kinta: tokie augintiniai vis rečiau perkami „trumpam“, o dažniau laikomi ilgalaikiais šeimos nariais.

    Terariumuose laikomi gyvūnai taip pat tampa labiau matomi: driežai, gyvatės, vėžliai ar bestuburiai dažnai pasirenkami kaip apgalvotas pomėgis. Šioje srityje ypač akcentuojamos laikymo sąlygos, nes temperatūra, drėgmė ir apšvietimas tiesiogiai lemia gyvūno sveikatą.

    Tuo metu akvariumai ir narveliuose laikomi paukščiai praranda dalį buvusio populiarumo. Priežasčių kelios: priežiūrai reikia daugiau žinių ir nuoseklumo, be to, dažniau keliami klausimai dėl gyvūnų gerovės namų sąlygomis.

    Šiandien augintinio pasirinkimą vis dažniau lemia praktiniai kriterijai: būsto plotas, galimybė kasdien skirti laiko, finansinės išlaidos, taip pat planai dėl atostogų ar darbo organizavimo. Kartu ryškėja ir atsakingo pasirinkimo tendencija, kai vietoje impulsyvaus pirkimo dažniau svarstoma adopcija bei ilgalaikė priežiūra.

    Augintinis vis dažniau tampa sprendimu, kuris perbraižo kasdienybę: nuo būsto pritaikymo iki laisvalaikio planavimo. Tai rodo, kad keičiasi ne tik mados, bet ir pats santykis su gyvūnais namuose.

  • Katė vengia vienos vietos namuose? Priežastis gali slėptis kvapuose ir eteriniuose aliejuose

    Kai katė staiga ima vengti konkrečios vietos namuose, šeimininkai dažnai įtaria kaprizus ar „blogą nuotaiką“. Tačiau dažna priežastis būna gerokai proziškesnė: kvapai, kurie žmogui atrodo gaivūs ar malonūs, katei gali būti per stiprūs ir keliantys stresą.

    Katės uoslė yra itin jautri, todėl net nedidelis aromato pokytis gali pakeisti jų elgesį. Jei gyvūnas ima neiti į vieną kambarį, vengia guolio ar draskyklės, verta prisiminti, ar neseniai neatsirado naujų kvapų šaltinių: valiklių, kvapiklių, žvakių ar difuzorių.

    Valerijonas ir skirtingos reakcijos

    Vienas dažniausiai minimų augalų yra valerijonas, tiksliau, jo sudėtyje esanti valereno rūgštis. Žmonėms šis kvapas dažnai atrodo aitrus ir nemalonus, tačiau nemažai kačių jis veikia raminamai ir atpalaiduojančiai, todėl kartais naudojamas streso situacijose.

    Vis dėlto reakcijos gali būti labai skirtingos: vienos katės tampa itin susidomėjusios, kitos lieka visiškai abejingos. Jei katė į valerijoną ar panašius augalus nereaguoja, tai paprastai nėra problema, greičiau individualus jautrumas.

    Kvapai, kurių katės dažnai vengia

    Namų aplinkoje katėms neretai nepatinka citrusinių vaisių kvapai, pavyzdžiui, citrinų, apelsinų ar greipfrutų. Tokiose vietose jos gali nesėdėti, ten neiti ilsėtis ar net apeiti iš tolo, nes aštrios natos joms pernelyg intensyvios.

    Dar daugiau atsargumo verta su eteriniais aliejais, nes jie yra labai koncentruoti. Kai kurie aliejai katėms gali būti ne tik nemalonūs, bet ir potencialiai kenksmingi, ypač jei gyvūnas įkvepia didelę koncentraciją ar netyčia nulaižo nuo paviršiaus.

    Difuzoriai ir žvakės: ką svarbu žinoti

    Difuzoriai, aromatinės žvakės ar kvapų garintuvai kartais siejami su katėms pasireiškiančiais sudirginimo požymiais, tokiais kaip kosulys ar dusulys. Rizika didėja, jei patalpos prastai vėdinamos, o kvapas skleidžiamas nuolat, ypač mažoje erdvėje.

    Jei įtariate, kad katė vengia vietos dėl kvapo, paprastas žingsnis yra kelioms dienoms pašalinti kvapiklį, išvėdinti patalpas ir stebėti, ar elgesys keičiasi. Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimų, vangumas ar kiti ryškūs simptomai, saugiausia pasitarti su veterinaru.

  • Katinas bėga nuo transportavimo dėžės? Vienas kasdienis įprotis padeda sumažinti stresą

    Jei katinas sprunka vos pamatęs transportavimo dėžę, tai dažniausiai nėra užsispyrimas, o išmokta reakcija į stresą. Nešioklė daugeliui gyvūnų siejasi su veterinaru, nepažįstamais kvapais, triukšmu ir priverstiniu įkišimu, todėl vien jos vaizdas gali sukelti įtampą.

    Paprastas, bet veiksmingas įprotis yra paversti transportavimo dėžę kasdienės aplinkos dalimi. Vietoje to, kad ji būtų ištraukiama tik prieš kelionę, verta laikyti ją namuose atvirą ir lengvai pasiekiamą, kad katinas galėtų pats prie jos prieiti, uostyti ir prireikus pasislėpti.

    Kaip „prisijaukinti“ dėžę

    Pradėkite nuo komforto: į dugną įtieskite minkštą pledą ar guolį, o viduje palikite kelis mėgstamus žaislus. Papildomai gali padėti specialūs feromonų purškikliai, skirti mažinti gyvūnų patiriamą įtampą, tačiau svarbiausia yra nuoseklumas ir ramus tempas.

    Vieną kartą per dieną duokite skanėstų šalia dėžės, o kai katinas ima drąsiau artėti, skanėstus dėkite jau į vidų. Tikslas paprastas: kad įėjimas į transportavimo dėžę taptų savanoriškas ir sietųsi su atlygiu, o ne su gaudymu.

    Komanda ir trumpas uždarymas

    Kai katinas pats noriai lenda į vidų, galima įvesti trumpą balso komandą ir visada kartoti tą patį žodį tuo momentu, kai gyvūnas žengia į dėžę. Tai padeda sukurti aiškią asociaciją ir ilgainiui palengvina pasiruošimą kelionei, nes katinas geriau supranta, ko iš jo tikimasi.

    Kitas žingsnis yra trumpas durelių uždarymas: iš pradžių vos 1–2 sekundėms, tuomet iškart atidarykite ir apdovanokite už ramybę. Laiką ilginkite tik tada, kai katinas išlieka atsipalaidavęs, o pastebėjus įtampą verta grįžti prie ankstesnio, lengvesnio etapo.

    Kelionės pradžia be panikos

    Prie judesio pratinkite palaipsniui: trumpam kilstelėkite dėžę ir vėl padėkite, vėliau kelis kartus ramiai panešiokite po namus. Tik po to pereikite prie trumpų pasivažinėjimų automobiliu, kad katinas suprastų, jog kelionė ne visada baigiasi nemalonia patirtimi.

    Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: katino negalima grūsti į dėžę per prievartą, net jei trūksta laiko. Vienas toks epizodas gali „nubraukti“ kelias savaites pripratusio elgesio, todėl kantrybė ir maži žingsniai šioje situacijoje duoda greičiausią rezultatą.

  • Išsigandęs benamis katinas Leo traukėsi nuo žmonių: keli mėnesiai ir jo gyvenimas apsivertė

    Julka nuolat matydavo benamį katiną Leo prabėgantį tarp daugiabučių takų. Gyvūnas atrodė sulysęs, prastos būklės, o į bandymus prisivilioti nereaguodavo ir kaskart sprukdavo nuo žmogaus judesio.

    Viskas pasikeitė vieną vėsų popietį, kai mergina nuėjo į netoliese esančius sodų sklypus pasirūpinti augalais prieš artėjančias šalnas. Ten ji pastebėjo Leo sėdintį netoliese ir akylai stebintį, tarsi pirmą kartą ryžtųsi pabūti arčiau.

    Julka, nors ir nesitikėjo, pabandė jį prisikviesti. Katinas atsargiai, mažais žingsniais priartėjo, tačiau bet koks staigesnis judesys galėjo jį išgąsdinti. Mergina iš pirkinių krepšio ištraukė kelis kumpio gabalėlius, padėjo ant žemės, o Leo greitai suėdė ir vėl pasitraukė.

    Nuo gatvės iki veterinaro

    Šis susitikimas Julkai įstrigo: katino akys rodė ne smalsumą, o nuolatinę įtampą, kuri dažna ilgai lauke gyvenantiems gyvūnams. Ji nusprendė veikti ir kelias dienas iš eilės grįždavo į tą pačią vietą su maistu, tikėdamasi pamažu pelnyti pasitikėjimą.

    Galiausiai Leo pavyko saugiai sugauti ir nuvežti veterinaro apžiūrai. Paaiškėjo, kad katinas turi ryškų antsvorio trūkumą ir infekuotą žaizdą letenoje, todėl jam reikėjo gydymo ir ramios aplinkos atsigauti.

    Julka priėmė sprendimą katiną laikinai priglausti namuose. Pirmosios savaitės nebuvo lengvos: Leo vengė prisilietimų, slėpėsi, jautriai reagavo į garsus ir judesius, o tai būdinga gyvūnams, patyrusiems ilgalaikį stresą gatvėje.

    Kantrybė, kuri davė rezultatą

    Pokytis vyko lėtai, bet stabiliai. Kasdienė rutina, maistas, saugi vieta ir ramus bendravimas pamažu mažino įtampą, o katinas ėmė pats rodyti smulkias pasitikėjimo užuominas.

    Julka pasakojo, kad vienas ryškiausių lūžių įvyko vakarą, kai Leo pirmą kartą užšoko ant sofos ir atsigulė šalia. Anksčiau jis miegodavo pasislėpęs po lova, todėl toks elgesys jai tapo aiškiu ženklu, kad baimė traukiasi.

    Vėliau progresas spartėjo: katinas ėmė dažniau ieškoti kontakto, drąsiau vaikščiojo po namus, pradėjo žaisti. Žaizdos pėdsakų nebeliko, kailis tapo tankesnis ir blizgesnis, o svarbiausia, pasak Julkos, iš akių dingo nuolatinis nerimas.

  • Nemokamas augintinių čipavimas Vilniaus rajone: savivaldybė kviečia pildyti apklausą

    Nemokamas augintinių čipavimas Vilniaus rajone: savivaldybė kviečia pildyti apklausą

    Vilniaus rajono savivaldybė antrus metus tęsia nemokamo augintinių ženklinimo mikroschemomis programą ir kviečia gyventojus užpildyti poreikio vertinimo apklausą. Savivaldybė siekia tiksliau suplanuoti, kuriose seniūnijose ir kokiu mastu šiemet labiausiai reikia šunų ir kačių čipavimo paslaugos.

    Apklausa skirta įvertinti realų gyventojų poreikį, kad būtų sudaryti vizitų grafikai seniūnijose ir užtikrintas pakankamas mikroschemų kiekis. Savivaldybė pabrėžia, kad surinkti atsakymai bus naudojami planavimui ir sprendimams dėl programos įgyvendinimo.

    „Praėjusiais metais matėme didelį gyventojų susidomėjimą šia iniciatyva, todėl siekiame ir toliau aktyviai skleisti žinią apie šios procedūros prasmę ir tęsiame ženklinimo darbus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Pasak savivaldybės, ypač svarbu pasiekti atokesnes vietoves, kur gyventojams sudėtingiau gauti paslaugas ar informaciją. Ženklinimas mikroschema laikomas viena veiksmingiausių priemonių greitai nustatyti augintinio šeimininką, jei gyvūnas pasimeta, taip pat prisideda prie atsakingesnės gyvūnų laikymo kultūros.

    Praėjusiais metais Vilniaus rajone nemokamai paženklinta daugiau nei 350 augintinių, o kai kuriose seniūnijose akcija buvo kartojama. Savivaldybė tikisi, kad apklausa padės išvengti situacijų, kai vienur paslauga itin reikalinga, o kitur jos poreikis mažesnis.

    Primintina, kad Lietuvoje šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Prievolė taikoma nuo 2021 metų gegužės 1 dienos, o registracija leidžia atsakingoms institucijoms ir prieglaudoms greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui.

    Gyventojams, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų svarbių priežasčių negali atvežti augintinio į numatytą vietą, savivaldybė numato galimybę derinti specialistų atvykimą į namus. Tokiais atvejais gyventojai raginami iš anksto susisiekti su savivaldybės atsakingais darbuotojais ir suderinti aplinkybes.

    Savivaldybė ragina apklausoje dalyvauti ir tuos, kurie dar tik planuoja įsigyti augintinį ar nėra tikri dėl ženklinimo galimybių savo seniūnijoje. Kuo tikslesni bus gyventojų atsakymai, tuo sklandžiau bus sudėliotas maršrutas ir numatyti čipavimo laikai seniūnijose.

  • Kaimynų katės daržą paverčia tualetu? Paprasti būdai, kurie dažnai suveikia iškart

    Kaimynų katės daržą paverčia tualetu? Paprasti būdai, kurie dažnai suveikia iškart

    Kai katės nuolat užklysta į kiemą, jos neretai pasirenka daržą ar gėlyną kaip patogią vietą gamtiniams reikalams. Minkšta, ką tik supurenta žemė joms primena natūralų pagrindą, kuriame instinktyviai užkasa išmatas. Dėl to nukenčia daigai, išrausiamos lysvės, o kvapas gali tapti tikru galvos skausmu.

    Svarbu suprasti, kad dažniausiai tai nėra kaimynų piktavališkumas ar gyvūno išdykavimas. Katės veikia vedamos instinktų, o sodas joms tampa patrauklus ir dėl ramybės, pavėsio, krūmų, taip pat paukščių ar smulkių graužikų. Jei kieme paliekama maisto atliekų, atviri komposto indai ar dubenėliai kitiems gyvūnams, vizitų gali tik daugėti.

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad kačių negalima vyti agresyviai ar bausti. Triukšmas, spąstai ar dirginančios priemonės gali sukelti stresą ir tik pabloginti situaciją, o kai kurios priemonės gali būti pavojingos gyvūnų sveikatai. Veiksmingiausia strategija dažniausiai yra saugiai sumažinti tai, kas katei atrodo kaip kvietimas.

    Kas dažniausiai veikia praktiškai

    Pirmas žingsnis – tvarka kieme: nepalikti maisto likučių, uždaryti kompostą, sandariai laikyti organines atliekas. Jei katės ateina dėl paukščių, verta peržiūrėti lesyklėlių vietą ir aplink ją esančią dangą, kad plėšrūnui būtų sunkiau prisėlinti. Kartais jau vien šie pokyčiai sumažina vizitų dažnį.

    Daržininkai dažnai renkasi ir fizines priemones, kurios katėms nemalonios, bet nekenksmingos. Ant lysvių gali padėti stambesnė mulčio danga, pavyzdžiui, stambesnė žievė ar kankorėžiai, nes ant tokio paviršiaus nepatogu kasti. Ką tik pasėtas ar pasodintas vietas laikinai galima pridengti tinklu, kol augalai sustiprės.

    Jei problema pasikartoja nuolat, praktišku sprendimu laikomi judesiu įsijungiantys laistytuvai. Katės paprastai vengia vietų, kur netikėtai apipurškiama vandeniu, o pati priemonė yra saugi. Tokia sistema ypač pasiteisina naktį ar anksti ryte, kai gyvūnai dažniausiai ir užklysta.

    Augalai, kurių kvapo katės vengia

    Švelnesnis būdas nukreipti kates – apsodinti problemines vietas aromatingais augalais. Žmonėms malonūs kvapai ne visada patinka katėms, todėl jos dažniau renkasi kitą maršrutą. Dažniausiai minimos levandos, bazilikai, rozmarinai ir čiobreliai, taip pat medetkos ar kvapiosios pelargonijos.

    Tokius augalus verta sodinti ne bet kur, o ten, kur katės dažniausiai ateina: prie įėjimų į kiemą, palei takus, šalia lysvių ar gėlynų. Vis dėlto vien augalų gali nepakakti, jei kačių srautas didelis, todėl geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis sprendimus. Svarbiausia – nuoseklumas, nes katės greitai grįžta į vietas, kuriose jaučiasi saugiai.

    Kada verta kalbėtis su kaimynais

    Jeigu aišku, kad katė yra naminė ir reguliariai ateina iš kaimynystės, kartais padeda ramus pokalbis su šeimininkais. Jie gali pasirūpinti papildoma kraiko dėže, dažnesniu jos valymu ar didesniu užimtumu namuose, kad gyvūnas mažiau klaidžiotų. Kai kuriais atvejais padeda ir paprastas sprendimas – katei priskirtas antkaklis su kontaktu, kad būtų lengviau nustatyti šeimininką.

    Jei kyla abejonių dėl gyvūno būklės, galimo benamiškumo ar agresijos, saugiausia kreiptis į vietos gyvūnų globos organizacijas. Taip išvengiama rizikingų veiksmų ir sprendimas būna tvaresnis. Tikslas turėtų būti ne nubausti katę, o pakeisti aplinką taip, kad ji pasirinktų kitas vietas.

  • Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajone nemokamai ženklins augintinius: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iki gegužės 28 dienos

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais organizuoja nemokamą naminių gyvūnų augintinių ženklinimą visoje rajono teritorijoje – tiek Utenos mieste, tiek kaimiškose vietovėse. Paslauga skirta šunų, kačių ir šeškų laikytojams, kurie nori augintinį paženklinti mikroschema ir sutvarkyti susijusius formalumus.

    Nemokamas ženklinimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną. Gyventojai kviečiami registruotis iš anksto ir tai padaryti iki nurodytos datos, kad savivaldybė galėtų suplanuoti ženklinimo apimtis ir laiką.

    Registracija vykdoma telefonu per Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių. Dėl registracijos gyventojai gali skambinti numeriais +370 640 63016 arba +370 389 43534.

    Gyvūno ženklinimas mikroschema yra praktinė priemonė, padedanti greičiau nustatyti augintinio savininką, jei gyvūnas pasimeta ar pabėga. Tokiais atvejais radus gyvūną, atsakingos tarnybos ar veterinarijos specialistai gali nuskaityti mikroschemą ir identifikuoti laikytoją pagal registravimo duomenis.

    Prieš atvykstant ženklinti rekomenduojama pasiruošti reikalingą informaciją registracijai ir pasitikslinti organizavimo detales: kur tiksliai vyks ženklinimas, kokiu laiku reikia atvykti ir ar bus taikomos papildomos sąlygos skirtingoms vietovėms. Savivaldybė ragina neatidėlioti registracijos, nes vietų skaičius gali būti ribojamas pagal planuojamą aptarnavimo pajėgumą.