Tag: Kaunas

  • Daugiabučių kvartalas šalia namų: kauniečių patirtys ir kas iš tiesų lemia gerą kaimynystę

    Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.

    28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.

    Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.

    Terasa ir žaluma be priežiūros

    Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.

    Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.

    Mažas plotas, didesnis patogumas

    Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.

    Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.

    Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.

    Kai kvartalas kuria bendruomenę

    Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.

    Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.

    „Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.

    Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.

  • Kaune atidaromas kadaise griūvęs stadionas: po 10 metų darbų – kompleksas už 2,6 mln. eurų

    Kaune, Dainavos mikrorajone, spalio 19 dieną 11 valandą atveriamas atnaujintas Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro sporto kompleksas. Prieš dešimtmetį ši teritorija viešojoje erdvėje buvo minima kaip apleistas, nykstantis stadionas, o realūs atgaivinimo terminai ne kartą slinko.

    Šiandien čia įrengtos futbolo aikštė ir bėgimo takai, taip pat krepšinio, lauko teniso, paplūdimio tinklinio ir padelio erdvės. Pirmiausia infrastruktūra bus skirta centro mokiniams, o pagal nustatytą tvarką ja galės naudotis ir aplinkinės profesinio mokymo įstaigos bei Dainavos bendruomenė.

    Projektas, kuris vis strigo

    Anksčiau šioje vietoje veikė „Gintaro“ stadionas, tačiau infrastruktūra ilgainiui susidėvėjo, o keičiantis valdytojams aiškaus šeimininko ir krypties pritrūko. 2016 metais žiniasklaidoje buvo aprašomi nepasiteisinę bandymai atgaivinti teritoriją, o vietos bendruomenė tuomet ėmėsi talkų.

    Pirmieji apčiuopiami pokyčiai fiksuoti 2017 metais, kai buvo sutvarkyta futbolo aikštė ir bėgimo takai. Projektą planuota užbaigti iki 2020 metų, tačiau dėl užsitęsusių organizacinių ir teisinių klausimų darbai nebuvo pabaigti.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Centro vadovybė nurodo, kad komplekso užbaigimas tapo vienu prioritetų, kai 2021 metais įstaigai pradėjo vadovauti direktorė Sonata Andriuškevičienė. Buvo sprendžiami dokumentacijos, teritorijos teisinio įforminimo ir projekto tęstinumo klausimai, o statybos darbai atnaujinti 2023 metų pabaigoje.

    Iki šiol, centro duomenimis, atlikta darbų už 2,6 mln. eurų. Apie 2,1 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, daugiau nei 0,5 mln. eurų prisidėjo pats centras iš sukauptų pajamų.

    „Kai pradėjau vadovauti centrui, kasdien mačiau neužbaigtą sporto kompleksą ir klausdavausi, kodėl kartais gebame pradėti, bet ne visada randame jėgų užbaigti. Valstybės patikėtas turtas turi tarnauti žmonėms, o ne vėl tapti apleista erdve“, – sakė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė Sonata Andriuškevičienė.

    Kas dar planuojama?

    Atidarymas, pasak centro, nereiškia galutinės pabaigos. Artimiausiuose planuose minimi natūralios futbolo aikštės vejos keitimas sintetine danga, stadiono apšvietimo įrengimas ir tolesnė infrastruktūros plėtra, dalis sprendinių buvo numatyta viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose.

    Skaičiuojama, kad visam projektui pagal 2024 metais parengtą projektą įgyvendinti dar reikėtų apie 1,3 mln. eurų. Centras nurodo, kad papildomos paslaugos ir veiklos būtų nukreiptos komplekso priežiūrai bei išlaikymui.

    Per pastaruosius metus keitėsi ir pačios teritorijos apimtis: anksčiau centras valdė beveik 8,4 ha sporto paskirties plotą, tačiau toks mastas vienai profesinio mokymo įstaigai buvo pernelyg didelė našta. 2025 metais Vyriausybės sprendimu apie 4,7 ha infrastruktūros dalis perduota Lietuvos sporto universitetui, o centrui liko apie 3,6 ha.

    Atidarymo renginyje planuoja dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas, sporto federacijų ir verslo atstovai, mokiniai bei centro bendruomenė.

    Centro vadovybė akcentuoja, kad sporto erdvės profesinio mokymo įstaigoje kuriamos ne tik varžyboms ar rezultatams. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo fizinio aktyvumo stokai, antsvorio ir emocinės savijautos problemoms, todėl mokyklų infrastruktūra tampa praktišku būdu kasdienį judėjimą paversti įpročiu.

  • Žalgirio arenoje – Kauno metų mokytojų žvaigždės: pirmą kartą apdovanoti ir vadovai

    Spalio 13 dieną Žalgirio arenoje surengta tradicinė Kauno švietimo bendruomenės šventė, kurioje pagerbti metų mokytojai ir pirmą kartą atskirai įvertinti švietimo įstaigų vadovai. Organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimai skiriami už profesinius pasiekimus, kūrybiškumą, lyderystę ir realų pokytį ugdymo įstaigose.

    Renginys subūrė miesto mokyklų, gimnazijų, lopšelių-darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendruomenes. Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai stiprina profesijos prestižą ir padeda matyti gerąsias praktikas, kurios vėliau pritaikomos platesniu mastu.

    „Noriu padėkoti kiekvienam mokytojui už žinias ir kantrybę. Jūsų dėka mūsų moksleivių rezultatai geriausi šalyje, o Kaunas – lyderis švietimo srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    2026 metų mokytojais pripažinti penki pedagogai: Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Paulina Jacynė, lopšelio-darželio „Pasaka“ logopedė metodininkė Laura Dirsė ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokio mokytoja ekspertė Aistė Kavolienė.

    Tarp laureačių taip pat – lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos doktorantė Eisvina Burbaitė bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Daiva Brukienė. Skirtingų sričių apdovanojimai, pasak renginio organizatorių, parodo, kad vienodai svarbūs ir akademiniai pasiekimai, ir emocinė vaikų gerovė, ir kūrybinis ugdymas.

    Šiemet apdovanojimų gretas papildė nauja kategorija – Metų vadovas, skirta tiems, kurie užtikrina kryptingą įstaigų raidą ir padeda komandoms įgyvendinti pokyčius. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadovų kompetencijoms: strateginiam planavimui, bendruomenės telkimui, darbuotojų motyvacijai, įtraukiajam ugdymui ir saugiai emocinei aplinkai.

    Metų vadovo apdovanojimai įteikti lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, 1-osios muzikos mokyklos direktoriui Mindaugui Labanauskui ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorei Rasai Bortkevičienei. Jų darbas įvertintas už gebėjimą telkti bendruomenes, stiprinti ugdymo kokybę ir kurti aplinką, kurioje atsiskleidžia tiek pedagogų, tiek mokinių potencialas.

    Kaip ir kasmet, laureatams įteikti simboliniai apdovanojimai – jų vardais pavadintos žvaigždės, o šįkart kiekvienam pagerbtajam priskirtas ir atskiras žvaigždynas. Šventinę atmosferą kūrė Kauno šokio teatras „Aura“, o vakarą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro operetė „Balius savojoje“.

  • Kaunas pradeda šildymo sezoną: kas šiemet pasikeitė ir kam šiluma įsijungs automatiškai?

    Kaune dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų prognozių pradedamas šildymo sezonas. Šiluma artimiausiu metu pasieks mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir tuos daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

    Iki šiol sprendimus dėl šildymo sezono pradžios dažniausiai priimdavo savivaldybės, tačiau nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Pagal naują reguliavimą savivaldybė sprendžia dėl sezono tik savivaldybės įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti.

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai modernizuoti ir automatizuoti, šildymo sezono tvarka labiau standartizuota. Tokiuose namuose, kaip numato teisės aktai, sezonas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, o šildymo režimą gali valdyti automatika pagal lauko temperatūrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai gyventojų šiluma gali būti pradėta tiekti sklandžiau ir be atskiro administracinio sprendimo, tačiau galutiniai nustatymai priklauso nuo konkretaus pastato įrangos ir jos sureguliavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir įjungus šildymą, pirmosiomis dienomis radiatorių šiluma gali pasiskirstyti netolygiai, kol sistema stabilizuojasi.

    Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų parengimą, priežiūrą bei remontą atsako gyventojų pasirinktas pastato administratorius arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami, ar veikia termostatai, o pastebėjus gedimus ar orą sistemoje nedelsti kreiptis į namą prižiūrinčią įmonę.

    Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas spalio 2 dieną. Šiemet savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai ir atsakomybės pasiskirstymas aiškiau priklauso nuo to, ar pastate šilumos punktas automatizuotas, todėl skirtinguose namuose šilumos pajutimo laikas gali skirtis.

  • Kaune atveria Charkivo kasdienybę: paroda „Kultūros frontas“ parodys, kaip Ukraina kuria po sirenomis

    Kaune atidaroma lauko paroda „Kultūros frontas“, kviečianti pažvelgti į Ukrainos miesto Charkivo kasdienybę karo sąlygomis. Ekspozicija įrengiama Laisvės alėjoje, greta Kauno miesto savivaldybės, ir bus atvira daugiau nei mėnesį.

    Paroda sutampa su Ukrainos rašto ir kalbos bei Visos Ukrainos kultūros darbuotojų ir liaudies meno meistrų dienos minėjimu. Jos centre – fotografo Vasyl Holosnyi užfiksuoti vaizdai ir charkiviečių liudijimai apie tai, kaip miestas gyvena, kai saugumas tampa trapia kasdienybės dalimi.

    Miestų partnerystė ir solidarumas

    Charkivas yra vienas didžiausių Ukrainos miestų, nuolat patiriantis karines grėsmes ir apšaudymus. Tokiose aplinkybėse ypač svarbios tampa ne tik gelbėjimosi priemonės, bet ir bendruomenę telkiantys ryšiai, leidžiantys miestui išlaikyti funkcionuojančias paslaugas bei viešąjį gyvenimą.

    Kauną ir Charkivą sieja maždaug ketvirtį amžiaus trunkanti partnerystė, kuri karo metu įgauna papildomą prasmę. Paroda Kaune pristatoma kaip solidarumo gestas, primenantis, kad parama Ukrainai gali būti ne vien materialinė, bet ir kultūrinė bei informacinė.

    Kai kultūra persikelia po žeme

    Parodoje akcentuojama, kad Charkive kultūrinis gyvenimas nenutrūko, nors dažnai turi prisitaikyti prie realybės, kai dalis veiklų persikelia į saugesnes erdves. Požeminės vietos, įskaitant metro infrastruktūrą, karo metu tapo slėptuve ir laikina erdve mokymuisi, bendravimui bei kūrybai.

    Fotografijose ir pasakojimuose matomi ne vien karo ženklai, bet ir žmonės, bandantys išsaugoti normalumo pojūtį. Menininkai, mokytojai, studentai, šeimos ir vaikai ieško būdų tęsti kasdienę rutiną, o kultūra čia veikia kaip tapatybės ir bendrystės atrama.

    Kodėl tokios istorijos svarbios

    Pastaraisiais metais tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad kultūros paveldo ir kultūrinio gyvenimo apsauga karo metu yra neatsiejama nuo visuomenės atsparumo. Kai taikomasi į istorines vietas, muziejus, bibliotekas ar archyvus, kartu siekiama palaužti ir bendruomenės atmintį.

    Paroda Kaune šią temą priartina per asmeninius pasakojimus: kaip žmonės kuria, mokosi ir padeda vieni kitiems, net kai kasdien tenka reaguoti į pavojų. Ekspozicija primena, kad kultūra karo metu tampa ne prabanga, o priemone išlaikyti ryšį su gyvenimu ir ateitimi.

    Parodą galima apžiūrėti Laisvės alėjoje prie Kauno miesto savivaldybės. Organizatoriai taip pat ragina prisidėti prie Ukrainą remiančių iniciatyvų pasirenkant konkrečius ir atsakingus pagalbos būdus.

  • Kaune pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklos statyba: kada išriedės pirmasis?

    Kaune pradėta galutinio „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir techninio aptarnavimo gamyklos statyba. Projektas pristatomas kaip Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimo stiprinimas, turintis didinti regiono atgrasymo pajėgumus.

    Inicijuojant statybas akcentuota, kad Lietuva siekia ne tik priimti Vokietijos brigadą, bet ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramone. Tai atitinka platesnę Europos kryptį didinti gamybos apimtis ir remonto pajėgumus arčiau galimų krizės zonų.

    Skelbiama, kad Lietuvoje planuojama surinkti iki 38 iš 44 „Leopard“ tankų, kuriuos Lietuvos kariuomenė užsakė 2024 metais. Likusi dalis būtų pagaminta Vokietijoje, o įgyvendinus užsakymą gamykla pereitų prie tankų serviso ir galėtų surinkinėti techniką kitiems regiono klientams.

    Numatoma, kad 13 000 kvadratinių metrų ploto objektas bus baigtas 2027 metų lapkritį. Pirmasis Lietuvoje surinktas tankas gamyklą turėtų palikti 2028 metų pabaigoje.

    Statybų vertė siekia 29 mln. eurų, o bendra investicijų suma į projektą gali sudaryti apie 50 mln. eurų. Taip pat planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o tai reikštų naują aukštesnės kvalifikacijos pramonės segmentą Kaune.

    Lietuvos krašto apsaugos vadovybė pabrėžia, kad sunkiosios karinės technikos gamybos ir aptarnavimo plėtra didina šalies pasirengimą, nes remonto grandinė ir atsarginių dalių logistika tampa greitesnė. Praktikoje tai gali reikšti trumpesnį technikos prastovų laiką, ypač intensyvaus mokymo ar krizės metu.

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • 8 mlrd. žingsnių per mėnesį: #BEACTIVE pribloškė rezultatais, Kaunas aplenkė Vilnių

    Per rugsėjį Europos sporto savaitės #BEACTIVE žingsnių iššūkiuose Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 8 039 098 914 žingsnių. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo planuota iš anksto, o prie skirtingų iniciatyvų prisijungė 36 661 dalyvis.

    Iššūkius rugsėjo 1–30 dienomis koordinavo asociacija „Sportas visiems“, kvietusi gyventojus rinktis įvairius formatus. Dalyviai galėjo varžytis individualiai, atstovaudami miestams, mokykloms ir universitetams, organizacijoms arba prisijungti prie dviračių iššūkio.

    Organizatorių skaičiavimu, pirminis tikslas siekė 5,6 mlrd. žingsnių, tačiau rezultatas buvo viršytas 44 proc. Kartu su dviračių iššūkiu dalyviai įveikė daugiau kaip 5,8 mln. kilometrų, o simbolinis palyginimas prilygintas 162 kelionėms aplink Žemę.

    Aktyviausi buvo mokiniai ir studentai

    Daugiausia dalyvių pritraukė mokyklų ir universitetų ėjimo iššūkis: jame dalyvavo 12 452 žmonės, subūrę 865 komandas. Šioje kategorijoje iš viso surinkta daugiau nei 2,23 mlrd. žingsnių.

    Pirmąją vietą užėmė Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, antrąją – Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trečiąją – Vilniaus universitetas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rezultatai rodo augantį bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo iniciatyvas.

    Miestų iššūkyje šiemet ryškiausiai išsiskyrė Kaunas, nedidele persvara aplenkęs Vilnių. Kauno komanda surinko 257 486 031 žingsnį, Vilnius – 255 823 463, o trečioje vietoje liko Klaipėda su daugiau nei 137 mln. žingsnių.

    Nuo individualių rekordų iki organizacijų

    Individualiame ėjimo iššūkyje dalyvavo 8 442 žmonės, bendrai surinkę daugiau nei 2,22 mlrd. žingsnių. Daugiausia per mėnesį nuėjo Ramūnas Šerpatauskas – 2 318 857 žingsnius.

    Organizacijų ir bendruomenių kategorijoje varžėsi 5 971 žmogus ir 558 komandos, o bendras rezultatas viršijo 1,34 mlrd. žingsnių. Pirmąją vietą čia užėmė komanda „(Ne) Blondinės“, antrąją – Giraitės bendruomenė, trečiąją – PK „Vardan Šilalės krašto“.

    Prie iniciatyvos prisijungė ir dviračių mėgėjai: 1 097 dalyviai per mėnesį numynė 61 573 kilometrus. Tai 37 proc. daugiau nei pradinis 45 000 kilometrų tikslas, o daugiausia numynė Lukas Skikas – beveik 1 928 kilometrus.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios?

    Visuomenės sveikatos specialistai nuosekliai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas ir kita fizinė veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems nurodoma siekti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių kasdien.

    Tokie iššūkiai ypač veikia per įprotį ir socialinį paskatinimą, nes dalyviai mato savo progresą ir lygina rezultatus komandoje. Praktikoje tai dažnai padeda žmonėms daugiau judėti kasdienėse situacijose: renkantis laiptus vietoj lifto, trumpas keliones įveikiant pėsčiomis ar planuojant aktyvias pertraukas.

    „Labiausiai džiugina tai, kiek daug žmonių įsitraukė ir kiek skirtingų bendruomenių pavyko suburti. Tokie rezultatai parodo, kad judėjimas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi ir kartu suvienyti žmones“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ vykdomoji direktorė Germantė Bartkutė.

    Pasibaigus rugsėjo iššūkiams, dalyviai gavo skaitmeninius #BEACTIVE diplomus su asmeniniais rezultatais. Daugiausia žingsnių savo kategorijose surinkusios komandos lapkričio 12 dieną kviečiamos į apdovanojimų ceremoniją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

    Europos sporto savaitė #BEACTIVE yra Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti žmones būti fiziškai aktyvius ir atrasti sau tinkamą judėjimo būdą. Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje – asociacija „Sportas visiems“.

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Kaune prasideda 10 mln. eurų projektas: kapsulę įkas meras ir „Care Investments“ vadovas

    Simbolinė pradžia Kaune

    Kaune rugsėjo 30 dieną bus oficialiai pažymėta senjorų globos namų „Gemma“ Dainavos namų statybų pradžia. Projekto startą simbolizuos ateities kartoms skirta kapsulės įkasimo ceremonija.

    Renginys vyks Krėvės prospekte, o organizatoriai žada sudaryti galimybes žiniasklaidai pabendrauti su pagrindiniais projekto atstovais. Numatyta, kad ceremonija truks apie 30 minučių.

    130 vietų ir 100 darbo vietų

    „Gemma“ Dainavos namai – antrasis šio tinklo projektas Kaune, į kurį planuojama investuoti apie 10 mln. eurų. Projekto vystytojai teigia, kad pastatas nuo pradžių projektuojamas specialiai senjorų globai.

    3 400 kvadratinių metrų ploto komplekse galės apsigyventi 130 senjorų. Taip pat skaičiuojama, kad veiklai užtikrinti bus sukurta apie 100 darbo vietų.

    Kas dalyvaus ceremonijoje?

    Organizatorių teigimu, kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvaus Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Taip pat numatytas projekto vystytojos „Care Investments“ direktoriaus Jono Zelbos ir generalinio rangovo „Conres Kaunas“ vadovės Jurgitos Girdzijauskienės dalyvavimas.

    Pasak organizatorių, žurnalistams bus suteikta galimybė užduoti klausimus ir gauti komentarus apie projekto eigą, investicijų apimtį bei planuojamus darbų terminus.

    Senjorų globos infrastruktūros plėtra Lietuvoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl visuomenės senėjimo ir didėjančios ilgalaikės slaugos bei globos paslaugų paklausos. Savivaldybės ir privatūs investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kaip didinti vietų skaičių ir gerinti paslaugų kokybę, ypač didmiesčiuose.