Tag: Kaunas

  • Kaunas senjorams žada rekordą: spalį – per 150 nemokamų veiklų ir koncertas Sporto halėje

    Kaune spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, startuos tradicinis Senjorų mėnuo. Visą spalį vyresnio amžiaus miesto gyventojų lauks daugiau nei 150 įvairių veiklų, o didelė jų dalis bus nemokama.

    Programos renginiai išsiskleis po visą miestą: nuo muziejų, bibliotekų ir kultūros erdvių iki parkų, sporto bazių bei sveikatos įstaigų padalinių. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos pritaikytos skirtingiems pomėgiams ir fiziniam pasirengimui.

    Kas laukia kultūros mėgėjų?

    Senjorams numatytos ekskursijos muziejuose ir parodose, kino seansai, spektakliai, koncertai ir susitikimai su kūrėjais. Greta to siūlomos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima išbandyti įvairias technikas, pavyzdžiui, tekstilės marginimą ar piešimą.

    Į programą įtrauktos ir šiuolaikinės temos: dalyviai galės susipažinti su virtualios realybės sprendimais, o atskirose veiklose bus kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali praversti kasdienybėje, įskaitant buities ir maisto gamybos planavimą.

    Daug dėmesio judėjimui ir savijautai

    Renginių kalendoriuje numatytos funkcinės treniruotės, sveikatinimo užsiėmimai, mankštos, linijiniai šokiai, taip pat miško maudynės. Toks spektras atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms daugiau investuoti į prevenciją ir bendruomeninį aktyvumą, o ne vien į pavienius pramoginius renginius.

    Numatytos ir paskaitos bei praktiniai susitikimai apie sveiką mitybą, emocinę savijautą, saugumą ir sveiką senėjimą. Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla, socialinis ryšys ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vienišumą ir palaikyti gerą savijautą.

    „Senjorai yra svarbi Kauno bendruomenės dalis, todėl rūpestis jais nesibaigia vien spalio renginiais. Siekiame, kad mieste jie jaustųsi gerai, išliktų aktyvūs ir įsitraukę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atidarymas Sporto halėje ir sporto veiklos

    Senjorų mėnuo prasidės šventiniu atidarymo koncertu Kauno sporto halėje, kuriame bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai. Muzikinę programą numatyta patikėti Broliams Tautkams, grupei „Rondo“ ir Raigardo Tautkaus vadovaujamam „Šampaniniam Kauno chorui“.

    Pirmosiomis spalio dienomis senjorus kvies Lietuvos zoologijos sodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir kitos erdvės. Visą mėnesį taip pat planuojamos sporto veiklos, tarp jų galimybės nemokamai apsilankyti baseine ir lengvosios atletikos manieže.

    Norintieji aktyvesnių užsiėmimų galės išbandyti stalo tenisą, šachmatus, laisvąsias imtynes ar orientavimosi sportą. Futbolo gerbėjai bus kviečiami nemokamai stebėti Kauno Žalgirio namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione.

    Programą papildys ir kavos pertraukėlės: tam tikromis spalio dienomis dalis miesto kavinių senjorams siūlys kavą nemokamai arba už specialią kainą. Organizatoriai primena, kad nors daug renginių nemokami, į dalį jų dėl riboto vietų skaičiaus reikės registruotis iš anksto, o mokamuose renginiuose dažnai bus taikomos nuolaidos.

  • Kauno centre įvyko masinės riedynės: Karaliaus Mindaugo prospektas vakarui tapo be automobilių

    Šeštadienio vakarą Kauno centre miesto ritmą trumpam perėmė dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Darnaus judumo savaitės masinės riedynės suteikė galimybę vienoje pagrindinių miesto arterijų pajusti, kaip atrodytų gatvė, kurioje pirmenybė teikiama ne automobiliams.

    Riedynių dalyviai startavo Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, kur į bendrą koloną jungėsi šeimos su vaikais, dviratininkai ir mikrojudumo priemonių mėgėjai. Organizatoriai akcentavo, kad renginys skirtas ne sportiniams rekordams, o saugiam ir bendruomeniškam judėjimui mieste.

    Prospektas atiduotas riedėtojams

    Didžiausias vakaro akcentas laukė pasiekus Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriame kasdien vyrauja intensyvus eismas. Vienam vakarui ši atkarpa tapo erdve riedėti be nuolatinio automobilių srauto, o kolona pajudėjo Nemuno krantinės link.

    Pasak renginio dalyvių, toks sprendimas aiškiai parodo, kiek daug viešosios erdvės įprastai skiriama automobiliams ir kaip greitai ji gali virsti patogia trasa dviratininkams bei paspirtukininkams. Riedynės taip pat priminė, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo infrastruktūros bei tarpusavio pagarbos.

    Finišas Senamiestyje ir renginio nuotaika

    Kelionė baigėsi Senamiesčio prieplaukoje, kur dalyvių laukė pramogos ir bendruomeniška atmosfera. Saulėtas vakaras pritraukė ir stebėtojus, o vaikams buvo siūlomos užsiėmimų erdvės.

    Renginio programą papildė komikų pasirodymas, kuris tapo neformaliu vakaro tęsiniu. Tokia forma, kai eismo tema derinama su pramogomis, vis dažniau pasirenkama siekiant įtraukti platesnę auditoriją ir paskatinti išbandyti alternatyvas automobiliui.

    Savaitę užbaigs Diena be automobilio

    Masinės riedynės buvo vienas ryškiausių Darnaus judumo savaitės Kaune akcentų, vykusios rugsėjo 16–22 dienomis. Ši iniciatyva kasmet Europoje skatina miestus ir gyventojus daugiau dėmesio skirti ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui.

    Darnaus judumo savaitė tradiciškai užbaigiama rugsėjo 22 dieną minima Diena be automobilio. Kaunas pranešė, kad tądien miesto autobusais ir troleibusais keleiviai galės važiuoti nemokamai, o toks sprendimas dažnai vertinamas kaip proga išbandyti viešąjį transportą kasdienėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais miestai vis daugiau investuoja į dviračių takus, saugesnes sankryžas ir aiškesnę mikrojudumo priemonių integraciją į eismą. Kauno renginys parodė, kad pokyčiams svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai bei miesto kultūra, kurią formuoja tokie bendruomeniniai susibūrimai.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.

  • Kaunas imasi triukšmo tramdymo: policijai perduoti du nauji „Yamaha“ motociklai

    Kauno miesto savivaldybė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui panaudos pagrindais perdavė du naujus „Yamaha“ motociklus. Sprendimui pritarė miesto taryba, atsižvelgdama į pareigūnų išsakytą poreikį sustiprinti patruliavimą šiltuoju metų laiku.

    Pastaraisiais mėnesiais mieste padaugėjus pranešimų apie transporto priemonių keliamą triukšmą ir pavojingą vairavimą, policijai reikalingos mobilesnės priemonės. Motociklai dažnai tampa pranašumu spūstyse ir tankiai užstatytose teritorijose, kur įprasti ekipažai ne visada gali greitai pasiekti pažeidėjus.

    Daugiau mobilumo gatvėse

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos transporto priemonės su naujausia įranga bus maksimaliai išnaudotos patruliuojant. Pasak jo, procesą užtęsė viešųjų pirkimų procedūros, todėl motociklai pareigūnus pasiekė vėliau nei tikėtasi.

    „Kauniečių saugumas – bendras reikalas. Tai yra naujos transporto priemonės su visa naujausia įranga, kuri, tikime, bus maksimaliai išnaudota patruliuojant ir prižiūrint chuliganiškai vairuojančius“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Policijos atstovai pabrėžia, kad tokia technika leidžia operatyviau reaguoti į Kelių eismo taisyklių pažeidimus, efektyviau patruliuoti ir greičiau pasiekti įvykio vietą. Tai aktualu ne tik triukšmo prevencijai, bet ir situacijoms, kai svarbi kiekviena minutė.

    „Kiekviena priemonė, kuri leidžia pareigūnams greičiau ir efektyviau pasiekti eismo dalyvius, yra investicija į saugesnes Kauno gatves“, – sakė Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.

    Partnerystė tęsiasi ne pirmus metus

    Kauno savivaldybė su policija bendradarbiauja jau kelerius metus ir perduoda priemones, kurios padeda viešajai tvarkai bei eismo kontrolei. Anksčiau pareigūnai gavo šešis elektrinius paspirtukus su šalmais, taip pat triukšmo matavimo prietaisą ir bepilotį orlaivį su termovizorine kamera.

    Miesto atstovai nurodo, kad, atsižvelgiant į realius poreikius, kitais metais policijai planuojama perduoti daugiau triukšmo prevencijai skirtų priemonių. Tikimasi, kad papildomi ištekliai prisidės prie mažesnio pavojingo vairavimo masto ir ramesnės aplinkos gyventojams.

  • Pirmasis Lietuvoje: Lampėdžio ežere kyla 13 metrų teisėjų bokštelis tarptautinėms varžyboms

    Lampėdžio ežere Kaune statomas daugiau nei 13 metrų aukščio irklavimo trasos finišo bokštelis, kuris taps pagrindiniu teisėjų ir varžybų organizatorių darbo centru. Savivaldybė skelbia, kad tai bus pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje, projektuojamas pagal tarptautinių varžybų reikalavimus.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad miestas pastaraisiais metais kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, įskaitant vandens sportą. Tikimasi, kad geresnės sąlygos pritrauks daugiau aukšto meistriškumo sportininkų ir leis Kaunui dažniau pretenduoti į didelių renginių organizavimą.

    Planuojama, kad trijų aukštų bokštelis sieks apie 13 metrų, o jo plotas sudarys maždaug 146 kvadratinius metrus. Statinys bus įrengtas pačiame vandens telkinyje, ties finišo linijos zona, kad teisėjai galėtų aiškiai matyti visus trasos takus ir tiksliai fiksuoti rezultatus.

    Konstrukciją laikys keturi masyvūs plieniniai poliai, užpildyti betonu, todėl bokštelis turi būti standus ir atsparus vėjui, bangavimui, ledo apkrovoms bei korozijai. Virš polių numatytas plieninis karkasas su standumo ryšiais, kuris leis įrengti atviras stebėjimo erdves skirtinguose aukščiuose.

    Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas teigia, kad finišo bokštelis bus centrinis varžybų valdymo taškas, iš kurio bus koordinuojama renginio eiga ir vertinami finišo rezultatai.

    „Kartu su visa Lampėdžių irklavimo trasa tai sudarys infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinių irklavimo varžybų organizavimo reikalavimus“, – sakė Tadas Vasiliauskas.

    Tokie sprendimai tarptautinėje praktikoje yra įprasti: panašus teisėjų finišo bokštelis veikia ir Prancūzijoje, Paryžiaus Vaires-sur-Marne irklavimo bazėje, kuri naudojama aukščiausio lygio varžyboms. Būtent finišo zonos infrastruktūra dažnai tampa vienu svarbiausių kriterijų, vertinant trasos tinkamumą dideliems čempionatams.

    Lampėdžiuose veikianti sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazė buvo atidaryta prieš šešerius metus, joje įrengta 2 kilometrų ilgio trasa ir administracinės patalpos. Savivaldybė taip pat nurodo, kad tvarkant teritoriją iš ežero dugno buvo ištraukta daugiau nei 11 tonų metalo laužo, o sportininkams sudarytos sąlygos treniruotis ir šaltuoju sezonu.

    Lygiagrečiai gerinama ir rekreacinė infrastruktūra: pietinėje Lampėdžio ežero dalyje atnaujinta paplūdimio teritorija, įrengti takai, persirengimo kabinos, lauko dušai, tualetai bei sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Tikimasi, kad sporto ir poilsio erdvių plėtra padės subalansuoti aktyvaus sporto, varžybų ir gyventojų laisvalaikio poreikius.

  • Dainų slėnio renginių naujovė Kaune: su bilietu 6 valandas viešasis transportas – nemokamai

    Į didžiuosius renginius Kauno Dainų slėnyje žiūrovai galės atvykti paprasčiau: miesto taryba pritarė tvarkai, pagal kurią renginio bilietas taps ir nemokamu viešojo transporto bilietu. Sprendimas taikomas vykstant į renginį ir grįžtant po jo, siekiant sumažinti spūstis bei automobilių srautus prie Ąžuolyno.

    Naujoji tvarka numato aiškų laiko langą: viešuoju transportu su renginio bilietu bus galima važiuoti likus 3 valandoms iki renginio pradžios ir dar 3 valandas po oficialiai nurodytos pabaigos. Tai reiškia, kad vienas bilietas apims ir patekimą į renginį, ir kelionę miesto autobusais bei troleibusais.

    „Dainų slėnis po rekonstrukcijos vėl tapo viena svarbiausių miesto renginių erdvių, sutraukiančių tūkstančius žmonių. Norime, kad kelionė į koncertą ar kitą renginį būtų kuo paprastesnė“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas bus taikomas komerciniams renginiams Dainų slėnyje. Praktinis pokytis žiūrovams paprastas: papildomai pirkti ar žymėti viešojo transporto bilieto nebereikės, jei rankose bus galiojantis renginio bilietas.

    Tokie integruoti sprendimai Europos miestuose vertinami kaip viena veiksmingiausių priemonių renginių logistikai suvaldyti, ypač kai viena vieta per trumpą laiką pritraukia kelis tūkstančius žmonių. Didesnė viešojo transporto pasiūla ir patogesnės sąlygos atvykimui dažniausiai leidžia sumažinti poreikį parkavimui, trumpina kelionės laiką ir gerina eismo saugą aplink renginių teritorijas.

    Dainų slėnis atnaujintas ir vėl aktyviai naudojamas nuo 2024 metų vasaros, kai čia vyko Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirti renginiai. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė 7 mln. eurų, o erdvėje įrengtos amfiteatrinės tribūnos, grimo ir persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos bei administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

    Pastaraisiais sezonais Dainų slėnis tapo viena ryškiausių Kauno koncertinių erdvių, kur per šiltąjį laikotarpį vyksta dešimtys renginių. Miesto teigimu, nemokamas viešasis transportas su renginio bilietu turėtų paskatinti žiūrovus dažniau rinktis kelionę autobusu ar troleibusu ir prisidėti prie darnaus judumo tikslų.

  • Kaune pastatė netikėtą Kauno pilies maketą: pamatysite, ko istorija jau nebegrąžins

    Kauno viešosiose erdvėse atsirado naujas kūrinys, leidžiantis kitaip pažvelgti į vieną svarbiausių miesto simbolių. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurta skulptūrinė kompozicija sumažintu masteliu atkuria Kauno pilį, kaip ji galėjo atrodyti XV amžiuje.

    Pasak kūrėjų, maketas skirtas ne tik estetikai, bet ir istoriniam pasakojimui: šiandien prie pilies matomi fragmentai ne visada leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie visą tvirtovės apimtį. Todėl kompozicija parodo ir tai, kas per šimtmečius sunyko ar buvo prarasta, o lankytojui suteikia galimybę vienu žvilgsniu aprėpti visumą.

    Makete pabrėžiama Kauno pilies reikšmė Lietuvos gynybinių pilių sistemoje ir jos vaidmuo miesto raidoje. Į kompoziciją įtraukiami ir kiti istoriniai akcentai, susiejantys Kauną su Vytauto Didžiojo laikotarpio tvirtovių tradicija.

    „Istorinius objektus dažnai pažįstame tik iš atskirų išlikusių fragmentų, todėl ne visada lengva įsivaizduoti jų visumą. Šiuo darbu norėjosi parodyti, kaip Kauno pilis atrodė Vytauto Didžiojo laikais“, – sakė skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

    Kompozicija pritaikyta ir taktiliniam pažinimui: ją galima liesti, todėl daugiau galimybių atsiveria regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tokie sprendimai vis dažniau taikomi Europos miestuose, siekiant, kad kultūros paveldas būtų suprantamas ne tik per tekstą ar vaizdą, bet ir per pojūčius.

    Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie objektai padeda istoriją perkelti iš archyvų į kasdienę miesto patirtį. Idėja paprasta: ne vien informacinė lentelė, o aiškus, lengvai „perskaitomas“ vaizdas, kuris tampa patogia priemone ir edukacijoms, ir ekskursijoms.

    „Kauno pilį žino kiekvienas, tačiau šiandien matome tik dalį to, kas čia stovėjo prieš šimtmečius. Šis maketas leidžia pamatyti pilį kaip visumą ir geriau suprasti jos mastą bei reikšmę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno pilies maketas tęsia autoriaus darbų seriją, skirtą neišlikusiems miesto objektams ir jų atminčiai. Anksčiau Kaune jau atsirado keli bronziniai istorinių pastatų ir vietų miniatiūriniai įamžinimai, įkurdinti skirtingose miesto erdvėse, kad istorija būtų pasiekiama ne vien muziejuose, bet ir kasdieniuose maršrutuose.

    Miesto programa, kurios rėmuose įgyvendinami tokie kūriniai, išlieka atvira naujoms idėjoms. Kūrėjai kviečiami siūlyti darbus, galinčius papildyti Kauno viešąsias erdves ir sustiprinti miesto, kaip atviros galerijos po atviru dangumi, tapatybę.

  • Rekordinis Žalgirio mūšis Kaune: V. Baublio kopija pribloškia dydžiu ir turi slaptą detalę

    Rekordinis Žalgirio mūšis Kaune: V. Baublio kopija pribloškia dydžiu ir turi slaptą detalę

    Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune lankytojams pristatomas išskirtinis eksponatas – monumentalaus formato „Žalgirio mūšis“. Tai perlojiškio dailininko Vytauto Baublio nutapyta garsiojo lenkų tapytojo Jano Mateikos kūrinio kopija, įvardijama kaip didžiausia šio paveikslo kopija Lietuvoje ir įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

    Paveikslo mastelis įspūdingas: 147 x 338 centimetrų drobė užpildo visą žiūrovo regos lauką, todėl mūšio scena atrodo kone gyva. Muziejus pabrėžia, kad tokio dydžio istorinės tapybos darbas reikalauja ne tik meninės, bet ir techninės meistrystės – nuo kompozicijos perkėlimo iki spalvinių sprendimų suderinimo dideliame plote.

    Ketveri metai prie vienos drobės

    V. Baublys šį darbą pradėjo 1988 metais, o baigė 1992 metais. Tai laikotarpis, kai Lietuvoje vyko esminiai politiniai lūžiai, todėl paveikslo istorija įgauna papildomą prasmės sluoksnį – kūrinys gimė permainų fone, kai visuomenė ieškojo stiprių tapatybės ženklų.

    Muziejuje eksponuojamoje drobėje vaizduojamas vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos epizodų, o Vytautas Didysis kompozicijoje atsiduria pačiame įvykių centre. Dėl gausybės figūrų ir detalių tai kūrinys, kurį žiūrint norisi sustoti ilgėliau ir sekti skirtingas scenos linijas.

    Detalė, kurią pamato ne visi

    Įdomi ir mažiau iš karto pastebima detalė – kitoje drobės pusėje autorius yra pažymėjęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tokie ženklai meno kūriniuose dažnai tampa neatsiejama jų biografijos dalimi, ypač kai darbai persikelia iš dirbtuvių į viešąją atmintį saugančias institucijas.

    Vytautas Baublys gimė 1942 metais Perlojoje ir yra menininkas, kurio kūryba apima daugiau nei vien tapybą. Jo darbuose ir projektuose atsispindi medžio drožyba, metalo darbai, skulptūra, taip pat mozaikos iš kriauklelių – skirtingos technikos jam tampa būdu pasakoti Lietuvos istorijos ir kultūros temas.

    Parodose autorius dalyvauja nuo 1975 metų, o jo kūrinių yra muziejiniuose rinkiniuose, tarp jų – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Muitinės muziejuje ir Perlojos muziejuje. Tokia kūrybinė geografija rodo, kad menininko darbai vertinami ne tik vietos bendruomenėse, bet ir nacionaliniu mastu.

    Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia rekordinį „Žalgirio mūšį“ apžiūrėti iš arti K. Donelaičio gatvėje 64, Kaune. Skelbiama, kad paveikslas bus eksponuojamas iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos.

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.