CP v2

Tag: Kaunas

  • Edukacinio kino savaitė 2026 kino teatre Dainava: moksleiviams skirti seansai ir edukacijos

    Nuo gegužės 25 dienos iki birželio 12 dienos kino teatre Dainava rengiama Edukacinio kino savaitė 2026 – speciali programa, skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Organizatoriai žada ne tik filmų peržiūras, bet ir edukacines veiklas, padedančias kiną paversti pamoką papildančia patirtimi.

    Tris savaites truksiantys seansai orientuoti į pradinių, progimnazinių ir vyresniųjų klasių mokinius, todėl turinys pritaikytas skirtingiems amžiaus tarpsniams. Greta filmų numatyti pristatymai, aptarimai ir susitikimai, kuriuose moksleiviai kviečiami diskutuoti apie matomas temas ir jų ryšį su kasdienybe.

    Ką duoda kino edukacija?

    Kino edukacija vis dažniau įvardijama kaip veiksmingas būdas ugdyti kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Vizualus pasakojimas padeda paprasčiau kalbėtis apie sudėtingus klausimus, o filmo aptarimas skatina argumentuoti, girdėti kitą nuomonę ir analizuoti kontekstą.

    Mokykloms tokios programos svarbios ir dėl praktinių priežasčių: kinas leidžia vienu metu įtraukti didesnę grupę mokinių, o po seanso organizuojamos veiklos gali būti siejamos su lietuvių kalbos, istorijos, pilietiškumo ar etikos pamokomis. Tai ypač aktualu, kai ugdymo turinyje daugėja dėmesio kompetencijoms, o ne vien faktų atkartojimui.

    Programa pagal amžiaus grupes

    Programoje numatyti tiek lietuviški, tiek užsienio filmai, nagrinėjantys draugystės, paauglystės, kūrybiškumo, istorijos ir visuomenės temas. Jaunesniems žiūrovams žadami seansai, kurie padeda kalbėti apie drąsą, savivertę ir santykius klasėje, o vyresniems – apie tapatybę, pasirinkimų kainą ir pilietinę laikyseną.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja papildomas edukacijas prie dalies filmų, kai po peržiūros vyksta teminiai užsiėmimai ar diskusijos. Tokia forma leidžia filmą ne tik pamatyti, bet ir „išsinešti“ į klasę per refleksiją, kūrybines užduotis ar pokalbius su edukatoriais.

    Registracija ir vietų skaičius

    Registracija į edukacinius seansus jau vyksta, o vietų skaičius ribotas, todėl mokyklos raginamos planuoti apsilankymą iš anksto. Kino teatras Dainava taip pat numato galimybę rinktis iš laisvų seansų laikų, kad klasės galėtų prisitaikyti vizitą prie pamokų tvarkaraščio.

    Pasak organizatorių, Edukacinio kino savaitė siekia parodyti, kad kinas gali būti gyva mokymosi erdvė, kurioje susijungia emocinis ugdymas, menas, istorija ir bendravimas. Tokie projektai ypač vertingi tada, kai mokiniams reikia saugios ir įtraukios terpės kalbėtis apie jautrias temas.

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Kaune startuoja „Romuvos“ lauko kino sezonas: atidaryme šokis, cirkas ir filmas „Didysis šou meistras“

    Gegužės 30 dieną Kauno kino centras „Romuva“ pradeda šių metų lauko kino sezoną. Atidarymo renginys 21:00 valandą vyks NKDT Mažųjų scenų kiemelyje Kęstučio gatvėje, kur žiūrovų laukia ne tik filmas, bet ir gyva programa.

    Organizatoriai žada vakarą, kuriame kino seansas susijungs su šiuolaikinio šokio ir cirko estetika. Prieš filmą publiką pasitiks „Mimų teatras“, o vėliau pasirodys Kauno šokio teatras „Aura“.

    Vakaro kulminacija taps muzikinis filmas „Didysis šou meistras“, pasakojantis apie pramogų pasaulio kūrėjo P. T. Barnumo kelią ir idėją sukurti reginį, telkiantį skirtingus talentus. Miuziklas išsiskiria populiaria garso takelio muzika ir vizualia scena, dėl kurios filmas dažnai įvardijamas kaip vienas ryškiausių savo žanro pastarojo dešimtmečio kūrinių.

    „Romuvos“ lauko kinas Kaune vyksta jau vienuoliktą sezoną ir per vasarą paprastai pasiūlo tiek naujesnių filmų, tiek klasikinių peržiūrų po atviru dangumi. Programoje kasmet atsiranda teminių vakarų, kuriuose dėmesys skiriamas skirtingoms šalims, muzikai ar konkretiems kino žanrams.

    Organizatoriai primena, kad lauko kino seansai tradiciškai orientuoti į patogų žiūrėjimą ir bendruomenišką atmosferą, o renginiuose dažnai laukiami ir žiūrovų augintiniai. Lauko kino sezonas planuojamas iki rugsėjo pirmos pusės.

    Bilietų ir programos informacija skelbiama Kauno kino centro „Romuva“ kanalais.

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Kaune į pabaigą artėja vienas didžiausių pastarųjų metų susisiekimo projektų – Santakos tiltas ir su juo susijęs prietilčio transporto mazgas tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Miesto savivaldybės ir rangovų teigimu, šiuo metu atlikta apie 80 proc. statybos darbų, o naująją jungtį pilnai išbandyti planuojama iki metų pabaigos.

    Projektas laikomas strategiškai svarbiu ne tik kasdieniam mobilumui, bet ir miesto atsparumui: naujas maršrutas per Nemuną turėtų sumažinti apkrovas kitoms pervažoms, sutrumpinti keliones tarp tankiai apgyvendintų rajonų ir pagerinti eismo srautų pasiskirstymą. Statybų metu pavasarį tilto atramos atlaikė ledonešį, o darbai po žiemos buvo tęsiami didinant tempą.

    Ką jau pavyko atlikti

    Rangovas – bendrovė „Autokausta“ – skelbia, kad pilnai užbaigti atramų vandenyje betonavimo darbai, taip pat išbetonuotos Užnemunės gatvės viaduko konstrukcijos. Pagamintos visos tilto perdangos metalo konstrukcijos, o objekte jos jungiamos į didelius segmentus ir stumiamos ant atramų.

    Statybvietėje jau sumontuota apie 260 metrų perdangos. Planuojama, kad vasaros antroje pusėje turėtų įvykti esminiai pokyčiai ir eismas bus perorganizuotas taip, kad dalis srautų galėtų judėti naujai įrengtomis infrastruktūros dalimis.

    Kaip keisis eismas vasarą

    Pagal rangovų pateiktą grafiką, birželio antroje pusėje automobilių eismą Užnemunės gatvėje numatoma nukreipti iš laikinos apylankos į naujai įrengtą tunelį. Iš pradžių eismas turėtų vykti po vieną juostą abiem kryptimis, o iki rugpjūčio – keturiomis juostomis.

    Taip pat planuojama iki rugsėjo pradžios pilnai užbaigti Brastos gatvės rekonstrukciją. Abiejų krantų sujungimas suplanuotas vasarą, o eismo paleidimas pačiu Santakos tiltu, kaip nurodoma, numatomas metų pabaigoje.

    Tilto parametrai ir reikšmė miestui

    Bendras naujos jungties ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 metro. Projekte numatytos keturios eismo juostos, taip pat beveik 7 metrų pločio takai pėstiesiems ir dviratininkams, todėl tiltas turėtų tarnauti ne tik automobilių, bet ir darnaus judumo srautams.

    Tilto tarpatramiai bus vieni didžiausių Kaune – nuo 72 iki 120 metrų, o statinio aukštis nuo kolonos apačios iki tilto viršaus sieks apie 35 metrus. Prieigose numatytos jungtys ir sprendimai, skirti nepertraukiamam eismui: žiedinė sankryža Brastos gatvės pusėje ir viadukas su tuneliu Užnemunės gatvėje, taip pat triukšmą slopinančios sienelės.

    Didelės apimties statybos pareikalavo reikšmingų medžiagų ir infrastruktūros perkėlimo: nurodoma, kad prireiks maždaug 100 geležinkelio vagonų plieno, apie 10 000 kubinių metrų betono ir apie 3 000 tonų armatūros. Kartu buvo rekonstruota daugiau nei 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos ir nutiesta apie 16 km elektros linijų.

    Kaunas pastaraisiais metais nuosekliai plečia susisiekimo jungčių tinklą, statydamas naujus tiltus ir viadukus bei plėsdamas pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą. Savivaldybė viešai mini ir tolimesnius planus, tarp jų – dar vieną tiltą, kuris ateityje sujungtų Šilainius ir Eigulius.

  • Kaunas švęs 618-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, maisto erdvių ir reginių mieste

    Kaunas švęs 618-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, maisto erdvių ir reginių mieste

    Gegužės 22–24 dienomis Kaunas minės 618-ąjį gimtadienį, o pagrindinės šventės erdvės nusidrieks per svarbiausias miesto vietas. Renginiai vyks Santakos parke, Rotušės aikštėje, Kauno pilies prieigose, Nemuno saloje, Dainų slėnyje ir kitose lokacijose.

    Organizatoriai žada trijų dienų programą, kurioje numatyti koncertai, maisto erdvės, mugės, šeimų veiklos ir sporto pramogos. Šventės struktūra suplanuota taip, kad skirtingos veiklos vyktų lygiagrečiai, o miestas gimtadienį būtų galima patirti ne vienoje scenoje, bet ir judant tarp erdvių.

    Programa išsisklaidys po miestą

    Kauno miesto gimtadienis kasmet pritraukia ir vietos gyventojus, ir svečius, todėl akcentuojamas patogus pasiekiamumas bei skirtingų amžiaus grupių įtrauktis. Šventėje numatomi muzikos pasirodymai, meno ir prekybos erdvės, edukacijos bei bendruomeniškos iniciatyvos.

    „Kaunas – miestas, kurį kuriame kartu, o jo gimtadienis – mūsų visų šventė. Kviečiu dalyvauti: parengta plati ir įvairiapusė programa“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kas laukia kiekvieną dieną

    Gegužės 22 dieną numatytos veiklos Santakos parke ir senamiestyje: planuojama meno mugė, vaikų pramogos, maisto erdvės ir vakariniai renginiai Rotušės aikštėje. Taip pat žadami atviri muzikos formatai, skirti plačiai auditorijai.

    Gegužės 23 dieną šventė įsibėgės: Santakos parke suplanuotos šeimų erdvės ir interaktyvios veiklos, o Kauno pilies prieigose lauks istorinės tematikos užsiėmimai bei ekspozicijos. Nemuno saloje numatyti festivaliniai renginiai, o vakare programą papildys reginiai, siejantys muziką, šviesą, ugnį ir vandenį.

    Gegužės 24 dieną akcentas kryps į sportą ir šeimų pramogas: numatomos treniruotės, varžybos, vaikų užsiėmimai po atviru dangumi ir sceniniai pasirodymai. Šventės pabaigoje suplanuotas baigiamasis koncertas Santakos parke ir šviesos instaliacija.

    Ką verta žinoti planuojantiems

    Tokio masto renginiai įprastai reiškia intensyvesnius žmonių srautus miesto centre, todėl į šventę planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto numatyti atvykimo laiką ir maršrutą. Dalis programos vyks atvirose erdvėse, tad aktualu įvertinti oro prognozę ir pasirūpinti tinkama apranga.

    Visą detalią renginių darbotvarkę organizatoriai skelbia Kauno miesto savivaldybės kanaluose, kur paprastai pateikiami laikai, vietos ir atnaujinimai dėl eismo ar saugumo ribojimų. Programos turinys gali kisti, jei to prireiktų dėl oro sąlygų ar techninių aplinkybių.

  • Kaune atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“: 13 autorių žvilgsnis į motinos patirtį

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Kaune, Audiovizualiųjų menų centre, atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“. Organizatoriai kviečia į renginį, kuriame motinystės tema pristatoma ne kaip vienas atsakymas, o kaip platus patirčių ir prasmių laukas.

    Parodos ašis – motinystė kaip santykis tarp motinos ir vaiko, tačiau ekspozicija apima ir platesnį kontekstą: tapatybės pokyčius, atsakomybę, kasdienybės trapumą ir vidinę brandą. Šiandien, kai viešose diskusijose dažnai susiduria idealizuotas motinystės vaizdinys ir realių iššūkių patirtys, menas tampa būdu šias įtampas pamatyti jautriau.

    Parodos idėja remiasi mintimi, kad motinystė nėra vien biologinis faktas ar šeimos vaidmuo. Tai ir egzistencinis klausimas apie ryšį su laiku, gyvenimo tąsa, pasirinkimus bei ribas, kurios atsiranda kartu su rūpesčiu kitu žmogumi.

    Akvarelė kaip pasirinkta kalba

    Akvarelė pasirinkta neatsitiktinai: ši technika reikalauja subtilumo, tikslumo ir kartu leidžia netikėtumui tapti kūrinio dalimi. Vandens ir pigmento santykis dažnai kuria skaidrumo, lengvumo ir trapumo pojūtį, kuris motinystės temoje atsiskleidžia itin organiškai.

    Ekspozicijoje žiūrovas gali tikėtis ne vien siužetinių motinystės vaizdų, bet ir abstraktesnių interpretacijų, kuriose kalbama apie artumą, laukimą, nuovargį, vidinę tylą ar džiaugsmo akimirkas. Tokia forma leidžia vienai temai skambėti skirtingais tonais, priklausomai nuo autoriaus patirties ir pasirinktos vizualinės kalbos.

    Kas dalyvauja parodoje?

    Parodoje dalyvauja trylika akvarelės kūrėjų – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai. Tarp jų – Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir parodos kuratorė Violeta Židonytė.

    Kūrėjų įvairovė žada skirtingas nuotaikas ir požiūrius: nuo asmeniškų, intymių pasakojimų iki platesnių, kultūrinius simbolius ir atmintį apmąstančių darbų. Pasak organizatorių, svarbi parodos dalis yra būtent individualių interpretacijų dialogas.

    Kada ir iki kada vyks?

    Parodos atidarymas vyks gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune. Ekspozicija veiks iki liepos 11 dienos, tad lankytojai turės pakankamai laiko ją apžiūrėti ir sugrįžti dar kartą.

    Paroda „Motinystės filosofija“ siūlo progą sustoti ir į motinystę pažvelgti ne per šūkius ar stereotipus, o per meninę patirtį, kurioje telpa ir šviesa, ir šešėlis. Tai tema, su kuria vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas, todėl asmeninės istorijos čia natūraliai virsta bendresniu pasakojimu.

  • Kauno 618-asis gimtadienis: 3 dienų programa nuo Santakos iki Nemuno salos ir Rotušės

    Kauno 618-asis gimtadienis: 3 dienų programa nuo Santakos iki Nemuno salos ir Rotušės

    Trys dienos šventės skirtingose erdvėse

    Gegužės 22–24 dienomis Kaunas minės 618-ąjį gimtadienį, o šventės renginiai pasklis po pagrindines miesto erdves. Organizatoriai kviečia į Santakos parką, Rotušės aikštę, Kauno pilies prieigas, Nemuno salą, Dainų slėnį ir kitas vietas.

    Numatyta trijų dienų programa, kurioje derės koncertai, maisto erdvės, meno mugė, šeimų veiklos ir sporto užsiėmimai. Vakarinėje dalyje žadami šviesos, ugnies ir vandens reginiai, skirti uždaryti dienos koncertų programą ir sutelkti žiūrovus centrinėse lokacijose.

    „Kaunas – miestas, kurį kuriame kartu, o jo gimtadienis – mūsų visų šventė. Kviečiu dalyvauti. Parengta plati ir įvairiapusė programa“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Gegužės 22 dieną: maistas, muzika ir vakaro šviesos

    Pirmąją šventės dieną Santakos parke planuojama meno mugė ir vaikų pramogos, taip pat veiks maisto erdvė „Open Kitchen“. Programoje numatytas ir festivalis „BandFest Kaunas 2026“, kuris orientuotas į gyvos muzikos pasirodymus.

    Vakarui miestas siūlys skirtingus pasirinkimus: bendrystę skatinančią Kauno gimtadienio vakarienę senamiestyje, „Open-Air“ diskoteką Rotušės aikštėje ir šviesos instaliaciją ant Santakos tilto. Tokia struktūra leidžia srautus paskirstyti tarp kelių taškų ir išvengti vienos perkrautos erdvės.

    Gegužės 23–24 dienomis: šeimų erdvės, festivalis ir finaliniai šou

    Gegužės 23 dieną Santakos parke ir jo prieigose numatytos šeimų erdvės, interaktyvi vandens siena, aitvarų edukacijos, gatvės krepšinio veiklos ir maisto zona. Greta planuojama tęsti meno mugės veiklą, o skirtingos pramogos pritaikytos tiek trumpam apsilankymui, tiek visai dienai mieste.

    Šalia Kauno pilies planuojama Turizmo gatvė, Viduramžių miestelis ir klasikinių automobilių paroda, taip išryškinant istorinį miesto centrą. Nemuno saloje numatytas festivalis „Audra“, o vakare Santakos parke suplanuoti koncertai ir finalinis ugnies, vandens ir muzikos šou „Stichijų Santaka“.

    Gegužės 24 dieną dėmesys kryps į sportą, šeimų užsiėmimus ir kultūrines veiklas. Programoje numatytos treniruotės, funkcinio sporto varžybos Dainų slėnyje, vaikų užsiėmimai po atviru dangumi, aitvarų dirbtuvės ir miuziklas „Kakė Makė ir laiko mašina“.

    Šventės pabaigoje planuojamas koncertas Santakos parke, o baigiamąjį akcentą papildys šviesos instaliacija „TARP“. Organizatoriai ragina iš anksto įsivertinti norimas vietas ir laikus, nes pagrindinėse erdvėse lankytojų srautai įprastai būna didžiausi vakarais.

  • Šeštadienį Kaune – jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“: nemokamos veiklos iki vakaro koncerto

    Šeštadienį Kaune – jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“: nemokamos veiklos iki vakaro koncerto

    Šeštadienį, gegužės 16 dieną, Kaune vyks dešimtoji jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“. Renginys kviečia miestiečius ir svečius pažinti V. Putvinskio gatvę per skirtingas patirtis – nuo pasivaikščiojimų su gidais iki kūrybinių dirbtuvių ir muzikos.

    Šių metų renginio ašis – Putvinskio gatvės ritmai, jungiami į praeities, dabarties ir ateities temas. Organizatoriai žada programą, kurioje bus vietos ir architektūrai, ir kasdieniam gatvės gyvenimui, ir miesto kultūros pulsui.

    Programa nuo dienos iki vakaro

    Renginio veiklos vyks nuo 13 iki 20 valandos ir bus išsidėsčiusios skirtingose V. Putvinskio gatvės vietose. Dalis veiklų orientuotos į šeimas, dalis – į kultūra besidominčius lankytojus, o kai kurios kvies išbandyti netikėtus formatus, tokius kaip performansai ar instaliacijos.

    Viena pagrindinių šventės erdvių taps Saulės laiptai, kur 13 valandą planuojamas atidarymas ir kūrybinės dirbtuvės. Greta jų numatomas orientacinis žaidimas, skirtas gatvės istorijoms ir atminties ženklams, leidžiantis pažvelgti į vietą per skirtingus laikotarpius.

    Prie Žaliakalnio funikulieriaus startuos ekskursijos, kuriose žadama pasakoti apie gatvės vaidmenį Kauno istorijoje ir žmones, kurie čia gyveno ar dirbo. Toje pačioje zonoje suplanuotos ir kūrybinės veiklos, kuriose bus naudojama archyvinė vaizdinė medžiaga.

    Muzika, performansai ir erdvės mieste

    Renginio atmosferą papildys „Gatvės muzikos dienos“ scenos, įsikūrusios keliose vietose V. Putvinskio gatvėje. Jose žadama įvairių stilių programa – nuo elektronikos iki dainuojamosios poezijos, tad lankytojai galės pasirinkti pagal nuotaiką.

    Į programą įtraukti ir šiuolaikinio meno akcentai: instaliacijos, šokio pasirodymai bei performansai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų miesto festivalių tendenciją, kai tradicinės šventės formos jungiamos su mažesnėmis, į konkrečias miesto erdves nukreiptomis patirtimis.

    Veiklos ir bendruomenės kvietimas

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Putvinskio gatvės diena“ siekia ne tik pristatyti programą, bet ir stiprinti gatvės bendruomeniškumą. Todėl šalia renginių žadamos veiklos, kurios skatina bendravimą, pažintį su kaimynyste ir miesto viešosiomis erdvėmis.

    Renginyje laukiami ir keturkojai – numatytos veiklos šunims ir jų šeimininkams, kuriose dėmesys skiriamas saugiam buvimui mieste ir bendram patyrimui. Toks formatas pastaruoju metu vis dažniau atsiranda didesniuose miesto renginiuose, plečiant auditoriją ir kuriant įtraukesnę programą.

    Vakare renginį užbaigs koncertas Kauno menininkų namų amfiteatre. Organizatoriai skelbia, kad visos veiklos yra nemokamos, tačiau daliai jų gali būti reikalinga išankstinė registracija.

    Renginį organizuoja Kauno menininkų namai, o finansavimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.