CP v2

Tag: Kaunas

  • Prieš Rugsėjo 1-ąją Kaune atveria eismą: kuri gatvė Vaišvydavoje pagaliau atsikvėps?

    Kaunas prieš mokslo metų pradžią skuba užbaigti svarbiausius vasaros remontus, kad mieste sumažėtų spūstys ir trikdžiai grįžtant gyventojams po atostogų. Savivaldybė skelbia, kad viena pagrindinių naujienų Vaišvydavos vairuotojams ir viešajam transportui – atnaujinta Didžioji gatvė, kurioje artimiausiu metu atveriamas eismas.

    Kaip įprasta, intensyviausi gatvių darbai Kaune koncentruojami vasarą, kai eismo srautai mažesni, o rangovams lengviau organizuoti darbus. Rudenėjant situacija keičiasi: į gatves grįžta studentai, padaugėja automobilių, o prastėjant orams sudėtingiau laikytis darbų grafikų.

    „Pagrindinis tikslas buvo atverti Pietrytinį aplinkkelį ir Kauno HE tiltą iki rugsėjo. Džiugu, kad planas pavyko“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybės teigimu, Didžiosios gatvės važiuojamoji dalis Vaišvydavoje jau baigiama tvarkyti, todėl eismas joje turi būti paleistas artimiausiu metu. Likę darbai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas bei smulkesni infrastruktūros sprendimai, planuojami užbaigti rudenį.

    Viešasis transportas šioje miesto dalyje taip pat turėtų grįžti prie įprastos tvarkos nuo rugpjūčio 31 dienos. Vairuotojams primenama, kad prieš Rugsėjo 1-ąją mieste tradiciškai išauga eismo intensyvumas, todėl kelionėms verta skirti daugiau laiko.

    Kauno savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis projektų rudenį vis dar tęsis, o dėl laikino eismo ribojimo kai kuriose vietose gali formuotis spūstys. Papildomų iššūkių, kaip kasmet, gali sukelti pirmakursių srautai ir tėvai, rytais vežantys vaikus į ugdymo įstaigas, todėl išauga ir smulkių eismo įvykių rizika.

    „Paprastai eismo situacija pagerėja per mėnesį – vairuotojai apsipranta prie maršrutų, randa greičiausią būdą nuvykti iš taško A į tašką B“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pasak savivaldybės, didesni darbai dar vyksta Užnemunės gatvėje, kur rangovai planuoja finišuoti iki rugsėjo pabaigos, o artimiausiu metu numatoma sutvarkyti ir M. K. Čiurlionio tiltą. Tuo pat metu darbai tęsiami ir kitose miesto atkarpose, todėl gyventojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti maršrutą, stebėti laikinus kelio ženklus ir išlikti kantriems piko metu.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.

  • Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 29–30 dieną, Kauno tvirtovės parke, IV-ajame forte, vyks istorijos festivalis „FORT-UNIJA 2026“. Organizatoriai žada programą, kurioje susitinka karinis paveldas, menas ir gyvos patirtys – nuo rekonstrukcijų iki šiuolaikinių instaliacijų.

    Renginys nemokamas, todėl tikimasi didelio lankytojų srauto ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Pasak organizatorių, festivalis skirtas skirtingoms auditorijoms: šeimoms, istorijos entuziastams, kultūros renginių lankytojams ir tiems, kurie ieško prasmingo savaitgalio miesto žaliosiose erdvėse.

    Kauno fortai – atgimstantis paveldas

    Kauno tvirtovės fortai pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiami į edukacines ir kultūrines programas, o festivalis tampa dar vienu būdu šį sudėtingą paveldą pristatyti gyvai. Tokie renginiai padeda geriau suprasti fortifikacijų reikšmę miesto istorijai ir skatina atsakingą, pagarbią pažintį su vieta.

    „FORT-UNIJA 2026“ programoje numatytos istorinės rekonstrukcijos, gyvoji muzika, edukacinės veiklos ir žemės meno instaliacijos. Organizatoriai pabrėžia, kad siekiama ne tik pramogos, bet ir turinio, kuris aiškiai paaiškina, kaip ir kodėl buvo kuriamos gynybinės struktūros bei kuo jos svarbios šiandien.

    Bendras projektas su Lenkija

    Festivalis yra Interreg VI-A Lietuva–Lenkija bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Fort-Union“ dalis. Projekto tikslas – sukurti bendradarbiavimo tinklą ir bendrą prekės ženklą, telkiant fortifikacijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijoje.

    Projekte akcentuojama kelių vietovių partnerystė, siekiant įveiklinti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio paveldą, stiprinti visuomenės edukaciją ir didinti lankomumą. Tokie projektai Europos Sąjungos regioninės politikos kontekste dažnai laikomi efektyvia priemone, kai kultūra ir turizmas naudojami vietos ekonomikai bei bendruomenių ryšiams stiprinti.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems

    Organizatoriai primena, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o vaizdo medžiaga gali būti naudojama viešinimui. Planuojantiems atvykti rekomenduojama iš anksto pasidomėti atvykimo ir parkavimo galimybėmis, nes didesnių srautų metu Kauno tvirtovės parko prieigose gali formuotis spūstys.

    Festivalio programa orientuota į patyriminį dalyvavimą, todėl dalis veiklų gali vykti skirtingose erdvėse vienu metu. Tai leidžia lankytojams pasirinkti norimą ritmą: vieni gali skirti laiką edukacijoms, kiti – muzikai ar rekonstrukcijoms, o dar kiti – ramiai apžiūrėti instaliacijas ir pačią forto architektūrą.

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Aleksotas keičia Kauno žemėlapį: 4 sporto kompleksai, arena ir dirbtinė banga jau pakeliui

    Aleksotas artimiausiais metais gali tapti vienu ryškiausių Kauno sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos taškų. Savivaldybė skelbia, kad mikrorajone planuojami keturi dideli projektai, apimsiantys tiek uždaras arenas, tiek atviras aikštynų erdves.

    Šalia sporto investicijų tęsiami ir kiti dideli miesto pokyčiai: gerinamas susisiekimas, vystomos viešosios erdvės, vyksta didelės apimties statybos. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos miestų tendenciją sporto infrastruktūrą plėtoti arčiau gyvenamųjų rajonų, kad ji tarnautų ne tik profesionalams, bet ir kasdieniam gyventojų aktyvumui.

    Investicijos arčiau kauniečių

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad sporto objektai planuojami kaip paslaugų tinklo dalis greta švietimo ir sveikatos infrastruktūros. Anot savivaldybės, naujomis bazėmis galės naudotis ir sportininkai, ir mėgėjai, o tai ypač svarbu vaikų bei jaunimo užimtumui.

    „Daugiau sporto bazių – daugiau galimybių sportuoti ir tobulėti norimoje srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pastaraisiais metais Aleksote jau įvyko ryškesnių pokyčių, o nauji sporto projektai turėtų dar labiau sustiprinti rajono patrauklumą. Miestams tai reiškia ir papildomas galimybes pritraukti renginius, didinti sporto šakų įvairovę bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.

    Futbolo ir regbio arena Europos prospekte

    Europos prospekte planuojama uždara futbolo ir regbio arena, skirta tiek treniruotėms, tiek oficialioms rungtynėms. Numatoma dirbtinės dangos aikštė ir apie 1 000 sėdimų vietų tribūnose, taip pat infrastruktūra sportininkams ir personalui.

    Savivaldybės teigimu, A++ energinės klasės trijų aukštų statinys turėtų užtikrinti funkcionalumą visais metų laikais, o tai aktualu Lietuvos klimatui, kai lauko sezonas neretai būna trumpesnis. Tikimasi, kad tokio tipo objektas padės stabiliau planuoti treniruotes ir varžybas.

    Nuo ekstremalaus sporto iki dirbtinės bangos

    Kitas numatomas objektas – ekstremalaus sporto centras, kuriame erdvės būtų pritaikytos riedlenčių, BMX dviračių, paspirtukų ir kitoms disciplinoms. Planuojama, kad kompleksas apims ir uždaras, ir atviras zonas, o tai sudarytų sąlygas treniruotis visus metus.

    Taip pat planuojamas universalus atviro lauko aikštynas su keliomis sporto šakoms pritaikytomis erdvėmis. Tokie projektai paprastai orientuojami į platesnę auditoriją, kai vienoje teritorijoje gali sportuoti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonės.

    Dar vienas išskirtinis sumanymas – sporto bazė su baseinu, kur numatyta ir dirbtinės bangos sprendinių. Pasaulyje dirbtinės bangos sparčiai populiarėja dėl galimybės mokytis banglenčių sporto nepriklausomai nuo oro sąlygų, o tokie objektai dažnai tampa ir regioniniais traukos centrais.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Dainavos gyventojams – naujas paštas Kaune: kas keičiasi ir kur dabar gauti visas paslaugas?

    Kaune, Dainavos mikrorajone, atidarytas atnaujintas pašto skyrius, įsikūręs V. Krėvės prospekte 97A. Gyventojai čia nuo šiol galės patogiau gauti kasdienes pašto ir siuntų paslaugas, o aptarnavimas sutelkiamas vienoje vietoje.

    Naujasis skyrius pakeitė iki šiol tuo pačiu adresu veikusį Kauno 41-ąjį paštą ir V. Krėvės prospekte 49, prekybos centre „Rėda“, buvusį šio pašto poskyrį. Tai reiškia, kad daliai klientų keičiasi įprasta apsilankymo vieta, tačiau paslaugų spektras lieka vieningas ir pasiekiamas viename skyriuje.

    Atnaujintose patalpose įrengtos dvi klientų aptarnavimo vietos ir laukimo erdvė, o įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat numatyta patogesnė siuntų laikymo zona ir ergonomiškesnės darbo vietos, kad aptarnavimas būtų sklandesnis ir greitesnis piko valandomis.

    „Lietuvoje neturi likti nė vieno pašto skyriaus, kur žmonėms lyja ant galvos, o sienos dvelkia pelėsiu. Todėl aktyviai modernizuojame senas patalpas ir atidarome naujus pašto skyrius nuo regionų iki didmiesčių“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Nuosekliai atnaujindami Lietuvos pašto tinklą didelį dėmesį skiriame klientų patirčiai. Siekiame, kad apsilankymas pašte būtų kuo patogesnis, o paslaugas žmonės galėtų gauti šiuolaikiškoje ir patogioje aplinkoje“, – sakė Lietuvos pašto generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Dainavos pašto skyrius darbo dienomis dirbs nuo 10 iki 19 valandos, o šeštadieniais nuo 9 iki 14 valandos. Planuojantiems siuntas atsiimti ar išsiųsti ne darbo metu aktualu tai, kad netoliese, V. Krėvės prospekte 97, veikia LP EXPRESS paštomatas.

    Pastaraisiais metais pašto sektoriuje ryškėja kryptis, kai tradiciniai skyriai vis labiau orientuojami į konsultacijas ir universalias paslaugas, o didelė dalis siuntų srautų perkeliama į paštomatus. Tokie atnaujinimai dažniausiai siejami su klientų srautų valdymu, patalpų prieinamumu ir saugesne, šiuolaikiškesne aplinka tiek lankytojams, tiek darbuotojams.

    Lietuvos paštas nurodo, kad šalyje veikia 164 pašto skyriai, dirba 465 mobilieji laiškininkai, o Baltijos šalyse įrengta beveik 1 500 paštomatų. Bendrovė siekia, kad siuntų pristatymo paslaugos būtų patogiai pasiekiamos tiek didmiesčiuose, tiek tankiai apgyvendintuose mikrorajonuose.

  • Atidaroma anksčiau nei žadėta: nauja Kauno Pietrytinio aplinkkelio trasa ir pokyčiai per HE

    Kaune rugpjūčio 24 dieną planuojama atverti naują Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, vedančią T. Masiulio gatvės kryptimi. Tą pačią dieną vairuotojams bus atnaujintas ir pravažiavimas per Kauno hidroelektrinę, kur lauks pasikeitusi eismo tvarka.

    Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti greičiau nei numatyta, todėl eismas bus paleistas anksčiau. Iki šiol dėl baigiamųjų darbų pravažiavimas per Kauno HE buvo laikinai ribojamas, o vairuotojams teko rinktis apylankas.

    Nauji maršrutai ir tikslas

    Atidarius atkarpą, nuo Vilniaus pusės atvykstantys vairuotojai turės patogesnį maršrutą, leidžiantį greičiau pasiekti Marijampolės kryptį ir aplenkti intensyvesnes miesto centro gatves. Miesto gyventojams projektas turėtų palengvinti susisiekimą su Palemonu ir Petrašiūnais.

    „Šiuolaikinio miesto susisiekimas neatsiejamas nuo patogių ir greitų apvažiavimų, leidžiančių tranzitiniam transportui aplenkti centrą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, tuneliai ties Amaliais, kurie ilgą laiką buvo vertinami kaip neužbaigtos infrastruktūros grandis, pradės veikti visu pajėgumu ir taps vientisos jungties dalimi.

    Kur keičiasi eismo tvarka?

    Atvėrus aplinkkelio atkarpą ir pravažiavimą per Kauno HE, vairuotojai turės atidžiau sekti kelio ženklus, nes keisis prioritetai ir judėjimo kryptys. Važiuojantieji hidroelektrinės keliu Pažaislio vienuolyno link galės rinktis, ar važiuoti tiesiai nauju aplinkkeliu, ar leistis viaduku į T. Masiulio gatvę.

    „Įrengus Pietrytinio aplinkkelio atkarpą, šioje vietoje keisis pirmumas ir įsivyraus vienpusis eismas. Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į kelio ženklus“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Taip pat primenama, kad pokyčiams buvo ruošiamasi iš anksto: Ateities plento transporto mazge jau pakoreguotas horizontalusis ženklinimas ir atnaujinti kelio ženklai. Savivaldybė ragina pirmosiomis dienomis planuoti keliones su laiko rezervu, nes nauja schema gali laikinai sulėtinti srautų pasiskirstymą.

    Kas jau padaryta ir kas dar laukia?

    Pirmąjį projekto etapą sudaro trys atkarpos. Prieš dvejus metus ties Amaliais atidarytas Ateities plento tęsinys su viadukais, žiedinėmis sankryžomis, pėsčiųjų ir dviračių takais bei atnaujintais inžineriniais tinklais.

    Dabar baigiant jungtį iki Kauno HE, likusiose atkarpose įrengtos požeminės komunikacijos, šviesoforai, kelio pagrindai su asfalto danga, jungiamosios gatvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, viadukas bei atraminės konstrukcijos šlaitams sutvirtinti.

    Visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. Numatyta, kad apie 11 kilometrų ilgio trasa sujungs magistralę A1 su „Via Baltica“ kryptimi, stiprindama tranzito apvažiavimo galimybes ir mažindama dalies transporto srautus miesto gatvėse.

  • Kaunas vėl traukia menininkus: 20 granitinių skulptūrų papuoš erdves, investuoja 477 tūkst. eurų

    Kaune iki rugsėjo 13 dienos vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančiam Kauno modernizmui. Antrus metus iš eilės menininkai kuria skulptūras, kurios vėliau papildys miesto viešąsias erdves.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet kūrybiniame procese dalyvauja 20 profesionalių skulptorių iš Lietuvos ir užsienio. Jų idėjos atrinktos iš daugiau kaip 150 paraiškų, vertinant originalumą, pritaikomumą viešosioms erdvėms ir technines įgyvendinimo galimybes.

    „Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

    Simpoziumo tema siejama su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda didinti UNESCO statusą turinčio paveldo matomumą ir kuria šiuolaikinės skulptūros dialogą su miesto urbanistika.

    Šių metų dalyvių geografija plati: atvyksta kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos. Lietuvai atstovauja keli gerai žinomi skulptoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose ir parodose.

    Skulptūros kuriamos UAB „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur menininkams suteikti maždaug 2 kubinių metrų granito blokai. Per keturias savaites jie turi parengti pilnai užbaigtus darbus, kurie vėliau bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną ar kitas Kauno vietas.

    Projektui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžiausią dalį, 458 tūkst. eurų, skiria Kauno miesto savivaldybė, o likusi suma tenka Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėliui.

    Lėšos skiriamos medžiagoms, technikai, kūrėjų darbo ir apgyvendinimo sąlygoms, taip pat renginiams visuomenei. Organizatorių teigimu, kiekvienam autoriui skiriamas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.

    „Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.

    Simpoziumą lydi ir viešos veiklos: parodos, pristatymai, edukacinės dirbtuvės bei diskusijos apie šiuolaikinę skulptūrą ir viešąjį meną. Organizatoriai planuoja, kad įvairiose veiklose iš viso dalyvaus apie 4 500 žmonių.

    Tarp įžanginių iniciatyvų minimos skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Taip pat rengiamos edukacijos suaugusiesiems, kuriose modernizmo architektūros pažinimas derinamas su praktiniais užsiėmimais.

    Viešųjų erdvių meno projektai pastaraisiais metais Europoje vis dažniau siejami ne tik su estetika, bet ir su miesto tapatybe bei kultūrine diplomatija. Kauno atvejis išsiskiria tuo, kad šiuolaikinė skulptūra čia tiesiogiai reaguoja į UNESCO saugomą architektūros paveldą, o sukurti kūriniai lieka miestui kaip ilgalaikė investicija.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.