CP v2

Tag: Kauno rajonas

  • Aitvarų festivalis Zapyškyje: Nemuno slėnyje virš senosios bažnyčios pakilo menas, muzika ir varžybos

    Šeštadienį Nemuno slėnyje prie senosios Zapyškio bažnyčios įvyko 21-asis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Nors oras nelepino, renginys sutraukė šeimas, aitvarų sporto entuziastus ir meno gerbėjus iš įvairių vietovių.

    Susirinkusiuosius sveikino Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė. Ji pabrėžė, kad festivalio stiprybė yra bendrystė ir žmonių noras būti kartu net tuomet, kai dangų užtraukia lietaus debesys.

    Šių metų programoje ryškiai atsiskleidė vizualioji festivalio pusė. Zapyškio padangėje skraidė didelio formato aitvarai–vėliavos, kuriuos pristatė aitvarų meistrai Tadas Surkys ir Donatas Dumsko, o jų kompozicijose atgijo dailės motyvai.

    Renginio erdvėse vyko ir kūrybinės veiklos, į kurias įsitraukė tiek vaikai, tiek suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad edukacijos tampa ne mažiau svarbia festivalio dalimi nei skraidinimas, nes padeda pažinti vėją, konstrukcijas ir paprastą fizikos principų pritaikymą.

    Edukacijų pievoje lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, išbandyti parasparnio simuliatorių, lauko žaidimus ir kūrybines veiklas. Taip pat netrūko pramogų, kurios sujungė technologinį smalsumą, rankdarbius ir aktyvų laisvalaikį.

    Vienu azartiškiausių festivalio akcentų tapo aitvarų varžybos, vykusios dviejose amžiaus grupėse: iki vienuolikos metų ir nuo dvylikos metų. Varžyboms vadovavo ilgametis teisėjas Jonas Kriščiūnas, o nuotaiką renginyje kūrė sporto žurnalistas ir komentatorius Rytis Kazlauskas.

    Festivalio scena taip pat sulaukė daug dėmesio: skambėjo grupės „Superkoloritas“ ir svečių iš Latvijos „Sudden Lights“ muzika. Atidarymo programoje aktorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas Mindaugas Ancevičius kartu su Kauno rajono meno mokyklos jaunių choru atliko festivalio himnu tapusią dainą „Aitvaras“, o vakarą užbaigė DJ Dee pasirodymas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad aitvarų festivaliai vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir kultūriniu renginiu, jungiančiu dizainą, muziką bei bendruomenines iniciatyvas. Zapyškio renginys išlaiko šią kryptį ir kasmet siekia pritraukti vis platesnę auditoriją, kuriai svarbios patirtys po atviru dangumi.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Aitvarų festivalis Zapyškyje: kaip patogiausiai atvykti, kur palikti automobilį ir ko tikėtis kelyje

    Iki Tarptautinio aitvarų festivalio „Tarp žemės ir dangaus“ Zapyškyje likus vos kelioms dienoms, organizatoriai ir Kauno rajonas primena svarbiausią praktinę informaciją žiūrovams. Renginys kasmet sutraukia didelius srautus, todėl verta iš anksto suplanuoti kelionę ir atvykimo laiką.

    Patogiausiu pasirinkimu daugeliui lankytojų laikomas viešasis transportas iš Kauno, nes jis leidžia išvengti spūsčių ir parkavimo paieškų. Paprastai renginių dienomis srautai išauga staigiai, tad kelionės trukmė automobiliu gali pailgėti net ir nedideliais atstumais.

    Keliaujantiems nuosavu automobiliu svarbu įvertinti, kad pagrindiniame kelyje į Zapyškį, ypač Kaunas–Šakiai kryptimi, gali formuotis lėtesnio eismo atkarpos. Siekiant sklandesnio atvykimo, rekomenduojama rinktis alternatyvų maršrutą ir automobilį palikti toliau nuo renginio teritorijos, o likusį atstumą nueiti pėsčiomis.

    Atvykus į Zapyškį, į stovėjimo aikšteles žiūrovus nukreips informaciniai ženklai ir eismo reguliuotojai. Žiūrovams numatytos aikštelės skiriasi nuo tų, kurios rezervuojamos dalyviams, todėl pravartu atkreipti dėmesį į ženklinimą ir nebandyti važiuoti į zonas su ribojamu įvažiavimu.

    Norintiems atvykti aktyviau, reali alternatyva yra kelionė dviračiu ar paspirtuku Nemuno pakrantės takais iš Kauno pusės. Toks pasirinkimas ypač patogus šiltu oru, nes leidžia atvykti tiesiai į renginio vietą ir išvengti eismo ribojimų, kurie dažniausiai taikomi piko metu.

    Dar viena galimybė yra persikelti per Nemuną keltu iš artimesnių apylinkių. Kelto grafikas renginių dienomis tampa ypač aktualus, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti reisų laikus ir įvertinti, kad dėl padidėjusio keleivių skaičiaus gali tekti palaukti.

  • Zapyškio aitvarų festivalis grįžta: 21-ą kartą Nemuno slėnyje kils įspūdingi didieji aitvarai

    Festivalis Nemuno slėnyje

    Zapyškyje šį savaitgalį vėl bus galima stebėti į dangų kylančius aitvarus: prie senosios Zapyškio bažnyčios Nemuno slėnyje vyks 21-asis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginio esmė paprasta ir įtraukianti: susitinka tiek patyrę aitvarų kūrėjai, tiek tie, kurie aitvarą pirmą kartą pasigamins vietoje ir iškart pabandys pakelti.

    „Norime, kad žmonės ateitų, pabandytų, įsitrauktų ir suprastų, kaip viskas paprasta. Norime, kad jie nebijotų pradėti nuo nulio“, – sakė Ežerėlio kultūros centro direktorė Miglė Andrejeva.

    Tarptautiškumas ir dirbtuvės

    Per daugiau nei du dešimtmečius renginys iš vietinės iniciatyvos tapo vienu ryškesnių Kauno rajono traukos taškų, o pastaraisiais metais įgavo tarptautinį mastą.

    Šiemet Zapyškyje dalyvaus Jungtinės Karalystės menininkai iš „Infinite arts“ Pauline Taylor ir Gedas McCormackas, kurie kartu su lankytojais kurs šilko tapybos darbus ir dekoruotas reklamjuostes.

    Festivalio edukacijų erdvėse žadama veiklų įvairaus amžiaus dalyviams: nuo kūrybinių dirbtuvių iki praktinių bandymų, kurie leidžia geriau suprasti vėją, skrydžio principus ir aitvaro konstrukciją.

    Organizatoriai akcentuoja, kad programos turinys kasmet atnaujinamas tam, jog sugrįžtantys lankytojai rastų naujų patirčių, o pirmą kartą atvykę jaustųsi drąsiai įsitraukiantys.

    Meninė programa ir varžybos

    Šių metų renginys labiau atsigręžia į meną ir vizualinius sprendimus. Išvakarėse numatytas interaktyvios instaliacijos „Sutartinai“ pristatymas, kuriame derinami baltiškieji simboliai, garsas ir šiuolaikinė audiovizualika.

    Taip pat skelbiama, kad dangų puoš didieji aitvarai-vėliavos, kuriuos kels aitvarų meistrai Tadas Surkys ir Donatas Dumskis, o jų vizualiniuose sprendimuose atpažįstami dailės motyvai turėtų tapti vienu ryškiausių reginių.

    „Projektas „Sutartinai“ simbolizuoja amžiną gyvybės ratą, kurio nenutrūkstamos gijos susieja praeitį su dabartimi ir ateitimi“, – sakė kompozitorius Donatas Bielkauskas.

    Ne mažiau dėmesio skiriama ir aitvarų varžyboms. Šiemet jos rengiamos dviejose amžiaus grupėse: dalyviai iki vienuolikos metų ir dalyviai nuo dvylikos metų.

    Varžyboms vadovaus ilgametis teisėjas Jonas Kriščiūnas, o eigą komentuos sporto žurnalistas ir komentatorius Rytis Kazlauskas. Vertinama bus ne tik skrydžio stabilumas ar aukštis, bet ir konstrukcija, idėja bei kūrybingumas.

    Vakaro programa ir kvietimas keliauti tvariau

    Renginio muzikinė dalis suplanuota taip, kad festivalis turėtų ir dienos šventės, ir vakaro susibūrimo nuotaiką. Scenoje pasirodys duetas „Superkoloritas“, vėliau koncertuos Latvijos grupė „Sudden lights“.

    Vakarą užbaigs DJ DEE vinilų programa, o organizatoriai kviečia į vietą atvykti tvaresniais būdais, jei tik yra galimybė, ir laiką leisti neskubant, įsitraukiant į veiklas bei bendrą atmosferą.

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Kauno rajone apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kiek dalyvių pritraukė iniciatyva

    Kauno rajono savivaldybėje pagerbti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę rajono dalyviai. Nugalėtojus priėmė ir pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžęs bendruomenės įsitraukimą ir tvarių įpročių svarbą.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir kvietė pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyvos rengėjai akcentuoja, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kurį lengviausia stiprinti per aiškią informaciją ir praktinius pavyzdžius.

    Rekordinis aktyvumas visoje Lietuvoje

    Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o žinias pasitikrino per 17 000 gyventojų iš visos Lietuvos. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – beveik 15 000 mokinių iš beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Toks aktyvumas atspindi ir platesnę tendenciją: savivaldybės bei atliekų tvarkymo sektorius vis dažniau remiasi švietimu kaip priemone mažinti mišrių atliekų kiekius. Kuo geriau gyventojai supranta, kur turėtų keliauti pakuotės, popierius ar maisto atliekos, tuo didesnė tikimybė, kad mažės tarša ir augs perdirbimui tinkamų žaliavų srautai.

    Kauno rajono rezultatai ir aktyviausia mokykla

    Kauno rajone egzaminą sprendė 377 dalyviai. Aktyviausia rajono ugdymo įstaiga tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija, kurioje žinias pasitikrino 85 mokiniai.

    Kaip ir kasmet, klausimai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių mokiniams ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia vertinti ne tik bendrą žinių lygį, bet ir tai, kaip anksti formuojasi rūšiavimo įpročiai.

    Kas tapo nugalėtojais?

    1–4 klasių kategorijoje geriausiai pasirodė Kauno r. Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ 3C klasės mokinė Ugnė Anakurdovaitė. 5–10 klasių kategorijoje nugalėjo Kauno r. Raudondvario gimnazijos 9A klasės mokinė Deimantė Laučytė.

    11 klasių ir vyresnių dalyvių kategorijoje geriausią rezultatą pasiekė Kauno r. Raudondvario gimnazijos mokytoja Silvija Ališauskaitė. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skatina ne tik pasitikrinti žinias, bet ir jas perduoti šeimose bei mokyklose, kur sprendimai dėl rūšiavimo priimami kasdien.

  • Nemokama programa Kauno rajono tėvams, auginantiems 0–3 m. vaikus: ko išmoksite per užsiėmimus

    Kviečiami Kauno rajono gyventojai registruotis į nemokamą programą Šiuolaikinė tėvystė: kasdienybės iššūkiai, skirtą tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Užsiėmimuose gali dalyvauti abu tėvai arba vienas iš jų, priklausomai nuo šeimos galimybių.

    Programa numato teorinius ir praktinius užsiėmimus, kurie vyks nuotoliniu būdu. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams bus svarbu iš anksto įsivertinti laiką ir galimybes įsitraukti į mokymus, kad būtų išlaikytas tęstinumas.

    Taip pat planuojamas vienas kontaktinis susitikimas liepos 2 dieną vaikų sporto centre „Strakaliukas“ Savanorių prospekte 206, Kaune. Gyvas užsiėmimas turėtų papildyti nuotolinę dalį ir suteikti daugiau praktikos bei galimybę užduoti klausimus vietoje.

    Užsiėmimus ves MYLU.LT platformos specialistų komanda, turinti ilgametę patirtį dirbant su šeimomis ir mažais vaikais. Tarp lektorių numatomi vaikų ligų gydytoja, vaikų neurologė, akušerijos ir ginekologijos gydytoja, kineziterapeutė, psichologė bei visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė.

    Organizatorių teigimu, kiekvieno susitikimo metu dalyviai gaus praktinių užduočių ir patarimų, kuriuos galės pritaikyti namuose. Taip siekiama, kad žinios būtų ne tik teorinės, bet ir realiai padėtų sprendžiant kasdienius ankstyvosios tėvystės iššūkius.

    Registracija vykdoma pirmumo principu, pirmenybę teikiant Kauno rajono gyventojams. Užsiregistravusiems organizatoriai žada susisiekti per 3 darbo dienas ir patikslinti dalyvavimo galimybes, o sėkmingai programą baigusių dalyvių lauks prizai.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 671 55409.