CP v2

Tag: Kauno rajonas

  • Festivalis Domeikavoje priminė savarankiško gyvenimo svarbą: kūryba stiprina žmonių su negalia balsą

    Domeikavos laisvalaikio salėje surengtas festivalis „Įkvėpimas 2026“, skirtas Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienai paminėti. Renginyje pasirodė Kauno rajono ir Kauno miesto žmonių su negalia meno kolektyvai, o programą vedė aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė.

    Žiūrovai išvydo skirtingų žanrų pasirodymus – nuo liaudiškų šokių ir dainų iki pantomimos, intermedijų ir cirko numerių. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia vienoje scenoje sutelkti labai skirtingas patirtis ir parodyti, kad kūryba tampa erdve išgirsti žmogų, o ne jo diagnozę.

    Savarankiškas gyvenimas – ne tik sąvoka

    Festivalio dalyvius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Mero akcentuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kryptis – pareiga sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne būti atskirtiems nuo įprasto socialinio gyvenimo.

    Šiandien savarankiško gyvenimo idėja vis dažniau siejama ne vien su fiziniu prieinamumu ar paslaugomis, bet ir su galimybe pačiam rinktis: kur gyventi, su kuo gyventi, kaip leisti laiką, kokiose veiklose dalyvauti. Kultūriniai renginiai čia tampa svarbia grandimi, nes stiprina matomumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kauno rajono patirtys: nuo dienos centrų iki grupinio gyvenimo namų

    V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone veikia aktyvus neįgaliųjų organizacijų ir bendruomenių tinklas, o pokyčiai tampa apčiuopiami kasdienybėje. Už iniciatyvą organizuojant festivalį meras dėkojo viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ vadovei Snieguolei Butrimavičienei ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios telkia žmones, savanorius ir partnerius.

    Kauno rajone plėtojamos ir naujos integracijos formos, orientuotos į gyvenimą bendruomenėje. Garliavoje įkurtas dienos centras „Akvila“ bei Socialinės terapijos namai, o Juragiuose veikiantys „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai tapo nuolatine gyvenamąja vieta dešimčiai gyventojų – tai, pasak savivaldybės, padėjo žmonėms sustiprinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Emocinis signalas, kad kryptis teisinga

    Pasak mero, grupinio gyvenimo namai įkurti ir Giraitėje bei Netoniuose, prie to prisidėjo ir viešoji įstaiga „Tapk laisvas“, ir savivaldybės bei valstybės sprendimai. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir nuoseklaus paslaugų tinklo, specialistų, bendruomenės palaikymo.

    V. Makūnas prisiminė jautrią šių namų atidarymo akimirką, kai gyventojai kartu su klebonu Erastu Murausku atliko dainą „Laukiu tavęs“.

    „Kai išgirdau žodžius Čia nuostabu, čia mes norime būti, supratau, kad einame teisingu keliu“, – sakė V. Makūnas.

    Festivalis Domeikavoje tapo priminimu, kad savarankiškas gyvenimas prasideda nuo kasdienių galimybių ir bendruomenės požiūrio. Kuo daugiau tokių erdvių, kur žmogus gali kurti, pasirodyti ir būti priimtas, tuo realesnė tampa lygiavertė įtrauktis.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.

  • „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje: Nemuno žiede dviratininkai subūrė šimtus dalyvių ir žiūrovų

    Gegužės 3 dieną Kačerginėje, Nemuno žiedo trasoje, surengtas pirmasis dviračių renginys „LIDL Grand Prix“ pritraukė sportininkus, mėgėjus ir šeimas iš visos Lietuvos. Organizatorių duomenimis, skirtingose distancijose varžėsi daugiau kaip 350 dalyvių, o renginį per dieną aplankė per 1 000 žiūrovų ir svečių.

    Renginys vyko vasariškomis oro sąlygomis, todėl trasa ir aplinkinės erdvės greitai prisipildė sirgalių, palaikymo šūksnių bei dviračių sporto šventės nuotaikos. Į Kačerginę atvyko ir svečių iš Latvijos bei Ukrainos, o tai organizatoriai įvardija kaip ženklą, kad formatas gali tapti įdomus ir regiono mastu.

    Startas šeimoms ir kova trasoje

    Simbolinį startą šeimoms skirtam važiavimui davė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Džiugu matyti, kad Nemuno žiedas tampa vieta, kur susitinka ir sporto profesionalai, ir šeimos, ieškančios aktyvios dienos“, – sakė jis.

    Dalyviai jėgas išbandė 72, 49 ir 29 kilometrų distancijose, o trasoje netrūko greičio, taktinės kovos ir finišo spurtų. Organizatoriai pažymi, kad sportinę intrigą sustiprino ir žinomų Lietuvos dviratininkų dalyvavimas, kuris pritraukė papildomo dėmesio bei žiūrovų.

    Expo zona ir planai tradicijai

    Šalia lenktynių vyko ir expo zona, kurioje lankytojams buvo siūlomos įvairios veiklos, pristatymai bei pramogos visai šeimai. Tokia renginio struktūra atliepė pastarųjų metų sporto renginių tendenciją, kai siekiama kurti ne tik varžybas, bet ir platesnę patirtį žiūrovams.

    Organizatoriai tikisi, kad „LIDL Grand Prix“ Kačerginėje taps kasmetine tradicija ir vienu ryškesnių pavasario dviračių sezono akcentų Kauno rajone. Pasak jų, tikslas yra auginti dalyvių skaičių, išlaikant saugumo ir kokybiškos varžybų organizacijos standartus.

  • Kauno rajono gyventojams – nemokami širdies rizikos tyrimai: kas įeina ir kaip registruotis

    Kauno rajono gyventojai kviečiami nemokamai atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimus. Tai galimybė anksčiau pastebėti padidėjusią riziką ir su šeimos gydytoju aptarti prevencijos planą, kol dar nėra simptomų.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl profilaktiniai patikrinimai laikomi vienu veiksmingiausių būdų sumažinti komplikacijų tikimybę. Riziką dažniausiai didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Tyrimų pakete numatyti homocisteino, ApoB, Lp(a) ir didelio jautrumo CRB tyrimai, taip pat šeimos gydytojo konsultacija. Šie rodikliai padeda tiksliau įvertinti uždegiminius procesus, aterosklerozės riziką ir individualius lipidų apykaitos ypatumus, kurių ne visada pakanka įprastam cholesterolio tyrimui.

    Norint pasinaudoti paslauga, būtina išankstinė registracija. Registruotis galima VšĮ Garliavos PSPC telefonu +370 698 04 140, VšĮ Pakaunės PSCP telefonu +370 633 11 282 arba VšĮ Vilkijos PSPC telefonu +370 375 56 203.

    Paslauga skirta gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone, o vietų skaičius ribotas. Prieš atvykstant verta pasitikslinti pasiruošimo tyrimams sąlygas, nes kai kuriems kraujo tyrimams gali būti reikalingas nevalgymas ar laikinas tam tikrų papildų nevartojimas.

  • Kauno rajono renginiai gegužės 4–10 dienomis: koncertai, festivaliai, sportas ir edukacijos

    Ką veikti Kauno rajone?

    Gegužės 4–10 dienomis Kauno rajone suplanuota plati kultūros ir sporto renginių programa: nuo Motinos dienos koncertų ir kūrybinių dirbtuvių iki futbolo rungtynių bei tradicinio karate do čempionato. Dauguma veiklų vyks bibliotekose, kultūros centruose ir bendruomenių erdvėse, todėl patogu išsirinkti pagal vietą ir laiką.

    Šios savaitės kalendoriuje ryškėja kelios kryptys: šeimoms skirti renginiai, literatūra ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimai, taip pat edukacijos, kuriose galima ne tik stebėti, bet ir patiems dalyvauti. Tai formatas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas savivaldybių ir kultūros įstaigų programose.

    Motinos dienai skirti koncertai

    Gegužės 4 dieną Babtų bibliotekoje numatyta dailės terapijos edukacija, skirta Motinos dienos paminėjimui. Tą patį vakarą Ramučių kultūros centre vyks Motinos dienos koncertas, kuriame skambės ir soliniai pasirodymai, ir ansamblinė programa.

    Motinos dienos akcentai tęsiasi ir vėliau: gegužės 10 dieną Babtų kultūros centre planuojamos mamos ir dukros šokio dirbtuvės. Tokie užsiėmimai dažnai pasirenkami kaip alternatyva tradiciniams koncertams, nes leidžia kurti bendrą patirtį.

    Knygos festivalis ir Spaudos diena

    Gegužės 6 dieną Viešojoje bibliotekoje vyks Knygos festivalis, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Dienos programoje numatytos pasakojimų kūrimo dirbtuvės, kūrybiniai užsiėmimai su rašytojais, performansas ir teatro improvizacija.

    Gegužės 7 dieną Neveronių laisvalaikio salėje vyks renginys Laisvas žodis – keliaujanti knyga, kurio formatas paremtas knygų mainytuvėmis ir interaktyviomis edukacijomis. Spaudos dienai skirtas literatūrinis vakaras suplanuotas ir Pogrindžio spaustuvėje „ab“, kur bus rengiami skaitymai unikalioje istorinėje erdvėje.

    Edukacijos, muzika ir bendruomenės veiklos

    Savaitės eigoje gausu kūrybinių ir pažintinių veiklų: nuo stalo žaidimų klubo Samylų kultūros centre iki mokymų apie archeologinių rūbų siuvimą Zapyškyje. Ringauduose planuojamos papier-mache dirbtuvės, o Alšėnuose vyks muzikinė edukacija apie sutartines.

    Gegužės 8 dieną Ringauduose rengiamos Augalų mainytuvės, o Čekiškėje numatyta edukacija apie knygrišybos amatą. Tęsiamas ir 3D audiovizualinis erdvinis pasakojimas apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją, o Domeikavoje vakare vyks šeimai skirtas muzikinis festivalis.

    Sportas: futbolas ir tradicinis karate do

    Sporto gerbėjams svarbiausi akcentai numatyti Raudondvario stadione: gegužės 6 dieną Kauno rajono FC Hegelmann susitiks su FK Panevėžys, o gegužės 9 dieną lauks dvikova su FA Šiauliai. Tokios rungtynės dažnai sutraukia ne tik aktyvius sirgalius, bet ir šeimas, ieškančias savaitės vakaro pramogos.

    Gegužės 9 dieną VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks XXIII Lietuvos tradicinio karate do čempionatas. Tai vienas didesnių sezono startų, kuriame paprastai varžosi skirtingų amžiaus grupių sportininkai, o renginys įdomus ir žiūrovams, norintiems gyvai pamatyti kovos menų discipliną.

    Planuojant laiką verta įsivertinti, kad dalis renginių gali būti mokami arba reikalauti išankstinės registracijos, ypač edukacijose ir dirbtuvėse. Organizatoriai rekomenduoja pasitikslinti detales prieš vykstant, nes atskirų veiklų trukmė ir vietos gali kisti.

  • Konkursas Perspėk draugą Kauno rajone: mokiniai kūrybiškai mokėsi atpažinti rizikas

    Kauno rajono savivaldybėje surengtas konkursas Perspėk draugą – prevencinė iniciatyva, skirta Tarptautinei dingusių vaikų dienai paminėti. Renginyje moksleiviai demonstravo kūrybiškumą, žinias ir komandinio darbo įgūdžius.

    Iniciatyvą organizuoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras, siekdamas atkreipti jaunimo dėmesį į asmeninį saugumą kasdienėse situacijose. Daug dėmesio skiriama budrumui, atsakingam elgesiui ir gebėjimui laiku atpažinti galimus pavojus tiek internete, tiek realiame gyvenime.

    Konkurse dalyvavo Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos mokinių komandos. Jaunuoliai pristatė plakatus, vaizdo įrašus ir kūrybinius pasirodymus, kuriuose vaizdavo atpažįstamas situacijas ir aptarė, kaip jose reaguoti saugiai.

    Renginio metu akcentuota, kad svarbiausia prevencijos dalis yra ne vien taisyklių žinojimas, bet ir praktiniai sprendimai: ką daryti pasimetus, kaip elgtis, jei nepažįstamas asmuo prašo asmeninės informacijos, ir kada būtina kreiptis pagalbos. Taip pat pabrėžta, kad jaunuoliai turi drąsiai kalbėtis su patikimais suaugusiaisiais, kai kyla įtarimų ar nerimo.

    Komisijos sprendimu pirmąją vietą laimėjo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda Niekada ne vieni, kuriai įteiktas pirmosios vietos diplomas. Dovanas gavo ir kiti dalyviai – jas įsteigė Kauno rajono savivaldybė, policija bei Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

    Organizatoriai primena, kad atviras pokalbis ir pasitikėjimas tarp vaikų, mokytojų ir tėvų yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant saugią aplinką. Kilus grėsmei ar prireikus skubios pagalbos, gyventojai raginami skambinti numeriu 112, o pranešti apie dingusį vaiką galima ir Europos karštąja linija 116 000.

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kur ir kada vyks, ką gyventojams svarbu žinoti iš anksto

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, taip pat pratybų veiksmai vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės vietose.

    Pratybų metu bus matomas intensyvesnis karių ir karinės technikos judėjimas, keliuose gali pasitaikyti karinio transporto kolonų. Taip pat planuojami karių ir technikos susitelkimo rajonai, o pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

    Numatoma, kad pratybų laikotarpiu skraidys karinių oro pajėgų sraigtasparniai, todėl kai kuriose teritorijose gali būti girdimas didesnis triukšmas. Tokie skrydžiai yra įprasta pratybų dalis, skirta treniruoti žvalgybos, perdislokavimo ir paramos užduotis.

    Organizatorių teigimu, civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma, tačiau gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus laikinuosius nepatogumus. Pastebėjus karinės technikos judėjimą, patariama laikytis kelių eismo taisyklių, nebandyti įsiterpti į kolonas ir laikytis saugaus atstumo.

    „Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma“, – nurodo pratybų organizatoriai.

  • Tarptautinė šokio diena balandžio 29 dieną: kodėl ji minima ir kuo šiemet gyvena Kauno rajonas

    Balandžio 29 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena. Ji siejama su prancūzų choreografo Jean-Georges Noverre gimimo diena, o pati iniciatyva pasauliniu mastu įtvirtinta siekiant priminti šokio reikšmę kultūrai ir visuomenei.

    Tarptautinę šokio dieną globoja Tarptautinis teatro institutas, veikiantis prie UNESCO, o kasmet ši proga minima renginiais, pasirodymais ir edukacijomis. Šokio bendruomenė šią datą naudoja ir kaip kvietimą plačiajai visuomenei atrasti skirtingas šokio formas nuo klasikinio baleto iki šiuolaikinio šokio ar gatvės stilių.

    Kauno rajone šiemet taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti šokio dvasiai puoselėti ir bendruomenėms suburti. Tokios iniciatyvos dažnai apima atvirus pasirodymus, vietos kolektyvų pasidalijimą savo kūryba ir veiklas, kurios įtraukia ne tik profesionalus, bet ir pradedančiuosius.

    Šokis vis dažniau vertinamas ne vien kaip scena, bet ir kaip bendruomeniškumo bei emocinės gerovės stiprinimo priemonė. Pastaraisiais metais populiarėja atviros treniruotės viešose erdvėse, judesio užsiėmimai įvairaus amžiaus žmonėms ir projektai, jungiami su sveikatingumu.

    Ši diena primena, kad judesys gali tapti universalia kalba, padedančia išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių. Renginiai ir iniciatyvos Kauno rajone tampa proga ne tik pasveikinti šokio bendruomenę, bet ir paskatinti gyventojus patiems įsitraukti.