Tag: Kibernetinis saugumas

  • Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Portugalės Ritos Barbosa šeimą palietusi apgavystė virto verslo idėja, kuri šiandien siekia keisti telefoninių sukčiavimų prevenciją. Jos močiutė, patikėjusi skambintojų pasakojimu apie nesaugų geriamąjį vandenį, įsigijo keturis vandens filtrus po maždaug 1 000 eurų, nors jų reali vertė buvo apie 20 eurų.

    Pasak Barbosa, didžiausias smūgis buvo ne vien piniginis nuostolis, o tai, kaip apgavystė paveikė močiutės savarankiškumą. Po įvykio ji pradėjo vengti telefono skambučių ir jautėsi nesaugi naudodamasi technologijomis.

    „Po to ji iš esmės nusprendė: nebenoriu technologijų, aš negaliu to daryti viena. Ji tiesiog nustojo kelti ragelį“, – sakė Rita Barbosa.

    Ieškodama sprendimo, Barbosa sukūrė prototipą hakatone Vokietijoje, kur laimėjo pirmąją vietą, o projektas išaugo į startuolį „Guardian Labs“ su produktu „Guardião“. Bendrovė bendradarbiauja su Portugalijos Viešojo saugumo policija, inžinerijos universitetais ir inovacijų ekosistemos partneriais, o sprendimą viešai palaikė ir šalies prezidentas.

    „Guardião“ esmė paprasta: tai DI sluoksnis tarp gaunamo skambučio ar žinutės ir vartotojo, kuris įvertina riziką ir, įtaręs sukčiavimą, sustabdo kontaktą dar vartotojui jo nepamačius. Kompanija pabrėžia, kad modeliai veikia telefone, todėl skambučių ar žinučių turinys nebūtinai turi būti siunčiamas į nuotolinius serverius.

    Kaip sustabdomas sukčius

    Trumpųjų žinučių atveju sistema įvertina tekstą dar prieš pranešimo rodymą: ieško sukčiavimo požymių, tokių kaip suklastoti siuntėjo identifikatoriai, apgaulingos nuorodos, spaudimas skubėti ar bandymai išgauti prisijungimo ir banko duomenis. Skambučių atveju „Guardian Labs“ teigia radusi būdą dalį patikrinimų atlikti dar iki skambučio signalo.

    Jei rizika didelė, skambutis gali visai nepradėti skambėti, o žinutė gali būti sulaikyta ir pateikta kaip perspėjimas. Vartotojui paliekama galimybė peržiūrėti sulaikytų kontaktų istoriją ir matyti, kodėl sistema priskyrė tam tikrą rizikos lygį.

    „Tai proaktyvu, nes tampa pirmąja gynybos linija. Nereikia savęs saugoti rankiniu būdu“, – aiškino Rita Barbosa.

    Vienas jautriausių klausimų tokiose sistemose yra privatumas. „Guardian Labs“ pozicionuoja „Guardião“ kaip sprendimą, kuriame DI modeliai gali veikti lokaliai, o tai mažina poreikį dalintis turiniu su trečiosiomis šalimis ir sumažina duomenų nutekėjimo rizikas.

    Startuolio teigimu, modelių tikslumui gerinti pasitelkiami ir teisėsaugos turimi pranešimų apie sukčiavimus duomenys bei pačios programėlės pranešimų sistema. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kibernetinio saugumo rinkoje, kai grėsmių aptikimas stiprinamas realiais incidentų pavyzdžiais ir nuolatine mokymosi kilpa.

    Kodėl apgavystės skiriasi pagal šalį

    Barbosa pabrėžia, kad sukčiavimo scenarijai dažnai yra lokalūs, todėl vieno universalaus modelio nepakanka. Pavyzdžiui, Portugalijoje itin paplitęs „Labas, mama, labas, tėti, praradau telefoną“ sukčiavimas, kai apsimetama vaiku ir skubiai prašoma pervesti pinigus į naują sąskaitą.

    Taip pat minimi melagingi pranešimai, imituojantys nacionalinės sveikatos sistemos žinutes apie tariamai neapmokėtas sumas. Tokiose kampanijose dažnai kartojami konkretūs skaičiai ir pažįstama institucijų stilistika, todėl dalis žmonių suklūsta per vėlai.

    „Vien per šią schemą, mano vertinimu, pernai į tas sąskaitas galėjo nukeliauti apie 2 000 000–3 000 000 eurų“, – sakė Rita Barbosa.

    Įmonė teigia, kad kelių rinkų duomenų derinimas leistų greičiau pastebėti tarptautines kampanijas ir prisitaikyti, kai sukčiai keičia taktiką. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų realybę: nusikaltėliai greitai perkelia veikiančius scenarijus tarp šalių, adaptuodami kalbą, institucijų pavadinimus ir mokėjimo nuorodas.

    Ką daryti, jei DI suklysta?

    Viena didžiausių rizikų yra klaidingi teigiami atvejai, kai sustabdomas teisėtas skambutis ar žinutė. Barbosa teigia, kad šiame etape svarbiau sumažinti klaidingų neigiamų atvejų skaičių, kai sukčiavimas praleidžiamas, o žala patiriama realiai.

    Pasak jos, klaidingus sustabdymus tikimasi mažinti nuolat mokant modelius ir suteikiant vartotojui aiškią peržiūros galimybę programėlėje. Tokia logika artima el. pašto šlamšto filtrams: geriau sulaikyti įtartiną turinį su galimybe jį atstatyti, nei leisti pavojingai žinutei pasiekti žmogų.

    „Jei sistema yra 99 proc. tiksli ir yra 1 proc. klaidų, tai nėra blogiausia, nes viską galima peržiūrėti programėlėje. Žymiai blogiau, kai žmogus patiki sukčiumi“, – sakė Rita Barbosa.

    „Guardian Labs“ taip pat kuria platesnę žvalgybos platformą bankams, telekomunikacijų operatoriams ir institucijoms. Tikslas yra ne tik apsaugoti pavienį vartotoją, bet ir anksčiau aptikti aktyvias kampanijas, identifikuoti pinigų mulų sąskaitas bei padėti stabdyti lėšų judėjimą dar prieš nukentėjusiesiems atliekant pavedimus.

    Bendrovė nurodo, kad planuoja pajamas generuoti per B2B partnerystes su bankais, draudikais ir telekomunikacijų įmonėmis, o sprendimą gyventojams siekia išlaikyti nemokamą per partnerystes su viešuoju sektoriumi. Startuolis taip pat svarsto galimybę ateityje tokį apsaugos sluoksnį integruoti į populiarias bendravimo platformas, nes sukčiavimo grandinės dažnai prasideda žinutėmis ir vėliau persikelia į kitus kanalus.

  • NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO planuoja stiprinti rytinį Aljanso pakraštį kurdama tankų dronų, jutiklių ir dirbtinio intelekto tinklą, skirtą greičiau aptikti grėsmes ir atgrasyti galimą Rusijos puolimą. Pagrindinė idėja nėra pilna autonomija: DI galėtų padėti valdyti skrydį ir apdoroti duomenis, o sprendimą dėl smūgio priimtų žmogus.

    Vakarų šalių pareigūnų aptariamas modelis remiasi pamoka iš Ukrainos, kur dronai tapo viena svarbiausių karo priemonių. Ten DI vis dažniau naudojamas navigacijai, taikinių aptikimui ir identifikavimui, tačiau kariškiai ir gynybos technologijų kūrėjai nuosekliai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė turi likti operatoriui.

    Ši kryptis siejama su Rytų flango atgrasymo iniciatyva, kuria kuriama vadinamoji skaitmeninė mūšio erdvė nuo Suomijos šiaurės iki Juodosios jūros. Tinklas turėtų sujungti tūkstančius dronų, antžeminių jutiklių ir palydovinių duomenų srautus, kad situacija pasienyje būtų matoma beveik realiu laiku.

    Tokioje sistemoje didžiausias iššūkis yra ne atskiras dronas, o suderinamumas: skirtingų šalių ryšio, vadovavimo ir duomenų standartai dažnai nesutampa. Todėl NATO akcentuoja duomenų perdavimo karkasą, kuris leistų greitai dalintis informacija tarp sąjungininkų ir sutrumpinti kelią nuo aptikimo iki sprendimo.

    JAV kariuomenės atstovai pabrėžia, kad automatizuoti būtų galima rutininę skrydžio dalį, kai dronas ilgai patruliuoja ir ieško požymių, o operatoriams trūksta laiko ir pajėgumų valdyti didelius kiekius platformų. Tačiau taikinio parinkimas ir smūgio patvirtinimas lieka žmogaus atsakomybė, nes tai susiję su teise, etika, klaidų kaina ir priešininko taktikos kaita.

    „Žmonės nusprendžia, ką dronas daro, bet jiems nebūtinai reikia patiems jį skraidinti, nes neturime milijono pilotų ir negalime vienu metu valdyti milijono dronų“, – sakė JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas.

    Planai nereiškia, kad tradicinės pajėgos praras reikšmę. NATO vertinimu, tankai, artilerija, naikintuvai ir oro gynyba ir toliau sudarys gynybos stuburą, o dronų ir DI sluoksnis būtų pirmoji akys ir ausys bei greitesnė reakcija į įsiveržimo požymius.

    Ukrainos patirtis rodo ir kitą tendenciją: mūšio lauke vis labiau konkuruoja ne tik platformos, bet ir sprendimų priėmimo greitis. Todėl NATO siekia pereiti nuo lėtesnės linijinės schemos, kai informacija keliauja grandine pirmyn ir atgal, prie tinklo principo, kur duomenys greitai pasiekia kelis sprendimų priėmėjus ir leidžia veikti koordinuotai.

    Aljansas pabrėžia, kad Ukrainos modelis nėra kopijuojamas aklai, o naudojamas kaip praktinis šiuolaikinio karo pavyzdys. Tikslas yra sukurti sistemą, kurioje DI pagreitina stebėjimą ir valdymą, o žmonės išlaiko kontrolę sprendžiant, kada ir į ką smogti.

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.

  • Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Duomenų apsaugos prievaizdas įspėja: Europolo stebėsenos planas gali paliesti ir nekaltus žmones

    Europos Sąjungos institucijas prižiūrinti duomenų apsaugos institucija perspėja, kad planuojami Europolo įgaliojimų pokyčiai gali kelti rimtų rizikų žmonių privatumui. Pasak prievaizdo, siūlomi pakeitimai leistų agentūrai tvarkyti ir saugoti didelius kiekius asmens duomenų net ir apie asmenis, kurie nėra siejami su nusikalstama veikla.

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pristatė iniciatyvą, kuria Europolas būtų paverstas centrine platforma, per kurią ES šalių teisėsauga galėtų keistis informacija ir ją analizuoti, pasitelkdama naujausias technologijas. Šie planai siejami su platesniu siekiu sustiprinti kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

    Kas konkrečiai kelia nerimą?

    Siūlomose reformose numatomas esminis pokytis, kaip Europolas galėtų apdoroti gaunamus duomenis. Iki šiol agentūrai taikytos taisyklės reikalavo duomenis suskirstyti į kategorijas dar prieš nustatant, ar Europolas juos gali teisėtai naudoti, tačiau Komisija tai vadino svarbia veiklos kliūtimi, ypač kai gaunama daug nestruktūruotos informacijos.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas Wojciechas Wiewiórowskis savo nuomonėje pabrėžė, kad toks modelis gali sukurti rimtų rizikų, ypač kai tvarkomi asmens duomenys žmonių, kurių ryšys su nusikalstamumu nėra nustatytas. Jo vertinimu, siūlymai galėtų įtvirtinti praktiką, kai duomenys apie labai daug asmenų būtų laikomi ilgą ir neapibrėžtą laiką.

    Balansas tarp saugumo ir privatumo

    Prievaizdas pripažįsta, kad Europos saugumo aplinka sudėtingėja, o teisėsaugai tenka spręsti vis labiau tarptautinio pobūdžio grėsmes. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bet kokia Europolo reforma privalo turėti tvirtas apsaugos priemones, aiškias taisykles dėl duomenų saugojimo trukmės ir realią, veikiančią priežiūrą.

    Europos duomenų apsaugos prievaizdas yra institucija, prižiūrinti ES įstaigas ir agentūras, įskaitant Europolą, bei konsultuojanti Europos Komisiją dėl teisėkūros poveikio privatumui. Tolimesnis reformos likimas priklausys nuo derybų ES lygmeniu, o vienas svarbiausių klausimų bus, kaip užtikrinti, kad technologinis teisėsaugos stiprinimas neperžengtų proporcingumo ribų.

  • JAV keičia kibernetinio saugumo kursą: technologijų įmonėms siūloma leisti smogti į užsienio nusikaltėlius

    Naujas memorandumas atveria kelią

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriuo siūloma išplėsti kovos su tarptautiniu kibernetiniu nusikalstamumu galimybes, į procesą labiau įtraukiant privačias technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves. Dokumentas numato mechanizmą, pagal kurį atrinktos įmonės galėtų vykdyti valstybės sankcionuotas skaitmenines operacijas prieš užsienyje veikiančias nusikaltėlių grupuotes.

    Memorandumas paskelbtas tuo metu, kai kibernetiniai nusikaltimai JAV gyventojams ir verslui atneša rekordinio masto nuostolius. Vien 2025 metais amerikiečiai pranešė praradę 20,8 milijardo eurų, todėl administracija siekia greitesnių ir agresyvesnių priemonių.

    Kaip tai veiktų praktikoje

    Pagal numatytą modelį, bendrovės, norinčios dalyvauti, turėtų sudaryti sutartis su Teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu. Prieš suteikiant teisę veikti, būtų taikoma griežta patikra, o operacijos negalėtų prasidėti, kol neatsirastų aiškios, su Baltaisiais rūmais suderintos priežiūros procedūros.

    Memorandume nurodoma, kad šios procedūros turėtų būti parengtos per 60 dienų. Jose būtų aprašyta, kaip įmonės gautų leidimą konkrečioms operacijoms, kaip būtų tikrinami taikiniai ir kaip užtikrinama, kad veiksmai neprieštarauja JAV teisei bei netrukdo žvalgybos darbui.

    Įmonės galėtų siūlyti tiek stebėjimo operacijas, padedančias identifikuoti nusikaltėlius, tiek poveikio operacijas, kuriomis būtų trikdomos sistemos, naudojamos atakoms vykdyti. Tačiau jos taip pat privalėtų informuoti valdžią, jei mano, kad patvirtinta operacija galėtų sukelti žmonių žūtį arba pasiekti jėgos panaudojimo lygį pagal tarptautinę teisę.

    Didžiausia rizika: ribos tarp nusikaltėlių ir valstybių

    Vienas jautriausių memorandumo punktų yra taikinių apibrėžimas. Dokumente teigiama, kad įmonės galėtų būti įgaliotos veikti tik prieš nusikaltėlius, kurie nėra institucinė užsienio valdžios dalis ir nėra visiškai valdomi užsienio vyriausybės nurodymais.

    Praktikoje tai gali būti sunku, nes daugelio šalių kibernetinėje erdvėje persidengia nusikalstamos ir valstybinės veiklos modeliai. Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atribucija, tai yra patikimas atakos vykdytojo nustatymas, išlieka viena sudėtingiausių kibernetinio saugumo užduočių.

    Memorandumas taip pat numato veiksmus, jei operacija netyčia paliestų JAV pilietį ar JAV priklausantį tinklą: tokiu atveju reikalaujama nedelsiant sustabdyti veiksmus ir informuoti federalinę valdžią. Kartu dokumente paliekama erdvės situacijoms, kai veikla prieš JAV subjektą galėtų būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus, įskaitant teismo sankcijas, jei jos būtinos.

    „Daugelį metų Amerikos technologijų industriją vadinome strateginiu turtu, bet kibernetinėje erdvėje palikome nuošalyje“, – sakė įmonės Twenty vadovas ir vienas įkūrėjų Joe Lin.

    Politiniu lygmeniu idėja turi ir palaikymo, ir skeptikų. Vieni tikisi, kad privatus sektorius, turintis plačius duomenų srautus ir infrastruktūros matomumą, padės greičiau identifikuoti ir neutralizuoti nusikaltėlių tinklus, kiti perspėja apie eskalacijos riziką, klaidingus taikinius ir atsakomybės ribas.

  • „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.

    Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.

    HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.

    „Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.

    Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.

    Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.

  • Vaikiški išmanieji laikrodžiai su spragomis: per kelias minutes galima sekti ir pasiklausyti

    Vaikiški išmanieji laikrodžiai su spragomis: per kelias minutes galima sekti ir pasiklausyti

    Tėvai vis dažniau renkasi vaikiškus išmaniuosius laikrodžius, kad galėtų paskambinti vaikui ir matyti jo buvimo vietą, neperduodami išmaniojo telefono su programėlėmis ir socialiniais tinklais. Tačiau kibernetinio saugumo tyrimai rodo, kad dalis tokių įrenginių gali turėti rimtų spragų, kurios leidžia piktavaliams juos sekti ar net pasiklausyti.

    Analizuojant dešimtis skirtingų modelių paaiškėjo, kad problema dažnai nėra susijusi su viena konkrečia parduodama marke. Daug skirtingų laikrodžių naudoja tas pačias nuotolines platformas ir serverius, per kuriuos keliauja vietos nustatymo duomenys, skambučiai ar pranešimai, todėl vienas pažeidžiamumas gali paliesti labai platų įrenginių ratą.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Saugumo specialistai atkreipia dėmesį į platformas, siejamas su YiQingTeng infrastruktūra, dar žinoma kaip Wonlex arba SETracker, taip pat į NewGPS2012 ir SinoTrack sistemas. Tokios platformos dažnai aptarnauja daugybę skirtingų pardavėjų produktų, todėl vartotojui iš pakuotės ne visada aišku, kokioje sistemoje realiai tvarkomi duomenys.

    Problemos kyla tada, kai serveriai netinkamai patikrina, ar komandas į laikrodį siunčiantis asmuo turi tam teisę, arba kai pačiose sistemose aptinkama kritinių klaidų. Tarp minimų scenarijų yra situacijos, kai išlieka demonstracinės paskyros, o taip pat aptinkami pažeidžiamumai, leidžiantys vykdyti SQL injection atakas ir pasiekti duomenų bazes.

    Ką gali padaryti užpuolikas

    Jei spragos išnaudojamos, užpuolikas gali gauti labai plačias galimybes: sekti įrenginio buvimo vietą, keisti paskyros nustatymus ar įrašus, perimti pranešimus. Kai kuriuose modeliuose, turinčiuose kamerą ar garso funkcijas, teoriškai įmanoma inicijuoti nuotolinį vaizdo ar garso fiksavimą be aiškaus vartotojo perspėjimo.

    Taip pat rizikuojama, kad bus pakeisti avariniai kontaktai, suklastoti pranešimai, o vietos duomenys bus klaidinantys. Tokiu atveju funkcijos, kurios turėtų didinti saugumą, gali būti panaudotos prieš vaiką ir tėvus.

    Kaip sumažinti grėsmes prieš perkant

    Ekspertai ragina prieš įsigyjant pasidomėti, kokią platformą naudoja konkretus laikrodis ir ar gamintojas arba importuotojas reguliariai teikia saugumo atnaujinimus. Praktikoje nemaža dalis įrenginių parduodami kaip private label, kai tas pats gaminys platinamas su skirtingais prekės ženklais, o duomenys vis tiek keliauja į tą pačią infrastruktūrą.

    Naudojant laikrodį verta atnaujinti programinę įrangą ir tėvų programėlę, nustatyti unikalų stiprų slaptažodį ir, jei yra galimybė, įjungti papildomą autentifikavimą. Taip pat svarbu dalintis tik būtinais leidimais ir duomenimis, tačiau reikia suprasti, kad tai nepašalins problemų serverio pusėje, jei tiekėjas jų neištaiso.

    Jeigu pardavėjas negali aiškiai paaiškinti, kur saugomi vaiko duomenys, kaip jie šifruojami ir kaip greitai reaguojama į pažeidžiamumus, saugumo rizika išlieka. Tokiais atvejais specialistai pataria svarstyti alternatyvas arba rinktis gamintojus, kurie viešai skelbia apie atnaujinimus ir saugumo politiką.

  • Milžiniškas MyDr duomenų nutekėjimas Lenkijoje: 19 mln. žmonių įrašai ir strigęs portalas

    Milžiniškas MyDr duomenų nutekėjimas Lenkijoje: 19 mln. žmonių įrašai ir strigęs portalas

    Lenkijoje patvirtintas vienas didžiausių pastarųjų metų kibernetinių incidentų sveikatos sektoriuje. Vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė apie itin didelį duomenų nutekėjimą iš bendrovės „MyDr“ sistemų, naudojamų elektroninei medicininei dokumentacijai tvarkyti.

    Oficialiai nurodoma, kad incidentas gali paliesti beveik 19 mln. pirminės sveikatos priežiūros pacientų. Tarp galimai nutekintų duomenų minimi asmens identifikavimo numeriai PESEL, vardai ir pavardės, gimimo datos bei medicininė informacija, susijusi su vizitais, receptais ir diagnozėmis.

    Skelbiama, kad pavogtų duomenų apimtis siekia apie 2–2,5 terabaito. Kadangi sveikatos duomenys priskiriami jautriausių kategorijai, tokio masto nutekėjimas reikšmingai didina sukčiavimo, tapatybės vagysčių ir tikslinių apgaulės schemų riziką.

    „MyDr“ programinė įranga, kaip nurodoma, naudojama tūkstančiuose gydymo įstaigų, todėl incidento poveikis gali būti platus. Apie įsilaužimą pranešta teisėsaugai, o tyrimą atlieka ir kibernetinio saugumo padaliniai, įskaitant Centrinį kibernetinių nusikaltimų kovos biurą.

    Ministras taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nėra požymių, jog tai būtų valstybinio lygmens ataka, o labiau tikėtina finansiniais motyvais paremta kibernetinių nusikaltėlių veikla. Lygiagrečiai pradėtas informavimo procesas, apimantis apie 12 tūkst. gydymo įstaigų.

    Incidento fone dėmesį patraukė ir sutrikimai valstybiniame portale bezpiecznedane.gov.pl, kuris skirtas patikrinti, ar asmens duomenys nepateko į žinomus nutekėjimus. Vartotojai socialiniuose tinkluose pranešė apie nepasiekiamą paslaugą ir serverio klaidas, o viešoje erdvėje pasirodė svarstymų apie galimą DDoS ataką.

    Portalas sukurtas Skaitmenizacijos ministerijai bendradarbiaujant su NASK ir CERT Polska, o prisijungti galima per valstybines ir bankines tapatybės patvirtinimo priemones, įskaitant mObywatel. Valdžia skelbia planą nutekėjimo duomenis perkelti į šio portalo bazę, kad žmonės galėtų savarankiškai pasitikrinti, ar jų informacija buvo atskleista.

    Diskusijose viešoje erdvėje iškelta ir tema apie galimą „MyDr“ naudojamą kinišką dirbtinis intelektas sprendimą vizitų santraukoms rengti, tačiau oficialaus, nepriklausomai patvirtinto patvirtinimo šiuo metu nėra. Institucijos kol kas akcentuoja tyrimo eigą ir pirminį tikslą suvaldyti incidento pasekmes.

    Gyventojai raginami imtis bazinių apsaugos veiksmų: uždrausti PESEL naudojimą rizikingoms operacijoms, pasikeisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir atidžiai vertinti žinutes ar skambučius, kuriuose prašoma asmens ar medicininių duomenų. Specialistai primena, kad nutekinti sveikatos duomenys dažnai panaudojami ilgalaikėms sukčiavimo kampanijoms, nes juos sunku pakeisti ar „atšaukti“.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip svarbu kritinių valstybinių paslaugų atsparumas piko metu, kai visuomenei staiga prireikia masiškai tikrinti savo duomenis. Tolesnės išvados priklausys nuo tyrimo rezultatų, įskaitant tai, kaip įvyko įsilaužimas ir kokie konkretūs duomenų rinkiniai iš tiesų buvo pavogti.

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.

  • Zuckerbergas perspėja dėl DI galios koncentracijos: „Meta“ pristatė atvirą modelį „Muse Spark“

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė išsamų, apie 6 500 žodžių tekstą, kuriame gynė dirbtinio intelekto plėtrą ir įspėjo, kad DI galios sutelkimas kelių žaidėjų rankose gali tapti pavojingu keliu.

    Jo pareiškimas paskelbtas tuo pat metu, kai bendrovė pristatė naują atvirojo kodo DI modelio versiją „Muse Spark“. Zuckerbergas teigė, kad plačiau prieinami pažangūs modeliai gali paskatinti ekonomines galimybes ir sumažinti riziką, jog per daug įtakos turės tik kelios organizacijos.

    Įspėjimas dėl „vieno centro“

    Zuckerbergas akcentavo, kad saugumo argumentas neturėtų tapti pretekstu kraštutinei galios koncentracijai. Jo nuomone, istorija rodo, kad viltis, jog absoliuti valdžia visada bus naudojama geranoriškai, dažnai nepasiteisina.

    „Mintis, kad DI toks pavojingas, jog vienintelis saugus kelias yra kraštutinė galios koncentracija, iš esmės atrodo problemiška“, – rašė Markas Zuckerbergas.

    Konkurencija ir skirtingos vizijos

    „Meta“ pozicija kontrastuoja su dalies DI industrijos lyderių viešais perspėjimais apie galimą darbo rinkos sukrėtimą ir būtinybę griežčiau reguliuoti pažangiausius modelius. Tekste Zuckerbergas tiesiogiai neįvardijo konkrečių konkurentų, tačiau aiškiai atskyrė savo požiūrį nuo tų, kurie prioritetą teikia griežtesniam ribojimui.

    Kartu jis pripažino, kad pasaulinėje DI lenktynėje JAV įmonės susiduria su papildomais apribojimais, įskaitant reikalavimus dėl mokymo duomenų ir atitikties. Anot jo, tai gali suteikti pranašumų užsienio laboratorijoms, jei atvirojo kodo ekosistemos lyderystė nebus stiprinama.

    Saugumas, incidentai ir reguliavimo paieškos

    Pastaruoju metu DI saugumas sulaukia daugiau dėmesio po viešintų incidentų, kai pažangūs modeliai buvo siejami su bandymais pasiekti organizacijų sistemas ir ištrūkti iš testavimo aplinkų. Tokie atvejai didina spaudimą politikams ieškoti mechanizmų, kaip apriboti modelių naudojimą situacijose, galinčiose kelti didelės žalos riziką.

    Zuckerbergas ragino valdžios institucijas bendradarbiauti su įmonėmis testuojant naujus modelius, o rizikų mažinimą sieti ne vien su informacijos ribojimu, bet ir su fizinių pavojingų medžiagų kontrolės stiprinimu bei spartesnėmis apsaugos priemonėmis sveikatos srityje.

    Taip pat jis gynė duomenų centrų plėtrą, teigdamas, kad tai yra investicijos į bendruomenes. „Meta“ vadovas priminė bendrovės tikslą iki 2030 metų tapti vandens balansą atkuriančia įmone, kai teritorijose, kuriose ji veikia, būtų grąžinama daugiau vandens nei sunaudojama.