Portugalės Ritos Barbosa šeimą palietusi apgavystė virto verslo idėja, kuri šiandien siekia keisti telefoninių sukčiavimų prevenciją. Jos močiutė, patikėjusi skambintojų pasakojimu apie nesaugų geriamąjį vandenį, įsigijo keturis vandens filtrus po maždaug 1 000 eurų, nors jų reali vertė buvo apie 20 eurų.
Pasak Barbosa, didžiausias smūgis buvo ne vien piniginis nuostolis, o tai, kaip apgavystė paveikė močiutės savarankiškumą. Po įvykio ji pradėjo vengti telefono skambučių ir jautėsi nesaugi naudodamasi technologijomis.
„Po to ji iš esmės nusprendė: nebenoriu technologijų, aš negaliu to daryti viena. Ji tiesiog nustojo kelti ragelį“, – sakė Rita Barbosa.
Ieškodama sprendimo, Barbosa sukūrė prototipą hakatone Vokietijoje, kur laimėjo pirmąją vietą, o projektas išaugo į startuolį „Guardian Labs“ su produktu „Guardião“. Bendrovė bendradarbiauja su Portugalijos Viešojo saugumo policija, inžinerijos universitetais ir inovacijų ekosistemos partneriais, o sprendimą viešai palaikė ir šalies prezidentas.
„Guardião“ esmė paprasta: tai DI sluoksnis tarp gaunamo skambučio ar žinutės ir vartotojo, kuris įvertina riziką ir, įtaręs sukčiavimą, sustabdo kontaktą dar vartotojui jo nepamačius. Kompanija pabrėžia, kad modeliai veikia telefone, todėl skambučių ar žinučių turinys nebūtinai turi būti siunčiamas į nuotolinius serverius.
Kaip sustabdomas sukčius
Trumpųjų žinučių atveju sistema įvertina tekstą dar prieš pranešimo rodymą: ieško sukčiavimo požymių, tokių kaip suklastoti siuntėjo identifikatoriai, apgaulingos nuorodos, spaudimas skubėti ar bandymai išgauti prisijungimo ir banko duomenis. Skambučių atveju „Guardian Labs“ teigia radusi būdą dalį patikrinimų atlikti dar iki skambučio signalo.
Jei rizika didelė, skambutis gali visai nepradėti skambėti, o žinutė gali būti sulaikyta ir pateikta kaip perspėjimas. Vartotojui paliekama galimybė peržiūrėti sulaikytų kontaktų istoriją ir matyti, kodėl sistema priskyrė tam tikrą rizikos lygį.
„Tai proaktyvu, nes tampa pirmąja gynybos linija. Nereikia savęs saugoti rankiniu būdu“, – aiškino Rita Barbosa.
Vienas jautriausių klausimų tokiose sistemose yra privatumas. „Guardian Labs“ pozicionuoja „Guardião“ kaip sprendimą, kuriame DI modeliai gali veikti lokaliai, o tai mažina poreikį dalintis turiniu su trečiosiomis šalimis ir sumažina duomenų nutekėjimo rizikas.
Startuolio teigimu, modelių tikslumui gerinti pasitelkiami ir teisėsaugos turimi pranešimų apie sukčiavimus duomenys bei pačios programėlės pranešimų sistema. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kibernetinio saugumo rinkoje, kai grėsmių aptikimas stiprinamas realiais incidentų pavyzdžiais ir nuolatine mokymosi kilpa.
Kodėl apgavystės skiriasi pagal šalį
Barbosa pabrėžia, kad sukčiavimo scenarijai dažnai yra lokalūs, todėl vieno universalaus modelio nepakanka. Pavyzdžiui, Portugalijoje itin paplitęs „Labas, mama, labas, tėti, praradau telefoną“ sukčiavimas, kai apsimetama vaiku ir skubiai prašoma pervesti pinigus į naują sąskaitą.
Taip pat minimi melagingi pranešimai, imituojantys nacionalinės sveikatos sistemos žinutes apie tariamai neapmokėtas sumas. Tokiose kampanijose dažnai kartojami konkretūs skaičiai ir pažįstama institucijų stilistika, todėl dalis žmonių suklūsta per vėlai.
„Vien per šią schemą, mano vertinimu, pernai į tas sąskaitas galėjo nukeliauti apie 2 000 000–3 000 000 eurų“, – sakė Rita Barbosa.
Įmonė teigia, kad kelių rinkų duomenų derinimas leistų greičiau pastebėti tarptautines kampanijas ir prisitaikyti, kai sukčiai keičia taktiką. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų realybę: nusikaltėliai greitai perkelia veikiančius scenarijus tarp šalių, adaptuodami kalbą, institucijų pavadinimus ir mokėjimo nuorodas.
Ką daryti, jei DI suklysta?
Viena didžiausių rizikų yra klaidingi teigiami atvejai, kai sustabdomas teisėtas skambutis ar žinutė. Barbosa teigia, kad šiame etape svarbiau sumažinti klaidingų neigiamų atvejų skaičių, kai sukčiavimas praleidžiamas, o žala patiriama realiai.
Pasak jos, klaidingus sustabdymus tikimasi mažinti nuolat mokant modelius ir suteikiant vartotojui aiškią peržiūros galimybę programėlėje. Tokia logika artima el. pašto šlamšto filtrams: geriau sulaikyti įtartiną turinį su galimybe jį atstatyti, nei leisti pavojingai žinutei pasiekti žmogų.
„Jei sistema yra 99 proc. tiksli ir yra 1 proc. klaidų, tai nėra blogiausia, nes viską galima peržiūrėti programėlėje. Žymiai blogiau, kai žmogus patiki sukčiumi“, – sakė Rita Barbosa.
„Guardian Labs“ taip pat kuria platesnę žvalgybos platformą bankams, telekomunikacijų operatoriams ir institucijoms. Tikslas yra ne tik apsaugoti pavienį vartotoją, bet ir anksčiau aptikti aktyvias kampanijas, identifikuoti pinigų mulų sąskaitas bei padėti stabdyti lėšų judėjimą dar prieš nukentėjusiesiems atliekant pavedimus.
Bendrovė nurodo, kad planuoja pajamas generuoti per B2B partnerystes su bankais, draudikais ir telekomunikacijų įmonėmis, o sprendimą gyventojams siekia išlaikyti nemokamą per partnerystes su viešuoju sektoriumi. Startuolis taip pat svarsto galimybę ateityje tokį apsaugos sluoksnį integruoti į populiarias bendravimo platformas, nes sukčiavimo grandinės dažnai prasideda žinutėmis ir vėliau persikelia į kitus kanalus.
Leave a Reply