Tag: Kibernetinis saugumas

  • Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija pateikė siūlymą, kuriuo tam tikriems sujungtiems įrenginiams, tarp jų išmaniesiems akiniams ir išmaniesiems laikrodžiams, būtų taikoma išimtis iš ES baterijų reglamento reikalavimo turėti lengvai išimamas ir pakeičiamas baterijas. Šis žingsnis gali paspartinti tokių produktų patekimą į Europos rinką.

    Pakeitimas ypač aktualus išmaniesiems akiniams, kurių integruotų baterijų dėl konstrukcijos dažnai neįmanoma greitai ir paprastai išimti vartotojui. Pastaraisiais mėnesiais būtent šis reikalavimas tapo viena rimčiausių praktinių kliūčių naujausiems modeliams greičiau plėstis ES.

    Kam būtų taikoma išimtis?

    Komisija nurodo, kad siūlomas patikslinimas apimtų sujungtus produktus, kurių atidarymas gali kelti saugos riziką, o baterijos pasiekiamumą riboja techninės aplinkybės. Tarp paminėtų kategorijų yra išmanieji akiniai, išmanieji laikrodžiai, aktyvumo sekikliai ir kai kurie elektriniai žaislai.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad sprendimas nėra orientuotas į vieną konkretų gaminį ar vieną bendrovę. Akcentuojama, kad tikslas yra suderinti vartotojų saugą, realias inžinerines ribas ir bendrą reglamento logiką, kai baterijos išėmimas praktiškai nėra įgyvendinamas be papildomų rizikų.

    Politinis fonas ir rinka

    Sprendimas priimamas jautriame kontekste, nes išmanieji akiniai jau kurį laiką yra Europos reguliuotojų ir politikų dėmesio centre dėl privatumo bei galimo slapto filmavimo rizikų. Tačiau kartu ES baterijų reikalavimai tapo ir prekybine problema, galinčia paveikti visos kategorijos produktų prieinamumą Europoje.

    JAV atstovai anksčiau viešai kritikavo taisykles kaip pernelyg plačias ir ribojančias inovacijas, teigdami, kad jos gali užkirsti kelią produktams, kuriamiems bendradarbiaujant JAV ir Europos partneriams. Komisija, savo ruožtu, pabrėžia, kad sprendimas rėmėsi konsultacijomis su vartotojų organizacijomis, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir konkurentams?

    Išimtis vertinama kaip palanki naujiena „Meta“, kuri yra viena aktyviausiai į išmaniųjų akinių kategoriją investuojančių bendrovių. Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga, o gamintojai šiuos įrenginius vis dažniau pristato kaip ateities platformą, kurioje derinamos kameros, garso funkcijos ir DI galimybės.

    Nauda gali būti platesnė nei vienam prekės ženklui: išmaniųjų akinių projektus viešai vysto ir kitos technologijų bendrovės, o aiškesnės taisyklės dėl baterijų konstrukcijos gali sumažinti riziką planuojant Europos pristatymus. Tai ypač svarbu kategorijai, kurioje kompaktiškumas ir svoris dažnai lemia, ar produktas taps masiniu.

    Vis dėlto baterijų klausimo sušvelninimas neišsprendžia kitų iššūkių. Europos vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad išimtys neturėtų tapti precedentu silpninti apsaugas, o išmanieji akiniai turi būti vertinami ir per privatumo, saugumo bei vartotojo pasirinkimo prizmę.

    Procedūriškai Europos Parlamentas ir ES valstybės narės turės ribotą laiką pareikšti prieštaravimus deleguotajam aktui. Jei prieštaravimų nebus, sprendimas bus paskelbtas ir įsigalios po nustatyto termino, atverdamas kelią greitesniems produktų pakeitimams rinkoje.

  • ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    Europos Sąjunga rengiasi griežtinti vaikų prieigą prie socialinių tinklų: Europos Komisija siūlo nustatyti aiškesnę minimalaus amžiaus ribą ir numatyti daugiau tėvų kontrolės mechanizmų. Apie kryptį viešai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad tikslas yra mažinti platformų daromą žalą nepilnamečiams.

    Pasak jos, esmė nėra absoliutus vaikų draudimas naudotis socialiniais tinklais, o tai, kada ir kokiomis sąlygomis socialiniai tinklai gali pasiekti vaikus. Europos Komisijos užsakymu parengto ekspertų pranešimo rekomendacijos numato, kad jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniuose tinkluose turėtų būti tik ribotą laiką ir su tėvų priežiūra.

    „Mums reikia amžiui tinkamų ribojimų platformose. Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus, o apie tai, ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši iniciatyva kyla iš ilgiau trunkančio ES siekio mažinti su socialiniais tinklais siejamas rizikas vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių taip pat ieško būdų, kaip efektyviau patikrinti vartotojų amžių, riboti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir sustiprinti tėvų įrankius.

    Praktikoje dauguma socialinių tinklų jau dabar deklaruoja 13 metų amžiaus ribą, nes jaunesni asmenys negali savarankiškai duoti galiojančio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal ES privatumo taisykles. Tačiau realus amžiaus patikrinimas dažnai apsiriboja savideklaracija, todėl ES ieško patikimesnių sprendimų, kartu siekdama išvengti perteklinio duomenų rinkimo.

    Europos Komisija akcentuoja, kad pokyčiai netaps tobuli per naktį, tačiau tikisi laipsniško elgsenos pasikeitimo, panašiai kaip įsigalėjus kelių saugos priemonėms. Taip pat svarstoma, ar panašūs amžiaus principai turėtų būti taikomi ir kitoms interneto paslaugoms, o darbą planuojama pradėti nuo aiškesnio žalingų platformų poveikio įvertinimo nepilnamečiams.

    Ekspertų grupė rekomenduoja platesnį požiūrį į vaikų ekranų laiką: mažiems vaikams siūloma kuo ilgiau vengti ekranų, o vėliau technologijas ir socialinius tinklus įvesti palaipsniui, atsižvelgiant į amžių. ES siekis yra sukurti taisykles, kurios apsaugotų vaikus, bet kartu būtų įgyvendinamos ir neperkrautų nei tėvų, nei mokyklų, nei pačių platformų.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Trumpo DI eksporto programa startavo blankiai: paraiškų mažiau nei tikėtasi, verslas laukia aiškumo

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva, skirta skatinti amerikietiško dirbtinio intelekto eksportą, startavo gerokai kukliau, nei tikėjosi jos rengėjai. JAV Prekybos departamentas pirmajame vadinamosios American AI Exports Program etape sulaukė 78 paraiškų, nors viduje buvo laukiama šimtų.

    Programa pristatoma kaip bandymas padaryti JAV technologijų „krūvą“ pasauliniu standartu: nuo pažangių lustų ir debesijos infrastruktūros iki DI modelių, kibernetinio saugumo bei pramonės taikymų. Tačiau dalis rinkos dalyvių abejoja, ar valdžios siūlomos finansavimo, atstovavimo ir licencijavimo priemonės realiai padidins pardavimus užsienyje.

    Kas stabdo verslo aktyvumą

    Vienas esminių iššūkių yra pats programos dizainas. Įmonių buvo prašoma ne pateikti pavienį produktą, o sukomplektuoti pilną eksporto paketą, kuriam dažnai reikia kelių partnerių: lustų gamintojų, debesijos tiekėjų, modelių kūrėjų ir sektoriaus sprendimų diegėjų.

    Tokios „pilnos komplektacijos“ užduotys natūraliai palankesnės didiesiems rinkos žaidėjams, kurie jau turi tarptautinių klientų, teisinę ir finansinę infrastruktūrą bei patirtį dirbant skirtingose jurisdikcijose. Mažesnėms įmonėms tai reiškia papildomą koordinavimo kainą ir didesnę sandorio riziką.

    Prie skepticizmo prisidėjo ir pastarųjų mėnesių signalai apie nepastovų reguliavimą. Rinkoje buvo atidžiai stebėta istorija, kai vienai DI bendrovei laikinai buvo nurodyta riboti užsienio prieigą prie naujausių modelių, o sprendimas vėliau atšauktas.

    Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie epizodai užsienio pirkėjams tampa rizikos indikatoriumi: net jei JAV sprendimai galiausiai sušvelninami, klientai gali pradėti svarstyti alternatyvas. Tai ypač jautru šalims ir organizacijoms, kurios planuoja kritinę infrastruktūrą ir ilgalaikes investicijas.

    Ką sako Prekybos departamentas ir įmonės

    Prekybos departamentas viešai teigia, kad gautų paraiškų apimtis viršijo lūkesčius ir kad ateityje gali būti svarstomas papildomas paraiškų teikimo laikotarpis. Taip pat nurodoma, jog paraiškos apėmė skirtingus sektorius, įskaitant žemės ūkį, švietimą, autonominę logistiką, viešąjį saugumą ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Tuo pat metu dalis didžiųjų technologijų bendrovių neskuba viešai įsipareigoti programai. Pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ patvirtino pateikusi paraišką, o „Nvidia“ nurodė, kad tikisi dalyvauti, tačiau neatskleidė detalių.

    „Dar anksti. Tačiau tai nėra ten, kur jie tikėjosi būti šiuo metu“, – sakė buvęs Trumpo administracijos Prekybos departamento pareigūnas.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad aiški ir stabili įgyvendinimo schema bus lemiama. Kol kas, jų vertinimu, ne iki galo suprantama, kaip bus atrenkami paketai, kokie konkretūs sandoriai bus siūlomi antrame etape ir kokią praktinę naudą dalyviams suteiks JAV institucijų įsitraukimas.

    Konkurencija su Kinija ir eksporto dilema

    Programa kuriama platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame JAV siekia išlaikyti technologinę lyderystę, o Kinijos bendrovės vis aktyviau siūlo pigesnius ir dažnai atviresnio kodo DI sprendimus. Tokie produktai kai kuriose rinkose patrauklūs dėl kainos, greito diegimo ir mažesnių tiekimo apribojimų.

    Dėl to Vašingtonas balansuoja tarp dviejų tikslų: skatinti JAV DI sklaidą pasaulyje ir kartu riboti jautrių technologijų patekimą į nedraugiškas rankas. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes eksporto kontrolė, licencijos ir saugumo reikalavimai gali keistis greičiau nei komercinių projektų ciklas.

    Artimiausias programos išbandymas bus praktinis: ar po kuklaus starto pavyks pereiti nuo paraiškų prie realių sandorių ir užsienio pirkėjų. Jei signalai apie stabilumą ir nuspėjamumą nebus sustiprinti, JAV rizikuoja, kad dalis rinkų pradės sistemingiau diversifikuoti tiekėjus, o tai ilguoju laikotarpiu silpnintų JAV DI įtaką.

  • Lenkų studija pristatė „BOUND“: žaidimas leis knistis po svetimą telefoną ir keisti tyrimą

    Lenkų studija pristatė „BOUND“: žaidimas leis knistis po svetimą telefoną ir keisti tyrimą

    Lenkų kūrėjų studija pristatė žaidimą „BOUND“ – psichologinį trilerį apie sekimą ir skaitmeninę inwigilaciją, kuriame žaidėjas atsiduria ne aukos, o tikrintojo pusėje. Istorija prasideda nuo brutalaus nusikaltimo: pagrindinis veikėjas, pasinaudojęs įtakingomis pažintimis, išvengia egzekucijos ir patenka į slaptą izoliacijos centrą.

    Ten jam įteikiami neįprasti įrankiai: kito įtariamojo nešiojamas kompiuteris ir išmanusis telefonas. Tarnyboms nepavykus rasti ieškomų įrodymų, užduotis perduodama žaidėjui – iš skaitmeninių pėdsakų sudėlioti įvykių paveikslą ir suprasti, kas iš tiesų nutiko.

    Žaidimo mechanika remiasi kruopščiu duomenų naršymu: privačiais pokalbiais, nuotraukomis, įrašais, pervedimų istorija, socialinių tinklų paskyromis ir šifruotais failais. Kūrėjai akcentuoja, kad vienas radinys dažniausiai nieko neįrodo, o reikšmingos sąsajos išryškėja tik lyginant informaciją tarp skirtingų įrenginių.

    „BOUND“ žada realistiškai imituoti tiek telefono, tiek kompiuterio veikimą, kad žaidėjas jaustųsi tarsi laikytų svetimą įrenginį rankose. Vietoje abstrakčių meniu siūloma naršyti po sistemas, programėles ir aplankus, o sprendimus grįsti tuo, ką pavyko aptikti skaitmeninėje rutinoje.

    Svarbi dalis – moraliniai pasirinkimai ir aktyvus įsikišimas: vien tik skaityti ar žiūrėti neužteks. Žaidėjas galės manipuliuoti susirašinėjimu, pasirinkti, kam patikėti informaciją, ir nukreipti tyrimą norima linkme, o tai turėtų pakeisti veikėjų elgesį ir istorijos kryptį.

    „Mūsų ankstesnio žaidimo reakcija viršijo lūkesčius ir su dideliu susidomėjimu laukiame, kaip žaidėjai priims „BOUND“, – sakė kūrėjai oficialiame pranešime.

    Kūrėjai nurodo įkvėpimą – žaidimą „Replica“, kuriame taip pat naršomas svetimas telefonas vykdant tarnybų užduotį. „BOUND“ atveju žadama platesnė istorija, labiau išsišakojančios siužeto linijos ir keli finalai, o dalis paslapčių, pasak autorių, turėtų atsiskleisti tik pakartotinai žaidžiant.

    Temos pasirinkimas neišvengiamai primena realų ginčą apie sekimo technologijas ir ribas, nes šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai kaupia itin detalią asmens kasdienybės kroniką. Net ir be specialių įsilaužimo įrankių, vien žinučių, nuotraukų metaduomenų, prisijungimų istorijos ar mokėjimų įrašų analizė gali atkurti ryšius, judėjimo įpročius ir sprendimų motyvus.

    Viešojoje erdvėje dažnai minima ir „Pegasus“ istorija: tai „NSO Group“ sukurta programinė įranga, leidžianti pasiekti telefono turinį, klausytis skambučių ir nuotoliniu būdu įjungti kamerą ar mikrofoną. Lenkijoje ši tema daugelį metų išlieka jautri, o „BOUND“ siūlo panašaus pobūdžio situaciją perkelti į interaktyvią fikciją, kur sprendimų pasekmes patiria pats žaidėjas.

    Žaidimo premjera planuojama 2026 metais, o „BOUND“ jau galima įtraukti į norų sąrašą „Steam“ platformoje. Tiksli išleidimo diena ir visų platformų sąrašas kol kas neatskleidžiami.

    Už projektą atsakingi ir kūrėjai, dirbę su „IT Specialist Simulator“, kurį leido „FreeMind“ iš „PlayWay“ grupės. Pastarasis žaidimas į ankstyvąją prieigą pateko 2025 metų lapkritį ir sulaukė palankaus žaidėjų vertinimo, todėl „BOUND“ pristatymas iš karto patraukė dėmesį.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.

  • Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas Strasbūre balsuodamas grąžino Tarybai derinti prieštaringai vertinamą teisės aktą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos aptikimo internete. Sprendimas reiškia, kad dabar ES valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

    Pagrindinis pakeitimų akcentas – siekis užtikrinti, kad turinio paieška ir tikrinimas nebūtų vykdomi galutinio šifravimo principu veikiančiose paslaugose. Tai vienas jautriausių klausimų visoje diskusijoje, nes susiduria vaikų apsaugos tikslas ir privatumo bei ryšių slaptumo principai.

    Chaotiškas balsavimas ir procedūros

    Balsavimas vyko neįprastos procedūros sąlygomis, todėl daliai europarlamentarų kilo neaiškumų, dėl ko tiksliai sprendžiama posėdžių salėje. Pasak kelių dalyvių, situacija tapo chaotiška, o procedūrinės detalės – sunkiai suprantamos net patyrusiems parlamentarams.

    Vienas Parlamento narys posėdžio metu tiesiai įvardijo problemą.

    „Mes nežinome, už ką balsuojame“, – sakė europarlamentaras, kreipdamasis į Parlamento vicepirmininkę Sophie Wilmès.

    Kas dabar spręs ir kokios pasekmės

    Po šio sprendimo iniciatyva grįžta ES Tarybai, kurioje valstybės narės turės pasirinkti: sutikti su Parlamento korekcijomis arba siūlyti kitą variantą. Jei Taryba nepritartų ir pateiktų iš esmės kitokį tekstą, teisėkūros procesas gali būti nukreiptas į taikinimo procedūrą, kuri taikoma retai ir paprastai reiškia ilgesnes, sudėtingesnes derybas.

    Tęsiantis ginčams, technologijų bendrovės lieka neapibrėžtoje situacijoje dėl savanoriško skenavimo praktikos ir teisinio pagrindo jai taikyti. Ankstesnis laikinas reglamentavimo modelis nustojo galioti balandį, todėl politinis spaudimas rasti pereinamąjį sprendimą išlieka didelis.

    Kur slypi konfliktas: vaikų apsauga ir privatumas

    Šio teisės akto šalininkai teigia, kad laikinas ar atnaujintas reguliavimas padėtų užtikrinti vaikų apsaugą internete, kol bus sutarta dėl ilgalaikio sprendimo. Kritikai pabrėžia, kad pernelyg platus skenavimo modelis galėtų sukurti pavojingą precedentą, susilpninti ryšių slaptumą ir skatinti masinio tikrinimo infrastruktūrą.

    Diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti pareigą kovoti su nusikalstamu turiniu ir kartu nepažeisti saugaus šifravimo, kuriuo kasdien remiasi tiek privatūs vartotojai, tiek žurnalistai, verslas ar viešojo sektoriaus institucijos. Derybos Taryboje parodys, ar valstybės narės linkusios įtvirtinti aiškesnes ribas šifruotoms paslaugoms, ar ieškos kitokių kompromisų.

  • ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    Europos Parlamentas Strasbūre pritarė, kad laikinas teisės aktas, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams tikrinti turinį dėl vaikų seksualinės prievartos medžiagos, būtų perduotas tolesnėms deryboms ES Taryboje. Tai reikšmingas posūkis po to, kai anksčiau šiemet parlamentas panašią iniciatyvą buvo sustabdęs, o dabar ji sugrįžo dėl politinio spaudimo ir retai naudojamų procedūrų.

    Pagrindinis ginčas sukasi tarp dviejų tikslų, kurie dažnai kertasi: vaikų apsaugos internete ir asmens privatumo. Vaiko teisių organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus teisinio pagrindo platformos ir toliau veikia pilkojoje zonoje, o delsimas reiškia didesnę riziką vaikams.

    Kas iš tikrųjų balsuota?

    Parlamentarai sprendė dėl laikino sprendimo, kuris turėtų užlopyti teisinę spragą ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis įmonės gali vykdyti aptikimą bei pranešimus apie vaikų seksualinės prievartos medžiagą. Toks laikinas mechanizmas derinamas paraleliai su platesnėmis derybomis dėl nuolatinio ES reguliavimo, kuris kelia dar daugiau aistrų.

    Posėdyje netrūko sumaišties: dalis parlamentarų viešai skundėsi, kad procedūra ir balsavimo logika buvo neįprasta, o sprendimai stumiami paskutinėmis sesijos dienomis. Tokia dinamika, kritikų teigimu, apsunkina galimybes mobilizuoti aiškią absoliučią daugumą ir kuria prastą precedentą.

    Šifravimas – jautriausia vieta

    Vienas svarbiausių pokyčių – pataisos, susijusios su ištisiniu šifravimu, kai žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Parlamentas pritarė nuostatai, kuri numatytų išimtį paslaugoms, naudojančioms tokį šifravimą, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“.

    Privatumo šalininkai tai vertina kaip būtina saugiklį nuo masinio sekimo ir rizikos, kad skenavimas taptų precedentu platesnei prieigai prie privačių susirašinėjimų. Kita stovykla argumentuoja, kad per plačios išimtys gali palikti spragų ten, kur nusikaltėliai sąmoningai persikelia į labiau apsaugotus kanalus.

    Kas bus toliau?

    Dabar sprendimas persikelia į ES Tarybą, kur valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti parlamento pasiūlytam variantui su pataisomis. Jei Taryba pataisų nepriimtų, ES institucijos rizikuotų įstrigti ilgose derinimo procedūrose, o laikinas teisinis aiškumas vėl nusikelti.

    Technologijų bendrovėms tai reiškia tęsiamą neapibrėžtumą: joms tenka suderinti pareigą prisidėti prie nusikaltimų prevencijos ir atsakomybę už vartotojų privatumo apsaugą. Tuo pat metu politinis konfliktas rodo platesnę tendenciją ES: sprendžiant saugumo klausimus vis dažniau tenka brėžti aiškesnes ribas, kur baigiasi apsauga ir prasideda perteklinė priežiūra.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Taryba sutiks su šifravimo saugikliais ir kaip bus apibrėžtos techninės skenavimo sąlygos. Būtent šios detalės nulems, ar teisės aktas taps siauru, tiksliniu įrankiu vaikų apsaugai, ar atvers duris platesnėms privatumo rizikoms.