CP v2

Tag: Kinija

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • Kinija slapta tyrė jūros dugną prie Taivano: aiškėja tikslas, kuris kelia įtampą regione

    Kinija slapta tyrė jūros dugną prie Taivano: aiškėja tikslas, kuris kelia įtampą regione

    Kinijos okeanografijos institucijos kelias savaites vykdė jūros dugno tyrimus į rytus nuo Taivano – zonoje, kuri laikoma politiškai itin jautria. Pekinas teigia, kad tokie darbai skirti geriau suprasti regiono geologinę sandarą ir planuoti išteklių valdymą.

    Tyrimai vyko rugpjūčio 10–31 dienomis, apie juos skelbė Kinijos valstybinė televizija. Kinijos pusė nurodė, kad surinkti duomenys prisidės prie platesnio teritorinių žemėlapių ir jūrinės erdvės planavimo, kuriuos Pekinas sieja su savo jurisdikcija.

    Taivano pakrančių apsaugos tarnyba veiksmus griežtai pasmerkė ir pareiškė, kad Kinija neturi teisės vykdyti tokių operacijų Taivano išskirtinėje ekonominėje zonoje. Taip pat pabrėžta, kad moksliniai tyrimai jūroje, kai jie vykdomi ginčijamose ar jautriose teritorijose, gali turėti ir saugumo dimensiją.

    „Taivanas yra suvereni ir nepriklausoma valstybė, nepavaldi Kinijos Liaudies Respublikai“, – sakė Taivano pakrančių apsaugos tarnybos atstovai.

    Taivano pareigūnai atkreipė dėmesį, kad terminai, kuriais apibūdinama sala ir aplinkiniai vandenys, nėra neutralūs, o formuluotės apie patruliavimą ir teisės užtikrinimą gali būti suprantamos kaip bandymas normalizuoti Pekino pretenzijas. Tai, jų teigimu, didina riziką nesusipratimams ir incidentams jūroje.

    Kinija pastaraisiais mėnesiais taip pat skelbė apie pakrančių apsaugos „rutinius patruliavimus“ į rytus nuo Taivano, o tai Taipėjuje vertinama kaip spaudimo didinimas. Tokios operacijos prisideda prie platesnės tendencijos, kai jūrinė veikla – nuo mokslinių misijų iki pakrančių apsaugos reidų – tampa geopolitinės konkurencijos įrankiu.

    Visa situacija įsilieja į ilgalaikį Kinijos ir Taivano ginčą. Pekinas demokratiškai valdomą Taivaną laiko Kinijos dalimi ir nėra atmetęs jėgos panaudojimo scenarijaus, o Taivanas šiuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia savo savivaldą bei tarptautinės teisės principus.

  • Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kinija spaudžia Prancūziją atsisakyti įstatymo prieš „Shein“ ir „Temu“: grasina atsaku

    Kas įsigaliojo Prancūzijoje

    Kinija paragino Prancūziją nedelsiant stabdyti naują įstatymą, nukreiptą prieš ypač greitos mados verslo modelį. Pekinas šį reguliavimą vadina diskriminaciniu ir perspėja apie galimus atsakomųjų priemonių žingsnius.

    Prancūzijos priemonės taikomos platformoms, kurios į rinką nuolat pateikia itin daug naujų prekių ir skatina vartojimą, o ne taisymą ar ilgesnį naudojimą. Tarp minimų žaidėjų yra „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

    Kaip bus apmokestinama

    Įstatymas numato didesnį gamintojų įnašą už tam tikras prekių grupes, parduodamas itin greitos mados modeliu. Nuo 2026 metų mokestis už vienetą sieks nuo 0,25 iki 12 eurų, o nuo 2030 metų viršutinė riba didės iki 20 eurų.

    Mokestis formaliai taikomas gamintojams, tačiau rinkoje dažnai tokios sąnaudos bent iš dalies perkeliamos pirkėjams per kainą. Galutinis poveikis priklausys nuo platformų kainodaros ir tiekimo grandinių sprendimų.

    „Kinija ragina Prancūziją nedelsiant sustabdyti anti itin greitos mados įstatymo įgyvendinimą“, – sakė Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling.

    Kodėl Pekinas piktinasi

    Kinijos pozicija grindžiama teiginiu, kad aplinkosaugos ir tvarumo kriterijai esą naudojami kaip prekybos ribojimo priemonė, taikant dvigubus standartus. Pekinas taip pat užsimena, kad reguliavimas gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos nediskriminavimo principams.

    Kinija nurodo, jog, Prancūzijai nekeičiant kurso, gali būti imtasi priemonių „gynybai“ ir Kinijos įmonių interesams apsaugoti. Kokios konkrečiai priemonės būtų svarstomos, viešai neįvardijama.

    „Jei Prancūzija vis tiek tęs, Kinija imsis būtinų priemonių ginti teisėtus Kinijos įmonių interesus“, – sakė Huang Ling.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Prancūzijos žingsnis atspindi augančią Europos politikos kryptį griežčiau vertinti greitos mados poveikį aplinkai, atliekų kiekiui ir vartojimo skatinimui. Tekstilės sektorius ES yra tarp reikšmingų taršos ir atliekų šaltinių, todėl valstybės ieško finansinių ir reguliacinių svertų keisti rinkos elgseną.

    Šiame fone didėja įtampa su Kinija ir dėl e. prekybos srautų, ir dėl sąžiningos konkurencijos klausimų, kai pigios prekės iš trečiųjų šalių spaudžia vietos gamintojus. Prancūzija pabrėžia ir siekį apsaugoti vietos aprangos pramonę nuo itin pigių importo prekių antplūdžio.

    Tuo pat metu tarptautinės platformos intensyviai prisitaiko prie skirtingų rinkų taisyklių, o reguliavimo griežtinimas gali paskatinti kainų kilimą, ilgesnius pristatymo terminus ar didesnį dėmesį prekių kokybei. Rinkai tai reikštų papildomą spaudimą pereiti nuo itin trumpo vartojimo ciklo prie ilgaamžiškumo.

    „Prancūzija turės prisiimti visas pasekmes, kurios kils dėl šio sprendimo“, – sakė Huang Ling.

  • Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi Jinpingas grįžta į Kairą

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Egiptą – tai pirmas jo vizitas šalyje nuo 2016 metų. Abi valstybės mini 70 metų diplomatinių santykių sukaktį ir kalba apie ryšius, kuriuos Pekinas apibūdina kaip visapusišką strateginę partnerystę.

    Per dešimtmetį Kinijos projektai tapo matoma Egipto urbanistinio peizažo dalimi: nuo naujų transporto jungčių iki didelių statybų sostinės prieigose. Kairui tai – galimybė spartinti plėtrą, o Pekinui – įsitvirtinti viename svarbiausių regiono mazgų.

    Nuo dangoraižių iki pramonės zonų

    Kinijos bendrovės prisidėjo prie Egipto Naujosios administracinės sostinės centrinio verslo rajono statybų. Projektą įgyvendino „China State Construction Engineering Corporation“, o planuojamas kompleksas apima 20 dangoraižių.

    Ryškiausias objektas – 385,8 metro aukščio „Iconic Tower“, laikomas aukščiausiu pastatu Afrikoje. Tuo pat metu lengvojo geležinkelio linija, kurią plėtojant dalyvavo Kinijos partneriai, sujungė rytinius Kairo pakraščius su naujais urbanistiniais centrais.

    Prie Sueco kanalo taip pat veikia Kinijos ir Egipto pramonės zona, kurioje įsikūrė daugiau nei 200 įmonių. Kinijos pusė skelbia, kad zonoje sukurta daugiau nei 10 000 tiesioginių darbo vietų, o bendra investicijų suma viršija 4 mlrd. eurų.

    Prekyba auga, bet didėja disbalansas

    Egipto statistikos institucija nurodo, kad dvišalė prekyba 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė apie 9,8 mlrd. eurų ir per metus išaugo 21,5 proc. Egipto eksportas į Kiniją beveik patrigubėjo iki maždaug 725 mln. eurų, daugiausia dėl degalų, mineralinių alyvų, vaisių, daržovių ir medvilnės.

    Tačiau importas iš Kinijos sudarė apie 9 mlrd. eurų, o vien mašinos ir elektros įranga – apie 3,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai stiprina Kairo siekį ne tik pritraukti kapitalą, bet ir perkelti daugiau gamybos į Egiptą bei išsiderėti didesnę prieigą Egipto prekėms Kinijos rinkoje.

    Egiptas su Kinija suderino 2024–2028 metų programą, kurioje akcentuojama vietinė gamyba ir technologijų perdavimas elektromobilių, elektronikos, saulės modulių, chemijos bei modernių žemės ūkio technologijų srityse. Tarp prioritetų įrašytas ir dirbtinis intelektas, taip pat pažangi gamyba.

    Kariniai ryšiai tampa matomesni

    Greta ekonomikos vis ryškiau matomas ir gynybos bendradarbiavimas. Kinija ir Egiptas rengia antrąsias bendras oro pajėgų pratybas „Eagles of Civilisation“, kurios vyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios Egipto aviacijos bazėse.

    Kinijos pareigūnai yra nurodę, kad programoje numatyta oro kovos taktika, oro erdvės dominavimo operacijos, kovinė paieška ir gelbėjimas bei bendrų pajėgų dislokavimo scenarijai. Tai dera su Egipto politika diversifikuoti gynybos partnerystes, išlaikant ryšius ir su tradiciniais Vakarų rėmėjais.

    Tuo pat metu Egiptas stiprina dalyvavimą daugiašaliuose formatuose, tarp jų BRICS, Naujojoje plėtros banko struktūroje ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Šis balansavimas leidžia Kairui ieškoti investicijų ir technologijų, bet kartu kelia klausimų dėl regioninės galios pusiausvyros.

    Xi Jinpingas prieš vizitą pabrėžė Egipto vaidmenį kaip jungtį tarp arabų pasaulio ir Afrikos. Kinijai Egiptas svarbus dėl daugiau nei 100 mln. gyventojų rinkos, Sueco kanalo strateginės reikšmės ir politinio svorio regione.

    Tikimasi, kad vizito metu skelbiami susitarimai suteiks daugiau aiškumo dėl naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač technologijų perdavimo ir pažangios gamybos. Egiptas siekia, kad partnerystė peržengtų infrastruktūros modelį ir taptų ilgalaike industrializacijos bei aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų platforma.

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.

  • Pietų Korėjos eksporto šuolį tempia puslaidininkiai: DI bumas kelia rekordus ir keičia prekybą

    Pietų Korėjos Prekybos, pramonės ir energetikos ministerija paskelbė preliminarius rugpjūčio eksporto duomenis. Bendra eksporto vertė siekė apie 91 milijardą eurų, tai yra maždaug 68,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą suteikė puslaidininkiai: jų eksportas per mėnesį sudarė apie 43 milijardus eurų. Metinis augimas buvo ypač spartus ir viršijo 200 proc., todėl būtent šis sektorius tapo pagrindiniu bendro šuolio varikliu.

    Puslaidininkių paklausą didina DI

    Puslaidininkių pardavimai augo penkioliktą mėnesį iš eilės, o mėnesio rezultatas dar kartą peržengė 37 milijardų eurų ribą. Tai rodo, kad atsigavimas nėra vienkartinis, o paremtas struktūrine paklausa.

    Rinką labiausiai augina lustai, naudojami DI infrastruktūrai, ypač dideliuose duomenų centruose. Sparčiai plečiasi vadinamųjų hiperskalerų, t. y. didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų, investicijos į skaičiavimo pajėgumus.

    „Eksportą ypač skatino milžiniška paklausa lustams, reikalingiems DI infrastruktūrai, ir praktiškai neriboti didžiųjų debesijos tiekėjų poreikiai“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Kartu augo ir su duomenų centrais susijusių prekių eksportas, įskaitant kompiuterinę įrangą bei infrastruktūros komponentus. Šių gaminių mėnesio eksportas siekė apie 5,8 milijardo eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Be to, didėjo belaidžio ryšio įrangos ir išmaniųjų telefonų tiekimas: eksportas ūgtelėjo iki maždaug 1,7 milijardo eurų, metinis prieaugis sudarė apie 21,9 proc. Tai rodo, kad augimą palaiko ne vien lustai, bet ir platesnė elektronikos ekosistema.

    Kas keičiasi prekyboje su Kinija ir JAV

    Pagal ministerijos pateiktą statistiką, Pietų Korėja stiprina pozicijas kaip technologiškai pajėgi ir tiekimo grandinėms svarbi partnerė tiek JAV, tiek Kinijos įmonėms. Tokį vaidmenį lemia didelė gamybinė bazė, aukštos kompetencijos ir gebėjimas greitai įvykdyti didelės apimties užsakymus.

    Rugpjūtį eksportas į Kiniją didėjo apie 119,5 proc., o į Jungtines Amerikos Valstijas – apie 89,3 proc. Panašios krypties augimas fiksuotas ir prekyboje su Europos Sąjunga bei Japonija, signalizuojant, kad technologijų paklausos banga persiskirsto per pagrindines pasaulio rinkas.

    Analitikų vertinimu, ši dinamika glaudžiai susijusi su investicijomis į duomenų centrus, didėjančiu lustų poreikiu ir konkurencija dėl skaičiavimo resursų. Jei DI plėtra išliks tokio tempo, puslaidininkių eksporto rekordai gali tapti ne išimtimi, o nauja norma.

  • Kinijos importas vis labiau didina ES deficitą: į Lenkiją 2,5 karto daugiau automobilių

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį Europos Sąjungos prekybos su Kinija deficitas pasiekė rekordinį lygį ir, remiantis Lenkijos ekonomikos instituto duomenimis, išaugo daugiau kaip 9 proc. iki 196 mlrd. eurų. Auganti priklausomybė nuo Kinijos aiškiai matoma ir Lenkijos prekybos srautuose, kur importas plečiasi sparčiau nei eksporto galimybės.

    Didžiausią įtaką šiam disbalansui daro automobilių pramonė ir su ja susijusios tiekimo grandinės. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalį ES deficito sudaro automobiliai ir elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai, o šių prekių importas per metus reikšmingai šoktelėjo.

    Lenkijos rinkoje tendencija dar ryškesnė: iš Kinijos importuojamų automobilių, ypač elektrinių, srautai per metus išaugo 2,5 karto, palyginti su 2025 metais. Tai atspindi ir platesnį poslinkį Europos rinkoje, kur Kinijos gamintojai agresyviau konkuruoja kaina, technologijų komplektacija ir gamybos mastu.

    Be automobilių, į Lenkiją masiškai keliauja ir kiniška elektronika bei duomenų apdorojimo įranga, o energetikos technologijų segmente svarbią dalį sudaro saulės elektrinių komponentai, šilumos siurbliai, oro kondicionavimo įranga ir kiti sprendimai. Tokios prekės yra paklausios dėl energijos kainų jautrumo ir spartėjančių energinio efektyvumo investicijų, todėl importo augimas tampa struktūriniu, o ne trumpalaikiu reiškiniu.

    ES institucijos pastaraisiais metais ieško būdų mažinti priklausomybę nuo Kinijos, stiprinti ekonominį saugumą ir atsparumą tiekimo grandinėms, tačiau importo dinamika rodo, kad greitų sprendimų nėra. Situaciją komplikuoja ir geopolitinis fonas: didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau dėmesio skiriama prekių kilmei, tiekimo maršrutams ir tarpinėms grandims Europoje.

    Šiame kontekste diskusijos apie muitus, kilmės taisykles ir subsidijuojamos produkcijos konkurencinį pranašumą tampa ne vien ekonominės, bet ir politinės darbotvarkės dalimi. Verslui tai reiškia didesnę riziką dėl galimų reguliavimo pokyčių, o vartotojams ir įmonėms trumpuoju laikotarpiu importas dažnai išlieka patrauklus dėl kainos ir greito prieinamumo.

  • „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    „BYD“ įkūrė 10 000 itin greitų įkrovimo vietų: planas pribloškia, bet ar tinklas atlaikys?

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – šalyje įdiegta 10 000 itin didelės galios „Flash Charging“ įkrovimo taškų. Bendrovė teigia, kad taip per maždaug penkis mėnesius padvigubino savo tinklą ir išplėtė aprėptį daugiau nei 300 miestų.

    Tokie skaičiai svarbūs ne tik rinkodarai. Elektromobilių pirkėjams viena didžiausių kliūčių vis dar yra įkrovimo patogumas, todėl gamintojai vis dažniau investuoja į savo infrastruktūrą, kad klientams pasiūlytų aiškią ir greitą įkrovimo patirtį.

    Kas išskiria 1,5 megavato įkroviklius

    „BYD“ įkrovikliai, apie kuriuos kalbama, gali tiekti iki 1,5 megavato galios per vieną kabelį. Tai kelis kartus viršija daugelyje rinkų įprastą didelės galios viešąjį nuolatinės srovės įkrovimą, todėl teorinis įkrovimo laikas gali sutrumpėti iki keliolikos ar net vienženklio minučių skaičiaus.

    Bendrovė taip pat akcentuoja sprendimus, kurie mažina apkrovas elektros tinklui: dalyje stočių integruojamos vietinės energijos kaupimo sistemos. Tokie kaupikliai leidžia amortizuoti pikinius srautus, kai vienu metu kraunama daug automobilių, ir stabiliau tiekti didelę galią.

    „Įkrovimas per kelias minutes neturi automatiškai reikšti didesnės žalos baterijai“, – teigia „BYD“, kalbėdama apie savo bandymus itin greito įkrovimo režimu.

    Ambicingi tikslai ir reali matematika

    „BYD“ deklaruojamas tikslas – iki 2026 metų pabaigos pasiekti 20 000 „Flash Charging“ stočių. Tai reikštų, kad plėtra turėtų išlikti labai sparti, o didžiausias iššūkis būtų ne vien įrangos gamyba, bet ir vietų parinkimas, prijungimai prie tinklo, statybos derinimai bei eksploatacija.

    Remiantis pačios bendrovės pateikta dinamika, nuo pavasario tinklas augo itin greitai, tačiau norint dar kartą padvigubinti apimtį per trumpą laiką, diegimo tempai turėtų dar labiau didėti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamas ne tik įkroviklių skaičiaus, bet ir elektros įvadų, transformatorių, kaupiklių bei priežiūros komandų mastelio klausimas.

    Nauda ne tik „BYD“ vairuotojams

    „BYD“ skelbia, kad per pirmuosius veiklos mėnesius jos tinkle suteikta didelė energijos apimtis ir aptarnauta 1 830 000 vairuotojų. Pasak bendrovės, apie 33 proc. įkrovimų atliko ne „BYD“ markės automobilių savininkai, todėl tinklas jau dabar veikia kaip platesnė vieša infrastruktūra.

    Tokia kryptis atitinka vieną ryškiausių tendencijų elektromobilių rinkoje: įkrovimo tinklai vis dažniau siekia būti suderinami su skirtingų gamintojų automobiliais, o konkurencija persikelia į patikimumą, galią, kainodarą ir patogumą. Jei megavatų klasės įkrovimas taps plačiau palaikomas, tokios stotys gali tapti svarbiu pranašumu tiek vietos rinkoje, tiek „BYD“ plečiantis į Europą ir kitas šalis.

  • Kinija Ordos dykumoje rado apie 30 mln ton urano: ką tai reikštų atominei plėtrai ir rinkai

    Kinija paskelbė 2025 metais aptikusi apie 30 mln ton urano telkinių Ordos dykumos regione, Vidinėje Mongolijoje. Toks radinys gali reikšmingai sustiprinti šalies apsirūpinimą branduoliniu kuru ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Ši žinia svarbi tuo metu, kai Kinija sparčiai plečia atominės energetikos pajėgumus ir vienu metu stato kelis naujus reaktorius. Didesni vietiniai ištekliai galėtų stabilizuoti tiekimą, mažinti kuro kainų svyravimų riziką ir suteikti daugiau derybinės galios pasaulinėje rinkoje.

    Kas gali kliudyti gavybai?

    Vis dėlto telkinių atradimas dar nereiškia greitos gavybos. Ordos dykumos sąlygos kelia praktinių iššūkių: vandens stoka, infrastruktūros poreikis ir aplinkosaugos reikalavimai gali išauginti projekto kainą bei pailginti įgyvendinimo terminus.

    Uranui išgauti ir apdoroti reikalingi procesai taip pat sukuria papildomų rizikų, susijusių su atliekų tvarkymu ir darbuotojų sauga. Dėl to sprendimus lems ne tik geologiniai duomenys, bet ir tai, ar Kinija ras ekonomiškai ir technologiškai efektyvų būdą išteklius paversti realiu kuro srautu.

    Galimas poveikis pasaulinei rinkai

    Jeigu šie telkiniai būtų plačiai pradėti naudoti, tai galėtų paveikti urano prekybos srautus ir kainodarą. Importą mažinanti Kinija taptų atsparesnė geopolitiniams trikdžiams, o didesnis savarankiškumas keistų jos vaidmenį derybose su tradiciniais tiekėjais.

    Kartu Kinija neapsiriboja vien atomine energetika: šalis paraleliai didina saulės ir vėjo elektrinių pajėgumus bei investuoja į tinklų plėtrą. Toks mišrus kursas leidžia vienu metu siekti mažesnių emisijų, didesnio energetinio saugumo ir lankstumo, o urano telkinių naujiena šioje strategijoje gali tapti papildomu svertu.