Tag: Kinija

  • Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Dronų bumas persikėlė į Londoną

    Londone vykusioje dronų parodoje ir konferencijoje „DroneX“ dėmesį traukė ne pramoginiai skraidantys įrenginiai, o technologijos, kurios jau dabar keičia saugumo, gelbėjimo ir logistikos realybę. Renginyje ryškiai matėsi tendencija, kad rinką vis labiau formuoja dvi kryptys: ukrainietiški sprendimai, užgrūdinti karo sąlygomis, ir Kinijos tiekėjų komponentai.

    Parodos dalyviai akcentavo, kad dronai sparčiai tampa ne tik filmavimo ar inspekcijų įrankiu, bet ir infrastruktūros apsaugos bei reagavimo į incidentus dalimi. Kartu daugėjo diskusijų, kaip suvaldyti augantį bepiločių srautą virš miestų ir kaip užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saugiai.

    Ukrainietiški sprendimai iš fronto

    Tarp ryškiausių parodos ekspozicijų išsiskyrė ukrainiečių gamintojai, kurie pristatė tiek platformas, tiek jų modernizavimo idėjas. Karo patirtis čia virto inžinerija: akcentuotas atsparumas trikdymui, greitas remonto ir komplektavimo ciklas bei pritaikymas realioms sąlygoms.

    Renginyje kartota mintis, kad Ukrainoje dronai seniai peržengė eksperimentų ribas ir tapo kasdieniu taktiniu įrankiu. Dalis įmonių, anot dalyvių, jau ieško ilgalaikių partnerių Vakaruose, o jų technologijos vis dažniau domina valstybines institucijas ir gynybos pramonę.

    „Kai ryšys ar navigacija trikdoma, perjungiame ant antžeminių sprendimų, kurie padeda dronui atpažinti taikinį“, – sakė vienas parodoje kalbintas Ukrainos atstovas.

    Kiniškas pranašumas slypi baterijose

    Kita aiškiai matoma parodos kryptis buvo Kinijos tiekėjai, tačiau jų akcentas dažnai krypo ne į pačius dronus, o į svarbiausią jų ribojantį veiksnį: energiją. Daug stendų siūlė baterijas, energijos valdymo modulius ir sprendimus, kurie lemia skrydžio trukmę, naudingąją apkrovą ir kainą.

    Parodoje pristatyti ir indukcinio įkrovimo sprendimai, kurie teoriškai leistų dronams automatiškai grįžti į įkrovimo platformą ir vėl kilti be žmogaus įsikišimo. Tokia infrastruktūra ypač domina gelbėjimo ir viešojo saugumo scenarijus, kai reakcijos laikas yra kritinis.

    DI, autonomija ir auganti grėsmė

    Renginyje nemažai dėmesio skirta sistemoms, kurios dronams suteikia daugiau autonomijos, įskaitant objektų aptikimą, sprendimų priėmimo pagal nustatytas taisykles modelius ir skrydžių valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai didina efektyvumą, bet kartu kelia klausimų dėl kontrolės, atsakomybės ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Lygiagrečiai augo ir priešdroninių technologijų segmentas: nuo aptikimo sistemų iki ryšio trikdymo ir kitų neutralizavimo priemonių. Parodos dalyviai pripažino, kad universalaus sprendimo, galinčio patikimai sustabdyti visų tipų dronus įvairiose situacijose, vis dar nėra.

    Diskusijose išryškėjo ir reguliavimo tema: Europoje toliau plečiami bepiločių skrydžių reikalavimai, siekiant suderinti inovacijas ir saugumą. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio identifikavimui, skrydžių zonoms, operatorių atsakomybei ir infrastruktūros apsaugai.

    Nuo gelbėjimo iki karo pramonės

    Be karinių sprendimų, parodoje buvo matyti ir civiliniai scenarijai: paieška ir gelbėjimas, objektų inspekcija, transportavimas bei mokymai specializuotose aikštelėse. Dalis dalyvių pristatė idėjas apie nuolat parengtus dronus, kurie galėtų būti aktyvuojami incidento metu ir atvykti pirmieji.

    Tuo pačiu tvyrojo akivaizdi įtampa: technologija, kuri gali atgabenti medicinos priemones ar padėti ugniagesiams, gali būti pritaikyta ir agresijai. Būtent todėl, pasak konferencijos dalyvių, kartu su rinka turi augti ir taisyklės, apsauga bei kritinės infrastruktūros atsparumas.

    „Mes turime kai ką geresnio už kortas. Mes turime dronus“, – sakė ukrainiečių atstovai, renginyje cituodami frazę, kuri, jų teigimu, tiksliai apibūdina šiandienos realybę.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Eksporto priklausomybė virto spąstais

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantos regione, baigiantis konjako vynuogių derliui augintojai jau skaičiuoja nuostolius ir planuoja dar vienus sudėtingus metus. Maždaug 300 metų tradiciją turintis gėrimas gaminamas tik griežtai apibrėžtoje vietovėje, tačiau jo ateitį šiandien lemia geopolitika ir muitų karai.

    Konjako sektorius itin priklausomas nuo užsienio rinkų: apie 98 proc. produkcijos iškeliauja už Europos Sąjungos ribų. Dėl to bet koks prekybos ribojimas ar vartotojų nuotaikų pokytis akimirksniu smogia tiek didiesiems prekės ženklams, tiek smulkiesiems vynuogynų ūkiams.

    Paklausos kritimas ir mažesnis derlius

    Pramonė fiksuoja ryškų pardavimų smukimą: per kelerius metus metinės apimtys nuo maždaug 230 mln. butelių sumažėjo iki 140 mln. Butelių. Didieji konjako namai, tokie kaip „Rémy Martin“, „Hennessy“, „Martell“ ir „Courvoisier“, atitinkamai mažino užsakymus iš vietos augintojų, nes dalis pirkėjų atšaukė sutartis.

    Šių metų sausra situaciją paradoksaliai kiek „subalansavo“ iš pasiūlos pusės, nes derlius sumažėjo. Vienas regiono vynuogininkų Matthieu Augier teigė, kad ekonomine prasme derlius gali būti 30–40 proc. mažesnis nei įprastai.

    Kinijos atsakas į ES sprendimus

    Vienas didžiausių smūgių atėjo iš Kinijos, kuri laikoma antra pagal svarbą konjako rinka po JAV ir sudaro apie ketvirtadalį eksporto. Įtampa paaštrėjo po Europos Sąjungos sprendimų dėl tarifų kiniškiems elektromobiliams, o Kinija atsakomosiomis priemonėmis nukreipė dėmesį į europietišką brendį.

    Buvo pritaikytos laikinosios rinkliavos iki 34,8 proc., nors dalis didžiųjų gamintojų vėliau gavo išimtis, sutikę laikytis neatskleistų minimalių kainų. Vis dėlto, kaip pabrėžia sektoriaus atstovai, reputacinė žala ir sutrikę platinimo kanalai rinkoje jau buvo įvykę.

    „Kai valdžia mus išskyrė ir susiejo su anti kiniška Europos politika, dalis vartotojų tiesiog nusisuko, o platintojai nustojo pirkti ir dėti produkciją į lentynas“, – sakė Nacionalinio tarpšakinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    JAV tarifas ir užsitęsęs neapibrėžtumas

    Ne mažiau svarbi problema yra JAV, kuri sudaro apie pusę konjako eksporto. Dalis tarifų buvo taikyti dar ankstesnių prekybinių ginčų metu, vėliau jie buvo sustabdyti, tačiau 2025 metais JAV vėl pritaikė platesnius tarifus prekybos partneriams.

    Po susitarimo, pasiekto Turnberry mieste Škotijoje, daugumai Europos eksporto prekių į JAV nustatytas 15 proc. tarifas, o konjakas pateko į šį sąrašą. Vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius aktyviai siekė išimčių, tačiau iki šiol aiškaus proveržio nematyti.

    „Tai sukūrė aplinką, kurioje importuotojai renkasi saugesnes alternatyvas nei konjakas“, – sakė Raphaël Delpech.

    Krizė paliečia ir regiono darbo vietas

    Konjako vertės grandinė svarbi ne tik didiesiems prekės ženklams, bet ir visai regiono ekonomikai: Prancūzijoje su šiuo sektoriumi siejama apie 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Šalia maždaug 260 prekybos namų, brandinančių ir parduodančių gėrimą, nuo konjako priklauso statinių gamintojai, distiliavimo įrangos tiekėjai, transporto įmonės ir žemės ūkio rangovai.

    Siekiant prisitaikyti prie mažėjančios paklausos, pradėtos dvi vynuogynų mažinimo programos su finansine parama: viena numato nuolatinį vynmedžių išrovimą, kita leidžia laikinai sumažinti plotus penkeriems metams. Kol kas susidomėjimas nuolatiniu pasitraukimu ribotas, nes vynuogynas daugeliui ūkių yra ilgalaikis turtas ir šeimos paveldas.

    „Vynuogynas yra gamybos priemonė. Pasodini ne keliems metams, o 40–50 metų, tai yra paveldas“, – sakė Matthieu Augier.

    Konjako sektorius taip pat kelia platesnį klausimą Europos Sąjungai: kaip kompensuoti ūkiams ir pramonėms, kurios patiria nuostolius dėl atsakomųjų priemonių, kai ES imasi prekybos apsaugos veiksmų kituose sektoriuose. Kol politinės derybos tęsiasi, gamintojams tenka spręsti, kaip išgyventi mažėjančios paklausos ir didėjančios kainų įtampos laikotarpį.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greitesni už lėktuvą? Šie traukiniai muša rekordus – Kinija pirmauja, Europa vejasi

    Greičiausi pasaulio komerciniai traukiniai jau seniai tapo technologijų varžybų simboliu: čia svarbu ne tik maksimalus greitis, bet ir stabilumas, sauga bei energijos sąnaudos. Pastaraisiais metais akivaizdus lyderis yra Kinija, kur rekordai fiksuojami tiek magnetinės levitacijos, tiek tradicinių bėgių segmente.

    Didžiausiu greičiu keleivius vežantis komercinis traukinys šiandien laikomas Šanchajaus „Transrapid“ maglev, naudojantis magnetinę levitaciją. Reguliariuose reisuose jis pasiekia iki 460 kilometrų per valandą ir iki 350 kilometrų per valandą įsibėgėja maždaug per dvi minutes.

    Šis maršrutas jungia Longyang Road stotį Pudongo rajone su Šanchajaus Pudongo oro uostu. Apie 30 kilometrų atstumą traukinys įveikia maždaug per 7,5 minutės, todėl reali kelionės trukmė dažnai prilygsta oro uosto ekspresui, tik gerokai greitesnė.

    „Maglev technologija leidžia pasiekti itin didelį greitį sumažinus trintį, tačiau tokiai sistemai būtina speciali infrastruktūra“, – sako transporto inžinerijos ekspertai, vertinantys greitųjų linijų plėtrą.

    Tarp tradicinių traukinių, riedančių ratų ir bėgių principu, Kinija taip pat išsiskiria: CR400 „Fuxing“ komerciniuose reisuose važiuoja 350 kilometrų per valandą greičiu. Maksimalus šio tipo sąstatų greitis, priklausomai nuo versijos ir bandymų sąlygų, yra dar didesnis, o dalis sprendimų orientuoti į mažesnį triukšmą ir efektyvesnį energijos vartojimą.

    Kinijoje vystoma ir naujos kartos kryptis: CR450 platforma, kurios tikslas yra apie 400 kilometrų per valandą greitis reguliariuose reisuose. Viešai skelbta, kad prototipai testuojami ir kaupia didelius bandomuosius kilometražus, o komercinis panaudojimas siejamas su naujai parengiamomis trasomis.

    Europa: mažesnis greitis, bet tvirta sistema

    Europos greitieji traukiniai paprastai važiuoja lėčiau nei Kinijos rekordistai, tačiau išsiskiria tankiu tinklu, integruotu bilietų ir jungčių planavimu bei ilgai formuota saugos kultūra. Prancūzijos TGV šeimos sąstatai istoriniuose bandymuose buvo pasiekę 574 kilometrus per valandą, nors įprastose keleivinėse kelionėse dažniausiai važiuojama apie 300–320 kilometrų per valandą.

    Vokietijoje ICE 3 eksploatuojami iki maždaug 330 kilometrų per valandą greičiu ten, kur tai leidžia infrastruktūra. Tokie maršrutai sutrumpina kelionės laiką tarp didžiųjų miestų, o patogumas dažnai tampa svarbesnis už pačius greičio rekordus.

    Japonija ir punktualumo standartas

    Japonijos „Shinkansen“ ilgą laiką buvo laikomi greitųjų traukinių etalonu, ypač dėl patikimumo ir punktualumo. Dauguma linijų eksploatuoja 285–320 kilometrų per valandą greitį, o vėlavimai per metus neretai skaičiuojami sekundėmis, kas tapo vienu iš sistemos kokybės ženklų.

    Pastaruoju metu Japonijoje ieškoma ir naujų pritaikymo scenarijų, pavyzdžiui, dalis anksčiau eksploatuotų sąstatų adaptuojami greitam krovinių gabenimui. Tai atspindi tendenciją, kai greitoji geležinkelio logistika vertinama kaip alternatyva trumpiems oro maršrutams ir kelių transportui.

    Kodėl greičio rekordai ne visada laimi

    Nors greitis traukia dėmesį, praktikoje keleiviams svarbiausia būna visos kelionės trukmė nuo durų iki durų, reisų dažnis, patikimumas ir bilieto kaina. Maglev gali būti labai greitas, tačiau jam reikia visiškai atskiros infrastruktūros, o tradiciniai greitieji traukiniai lengviau integruojami į esamus tinklus.

    Dar viena ryški kryptis yra energinis efektyvumas ir triukšmo mažinimas, nes didėjant greičiui smarkiai auga aerodinaminis pasipriešinimas. Todėl net ir valstybės, kurios gali siekti rekordų, dažnai renkasi optimalią ribą, kur greitis duoda realią naudą, bet neperžengia sąnaudų ir komforto slenksčio.

  • „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    „UBTECH“ skelbė humanoido proveržį, bet pristatymai nuvylė: paaiškėjo, kas jį iš tiesų perka

    Kinijos robotikos bendrovė „UBTECH“ pastaruoju metu sulaukė milžiniško dėmesio, kai pristatė humanoidinį robotą UWORLD U1 ir jį pavadino pirmuoju pasaulyje pilno dydžio, masiškai gaminamu bioniniu humanoidu. Įrenginys buvo pozicionuojamas kaip emocinis ir socialinis asistentas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms ar vienišiems asmenims.

    Gamintojas akcentavo realistišką biomimetinę odą ir DI funkcijas, kurios esą leidžia atpažinti emocijas bei įsiminti informaciją apie naudotoją. „UBTECH“ taip pat tvirtino, kad robotas turi patentuotą kaklo konstrukciją, skirtą natūralesniems žmogaus judesiams atkartoti.

    Pranešta, kad per trumpą laiką gauta daugiau nei 13 000 užsakymų, o vėliau pradėtos ir pirmosios siuntos. Vis dėlto Kinijos technologijų žiniasklaidoje pasirodę pranešimai rodo, kad kelias nuo užsakymų iki realios masinės gamybos yra kur kas sudėtingesnis, nei leido suprasti pirminė komunikacija.

    Užsakymai ir realios apimtys

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, dabartinės prognozės dėl pristatymų 2026 metais yra gerokai kuklesnės: kalbama apie maždaug 1 500–2 000 vienetų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su gamybos pajėgumų ribotumu ir tuo, kad humanoidų surinkimas, testavimas bei kokybės kontrolė yra gerokai sudėtingesni nei įprastų elektronikos prietaisų.

    Ne mažiau klausimų kelia ir pati užsakymų struktūra. Viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys, kad nebuvo aiškiai patvirtinta, kokia dalis skelbiamų užsakymų virto pilnu apmokėjimu, nes išankstinėje prekyboje dažnai pakanka grąžinamo avanso.

    Skelbta pradinė kaina siekė 119 800 juanių, tai yra apie 15 000 eurų. Tokia suma reikšmingai apriboja masinę paklausą tarp privačių vartotojų ir palieka rinką labiau orientuotą į turtingus technologijų entuziastus arba organizacijas.

    Paaiškėjo, kas perka pirmieji

    Didžiausias netikėtumas – pirmieji U1 gavėjai, panašu, nėra namų vartotojai. Pranešimuose teigiama, kad robotus aktyviau perka įmonės, kurios juos naudoja reprezentacijai: svečių pasitikimui, demonstracijoms, reklamai ar lankytojų pritraukimui, pavyzdžiui, automobilių salonuose.

    Tokia kryptis išryškina platesnę rinkos tendenciją: humanoidiniai robotai šiuo metu lengviau randa vietą B2B aplinkoje, kur jų vertė gali būti pagrindžiama marketingu, klientų aptarnavimu ar procesų demonstravimu. Tuo metu vartotojų segmente didžiausia kliūtis išlieka kaina, patikimumas, aptarnavimas ir reali kasdienė nauda namuose.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad vien įspūdingas prototipas dar nereiškia tvaraus produkto masinei rinkai. Norint įsitvirtinti buitiniame segmente, gamintojams tenka įrodyti tris dalykus: aiškų poreikį, saugų veikimą realiomis sąlygomis ir galimybę gaminti tūkstančiais vienetų už vartotojui priimtiną kainą.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir DI dialogo mechanizmas

    Pekino ir Vašingtono susitarimai

    Kinijos užsienio reikalų ministerija po Xi Jinpingo valstybinio vizito JAV paskelbė dokumentą, kuriame išskiriami aštuoni Vašingtono susitikimo rezultatai. Pagrindinis akcentas – abiejų šalių siekis stabilizuoti santykius ir susitarti dėl konkrečių ekonominių bei technologinių taisyklių.

    Dokumente teigiama, kad lyderiai sutarė stiprinti konstruktyvius Kinijos ir JAV ryšius, paremtus abipuse pagarba, sąžiningumu ir tarpusavio nauda. Toks tonas rodo bandymą sumažinti įtampas, kurios pastaraisiais metais labiausiai išryškėjo prekybos ir aukštųjų technologijų srityse.

    Muitai, prekyba ir nauja taryba

    Ekonominėje dalyje nurodoma, kad patvirtintas abipusis muitų mažinimas, kurio vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 27,6 mlrd. eurų.

    Taip pat numatyta pratęsti anksčiau pasiektus susitarimus ir sukurti dvišalę Prekybos tarybą, kuri turėtų prižiūrėti įgyvendinimą. Tokie žingsniai rinkoms dažniausiai siunčia signalą, kad abi pusės ieško ne vien politinių deklaracijų, bet ir techninių sprendimų, mažinančių neapibrėžtumą verslui.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitarimų dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė įsteigti formalų JAV ir Kinijos DI dialogo mechanizmą, skirtą vertinti technologijos naudą ir rizikas bei aptarti reguliavimo kryptis.

    Numatytas ir atskiras komunikacijos kanalas galimiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis, valdyti. Pasak Kinijos pusės, kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu planuojamas 2026 metų lapkritį, o tai leidžia tikėtis reguliaraus, o ne vienkartinio formato.

    Narkotikų kontrolė, Iranas ir simboliniai gestai

    Kinijos URM teigimu, tarp apčiuopiamų rezultatų įvardyta ir teisėsaugos bendradarbiavimo pažanga: bendros pastangos esą prisidėjo prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų bei cheminių pirmtakų prekybos tinklų išardymo ir dešimčių įtariamųjų sulaikymo.

    Tarptautinėje darbotvarkėje akcentuota, kad Iranas turėtų laikytis įsipareigojimų neplėtoti branduolinio ginklo, taip pat pabrėžta laisvos laivybos ir mokesčių nediktavimo tarptautiniuose vandens keliuose tema. Be to, lyderiai deklaravo ketinimus dalyvauti artėjančiuose APEC ir G20 viršūnių susitikimuose.

    Susitikimą lydėjo ir simbolika: kinų žiniasklaida skelbė, kad JAV zoologijos sodui Atlantoje perduotos dvi didžiosios pandos Ping Ping ir Fu Shuang. Tuo pat metu pranešta apie planus artimiausiu metu pasirašyti karinį memorandumą dėl krizių komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

  • Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjaką spaudžia du frontai

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės regione, baigiantis konjako vynuogių derliui, augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Istorinis, apie 300 metų siekiantis gėrimas gaminamas tik šiame regione, tačiau jo ateitį lemia ne tik orai, bet ir geopolitika.

    Gamintojai teigia atsidūrę tarp Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinės įtampos bei JAV tarifų politikos. Sektorius ypač pažeidžiamas, nes didžioji produkcijos dalis realizuojama užsienyje.

    Skaičiuojama, kad apie 98 proc. konjako pagaminama eksportui už ES ribų. Didžiausia rinka išlieka JAV, o Kinija ilgą laiką buvo antra pagal svarbą, todėl bet koks rinkų susiaurėjimas iškart persiduoda ūkiams ir tiekimo grandinei.

    Pardavimai smuko dešimtimis milijonų

    Pastaraisiais metais konjako pardavimų kreivė ryškiai leidžiasi žemyn. Nurodoma, kad pardavimai nuo 2023 metų susitraukė nuo maždaug 230 mln. iki 140 mln. butelių, o tai reiškia didelį smūgį regionui, kuriame daugelis ūkių dirba su ilgalaikėmis investicijomis.

    „Tikėjomės gero derliaus, bet galiausiai sausra padarė savo: ekonomiškai tai 30–40 proc. mažesnis derlius nei įprastai“, – sakė vynuogių augintojas Matthieu Augier.

    Sausra šįkart paradoksaliai tapo ir tam tikru pasiūlos stabdžiu, nes mažesnis derlius priartino gamybą prie krentančios paklausos. Vis dėlto tai neišsprendžia pagrindinės problemos, kai rinkos užsidaro dėl politinių sprendimų, o ne vartotojų skonio pokyčių.

    Kinijos atsakas ir JAV tarifas

    Gamintojai nuosmukį sieja su prekybos konfliktais, kurie konjaką pavertė spaudimo priemone. Po ES sprendimų dėl kiniškų elektromobilių Kinija ėmėsi veiksmų prieš europietišką brendį ir nustatė papildomus muitus, kurie kai kuriais atvejais siekė iki 34,8 proc.

    „Tapome šalutine žala prekybos kare: kai mus susiejo su anti kiniška politika, vartotojai ir platintojai pradėjo trauktis“, – sakė Nacionalinio tarpprofesinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    Antrą smūgį sudavė JAV, kurios sudaro apie pusę konjako eksporto. Po naujo JAV ir ES susitarimo daugeliui europinių prekių, įskaitant konjaką, pritaikytas 15 proc. tarifas, o tai didina kainą lentynoje ir kelia riziką importuotojams.

    Regiono ekonomika ir prašoma ES pagalba

    Konjako ekosistema Prancūzijoje siejama su maždaug 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Be ūkininkų ir distiliuotojų, nuo šio sektoriaus priklauso statinių meistrai, logistikos įmonės, žemės ūkio rangovai ir prekybos namai, brandinantys bei parduodantys gėrimą.

    Siekiant prisitaikyti prie mažesnės paklausos, įgyvendinamos vynmedžių išrovimo programos, numatančios nuolatinį arba laikiną plotų mažinimą. Vis dėlto įsitraukimas ribotas, nes vynuogynas daugeliui šeimų yra ilgalaikė investicija ir paveldas, planuojamas keliems dešimtmečiams.

    Pramonė kreipėsi į Europos Komisiją, diskusijos vyksta ir su Prancūzijos valdžia, tačiau sektorius akcentuoja esminį klausimą: jei ES prekybos politika provokuoja atsakomąsias priemones, reikia aiškaus solidarumo mechanizmo labiausiai nukentėjusiems.

    Gamintojai tikisi, kad atsigavimas pirmiausia priklausys nuo JAV rinkos, o Kinijos sugrįžimas, jų vertinimu, gali užtrukti ilgiau. Tuo metu ūkiams svarbiausia išlieka nuspėjamumas, nes konjako gamyboje sprendimai priimami metams į priekį, o brandinimas skaičiuojamas dešimtmečiais.