Tag: Kinija

  • Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Naujas Šanchajaus simbolis

    Šanchajuje oficialiai atidaryta Didžioji opera – vienas didžiausių šiuolaikinių operos kompleksų pasaulyje, užimantis 146 786 kvadratinių metrų plotą. Pastatas iškilo prie Huangpu upės Pudongo rajone, kur greta futuristinių dangoraižių formuojamas naujas miesto kultūros branduolys.

    Išskirtiniausias akcentas – stogas, primenantis išskleistą tradicinę kinišką vėduoklę. Architektai pabrėžia, kad forma sąmoningai siejama ir su judesiu bei vandens ritmu, kad pastatas organiškai įsilietų į upės krantinės kraštovaizdį.

    Kas suprojektavo ir kaip veiks opera

    Projektą parengė Norvegijos architektūros studija „Snøhetta“, atrinkta tarptautiniame konkurse 2016 metais. Vėliau buvo suburtas tarptautinis ekspertų konsorciumas, o galutinis rezultatas pristatytas kaip daugiafunkcis scenos menų ir viešųjų erdvių kompleksas.

    Operoje įrengtos trys salės: pagrindinė Harmony Hall su 2 000 vietų, Soar Theatre, pritaikyta 1 200 žiūrovų, ir Open Stage, kurioje gali būti apie 1 000 žmonių. Iš viso komplekse numatyta 4 200 sėdimų vietų, o programoje žadama derinti klasikinę operą, simfoninę muziką ir eksperimentinius pastatymus.

    Be scenų, lankytojams įrengtos edukacinės ir parodų erdvės, taip pat restoranai bei poilsio zonos. Tokia koncepcija atspindi globalią tendenciją, kai didieji kultūros pastatai projektuojami ne tik vakariniams renginiams, bet ir kaip dienos metu gyvi, miestui atviri traukos centrai.

    Architektūra, kuri kviečia užlipti ant stogo

    Viena įspūdingiausių komplekso detalių – spiraliniai laiptai, kuriais kylama iki stogo. Šiai konstrukcijai panaudota 1 850 kubinių metrų betono, įskaitant 350 kubinių metrų itin didelio atsparumo UHPC betono, o darbai, kaip skelbiama, truko apie 12 mėnesių.

    Laiptai pereina į stogo trasą, suprojektuotą kaip visus metus veikianti apžvalgos terasa. Nuo jos atsiveria Huangpu upė ir Šanchajaus panorama, o viešai prieinami lygiai sujungia pastatą su parku ir krantine, stiprindami pėsčiųjų ryšį su miesto viešosiomis erdvėmis.

    „Platus judesys apgaubia teritoriją, atkartodamas Huangpu upės potvynių ir atoslūgių ritmą bei miesto pulsą“, – sakė „Snøhetta“.

    Pastato viduje nuotaika kinta priklausomai nuo paros laiko, nes architektūroje akcentuojami dideli įstiklinti plotai. Skelbiama, kad stiklinio fasado plotas siekia apie 16 000 kvadratinių metrų, o didžiausios stiklo plokštės yra beveik 13 metrų aukščio ir gali sverti iki 9,4 tonos.

    Studija išskiria tris kertines idėjas, kurios formavo projektą: judėjimą, priklausymą ir patirtį. Ši schema apima tiek pastato logiką lankytojui, tiek viešųjų erdvių atvirumą, tiek emocinę atmosferą, kurios siekiama iš atlikėjų ir žiūrovų perspektyvos.

    „Projektas plečia prieigą prie kultūros ir kartu sukuria naują platformą meninei raiškai bei pilietiniam įsitraukimui“, – teigė „Snøhetta“.

    Didžioji opera įsilieja į nuoseklią Šanchajaus strategiją stiprinti tarptautinį miesto įvaizdį per ikoninę architektūrą ir didelius kultūros infrastruktūros projektus. Pastatas jau dabar vertinamas kaip naujas Pudongo orientyras, galintis pritraukti ne tik operos gerbėjus, bet ir miesto svečius, ieškančius išskirtinių architektūrinių patirčių.

    Skelbiama, kad statybos buvo baigtos 2026 metų birželį, o oficialus atidarymas įvyko 2026 metų spalio 17 dieną. Atidarymą lydėjo inauguruojantis pasirodymas, žymintis naujo kultūros centro startą.

  • Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    2026 metais centrinių bankų aukso rinkoje ryškėja priešingos kryptys: Rusija ir Kazachstanas mažina atsargas, o Kinija ir Lenkija jas didina. Toks persiskirstymas kelia klausimų, ar tai reiškia platesnį posūkį rinkoje, ar tik atskirų šalių taktinius sprendimus.

    Rusijos centrinis bankas šiemet nuosekliai pardavinėjo auksą, o vien rugsėjo mėnesį atsargos, skaičiuojama, sumažėjo apie 6,2 tonos. Nuo metų pradžios bendras mažėjimas siekia apie 62 tonas, o tokio tempo šiuolaikinėje šalies istorijoje beveik nebuvo, išskyrus 1998 metų epizodą.

    Kas stumia Rusiją parduoti?

    Rinkos dalyviai tokį žingsnį sieja su Rusijos biudžeto įtampa ir poreikiu didinti finansavimą gynybos sektoriui dėl karo Ukrainoje. Akcentuojama ir tai, kad dalis sandorių, tikėtina, vyksta ne Londono tauriųjų metalų rinkoje, todėl poveikis pasaulinei kainai gali būti ribotas.

    Pagal Honkongo prekybos statistiką, nuo sausio iki liepos į Honkongą pateko apie 100 tonų rusiško aukso, beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai stiprina prielaidą, kad dalis srautų nukreipiama į Azijos prekybos centrus, o pirkėjų grandinėje gali dalyvauti ir Kinijos centrinis bankas.

    Kazachstanas fiksuoja pelną

    Prie parduodančiųjų jungiasi ir Kazachstanas, pranešęs apie ketinimus iki metų pabaigos sumažinti aukso dalį rezervuose iki 75 proc. Pirmuosius 2026 metų mėnesius šalis buvo tarp aktyviausių pirkėjų, todėl sprendimas mažinti dalį rinkai pasirodė netikėtas.

    Paaiškinimas dažniausiai siejamas su pragmatiškais motyvais: biudžeto deficitų dengimu arba pelno fiksavimu po ilgo pirkimų laikotarpio. Kadangi planuojamas pokytis yra santykinai nedidelis ir pardavimai būtų išdėstyti laike, tikėtina, kad poveikis pasaulinei paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai bus ribotas.

    Lenkija ir Kinija renkasi priešingą kryptį

    Kol vieni mažina atsargas, Lenkijos centrinis bankas toliau didina aukso rezervus ir priartėjo prie viešai aptariamo 700 tonų tikslo. Argumentas paprastas: didesnės atsargos gali gerinti šalies kredito vertinimą, didinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir veikti kaip finansinė „pagalvė“ krizėse.

    Kinijos atveju aukso pirkimai dažnai aiškinami siekiu diversifikuoti tarptautines atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų rezervinių valiutų. Dėl to net ir Rusijos ar Kazachstano pardavimai nebūtinai reiškia bendrą centrinių bankų atsitraukimą nuo aukso kaip strateginio turto.

    Investuotojams toks centrinių bankų elgesio išsiskyrimas siunčia dviprasmį signalą. Viena vertus, dalis šalių fiksuoja pelną, kita vertus, ilgalaikė paklausa iš institucinių pirkėjų išlieka, o auksas ir toliau vertinamas kaip apsidraudimo priemonė geopolitinių ir infliacinių rizikų laikotarpiais.

  • ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES ir Kinijos prekyba aštrėja

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius teigia, kad derybose su Pekinu Briuselis balansuoja ant plonos ribos: siekia sumažinti priklausomybę nuo kiniško importo, bet kartu vengia konflikto, kuris galėtų smogti Europos eksportui.

    Pasak jo, vien tradicinių prekybos priemonių gali nebepakakti, todėl vis dažniau svarstomas platesnis, politiniais argumentais grįstas atsakas, apimantis ir pramonės apsaugą, ir strateginių tiekimo grandinių stiprinimą.

    „Turime veikti ne tik įprastais prekybos metodais, bet ir politiškai apskaičiuoti, kaip subalansuoti Kinijos ir Europos Sąjungos prekybą“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Per pastaruosius mėnesius ES ir Kinija susitarė dėl hibridinių automobilių importo ribojimo iš Kinijos, tačiau Briuselyje pripažįstama, kad tai vargu ar iš esmės pakeis bendrą vaizdą. Europos Komisija viešai akcentuoja, kad ES prekybos deficitas su Kinija pasiekė maždaug 1 milijardą eurų per dieną, o tai didina politinį spaudimą imtis griežtesnių veiksmų.

    Pagal susitarimą numatytos šaliai priskirtos kvotos, leidžiančios į ES rinką įvežti iki 350 000 kiniškų hibridinių automobilių per metus ketverius metus. Kvotos koregavimui nustatytas 6 proc. metinis pokytis, tačiau kartu Briuselis signalizuoja, kad tokių priemonių gali daugėti ir kituose sektoriuose.

    Derybų grafikas ir naujos priemonės

    ES ir Kinijos diskusijos iki metų pabaigos vyksta techniniu lygiu, o politinės derybos planuojamos 2027 metų sausį ir kovą. Tuo pat metu Europos Komisija siekia gauti daugiau manevro laisvės greitiems sprendimams, jei rinkoje kiltų staigių sukrėtimų ar būtų fiksuojamas ekonominis spaudimas.

    Praėjusią savaitę ES lyderiai suteikė Europos Komisijai politinį mandatą dirbti su vadinamuoju „kill switch“ mechanizmu, kuris leistų laikinai ar tiksliai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei būtų nustatyti rinkos iškraipymai. Briuselyje ši idėja vertinama kaip galimybė greičiau reaguoti į situacijas, kai tradicinės procedūros užtrunka.

    Kokių sektorių ginčai gali plėstis?

    Europos Komisija taip pat rengia naują instrumentą, skirtą skatinti ES įmones diversifikuoti strateginių produktų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų ES politiką, kuri siekia didesnio ekonominio saugumo ir atsparumo tiekimo grandinėms.

    Lygiagrečiai svarstomos ir papildomos vienašalės prekybos gynybos priemonės, kurios gali paliesti kinų chemijos bei pramonės įrangos segmentus. ES pareigūnai atvirai įspėja, kad tai didina atsakomųjų Pekino veiksmų tikimybę, ypač jei priemonės bus pritaikytos plačiai.

    Naujausi Kinijos muitinės duomenys rodo, kad eksportas į ES toliau augo ir per metus šoktelėjo 25 proc. Toks augimas Briuselyje laikomas papildomu argumentu, kodėl vien tik derybų gali neužtekti ir reikės griežtesnių, sisteminių sprendimų.

  • Lenkijos baldų eksportas vis dar pasaulio trejetuke, bet pelningumas krenta ir daugėja atleidimų

    Lenkijos baldų pramonė ilgą laiką buvo laikoma viena stipriausių šalies eksporto atramų, tačiau pastarieji metai atskleidžia vis daugiau įtampos ženklų. Nors sektorius išlieka tarp pasaulinių lyderių, paklausos kritimas Europoje ir konkurencija iš Kinijos verčia įmones persvarstyti kainodarą, investicijas ir darbuotojų skaičių.

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Lenkija išlaikė trečią vietą pasaulyje pagal baldų eksportą, užimdama apie 6 proc. pasaulinės rinkos. Toks rezultatas rodo sektoriaus mastą ir gebėjimą konkuruoti kokybe bei logistiniu artumu pagrindinėms Europos rinkoms, tačiau vien aukštos pozicijos reitinguose nebeužtenka.

    Pasaulinė baldų rinka pastaruoju laikotarpiu augo netolygiai, o pardavimų dinamika išliko jautri palūkanų normoms ir būsto rinkos ciklams. Kai būsto sandorių mažėja, vartotojai dažniau atideda didesnius pirkinius, todėl baldų gamintojai pirmieji pajunta sumažėjusius užsakymus.

    Kodėl maržos spaudžiamos?

    Bankų analitikų skaičiavimais, vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas 2025 metais smuko iki maždaug 4 proc. Tai signalas, kad net ir didelės apimtys ne visada užtikrina stabilų pelną, ypač kai kartu kyla darbo sąnaudos, energijos kainos ir žaliavų kaštai.

    Gamintojai susiduria su dilema: didėjančias sąnaudas natūraliai norisi perkelti pirkėjams, bet silpna paklausa ir agresyvi kainų konkurencija riboja galimybes kelti kainas. Dėl to didėja spaudimas efektyvinti procesus, automatizuoti gamybą ir daugiau uždirbti ne per kainą, o per produkto vertę.

    „Visais 2026 metais tikimasi nedidelio baldų gamintojų pajamų mažėjimo ir išliekančio spaudimo maržoms“, – sakė banko PKO BP analitikai.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsigaunanti paklausa Europoje teoriškai galėtų paremti sektorių vėlesniais metais, tačiau daug lems vartojimo atsigavimo tempas pagrindinėse eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, ir būsto rinkos atsigavimas. Jei namų ūkių išlaidos ir būsto įsigijimas išliks vangūs, baldų segmentui bus sunku grįžti į spartesnį augimą.

    Kinijos konkurencija ir eksporto rizikos

    Kinija išlieka didžiausia pasaulio baldų eksportuotoja, todėl jos kainodara ir gamybos mastas daro tiesioginį poveikį Europos rinkai. Net kai Kinijos eksportas į dalį rinkų mažėja, pigesnės produkcijos pasiūla dažnai išlieka pakankama, kad spaustų kainas ir mažintų Europos gamintojų derybinę galią.

    Lenkijos baldų sektoriaus stiprybė – kokybė, lankstumas ir geografinis artumas didžiausiems ES pirkėjams, leidžiantis greičiau pristatyti produkciją ir mažinti logistikos rizikas. Vis dėlto silpnesnė vieta – santykinai mažesnė diversifikacija už Europos ribų, todėl užsitęsęs paklausos nuosmukis ES gali smogti ypač skausmingai.

    Kita struktūrinė problema – nevienodas automatizacijos lygis. Įmonės, kurios vėliau pradėjo investuoti į modernizaciją, dažniau patiria didesnį sąnaudų šuolį, kai auga atlyginimai, o našumo didėjimas nespėja iš paskos.

    Atleidimai ir gamybos apimčių mažėjimas

    Lenkijos plėtros fondas PFR prognozuoja, kad 2026 metais medienos ir baldų pramonės parduotos produkcijos vertė mažės. Tai rodo, kad sektoriui kol kas nepavyksta stabiliai sugrįžti į augimo trajektoriją po ankstesnių metų svyravimų.

    Silpnesni eksporto rezultatai tiesiogiai matomi darbo rinkoje: per kelerius metus darbuotojų skaičius baldų gamyboje sumažėjo maždaug 27 000. PFR vertinimu, užimtumas sektoriuje nusileido iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o papildomą spaudimą didina ir etatų mažėjimas susijusioje medienos pramonėje.

    Šiuo metu Lenkijos baldų sektorių sudaro daugiau nei 32 000 įmonių, dauguma jų – mikroįmonės. Kartu veikia ir didesni rinkos žaidėjai, kurių metinės pajamos viršija 23 000 000 eurų, tačiau net ir jie, esant menkesnei paklausai, priversti atidžiau valdyti atsargas, kaštus ir investicijų planus.

    Artimiausio laikotarpio kryptis vis aiškesnė: norint išlaikyti pozicijas pasaulio trejetuke, sektoriui reikės didinti našumą, labiau automatizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir mažinti priklausomybę nuo vieno ar dviejų pagrindinių eksporto regionų.

  • Kinijos technologijų milžinai užvertė „Nvidia“ užsakymais: 3 mln. GPU ir gamybos limitai iki 2027 metų

    Kinijos technologijų bendrovės ByteDance, Alibaba ir Tencent pateikė itin didelės apimties užsakymus „Nvidia“ vaizdo plokštėms RTX PRO 5500. Skelbiama, kad kalbama apie daugiau nei 3 mln. vienetų, o bendra kataloginė vertė siekia apie 32 mlrd. eurų.

    Šis pirkimų šuolis siejamas su JAV eksporto ribojimais, kurie apribojo pažangiausių duomenų centrams skirtų „Nvidia“ sprendimų tiekimą į Kiniją. Dėl to dalis Kinijos klientų skuba rezervuoti alternatyvius, reikalavimus atitinkančius modelius, net jei jų našumas mažesnis.

    Gamybos apimtys atsilieka nuo paklausos

    Remiantis tarptautinės naujienų agentūros informacija, „Nvidia“ partneriams ir klientams signalizavo, kad negali garantuoti visų užsakymų įvykdymo, nes paklausa viršija suplanuotą gamybą. Vienas iš šaltinių nurodė, kad kai kuriems pirkėjams gali tekti tenkintis tik 5–10 proc. pageidauto kiekio.

    Taip pat minima, jog 2027 metais „Nvidia“ visame pasaulyje galėtų pagaminti daugiausia apie 3 mln. RTX PRO 5500 vienetų per metus. Tuo metu vien iš Kinijos klientų užsakymų mastas, kaip teigiama, gali viršyti 6 mln. vienetų.

    Eksporto ribojimai keičia rinką

    JAV eksporto kontrolė pastaraisiais metais buvo griežtinama, ypač didelio našumo skaičiavimams ir DI mokymui tinkamiems lustams. Dalis pažangiausių „Nvidia“ produktų, skirtų didelio masto duomenų centrams, Kinijos rinkai tampa neprieinami arba reikalauja licencijų, todėl įmonės ieško legalių alternatyvų.

    RTX PRO 5500 pozicionuojamas kaip profesionalioms darbo stotims skirtas sprendimas, dažniau naudojamas inžinerijoje, kūrybinėje grafikoje ar skaičiavimuose vienoje darbo vietoje. Vis dėlto jis išlieka vienas galingiausių „Nvidia“ variantų, kurį Kinijos klientams dar lengviau įsigyti laikantis eksporto taisyklių.

    Kinijos atsakas: vietiniai lustai, bet atotrūkis išlieka

    Ribojimai skatina Kinijos bendroves aktyviau remtis vietiniais tiekėjais ir spartinti vidaus lustų ekosistemą. Kinijos valdžia taip pat ragina didinti vietoje sukurtų puslaidininkių naudojimą, o kai kurie gamintojai, įskaitant „Huawei“, šioje situacijoje stiprina pozicijas.

    Vis dėlto Kinijos lustų gamintojams sudėtinga priartėti prie JAV lyderių našumo ir mastelio, ypač kai daliai kritinės gamybos įrangos bei technologijų taikomi atskiri apribojimai. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu paklausa „Nvidia“ įrangai Kinijoje gali išlikti didelė net ir esant griežtesnėms taisyklėms.

  • Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Virš Lenkijos danguje vėl pastebėtas kosminės raketos konstrukcijos elementas. Šįkart, remiantis stebėtojų pateiktais duomenimis, tai buvo kelių tonų masės kinų raketos „Zhuque-2E“ pakopos dalis, kurią užfiksavo stebėjimų tinklo „Skytinel“ kameros.

    Apie galimą objekto praskriejimą iš anksto perspėjo Lenkijos kosmoso agentūra POLSA, stebinti orbitinių objektų trajektorijas ir galimas rizikas. Agentūra nurodė, kad vertinamas ir deorbitacijos scenarijus, tačiau vėliau pranešta, jog kritimo virš šalies tikimybė nepasitvirtino.

    „Gavę POLSA įspėjimą pradėjome tikslingai sekti objektą ir sujungėme kelių stočių matavimus į vieną trajektoriją“, – sakė „Skytinel“ atstovai.

    „Skytinel“ duomenimis, skrydis virš Lenkijos vyko maždaug 150 kilometrų aukštyje. Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis dažniausiai skrieja apie 400 kilometrų aukštyje, todėl tokie objektai dažniau fiksuojami ne kaip ryškus „kūnas danguje“, o kaip greitas, trumpas pėdsakas kamerų įrašuose.

    Skaičiuojama, kad apie 5 tonas sveriantis elementas judėjo maždaug 29 000 kilometrų per valandą greičiu. „Skytinel“ tikslina, kad užfiksuotas praskriejimo laikas buvo 2026 metų spalio 18 dieną nuo 06:13:00 iki 06:14:25 Lenkijos laiku.

    Trajektorijos žymėjimai rodo, kad objektas virš šalies pasirodė pietuose, ties regionu netoli Bielsko-Bialos, ir judėjo šiaurės kryptimi, link Švedijos pakrantės. Toks maršrutas atitinka žemosios Žemės orbitos objektams būdingą greitą praskriejimą per kelias dešimtis sekundžių ar porą minučių.

    POLSA nurodė tęsianti situacijos stebėseną ir galutinę informaciją žadėjo pateikti 2026 metų spalio 19 dieną, kai bus surinkti ir patikrinti visi matavimai. Tokiais atvejais institucijos vertina orbitos parametrus, atmosferos pasipriešinimo įtaką ir tai, ar objektas gali pradėti nekontroliuojamai leistis.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosminių šiukšlių ir raketų pakopų grįžimai į atmosferą tampa vis dažnesni dėl augančio paleidimų skaičiaus. Dauguma fragmentų sudega atmosferoje, tačiau stebėjimo tinklai ir nacionalinės agentūros vis dažniau viešai skelbia įspėjimus, kad visuomenė žinotų apie neįprastus reiškinius danguje ir sumažėtų dezinformacijos rizika.

  • Kinijos miškuose aptiktas milžiniškas grybas: jo šaknys siekia dinozaurų išnykimo laikus

    Kinijos miškuose aptiktas milžiniškas grybas: jo šaknys siekia dinozaurų išnykimo laikus

    Mokslininkai pietvakarių Kinijoje aprašė įspūdingo dydžio grybą, kurio vaisiakūniai gali užaugti iki 50 centimetrų aukščio ir sverti iki 2,2 kilogramo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai didžiausios iki šiol žinomos vaisiakūnių struktūros tarp aukšliagrybių, vienos gausiausių grybų grupių.

    Neįprastos balkšvos struktūros aptiktos Junano provincijoje skirtingose buveinėse, įskaitant spygliuočių ir tropinius miškus. Grybas augo greta medžių šaknų ar iš dirvožemio jų kaimynystėje, o dalis radinių siejama ir su kamštiniu ąžuolu.

    Vien dydžio sensacija neapsiribojo. Išsamūs morfologijos tyrimai, filogenetinės analizės ir DNR sekoskaita parodė, kad šis organizmas nepriklauso jokiai anksčiau aprašytai grupei genties ir net šeimos lygiu.

    Dėl to mokslininkai pasiūlė naują gentį Dianjunus ir naują šeimą Dianjunaceae, priskirtą Xylariales eilei. Šios eilės grybai dažnai siejami su sudėtingų augalinių junginių skaidymu, todėl jie svarbūs miškų medžiagų apytakos procesams.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė ne tik taksonomija, bet ir evoliucinė istorija. Remdamiesi genetiniais palyginimais su kitų grybų genomais, autoriai įvertino, kad Dianjunaceae linija galėjo atsiskirti maždaug prieš 65 milijonus metų, netrukus po kreidos ir paleogeno masinio išnykimo.

    Tas planetos lūžis, įvykęs maždaug prieš 66 milijonus metų, siejamas su staigiais klimato ir ekosistemų pokyčiais, po kurių išnyko apie 75 proc. rūšių. Tyrėjų teigimu, po tokio sukrėtimo miškuose galėjo gausėti negyvos organinės medžiagos, o tai būtų sudarę naujų nišų medieną skaidantiems grybams.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog masinis išnykimas sukėlė šios linijos atsiradimą. Tai hipotezė, grindžiama laiko sutapimu ir tikėtinais ekologiniais mechanizmais, kuriuos dar reikia tikrinti papildomais duomenimis.

    Lieka atviras ir klausimas, kodėl grybas išaugina tokias stambias struktūras. Viena iš aiškinimų krypčių yra sporų platinimas: tankiuose miškuose aukštesni vaisiakūniai gali efektyviau paskleisti sporas virš paklotės ir augalijos, tačiau tokia strategija reikalauja daug energijos ir turėtų atsipirkti tik tam tikromis sąlygomis.

    Šis atradimas papildo sparčiai augančią žinių bazę apie grybų įvairovę ir primena, kad net gerai ištirtose grupėse vis dar aptinkama organizmų, keičiančių mokslinį žemėlapį. Tyrėjai tikisi, kad tolesni darbai padės geriau suprasti, kokie genetiniai ir aplinkos veiksniai lėmė tokį išskirtinį dydį bei ilgą evoliucinę istoriją.

  • Kinijoje aptiktas iki 2,2 kilogramo sveriantis grybų milžinas: mokslininkai skelbia naują rūšį

    Kinijos Junano provincijoje mokslininkai aprašė neįprastai didelį grybą, kurio vaisiakūniai gali užaugti iki maždaug 50 centimetrų aukščio ir sverti iki 2,2 kilogramo. Tyrėjų teigimu, tai nauja mokslui rūšis, kuri dėl savo išskirtinių požymių priskirta ne tik naujai genčiai, bet ir naujai grybų šeimai.

    Naujoji rūšis pavadinta Dianjunus rex, o radiniai aptikti skirtinguose Junano regionuose: tiek vidutinio klimato spygliuočių miškuose, tiek tropinių miškų teritorijose. Lauko tyrimų metu pastebėtos stambios, balkšvos struktūros, kurios paaiškėjo esančios šios rūšies vaisiakūniai.

    Grybas priskiriamas askomicetams, dar vadinamiems sterbliniais grybais. Tai viena didžiausių grybų grupių, kurios atstovai dažnai neturi įprastos kepurėlės ir koto, o sporas formuoja specialiose maišelio formos struktūrose, esančiose vaisiakūnių viduje arba jų paviršiuje.

    Mokslininkai nurodo, kad genetiniai tyrimai, kartu įvertinus išorinius požymius, patvirtino: radinys yra išskirtinis evoliuciškai. Artimiausiu žinomu giminaičiu įvardijamas palyginti nepastebimas grybas Graphostroma platystoma, dažniausiai aptinkamas ant negyvos lapuočių medienos Šiaurės pusrutulyje.

    Be pačios rūšies aprašymo, tyrėjai bandė įvertinti ir jos evoliucinę kilmę. Pasitelkus vadinamojo molekulinio laikrodžio metodą ir lyginant DNR su kitų grybų genomais, teigiama, kad naujai pasiūlyta šeima galėjo atsirasti maždaug prieš 65 milijonus metų.

    Šis laikotarpis siejamas su dideliais Žemės ekosistemų pokyčiais po kreidos ir paleogeno ribos masinio išnykimo. Mokslininkų vertinimu, tuomet miškuose galėjo smarkiai padaugėti negyvos augalinės medžiagos, o tai medieną skaidantiems grybams galėjo sudaryti palankesnes sąlygas sparčiau plisti ir įvairėti.

    Tokie atradimai svarbūs ne tik dėl rekordinių matmenų. Jie primena, kad net ir šiuolaikiniais metodais ištirtuose regionuose vis dar aptinkama didelių, anksčiau nepastebėtų organizmų linijų, o genetiniai tyrimai gali iš esmės pakeisti supratimą apie jų giminystės ryšius ir grybų įvairovės istoriją.

  • Kinai per vieną dieną atidarė 1 142 km greitųjų geležinkelių: tempas stebina net Europą

    Kinai per vieną dieną atidarė 1 142 km greitųjų geležinkelių: tempas stebina net Europą

    Kinija toliau plečia greitųjų geležinkelių tinklą ir per vieną dieną atidarė keturias naujas atkarpas, kurių bendras ilgis siekia 1 142 kilometrus. Toks mastas, įgyvendintas per itin trumpą laiką, dar kartą parodė, kad šalis išlieka pasauline lydere šioje infrastruktūros srityje.

    Naujos linijos pradėtos eksploatuoti rugsėjo 28 dieną, minint 77-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines. Tai vienas didžiausių vienos dienos greitųjų geležinkelių tinklo išplėtimų, kurį lėmė ilgalaikė valstybės strategija jungti regionus greitesnėmis ir talpesnėmis viešojo transporto jungtimis.

    Ilgiausia atkarpa – 552 km

    Didžiausia iš keturių atidarytų linijų – 552 kilometrų ruožas tarp Siunganio ir Šangčiu, priklausantis Pekino–Honkongo koridoriui. Skelbiama, kad kelionės laikas šiame ruože sutrumpėjo iki 2 valandų 27 minučių, o maršrute įrengta 16 stočių.

    Projektinis greitis čia siekia 350 kilometrų per valandą, o statybos pradėtos 2022 metais. Tokie greičiai Kinijoje jau tapo standartu pagrindiniuose greitųjų traukinių maršrutuose, kurie sujungia didmiesčius ir sparčiai augančius ekonominius regionus.

    Keturios linijos, skirtingi regionai

    Dar viena nauja jungtis – 171 kilometro ruožas tarp Siano ir Ankang, priklausantis Siano–Čongčingo krypčiai. Pranešama, kad kelionė čia sutrumpėjo iki maždaug 45 minučių, o linijoje numatytos penkios stotys ir 350 kilometrų per valandą projektinis greitis.

    Taip pat atidarytas 101 kilometro ruožas tarp Ičango ir Singšanio, kuriame kelionės laikas, skelbiama, sumažėjo iki maždaug 30 minučių. Ketvirtoji atkarpa – 318 kilometrų maršrutas tarp Harbino ir Ičuno, projektuotas iki 250 kilometrų per valandą greičiui ir laikomas šiauriausia naujų greitųjų linijų plėtros kryptimi.

    50 tūkst. km tinklas ir dar didesnės ambicijos

    Kinija šiuo metu turi daugiau nei 50 000 kilometrų greitųjų geležinkelių tinklą, kuris sudaro apie 70 proc. pasaulio tokio tipo infrastruktūros. Šis mastas leidžia šaliai pasiūlyti alternatyvą trumpiems vidaus skrydžiams ir sparčiai perkelti keleivių srautus į geležinkelius.

    Komerciniai greitieji traukiniai Kinijoje dažniausiai eksploatuojami iki 350 kilometrų per valandą greičiu, tačiau toliau vystomos ir dar spartesnės platformos. Tarp ambicingiausių krypčių minimi naujos kartos traukiniai, kuriems numatomas 400 kilometrų per valandą komercinis greitis, taip pat magnetinės levitacijos sprendimai, kurie jau dabar leidžia pasiekti iki 460 kilometrų per valandą greitį keleiviniuose reisuose.

  • ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.

    Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.

    Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.

    „Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

    Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.

    Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.

    Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.

    Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.

    „Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.

    Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.

    Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.