CP v2

Tag: Kinija

  • JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    Jungtinės Valstijos viešai patvirtino turinčios kosminę ginkluotę, dislokuotą Žemės orbitoje. Apie tai prabilta konferencijoje, skirtoje oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės temoms, tačiau detalių beveik nepateikta.

    Pareiškimą paskelbė JAV karinės aviacijos atstovas Troy Meink, akcentavęs, kad tokie pajėgumai reikalingi siekiant išlaikyti pranašumą prieš priešiškas valstybes ir reaguoti į besikeičiančias grėsmes. Kada konkrečiai sistema ar sistemos buvo iškeltos į orbitą ir kokias funkcijas atlieka, neatskleista.

    Ką reiškia „ginklas kosmose“?

    Terminas kosminė ginkluotė viešojoje erdvėje dažnai vartojamas plačiai, todėl vien tik patvirtinimas dar neatsako, ar kalbama apie puolamuosius, ar apie gynybinius pajėgumus. Ekspertų diskusijose tokiai kategorijai gali būti priskiriamos sistemos, skirtos trikdyti, apakinti, neutralizuoti ar kitaip paveikti priešininko palydovus.

    Pastaraisiais metais daugėja signalų, kad valstybės investuoja į priemones, galinčias paveikti kosminę infrastruktūrą, nuo ryšio iki žvalgybos ir navigacijos. Būtent palydovai yra kritinė grandis šiuolaikinėms kariuomenėms, todėl jų pažeidžiamumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė rizika.

    Lenktynės dėl pranašumo orbitoje

    Vašingtonas atvirai įvardija, kad konkurencija kosmose stiprėja, ypač augant Kinijos kosmoso programos tempui ir plečiantis Rusijos kariniams pajėgumams. Dėl to kosmosas vis dažniau apibūdinamas kaip atskira operacinė erdvė, kurioje reikia ne tik stebėti, bet ir aktyviai ginti infrastruktūrą.

    JAV jau 2019 metais įkūrė Jungtinių Valstijų kosmines pajėgas, kurių vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti šalies interesų apsaugą kosmose. Pastaraisiais metais taip pat ryškėja kryptis stiprinti tiek atgrasymo, tiek aktyvios gynybos priemones, kurios teoriškai gali apimti ir puolamojo pobūdžio galimybes.

    Politinis fonas ir platesnė gynybos vizija

    JAV politinėje darbotvarkėje kosminiai pajėgumai siejami su platesnėmis priešraketinės ir oro gynybos idėjomis, kuriose vis dažniau akcentuojamas daugiapakopis principas. Tokio tipo sistemoms būtini patikimi jutikliai, ryšys ir ankstyvas perspėjimas, o dalis šių funkcijų natūraliai perkeliama į orbitą.

    Nors tarptautinės taisyklės riboja masinio naikinimo ginklų dislokavimą kosmose, jos ne visada aiškiai apibrėžia kitas priemones, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams. Dėl to kiekvienas oficialus patvirtinimas, kad orbitoje jau yra ginkluotė, didina įtampą ir paskatina diskusijas dėl naujų saugumo susitarimų poreikio.

    Šiuo metu JAV patvirtinimas palieka daugiau klausimų nei atsakymų: ar tai vienkartinė technologija, ar kelių sistemų visuma, ar gynybinė priemonė, ar realiai kovai pritaikytas pajėgumas. Tačiau pati komunikacija rodo tendenciją, kad kosmoso militarizacija iš neoficialių užuominų pereina į atvirą strateginę laikyseną.

  • Kinijoje nutiesė plastikinę kelių dangą: į asfaltą įmaišė per 6 000 perdirbtų pieno butelių

    Šanchajuje dar 2021 metais įgyvendintas neįprastas infrastruktūros bandymas: universiteto teritorijoje nutiestas kelio ruožas, kuriam panaudotos perdirbtos plastiko atliekos, įskaitant daugiau kaip 6 000 panaudotų pieno butelių. Idėja paprasta, bet ambicinga – dalį įprastų asfalto sudedamųjų pakeisti perdirbtu polimeru, kad mažiau atliekų patektų į sąvartynus.

    Projektas įgyvendintas Rytų Kinijos mokslo ir technologijų universitete, bendradarbiaujant su chemijos pramonei atstovaujančia bendrove „Dow“ ir pieno prekės ženklu „Shiny Meadow“. Kelio danga sukurta naudojant polimerais modifikuotą asfaltą – tai technologija, kai į bitumą ar asfalto mišinį įmaišomi polimerai, siekiant pagerinti eksploatacines savybes.

    Nors tokie buteliai teoriškai gali būti perdirbami, praktikoje perdirbėjai jų dažnai vengia dėl užterštumo. Pieno likučiai ir organinės priemaišos apsunkina rūšiavimą bei plovimą, todėl atliekų tvarkytojams tai tampa brangesniu ir mažiau patraukliu srautu.

    Dėl šios priežasties dalis plastiko, kuris „ant popieriaus“ laikomas perdirbamu, realiame gyvenime praranda vertę ir keliauja į mišrių atliekų grandinę. Kelio dangos projektas buvo pristatytas kaip būdas sukurti alternatyvų tokio plastiko panaudojimo kelią, kai tradicinis perdirbimas stringa.

    Sprendimo esmė – surinkti sunkiau perdirbamas plastiko atliekas, jas apdoroti ir paversti antrine žaliava, kuri gali būti naudojama asfaltui modifikuoti. Tokiu atveju plastikas tampa ne atskira dangos „pakaitalo“ plokšte, o mišinio dalimi, kuri prisideda prie tam tikrų fizinių savybių.

    Bendrovė „Dow“ teigė, kad tokie sprendimai potencialiai leidžia mažinti pirminių žaliavų poreikį, o kartu ieškoti būdų, kaip prailginti kelio dangos tarnavimo laiką. Kuo ilgiau danga tarnauja be remonto, tuo mažiau reikia naujų medžiagų, transportavimo ir statybos darbų.

    Tokie projektai dažnai pristatomi kaip žiedinės ekonomikos pavyzdžiai, kai pakuotė po naudojimo nelieka bevertė. Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad būtina vertinti visą ciklą: nuo surinkimo ir apdorojimo kaštų iki ilgalaikės dangos būklės, mikroplastiko rizikų bei realaus poveikio emisijoms.

    Kinijos bandymas taip pat parodė, kad universiteto ir verslo partnerystė gali tapti greitu būdu išbandyti technologiją realiomis sąlygomis. Toks modelis leidžia kaupti duomenis apie dangos atsparumą, priežiūros poreikį ir tai, ar sprendimą galima patikimai taikyti platesniu mastu.

    „Dow“ viešai yra minėjusi, kad perdirbto plastiko panaudojimas keliuose buvo bandomas ir kitose Azijos šalyse, bendradarbiaujant su vietos partneriais. Tokie projektai paprastai siekia dviejų tikslų: sumažinti sunkiai perdirbamų atliekų kiekį ir rasti ekonomiškai pagrįstą būdą jas įtraukti į infrastruktūrą.

    Vis dėlto galutinį vertinimą dažniausiai nulemia ne įspūdinga idėja, o kelių metų eksploatacijos rezultatai. Jei tokios dangos iš tiesų tarnauja ilgiau ar reikalauja mažiau remonto, plastiko panaudojimas asfalte gali tapti ne vien simboline, o praktiška atliekų mažinimo priemone.

  • DI lyderiai įspėja apie prarastą kontrolę, bet Donaldas Trumpas stabdžių nespaus

    DI lyderiai įspėja apie prarastą kontrolę, bet Donaldas Trumpas stabdžių nespaus

    Pasaulio technologijų sektoriuje auga įtampa dėl dirbtinio intelekto pažangos tempo ir saugumo. Pastarosiomis savaitėmis kelių pagrindinių DI laboratorijų vadovai viešai pripažino, kad modelių galimybės plečiasi greičiau nei susitarta rizikų valdymo praktika.

    OpenAI vyriausiasis mokslininkas Jakubas Pachockis pabrėžė, kad visuomenė ir institucijos nėra pasirengusios pokyčiams, kuriuos gali atnešti sparčiai tobulėjantys modeliai. Jo teigimu, būtinos aiškesnės saugos priemonės, vertinant ne tik naudą, bet ir galimus piktnaudžiavimo scenarijus.

    „Žmonija dar nėra pasirengusi pokyčiams, kuriuos atneša itin spartus DI vystymasis“, – sakė Jakubas Pachockis.

    Panašios pozicijos laikosi ir „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, kuris ragina atsakingiau dozuoti pažangiausių modelių diegimo tempą. Jis siūlo nepriklausomą vertinimą, aiškesnes tarptautines taisykles ir didesnį skaidrumą, kad rizikos būtų fiksuojamos anksčiau, o ne po incidentų.

    Diskusijas dar labiau įkaitino vieši perspėjimai, kad autonomiškesni agentiniai sprendimai gali kelti didesnę kibernetinio saugumo grėsmę. Pastaraisiais metais jau tapo įprasta, kad generatyviniai modeliai gali padėti rasti programinės įrangos spragas, todėl didžiausias dėmesys krypsta į tai, kaip apriboti jų panaudojimą puolamosioms operacijoms.

    Dalies rinkos dalyvių akimis, tokie pareiškimai gali būti ir reputacijos bei reguliavimo derybų dalis, tačiau jie turi realias pasekmes kapitalo rinkoms. Investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad DI plėtra gali lėtėti, nes tai didina riziką neatsipirkti milijardinėms investicijoms į duomenų centrus, lustus ir energijos tiekimą.

    JAV politiniame lauke ryškėja skirtingos stovyklos: vieni ragina kuo greičiau nustatyti taisykles, kiti baiminasi, kad griežtesnis reguliavimas pakenks konkurencijai su Kinija. Kontekste minimas ir Donaldas Trumpas, kuris kritiškai vertina raginimus lėtinti DI lenktynes ir akcentuoja geopolitinę lyderystę.

    „Jei sustosime, pralaimėsime konkurencinę kovą su Pekinu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kinija, savo ruožtu, viešai atmeta retoriką, kuri DI plėtrą pateikia kaip neišvengiamą grėsmę, ir pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Tuo pat metu abi pusės pripažįsta, kad pažangūs DI sprendimai tampa strateginės infrastruktūros dalimi, todėl susitarimai dėl bendrų ribų ir kontrolės mechanizmų bus itin sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais DI politikoje svarbiausia tema bus ne vien technologinė pažanga, o gebėjimas sukurti patikimus saugos standartus. Tai apimtų modelių testavimą prieš paleidimą, incidentų ataskaitų teikimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir aiškias atsakomybes, kai DI sistemomis pasinaudojama žalai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausią nerimą kelia autonomiškesni agentai, galintys savarankiškai planuoti veiksmus, ieškoti spragų ir vykdyti užduotis skirtingose sistemose. Kuo mažiau žmogaus įsikišimo reikia procesui, tuo sunkiau užtikrinti, kad sistema neperžengs ribų ar nebus panaudota kenkėjiškai.

    Kita rizikos sritis yra infrastruktūros pažeidžiamumas: augant modelių pajėgumui, auga ir jų potencialas padėti automatizuoti atakas, socialinę inžineriją bei kenkėjiško kodo adaptavimą. Dėl to įmonėms tenka ne tik kurti naujus produktus, bet ir greitinti spragų taisymo bei apsaugos procesus.

    Reguliavimas ir konkurencija

    Reguliavimo šalininkai teigia, kad be aiškių taisyklių ir nepriklausomų auditų rinka bus linkusi rizikuoti dėl greitesnio augimo. Kritikai atsako, kad per griežti reikalavimai gali paskatinti inovacijas persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas ir susilpninti JAV pozicijas prieš Kiniją.

    Kol kas aišku viena: DI klausimas tampa ne tik technologijų, bet ir nacionalinio saugumo bei ekonomikos politikos dalimi. Todėl artėjantys politiniai sprendimai gali nulemti, ar DI plėtra bus labiau valdoma taisyklėmis, ar ir toliau vyks lenktynių principu.

  • Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje pasiūlė sukurti vadinamąją atvirojo kodo dirbtinio intelekto zoną, skirtą 11 šalių blokui. Idėja pristatyta kaip siekis stiprinti bendradarbiavimą kuriant ir taikant didžiuosius kalbos modelius bei mažinti technologinę priklausomybę nuo Vakarų sprendimų.

    Pagal Kinijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtą Xi kalbos santrauką, iniciatyva apimtų bendrus tyrimus, mokymus ir kompetencijų kėlimą, kad BRICS šalys galėtų greičiau diegti DI sprendimus viešajame sektoriuje ir versle. Xi akcentavo tikslą kurti atvirą ekosistemą, kurioje modelių kodas ir įrankiai būtų lengviau pritaikomi vietiniams poreikiams.

    Ką reikštų atvirojo kodo zona?

    Atvirojo kodo DI modeliai paprastai leidžia trečiosioms šalims peržiūrėti modelio architektūrą, svorius ar dalį kodo, taip pat juos modifikuoti ir pritaikyti. Tokia kryptis ypač patraukli valstybėms ir organizacijoms, kurios nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir galimybės DI sprendimus diegti savo infrastruktūroje, o ne debesijos paslaugose.

    Tuo pat metu atvirumas kelia ir saugumo klausimų, nes galingi modeliai gali būti lengviau pritaikomi kenkėjiškiems tikslams. Dėl to pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja dviejų požiūrių konkurencija: vieni ragina kuo plačiau atverti DI technologijas inovacijoms skatinti, kiti pabrėžia uždarų sistemų kontrolę ir rizikų valdymą.

    BRICS ambicija ir geopolitika

    BRICS grupė sukurta 2009 metais kaip didžiųjų kylančių ekonomikų formatas, siekiantis didesnės įtakos tarptautinėse institucijose, kuriose tradiciškai dominuoja Vakarų valstybės. DI šiame kontekste tampa ne tik ekonomikos augimo, bet ir strateginės galios įrankiu, nes nuo prieigos prie pažangių modelių, lustų ir duomenų infrastruktūros priklauso šalių konkurencingumas.

    Xi kartu paragino kurti platesnę, konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą. Pastaraisiais metais DI reguliavimas tapo vienu svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų, o skirtingi regionai renkasi nevienodą kelią: vienur akcentuojamos griežtesnės taisyklės ir atsakomybė, kitur labiau pabrėžiama inovacijų sparta.

    Kas toliau?

    Ši iniciatyva gali tapti bandymu sukurti alternatyvų DI standartų ir technologijų mainų kanalą, ypač jei BRICS šalys sutars dėl bendrų mokslinių programų, duomenų dalijimosi principų ir praktinių diegimo projektų. Tačiau reali įtaka priklausys nuo to, ar bus skirta pakankamai finansavimo, kaip bus sprendžiami intelektinės nuosavybės ir saugumo klausimai bei ar bus užtikrinta prieiga prie reikalingos skaičiavimo infrastruktūros.

    Xi taip pat planuoja šį mėnesį vykti į JAV derybų su prezidentu Donaldu Trumpu, o DI valdymas, tikėtina, bus vienas pagrindinių pokalbių klausimų. Technologijų varžyboms aštrėjant, DI tema vis dažniau atsiduria greta tradicinių saugumo ir ekonominių derybų punktų.

  • 12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    12 šalių spaudžia ES veikti Arkties fronte: įvardijo Rusiją, Kiniją ir Trumpo riziką

    Dvylika Europos valstybių ragina Europos Sąjungą ryžtingiau stiprinti politinę ir saugumo laikyseną Arkties regione. Kreipimesi po Europos Arkties viršūnių susitikimo Rovaniemyje pabrėžiama, kad ES turi imtis strategiškesnio ir aktyvesnio vaidmens Europos Arktyje.

    Susitikime dalyvavo kelių šalių lyderiai ir aukšti pareigūnai, o ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas žurnalistams akcentavo būtinybę išlikti budriems. Pasak jos, Arktyje didėja Rusijos karinė veikla, o Kinija demonstruoja augantį susidomėjimą regionu.

    „Akivaizdu, kad tai yra Europos saugumo architektūros dalis“, – sakė Kaja Kallas.

    Kaja Kallas taip pat pranešė, kad spalį ES ketina pristatyti atnaujintą Arkties strategiją, kurioje svarbiausias akcentas bus saugumas. Pastaraisiais metais Arktis vis dažniau vertinama ne tik kaip klimato kaitos židinys, bet ir kaip geopolitinių varžybų erdvė, kur persipina gynybos, energijos, išteklių ir infrastruktūros interesai.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    NATO vertinimu, Maskva „reikšmingai“ didino karinį aktyvumą Arktyje, investuodama į bazes, vadavietes ir ginkluotės bandymus. Šis regionas laikomas strategiškai svarbiu, nes jungia Šiaurės Ameriką ir Europą, o jo erdvė svarbi transporto maršrutams, ryšio kabeliams, stebėjimo ir oro gynybos sistemoms.

    Kinijos interesai, kaip pažymi NATO, siejami su prieiga prie kritinių mineralų, energetikos projektų ir naujų komunikacijų linijų. Šiauriniai maršrutai, ilgėjant laikotarpiams be ledo, teoriškai gali trumpinti krovinių gabenimo laiką tarp Azijos ir Europos, tačiau kartu auga konkurencija dėl taisyklių, priežiūros ir infrastruktūros kontrolės.

    Grenlandija ir Trumpo faktorius

    Rovaniemyje aptarta dar viena jautri tema – JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Grenlandiją. Pastarosiomis savaitėmis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen lankėsi Grenlandijoje, taip signalizuodama ES politinę paramą autonominei Danijos teritorijai.

    Vizito metu buvo paskelbta apie maždaug 200 000 000 eurų vertės partnerystę ir planuojamas investicijas šiais ir kitais metais. ES tokiu būdu siekia stiprinti ekonominį ir politinį ryšį su Grenlandija, kuri tampa vis svarbesnė tiek dėl Arkties saugumo, tiek dėl žaliavų, reikalingų energetikos pertvarkai ir pramonei.

    Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad Jungtinėms Valstijoms esą reikėtų perimti Grenlandijos kontrolę dėl nacionalinio saugumo, argumentuodamas grėsme, kad salą gali bandyti įtvirtinti Rusija ar Kinija. Tokie pareiškimai Europoje sutinkami kritiškai, nes paliečia Danijos suverenitetą ir kelia papildomą įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Istoriškai JAV karinis buvimas Grenlandijoje Šaltojo karo metu buvo itin didelis, o dabar veikia viena pagrindinė bazė – Pitufiko kosminė bazė. JAV karinių struktūrų teigimu, ji naudojama perspėjimo apie raketas, priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo užduotims, kurios Arktyje įgauna vis didesnę reikšmę.

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.

  • Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijos pietvakariuose esantis Bianfu urvas atskleidė vieną svarbiausių pastarųjų metų radinių apie denisoviečius – paslaptingą žmonių giminės grupę, artimą neandertaliečiams ir šiuolaikiniams žmonėms. Tyrėjai pirmą kartą patikimai identifikavo šiai populiacijai priklausantį dilbio kaulo fragmentą, leidžiantį tiksliau suprasti jų kūno sandarą.

    Denisoviečiai iki šiol buvo žinomi iš itin menkų ir dažniausiai fragmentiškų palaikų, todėl kiekviena nauja kaulo dalis turi neproporcingai didelę mokslinę vertę. Būtent dėl tokio šaltinių trūkumo mokslininkai ilgai negalėjo aiškiai įvertinti, kuo jų anatomija skyrėsi nuo kitų senųjų žmonių.

    Kas rasta Bianfu urve

    Kasindami Bianfu urve archeologai aptiko penkis žmogaus kaulų fragmentus, beveik 1 400 akmens įrankių ir daugiau kaip 64 000 gyvūnų kaulų liekanų. Ypatingą dėmesį patraukė stipinkaulio, vieno iš dilbio kaulų, dalis, kuri tapo pirmuoju tokio tipo patvirtintu denisoviečių radiniu.

    Tyrėjai nustatė, kad denisoviečiai urve lankėsi pakartotinai maždaug 120 000 metų laikotarpiu, apytiksliai nuo 190 000 iki 70 000 metų prieš dabartį. Tuo metu urvą supo miškinga aplinka, gerokai besiskirianti nuo atšiaurių kraštovaizdžių, su kuriais denisoviečiai neretai buvo siejami anksčiau.

    Kaip patvirtinta denisoviečių kilmė

    Didžiausias iššūkis buvo tai, kad didžioji dalis kaulų fragmentų buvo smarkiai susmulkėję, todėl vien pagal formą jų atpažinti beveik neįmanoma. Dėl to komanda pasitelkė ZooMS metodą, kuris leidžia identifikuoti rūšį pagal kolageno baltymų paliekamus pėdsakus, o vėliau atliko detalesnes proteomines analizes.

    Taip patvirtinta, kad trys fragmentai tikrai yra žmogaus kilmės: du iš kaukolės ir vienas iš dilbio. Tyrėjų teigimu, tai reikšmingai papildo itin mažą denisoviečių palaikų kolekciją ir suteikia naujų duomenų jų anatomijos rekonstrukcijai.

    Ką tai pasako apie gyvenimo būdą

    Ne mažiau svarbi yra urve rasta gausi gyvūnų kaulų sankaupa, įskaitant didesnių rūšių liekanas, bei akmens įrankiai ir kaulo apdirbimo pėdsakai. Šis derinys leidžia manyti, kad denisoviečiai medžiojo vidutinio ir stambaus dydžio gyvūnus, o laimikį naudojo ne tik maistui, bet ir kitoms reikmėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad per dešimtis tūkstančių metų čia naudotų įrankių technologija kito nedaug, tačiau tai nereiškia primityvumo. Įrankiai akivaizdžiai buvo pakankamai funkcionalūs, kad padėtų efektyviai išnaudoti vietos išteklius.

    Įdomu tai, kad kituose denisoviečių pėdsakų turinčiuose regionuose vaizdas skiriasi. Pavyzdžiui, Tibeto plynaukštėje jų gyvenimo sąlygos buvo gerokai sunkesnės, o išgyvenimo strategijos, sprendžiant iš radinių, galėjo būti kitokios, todėl denisoviečiai, tikėtina, buvo lanksti ir skirtingose vietovėse nevienodai prisitaikiusi populiacija.

    Nauji duomenys iš Bianfu urvo stiprina bendrą kryptį šiuolaikinėje paleoantropologijoje: derinant archeologiją, proteomiką ir genetinius tyrimus pavyksta atpažinti net labai smulkias kaulų nuotrupas. Tai reiškia, kad ateityje panašūs metodai gali atverti dar daugiau iki šiol nepastebėtų denisoviečių pėdsakų Azijoje.

  • Kinijos apleistos anglies kasyklos gali virsti ūkio laboratorijomis: mokslininkų planas stebina

    Kinijos apleistos anglies kasyklos gali virsti ūkio laboratorijomis: mokslininkų planas stebina

    Kinijoje suskaičiuojama daugiau nei 12 000 apleistų anglies kasyklų, o iki dešimtmečio pabaigos uždaromų objektų skaičius gali dar augti. Mokslininkai siūlo šią infrastruktūrą panaudoti netikėtai: paversti tunelius ir požemines ertmes žemės ūkio eksperimentų laboratorijomis.

    Idėją pristatė Šansi provincijoje veikianti anglimi paremtų išteklių žalios ir efektyvios plėtros inžinerijos centro tyrėjų komanda. Savo darbe jie akcentuoja, kad požeminės erdvės, jei atitinka saugos reikalavimus, gali tapti kontroliuojama platforma tyrimams, kurie tradiciniame ūkyje dažnai priklauso nuo permainingų gamtos sąlygų.

    Kas trukdo auginti po žeme?

    Pagrindinis iššūkis akivaizdus: po žeme nėra saulės šviesos ir natūralių kritulių, be kurių įprastinė žemdirbystė neįmanoma. Todėl siūlomas modelis remtųsi dirbtiniu apšvietimu, klimato valdymu ir tiksliai dozuojamu vandeniu bei maistinėmis medžiagomis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kalbama ne apie tradicinių laukų perkėlimą į šachtas, o apie mokslinę bandymų bazę. Tokia infrastruktūra leistų testuoti auginimo technologijas ekstremalioms ir uždaroms aplinkoms, kur svarbiausias tikslas yra stabilumas ir prognozuojamumas.

    „Stiprėjant klimato kaitai ir augant poreikiui žemės ūkiui ekstremaliose bei uždarose aplinkose, bandymai anglies kasyklų požeminėse erdvėse turi svarbią mokslinę ir inžinerinę vertę“, – rašoma tyrėjų publikuotame straipsnyje.

    Kaip būtų užtikrinamos sąlygos?

    Publikacijoje aprašyta, kad pirmiausia vertinama konstrukcijų ir aplinkinių uolienų stabilumo rizika, vėdinimo ir drenažo sprendimai, taip pat saugos stebėsena. Toliau skaičiuojama, ar realu įrengti sistemas, galinčias reguliuoti šviesą, temperatūrą, drėgmę, oro sudėtį ir anglies dioksido lygį.

    Tyrėjai teigia, kad tokia aplinka gali būti patraukli dėl atsparumo orų svyravimams ir stichijoms: po žeme lengviau palaikyti pastovius parametrus. Tai ypač aktualu, kai žemės ūkio produktyvumą vis dažniau veikia karščio bangos, sausros ir ekstremalūs krituliai.

    „Požeminė erdvė gali užtikrinti savarankišką pagrindinių gamybos veiksnių tiekimą ir tikslų reguliavimą, įskaitant šviesą, šilumą, vandenį, orą ir anglies šaltinius“, – teigiama tyrime.

    Potencialūs privalumai ir rizikos

    Vienas iš minimų privalumų yra galimybė panaudoti geoterminę šilumą kaip tvaresnį šildymo šaltinį, jei konkreti vieta tam tinkama. Taip pat aptariama idėja požemyje valyti į kasyklas patenkantį vandenį ir vėliau jį naudoti drėkinimui, tačiau tai reikalautų griežtos taršos kontrolės.

    Kartu mokslininkai pripažįsta, kad ne kiekviena kasykla tinkama tokiems projektams: dalis objektų gali būti per daug pavojingi, per brangūs pritaikyti ar turėti per didelę taršos riziką. Todėl siūlomas kelias yra etapinis: iš pradžių atranka ir techninė analizė, vėliau pilotiniai bandymai ir tik tada platesnis pritaikymas.

    Kaip pavyzdį, rodantį, kad kasyklų konversija gali būti sėkminga, autoriai mini Suomijoje vykdomą „Callio“ projektą, kur buvusios kasyklų erdvės pritaikomos mokslui ir technologijoms. Kinijos atveju ambicija panaši, tačiau žemės ūkio kryptis būtų orientuota į eksperimentus, kurie ateityje galėtų praversti ir itin atokiose vietovėse, ir kitose uždarose sistemose.

    Tyrimas publikuotas mokslo leidinyje China Mining Magazine.

  • SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    Biškekas dviem dienoms tapo centru

    Kirgizija Biškeke surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) 25 metų sukakties viršūnių susitikimą, kuriuo užbaigė savo pirmininkavimo metus. Į renginį atvyko valstybių narių lyderiai, tarp jų Kinijos, Rusijos, Indijos ir Pakistano atstovai, taip pat pakviesti svečiai.

    Susitikime dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Tai sustiprino renginio politinį svorį ir parodė, kad SCO vis dažniau siekia būti girdima globaliuose forumuose, ypač kalbant apie saugumą, ekonomiką ir regioninį stabilumą.

    28 dokumentai ir reikšmingi pokyčiai

    Lyderiai pasirašė 28 dokumentus, tarp jų Biškeko deklaraciją, kuri nubrėžė bendrą kryptį artimiausiam laikotarpiui. Pasak susitikimo dalyvių, tai tapo vienu didžiausių rezultatų paketu per pastaruosius metus, atspindinčiu bloko ambiciją veikti plačiau nei vien regiono saugumo darbotvarkėje.

    Susitikime taip pat patvirtintos pirmos reikšmingos SCO steigiamojo dokumento pataisos per daugiau nei du dešimtmečius. Tai signalas, kad organizacija bando prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos ir išsiplėtusio narių rato interesų.

    Naujas centras ir banko idėjos sugrįžimas

    Biškeke nuspręsta steigti naują centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tokia institucija SCO struktūroje gali tapti papildomu koordinavimo įrankiu, kai regione aktualios tiek tarpvalstybinės nusikalstamos schemos, tiek finansiniai nusikaltimai ir kibernetinės grėsmės.

    Kartu atgaivinta diskusija dėl SCO plėtros banko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus. Jei iniciatyva pajudėtų į priekį, bankas galėtų sustiprinti finansavimo instrumentus infrastruktūrai ir prekybos ryšiams, tačiau jo reali apimtis priklausytų nuo narių susitarimo dėl įnašų ir valdymo modelio.

    DI, švari energija ir multipoliškumas

    Darbotvarkėje aptartos temos nuo DI ir švarios energijos iki prekybos, logistikos ir junglumo koridorių. Tokios kryptys rodo, kad SCO bando sieti saugumo klausimus su ekonomika ir technologijomis, siekdama didesnio patrauklumo valstybėms, ieškančioms alternatyvių partnerystės formatų.

    „Šis pasaulis turi būti kuriamas ne prieš ką nors, o kartu“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas, akcentuodamas siekį stiprinti daugiašališkumą. Susitikimo retorikoje kartota mintis apie teisingesnę, labiau multipolinę tarptautinę tvarką.

    Kirgizija skelbė per pirmininkavimo metus surengusi beveik 200 su SCO susijusių renginių. Po Biškeko susitikimo pirmininkavimo estafetė perduodama Pakistanui, kuris turėtų rengti kitą Valstybių vadovų tarybos viršūnių susitikimą.

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.