Tag: Kinija

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ryžtingiau reaguoti į Kinijos ekonominį spaudimą ir Pekino vaidmenį remiant Rusiją, perspėdamas, kad ES ir Kinijos santykiai pasiekė kritinį tašką. Parlamentarai akcentuoja, kad įtampa jau peržengė vien prekybos ginčus ir persimetė į strateginių priklausomybių bei saugumo sritį.

    Rezoliucijai pritarė 454 europarlamentarai, 86 balsavo prieš, 110 susilaikė. Dokumente pabrėžiama, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų būti pasirengusios pasitelkti griežtesnes priemones, jei Kinija bandytų išnaudoti Europos priklausomybę nuo kritinių žaliavų ar kitų svarbių tiekimo grandinių.

    Kinijos svertas dėl kritinių žaliavų

    Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama kritinėms žaliavoms, kurios yra būtinos automobilių pramonei, gynybai ir švariųjų technologijų plėtrai. Europos Parlamentas primena, kad pastaraisiais metais Kinija ėmėsi eksporto ribojimų retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių srityse, o tokie sprendimai išryškino Europos pažeidžiamumą.

    Briuselis pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į rizikų mažinimą tiekimo grandinėse, o ne į visišką atsiskyrimą nuo Kinijos. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad kai kurios priklausomybės tapo struktūrine problema, todėl būtina spartinti tiekėjų diversifikavimą ir didinti žaliavų perdirbimo pajėgumus Europoje.

    Raginimas naudoti Antiprievartos instrumentą

    Vienas svarbiausių akcentų rezoliucijoje yra raginimas svarstyti Antiprievartos instrumento taikymą, jei Kinija imtųsi ekonominės prievartos prieš ES. Šis mechanizmas leidžia Europos Sąjungai reaguoti priemonėmis, kurios gali apimti ribojimus licencijoms, viešiesiems pirkimams ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimui.

    Europos Parlamentas nurodo, kad tokio instrumento stiprybė yra galimybė greitai pereiti nuo diplomatinio spaudimo prie apčiuopiamų atsakomųjų veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad ES turi išlaikyti proporcingumą ir aiškius kriterijus, kad priemonė netaptų vien politiniu signalu be realaus poveikio.

    Ne tik prekyba, bet ir Ukraina

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino, europarlamentarų vertinimu, didėja ir dėl Kinijos santykių su Maskva. Rezoliucijoje teigiama, kad Kinija yra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas, nes jos diplomatinė laikysena ir materialinė parama padeda palaikyti Rusijos karinį pramoninį kompleksą.

    „Santykiai dabar pasiekė kritinį tašką, daugiausia dėl Kinijos nesąžiningų ekonominių praktikų ir jos pozicijos Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

    Rezoliucija priimta tuo metu, kai ES vadovai spaudžia Europos Komisiją derybose su Pekinu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, o prekybos disbalansas išlieka opi problema daugumai valstybių narių. Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais ES pateiks daugiau sprendimų dėl strateginių sektorių apsaugos ir įmonių skatinimo mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    Bruselio spaudimas Pekinui auga

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius trečiadienį vyksta į Pekiną dviejų dienų derybų, kuriomis siekiama perbalansuoti prekybos santykius, Briuselio vertinamus kaip palankius Kinijai. Vizitas vyksta didėjant įtampai dėl pigaus importo srautų, kurie, ES teigimu, daro spaudimą Europos gamintojams.

    Komisaro susitikimai su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao rengiami tuo metu, kai ES prekybos deficitas su Kinija, kaip nurodoma, pasiekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Artėjant spalio terminui, ES vadovai tikisi iš Pekino išgirsti konkrečius įsipareigojimus, kurie sumažintų disbalansą.

    Terminai ir kvotos: ko siekia ES

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pradėjo derybas, skirtas spręsti tai, ką pareigūnai vadina prekybą iškraipančiu eksportu iš Kinijos, ir Pekinui iškėlė spalio terminą apčiuopiamai pažangai. Pagrindinis klausimas – prieiga prie ES vidaus rinkos ir priemonės, galinčios pristabdyti tam tikrų prekių importo šuolius.

    Briuselis spaudžia svarstyti konkrečioms produktų grupėms taikomas importo kvotas, tačiau iki šiol jam nepavyko įtikinti Pekino riboti eksporto. Kinija atmetė ES siūlymą dėl savanoriškų eksporto apribojimų elektromobiliams, o tai dar labiau paryškino skirtingus šalių požiūrius į problemos sprendimą.

    Galimos griežtesnės priemonės ir atsakomieji žingsniai

    Rugsėjo pradžioje M. Šefčovičius perspėjo, kad, jei per šį mėnesį nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, tarp ES lyderių gali sustiprėti politinis judėjimas už griežtesnes priemones. Pasak jo, derybomis siekiama sprendimo, tačiau ES tikisi labai konkrečių rezultatų.

    „Bandau tai padaryti per derybas, bet jie turi pateikti mums labai konkrečius rezultatus“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo ir dėl abipusių tyrimų: Europos Komisija inicijavo kelis patikrinimus dėl nesąžiningos praktikos ir taikė antidempingo muitus Kinijos bendrovėms. Tuo pat metu Kinija pradėjo tyrimą dėl ES chemijos produktų, o tai Briuselyje vertinama kaip galimas atsakas į europinius tyrimus Kinijos chemijos gamintojams.

    Kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo išvakarėse iš M. Šefčovičiaus laukiama aiškios krypties ir priemonių kontūrų, kurie leistų greitai reaguoti į ekonomines grėsmes. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat ragino turėti instrumentą, kuris prireikus leistų imtis itin greitų veiksmų dėl prieigos prie vidaus rinkos.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: 5 svarbiausi klausimai prieš lemiamas Briuselio derybas

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai šią savaitę pasiekia itin svarbų etapą: Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, per kurį tikisi iš Pekino gauti apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos disbalanso mažinimo. Į Pekiną aukšto lygio deryboms vyksta ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius, o netrukus po to Kinijos klausimas bus vienas pagrindinių ir ES lyderių darbotvarkėje.

    ES pareigūnai viešai pabrėžia, kad dabartinė padėtis tampa sunkiai tvari: Bendrija susiduria su itin dideliu prekybos deficitu su Kinija, o spartėjanti pigių importo prekių banga didina spaudimą Europos pramonės bazei. Šiame kontekste daugėja kalbų apie naujas apsaugos priemones ir griežtesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Ko ES tikisi iš derybų?

    Per pastarąsias savaites ES ir Kinijos pareigūnai derėjosi techniniu lygmeniu, tačiau dabar, pasak Briuselio, reikalingi politiniai sprendimai. Šefčovičiaus susitikimuose su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao siekiama susitarti dėl konkrečių įsipareigojimų, kurie realiai mažintų disbalansą ir pristabdytų Europos rinką užplūstančių žemų kainų prekių poveikį vietos gamintojams.

    Vienas jautriausių klausimų – galimi importo ribojimo mechanizmai pagal produktų grupes. Briuselis ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką, bet kartu išvengti atviro prekybos karo, kuris smogtų tiek eksportuotojams, tiek vartotojų kainoms ir investicijų klimatui.

    ES pusėje derybose svarbi ir tiekimo saugumo tema. Retieji žemės elementai, plačiai naudojami automobilių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų sektoriuose, tebėra viena iš didžiausių Bendrijos priklausomybių nuo Kinijos, todėl Briuselis siekia didesnio aiškumo dėl jų eksporto stabilumo.

    Vokietijos posūkis ir Prancūzijos spaudimas

    Valstybių narių pozicija Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu kinta, o reikšmingiausias signalas – ryškėjantis Berlyno ir Paryžiaus suartėjimas. Jei anksčiau Vokietija atsargiau vertino griežtesnes priemones, dabar kartu su Prancūzija vis dažniau kalba apie būtinybę pilnai pasitelkti ES prekybos gynybos priemones ir kurti naujus instrumentus greitesniam atsakui.

    Diskusijose aptariamas ir modelis, kai Europos Komisija galėtų aktyvuoti naują priemonę, o ją sustabdyti būtų galima tik tada, jei tam neprieštarautų kvalifikuota dauguma. Tokia schema, ES sostinių vertinimu, leistų greičiau reaguoti į sistemines rizikas, tačiau kartu kelia klausimų dėl politinės kontrolės ir galimos eskalacijos.

    Ne visos šalys žengia tuo pačiu tempu: dalis valstybių narių, siekiančių pritraukti Kinijos investicijas, išlieka atsargesnės. Vis dėlto bendras tonas Briuselyje griežtėja, nes pramonės konkurencingumo tema vis dažniau siejama ir su ekonominio saugumo darbotvarke.

    Ar artėja platesnis prekybos konfliktas?

    Europos pramonės atstovai vis garsiau ragina imtis ryžtingų veiksmų, net jei tai didina atsakomųjų žingsnių riziką. Verslo organizacijos pabrėžia, kad priklausomybės nuo vienos tiekimo krypties mažinimas trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti, tačiau neveikimas ilgainiui būtų brangesnis ir ekonomiškai, ir saugumo požiūriu.

    „Net jei priklausomybių mažinimas reiškia kaštus, neveikimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuotų gerokai daugiau ir būtų neatsakingas saugumo politikos požiūriu“, – teigiama Vokietijos pramonės federacijos vertinime.

    Europos Komisija paraleliai ieško duomenų ir iš pačių įmonių: rengiamos konsultacijos dėl galimų priemonių, kurios padėtų diversifikuoti tiekimą tais atvejais, kai priklausomybė nuo vienos šalies tiekėjų kelia riziką. Tuo pačiu Briuselis tęsia tyrimus dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos, o tai kelia įtampą Pekinui.

    Kinija savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Toks tonas rodo, kad Pekinas sieks išlaikyti prieigą prie ES rinkos, tačiau nenori priemonių, kurios būtų suvokiamos kaip vienašališki apribojimai.

    „Kinijos pozicija nuosekli: bet koks sprendimas tarp Kinijos ir ES turi užtikrinti interesų pusiausvyrą, atitikti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir abiejų pusių vidaus teisę“, – nurodė Kinijos atstovas.

    Artimiausios dienos bus testas, ar derybose įmanoma pasiekti kompromisą be eskalacijos. Jei konkrečių susitarimų nebus, Briuselyje vis dažniau svarstoma, kad kitas žingsnis gali būti platesnis priemonių paketas, kuris paliestų ne tik atskiras prekių grupes, bet ir pačią ES rinkos prieigos logiką.

  • Vokietija ir Prancūzija siūlo naują ES prekybos įrankį: kaip jis keistų santykius su Kinija

    Vokietija ir Prancūzija siūlo naują ES prekybos įrankį: kaip jis keistų santykius su Kinija

    Siūlomas greitesnis ES atsakas

    Vokietija ir Prancūzija ragina Europos Komisiją gauti daugiau galių greitai reaguoti į, jų teigimu, iš Kinijos kylančius rinkos iškraipymus. Šalys siūlo naują teisinį instrumentą, kuris leistų operatyviau riboti prieigą prie ES rinkos ir geriau pasirengti galimam atsakomajam spaudimui.

    Pasiūlymai išdėstyti laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir kartu pateiktame politikos dokumente apie pasaulinius ekonomikos disbalansus. Paryžius ir Berlynas akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti priimami „liesai“ ir neapkraunant papildoma biurokratija.

    Koks būtų naujas instrumentas?

    Pagal Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą, naujas mechanizmas galėtų būti aktyvuojamas tais atvejais, kai trečiosios šalys politinėmis ar ekonominėmis priemonėmis siekia sutrikdyti sąžiningą konkurenciją. Kalbama apie „sunkius ir sisteminius“ iškraipymus, kurie gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir ištisus sektorius.

    Esminė detalė – siūloma procedūra, kuri palengvintų Europos Komisijos veiksmus: priemonės įsigaliotų, jei joms nepaprieštarautų kvalifikuota dauguma valstybių narių. Tai reikštų, kad Komisija galėtų judėti greičiau nei įprastai, kai politinė vienybė dėl prekybos klausimų dažnai stringa.

    Instrumentas būtų plačios apimties: jis turėtų apimti įvairius iškraipymus – nuo subsidijų iki valiutos kurso manipuliavimo – ir būti nepririštas prie vienos konkrečios šalies. Vis dėlto realiame politiniame kontekste pagrindiniu taikiniu įvardijama Kinijos daroma įtaka Europos rinkai ir pramonės konkurencingumui.

    „Mums reikia išsamaus pagrindo, kuris papildytų mūsų priemonių rinkinį naujais teisiniais instrumentais – paprastai ir nebiurokratiškai“, – sakė Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas.

    Vienas tikslas – mažiau priklausomybių

    Kartu Vokietija ir Prancūzija remia tiekimo diversifikavimo instrumentą, kurio kryptį anksčiau yra įvardijusi ir Ursula von der Leyen. Idėja – mažinti Europos priklausomybes, spręsti per didelės koncentracijos rizikas tiekimo grandinėse ir užkirsti kelią naujų priklausomybių atsiradimui.

    Dokumente pabrėžiama, kad vertinant rizikas turėtų būti žiūrima ne tik į vienos šalies dalį importe, bet ir į konkrečių bendrovių ar kapitalo kilmės svarbą, taip pat į jų užimamą pasaulinę rinkos dalį. Tokia logika tiesiogiai siejasi su ES ekonominio saugumo darbotvarke ir pastaraisiais metais stiprėjančiu „rizikų mažinimo“ požiūriu.

    Šalys taip pat perspėja, kad didėjanti konkurencinė įtampa gali smogti sektoriams, kurie svarbūs Europos ekonomikos modeliui. Tarp dažniausiai minimų sričių – farmacijos pramonė, aviacija ir kosmosas, automobilių gamyba, pramonės įranga ir chemijos sektorius.

    Rengiamasi galimam atsakomajam spaudimui

    Paryžius ir Berlynas pripažįsta, kad griežtesnės priemonės trečiųjų šalių atžvilgiu gali išprovokuoti atsakomąsias reakcijas. Todėl siūloma iš anksto sudaryti galimų atsakomųjų veiksmų inventorių ir įvertinti, kaip skirtingi scenarijai paveiktų kiekvieną ES valstybę narę.

    Dokumente akcentuojama, kad tokiose situacijose svarbiausias veiksnys yra politinė vienybė, nes prekybos konfliktai linkę išryškinti skirtingus valstybių interesus. Praktikoje tai reiškia, kad šalys su didesne priklausomybe nuo konkrečių eksporto rinkų gali būti atsargesnės, o pramoninės valstybės – reiklesnės griežtam atsakui.

    Kaip viena iš atskaitos taškų įvardijamos ir jau egzistuojančios ES priemonės, skirtos ekonominei prievartai atremti. Jos suteikia galimybių riboti prieigą prie tam tikrų leidimų ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimo, tačiau Vokietija ir Prancūzija siekia platesnio ir greitesnio veikimo modelio.

    Prekybos gynybos taisyklių peržiūra

    Pasiūlymų pakete numatoma stiprinti ir ES prekybos gynybos priemones: skatinti Europos Komisiją aktyviau inicijuoti tyrimus dėl dempingo ar subsidijų ir geriau paskirstyti tam reikalingus žmogiškuosius bei administracinius išteklius. Taip pat siūloma platesnė logika sprendžiant ginčus, nes, šalių vertinimu, siaurų prekių kategorijų apsauga nebeatitinka „sisteminių“ iškraipymų masto.

    Vienas tikslų – apsunkinti priemonių apėjimą, kai importas perorientuojamas per tarpininkus ar keičiamos tiekimo grandinės, kad formaliai būtų išvengta ribojimų. Tokie pakeitimai reikštų griežtesnį požiūrį į tai, kaip ES apibrėžia žalos pramonei mastą ir kaip greitai gali sureaguoti į besikeičiančias importo schemas.

    Artimiausiu metu šie siūlymai turėtų atsidurti ES vadovų darbotvarkėje Europos Vadovų Taryboje. Vokietija ir Prancūzija sieks, kad sprendimai dėl prekybos politikos būtų priimami skubiau, kol įtampa dėl ES ir Kinijos prekybos disbalanso dar labiau neįsibėgėjo.

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • Mokslininkai aptiko 245 mln. metų jūrinę roplę su išlikusiais organais: ką atskleidė radinys

    Tarptautinė mokslininkų komanda aprašė naują ilgakaklės jūrinės roplės rūšį Austronaga minuta, gyvenusią maždaug prieš 245 milijonus metų, ankstyvajame triaso laikotarpyje. Rūšis išskirtinė tuo, kad fosilijoje išliko ne tik skeletas, bet ir didelė dalis virškinimo sistemos.

    Radinių rasta pietvakarių Kinijoje, Junanio provincijoje esančioje Luopingo apylinkių Guanlingo formacijoje. Ši vietovė gerai žinoma paleontologams, nes čia aptinkama triaso jūrų gyvūnų fosilijų, susiformavusių sąlygomis, kurios kartais leidžia išlikti ir minkštiesiems audiniams.

    Tyrėjai teigia, kad pasitelkę ultravioletinę fotografiją ir kitus laboratorinius metodus jie galėjo atskirti kelis vidaus organus. Tarp jų minimi skrandis, kepenys ir žarnynas, o kai kuriuose audiniuose aptikta junginių pėdsakų, siejamų su hemoglobino irimu.

    „Palyginti su labai specializuota kūno forma, Austronaga vidaus organai atrodo mažiau pakitę: priekyje matyti didelis maišelio pavidalo skrandis, o už jo – kepenys, kuriose dar galima aptikti hemoglobino pėdsakų“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, jūrinių roplių specialistas Wei Wang.

    Vienas ryškiausių atradimo aspektų – skrandžio sandara. Autorių vertinimu, Austronaga minuta turėjo vieną skrandžio kamerą, kai tuo tarpu daugelio šiuolaikinių paukščių ir krokodilų skrandis yra dviejų dalių.

    „Tai rodo, kad ankstyvieji archozaurai veikiausiai turėjo paprastesnį skrandį, o sudėtingesnė sandara evoliuciškai susiformavo vėliau“, – sakė bendraautoris Nick Fraser iš Škotijos nacionalinio muziejaus.

    Minkštųjų audinių išlikimas fosilijose yra retas, todėl tokie pavyzdžiai tampa itin vertingi aiškinantis, kaip gyvūnų vidaus organai kito evoliucijos eigoje. Virškinimo sistemos duomenys leidžia tiksliau vertinti mitybą, medžiagų apykaitą ir prisitaikymą prie aplinkos.

    Pasak tyrėjų, Austronaga minuta virškinimo traktas buvo gana trumpas ir nesudėtingas, panašus į šiuolaikinių žuvimis mintančių roplių. Tai dera su prielaida, kad gyvūnas medžiojo smulkesnį grobį jūroje, o jo anatomija buvo pritaikyta aktyviam plaukiojimui.

    Austronaga minuta buvo nedidelė – maždaug 60 centimetrų ilgio, tačiau turėjo neįprastai ilgą kaklą ir uodegą. Judėjimui, kaip teigiama, svarbiausia buvo ilga uodega, o priekinės galūnės, panašios į pelekus, labiau tarnavo manevravimui ir stabilizavimui, kai užpakalinės galūnės plaukimui buvo prastesnės.

    Mokslininkus nustebino ir šios roplės giminystės ryšiai. Nors kūno forma iš dalies primena kitas jūrines roples, autoriai pažymi, kad Austronaga nėra artimai susijusi su ichtiozaurais ar kitomis gerai žinomomis jūrų roplių grupėmis, kurios dominavo vėlesniais laikotarpiais.

    Vietoje to ji siejama su archozaurais ir jų giminaičiais – grupe, iš kurios vėliau išsivystė krokodilai ir dinozaurai. Tai papildo bendrą vaizdą apie tai, kaip įvairiai ropliai po Permo ir Triaso masinio išnykimo bandė užimti naujas ekologines nišas, įskaitant ir jūrą.

    „Archozaurai ir jų protėviai dinozaurų laikais sausumoje buvo pati įvairiausia roplių grupė, tačiau ilgai manyta, kad jų prisitaikymas prie jūros buvo ribotas“, – sakė bendraautoris, paleontologas Stephan Spiekman.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti ankstyvąją jūrinių ekosistemų raidą triaso laikotarpiu. Kuo daugiau aptinkama gerai išsilaikiusių fosilijų, tuo tiksliau galima atkurti, kaip sparčiai po didžiųjų išnykimų atsikūrė gyvybė ir kokiais keliais vystėsi roplių prisitaikymai.

  • JAV vertinimas keičiasi: Kinijos invazijos į Taivaną rizika slopsta iki 2028 metų ir vėliau

    JAV žvalgybos ir saugumo pareigūnai pastaruoju metu vis rečiau prognozuoja Kinijos karinės invazijos į Taivaną tikimybę iki 2028 metų. Tokias išvadas skelbia „Reuters“, remdamasi JAV šaltiniais, nors anksčiau Kinijos vadovas Xi Jinpingas buvo nurodęs kariuomenei iki 2027 metų pasiekti pasirengimą jėga perimti salą.

    Pasak JAV pašnekovų, vienas svarbiausių veiksnių yra Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos ir kovinės parengties tempai, kurie, Vašingtono vertinimu, atsilieka nuo ambicingų politinių tikslų. Kitas aspektas susijęs su Taivano vidaus politika ir Pekino noru įvertinti 2028 metų Taivano prezidento rinkimų baigtį.

    JAV pareigūnai taip pat sieja sulėtėjimą su Xi Jinpingo pradėta plataus masto antikorupcine kampanija kariuomenėje. Ji, kaip teigiama, paveikė aukščiausio lygmens sprendimų priėmimą ir vadovybės stabilumą, o tai gali riboti didelio masto operacijų planavimą ir įgyvendinimą.

    „Dar yra per daug detalių, kurios nėra savo vietose, kad būtų galima atlikti sudėtingiausią karinę operaciją nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje“, – sakė JAV pareigūnas.

    Vis dėlto JAV šaltiniai pabrėžia, kad grėsmė gali išaugti 2028 metais ir vėliau, priklausomai nuo politinių sprendimų Taivane. Jei valdžioje išliktų Taivano Demokratinė pažangos partija ir prezidentas Lai Ching-te siektų dar vienos kadencijos, Pekinas tai galėtų vertinti kaip priežastį didinti spaudimą.

    „Jei tai įvyktų, manau, 2028 metai gali tapti labai įtempti“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kinija oficialiai nelaiko jėgos panaudojimo scenarijaus atmestu ir Taivano klausimą vadina teritorinio vientisumo dalimi. Taivano demokratiniu būdu išrinkta valdžia šiuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad salos ateitį gali spręsti tik jos gyventojai.

    JAV nepripažįsta Taivano kaip diplomatiškai savarankiškos valstybės, tačiau išlieka svarbiausias jo saugumo partneris. Pagal 1979 metais priimtą JAV teisės aktą Vašingtonas yra įsipareigojęs padėti Taivanui įsigyti gynybai reikalingos ginkluotės, o tai yra vienas pagrindinių atgrasymo veiksnių regione.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.

    Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.

    Turbinos mastas kelia naują kartelę

    18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.

    Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.

    Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?

    Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.

    Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.

    Sudėtinga statyba toli nuo kranto

    Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.

    Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.

    Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.

    Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.

    Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.