CP v2

Tag: Klimato kaita

  • Aliaskos vandenys ima švytėti žaliai: toksiniai dumblių žydėjimai kelia grėsmę vietos žvejybai

    Aliaskos vandenys ima švytėti žaliai: toksiniai dumblių žydėjimai kelia grėsmę vietos žvejybai

    Aliaskos šiaurės vakaruose esančio Kotzebju (Kotzebue) regiono gyventojai pastaraisiais metais vis dažniau fiksuoja neįprastą reiškinį: pakrančių vandenys trumpam įgauna ryškiai žalią, beveik fluorescencinį atspalvį. Vietos žvejai, įpratę iš vandens spalvos ir kvapo spręsti apie jo būklę, sako, kad tai nepanašu į įprastus sezoninius pokyčius.

    Situaciją ypač paaštrina tai, kad kartu su spalvos pokyčiu kai kur pastebimos žuvų žūtys, o dalis sužvejotų žuvų gali atrodyti sveikos, nors iš tiesų būti paveiktos toksinų. Tokiais atvejais bendruomenėms tenka rinktis tarp pragyvenimo ir maisto šaltinio bei rizikos sveikatai.

    Kas vyksta Kotzebju pakrantėje

    Kotzebju yra prie Čukčių jūros, atokioje vietovėje, kur žvejyba ir vietiniai jūros ištekliai daugybei šeimų išlieka kasdienio maisto pagrindu. Įspėjimai dėl kai kurių rūšių žuvų vartojimo reiškia ne tik ekonominį smūgį, bet ir tiesioginį poveikį mitybai bei kultūrai.

    Žalsvas vanduo, pasak gyventojų, gali nusidriekti dideliais pakrantės ruožais ir plisti per palyginti trumpą laiką. Tuo pat metu pranešama apie neįprastą kai kurių gyvūnų elgesį ir pavienius atvejus, kai pakrantėje randami nugaišę jūros žinduoliai ar paukščiai, nors priežastys ne visada patvirtinamos vienareikšmiškai.

    Toksinai gali būti nematomi

    Pagrindinė problema ta, kad pavojus ne visada matomas plika akimi: toksinai gali kauptis mitybos grandinėje net tada, kai vanduo atrodo gana įprastas. Mažesnės žuvys ir kiti organizmai gali sukaupti kenksmingas medžiagas, o vėliau jos perduodamos didesniems plėšrūnams, įskaitant žmonių vartojamas žuvis.

    Vienas dažniausiai mokslininkų minimas mechanizmas Arktyje yra kenksmingi dumblių žydėjimai, susiję su mikroskopiniais dumbliais, galinčiais išskirti itin stiprius neurotoksinus. Tarp tokių toksinų minimas saksitoksinas, siejamas su paralyžiuojančiu apsinuodijimu vėžiagyviais ir kitomis rimtomis sveikatos rizikomis, todėl svarbiausia tampa ankstyvas aptikimas ir aiški komunikacija bendruomenėms.

    Kodėl Arktyje rizika didėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad Arkties regionas šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis, o tai keičia jūrų ekosistemų pusiausvyrą. Mažėjantis jūros ledo plotas į vandenį praleidžia daugiau saulės šviesos, o ilgesnis šiltasis sezonas sudaro palankesnes sąlygas dumbliams greičiau daugintis.

    Kartu kinta ir maistinių medžiagų režimas: tirpstant ledui, stiprėjant pakrančių erozijai bei upių nuotėkiui, į jūras gali patekti daugiau medžiagų, skatinančių fitoplanktono augimą. Dėl to kenksmingi žydėjimai gali prasidėti anksčiau, trukti ilgiau arba pasireikšti vietose, kur anksčiau buvo reti.

    Vietos bendruomenėms tai reiškia naują realybę: tradicinės žinios apie saugias žvejybos vietas ir laiką ne visada apsaugo, kai pokyčiai vyksta greičiau nei spėja prisitaikyti tiek žmonės, tiek stebėsenos sistemos. Dėl to vis dažniau kalbama apie būtinybę plėsti mėginių ėmimą, kurti ankstyvo perspėjimo sprendimus ir gerinti rizikos vertinimą, kad sprendimus būtų galima grįsti duomenimis, o ne spėlionėmis.

    Kol kas pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: net ir nustačius toksinų buvimą, jų atsiradimo laikas ir mastas gali būti sunkiai prognozuojami. Tai didina spaudimą tiek mokslininkams, tiek vietos institucijoms kuo greičiau sukurti patikimas stebėsenos priemones, kurios leistų perspėti žmones dar prieš pasirodant akivaizdiems požymiams.

  • Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Eksperimentas Kanadoje nustebino rezultatais

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miestuose: parkuose, soduose, prie pėsčiųjų ir dviračių takų. Dėl to auga ir erkių platinamų ligų rizika, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima pritaikyti be brangių infrastruktūros projektų.

    Kanadoje, Otavos žaliojoje juostoje, atliktas lauko eksperimentas parodė, kad takų pakraščiuose naudojama visai paprasta medžiaga gali reikšmingai sumažinti erkių kiekį ten, kur daugiausia vaikšto žmonės. Tyrėjai stebėjo, kaip keičiasi erkių gausa šalia skirtingai įrengtų takų atkarpų.

    Medienos skiedros tapo barjeru erkėms

    Mokslininkai vertino uosinių medienos skiedrų poveikį, kai jos paskleidžiamos palei takus. Buvo lyginamos įprastos skiedros ir skiedros, apdorotos deltametrinu, kuris kai kuriose šalyse naudojamas kenkėjų kontrolei.

    Per dvejus metus prie takų atkarpų su deltametrinu apdorotomis skiedromis užfiksuotas iki 99 proc. mažesnis aptinkamų erkių skaičius. Naudojant įprastas skiedras erkių sumažėjo maždaug 48 proc., o rezultatai paskelbti mokslo žurnale Ticks and Tick-borne Diseases.

    Kodėl tai veikia ir ką svarbu įvertinti

    Tyrėjai aiškina, kad vienas svarbiausių veiksnių yra fizinė aplinka: skiedros sukuria sausesnę juostą tarp augalijos ir tako. Erkėms palankesnė drėgna terpė, todėl joms sunkiau pereiti per sausą, birų sluoksnį ir pasiekti vietas, kur dažniausiai būna žmonės.

    Kartu pabrėžiama, kad skiedros gali būti gaunamos vietoje, iš želdynų priežiūros darbų, todėl sprendimas nėra brangus ir teoriškai pritaikomas daugelyje rekreacinių teritorijų. Vis dėlto, vertinant apdorotų skiedrų taikymą, būtina atskirai nagrinėti deltametrino poveikį kitiems organizmams ir laikytis vietinių aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimų.

    Erkės platina ne vieną ligą, o dažniausiai minimą grėsmę kelia Laimo liga ir erkinis encefalitas. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į klimato kaitos tendencijas: švelnesnės žiemos ir ilgesnis šiltasis sezonas daugelyje regionų sudaro palankesnes sąlygas erkėms plisti ir ilgiau išlikti aktyvioms.

    Tyrėjų teigimu, tokios priemonės, kurios mažina erkių kiekį būtent intensyvaus lankomumo vietose, gali tapti papildoma grandimi šalia įprastų rekomendacijų. Jos apima tinkamą aprangą, repelentų naudojimą, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir skiepijimą nuo erkinio encefalito, kai jis rekomenduojamas.

  • Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: kokie kasdieniai sprendimai realiai mažina taršą Lietuvoje

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena kasmet primena, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienių pasirinkimų. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mažinti taršą miestuose, taupyti energiją ir mažinti atliekų kiekį.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo du iššūkiai: transporto tarša ir didelis atliekų srautas, ypač vienkartinių pakuočių. Dėl to tiek savivaldybės, tiek verslas aktyviau diegia rūšiavimo, daugkartinio naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, tačiau be gyventojų įsitraukimo poveikis lieka ribotas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą, yra paprasti: sąmoningesnis vartojimas, mažiau maisto švaistymo, daugiau rūšiavimo ir retesnis automobilio naudojimas trumpoms kelionėms. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, dažnesnis ėjimas pėsčiomis ar dviračiu, kartu su energijos taupymu namuose gali reikšmingai sumažinti asmeninį poveikį aplinkai.

    Ši diena taip pat yra proga įsivertinti, ar namuose racionaliai naudojami ištekliai: vanduo, šiluma ir elektra. Energetikos kainų svyravimai paskatino daugiau dėmesio skirti pastatų šiltinimui, efektyvesniems prietaisams ir atsakingam vartojimui, o tai tiesiogiai mažina ir išmetamųjų teršalų kiekį.

    Aplinkosauga vis dažniau suvokiama kaip bendras susitarimas, o ne vieno žmogaus pastangos. Kuo daugiau žmonių prisideda mažais, bet nuosekliais sprendimais, tuo greičiau tokie įpročiai tampa norma šeimose, darbovietėse ir bendruomenėse.

    „Aplinkosauga prasideda nuo pasirinkimų, kuriuos darome kasdien, net jei jie atrodo maži“, – sako aplinkosaugos iniciatyvų organizatoriai.

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena gali tapti patogiu atspirties tašku naujiems įpročiams: pradėti rūšiuoti nuosekliau, sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ar bent kelias keliones per savaitę pakeisti viešuoju transportu. Svarbiausia ne vienkartinis pažadas, o tęstinumas, kuris ilgainiui virsta realiu poveikiu.

  • Požeminio vandens siurbimas per 17 metų pastūmė Žemės sukimosi ašį: kiek tai svarbu?

    Mokslininkai apskaičiavo, kad intensyvus požeminio vandens siurbimas 1993–2010 metais pakeitė Žemės masės pasiskirstymą taip, jog pastebimai pasislinko planetos sukimosi ašies padėtis. Skaičiuojama, kad poliaus dreifas per šį laikotarpį galėjo siekti apie 80 centimetrų.

    Tyrėjų teigimu, mechanizmas gana paprastas: vanduo turi masę, o dideli masės perkėlimai daro įtaką planetos sukimui. Iš vandeningųjų sluoksnių išsiurbtas vanduo galiausiai patenka į upes ir vandenynus, todėl svorio pasiskirstymas Žemėje persitvarko.

    Kartu šis procesas prisidėjo ir prie jūros lygio kilimo. Skaičiuojama, kad per minėtą laikotarpį požeminio vandens netektys galėjo pridėti apie 6,2 milimetro prie globalinio jūros lygio augimo.

    Modeliavimas rodo, kad didžiausią įtaką poliaus padėčiai turėjo požeminio vandens alinimas Vakarų Šiaurės Amerikoje ir šiaurės vakarų Indijoje. Tai siejama su tuo, kad masės perkėlimai vidutinėse platumose ypač veikia Žemės sukimąsi.

    Geofizikai pabrėžia, kad požeminio vandens perskirstymas yra vienas iš reikšmingesnių veiksnių tarp procesų, susijusių su klimato kaita, kurie gali daryti įtaką poliaus dreifui. Vis dėlto tai nėra vienintelė priežastis, nes poliaus judėjimą lemia kelių reiškinių visuma.

    Naujesni tyrimai rodo, kad ilgalaikę Žemės sukimosi ašies padėties kaitą formuoja ne tik požeminis vanduo. Reikšmingą vaidmenį gali turėti sniego kaupimasis, ledynų tirpimas ir bendri vandens atsargų pokyčiai sausumoje.

    Todėl atskirų laikotarpių įverčiai gali skirtis priklausomai nuo taikomų duomenų rinkinių ir modelių. Tačiau bendras principas išlieka: kai dideliais kiekiais perskirstoma masė Žemėje, tai atsispindi ir planetos sukimosi parametruose.

    Pats ašies poslinkis kasdienio, tiesiogiai juntamo efekto daugumai žmonių neturi. Kur kas svarbesnės yra požeminio vandens alinimo pasekmės regionams, kurie šiuo ištekliumi remiasi.

    Tarp dažniausiai minimų padarinių yra žemės paviršiaus sėdimas, spartesnis santykinis jūros lygio kilimas pakrantėse, sūraus vandens skverbimasis į gėlo vandens telkinius ir didėjantis vandens tiekimo nepatikimumas sausringose vietovėse. Mokslininkai akcentuoja, kad vandeningieji sluoksniai gali atsigauti, jei diegiama atsakinga vandens politika ir taikomi papildymo sprendimai.

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Karščio bangos Europoje keičia atostogas: 81 proc. keliautojų renkasi vėsesnes kryptis

    Atostogos persikelia į vėsesnį klimatą

    Pastarųjų metų karščio bangos Europoje vis dažniau verčia keliautojus peržiūrėti vasaros planus ir atsisakyti įprasto poilsio Viduržemio jūros kurortuose. Kintančios oro sąlygos daro įtaką ne tik kelionių kryptims, bet ir pačiam keliavimo laikui bei įpročiams.

    Europos keliautojų elgseną apibendrinę tyrimai rodo aiškią tendenciją: 81 proc. europiečių jau koreguoja atostogų įpročius dėl klimato kaitos. Dalis keliautojų sąmoningai ieško vėsesnio oro, o kiti vengia vietovių, kuriose pastaruoju metu dažnėja ekstremali kaitra.

    Karštis keičia ne tik maršrutus

    Kelionių sprendimai keičiasi ne vien renkantis kitą šalį ar miestą. Vis dažniau atostogos planuojamos ne per vasaros piką, o pavasarį ar rudenį, kai temperatūra būna švelnesnė, mažiau žmonių, o infrastruktūra patiria mažesnę apkrovą.

    Tokį poslinkį skatina ir tai, kad karščio bangos „išsiplečia“ už įprastų kalendorinių ribų. Pastaraisiais metais Europa fiksavo epizodus, kai pavasarį temperatūra gerokai viršijo daugiametes normas, o ankstyvo rudens karštis trikdė viešus renginius ir sporto varžybas.

    „Ekstremalus karštis nebėra retas reiškinys, jis tampa nauja norma“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

    Klimato mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus veikla neabejotinai prisideda prie globalinio atšilimo, o tai didina ekstremalių reiškinių, įskaitant karščio bangas, tikimybę. Turizmui tai reiškia didesnę riziką sveikatai, didesnę apkrovą vandens tiekimui, sveikatos sistemoms ir miestų infrastruktūrai.

    Kur keliautojai traukia vietoj Viduržemio jūros

    Vadinamasis vėsinantis poilsis tampa vis ryškesne alternatyva klasikinei vasarai pietuose. Sparčiau auga susidomėjimas Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, kur vasarą lengviau išvengti alinančio karščio, o gamtos turizmas leidžia planuoti aktyvesnes atostogas.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių atsiduria Suomija, Norvegija, Lenkija ir Islandija, kur pastaraisiais metais fiksuojamas augantis atvykstamojo turizmo srautas. Kelionių organizatoriai taip pat pastebi, kad didėja paklausa Skandinavijai, ypač tuo metu, kai Pietų Europoje skelbiami karščio įspėjimai.

    Vis dėlto populiariausios Europos turizmo šalys išlieka savo pozicijose. Tarptautinė statistika rodo, kad tokios kryptys kaip Prancūzija, Ispanija ar Italija ir toliau sulaukia milžiniškų turistų srautų, nors augimo tempai kai kur gali lėtėti.

    Prisitaiko ir miestai, ir keliautojai

    Karščio rizika verčia prisitaikyti ne tik turistus, bet ir miestus, ypač pietuose. Siekiant sumažinti perkaitimo poveikį, diegiami gatvių vėsinimo sprendimai, plečiamos pavėsio zonos, keičiami lankytinų objektų darbo laikai, o vakarėjant vis dažniau siūlomos alternatyvios ekskursijos.

    Ši kryptis sutampa su augančiu naktinių veiklų populiarumu, kai miestai skatina pažinti kultūros objektus ir erdves vėsesniu paros metu. Tokia praktika leidžia sumažinti šilumos stresą, o turistams suteikia patogesnes sąlygas.

    Ekspertai taip pat pabrėžia informavimo svarbą, nes daug keliautojų vis dar vertina karštį kaip pageidaujamą atostogų atributą. Rekomenduojama atidžiau sekti karščio perspėjimus, planuoti veiklas ryte ar vakare, rinktis šešėlį ir pakankamai vartoti skysčių, ypač keliaujant su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Dar viena ryški tendencija – vėlesni užsakymai ir didesnis lankstumas. Dalis keliautojų sprendimus priima arčiau kelionės datos, kad galėtų reaguoti į prognozes, o maršrutus renkasi taip, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti kryptį ar kelionės laiką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje specialistai tikisi, kad tai gali paskatinti tolygesnį turistų pasiskirstymą per metus ir regionus. Tai svarbu vietovėms, kurios per karščius patiria ypač didelę apkrovą, o keliautojams suteikia galimybę pamatyti kryptis kitu ritmu, ne vasaros piko sąlygomis.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.

  • Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė, kilusi iš tropikų ir subtropikų, toliau plečia arealą Vokietijoje ir jau fiksuojama iki pat Berlyno. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad šis uodas svarbus ne tik kaip nemalonus kenkėjas, bet ir kaip potencialus tam tikrų virusų pernešėjas.

    Vokietijos regionuose vis dažniau patvirtinamos stabilios populiacijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijoje, o kai kurios savivaldybės ragina gyventojus aktyviau imtis prevencijos. Skaičiuojama, kad šiltesni ir drėgnesni sezonai sudaro palankias sąlygas uodams veistis ir plisti į naujas teritorijas.

    Kodėl šiemet jų gali daugėti?

    Azijinė tigrinė uodė geriausiai dauginasi šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, todėl lietingi periodai kartu su šiluma sukuria beveik idealų foną. Švelnesnės žiemos taip pat didina tikimybę, kad dalis kiaušinėlių sėkmingai peržiemos ir pavasarį populiacija startuos gausiau.

    Prie plitimo prisideda ir intensyvus žmonių judėjimas bei prekių transportas: uodų kiaušinėliai ar lervos gali patekti į naujas vietas kartu su kroviniais, naudotomis padangomis ar vandens talpomis. Dėl to nauji židiniai neretai atsiranda ten, kur daug logistikos, statybų ar sandėliavimo aikštelių.

    Ar azijinė tigrinė uodė pavojinga?

    Ši rūšis lengvai atpažįstama iš juodai baltų dryžių, yra aktyvi ir dieną, o įkandimai dažnai būna skausmingi. Didesnį nerimą kelia tai, kad ji gali pernešti dengue ir chikungunya virusus, jei pati užsikrečia įkandusi infekuotam žmogui.

    Iki šiol Vokietijoje dažniau kalbama apie įvežtinius atvejus, kai žmonės suserga grįžę iš kelionių, o ne apie vietinį perdavimą uodais. Tačiau specialistai vertina, kad klimato šiltėjimas ir didėjantys uodų arealai ilgainiui gali padidinti ir vietinės pernašos tikimybę.

    Kaip atpažinti galimą užsikrėtimą?

    Dengė dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo užsikrėtimo: pakyla aukšta temperatūra, vargina galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, gali atsirasti bėrimas. Dauguma sergančiųjų pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau daliai žmonių liga gali komplikuotis, todėl svarbu stebėti būklę ir laiku kreiptis į medikus.

    Chikungunya taip pat dažnai prasideda karščiavimu, o išskirtinis požymis yra stiprūs sąnarių skausmai, kurie kartais užsitęsia ilgiau nei ūmi ligos fazė. Specifinio antivirusinio gydymo paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas.

    Ką daryti, kad uodų būtų mažiau?

    Efektyviausia priemonė yra naikinti veisimosi vietas, nes šiai rūšiai pakanka labai nedidelio vandens kiekio. Rekomenduojama reguliariai išpilti stovintį vandenį iš kibirų, laistytuvų, vazonų padėklų, taip pat pasirūpinti, kad po lietaus jis nesikauptų kiemuose ir sodybose.

    Kelionių sezonu specialistai pataria būti budriems grįžus iš šalių, kur dengue ar chikungunya paplitę plačiau, ir pajutus simptomus informuoti gydytoją apie kelionės kryptį. Tokia informacija padeda greičiau parinkti tyrimus ir įvertinti, ar reikalinga papildoma epidemiologinė priežiūra.

  • Neviltį keliantis uodų platinamas virusas artėja prie Europos: mokslininkai įspėja

    Uodų platinamas čikungunijos virusas, ilgą laiką laikytas tropikų ir subtropikų problema, vis dažniau siejamas su augančia rizika Europoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas virusą galintiems platinti uodams įsitvirtinti naujose teritorijose.

    Didžiausias dėmesys krypsta į azijinį tigriuką uodą Aedes albopictus, kuris geriau nei daugelis kitų rūšių prisitaiko prie vėsesnių sąlygų. Ši rūšis jau fiksuojama vis platesnėje pietų ir vidurio Europos dalyje, o jos plitimą spartina ir žmonių judėjimas bei prekyba, kai uodų kiaušinėliai ar lervos netyčia pervežami su prekėmis.

    Kas yra čikungunija?

    Čikungunija yra virusinė liga, dažniausiai perduodama per Aedes genties uodų įkandimus. Pirmą kartą ji aprašyta 1952 metais, o Pasaulio sveikatos organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad ši infekcija neretai nuvertinama, nes daug dėmesio tenka kitoms uodų platinamoms ligoms.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, bėrimas, tačiau labiausiai išsiskiria itin stiprus sąnarių skausmas. Daliai žmonių sąnarių skausmai gali užsitęsti mėnesius ar dar ilgiau ir apsunkinti kasdienę veiklą, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turintiems pacientams.

    Kodėl rizika auga Europoje?

    Mokslininkų vertinimu, kylanti vidutinė temperatūra ir ilgesni šilti sezonai didina tikimybę, kad uodai išgyvens, sėkmingiau veisis ir ilgiau išliks aktyvūs. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad atvežtiniai čikungunijos atvejai, kai žmogus užsikrečia kelionėje, gali tapti vietinių protrūkių pradžia, jei tą žmogų įkanda vietoje paplitęs pernešėjas.

    Vietiniai protrūkiai Europoje jau anksčiau buvo siejami su Aedes genties uodais, todėl sveikatos apsaugos sistemoms svarbiausia ne panika, o pasirengimas. „Šie signalai pirmiausia skirti sveikatos sistemoms, kad jos laiku sustiprintų stebėseną ir reagavimo planus“, – pabrėžia tyrėjai, vertinantys klimato kaitos poveikį pernešėjų plitimui.

    Ką turėtų daryti institucijos ir gyventojai?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ankstyva uodų stebėsena, greitesnė diagnostika ir aiškios procedūros, kaip reaguoti nustačius vietinio plitimo riziką. Medicinos įstaigoms svarbu atpažinti simptomus, ypač jei pacientas neseniai keliavo, o savivaldybėms aktualu planuoti dezinfekcijos ir uodų kontrolės priemones rizikos vietose.

    Gyventojams rekomenduojama mažinti uodų veisimosi vietas prie namų, nes Aedes uodai dažnai veisiasi nedideliuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, vandeniui užsistovėjus induose ar talpose. Keliaujantiems į regionus, kur čikungunija paplitusi, svarbiausia apsauga nuo įkandimų, o sugrįžus ir pajutus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.