CP v2

Tag: Kofeinas

  • Arbatą iš to paties pakelio plikote antrą kartą? Ekspertai paaiškino, kada tai pavojinga

    Daugelis arbatžolių pakelį užpila dar kartą norėdami sutaupyti arba tiesiog nemėtyti to, kas, atrodo, dar tinkama. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vieno atsakymo nėra: kai kuriais atvejais tai priimtina, kitais gali kelti rizikų.

    Pirmojo plikymo metu į puodelį patenka didžioji dalis aromatinių junginių, antioksidantų ir kofeino. Dėl to antras užpylimas paprastai būna švelnesnis, mažiau kartus ir mažiau kvapnus, o įprastų juodosios arbatos pakelių skonis dažnai pastebimai prastesnis.

    Svarbiausias veiksnys, apie kurį kalba maisto saugos specialistai, yra laikas ir laikymo sąlygos. Panaudoto pakelio nereikėtų palikti šiltoje patalpoje kelioms valandoms, nes drėgna aplinka sudaro sąlygas greičiau daugintis bakterijoms ir vystytis pelėsiui.

    Jei planuojate tą patį pakelį naudoti dar kartą, saugiausia tai daryti iš karto po pirmo puodelio. Kitu atveju pakelį verta trumpam įdėti į švarų indelį ir laikyti šaldytuve, o pakartotinai panaudoti per 24 valandas.

    Dažniau pakartotiniam plikymui tinka žalioji, baltoji ir oolong arbatų lapelių arbata, ypač kokybiškesnė. Kai kuriose arbatos tradicijose lapeliai užpilami ne vieną kartą, o kiekvienas užpilas atskleidžia kitokius skonio niuansus.

    Vis dėlto vaisių ir žolelių arbatos pakeliuose po pirmo užpylimo aromatas dažniausiai smarkiai susilpnėja. Be to, jei pakelis suplyšęs, nemaloniai kvepia ar matyti pelėsio požymių, rizikuoti neverta ir geriau pasiruošti naują gėrimą.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir pačių pakelių sudėčiai. Dalis modernių pakelių gaminami ne vien iš popieriaus, bet ir iš sintetinių pluoštų, todėl mokslininkai tyrinėja, ar labai karštas vanduo gali paskatinti mikroplastiko dalelių patekimą į gėrimą.

    Nors tyrimų kryptis aiški, galutinių atsakymų dėl poveikio žmogaus sveikatai dar trūksta, todėl atsargesnis pasirinkimas yra arbata popieriniuose pakeliuose be plastiko arba biri lapelių arbata. Norint mažinti kofeino kiekį, antras užpylimas kai kam gali būti net patogesnis, tačiau esant abejonėms dėl šviežumo saugiausia pakelį išmesti.

  • Ryte kava gali pakenkti: 7 deriniai su vaistais ir maistu, kurių gydytojai pataria vengti

    Ryte kava gali pakenkti: 7 deriniai su vaistais ir maistu, kurių gydytojai pataria vengti

    Kava daugeliui yra rytinis ritualas, tačiau kai kuriuose deriniuose ji gali ne padėti, o pakenkti. Dažniausios problemos susijusios su blogesniu vaistų ar papildų pasisavinimu, stipresniu stimuliuojančiu poveikiu ir didesniu skrandžio dirginimu.

    Svarbu žinoti, kad kofeinas ir kavoje esantys polifenoliai bei taninai gali keisti, kaip organizmas pasisavina tam tikras medžiagas. Dėl to kai kuriuos preparatus rekomenduojama vartoti tik su vandeniu, o kavą atidėti vėlesniam laikui.

    Vaistai, kurių geriau neužgerti kava

    Ypač dažnai minima levotiroksino sąveika su kava. Jei vaistai nuo skydliaukės nepakankamumo užgeriami kava, veiklioji medžiaga gali prasčiau pasisavinti, o gydymo efektyvumas sumažėti.

    Praktinė taisyklė paprasta: levotiroksiną patariama užgerti vandeniu ir palaukti bent 30–60 minučių prieš geriant kavą. Jei vartojate kitus receptinius vaistus, verta pasitikrinti jų vartojimo instrukciją arba aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Peršalimo, gripo ar sinusito simptomams skirti preparatai neretai turi pseudoefedrino, kuris, kaip ir kofeinas, stimuliuoja nervų sistemą. Tokiu atveju kava gali sustiprinti nepageidaujamus pojūčius, pavyzdžiui, širdies plakimą, drebulį, nerimą ar kraujospūdžio padidėjimą.

    „Jei vartojate stimuliuojančio poveikio vaistus, kavos kiekį geriau riboti, o dėl saugaus derinimo pasitarti su specialistu“, – pabrėžia vaistininkai, vertindami dažniausias kasdienes sąveikas.

    Papildai ir mineralai: kavai ne vieta

    Kava nėra geriausias pasirinkimas užgeriant maisto papildus, ypač geležies preparatus. Kavoje esantys junginiai gali slopinti geležies pasisavinimą virškinamajame trakte, todėl reali nauda iš papildo gali sumažėti.

    Panaši logika taikoma ir kai kuriems kitiems mineralams. Saugiausias pasirinkimas daugeliu atvejų yra vanduo, o kavą geriau gerti atskirai, paliekant laiko tarpą.

    Alkoholis, energiniai gėrimai ir rūgštus maistas

    Kava su alkoholiu kai kam atrodo patraukli, tačiau kofeinas gali maskuoti mieguistumą ir nuovargį, kuriuos sukelia alkoholis. Dėl to žmogus gali jaustis blaivesnis, nei yra iš tikrųjų, ir išgerti daugiau, nei planavo.

    Dar viena rizika yra kofeino perteklius, kai tą pačią dieną derinama kava ir energiniai gėrimai. Didelės kofeino dozės gali sietis su dirglumu, miego sutrikimais, galvos skausmu ar padažnėjusiu širdies plakimu, ypač jautresniems žmonėms.

    Kava taip pat gali skatinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl žmonėms, linkusiems į rėmenį ar refliuksą, ji gali sukelti diskomfortą. Jei prie kavos pridedamas labai rūgštus maistas, pavyzdžiui, citrusai, kai kuriems simptomai gali sustiprėti, nors tai nėra universali taisyklė visiems.

    Galiausiai, saldūs kavos gėrimai su sirupais, plakta grietinėle ir dideliu cukraus kiekiu labiau primena desertą nei gėrimą energijai. Po tokio derinio gliukozės lygis kraujyje gali greitai pakilti ir kristi, o tai daliai žmonių baigiasi nuovargiu ir dar didesniu alkio jausmu.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate receptinius vaistus ar jaučiate ryškius simptomus po kavos, saugiausia strategija yra individualus įvertinimas. Kasdienius įpročius dažnai pakanka pakoreguoti paprastai: vaistus užgerti vandeniu, laikytis laiko intervalo ir stebėti savo savijautą.

  • Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietname populiari kava su kiaušiniu, vadinama cà phê trứng, dažniausiai siejama su Hanoju. Ji gaminama iš stiprios kavos ir purios masės iš kiaušinio trynio bei saldinto sutirštinto pieno, o kai kuriuose receptuose pasitaiko ir sviesto ar sūrio.

    Panaši tradicija egzistavo ir Pietų Korėjoje, kur ankstesnių dešimtmečių kavinėse buvo patiekiama vadinamoji rytinė kava. Į ją būdavo įmaišomas trynys, truputis druskos ir sezamų aliejaus, tačiau tai labiau sūri, o ne desertinė versija.

    Į kavą įdėtas trynys pastebimai pakeičia gėrimo maistinę vertę: atsiranda daugiau baltymų ir riebalų, todėl jis gali būti sotesnis nei įprastas espresso. Kiaušiniai taip pat yra cholino šaltinis, kuris svarbus normaliai organizmo veiklai, įskaitant nervų sistemą.

    Vis dėlto toks gėrimas automatiškai netampa sveikesnis, nes daug ką nulemia priedai. Jei naudojama keli šaukštai saldinto sutirštinto pieno, papildomas cukrus ar medus, smarkiai išauga energinė vertė ir paprastųjų cukrų kiekis.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos, o sumažinus iki mažiau nei 5 proc. galima sulaukti papildomos naudos sveikatai. Esant 2 000 kilokalorijų racionui, žemesnė riba atitinka apie 25 gramus laisvųjų cukrų.

    Dėl to kava su kiaušiniu dažniau vertinama kaip desertas, o ne kasdienis pasirinkimas. Norint ją pasigaminti namuose, paprastai siūloma mažinti sutirštinto pieno kiekį ir atsisakyti papildomo cukraus, nes būtent saldūs priedai labiausiai didina kaloringumą.

    Salmonelių rizika ir kam atsargiau

    Klasikinėje versijoje trynys ne visada būna pilnai termiškai apdorotas, todėl išlieka užsikrėtimo salmonelėmis rizika. JAV Maisto ir vaistų administracija pabrėžia, kad net švieži, švarūs ir nepažeisti kiaušiniai gali būti užkrėsti, todėl patiekalams, kurie valgomi ar geriami su žaliais kiaušiniais, patariama rinktis pasterizuotus kiaušinius ar kiaušinių produktus.

    Didžiausio atsargumo turėtų laikytis nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Vien tik kiaušinio lukšto nuplikymas verdančiu vandeniu nesuteikia tokio pat patikimumo kaip pasterizacija.

    Kofeinas niekur nedingsta

    Kiaušinio trynys kofeino poveikio „nenutralizuoja“, todėl jautresniems žmonėms toks gėrimas vis tiek gali trikdyti miegą. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad apie 60 mililitrų espresso vidutiniškai gali turėti apie 80 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba laikoma iki 400 miligramų per dieną.

    Tačiau net ir mažesnės dozės, išgertos vakare, daliai žmonių gali trumpinti miego trukmę ar bloginti jo kokybę. Todėl, jei kava su kiaušiniu geriama kaip desertas, dažnam praktiškiau ją rinktis pirmoje dienos pusėje.

    Apibendrinant, kava su kiaušiniu gali suteikti įdomią skonio patirtį ir papildyti racioną kai kuriomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jos sveikumas priklauso nuo cukraus kiekio ir saugaus kiaušinių pasirinkimo. Geriausia ją vertinti kaip retkarčiais pasilepinimui skirtą gėrimą ir, jei įmanoma, naudoti pasterizuotą trynį.

  • Po treniruotės jis gali laikinai sumažėti: gydytojai paaiškino sporto salės efektą

    Vasarą sporto klubai prisipildo norinčiųjų greičiau pagerinti formą, tačiau dalis vyrų po treniruotės pastebi netikėtą reiškinį: ramybės būsenoje varpa trumpam atrodo mažesnė. Sveikatos specialistai aiškina, kad tai dažniausiai nėra liga, o įprasta organizmo reakcija į fizinį krūvį.

    Šis reiškinys angliškai neretai vadinamas gym penis, o jo esmė paprasta: intensyviai dirbant raumenims kraujotaka perskirstoma į labiausiai apkrautas kūno vietas. Tuo pat metu stresas, temperatūra ir skysčių balansas gali lemti, kad lytinių organų srityje laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas ir audinių „pilnumo“ pojūtis.

    Kodėl taip nutinka?

    Fizinio krūvio metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri organizmą ruošia pastangai: greitėja širdies ritmas, suaktyvėja kvėpavimas, o kraujas nukreipiamas į dirbančius raumenis. Dėl to ramybės būsenos dydis gali laikinai kisti, ypač po intensyvaus jėgos ar didelio intensyvumo intervalinio krūvio.

    Įtakos turi ir termoreguliacija. Perkaitimas arba priešingai, staigus atvėsimas po treniruotės, gali skatinti kraujagyslių tonuso pokyčius ir audinių susitraukimą. Daugeliui vyrų tai trunka neilgai ir praeina savaime.

    Kada efektas užsitęsia?

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai viskas normalizuojasi per kelias minutes ar maždaug per valandą po treniruotės. Vis dėlto atsigavimas gali užtrukti, jei organizmas patiria dehidrataciją, didesnį stresą, miego trūkumą arba jei vartojama daug kofeino.

    Prie to gali prisidėti ir vadinamieji prieštreniruotiniai papildai, ypač jei jie turi dideles stimuliantų dozes. Kai kuriems žmonėms tai sustiprina nerimą, padidina kraujagyslių spazmų tikimybę ir apsunkina atsistatymą po krūvio.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Nors pats laikinas sumažėjimas paprastai nekelia pavojaus, medikai ragina neignoruoti įspėjamųjų ženklų. Jei atsiranda skausmas, deformacija, nejautra, staigūs erekcijos sutrikimai, diskomfortas šlapinantis arba pokyčiai išlieka ilgą laiką, verta pasitarti su gydytoju urologu.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į psichologinį aspektą: kai kuriems vyrams šis efektas sukelia gėdą ar nerimą, ypač bendrose persirengimo patalpose. Tokiais atvejais padeda paprasti įpročiai: pakankamai vandens, saikingas kofeino vartojimas, adekvatus poilsis ir treniruočių intensyvumo kontrolė.

  • Po 50-ies šis gėrimas gali stebinti nauda: medikai įspėja, kada kava nebetinka

    Kava seniai tapo ne tik būdu greičiau pabusti ryte. Naujesni dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali sietis su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, o vyresniame amžiuje tai ypač aktualu dėl didėjančių širdies ir medžiagų apykaitos problemų.

    Specialistai pabrėžia, kad nauda dažniausiai siejama su saiku ir įprasta juoda kava be gausaus cukraus ar riebių priedų. Daugeliui žmonių saugia riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per parą, o tai dažniausiai atitinka kelis puodelius, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo organizmo jautrumo.

    Kas kavoje laikoma naudinga

    Kavos pupelėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų chlorogeninių rūgščių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Tyrimuose saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne kai kurių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, nors tai nereiškia, kad kava yra gydymo priemonė.

    Kalbant apie smegenis, kofeinas gali trumpam pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją ir reakcijos greitį. Kai kuriuose ilgalaikiuose tyrimuose pastebėta sąsajų tarp kavos vartojimo ir mažesnės neurodegeneracinių ligų rizikos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis prevencijos ar gydymo metodas.

    Kepenys ir cukraus apykaita

    Viena nuosekliausių mokslinių asociacijų yra tarp kavos vartojimo ir geresnių kepenų rodiklių. Stebėjimo duomenys sieja kavą su mažesne kepenų suriebėjimo, fibrozės ir cirozės rizika, o nauda fiksuojama tiek geriant įprastą, tiek be kofeino kavą, kas leidžia manyti, kad svarbūs ne vien kofeino efektai.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su mažesne antro tipo diabeto rizika. Manoma, kad kavos sudėtyje esančios medžiagos gali būti susijusios su geresniu jautrumu insulinui, tačiau svarbiausias veiksnys išlieka bendra gyvensena, kūno masė, mityba ir fizinis aktyvumas.

    Kada kava gali pakenkti

    Ne visiems kava tinka vienodai, ypač po 50 metų, kai dažniau vartojami vaistai ir dažnėja širdies ritmo sutrikimai. Atsargumo reikia esant nekontroliuojamai hipertenzijai, ryškioms aritmijoms, nerimo sutrikimams, nemigai, taip pat paūmėjus skrandžio refliuksui ar opaligei.

    Svarbus ir laikas: vėlyvas kavos vartojimas gali prastinti miego kokybę, o prastas miegas siejamas su didesne širdies ir medžiagų apykaitos ligų rizika. Jei kava sukelia širdies plakimą, rankų drebėjimą ar ryškų nerimą, medikai pataria mažinti kiekį, rinktis mažesnio kofeino kavą arba aptarti vartojimą su gydytoju.

  • Žiupsnelis šio prieskonio kavą pakeičia neatpažįstamai: taip ją geria Afrikoje ir Rytuose

    Kavos gardinimas prieskoniais nėra nauja mada – kai kuriose Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse tai sena tradicija. Dažniausiai į kavą dedama kardamono, cinamono, gvazdikėlių ar imbiero, kad sustiprėtų aromatas ir atsirastų šildantis pojūtis. Pastaraisiais metais tokie deriniai vis dažniau atrandami ir Europoje, ypač tarp žmonių, ieškančių mažiau cukraus turinčių skonių.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Senegale paplitusi café Touba, pavadinta pagal Touba miestą, svarbų religinį centrą. Šis gėrimas išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje ir iki šiol geriamas tiek per šventes, tiek kasdien, ypač gatvės prekyboje. Svarbiausia jo detalė – ne įprasti prieskoniai, o specifinė aštri, dūminė nata.

    Tradicinėje café Touba dažnai naudojamas djar – džiovinti Xylopia aethiopica augalo vaisiai, dar vadinami Selimo grūdais arba Gvinėjos pipirais. Juos kartu su kavos pupelėmis lengvai paskrudina, sumala ir užpliko panašiai kaip filtruojamą kavą. Kartais papildomai įdedama ir gvazdikėlių, kad kvapas būtų sodresnis.

    Tokia kombinacija pasirinkta ne vien dėl egzotikos – aštrumas padeda ryškiau išryškinti skrudintų pupelių aromatą ir suteikia šildantį poskonį. Žmonės dažnai sako, kad po tokios kavos skonis tampa gilesnis, o gėrimas atrodo mažiau „plokščias“. Vis dėlto svarbu nepersistengti, nes prieskonis neturėtų užgožti kavos.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą, laikinai mažina mieguistumą ir gali pagerinti dėmesio koncentraciją. Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeinas gali šiek tiek padidinti energijos sąnaudas ir riebalų oksidaciją, tačiau tai nereiškia automatinio svorio mažėjimo. Rezultatas priklauso nuo dozės, vartojimo įpročių ir individualaus jautrumo.

    Į kavą dedami pipirai ar pipirų tipo prieskoniai turi piperino ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su termogenezės ir virškinimo procesais. Vis dėlto patikimų įrodymų, kad vien žiupsnelis prieskonio kavoje pastebimai greitintų žmogaus metabolizmą ar lemtų reikšmingą svorio kritimą, kol kas trūksta. Dažniausiai labiausiai juntamas efektas yra skonis ir šilumos pojūtis.

    Jei norite išbandyti namuose, paprasčiausias būdas – į jau paruoštą kavą įberti žiupsnelį šviežiai maltų juodųjų pipirų arba labai mažą kiekį panašaus prieskonio. Švelnesnį ir tolygesnį rezultatą dažnai duoda prieskonio maišymas su malta kava prieš plikymą, nes stambesnes daleles sulaiko filtras. Specialistai pataria pradėti nuo mažo kiekio ir vengti gausaus cukraus, sirupų ar riebios grietinėlės, nes jie ženkliai padidina gėrimo kaloringumą.

  • Dietologė įvardijo vieną arbatą: kuo ji iš tiesų naudinga ir kam gali pakenkti?

    Dietologė įvardijo vieną arbatą: kuo ji iš tiesų naudinga ir kam gali pakenkti?

    Žalioji, juodoji ir baltoji arbata gaminamos iš to paties augalo Camellia sinensis, tačiau jų poveikis organizmui gali skirtis. Skirtumus lemia apdorojimas po skynimo: žaliojoje arbatoje oksidacija greitai sustabdoma, todėl išlieka daugiau katechinų, tarp jų ir EGCG. Juodojoje arbatoje dalis šių junginių pakinta ir susidaro teaflavinai, todėl polifenolių profilis tampa kitoks.

    Mokslinėje literatūroje žalioji arbata dažnai minima dėl antioksidacinių savybių, siejamų su katechinais. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojama žalioji arbata kai kuriems žmonėms gali nežymiai pagerinti širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklius, pavyzdžiui, cholesterolio ar gliukozės kontrolę. Vis dėlto efektas paprastai būna nedidelis ir priklauso nuo bendros mitybos, dozės bei individualios sveikatos būklės.

    Populiarus įsitikinimas, kad žalioji arbata intensyviai degina riebalus, yra perdėtas. Katechinų ir kofeino derinys gali šiek tiek didinti energijos sąnaudas, tačiau didelių ir patikimų svorio pokyčių vien nuo gėrimo tikėtis nereikėtų. Didžiausia praktinė nauda dažnai atsiranda tada, kai arbata pakeičia saldintus gėrimus ir tampa subalansuotos mitybos dalimi.

    Kaip plikyti, kad skonis ir poveikis nesuprastėtų

    Vieno universalaus plikymo recepto nėra, tačiau dažnai rekomenduojama pradėti nuo 75–85 laipsnių temperatūros vandens ir 2–3 minučių plikymo. Aukštesnė temperatūra ir ilgesnis laikas gali ištraukti daugiau katechinų ir kofeino, bet kartu sustiprina kartumą ir aitrumą. Dėl to verta orientuotis į konkrečios arbatos rekomendacijas ir pritaikyti plikymą pagal skonį.

    Žaliojoje arbatoje yra ir L-teanino, kuris tiriamas dėl galimo poveikio dėmesiui bei nuotaikai. Kai kurių tyrimų apžvalgos leidžia manyti, kad L-teanino ir kofeino derinys trumpam gali padėti susikaupti, tačiau tai nėra ryškus ar ilgalaikis poveikis. Arbata neturėtų būti laikoma priemone protiniam darbingumui „užkelti“.

    Kofeinas ir miegas: kam verta pasisaugoti

    Arbata nėra be kofeino, todėl jautresniems žmonėms ji gali trukdyti užmigti. Europos maisto saugos institucija nurodo, kad maždaug 100 miligramų kofeino, suvartoto arti miego laiko, daliai suaugusiųjų gali pailginti užmigimą ir sutrumpinti miegą. Kofeino kiekis puodelyje labai priklauso nuo lapelių rūšies, jų kiekio ir plikymo trukmės.

    Jei vargina nemiga ar nerimas, praktiškas sprendimas yra riboti arbatą antroje dienos pusėje arba rinktis natūraliai be kofeino esančius gėrimus. Tokiais atvejais dažnai minimas rooibos, kuris neturi kofeino ir gali būti tinkamesnis vakare. Vis dėlto ir čia svarbu nepamiršti bendro skysčių vartojimo bei individualios tolerancijos.

    Arbata ir geležis: svarbus laikas

    Arbatos polifenoliai gali mažinti nehemės geležies įsisavinimą, o ji daugiausia gaunama iš augalinių produktų. Dėl to žmonėms, turintiems geležies stoką ar anemiją, taip pat nėščiosioms ir vartojantiems geležies papildus nerekomenduojama užsigerti arbata valgant ar vartojant papildus. Paprastai patariama išlaikyti 1–2 valandų pertrauką.

    Apibendrinant, žalioji arbata turi stiprių argumentų: polifenoliai, saikingas kofeino kiekis ir nulinės kalorijos, jei ji geriama be cukraus. Tačiau ji nėra gydymo priemonė ir ne visiems tinka vienodai, ypač jei jautriai reaguojama į kofeiną ar aktualus geležies trūkumas. Naudingiausia arbata yra ta, kuri dera su sveikatos būkle ir papildo mitybą, o ne ją pakeičia.

  • Kava ar energetiniai gėrimai? Medikai įspėja: skirtumas širdžiai gali būti milžiniškas

    Kasdienybėje daugeliui įprasta rinktis kavą arba energetinį gėrimą, kai trūksta jėgų. Abu variantai dažniausiai siejami su kofeinu, tačiau poveikis širdžiai ir kraujagyslėms gali skirtis iš esmės, ypač kai gėrimai vartojami reguliariai.

    Kava nėra vien kofeinas. Joje yra ir biologiškai aktyvių junginių, įskaitant antioksidantus, kurie siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais, jei vartojama saikingai ir be didelio kiekio cukraus ar riebių priedų.

    Ką rodo naujausios įžvalgos?

    Didelės apimties moksliniai tyrimai rodo, kad daugumai suaugusiųjų saikingas kofeino kiekis paprastai laikomas saugiu. Dažnai minima riba yra iki 400 miligramų kofeino per parą, tačiau jautrumas kofeinui individualus, o daliai žmonių nemalonūs simptomai pasireiškia ir vartojant mažiau.

    Kavos poveikis dažnai būna tolygesnis: išgeriama porcija paprastai turi aiškesnę sudėtį, o kofeino kiekis, nors ir kintantis pagal ruošimo būdą, dažniausiai prognozuojamesnis nei įvairiuose energiniuose gėrimuose.

    Kodėl energetiniai gėrimai kelia daugiau rizikų?

    Energetiniuose gėrimuose kofeinas neretai derinamas su kitais stimuliuojančiais ingredientais, tokiais kaip guarana, taip pat su taurinu ir didesniu cukraus kiekiu. Dėl tokios kombinacijos daliai žmonių gali greičiau pasireikšti širdies plakimo pojūtis, nerimas, drebulys ar miego sutrikimai.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad energetiniai gėrimai gali laikinai didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems asmenims ar turintiems širdies ritmo sutrikimų riziką tai gali būti ypač nepalanku. Papildomą pavojų didina vartojimas prieš sportą, kartu su alkoholiu ar kai per trumpą laiką išgeriama daugiau nei viena skardinė.

    Kam verta būti ypač atsargiems?

    Didesnio atsargumo paprastai prašoma žmonių, turinčių padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, nerimo sutrikimų, taip pat nėščiųjų. Vaikams ir paaugliams energetiniai gėrimai daugelyje sveikatos rekomendacijų vertinami kritiškai, nes jų organizmas jautriau reaguoja į stimuliantus.

    Jei po kofeino ar energinių gėrimų jaučiate spaudimą krūtinėje, ryškų širdies plakimą, galvos svaigimą ar dusulį, rekomenduojama nutraukti vartojimą ir pasitarti su gydytoju. Nuolatinis poreikis stimuliantams dažnai signalizuoja apie miego trūkumą, pervargimą, netinkamą mitybą ar dehidrataciją.

    Specialistai primena, kad saugiausia strategija yra saikas ir ingredientų etikečių skaitymas, ypač vertinant bendrą dienos kofeino kiekį iš kelių šaltinių. Kava daugeliui gali būti priimtinas pasirinkimas, tačiau energetiniai gėrimai dėl sudėties ir vartojimo įpročių dažniau tampa rizikinga kasdienybės dalimi.

  • Ekspertai įspėja: kava iškart pabudus gali pakenkti – štai kada ji veikia geriausiai

    Ekspertai įspėja: kava iškart pabudus gali pakenkti – štai kada ji veikia geriausiai

    Daugeliui rytas prasideda nuo kavos puodelio, tačiau specialistai primena, kad kofeinas iškart po prabudimo ne visada duoda geriausią efektą. Pirmosiomis minutėmis organizmas natūraliai „įsijungia“ pats, todėl kava gali būti silpniau juntama ir kai kuriais atvejais labiau apkrauti organizmą.

    Ryte, netrukus po prabudimo, organizme būna padidėjęs kortizolio kiekis, kuris padeda jaustis budresniems. Tuo metu adenozino, siejamo su mieguistumo didėjimu dienos eigoje, lygis dar būna palyginti žemas, todėl kofeino poveikis, kuris daugiausia siejamas su adenozino receptorių blokavimu, gali būti mažiau ryškus.

    Didžiausia pagunda kavos griebtis po prastai išmiegotos nakties, bet čia slypi papildoma rizika. Tyrimai rodo, kad stipri juoda kava prieš pusryčius, ypač po sutrikdyto miego, gali pabloginti organizmo gliukozės kontrolę ir lemti didesnį cukraus šuolį kraujyje.

    Tai svarbu žmonėms, turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems cukriniu diabetu, tačiau net ir sveikiems asmenims dažni ryškūs gliukozės svyravimai gali reikšti didesnį nuovargį vėliau dieną. Dėl to dažnai rekomenduojama kavą gerti po pusryčių arba bent jau ne tuščiu skrandžiu, ypač jei miegas buvo trumpas.

    Miego ir chronobiologijos specialistai dažniausiai pataria palaukti apie 90–120 minučių po prabudimo. Tuomet natūrali organizmo budrumo banga pradeda slūgti, adenozino kiekis pamažu auga, o kofeinas gali veikti efektyviau ir tolygiau.

    Vietoj pirmo puodelio kavos iškart atsikėlus dažnai siūloma pradėti nuo stiklinės vandens. Naktį skysčių nepapildome, o dalį jų prarandame kvėpuodami ir prakaituodami, todėl lengvas skysčių trūkumas gali būti viena iš ryto silpnumo priežasčių.

    Ne mažiau svarbus ir laikas, kada kavos reikėtų atsisakyti. Dauguma miego specialistų pataria kofeino vengti likus 6–8 valandoms iki miego, nes jis gali pailginti užmigimo laiką ir pabloginti miego kokybę.

    Dažnas prastesnio miego scenarijus sukuria uždarą ratą: mažiau miego skatina vartoti daugiau kofeino, o daugiau kofeino dar labiau gadina kitą naktį. Jei naktis buvo nerami, praktiškesnė strategija dažnai yra normalūs pusryčiai ir kava po valgio, o ne itin stiprus gėrimas tuščiu skrandžiu.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad mitas esą kava su pienu ar be cukraus mažiau žadina. Pagrindinį poveikį lemia kofeino kiekis, nors papildai keičia kalorijų, cukraus ir sotumo profilį, o tai gali turėti reikšmės savijautai bei svorio kontrolei.

    Optimalus laikas nėra viena konkreti valanda visiems, nes jis priklauso nuo to, kada žmogus pabunda ir koks jo chronotipas. Ankstyvo tipo žmonės didžiausią darbingumą pasiekia greičiau, o vėlyvo tipo asmenims pikas dažniau nusikelia į vėlesnes dienos valandas, todėl ir kavos „langas“ skiriasi.

    Galiausiai, kofeino poveikis labai individualus ir gali skirtis dėl genetinių ypatumų bei skirtingo kofeino skaidymo greičio. Jei po kavos jaučiate nerimą, širdies permušimus ar suprastėja miegas, verta mažinti dozę, rinktis silpnesnę kavą arba ankstinti paskutinį puodelį.

  • Gydytojai įspėja: karšti gėrimai gali kelti spaudimą ir keisti cholesterolį – ką svarbu žinoti

    Daugeliui rytas neįsivaizduojamas be karštos arbatos ar kavos, tačiau medikai primena: svarbu ne tik tai, ką geriame, bet ir kokios temperatūros bei su kokiais priedais. Naujausi tyrimai rodo, kad šie įpročiai gali trumpam paveikti kraujospūdį, kraujagyslių tonusą ir net cholesterolio rodiklius.

    Arbata, ypač žalia ir juoda, siejama su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle, nes joje gausu flavonoidų ir kitų polifenolių. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai, gali mažinti uždegiminius procesus ir padėti palaikyti kraujagyslių elastingumą, o tai ilgainiui siejama su mažesne infarkto ir insulto rizika.

    Kavos poveikis sudėtingesnis: kofeinas kai kuriems žmonėms sukelia trumpalaikį kraujospūdžio pakilimą, ypač jei kava geriama retai arba išgeriama didelė porcija. Tačiau daugelyje didelių apžvalginių tyrimų saikingas kavos vartojimas siejamas su neutraliu arba palankiu ilgalaikiu poveikiu širdies ir kraujagyslių rizikai, ypač jei vengiamas perteklinis cukrus.

    Didžiausia problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Dideli kiekiai cukraus, saldinti sirupai ar riebios grietinėlės gali didinti bendrą kalorijų kiekį ir prisidėti prie nepalankių lipidų profilio pokyčių, ypač jei toks pasirinkimas kartojamas kasdien.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra. Pasaulio sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali didinti stemplės pažeidimų riziką, todėl patariama palaukti, kol gėrimas atvės iki maloniai šilto. Jei turite padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar vartojate vaistus, gydytojai rekomenduoja stebėti individualią reakciją į kofeiną ir aptarti saugų kiekį su specialistu.