Sulaukus 60 metų kavos atsisakyti vien dėl amžiaus paprastai nereikia. Daugumai sveikų suaugusiųjų saikingas kofeino kiekis laikomas saugiu, tačiau vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, refliuksas ar nemiga. Būtent šios būklės, o ne gimimo data, turėtų lemti kavos pasirinkimą.
Svarbu suprasti, kad puodelis nėra tikslus matas. Kofeino kiekis labai priklauso nuo pupelių rūšies, gėrimo tūrio ir paruošimo būdo, todėl vienas didelis americano gali turėti daugiau kofeino nei mažas espresso. Vertinant savo ribas verta stebėti ne tik puodelių skaičių, bet ir jų stiprumą.
Jei po kavos atsiranda rankų drebėjimas, širdies plakimas, dirglumas ar tampa sunkiau užmigti, tai signalas mažinti dozę. Dažnai švelnesnis pasirinkimas yra 100 proc. arabika, nes robusta įprastai turi daugiau kofeino ir suteikia stipresnį stimuliuojantį poveikį. Kai kuriems žmonėms sprendimu tampa mažesnės porcijos arba retesnis vartojimas.
Alternatyva, leidžianti išlaikyti skonį ir ritualą, yra kava be kofeino. Ji ypač praverčia po pietų, jei vakarais suprastėja miegas arba ryškiau jaučiamas širdies plakimas. Vis dėlto net ir be kofeino kava kai kuriems gali dirginti skrandį, todėl svarbi individuali savijauta.
Kada verta rinktis filtrinę kavą?
Padidėjus cholesterolio rodikliams, reikšmės gali turėti ne pupelių prekės ženklas, o paruošimas. Nefiltruotoje kavoje yra diterpenų, tarp jų kafestolio, kurie daliai žmonių gali didinti MTL cholesterolio kiekį. Popierinis filtras reikšmingą šių junginių dalį sulaiko, todėl kasdienai dažnai rekomenduojama rinktis filtrinę kavą.
Daugiau šių junginių paprastai lieka virtoje kavoje, prancūziškame prese ar kai kuriais atvejais espresso tipo gėrimuose. Tai nereiškia, kad espresso būtina atsisakyti, tačiau jei kavą geriate kelis kartus per dieną, dalį puodelių verta keisti į filtruotą. Taip lengviau suderinti įpročius su širdies ir kraujagyslių rizikos valdymu.
Kraujospūdis, širdies ritmas ir vaistai
Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, ypač tiems, kurie kavą geria retai arba yra jai jautresni. Vis dėlto įprastas saikingas vartojimas dažnai nėra automatinė priežastis atsisakyti kavos, jei kraujospūdis gerai kontroliuojamas. Jei po kavos pastebimas aiškus spaudimo šuolis, nerimas ar galvos svaigimas, saugiau rinktis silpnesnį gėrimą arba mažesnę porciją.
Esant aritmijai ar gydantis dėl širdies ligų, saugiausią kofeino kiekį geriausia aptarti su gydytoju, ypač jei vartojami keli vaistai. Taip pat svarbu prisiminti, kad kofeino gauname ne tik iš kavos, bet ir iš arbatos, kolos, šokolado bei kai kurių maisto papildų. Tablečių kava užsigerti nereikėtų, jei taip nenurodė sveikatos priežiūros specialistas.
Refliuksas ir miegas: dažniausios klaidos
Kava daliai žmonių sustiprina rėmenį ir refliukso simptomus, tačiau poveikis labai individualus. Jei po kavos atsiranda deginimas už krūtinkaulio ar rūgštus atsirūgimas, verta pradėti nuo mažesnės porcijos, kavos be kofeino ir gėrimo po valgio, o ne tuščiu skrandžiu. Kartais geriau toleruojama tamsiau skrudinta ar švelnesnė kava, bet patikimiausias būdas yra stebėti savijautą.
Miego kokybė yra vienas jautriausių rodiklių, ar kofeino nėra per daug. Net santykinai nedidelė dozė vėlyvą popietę kai kuriems sutrumpina miegą arba apsunkina užmigimą, todėl paskutinę kavą verta perkelti į ankstesnį laiką. Vieniems riba bus apie 14 valandą, kitiems tiks ir vėlesnis metas, tačiau geriausiai padeda kelių dienų savistaba.
Praktinis atskaitos taškas daugeliui vyresnių žmonių yra viena–trys mažesnės kavos per dieną, jei jos gerai toleruojamos. Dažniausiai saugiausia kryptis yra filtruota kava be didelio kiekio cukraus ir saldžių sirupų, o jautresniems tinka arabika arba kava be kofeino. Geriausia kava senjorui yra ta, po kurios jaučiamasi stabiliai, o miegas ir širdies ritmas neblogėja.
Leave a Reply