CP v2

Tag: Kofeinas

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Ši raudonoji arbata vadinama ilgaamžiškumo: ką ji iš tiesų daro pilvo riebalams?

    Pu-erh yra fermentuota raudonoji arbata, tradiciškai siejama su Kinijos Junanio regionu. Dėl ilgesnio brandinimo ji įgauna žemišką skonį ir tamsesnę užpilo spalvą, o gerbėjai ją dažnai renkasi po sotesnio maisto.

    Arbatoje natūraliai aptinkami polifenoliai, tarp jų katechinai ir kiti antioksidantai, siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme. Tokie junginiai tiriami dėl galimos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau poveikio mastas priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Pu-erh dažnai minima ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei cholesterolio rodikliams. Kai kurie tyrimai rodo sąsajas su kuklesniais lipidų profilio pokyčiais, tačiau tai nėra greitas ar garantuotas būdas mažinti svorį, ypač jei nekeičiami mitybos įpročiai.

    Kalbant apie pilvo riebalus, svarbu atskirti marketingines frazes nuo realybės: vienas gėrimas riebalų nedegina, jei energijos balansas išlieka perteklinis. Pu-erh gali būti naudinga kaip mažai kalorijų turintis pasirinkimas vietoj saldintų gėrimų, o šis pakeitimas kai kuriems žmonėms ilgainiui padeda lengviau kontroliuoti svorį.

    Gėrime yra kofeino, todėl jis gali švelniai tonizuoti ir padėti išlaikyti aktyvumą dieną. Vis dėlto jautresniems žmonėms per didelis kofeino kiekis gali skatinti nerimą, dirglumą ar miego sutrikimus, tad vakare šios arbatos geriau vengti.

    Dažniausiai rekomenduojama Pu-erh gerti po valgio, ypač po riebesnių patiekalų, nes tuomet ji geriau toleruojama skrandžiui. Geriant nevalgius kai kuriems žmonėms gali pasireikšti rūgštingumas ar skrandžio dirginimas.

    Ruošiant svarbu neperplikyti: paprastai tinka apie 90–95 laipsnių vanduo ir 2–4 minučių plikymas, o lapelius neretai galima užplikyti kelis kartus. Praktikoje daugeliui saugus kiekis yra 2–3 puodeliai per dieną, tačiau individuali tolerancija skiriasi.

    Pu-erh nerekomenduojama piktnaudžiauti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat žmonėms, kuriems gydytojai pataria riboti kofeiną dėl širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusio kraujospūdžio. Jei vartojate vaistus ar turite lėtinių sveikatos problemų, dėl reguliaraus vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Apibendrinant, Pu-erh gali būti skanus ir praktiškas kasdienės rutinos papildymas, padedantis rinktis mažiau kaloringus gėrimus ir palaikyti virškinimo komfortą po sočių patiekalų. Tačiau svorio kontrolei svarbiausi išlieka mitybos kokybė, porcijų dydis, miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

  • Kava gerina nuotaiką ne vien dėl kofeino: mokslininkai atskleidė netikėtą mechanizmą

    Kava gerina nuotaiką ne vien dėl kofeino: mokslininkai atskleidė netikėtą mechanizmą

    Rytinė kava daugeliui yra ne tik būdas greičiau pabusti, bet ir kasdienis ritualas, susijęs su geresne savijauta. Naujesni tyrimai rodo, kad šis poveikis gali būti platesnis nei vien trumpalaikis stimuliavimas kofeinu, o nuotaikos pokyčius lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.

    Mokslininkai, kurių darbas publikuotas žurnale Nature Communications, tyrė apie 300 suaugusiųjų, tarp jų ir reguliariai geriančių kavą, ir vengiančių kofeino. Eksperimente dalis dalyvių gėrė įprastą kavą, dalis rinkosi kavą be kofeino, o vėliau buvo vertinamas poveikis savijautai ir reakcijoms, taip pat laikotarpis, kai kavos buvo atsisakyta.

    Ką parodė tyrimo rezultatai

    Rezultatai siejo reguliarų kavos vartojimą su didesniu emociniu reaktyvumu ir impulsyvumu, tačiau kartu fiksuotas kai kurių pažintinių funkcijų pagerėjimas. Dažniausiai minimos sritys buvo dėmesio išlaikymas ir budrumas, kurie gali turėti reikšmės produktyvumui bei kasdieniam darbingumui.

    Vienas įdomiausių pastebėjimų buvo tai, kad nuotaikos pagerėjimas ir mažesnis subjektyviai jaučiamas stresas pasireiškė ir geriant kavą be kofeino. Tai leidžia manyti, kad svarbų vaidmenį atlieka ne tik kofeinas, bet ir kiti kavos junginiai, taip pat pats gėrimo kontekstas ir ritualas.

    Žarnyno ir smegenų ryšys

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į galimus pokyčius žarnyno mikrobiome, kurie siejami su vadinamąja žarnyno ir smegenų ašimi. Ši kryptis pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, nes vis dažniau svarstoma, kad virškinamojo trakto būklė gali turėti įtakos emocijų reguliacijai ir streso reakcijoms.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nereiškia, jog kava visiems vienodai tinka ar yra universali priemonė gerai nuotaikai palaikyti. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualaus jautrumo, miego kokybės, suvartojamo kiekio ir to, ar kava geriama su maistu.

    Ką verta žinoti kasdien geriantiems kavą

    Praktiniu požiūriu tai sustiprina idėją, kad savijautą veikia ne vien atskiros medžiagos, bet ir įpročių visuma. Kai kuriems žmonėms kavos puodelis gali būti signalas pradėti dieną, skirti laiko sau ir sumažinti įtampą, net jei kofeino kiekis yra nedidelis.

    Jei kava ima kelti nerimą, didina dirglumą ar trukdo miegui, verta peržiūrėti vartojimo laiką ir kiekį, o prireikus rinktis kavą be kofeino. Tyrimai primena, kad savijauta dažnai priklauso nuo kelių sluoksnių: biologijos, įpročių ir kasdienės rutinos, kurią formuojame patys.

  • Kawą z oliwa ir citrina vietoj cukraus? Žada energiją ir lieknėjimą, bet yra niuansų

    Socialiniuose tinkluose ir sveikos gyvensenos bendruomenėse vis dažniau aptariama neįprasta kombinacija: kava su alyvuogių aliejumi ir citrina. Šalininkai tikina, kad toks gėrimas gali padėti atsisakyti cukraus bei pieno, o kartu esą suteikia stabilesnės energijos ir mažina užkandžiavimo norą.

    Dažniausiai tai būna juoda kava, į kurią įpilamas nedidelis kiekis pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus ir įlašinama keli lašai citrinos sulčių. Kai kurie gėrimą suplaka plakikliu, kad susidarytų vientisa emulsija ir kava būtų kremiškesnė net be pieno.

    Kodėl šis derinys išpopuliarėjo?

    Ši idėja siejama su augančiu domėjimusi mažai angliavandenių turinčia mityba ir vadinamąja kava su riebalais, kai į gėrimą dedama riebalų šaltinių sotumui pailginti. Kava su alyvuogių aliejumi ir citrina neretai pristatoma kaip lengvesnė, labiau Viduržemio jūros mitybos principus primenanti alternatyva.

    Praktiškai toks gėrimas gali turėti vieną aiškų pliusą: jis dažnai pakeičia įprastus kaloringus priedus, pavyzdžiui, cukrų, saldintus sirupus ar riebius grietinėlės pakaitalus. Vis dėlto tai nereiškia, kad pats derinys automatiškai degina riebalus.

    Ką iš tiesų gali duoti energijai?

    Kofeinas kavoje gali trumpam padidinti budrumą, dėmesio koncentraciją ir reakcijos greitį, todėl energijos pojūtis daugeliui yra realus. Įprastai didžiausia klaida atsiranda tada, kai energija siejama su cukrumi: saldinta kava gali sukelti staigesnius energijos svyravimus, o jų išvengti padeda būtent cukraus atsisakymas.

    Alyvuogių aliejus yra riebalų šaltinis, o riebalai skrandyje gali sulėtinti skrandžio išsituštinimą, todėl daliai žmonių sotumo jausmas užsitęsia. Tačiau jautresniems asmenims toks gėrimas gali sukelti pykinimą, rėmenį ar virškinimo diskomfortą, ypač išgėrus jį tuščiu skrandžiu.

    Citrina dažniausiai pridedama skoniui, kad sumažintų kartumą ir suteiktų gaivos. Nors citrinose yra vitamino C, karštame gėrime jo kiekis gali sumažėti, todėl šis priedas labiau vertinamas dėl skonio, o ne kaip patikimas būdas papildyti vitaminų atsargas.

    Ar tai padeda lieknėti?

    Lieknėjimui svarbiausias veiksnys išlieka bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir mitybos kokybė, o ne vienas gėrimas. Jei kava su aliejumi ir citrina padeda atsisakyti saldžių priedų ir rečiau užkandžiauti, ji netiesiogiai gali prisidėti prie svorio kontrolės.

    Kita vertus, alyvuogių aliejus yra kaloringas, todėl persistengus lengva gauti priešingą efektą, nei tikimasi. Specialistai paprastai pataria šį gėrimą vertinti kaip retkarčiais pasirenkamą alternatyvą, o ne kaip kasdienę lieknėjimo priemonę ar stebuklingą sprendimą.

    Jei turite skrandžio rūgštingumo problemų, refliuksą, tulžies pūslės ar kasos sutrikimų, prieš įtraukiant tokį derinį į rutiną verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kofeino tolerancija individuali, o per didelis jo kiekis gali bloginti miego kokybę ir didinti nerimą.

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.