CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Kava ir inkstai: ką rodo tyrimai, jei kasryt geriate 1–3 puodelius ir kada verta pristabdyti

    Daugeliui rytas prasideda nuo kavos, tačiau neretai kyla klausimas, kaip kasdienis įprotis veikia inkstus. Naujausių apžvalgų duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas daugumai sveikų žmonių inkstams nekenkia ir kai kuriais atvejais siejamas su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika.

    Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, dalyvauja kraujospūdžio kontrolėje. Kava veikia keliais mechanizmais, svarbiausias jų yra kofeinas, kuris gali trumpam paskatinti šlapimo išsiskyrimą ir paveikti kraujagyslių tonusą.

    Kava turi lengvą diuretinį poveikį, todėl daliai žmonių po puodelio greičiau prisipildo šlapimo pūslė. Tai ypač pastebima tiems, kurie kavą geria retai arba išgeria didesnį kiekį per trumpą laiką.

    Vis dėlto vien kava paprastai nesukelia kliniškai reikšmingos dehidratacijos, jei dienos skysčių balansas yra normalus. Kitaip tariant, keli puodeliai per dieną daugumai žmonių nėra tas pats, kas „išvarvinimas“, bet jautresniems asmenims dažnesnis šlapinimasis gali būti nemalonus.

    Mokslinėje literatūroje matomas nuoseklus signalas, kad kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika. Tai aiškinama tuo, kad kavoje gausu biologiškai aktyvių junginių, įskaitant antioksidantus, kurie gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso ir uždegiminių procesų.

    Svarbu pabrėžti, kad daug tokių tyrimų yra stebimieji, todėl jie ne visada įrodo tiesioginę priežastį. Vis dėlto bendra tendencija rodo, kad saikinga kava, ypač be perteklinių priedų, daugeliui žmonių yra suderinama su inkstų sveikata.

    Kofeinas gali trumpam padidinti kraujospūdį, ypač jei žmogus nėra įpratęs reguliariai gerti kavą. Kadangi inkstai tiesiogiai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, šis aspektas aktualus turintiems hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Jei gydytojas yra rekomendavęs riboti kofeiną, verta įsiklausyti į individualias rekomendacijas. Atsargiau kavą taip pat turėtų vertinti žmonės, kuriems dėl sveikatos būklės svarbus griežtesnis skysčių, kalio ar kitų elektrolitų balansas.

    Daugelyje šaltinių kaip saugus orientyras nurodomi 3–4 puodeliai kavos per dieną, tačiau „puodelis“ praktikoje gali reikšti labai skirtingą kofeino kiekį. Stipri kava, didelis kavos gėrimas išsinešti ar keli espresai per trumpą laiką gali sukelti nemigą, širdies plakimą ar nerimą, o tai netiesiogiai blogina savijautą.

    Didžiausią naudą dažniausiai sieja paprasta juoda kava. Kai į ją gausiai dedama cukraus, sirupų ar riebių grietinėlės pakaitalų, gėrimas tampa gerokai kaloringesnis, o perteklinis cukrus ir sočiųjų riebalų kiekis siejamas su prastesniais metabolinės sveikatos rodikliais.

    Jei kyla abejonių dėl inkstų būklės, verta atkreipti dėmesį į simptomus, tokius kaip patinimai, nuovargis, pakitęs šlapinimasis ar nuolat padidėjęs kraujospūdis, ir pasitarti su šeimos gydytoju. Individuali situacija svarbesnė už bendras rekomendacijas, nes inkstų ligos ankstyvose stadijose gali būti nebylios.

  • Kas nutinka kūnui 2 savaites negėrus kavos: net ekspertai pripažįsta, kad poveikis stebina

    Dvi savaitės be kavos kai kuriems tampa tikru išbandymu, tačiau mokslininkai sako, kad toks eksperimentas gali greitai išryškinti, kaip kofeinas veikia organizmą. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad kava susijusi ne tik su budrumu, bet ir su žarnyno mikrobiotos pokyčiais.

    Tyriminiuose stebėjimuose dalyviams buvo pasiūlyta 14 dienų visiškai atsisakyti kavos ir įvertinti, kas keičiasi organizme. Vertinti ne tik savijautos simptomai, bet ir kai kurie biocheminiai rodikliai bei mikrobiomo sudėtis.

    Kraujospūdis ir abstinencijos simptomai

    Vienas ryškiausių pastebėtų efektų buvo arterinio kraujospūdžio sumažėjimas žmonėms, kurie kavą iki tol gėrė reguliariai. Nors poveikis gali skirtis individualiai, ypač jautresniems kofeinui toks pokytis dažnai būna apčiuopiamas.

    Pirmosiomis dienomis be kavos daliai žmonių pasireiškė mieguistumas ir lengvas galvos skausmas. Tai siejama su kofeino abstinencija, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas, kai organizmas prisitaiko prie naujo režimo.

    Kas vyksta su medžiagų apykaita

    Tyrėjai fiksavo, kad po kavos atsisakymo greitai sumažėja kofeino ir jo skilimo produktų koncentracija organizme. Kartu mažėjo ir kai kurių su kavos junginiais siejamų metabolitų kiekiai, aptinkami išmatų mėginiuose.

    Šie pokyčiai laikomi logiška organizmo reakcija, nes nustojus vartoti kavą sumažėja ir jos biologiškai aktyvių medžiagų patekimas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia vien teigiamą ar vien neigiamą poveikį, svarbi bendra mityba ir įpročiai.

    Žarnyno mikrobiota ir kava

    Pastebėta, kad atsisakius kavos kinta žarnyno bakterijų balansas: vienos rūšys, kurios buvo labiau paplitusios geriant kavą, sumažėjo, o kitos pradėjo atsistatyti. Kadangi mikrobiota siejama su virškinimu, imunine sistema ir uždegiminiais procesais, tokie pokyčiai sulaukia daug dėmesio.

    Ekspertai pažymi, kad kava yra vienas dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikį mikrobiotai gali lemti ne tik kofeinas, bet ir polifenoliai bei kiti augaliniai junginiai. Dėl to tas pats eksperimentas skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus.

    Kokia kava laikoma palankesne

    Mitybos specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą be priedų, nes cukrus, sirupai ar grietinėlė gali paversti gėrimą didelio kaloringumo desertu. Taip pat pabrėžiama, kad pienas gali mažinti kai kurių kavos polifenolių pasisavinimą.

    Kalbant apie paruošimą, dažnai akcentuojama filtruota kava, nes filtravimas sumažina junginių, siejamų su padidėjusiu cholesteroliu, kiekį. Tuo metu tirpioje kavoje, priklausomai nuo gamybos, gali būti daugiau nepageidaujamų termiškai susidarančių medžiagų, todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į kokybę ir vartojimo dažnį.

    Jei žmogus nusprendžia daryti kavos pertrauką, medikai pataria stebėti savijautą ir nepamiršti, kad energiją lemia ne vien kofeinas, bet ir miegas, skysčių balansas bei mityba. Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar aukštą kraujospūdį individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Rolmopsas kasdieniame meniu: kuo naudingas, kiek turi druskos ir kam jo geriau vengti

    Rolmopsas, dar vadinamas į marinatą susuktu silkės filė užkandžiu, daugeliui asocijuojasi su greitu, rūgščiai sūriu kąsniu. Tačiau jo maistinė vertė ir poveikis sveikatai priklauso ne tik nuo žuvies, bet ir nuo sūrymo sudėties bei porcijos dydžio.

    Dažniausiai rolmopsas gaminamas iš silkės filė, marinuotos vandenyje su actu, druska ir prieskoniais, kartais papildomai dedama svogūnų ar agurkų. Tokia sudėtis reiškia, kad gaunama baltymų, jodo, vitamino D ir vitamino B12, bet kartu ir nemažai natrio iš druskos.

    Maistinė vertė: baltymai ir omega-3

    Įprastai 100 gramų rolmopso turi maždaug 80–150 kilokalorijų, o baltymų kiekis dažniausiai siekia apie 6–10 gramų. Dėl to tai gali būti sotus pasirinkimas, ypač kai norisi nedidelės apimties užkandžio, kuris „laiko“ ilgiau nei daug angliavandenių turintys užkandžiai.

    Silkė natūraliai turi omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač kai bendras mitybos racionas subalansuotas. Vis dėlto rolmopsas nėra stebuklingas produktas, nes bendrą naudą gali nusverti per didelis druskos kiekis ir dažnas vartojimas.

    Kur slypi rizika: druska ir actas

    Didžiausia rolmopso silpnybė dažniausiai yra druska: kai kuriuose produktuose jos gali būti daugiau nei 3 gramai 100 gramų. Tai reiškia, kad viena porcija gali sudaryti didelę dalį rekomenduojamo dienos druskos limito, o perteklius siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio ir skysčių kaupimosi rizika.

    Actas suteikia būdingą skonį, bet jautresniems žmonėms gali dirginti skrandį, sustiprinti refliukso ar rėmens simptomus. Jei virškinimo sistema jautri, verta pradėti nuo mažesnės porcijos ir įvertinti savijautą, ypač jei rolmopsas valgomas ne vienas, o su kitais rūgščiais ar aštriais produktais.

    Kam verta riboti ir kaip rinktis

    Dažniau riboti rolmopsą paprastai rekomenduojama žmonėms, kuriems aktualus kraujospūdžio valdymas, druskos mažinimas ar yra inkstų veiklos sutrikimų. Taip pat atsargiau turėtų elgtis turintys dažną rėmenį ar skrandžio gleivinės dirglumą, nes marinatų rūgštingumas gali pabloginti simptomus.

    Renkantis verta žiūrėti į sudėtį: kuo ji trumpesnė ir kuo didesnė žuvies dalis, tuo geriau. Praktinis triukas norint sumažinti sūrumą yra trumpai perplauti rolmopsą vandeniu, o valgant derinti su daržovėmis ir mažiau sūriais priedais, pavyzdžiui, virtomis bulvėmis ar pilno grūdo duona.

    Kasdieniam meniu dažniausiai tinka saikinga porcija, pavyzdžiui, apie 80–100 gramų vieno valgymo metu, tačiau svarbiausia yra dažnis. Jei marinuota silkė ant stalo atsiranda dažnai, realią riziką dažniau lemia ne pati žuvis, o nuolat didinamas druskos kiekis racione.

  • „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ kartu su Korėjos Chung-Ang universiteto Gwangmyeong ligonine paskelbė klinikinio tyrimo rezultatus, rodančius, kad „Galaxy Watch“ gali įspėti apie artėjantį alpimą dar prieš jam įvykstant. Toks įspėjimas galėtų padėti žmonėms spėti atsisėsti ar atsigulti ir taip sumažinti traumų riziką.

    Tyrime vertinta, ar išmanusis laikrodis, naudodamas fotopletizmografijos jutiklį, gali atpažinti organizmo pokyčius, kurie būdingi vazovagalinei sinkopei. Tai vienas dažniausių alpimo tipų, kai staiga krenta kraujospūdis ir širdies ritmas, todėl žmogus netenka sąmonės.

    Koks tikslumas ir kiek laiko iš anksto?

    Skelbiama, kad sistema, pasitelkianti DI algoritmą, alpimą gebėjo numatyti iki 5 minučių prieš įvykį, o tikslumas siekė 84,6 proc. Tyrimas apėmė 132 pacientus, kuriems buvo įtariami vazovagalinės sinkopės simptomai.

    Rezultatai publikuoti mokslo žurnale European Heart Journal – Digital Health. Tai reiškia, kad duomenys pristatyti akademinei bendruomenei, tačiau praktinis funkcijos diegimas vartotojų įrenginiuose dar nėra patvirtintas.

    Kodėl tai svarbu kasdienybėje?

    Pats alpimas dažnai trunka trumpai, tačiau pavojingiausia dalis neretai būna kritimas. Ypač rizikingos situacijos kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems alpimas kartojasi.

    „Iki 40 proc. žmonių per gyvenimą patiria vazovagalinę sinkopę, o trečdaliui epizodai kartojasi“, – sakė profesorius Junhwan Cho.

    Pasak jo, ankstyvas perspėjimas suteiktų laiko pasirinkti saugią padėtį arba išsikviesti pagalbą. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galvos traumų, kaulų lūžių ir kitų antrinių sužalojimų.

    Kada tokia funkcija galėtų atsirasti laikrodžiuose?

    „Samsung“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia sveikatos stebėsenos galimybes laikrodžiuose, tačiau apie konkrečią alpimo numatymo funkciją komerciniuose modeliuose kol kas nepranešta. Klinikiniai tyrimai yra svarbus žingsnis, bet iki realaus įdiegimo dažnai prireikia papildomų tyrimų, reguliacinių vertinimų ir patikimumo patvirtinimo įvairioms vartotojų grupėms.

    „Šis tyrimas rodo, kaip dėvimosios technologijos gali padėti pereiti nuo priežiūros po įvykio prie prevencijos modelio. Esame įsipareigoję kurti inovacijas, kurios padėtų žmonėms kasdien gyventi sveikiau“, – sakė Jongmin Choi.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net ir pažangūs įspėjimai neturėtų būti laikomi diagnoze ar medicinine konsultacija. Jei žmogus dažnai alpsta, jaučia galvos svaigimą, staigų silpnumą ar širdies ritmo sutrikimus, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti.

  • Mokslininkai nustebino: šie pusryčiai gali mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelį metų avižinė košė buvo laikoma vienu sveikiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau akcentuoja kitą dalyką. Širdies ir kraujagyslių rizika priklauso ne vien nuo kalorijų ar cukraus, bet ir nuo žarnyno mikrobiotos būklės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dalyvauja uždegimo procesuose, o lėtinis uždegimas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir prastesne kraujagyslių būkle. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdienė mityba veikia mikrobiotą ir uždegimo žymenis.

    Kas sieja mikrobiotą ir kraujospūdį?

    Dideli populiaciniai tyrimai rodo ryšį tarp vadinamojo mikrobiotai palankaus mitybos modelio ir mažesnės hipertenzijos rizikos. Tokia mityba paprastai yra turtinga skaidulų, fermentuotų produktų, augalinių antioksidantų ir nesočiųjų riebalų.

    Šių produktų deriniai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, stabilesnio gliukozės lygio ir mažesnio sisteminio uždegimo. Tai svarbu, nes ilgainiui padidėjęs kraujospūdis didina insulto, infarkto ir inkstų ligų riziką.

    Pusryčių derinys, apie kurį kalbama vis dažniau

    Specialistai dažnai išskiria paprastą, lengvai pritaikomą derinį: natūralų graikišką jogurtą, uogas ir graikinius riešutus. Toks pasirinkimas vertinamas dėl baltymų, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu.

    Graikiškas jogurtas be pridėtinio cukraus gali būti probiotikų šaltinis, o baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems. Uogose esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos laikomi palankiais mikrobiotai, o graikiniuose riešutuose gausu nesočiųjų riebalų, įskaitant omega-3.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad vieni pusryčiai neišsprendžia visų problemų. Jei kraujospūdis padidėjęs, svarbiausi išlieka bendras mitybos racionas, mažesnis druskos kiekis, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir, prireikus, paskirtas gydymas.

  • Žalioji arbata ir širdies sveikata: dietologai įvardijo, kuo ji išsiskiria iš kitų gėrimų

    Gėrimai su pridėtiniu cukrumi siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mitybos specialistai dažnai ragina dažniau rinktis nesaldintas alternatyvas. Tarp jų išskiriama žalioji arbata, kurios poveikis širdies sveikatai yra vienas dažniausiai tiriamų, palyginti su kitomis arbatų rūšimis.

    Dietologai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali prisidėti prie palankesnių sveikatos rodiklių, kai vartojama kaip bendros širdžiai palankios mitybos dalis. Didelėse apžvalgose ir stebėjimo tyrimuose reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, nors tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio kiekvienu atveju.

    Kaip žalioji arbata gali veikti kraujospūdį?

    Vienas dažniausiai minimas mechanizmas yra galimas poveikis arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurių klinikinių tyrimų ir jų metaanalizių duomenimis, žaliosios arbatos vartojimas ar jos ekstraktai gali lemti nedidelį, bet statistiškai reikšmingą sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą, ypač žmonėms, kurių rodikliai yra padidėję.

    Šis poveikis siejamas su žaliojoje arbatoje esančiais polifenoliais, ypač katechinais, tarp kurių dažniausiai minimas epigalokatechino galatas. Manoma, kad šios medžiagos gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, mažesnio uždegimo ir palankesnės endotelio veiklos, o tai svarbu normaliai kraujotakai.

    Ką rodo duomenys apie cholesterolį?

    Kita sritis, kurioje žalioji arbata minima dažniausiai, yra lipidų profilis. Mokslinėse apžvalgose aprašoma, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali būti siejamas su nedideliu bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio sumažėjimu, o poveikis didelio tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliams dažniausiai būna kuklesnis ir nevienodas.

    Aiškinama, kad katechinai gali veikti lipidų apykaitos procesus, taip pat sumažinti tam tikrų riebalų pasisavinimą žarnyne. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką cholesterolio rodikliams daro bendras mitybos modelis, kūno masė, fizinis aktyvumas ir genetiniai veiksniai.

    Antioksidantai, uždegimas ir žarnynas

    Žalioji arbata vertinama ir dėl antioksidacinių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas siejami su aterosklerozės progresavimu, todėl mityboje esančios antioksidacinės medžiagos laikomos viena iš grandžių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos.

    Naujesnėse publikacijose vis dažniau aptariamas ir žarnyno vaidmuo širdies sveikatai. Kai kurie nedideli tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos polifenoliai gali turėti įtakos žarnyno barjero funkcijai ir mikrobiotos sudėčiai, o tai teoriškai gali būti susiję su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai priklauso nuo suvartojamo kiekio, žmogaus įpročių ir bendros sveikatos būklės. Jei žalioji arbata sukelia nemigą, nerimą ar skrandžio dirginimą, verta mažinti kiekį, rinktis silpnesnę arbatą arba gerti ją anksčiau dieną.

    Norint realios naudos širdžiai, žalioji arbata turėtų būti tik viena iš kelių nuoseklių pasirinkimų: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau daržovių ir ankštinių, pakankamas judėjimas, nerūkymas ir kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė pagal gydytojo rekomendacijas.

  • American Heart Association warns sleep is more than hours: Why timing and regularity may shape cardiovascular risk

    Sleep health is not just about getting enough hours, according to a new American Heart Association scientific statement that reviews how multiple sleep traits may influence cardiometabolic risk. The statement was published in Circulation: Cardiovascular Quality and Outcomes.

    The authors describe sleep as a multidimensional pattern that includes duration, continuity, timing, satisfaction, regularity and daytime functioning. They argue that focusing only on total hours can miss key signals tied to blood pressure, blood sugar, cholesterol and body weight.

    Why sleep timing and regularity matter

    The statement notes that most adults generally need 7 to 9 hours of sleep, but both short sleep and long sleep have been linked in studies to higher cardiometabolic risk. Research summarized in the review also connects late bedtimes and inconsistent sleep schedules with outcomes such as obesity, elevated blood pressure and insulin resistance.

    Regularity is highlighted as a growing area of concern because weekday-weekend swings can create social jetlag. Large population studies have associated more consistent sleep-wake timing with lower cardiovascular mortality risk, though the authors stress that more trials are needed.

    Beyond hours: continuity and daytime function

    Sleep continuity, including difficulty falling asleep or repeated awakenings, is also discussed as a possible contributor to cardiovascular disease risk. Disturbed sleep continuity has been associated in research with higher risks that include hypertension, myocardial infarction and atrial fibrillation.

    Daytime functioning, such as excessive sleepiness, may reflect poor sleep quality or sleep disorders like obstructive sleep apnea. The statement links daytime sleepiness to higher rates of cardiovascular disease and stroke, and notes that addressing underlying causes can be part of risk reduction.

    Gaps in sleep health across communities

    The authors also review evidence that sleep health differs across populations due to social and environmental conditions. Noise, light exposure, housing and neighborhood safety, as well as socioeconomic stressors, have all been associated with poorer sleep patterns.

    The statement calls for clinicians to ask more detailed sleep questions and document problems that may warrant screening or treatment. It also urges more research to determine whether improving sleep dimensions beyond duration leads to measurable cardiometabolic benefits.

    Sleep is already included in the American Heart Association Life’s Essential 8 framework, but only sleep duration is currently scored. The authors say validated methods for assessing other sleep dimensions could eventually refine how cardiovascular risk is evaluated and managed.

  • Gydytojai: vienas granatų sulčių stiklinė per dieną gali padėti mažinti kraujospūdį

    Vienas stiklinė granatų sulčių per dieną kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklės gerinimo, teigia gydytojai ir mitybos specialistai. Daugiausia dėmesio skiriama gėrimo antioksidantams, kurie siejami su palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais.

    Kalbama apie 100 proc. tiesioginio spaudimo granatų sultis be pridėtinio cukraus. Specialistai pabrėžia, kad saldinti gėrimai ar „gėrimai su granatų skoniu“ gali turėti gerokai mažiau naudingų junginių ir daugiau cukraus, todėl poveikis sveikatai gali būti priešingas.

    Granatuose gausu polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, kurie laikomi stipriais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai dažnai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimo žymenimis, o tai svarbu vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tyrimai rodo, kad granatų sulčių vartojimas kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors poveikio dydis skiriasi priklausomai nuo žmogaus būklės, mitybos ir bendro gyvenimo būdo. Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra greitas ar universalus sprendimas, o viena iš galimų kasdienės mitybos priemonių.

    Granatų sultys dažnai aptariamos ir dėl galimo poveikio vadinamajam blogajam cholesteroliui, ypač jo oksidacijai. Oksiduotas MTL cholesterolis laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie aterosklerozės, todėl antioksidantų gausa teoriškai gali būti naudinga kraujagyslių apsaugai.

    Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį, kad vienas produktas nepakeičia gydymo ar profilaktikos pagrindų: kraujospūdžio kontrolei itin svarbūs kūno masės valdymas, pakankamas fizinis aktyvumas, druskos ribojimas, kokybiškas miegas ir nuoseklus paskirtų vaistų vartojimas.

    Granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sąveikauti su vaistais, ypač vartojant kraujospūdį mažinančius preparatus ar cholesterolį mažinančius vaistus. Jei jau gydotės dėl hipertenzijos, širdies ligų ar vartojate kelis receptinius vaistus, prieš įtraukiant sultis į kasdienį racioną verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat svarbu įvertinti cukraus kiekį: net ir be pridėtinio cukraus sultyse natūraliai yra angliavandenių, todėl sergant diabetu ar turint gliukozės apykaitos sutrikimų reikėtų pasirinkti tinkamą kiekį. Dažniausiai minimas orientyras yra vienas nedidelis stiklinė per dieną, o geriausia alternatyva dažnai lieka visas vaisius, nes jame daugiau skaidulų.

    „Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš reguliariai gerdami granatų sultis pasitarkite su gydytoju“, – sako specialistai.

  • Per daug druskos lėkštėje: viena klaida, kuri nepastebimai kelia kraujospūdį ir rizikas

    Per didelis druskos kiekis maiste yra viena dažniausių mitybos klaidų, kuri ilgainiui gali rimtai pakenkti sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per parą, tai yra maždaug arbatinis šaukštelis be kaupo.

    Didžiausia problema ta, kad daug druskos gauname ne vien iš druskinės. Reikšminga dalis natrio slepiasi kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūriuose, rūkytuose gaminiuose, padažuose, pusgaminiuose ir konservuose, todėl lengva viršyti normą net ir „nevalgant labai sūriai“.

    Kaip druska veikia organizmą

    Perteklinis natrio kiekis tiesiogiai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai didina insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo riziką. Ilgainiui tai tampa vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Organizmas apie per didelį druskos kiekį neretai signalizuoja patinimais, vandens susilaikymu, pilvo pūtimu ir stipresniu troškuliu. Kai kuriems žmonėms net vienas ypač sūrus patiekalas gali laikinai padidinti kraujospūdį artimiausios valandos laikotarpiu.

    Dar viena klastinga detalė ta, kad reguliariai persūdant maistą keičiasi skonio slenkstis. Ilgainiui norisi vis sūresnio skonio, todėl susidaro įprotis druskos dėti daugiau, net kai patiekalas jau ir taip turi daug natrio.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra papildomas sūdymas jau sūriuose produktuose, pavyzdžiui, konservuose, marinuotuose gaminiuose ar paruoštuose padažuose. Tokiais atvejais druska dubliuojasi, o galutinis natrio kiekis tampa gerokai didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Prie to prisideda ir druskos „pylimas iš akies“, kai žmogus tiksliai nežino, kiek jos iš tiesų pateko į puodą. Skirtingo rupumo druska ir skirtingo dydžio žiupsneliai gali smarkiai skirtis, todėl realus kiekis dažnai būna didesnis nei planuota.

    Kaip sumažinti druską neprarandant skonio

    Praktinis žingsnis yra dažniau tikrinti produktų sudėtį ir maistingumo lenteles, ypač atkreipiant dėmesį į druską arba natrį. Tai padeda palyginti panašius produktus ir pasirinkti mažiau sūrią alternatyvą, net jei skonis iš pradžių atrodo švelnesnis.

    Skonį galima sustiprinti ne vien druska: tam tinka česnakas, svogūnas, imbieras, juodieji pipirai, paprika, kmynai, kalendra, džiovintos žolelės. Taip pat padeda rūgštis, pavyzdžiui, actas ar citrusai, o natūralus jogurtas su prieskoniais gali tapti paprastu marinatu mėsai ar žuviai.

    Reikšmę turi ir gaminimo būdas, nes kepimas orkaitėje ar trumpas apskrudinimas sukuria intensyvesnį, sodresnį skonį, todėl druskos poreikis sumažėja. Papildomą „pilnumą“ suteikia ir tekstūros, pavyzdžiui, riešutai ar sėklos, ypač kai norisi ryškesnio skonio be papildomo sūdymo.