CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Kas iš tiesų vyksta kūnui?

    Karšta dušo srovė daugeliui tampa greitu būdu atsipalaiduoti po įtemptos dienos, tačiau medikai primena: labai aukšta vandens temperatūra gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Ilgas buvimas karštyje veikia ne tik odą, bet ir kraujotakos sistemą, ypač jei žmogus turi lėtinių ligų.

    Kraujagyslių chirurgas Mahyar Maddahali, socialiniuose tinkluose žinomas kaip Dr. Max, atkreipė dėmesį, kad įprotis ilgai praustis labai karštame vandenyje kai kuriems žmonėms gali baigtis silpnumu ar net alpimu. Pasak jo, karštis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių staigiau krinta kraujospūdis.

    Odos barjeras nukenčia pirmiausia

    Dermatologai pabrėžia, kad karštas vanduo greičiau pašalina natūralius odos riebalus, kurie saugo nuo drėgmės praradimo. Dėl to oda gali pradėti sausėti, parausti, tapti jautresnė, o niežulys sustiprėti.

    Niujorko klinikos Marmur Medical dermatologė Teresa Song yra sakiusi, kad itin karšti dušai gali pažeisti apsauginį odos barjerą, todėl jų reikėtų vengti, o prausimosi laiką trumpinti.

    „Labai karštų dušų nerekomenduojama, nes jie ardo natūralų odos apsauginį barjerą, todėl prausimasis turėtų būti kuo trumpesnis“, – sakė Teresa Song.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas, egzema ar žvynelinė. Karštis ir ilgas mirkimas dažnai sustiprina išsausėjimą, sudirginimą ir odos tempimo pojūtį, o kasymasis didina uždegimo riziką.

    Kodėl gali svaigti galva ir „temti“ akyse?

    Karštas vanduo plečia kraujagysles, nes organizmas taip bando atiduoti šilumos perteklių. Dėl šios priežasties kraujospūdis gali laikinai sumažėti, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai pasiektų organus.

    Sveikam žmogui tai dažniausiai nesukelia rimtų problemų, tačiau jautresniems asmenims gali pasireikšti širdies plakimo pojūtis, silpnumas ar galvos svaigimas. Rizika didėja, jei duše ilgai stovima, o po to staigiai atsistojama ar išeinama į vėsesnę patalpą.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio turėtų skirti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys žemą kraujospūdį ar patiriantys ritmo sutrikimų. Jiems staigesni kraujospūdžio svyravimai gali būti pavojingesni.

    Alpimas duše dažniausiai aiškinamas tuo, kad išsiplėtus kraujagyslėms daugiau kraujo „užsilaiko“ kojose, o smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Tai ypač tikėtina vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus ar patiriantiems skysčių trūkumą.

    Kojų venoms karštis gali būti bloga žinia

    Kraujagyslių chirurgai primena ir dar vieną aspektą: karštis plečia venas, todėl gali stiprėti kraujo sąstovis kojose. Sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu ar turintiems venų varikozę tai gali reikšti didesnį kojų sunkumą, tinimą ir skausmą.

    Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems venų problemų, dažnai patariama vengti ilgų karštų vonių, labai karšto dušo, taip pat kaitros procedūrų, tokių kaip pirtis ar sūkurinės vonios. Vėsesnis vanduo veikia priešingai, laikinai sutraukia kraujagysles ir kai kuriems suteikia palengvėjimą.

    Jei po karšto dušo jums reguliariai svaigsta galva, darosi silpna, atsiranda dusulys ar krūtinės diskomfortas, tai signalas pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su vandens temperatūra, bet ir su nediagnozuotomis širdies ar kraujagyslių problemomis.

  • Liepos vaisius, pilnas kalio: 3 abrikosai per dieną gali padėti kraujospūdžiui

    Liepos vaisius, pilnas kalio: 3 abrikosai per dieną gali padėti kraujospūdžiui

    Liepa daugeliui reiškia ne tik uogų, bet ir kaulavaisių sezono pradžią. Tarp jų dažnai nuvertinami abrikosai, nors šie vaisiai išsiskiria kalio gausa ir gali prisidėti prie širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Abiškiai saldžiarūgščio skonio abrikosai yra mažai kaloringi, turi skaidulų ir įvairių mikroelementų, o ryški oranžinė spalva paprastai siejama su karotenoidais. Mitybos specialistai pabrėžia, kad vaisiai geriausiai veikia kaip kasdienės, įvairios mitybos dalis, o ne kaip greitas sprendimas konkrečiai problemai.

    Kalis yra vienas svarbiausių mineralų, susijusių su normalia nervų sistemos veikla ir raumenų funkcija, taip pat su normalaus kraujospūdžio palaikymu. Dėl to kalio turintys produktai, įskaitant abrikosus, dažnai minimi šalia kitų šaltinių, pavyzdžiui, bananų, ankštinių ar bulvių.

    Praktikoje dažnai kartojama rekomendacija suvalgyti kelis abrikosus per dieną, pavyzdžiui, apie tris, ypač sezono metu. Toks kiekis gali būti patogus būdas papildyti racioną skaidulomis ir antioksidantais, tačiau žmonėms, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų ar vartojantiems vaistus, veikiančius kalio balansą, verta pasitarti su gydytoju.

    Virtuvėje abrikosai universalūs: tinka kokteiliams, desertams, košėms, taip pat prie mėsos ar salotų, ypač kai norisi natūralaus saldumo. Renkantis džiovintus abrikosus, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, nes dalis produktų būna papildomai saldinami arba apdoroti konservantais, o tai keičia bendrą mitybinę vertę.

  • Vasaros karštyje gelbsti vienas vaisius: senjorams padeda su cukrumi ir kraujospūdžiu

    Vasaros karštyje gelbsti vienas vaisius: senjorams padeda su cukrumi ir kraujospūdžiu

    Persikai daugeliui atrodo tiesiog saldus vasaros vaisius, tačiau mitybos specialistai primena, kad karštomis dienomis jie gali būti ypač naudingi vyresniems žmonėms. Dėl didelio vandens kiekio persikai padeda palaikyti skysčių balansą, o tai svarbu, kai dėl kaitros didėja dehidratacijos rizika.

    Persikai natūraliai turi palyginti mažai kalorijų ir yra saldūs be papildomo cukraus, todėl dažnai tinka kaip deserto alternatyva. Kartu tai vaisius, turintis skaidulų, kurios lėtina cukraus pasisavinimą ir gali padėti išvengti staigių gliukozės šuolių, ypač jei valgoma saikingai ir kaip subalansuotos mitybos dalis.

    Kodėl jie tinka per karščius?

    Karštu oru organizmas netenka daugiau skysčių, o senjorai troškulį neretai jaučia silpniau, todėl rizika nepastebimai dehidratuoti yra didesnė. Persikai, kuriuose vandens yra apie 90 proc., gali prisidėti prie kasdienio skysčių kiekio, nors jie nepakeičia vandens ar gydytojo rekomenduojamų rehidratacijos priemonių.

    Dar viena priežastis – kalis, kurio persikuose yra natūraliai. Šis mineralas svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, o taip pat padeda palaikyti įprastą kraujospūdį, ypač kai mityboje per daug druskos ir per mažai kalio turinčių produktų.

    Ką svarbu žinoti diabetikams?

    Persikai laikomi vaisiumi, kurio glikeminis indeksas yra žemas, todėl daugeliui žmonių jie gali būti palankesnis pasirinkimas nei saldumynai ar saldinti užkandžiai. Vis dėlto sergant cukriniu diabetu svarbiausia yra porcija ir bendras angliavandenių kiekis per dieną, todėl persikus verta derinti su baltymais ar sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais.

    Džiovinti persikai ar konservuoti vaisiai dažnai turi gerokai daugiau cukrų vienoje porcijoje, todėl jų poveikis gliukozei gali būti stipresnis. Jei renkatės tokį variantą, verta atkreipti dėmesį, ar nepridėta cukraus, ir porcijas sumažinti.

    Vitaminai ir antioksidantai

    Persikuose yra vitaminų A ir C, taip pat kitų biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant polifenolius. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu, kuris svarbus ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso, o bendrame kontekste – ir sveikam senėjimui.

    Praktinis patarimas paprastas: jei toleruojate persikų odelę, ją verta valgyti kartu su vaisiumi, nes būtent joje dažnai sukaupta dalis skaidulų ir antioksidantų. O jei odelė nemaloni, galima persiką trumpai nuplikyti karštu vandeniu ir lengvai nulupti.

    Jei turite inkstų ligų, vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus ar laikotės gydytojo paskirtos dietos, dėl kalio kiekio ir vaisių porcijų geriausia pasitarti su specialistu. Tai ypač aktualu senjorams, kuriems net ir nedideli mitybos pokyčiai kartais turi didesnį poveikį savijautai.

  • Geriausia valgyti kuo dažniau: žirniai padeda stabilizuoti cukrų ir palaiko širdį

    Nors žirniai daugeliui pirmiausia siejasi su tradicine žirnių sriuba, mitybos specialistai vis dažniau primena, kad tai viena vertingiausių ankštinių daržovių kasdieniam racionui. Reguliarus ankštinių vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei stabilesne gliukozės kontrole.

    Žirniai išsiskiria tuo, kad suteikia sotumo, o kartu padeda suformuoti visavertį patiekalą be didelio perdirbtų produktų kiekio. Jie tinka ir klasikiniams patiekalams, ir šiuolaikiškiems dubenėliams, salotoms ar daržovių troškiniams.

    Kodėl žirniai naudingi?

    Viena svarbiausių žirnių savybių yra didelis skaidulų kiekis. Skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą, todėl po valgio gliukozės lygis kraujyje kyla tolygiau, o ne staigiais šuoliais.

    Ne mažiau svarbus ir augalinių baltymų kiekis, padedantis palaikyti raumenų audinius ir ilgiau išlikti sočiam. Baltymų ir skaidulų derinys yra viena priežasčių, kodėl ankštiniai dažnai rekomenduojami svorio kontrolei.

    Stabilesnis cukraus lygis ir širdies apsauga

    Virtų žirnių glikeminis poveikis paprastai laikomas palankesniu nei daugelio rafinuotų angliavandenių, ypač kai žirniai valgomi su daržovėmis ir baltymais. Tai gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, siekiantiems stabilesnių energijos lygių dienos eigoje.

    Širdžiai žirniai vertingi dėl skaidulų, kurios siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais, ir kalio, svarbaus normaliai kraujospūdžio kontrolei. Subalansuotoje mityboje ankštiniai taip pat dažnai tampa raudonos mėsos alternatyva, o tai gali mažinti sočiųjų riebalų perteklių.

    Kaip valgyti dažniau?

    Paprasčiausias būdas įtraukti žirnius į meniu yra naudoti juos kaip pagrindą salotoms ar šiltam patiekalui. Patogu rinktis virtus žirnius, juos derinti su šviežiomis daržovėmis, alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis, o papildomam skoniui tinka žalumynai.

    Norint sotesnio varianto, žirnių patiekalą galima praturtinti kiaušiniu, sūriu ar sėklomis, tačiau svarbu nepersistengti su druska. Jei ankštiniai anksčiau kėlė diskomfortą, verta didinti jų kiekį palaipsniui ir nepamiršti gerti pakankamai vandens.

  • Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Per karščius daugelis daro šią klaidą: ledinis dušas gali pakenkti širdžiai ir kraujotakai

    Karštomis dienomis organizmas pats bando išlaikyti apie 37 laipsnių kūno temperatūrą: odos paviršiuje esančios kraujagyslės išsiplečia, o prakaito garavimas padeda atiduoti šilumą. Dėl to per kaitrą oda neretai parausta, o prakaituojame stipriau nei įprastai.

    Tačiau vienas dažniausių impulsyvių sprendimų – ledinis dušas ar staigus šuolis į labai šaltą vandenį – gali veikti priešingai, nei tikimasi. Staigus šaltis sukelia greitą kraujagyslių susiaurėjimą, todėl į odą priteka mažiau kraujo ir šilumos atidavimas per odą gali sumažėti.

    Trumpam gali pasirodyti, kad atvėsote, bet šiluma labiau „užrakinama“ organizmo gilumoje, arčiau vidaus organų. Dėl to kūno vidinė temperatūra gali kristi lėčiau, o natūralūs termoreguliacijos mechanizmai patiria papildomą stresą.

    Kas yra šalto šoko reakcija?

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai įkaitęs žmogus staiga panyra į labai šaltą vandenį ežere, upėje ar jūroje. Tokiu atveju gali pasireikšti vadinamoji šalto šoko reakcija, kai kraujagyslės staigiai susitraukia, o arterinis kraujospūdis šokteli.

    Dėl to širdis turi dirbti intensyviau, kad perpumpuotų kraują per susiaurėjusias kraujagysles. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tokia staigi reakcija gali padidinti komplikacijų riziką.

    Dar vienas pavojus – refleksinis staigus, gilus įkvėpimas patekus į šaltą vandenį. Tai didina riziką netyčia įkvėpti vandens, todėl gelbėtojai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad į vandenį reikia bristi palaipsniui, ypač po ilgo buvimo saulėje.

    Saugesni būdai atvėsti

    Vietoj labai šalto dušo dažniau rekomenduojamas drungnas ar šiek tiek vėsesnis vanduo, kuris leidžia mažinti perkaitimą be staigios organizmo gynybinės reakcijos. Palaipsnis vėsinimas padeda išlaikyti efektyvesnį šilumos atidavimą per odą.

    Jei norisi maudytis, saugiau pirmiausia sudrėkinti rankas, pėdas, sprandą ir pečius, o tik tada pamažu bristi giliau. Karščio metu taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir vengti intensyvaus fizinio krūvio vidurdienį, kai kaitra didžiausia.

  • Medikai įspėja: per karščius dažniausiai žudo ne šilumos smūgis – pavojingiausia širdžiai

    Europoje fiksuojamos karščio bangos, kai temperatūra vietomis perkopė 40 laipsnių ribą, o tokie epizodai vis dažniau pasiekia ir Baltijos regioną. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią riziką karštis kelia ne tik dėl šilumos smūgio ar dehidratacijos. Dažniausiai sunkiausios pasekmės siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.

    Perkaitus organizmui, kraujotaka perskirstoma taip, kad daugiau kraujo tekėtų į odą ir kūnas galėtų efektyviau atiduoti šilumą. Dėl to širdis priversta dirbti intensyviau ir greičiau, o kraujospūdis gali svyruoti. Žmonėms, turintiems širdies ligų, tai tampa papildomu krūviu, galinčiu išprovokuoti ūmias būkles.

    „Karštyje širdis turi pumpuoti daugiau kraujo, kad kūnas atvėstų, todėl vyresniems ar sergantiems tai gali peržengti organizmo galimybių ribą“, – teigia specialistai.

    Didžiausios rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys padidėjusį kraujospūdį ar persirgtą insultą. Karštis ypač pavojingas ir vartojantiems kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, diuretikus ar kraujospūdį mažinančius preparatus, nes jie gali didinti skysčių netekimo ir elektrolitų disbalanso tikimybę.

    Karštomis dienomis medikai pataria kuo mažiau būti saulėje, ypač vidurdienį, ir rinktis pavėsį bei vėsesnes patalpas. Namie verta dieną pridengti langus nuo tiesioginių saulės spindulių, o vėdinti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Jei įmanoma, svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją.

    Fizinį krūvį rekomenduojama perkelti į ankstyvą rytą arba vakarą ir vengti uždarų, įkaitusių erdvių, ypač stovinčių automobilių. Apranga turėtų būti lengva, šviesi, iš natūralių audinių, nes tamsūs ir sintetiniai drabužiai labiau sulaiko šilumą. Paprastas būdas greičiau atvėsti yra vėsi vandens dulksna ant odos ar vėsūs kompresai ant kaklo.

    Gėrimus svarbu vartoti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes karštyje skysčių netenkama greitai. Jei stipriai prakaituojama, gali prireikti gėrimų, papildančių elektrolitus, tačiau juos reikėtų rinktis atsakingai, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat patariama riboti alkoholį ir kofeiną, nes jie gali prisidėti prie dehidratacijos.

    Specialistai ragina stebėti įspėjamuosius ženklus: staigų silpnumą, galvos svaigimą, krūtinės skausmą, dusulį, sumišimą, neįprastai greitą pulsą ar alpimą. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens, atvėsinti kūną ir, jei simptomai nepraeina ar ryškėja, nedelsiant kreiptis į medikus.

  • Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas dažnai laikomas tiesiog gaiviu vasaros užkandžiu, tačiau jo sudėtis rodo, kad tai daugiau nei vanduo ir saldus skonis. Maistinė vertė nėra didelė, bet vaisius gali padėti pakeisti kaloringesnius desertus ir prisidėti prie bendro skysčių suvartojimo karštomis dienomis.

    100 gramų arbūzo paprastai turi apie 30–40 kilokalorijų, todėl tai vienas lengvesnių pasirinkimų, kai norisi kažko saldaus. Kartu jis suteikia angliavandenių, šiek tiek skaidulų, vitamino C, beta karoteno ir kalio, svarbaus raumenų darbui bei nervų sistemai.

    Kodėl arbūzas raudonas?

    Ryškiai raudoną minkštimo spalvą daugiausia lemia likopenas, karotenoidas, gerai žinomas ir iš pomidorų. Likopenas veikia kaip antioksidantas, todėl siejamas su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie lėtinių ligų rizikos.

    Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad likopeno poveikis labiausiai atsiskleidžia tada, kai jis gaunamas su įvairia, daržovėmis ir vaisiais turtinga mityba. Vien arbūzas nėra stebuklingas sprendimas, tačiau gali būti praktiškas būdas dažniau rinktis maistingesnį užkandį.

    Citrulinas ir širdies sveikata

    Dar viena medžiaga, dėl kurios arbūzas sulaukia mokslininkų dėmesio, yra citrulinas. Tai aminorūgštis, dalyvaujanti procesuose, susijusiuose su azoto oksido gamyba, o šis junginys svarbus kraujagyslių funkcijai ir kraujotakai.

    Metaanalizėse, kur vertinti atsitiktinių imčių tyrimai, arbūzo vartojimas ar jo pagrindu sukurti produktai siejami su nedideliu sistolinio kraujospūdžio mažėjimu, taip pat palankesniais kai kurių lipidų rodikliais, įskaitant bendrąjį ir MTL cholesterolį. Tyrėjai pabrėžia, kad išvadoms stiprinti dar reikia didesnių ir ilgesnių tyrimų, ypač vertinančių šviežio vaisiaus poveikį.

    Nauda svoriui, bet su sąlyga

    Arbūzas gali būti naudingas bandant mažinti svorį, tačiau tik kaip visos mitybos dalis. Dėl didelio vandens kiekio jis suteikia sotumo pojūtį, o saldus skonis padeda lengviau atsisakyti saldainių, batonėlių ar saldintų gėrimų, kurie dažnai sudaro didžiausią perteklinių kalorijų dalį.

    Tyrimuose, kuriuose arbūzas lygintas su panašaus kaloringumo saldžiais užkandžiais, žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, dažniau jautė didesnį sotumą, o po kelių savaičių stebėti palankūs pokyčiai, susiję su kūno mase, kūno masės indeksu, kraujospūdžiu ir lipidų profiliu. Vis dėlto rezultatai nereiškia, kad pakanka valgyti daugiau arbūzo, jei bendras kalorijų kiekis lieka per didelis.

    Atsargiau arbūzą reikėtų vertinti tiems, kurie privalo griežtai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Nors cukrūs yra natūralūs, skaidulų jame nedaug, todėl protingiausia rinktis saikingą porciją ir valgyti kartu su kitu maistu, o ne gerti didelį kiekį sulčių vienu metu.

    Kasdienybėje paprasčiausia rinktis gerai atšaldytą arbūzą be papildomo cukraus. Jis tinka salotoms su feta, agurku ir mėtomis, naminiams gėrimams ar net trumpai pakeptas ant grotelių, tačiau svarbiausia išlieka saikas ir subalansuota mityba.

  • Egzotiškas vaisius, kurį vadina veganiška mėsa: kuo naudingas širdžiai ir kaip jį valgyti

    Džekfrutas, lietuviškai dažniau vadinamas chlebmedžiu, vis dažniau minimas kaip įdomi alternatyva mėsai ir sotus augalinis produktas. Šis vaisius kilęs iš Pietų Azijos, ypač siejamas su Indija, tačiau auginamas ir kituose tropiniuose regionuose.

    Džekfrutas išsiskiria dydžiu: tai vienas didžiausių ant medžių augančių vaisių pasaulyje, galintis sverti kelias dešimtis kilogramų. Būtent dėl dydžio ir kaloringumo jis kai kuriose šalyse tapo svarbia kasdienės mitybos dalimi, ypač ten, kur maisto pasirinkimas ribotas.

    Neprinokęs džekfrutas dėl skaidulinės, pluoštinės tekstūros dažnai naudojamas kaip vadinamoji augalinė mėsa. Vis dėlto mitybos požiūriu jis nėra baltymų šaltinis, todėl, ruošiant patiekalą, verta derinti su ankštiniais, tofu, riešutais ar sėklomis.

    Kas jame vertingo širdžiai?

    Džekfrute yra kalio, kuris siejamas su normalia kraujospūdžio kontrole ir širdies bei kraujagyslių sistemos veikla. Taip pat randama vitamino C ir kitų antioksidacinių junginių, kurie mityboje vertinami dėl vaidmens mažinant oksidacinį stresą.

    Vaisiuje esantis maistinių skaidulų kiekis svarbus virškinimui ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Skaidulos taip pat siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais, kai bendra mityba subalansuota ir turtinga augaliniais produktais.

    Kaip atpažinti ir kaip vartoti?

    Lietuvoje džekfrutas dažniausiai parduodamas konservuotas arba džiovintas, rečiau šviežias. Šviežio vaisiaus žievė paprastai būna žalsva ar gelsva, su nelygiu, gumbuotu paviršiumi, o viduje yra valgomos, sultingos skiltelės.

    Prinokęs džekfrutas būna saldus ir aromatingas, todėl tinka užkandžiams, desertams ar vaisių salotoms. Neprinokęs yra neutralesnio skonio, todėl labiau pasiteisina troškiniuose, kario patiekaluose, sumuštinių įdaruose ar su daržovėmis.

    Renkantis konservuotą variantą verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo mažiau pridėtinio cukraus ar druskos, tuo lengviau džekfrutą pritaikyti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Jei vaisius laikomas pagrindiniu patiekalo akcentu, sotumui ir maistinei vertei verta papildyti baltymais.

  • Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Vasarą dažniau renkamės lengvesnį, šviežią ir sezoninį maistą, o tai gali padėti žmonėms, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu. Dalis šiltojo sezono daržovių ir uogų natūraliai suteikia daugiau kalio, magnio, skaidulų ir antioksidantų, kurie siejami su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle.

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl jis dažnai nustatomas atsitiktinai. Dėl to gydytojai pabrėžia reguliarių matavimų svarbą, ypač vyresniame amžiuje, turint antsvorio, sergant diabetu ar patiriant ilgalaikį stresą.

    Gyvensena kraujospūdžiui daro didelę įtaką: svarbu riboti druską, palaikyti sveiką kūno masę, daugiau judėti ir saikingai vartoti alkoholį. Mityboje daugiausia dėmesio skiriama produktams, kuriuose gausu kalio, magnio, kalcio, skaidulų ir augalinių junginių, galinčių prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Sezoniniai produktai, kurie padeda

    Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – burokėliai. Juose esantys nitratai organizme virsta junginiais, susijusiais su kraujagyslių išsiplėtimu, todėl daliai žmonių tai gali būti siejama su švelnesniu kraujospūdžio mažėjimu, ypač vartojant reguliariai.

    Burokėliai vasarą lengvai pritaikomi: tinka šaltibarščiams, salotoms, garnyrams ar glotnučiams. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad vienas produktas nepakeičia bendros mitybos kokybės ir negali atstoti gydytojo skirto gydymo.

    Pomidorai – dar vienas vasaros favoritas, vertinamas dėl kalio ir antioksidantų, tarp jų ir likopeno. Kraujospūdžiui palankiausia juos valgyti šviežius, nes dalyje pirktinių padažų, sulčių ar tyrelių gali būti nemažai druskos.

    Uogos, tokios kaip mėlynės, braškės, avietės ar juodieji serbentai, suteikia polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su kraujagyslių elastingumu. Geriausia jas valgyti be pridėtinio cukraus, derinti su natūraliu jogurtu, koše ar tiesiog rinktis kaip desertą.

    Salierų stiebai vasarą dažnai tampa patogia alternatyva sūriems užkandžiams. Jie turi mažai kalorijų, daug vandens, taip pat kalio ir kitų mineralų, todėl tinka kaip užkandis ar priedas salotoms, daržovių glotnučiams.

    Morkos naudingos ne tik dėl beta karoteno, bet ir dėl skaidulų bei kalio. Valgant jas žalias lengviau pajusti sotumą, o tai gali padėti mažinti norą užkandžiauti itin sūriais ar saldžiais produktais, kurie kraujospūdžiui nėra palankūs.

    Dažniausia klaida – paslėpta druska

    Kraujospūdį didina ne tik druska, beriama iš druskinės: nemažai jos gali būti duonoje, vytintuose ir rūkytuose gaminiuose, užkandžiuose, konservuose, paruoštuose patiekaluose. Todėl net ir sveiki produktai praranda dalį naudos, jei jie vartojami su sūriais priedais.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir perdirbtus variantus, pavyzdžiui, paruoštas sultis, marinatus ar tyreles, nes jose gali būti daug druskos arba cukraus. Jei renkatės sultis, verta nepamiršti, kad jos neturėtų pakeisti daržovių ir vaisių valgymo pilna forma, nes taip prarandama dalis skaidulų.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Sezoniniai produktai gali būti gera kasdienės mitybos dalis, tačiau jie nėra vaistų pakaitalas. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, sergate širdies ar inkstų ligomis, naudojate diuretikus, didesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Praktinė vasaros taisyklė paprasta: daugiau šviežių daržovių ir uogų, mažiau druskos, saldintų gėrimų ir pusfabrikačių. Reguliarumas ir bendras raciono balansas čia svarbesni už vieną išskirtą produktą.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.