CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Šie 5 produktai gali sustiprinti kraujotaką: kardiologai pataria valgyti kasdien

    Šie 5 produktai gali sustiprinti kraujotaką: kardiologai pataria valgyti kasdien

    Kraujotakos sistema yra organizmo „transporto tinklas“, pernešantis deguonį ir maistines medžiagas bei padedantis pašalinti apykaitos produktus. Kai kraujagyslės praranda elastingumą ar pažeidžiamas jų vidinis sluoksnis, didėja aterosklerozės, hipertenzijos, infarkto ir insulto rizika.

    Nors polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas iš dalies lemia genetika, kasdieniai pasirinkimai turi didelę įtaką. Mityba, kurioje daug perdirbto maisto, cukraus ir transriebalų, siejama su uždegiminiais procesais ir nepalankiais kraujo riebalų pokyčiais.

    Augalinis maistas išsiskiria skaidulomis, kaliu, folatais ir polifenoliais, kurie svarbūs kraujagyslių tonusui ir endotelio funkcijai. Įtraukus daugiau daržovių ir vaisių, dažnai lengviau pasiekti ir sveikesnį kūno svorį, ir stabilesnį kraujospūdį.

    Ką verta įtraukti į lėkštę

    Špinatai ir kitos žalialapės daržovės yra vienas geriausių folatų šaltinių. Folatai dalyvauja homocisteino apykaitoje, o padidėjęs šios medžiagos kiekis siejamas su didesne kraujagyslių pažeidimų ir aterosklerozės rizika.

    Pomidorai ir jų termiškai apdoroti produktai vertingi dėl likopeno ir kalio. Likopenas laikomas stipriu antioksidantu, o jo pasisavinimas dažnai pagerėja po kaitinimo, todėl padažai ar tyrės gali būti tokie pat prasmingi kaip ir švieži pomidorai.

    Raudonoji paprika išsiskiria vitaminu C, kuris svarbus kolageno sintezei ir kraujagyslių sienelių tvirtumui. Reguliarus vitamino C šaltinių vartojimas padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš veiksnių, bloginančių kraujagyslių būklę.

    Česnakas turi sieros junginių, tarp jų alicino, kuris siejamas su palankiu poveikiu kraujospūdžiui ir kraujagyslių elastingumui. Tyrimų apžvalgos rodo, kad daliai žmonių, ypač turintiems hipertenziją, česnako preparatai ar reguliarus vartojimas gali prisidėti prie kuklaus spaudimo mažėjimo.

    Šilauogės ir kiti uoginiai vaisiai vertinami dėl polifenolių ir antocianinų, siejamų su priešuždegiminiu poveikiu. Tokie junginiai gali palaikyti endotelio funkciją, o tai svarbu normaliai kraujagyslių reakcijai į fizinį krūvį ir kasdienius krūvio pokyčius.

    Kada vien mitybos neužtenka?

    Daržovės ir vaisiai nėra vaistai, todėl jų poveikis labiausiai atsiskleidžia kartu su bendra sveikesne rutina. Kraujagyslėms itin svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, nerūkymas ir ribojamas alkoholio vartojimas.

    Jei vargina padidėjęs kraujospūdis, krūtinės skausmai, dusulys, širdies permušimai ar yra buvę širdies ir kraujagyslių įvykių, reikalinga gydytojo konsultacija. Tokiais atvejais mityba tampa gydymo plano dalimi, o ne vieninteliu sprendimu.

  • Panevėžyje savivaldybė savaitę švies raudonai: kviečia pasitikrinti širdies sveikatą

    Panevėžio miesto savivaldybė gegužės 4–10 dienomis vakarais savivaldybės pastatą apšvies raudona spalva. Taip miestas prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo ir hipertenzijos dienų minėjimo ir ragina gyventojus atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją.

    Gegužės 7 dieną Europoje minima širdies nepakankamumo diena, o kartu akcentuojama arterinės hipertenzijos tema. Šios būklės dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų komplikacijų riziką, todėl svarbūs reguliarūs kraujospūdžio ir kitų rodiklių matavimai.

    Kur ir kada vyks renginiai?

    Gyventojams siūloma ne tik simboliškai palaikyti iniciatyvą, bet ir gauti praktinės informacijos: įsivertinti rizikos veiksnius, sužinoti apie ankstyvus simptomus ir kasdienius įpročius, kurie padeda mažinti širdies ligų tikimybę. Renginiuose numatyti pagrindinių sveikatos rodiklių matavimai ir specialistų konsultacijos.

    Gegužės 7 dieną 17.30 valandą Panevėžio miesto poliklinikoje (Nemuno g. 75, pirmo aukšto salėje) vyks informacinis renginys Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: rizikos veiksniai, sveikatos rodiklių supratimas. Jame gydytoja kardiologė A. Šimukauskienė aptars dažniausius rizikos veiksnius, paaiškins rodiklių reikšmę ir prevencijos galimybes.

    Gegužės 15 dieną 12.00–15.00 valandą Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės a. 20, pirmo aukšto fojė ir salėje) vyks renginys Dėmesys širdžiai. Numatomi sveikatos rodiklių matavimai, konsultacijos, paskaitos, viktorinos ir širdies nepakankamumo kabineto veiklos pristatymas.

    Kodėl verta pasinaudoti proga?

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Daliai žmonių rizika yra didesnė ir dėl paveldimumo, todėl net ir gerai besijaučiant verta periodiškai pasitikrinti.

    Iniciatyvos tikslas yra paskatinti gyventojus imtis paprastų, bet veiksmingų veiksmų: reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti kūno svorį ir liemens apimtį, rinktis mažiau druskos turintį maistą, daugiau judėti ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda dusulys, nuovargis, širdies permušimai ar tinimai.

    Renginius organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos kardiologų draugijos Panevėžio skyrius, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Panevėžio miesto savivaldybė. Organizatoriai kviečia panevėžiečius dalyvauti ir pasinaudoti galimybe gauti patikimą informaciją bei specialistų patarimus.

  • Spirulina vadinama turbo supermaistu: ką ji iš tiesų daro organizmui ir kam gali pakenkti

    Spirulina vadinama turbo supermaistu: ką ji iš tiesų daro organizmui ir kam gali pakenkti

    Spirulina – melsvadumblis, dažniausiai parduodamas miltelių ar tablečių pavidalu, – pastaraisiais metais vis dažniau įvardijama kaip supermaistas. Jai priskiriamas platus poveikis: nuo energijos ir baltymų papildymo iki pagalbos širdžiai bei imuninei sistemai. Vis dėlto moksliniai duomenys rodo ne tik galimą naudą, bet ir aiškias ribas bei rizikas.

    Spirulina yra maistinių medžiagų turintis mikroorganizmas, kuriame gali būti nemažai baltymų, taip pat įvairių vitaminų ir mineralų, nors tiksli sudėtis stipriai priklauso nuo auginimo sąlygų ir perdirbimo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o papildas, todėl jis negali pakeisti subalansuotos mitybos ar gydytojo paskirto gydymo.

    Ką rodo tyrimai apie naudą?

    Klinikiniai tyrimai su žmonėmis leidžia manyti, kad spirulina kai kuriems asmenims gali šiek tiek pagerinti kraujo lipidų rodiklius, pavyzdžiui, sumažinti bendrą cholesterolį ar trigliceridus. Taip pat yra duomenų, jog daliai žmonių gali nežymiai mažėti kraujospūdis, ypač jei kartu koreguojamas gyvenimo būdas.

    Dažnai kartojamas teiginys apie toksinų ar sunkiųjų metalų šalinimą skamba patraukliai, tačiau jis dažnai supaprastinamas. Mokslinėje literatūroje aptariamas spirulinos antioksidacinis potencialas ir galimas poveikis oksidaciniam stresui, tačiau tai nereiškia, kad ji patikimai „išvalo“ organizmą ar gali neutralizuoti visų tipų taršą.

    Spirulina taip pat siejama su priešuždegiminiais mechanizmais ir galimu poveikiu gliukozės apykaitai, tačiau rezultatai nevienareikšmiai, o tyrimuose taikomos dozės ir vartojimo trukmė skiriasi. Dėl to specialistai rekomenduoja vertinti ją kaip papildomą priemonę, o ne universalią sveikatos garantiją.

    Didžiausia rizika – kokybė ir užterštumas

    Renkantis spiruliną svarbiausia tema yra produkto sauga. Dumbliai gali kaupti teršalus, todėl prastos kontrolės ūkiuose užauginta žaliava gali būti užteršta sunkiaisiais metalais ar kitomis nepageidaujamomis medžiagomis, o kai kuriuose dumblių produktuose pasaulyje fiksuojami ir mikrocistinai.

    Dėl to verta rinktis gamintojus, kurie aiškiai pateikia laboratorinių tyrimų informaciją, žaliavos kilmę ir kokybės kontrolės dokumentus. Paprasta taisyklė – kuo daugiau skaidrumo apie testavimą, tuo mažesnė tikimybė įsigyti atsitiktinės kokybės produktą.

    Kam spirulina gali netikti?

    Nors spirulina dažnai laikoma saugiu papildu, ji nėra tinkama visiems. Žmonėms, turintiems autoimuninių ligų, vartojantiems imunitetą veikiančius vaistus ar antikoaguliantus, taip pat turintiems podagrą ar padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Taip pat svarbu įvertinti individualias alergijas ir virškinimo sistemos jautrumą, nes kai kuriems pasireiškia pykinimas, pilvo diskomfortas ar odos reakcijos. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu papildus verta rinktis itin atsargiai, nes saugumo duomenų ir kokybės kontrolės skirtumų rinkoje vis dar daug.

    Ekspertai pabrėžia, kad spirulina gali būti patogus baltymų ir mikroelementų papildymas, tačiau jos poveikis nėra stebuklingas ir priklauso nuo žmogaus būklės, mitybos bei produkto kokybės. Jei tikslas yra mažinti cholesterolį, gerinti spaudimą ar savijautą, didžiausią efektą dažniausiai duoda kompleksiniai pokyčiai: mityba, judėjimas, miegas ir gydytojo priežiūra.

  • Dietologai įspėja: „sveika“ vakarienė iš parduotuvės gali gadinti miegą ir kelti spaudimą

    Daugelis renkasi lengvą vakarienę tikėdamiesi geresnio miego, tačiau dietologai atkreipia dėmesį į vieną dažną pasirinkimą, kuris gali turėti priešingą efektą. Kalbama apie didelio natrio kiekio sriubas, ypač konservuotas ar greitai paruošiamas, kurios neretai klaidingai laikomos sveiku sprendimu.

    Pasak mitybos specialistų, griežtos taisyklės, kada tiksliai turi būti paskutinis valgymas, nėra, tačiau daugeliui žmonių palanku pavalgyti likus 2–3 valandoms iki miego. Toks tarpas padeda sumažinti diskomfortą ir riziką, kad virškinimas trukdys užmigti.

    Dietologė Amanda Sauceda pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne pačioje sriubos idėjoje, o jos sudėtyje.

    „Konservuotoje sriuboje gali būti daug natrio, mažai daržovių, o dažnai joje pritrūksta baltymų. Tai nesubalansuotas pasirinkimas“, – sakė Amanda Sauceda.

    Didelis druskos kiekis vakare gali skatinti rėmenį, troškulį ir naktinius prabudimus, o kai kuriems žmonėms ir pilvo pūtimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelyje pramoniniu būdu gaminamų sriubų natrio kiekis vienoje porcijoje gali būti didelis, todėl lengva priartėti prie dienos normos ar ją viršyti.

    Per didelis natrio vartojimas siejamas ir su širdies bei kraujagyslių rizikomis, nes didina tikimybę, kad kils kraujospūdis. Dėl to vakarienė, kurioje dominuoja sūrus, stipriai apdorotas maistas, gali būti prastesnis pasirinkimas ne tik miegui, bet ir ilgalaikei savijautai.

    Kita vertus, sriubos nebūtina atsisakyti. Dietologai siūlo rinktis mažiau sūrias alternatyvas ir siekti, kad vakarienėje būtų daugiau baltymų ir skaidulų, kurios suteikia sotumo ir padeda išvengti užkandžiavimo vėlai vakare.

    Vietoje konservuotos sriubos gali tikti namuose virta daržovių ar ankštinių sriuba, kurioje lengva kontroliuoti druskos kiekį ir pridėti baltymų, pavyzdžiui, pupelių ar avinžirnių. Taip pat galima rinktis dubenėlius su kruopomis, daržovėmis ir baltymais, o riebalams pridėti šlakelį alyvuogių aliejaus.

  • Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Ilgas sėdėjimas tapo kone naujuoju biuro darbuotojų kasdienybės standartu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai nėra nekaltas įprotis. Specialistai pabrėžia, jog net ir reguliariai sportuojant, ilgos nejudrumo valandos gali išlikti reikšmingu rizikos veiksniu sveikatai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad su fiziniu neaktyvumu siejama apie 4–5 milijonus mirčių per metus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis neaktyvumas ir sėslus elgesys nėra tas pats: galima pasiekti rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, bet vis tiek didžiąją dienos dalį praleisti sėdint.

    Kodėl sėdėjimas kenkia net sportuojant?

    Fizinis aktyvumas dažniausiai apibrėžiamas kaip ne mažiau nei 150 minučių vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę arba 75 minutės didelio intensyvumo krūvio. Tačiau sėslus elgesys reiškia ilgas valandas sėdint ar gulint su labai mažu energijos sunaudojimu, pavyzdžiui, prie kompiuterio, automobilyje ar prie televizoriaus.

    Kai kūnas ilgai nejuda, mažėja griaučių raumenų aktyvumas, o tai apsunkina gliukozės pasisavinimą iš kraujo. Ilgainiui tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui, kuris laikomas vienu svarbiausių antro tipo diabeto vystymosi kelių.

    Be to, lėtėja riebalų apykaita, o kraujotaka tampa mažiau efektyvi, todėl audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Šie pokyčiai siejami su didesne kardiometabolinių problemų rizika, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, nepalankius cholesterolio rodiklius ir pilvinio riebalo kaupimąsi.

    Ne tik širdis: kenčia ir nugara

    Ilgas sėdėjimas veikia ne vien medžiagų apykaitą. Prasta laikysena ir ribotas judėjimas didina krūvį kaklui, pečiams ir juosmens sričiai, todėl nenuostabu, kad biuro darbuotojai dažnai skundžiasi nugaros bei sprando skausmais.

    Nejudrumas gali atsispindėti ir savijautoje: žmonės neretai mini sumažėjusį budrumą, prastesnę koncentraciją bei energijos stoką. Ilgai sėdint, nuovargis gali atsirasti net ir tada, kai darbas nėra fiziškai sunkus.

    Ką daryti, jei darbas sėdimas?

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau kartojama paprasta mintis: svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažinti nejudrumo laiką. Tyrimai rodo, kad trumpi, reguliarūs sėdėjimo pertraukimai gali turėti apčiuopiamą naudą, ypač gliukozės apykaitai.

    Praktikoje tai gali būti 2–5 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas pajudėjimas kas 30–60 minučių. Tokios pertraukos nereikalauja sporto klubo ar didelių gyvenimo pokyčių, bet padeda mažinti sėdėjimo žalą per visą dieną.

    Darbdaviai taip pat vis dažniau ieško sprendimų: nuo priminimų atsistoti ar prasitempti iki vaikščiojamų susitikimų. Prie to prisideda ir darbo vietos dizainas, pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio stalai, leidžiantys kaitalioti sėdėjimą ir stovėjimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sportas išlieka būtinas, tačiau jis ne visada panaikina ilgalaikio sėdėjimo pasekmes. Todėl šiuolaikinėje darbo rutinoje sveikatą saugoti reiškia ir sąmoningai įtraukti daugiau judėjimo pačios darbo dienos metu.

  • Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Širdies ir kraujagyslių sveikata dažnai siejama su vaistais ar sudėtingomis dietomis, tačiau vienas svarbiausių kasdienių veiksnių yra pakankamas skysčių vartojimas. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas gali tapti tirštesnis, o tai apsunkina jo tekėjimą ir didina trombų susidarymo riziką.

    Todėl paprastas įprotis reguliariai gerti vandenį padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį ir cirkuliaciją. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusio kraujospūdžio, venų varikozės ar sėslaus gyvenimo būdo riziką.

    Vanduo pirmiausia, o ne mada

    Ieškant vadinamųjų supergėrimų dažnai pamirštama bazė: kasdienis vandens kiekis. Specialistai pabrėžia, kad vienkartiniai „sveikatos proveržiai“ neveikia taip, kaip nuoseklūs įpročiai, palaikomi savaites ir mėnesius.

    Praktikoje tai reiškia, kad geriausias startas kraujotakai yra paprastas: reguliariai gerti vandenį dienos eigoje, ypač esant karščiui, sportuojant ar dirbant šildomose patalpose. Taip pat svarbu stebėti, ar skysčių trūkumo neišduoda tamsesnis šlapimas, galvos skausmai ar nuovargis.

    Kuo išsiskiria granatų sultys?

    Be vandens, mokslinėje literatūroje gana dažnai minimos granatų sultys, siejamos su teigiamu poveikiu kraujagyslių būklei. Tyrimuose stebėta, kad reguliariai vartojant nedideles porcijas gali gerėti arterijų elastingumo rodikliai, o tai svarbu siekiant mažesnės aterosklerozės rizikos.

    Šis poveikis dažniausiai aiškinamas didele antioksidantų koncentracija, padedančia mažinti oksidacinį stresą ir saugoti kraujagyslių vidinį sluoksnį. Būtent jis atsakingas už tai, kaip kraujagyslės prisitaiko prie spaudimo pokyčių ir išlaiko elastingumą.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su kraujospūdžio kontrole, tačiau svarbu suprasti, kad efektai nėra momentiniai ir nėra garantuoti visiems. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso lygio ir gretutinių ligų.

    Kiek ir kaip vartoti saugiai?

    Tyrimuose dažniau kalbama apie mažas, reguliarias sulčių porcijas, o ne didelius kiekius. Tai svarbu, nes net ir natūraliose sultyse yra cukrų, todėl persaldinti gėrimai ar didelės porcijos gali būti nepalankios, ypač turintiems antsvorio, insulino rezistenciją ar diabetą.

    Jeigu norisi išbandyti granatų sultis, verta rinktis nesaldintas, o porciją derinti prie dienos raciono. Tuo pat metu būtina nepamiršti, kad joks gėrimas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies ligoms svarbiausia yra nuosekli kontrolė ir individualios rekomendacijos.

    Didžiausią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai paprastai duoda derinys: pakankamas vandens kiekis, daugiau daržovių ir skaidulų, mažiau druskos, reguliarus judėjimas ir periodiški sveikatos rodiklių patikrinimai. Tokie paprasti kasdieniai sprendimai ilgainiui lemia daugiau nei vienas „stebuklingas“ produktas.

  • Granatų sultys kaip „siurblys“ kraujagyslėms? Kiek iš tiesų gerti dėl širdies ir svorio

    Vanduo išlieka geriausias gėrimas kasdienai, tačiau kai kurie vaisių gėrimai, vartojami saikingai, gali papildyti mitybą biologiškai aktyviomis medžiagomis. Granatų sultys dažnai minimos dėl gausaus polifenolių ir kitų antioksidantų kiekio, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais.

    Granatai vartoti dar senovėje, o šiandien jų sultys plačiai paplitusios Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose. Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariamas jų poveikis oksidaciniam stresui ir uždegimui, kurie laikomi svarbiais aterosklerozės rizikos veiksniais.

    Kuo granatų sultys išsiskiria?

    Granatų sultyse yra polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, taip pat vitamino C ir kalio. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su nedideliu kraujospūdžio mažėjimu ir palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais, tačiau rezultatai nėra vienodi visose populiacijose.

    Dažnai pabrėžiama ir galima įtaka lipidų apykaitai, tačiau tai nereiškia, kad sultys „išvalo“ kraujagysles. Aterosklerozės procesas yra ilgalaikis, o reikšmingiausi pokyčiai siejami su bendra mityba, fiziniu aktyvumu, kūno svorio kontrole ir gydytojo paskirtais vaistais, jei jų reikia.

    Kaip vartoti saugiai?

    Praktikoje dažniausiai siūloma rinktis nedidelę porciją per dieną, maždaug 40–50 mililitrų, ir stebėti savijautą. Rūgštesnės sultys gali dirginti skrandį, todėl žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą ar opaligę, verta būti atsargesniems ir pasitarti su gydytoju.

    Norint mažinti pridėtinio cukraus kiekį, geriau rinktis 100 proc. sultis be saldiklių ir kuo trumpesnės sudėties. Taip pat svarbu įvertinti, kad sultys nėra tolygu vaisiui: jose paprastai mažiau skaidulų, todėl svorio kontrolei dažniau palankesnis pats vaisius ar subalansuotas užkandis su baltymais ir skaidulomis.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Jei vartojate kraujospūdį mažinančius ar kraują krešumą veikiančius vaistus, prieš įtraukdami granatų sultis kasdieniam režimui pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Individualios sąveikos ir toleravimas skiriasi, o svarbiausia yra bendra širdies rizikos veiksnių kontrolė.

    Renkantis parduotuvėje, verta atkreipti dėmesį į kalorijų kiekį ir porcijos dydį, nes net ir natūralios sultys gali nepastebimai didinti suvartojamos energijos kiekį. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda paprastas principas: saikinga porcija, kokybiška sudėtis ir nuosekliai sveiki kasdieniai įpročiai.

  • Salierų sulčių bumas tarp senjorų: ar tai ryto stebuklas, ar pavojinga mada?

    Salierų sulčių bumas tarp senjorų: ar tai ryto stebuklas, ar pavojinga mada?

    Salierų lapkočių sultys pastaraisiais metais tapo ryto ritualu, kuriam priskiriamas organizmo valymas, uždegimų mažinimas ir net pagalba metant svorį. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas vaistas, tačiau nedidelė porcija gali būti gaivus priedas prie raciono.

    Salierai patys savaime yra vertinga daržovė: juose daug vandens, yra kalio, folatų ir antioksidacinių junginių. Vis dėlto vien stiklinė sulčių ryte automatiškai nepagerina sveikatos, ypač jei ji pakeičia visavertį pusrytį ar pradedama vartoti kaip gydymas.

    Dažniausias realus poveikis yra paprastas: daugiau skysčių ryte ir mažiau saldintų gėrimų. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms tai gali reikšti geresnį hidratacijos jausmą ir lengvesnę dienos pradžią, ypač jei anksčiau rytą lydėdavo saldūs gėrimai ar vaisių sultys.

    „Didžiausia bėda prasideda tada, kai vienas produktas pradedamas laikyti terapija nuo visų ligų“, – sako dietologai, pabrėžiantys, kad kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar žarnyno sutrikimų kontrolė remiasi gydytojo priežiūra, tyrimais ir viso raciono kokybe.

    Senjorams ypač svarbu įvertinti toleravimą. Geriant sultis tuščiu skrandžiu, daliai žmonių gali suaktyvėti refliuksas, sudirgti skrandis, pasireikšti pilvo raižymas ar viduriavimas, todėl neretai saugiau jas vartoti po lengvo pusryčio arba rinktis mažesnę porciją.

    Dar viena rizika yra klaidingas įprotis sultis laikyti pusryčiais. Jose mažai energijos, beveik nėra baltymų ir mažai skaidulų, todėl sotumas trumpalaikis, o vėliau gali atsirasti silpnumas ar staigus alkis, ypač jei žmogui ir taip sunku surinkti pakankamą baltymų kiekį per dieną.

    Atsargumas rekomenduojamas ir tiems, kurie turi inkstų ligų, laikosi dietos su ribojamu kalio kiekiu, vartoja daug vaistų ar turi kelių gretutinių būklių. Taip pat svarbu prisiminti, kad salierai yra vienas iš dažnesnių maisto alergenų, o jautresniems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

    Mitybos požiūriu dažnai laimi ne sultys, o pats daržovės valgymas. Valgant salierą išlieka skaidulos, kurios padeda žarnynui, suteikia daugiau sotumo ir padeda išvengti situacijos, kai greitai išgeriama didelė porcija, bet organizmas gauna mažiau to, kas naudinga.

    Praktiškiausias sprendimas yra salierų sultis vertinti kaip papildą, o ne pažadą. Nedidelė stiklinė gali tikti kaip gaivus priedas prie pusryčių, o dar patikimesnis įprotis yra dažniau įtraukti salierus į sriubas, salotas ar užkandžius kartu su baltymų šaltiniu.

  • Šaukštas pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kasdien: ką tai gali pakeisti kraujospūdžiui

    Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai siejamas su Viduržemio jūros mityba ir širdies sveikata, o naujesnės apžvalgos rodo, kad jis gali prisidėti ir prie kraujospūdžio mažinimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai aliejus tampa bendro mitybos ir gyvenimo būdo dalimi, o ne vienkartiniu „triuku“.

    Pagrindinė priežastis, kodėl alyvuogių aliejus siejamas su palankesniais rodikliais, yra jo sudėtis. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie pakeitus sočiuosius riebalus gali padėti gerinti lipidų profilį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui mažina kraujagyslių apkrovą.

    Dietologai ir mokslinių apžvalgų autoriai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžiui palankesnis poveikis dažniau siejamas būtent su pirmo spaudimo Extra Virgin alyvuogių aliejumi. Jis paprastai išgaunamas mechaniškai, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių, todėl geriau išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas.

    Ypač svarbūs polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai ir gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso bei uždegiminių procesų. Tyrimuose taip pat aptariamas galimas teigiamas poveikis endotelio funkcijai, tai yra vidiniam kraujagyslių sluoksniui, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai kraujagyslės geba atsipalaiduoti ir plėstis.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad alyvuogių aliejus nėra greito poveikio priemonė. Klinikiniai tyrimai dažniau rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo, ypač kai kartu gerinama bendra mitybos kokybė.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien šaukštas per dieną nebūtinai kompensuos perteklinį druskos kiekį, mažą fizinį aktyvumą ar nuolatinį stresą. Kraujospūdis jautriai reaguoja į visumą: kūno masę, miego kokybę, alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitus veiksnius.

    Dažniausiai rekomenduojama alyvuogių aliejų naudoti kaip riebalų šaltinį, pakeičiant juo sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą. Patogus būdas yra gardinti salotas, daržovių patiekalus ar jau paruoštas sriubas, kai nereikia ilgo kaitinimo.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo pakuotę ir galiojimo bei derliaus datas, nes šviesa ir ilgas laikymas mažina kai kurių junginių stabilumą. Taip pat svarbu laikyti aliejų vėsiau ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei kraujospūdis padidėjęs ar diagnozuota hipertenzija, mitybos pokyčiai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Staigus vaistų nutraukimas ar „natūralių“ alternatyvų paieška be priežiūros gali būti pavojinga.

    Jeigu namuose matuojamas kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Alyvuogių aliejus gali būti viena iš kasdienių, pagrįstų priemonių, bet saugiausia, kai ji derinama su individualiu gydymo planu.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.