CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ kartu su Korėjos Chung-Ang universiteto Gwangmyeong ligonine paskelbė klinikinio tyrimo rezultatus, rodančius, kad „Galaxy Watch“ gali įspėti apie artėjantį alpimą dar prieš jam įvykstant. Toks įspėjimas galėtų padėti žmonėms spėti atsisėsti ar atsigulti ir taip sumažinti traumų riziką.

    Tyrime vertinta, ar išmanusis laikrodis, naudodamas fotopletizmografijos jutiklį, gali atpažinti organizmo pokyčius, kurie būdingi vazovagalinei sinkopei. Tai vienas dažniausių alpimo tipų, kai staiga krenta kraujospūdis ir širdies ritmas, todėl žmogus netenka sąmonės.

    Koks tikslumas ir kiek laiko iš anksto?

    Skelbiama, kad sistema, pasitelkianti DI algoritmą, alpimą gebėjo numatyti iki 5 minučių prieš įvykį, o tikslumas siekė 84,6 proc. Tyrimas apėmė 132 pacientus, kuriems buvo įtariami vazovagalinės sinkopės simptomai.

    Rezultatai publikuoti mokslo žurnale European Heart Journal – Digital Health. Tai reiškia, kad duomenys pristatyti akademinei bendruomenei, tačiau praktinis funkcijos diegimas vartotojų įrenginiuose dar nėra patvirtintas.

    Kodėl tai svarbu kasdienybėje?

    Pats alpimas dažnai trunka trumpai, tačiau pavojingiausia dalis neretai būna kritimas. Ypač rizikingos situacijos kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems alpimas kartojasi.

    „Iki 40 proc. žmonių per gyvenimą patiria vazovagalinę sinkopę, o trečdaliui epizodai kartojasi“, – sakė profesorius Junhwan Cho.

    Pasak jo, ankstyvas perspėjimas suteiktų laiko pasirinkti saugią padėtį arba išsikviesti pagalbą. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galvos traumų, kaulų lūžių ir kitų antrinių sužalojimų.

    Kada tokia funkcija galėtų atsirasti laikrodžiuose?

    „Samsung“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia sveikatos stebėsenos galimybes laikrodžiuose, tačiau apie konkrečią alpimo numatymo funkciją komerciniuose modeliuose kol kas nepranešta. Klinikiniai tyrimai yra svarbus žingsnis, bet iki realaus įdiegimo dažnai prireikia papildomų tyrimų, reguliacinių vertinimų ir patikimumo patvirtinimo įvairioms vartotojų grupėms.

    „Šis tyrimas rodo, kaip dėvimosios technologijos gali padėti pereiti nuo priežiūros po įvykio prie prevencijos modelio. Esame įsipareigoję kurti inovacijas, kurios padėtų žmonėms kasdien gyventi sveikiau“, – sakė Jongmin Choi.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net ir pažangūs įspėjimai neturėtų būti laikomi diagnoze ar medicinine konsultacija. Jei žmogus dažnai alpsta, jaučia galvos svaigimą, staigų silpnumą ar širdies ritmo sutrikimus, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti.

  • Mokslininkai nustebino: šie pusryčiai gali mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelį metų avižinė košė buvo laikoma vienu sveikiausių pusryčių pasirinkimų, tačiau naujesni tyrimai vis dažniau akcentuoja kitą dalyką. Širdies ir kraujagyslių rizika priklauso ne vien nuo kalorijų ar cukraus, bet ir nuo žarnyno mikrobiotos būklės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dalyvauja uždegimo procesuose, o lėtinis uždegimas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir prastesne kraujagyslių būkle. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdienė mityba veikia mikrobiotą ir uždegimo žymenis.

    Kas sieja mikrobiotą ir kraujospūdį?

    Dideli populiaciniai tyrimai rodo ryšį tarp vadinamojo mikrobiotai palankaus mitybos modelio ir mažesnės hipertenzijos rizikos. Tokia mityba paprastai yra turtinga skaidulų, fermentuotų produktų, augalinių antioksidantų ir nesočiųjų riebalų.

    Šių produktų deriniai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, stabilesnio gliukozės lygio ir mažesnio sisteminio uždegimo. Tai svarbu, nes ilgainiui padidėjęs kraujospūdis didina insulto, infarkto ir inkstų ligų riziką.

    Pusryčių derinys, apie kurį kalbama vis dažniau

    Specialistai dažnai išskiria paprastą, lengvai pritaikomą derinį: natūralų graikišką jogurtą, uogas ir graikinius riešutus. Toks pasirinkimas vertinamas dėl baltymų, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu.

    Graikiškas jogurtas be pridėtinio cukraus gali būti probiotikų šaltinis, o baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems. Uogose esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos laikomi palankiais mikrobiotai, o graikiniuose riešutuose gausu nesočiųjų riebalų, įskaitant omega-3.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad vieni pusryčiai neišsprendžia visų problemų. Jei kraujospūdis padidėjęs, svarbiausi išlieka bendras mitybos racionas, mažesnis druskos kiekis, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir, prireikus, paskirtas gydymas.

  • Žalioji arbata ir širdies sveikata: dietologai įvardijo, kuo ji išsiskiria iš kitų gėrimų

    Gėrimai su pridėtiniu cukrumi siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl mitybos specialistai dažnai ragina dažniau rinktis nesaldintas alternatyvas. Tarp jų išskiriama žalioji arbata, kurios poveikis širdies sveikatai yra vienas dažniausiai tiriamų, palyginti su kitomis arbatų rūšimis.

    Dietologai pabrėžia, kad žalioji arbata nėra stebuklinga priemonė, tačiau ji gali prisidėti prie palankesnių sveikatos rodiklių, kai vartojama kaip bendros širdžiai palankios mitybos dalis. Didelėse apžvalgose ir stebėjimo tyrimuose reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, nors tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio kiekvienu atveju.

    Kaip žalioji arbata gali veikti kraujospūdį?

    Vienas dažniausiai minimas mechanizmas yra galimas poveikis arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurių klinikinių tyrimų ir jų metaanalizių duomenimis, žaliosios arbatos vartojimas ar jos ekstraktai gali lemti nedidelį, bet statistiškai reikšmingą sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą, ypač žmonėms, kurių rodikliai yra padidėję.

    Šis poveikis siejamas su žaliojoje arbatoje esančiais polifenoliais, ypač katechinais, tarp kurių dažniausiai minimas epigalokatechino galatas. Manoma, kad šios medžiagos gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, mažesnio uždegimo ir palankesnės endotelio veiklos, o tai svarbu normaliai kraujotakai.

    Ką rodo duomenys apie cholesterolį?

    Kita sritis, kurioje žalioji arbata minima dažniausiai, yra lipidų profilis. Mokslinėse apžvalgose aprašoma, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali būti siejamas su nedideliu bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio sumažėjimu, o poveikis didelio tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliams dažniausiai būna kuklesnis ir nevienodas.

    Aiškinama, kad katechinai gali veikti lipidų apykaitos procesus, taip pat sumažinti tam tikrų riebalų pasisavinimą žarnyne. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką cholesterolio rodikliams daro bendras mitybos modelis, kūno masė, fizinis aktyvumas ir genetiniai veiksniai.

    Antioksidantai, uždegimas ir žarnynas

    Žalioji arbata vertinama ir dėl antioksidacinių savybių, kurios gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas siejami su aterosklerozės progresavimu, todėl mityboje esančios antioksidacinės medžiagos laikomos viena iš grandžių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos.

    Naujesnėse publikacijose vis dažniau aptariamas ir žarnyno vaidmuo širdies sveikatai. Kai kurie nedideli tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos polifenoliai gali turėti įtakos žarnyno barjero funkcijai ir mikrobiotos sudėčiai, o tai teoriškai gali būti susiję su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai priklauso nuo suvartojamo kiekio, žmogaus įpročių ir bendros sveikatos būklės. Jei žalioji arbata sukelia nemigą, nerimą ar skrandžio dirginimą, verta mažinti kiekį, rinktis silpnesnę arbatą arba gerti ją anksčiau dieną.

    Norint realios naudos širdžiai, žalioji arbata turėtų būti tik viena iš kelių nuoseklių pasirinkimų: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau daržovių ir ankštinių, pakankamas judėjimas, nerūkymas ir kraujospūdžio bei cholesterolio kontrolė pagal gydytojo rekomendacijas.

  • American Heart Association warns sleep is more than hours: Why timing and regularity may shape cardiovascular risk

    Sleep health is not just about getting enough hours, according to a new American Heart Association scientific statement that reviews how multiple sleep traits may influence cardiometabolic risk. The statement was published in Circulation: Cardiovascular Quality and Outcomes.

    The authors describe sleep as a multidimensional pattern that includes duration, continuity, timing, satisfaction, regularity and daytime functioning. They argue that focusing only on total hours can miss key signals tied to blood pressure, blood sugar, cholesterol and body weight.

    Why sleep timing and regularity matter

    The statement notes that most adults generally need 7 to 9 hours of sleep, but both short sleep and long sleep have been linked in studies to higher cardiometabolic risk. Research summarized in the review also connects late bedtimes and inconsistent sleep schedules with outcomes such as obesity, elevated blood pressure and insulin resistance.

    Regularity is highlighted as a growing area of concern because weekday-weekend swings can create social jetlag. Large population studies have associated more consistent sleep-wake timing with lower cardiovascular mortality risk, though the authors stress that more trials are needed.

    Beyond hours: continuity and daytime function

    Sleep continuity, including difficulty falling asleep or repeated awakenings, is also discussed as a possible contributor to cardiovascular disease risk. Disturbed sleep continuity has been associated in research with higher risks that include hypertension, myocardial infarction and atrial fibrillation.

    Daytime functioning, such as excessive sleepiness, may reflect poor sleep quality or sleep disorders like obstructive sleep apnea. The statement links daytime sleepiness to higher rates of cardiovascular disease and stroke, and notes that addressing underlying causes can be part of risk reduction.

    Gaps in sleep health across communities

    The authors also review evidence that sleep health differs across populations due to social and environmental conditions. Noise, light exposure, housing and neighborhood safety, as well as socioeconomic stressors, have all been associated with poorer sleep patterns.

    The statement calls for clinicians to ask more detailed sleep questions and document problems that may warrant screening or treatment. It also urges more research to determine whether improving sleep dimensions beyond duration leads to measurable cardiometabolic benefits.

    Sleep is already included in the American Heart Association Life’s Essential 8 framework, but only sleep duration is currently scored. The authors say validated methods for assessing other sleep dimensions could eventually refine how cardiovascular risk is evaluated and managed.

  • Gydytojai: vienas granatų sulčių stiklinė per dieną gali padėti mažinti kraujospūdį

    Vienas stiklinė granatų sulčių per dieną kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklės gerinimo, teigia gydytojai ir mitybos specialistai. Daugiausia dėmesio skiriama gėrimo antioksidantams, kurie siejami su palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais.

    Kalbama apie 100 proc. tiesioginio spaudimo granatų sultis be pridėtinio cukraus. Specialistai pabrėžia, kad saldinti gėrimai ar „gėrimai su granatų skoniu“ gali turėti gerokai mažiau naudingų junginių ir daugiau cukraus, todėl poveikis sveikatai gali būti priešingas.

    Granatuose gausu polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, kurie laikomi stipriais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai dažnai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimo žymenimis, o tai svarbu vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tyrimai rodo, kad granatų sulčių vartojimas kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti sistolinį kraujospūdį, nors poveikio dydis skiriasi priklausomai nuo žmogaus būklės, mitybos ir bendro gyvenimo būdo. Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra greitas ar universalus sprendimas, o viena iš galimų kasdienės mitybos priemonių.

    Granatų sultys dažnai aptariamos ir dėl galimo poveikio vadinamajam blogajam cholesteroliui, ypač jo oksidacijai. Oksiduotas MTL cholesterolis laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie aterosklerozės, todėl antioksidantų gausa teoriškai gali būti naudinga kraujagyslių apsaugai.

    Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį, kad vienas produktas nepakeičia gydymo ar profilaktikos pagrindų: kraujospūdžio kontrolei itin svarbūs kūno masės valdymas, pakankamas fizinis aktyvumas, druskos ribojimas, kokybiškas miegas ir nuoseklus paskirtų vaistų vartojimas.

    Granatų sultys kai kuriems žmonėms gali sąveikauti su vaistais, ypač vartojant kraujospūdį mažinančius preparatus ar cholesterolį mažinančius vaistus. Jei jau gydotės dėl hipertenzijos, širdies ligų ar vartojate kelis receptinius vaistus, prieš įtraukiant sultis į kasdienį racioną verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat svarbu įvertinti cukraus kiekį: net ir be pridėtinio cukraus sultyse natūraliai yra angliavandenių, todėl sergant diabetu ar turint gliukozės apykaitos sutrikimų reikėtų pasirinkti tinkamą kiekį. Dažniausiai minimas orientyras yra vienas nedidelis stiklinė per dieną, o geriausia alternatyva dažnai lieka visas vaisius, nes jame daugiau skaidulų.

    „Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar cholesterolio, prieš reguliariai gerdami granatų sultis pasitarkite su gydytoju“, – sako specialistai.

  • Per daug druskos lėkštėje: viena klaida, kuri nepastebimai kelia kraujospūdį ir rizikas

    Per didelis druskos kiekis maiste yra viena dažniausių mitybos klaidų, kuri ilgainiui gali rimtai pakenkti sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos per parą, tai yra maždaug arbatinis šaukštelis be kaupo.

    Didžiausia problema ta, kad daug druskos gauname ne vien iš druskinės. Reikšminga dalis natrio slepiasi kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sūriuose, rūkytuose gaminiuose, padažuose, pusgaminiuose ir konservuose, todėl lengva viršyti normą net ir „nevalgant labai sūriai“.

    Kaip druska veikia organizmą

    Perteklinis natrio kiekis tiesiogiai siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai didina insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo riziką. Ilgainiui tai tampa vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Organizmas apie per didelį druskos kiekį neretai signalizuoja patinimais, vandens susilaikymu, pilvo pūtimu ir stipresniu troškuliu. Kai kuriems žmonėms net vienas ypač sūrus patiekalas gali laikinai padidinti kraujospūdį artimiausios valandos laikotarpiu.

    Dar viena klastinga detalė ta, kad reguliariai persūdant maistą keičiasi skonio slenkstis. Ilgainiui norisi vis sūresnio skonio, todėl susidaro įprotis druskos dėti daugiau, net kai patiekalas jau ir taip turi daug natrio.

    Kur dažniausiai padaroma klaida?

    Viena dažniausių klaidų yra papildomas sūdymas jau sūriuose produktuose, pavyzdžiui, konservuose, marinuotuose gaminiuose ar paruoštuose padažuose. Tokiais atvejais druska dubliuojasi, o galutinis natrio kiekis tampa gerokai didesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Prie to prisideda ir druskos „pylimas iš akies“, kai žmogus tiksliai nežino, kiek jos iš tiesų pateko į puodą. Skirtingo rupumo druska ir skirtingo dydžio žiupsneliai gali smarkiai skirtis, todėl realus kiekis dažnai būna didesnis nei planuota.

    Kaip sumažinti druską neprarandant skonio

    Praktinis žingsnis yra dažniau tikrinti produktų sudėtį ir maistingumo lenteles, ypač atkreipiant dėmesį į druską arba natrį. Tai padeda palyginti panašius produktus ir pasirinkti mažiau sūrią alternatyvą, net jei skonis iš pradžių atrodo švelnesnis.

    Skonį galima sustiprinti ne vien druska: tam tinka česnakas, svogūnas, imbieras, juodieji pipirai, paprika, kmynai, kalendra, džiovintos žolelės. Taip pat padeda rūgštis, pavyzdžiui, actas ar citrusai, o natūralus jogurtas su prieskoniais gali tapti paprastu marinatu mėsai ar žuviai.

    Reikšmę turi ir gaminimo būdas, nes kepimas orkaitėje ar trumpas apskrudinimas sukuria intensyvesnį, sodresnį skonį, todėl druskos poreikis sumažėja. Papildomą „pilnumą“ suteikia ir tekstūros, pavyzdžiui, riešutai ar sėklos, ypač kai norisi ryškesnio skonio be papildomo sūdymo.

  • Šie 5 produktai gali sustiprinti kraujotaką: kardiologai pataria valgyti kasdien

    Šie 5 produktai gali sustiprinti kraujotaką: kardiologai pataria valgyti kasdien

    Kraujotakos sistema yra organizmo „transporto tinklas“, pernešantis deguonį ir maistines medžiagas bei padedantis pašalinti apykaitos produktus. Kai kraujagyslės praranda elastingumą ar pažeidžiamas jų vidinis sluoksnis, didėja aterosklerozės, hipertenzijos, infarkto ir insulto rizika.

    Nors polinkį į širdies ir kraujagyslių ligas iš dalies lemia genetika, kasdieniai pasirinkimai turi didelę įtaką. Mityba, kurioje daug perdirbto maisto, cukraus ir transriebalų, siejama su uždegiminiais procesais ir nepalankiais kraujo riebalų pokyčiais.

    Augalinis maistas išsiskiria skaidulomis, kaliu, folatais ir polifenoliais, kurie svarbūs kraujagyslių tonusui ir endotelio funkcijai. Įtraukus daugiau daržovių ir vaisių, dažnai lengviau pasiekti ir sveikesnį kūno svorį, ir stabilesnį kraujospūdį.

    Ką verta įtraukti į lėkštę

    Špinatai ir kitos žalialapės daržovės yra vienas geriausių folatų šaltinių. Folatai dalyvauja homocisteino apykaitoje, o padidėjęs šios medžiagos kiekis siejamas su didesne kraujagyslių pažeidimų ir aterosklerozės rizika.

    Pomidorai ir jų termiškai apdoroti produktai vertingi dėl likopeno ir kalio. Likopenas laikomas stipriu antioksidantu, o jo pasisavinimas dažnai pagerėja po kaitinimo, todėl padažai ar tyrės gali būti tokie pat prasmingi kaip ir švieži pomidorai.

    Raudonoji paprika išsiskiria vitaminu C, kuris svarbus kolageno sintezei ir kraujagyslių sienelių tvirtumui. Reguliarus vitamino C šaltinių vartojimas padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš veiksnių, bloginančių kraujagyslių būklę.

    Česnakas turi sieros junginių, tarp jų alicino, kuris siejamas su palankiu poveikiu kraujospūdžiui ir kraujagyslių elastingumui. Tyrimų apžvalgos rodo, kad daliai žmonių, ypač turintiems hipertenziją, česnako preparatai ar reguliarus vartojimas gali prisidėti prie kuklaus spaudimo mažėjimo.

    Šilauogės ir kiti uoginiai vaisiai vertinami dėl polifenolių ir antocianinų, siejamų su priešuždegiminiu poveikiu. Tokie junginiai gali palaikyti endotelio funkciją, o tai svarbu normaliai kraujagyslių reakcijai į fizinį krūvį ir kasdienius krūvio pokyčius.

    Kada vien mitybos neužtenka?

    Daržovės ir vaisiai nėra vaistai, todėl jų poveikis labiausiai atsiskleidžia kartu su bendra sveikesne rutina. Kraujagyslėms itin svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, nerūkymas ir ribojamas alkoholio vartojimas.

    Jei vargina padidėjęs kraujospūdis, krūtinės skausmai, dusulys, širdies permušimai ar yra buvę širdies ir kraujagyslių įvykių, reikalinga gydytojo konsultacija. Tokiais atvejais mityba tampa gydymo plano dalimi, o ne vieninteliu sprendimu.

  • Panevėžyje savivaldybė savaitę švies raudonai: kviečia pasitikrinti širdies sveikatą

    Panevėžio miesto savivaldybė gegužės 4–10 dienomis vakarais savivaldybės pastatą apšvies raudona spalva. Taip miestas prisijungia prie Europos širdies nepakankamumo ir hipertenzijos dienų minėjimo ir ragina gyventojus atkreipti dėmesį į širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją.

    Gegužės 7 dieną Europoje minima širdies nepakankamumo diena, o kartu akcentuojama arterinės hipertenzijos tema. Šios būklės dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų komplikacijų riziką, todėl svarbūs reguliarūs kraujospūdžio ir kitų rodiklių matavimai.

    Kur ir kada vyks renginiai?

    Gyventojams siūloma ne tik simboliškai palaikyti iniciatyvą, bet ir gauti praktinės informacijos: įsivertinti rizikos veiksnius, sužinoti apie ankstyvus simptomus ir kasdienius įpročius, kurie padeda mažinti širdies ligų tikimybę. Renginiuose numatyti pagrindinių sveikatos rodiklių matavimai ir specialistų konsultacijos.

    Gegužės 7 dieną 17.30 valandą Panevėžio miesto poliklinikoje (Nemuno g. 75, pirmo aukšto salėje) vyks informacinis renginys Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: rizikos veiksniai, sveikatos rodiklių supratimas. Jame gydytoja kardiologė A. Šimukauskienė aptars dažniausius rizikos veiksnius, paaiškins rodiklių reikšmę ir prevencijos galimybes.

    Gegužės 15 dieną 12.00–15.00 valandą Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės a. 20, pirmo aukšto fojė ir salėje) vyks renginys Dėmesys širdžiai. Numatomi sveikatos rodiklių matavimai, konsultacijos, paskaitos, viktorinos ir širdies nepakankamumo kabineto veiklos pristatymas.

    Kodėl verta pasinaudoti proga?

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Daliai žmonių rizika yra didesnė ir dėl paveldimumo, todėl net ir gerai besijaučiant verta periodiškai pasitikrinti.

    Iniciatyvos tikslas yra paskatinti gyventojus imtis paprastų, bet veiksmingų veiksmų: reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti kūno svorį ir liemens apimtį, rinktis mažiau druskos turintį maistą, daugiau judėti ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda dusulys, nuovargis, širdies permušimai ar tinimai.

    Renginius organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos kardiologų draugijos Panevėžio skyrius, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Panevėžio miesto savivaldybė. Organizatoriai kviečia panevėžiečius dalyvauti ir pasinaudoti galimybe gauti patikimą informaciją bei specialistų patarimus.

  • Spirulina vadinama turbo supermaistu: ką ji iš tiesų daro organizmui ir kam gali pakenkti

    Spirulina vadinama turbo supermaistu: ką ji iš tiesų daro organizmui ir kam gali pakenkti

    Spirulina – melsvadumblis, dažniausiai parduodamas miltelių ar tablečių pavidalu, – pastaraisiais metais vis dažniau įvardijama kaip supermaistas. Jai priskiriamas platus poveikis: nuo energijos ir baltymų papildymo iki pagalbos širdžiai bei imuninei sistemai. Vis dėlto moksliniai duomenys rodo ne tik galimą naudą, bet ir aiškias ribas bei rizikas.

    Spirulina yra maistinių medžiagų turintis mikroorganizmas, kuriame gali būti nemažai baltymų, taip pat įvairių vitaminų ir mineralų, nors tiksli sudėtis stipriai priklauso nuo auginimo sąlygų ir perdirbimo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o papildas, todėl jis negali pakeisti subalansuotos mitybos ar gydytojo paskirto gydymo.

    Ką rodo tyrimai apie naudą?

    Klinikiniai tyrimai su žmonėmis leidžia manyti, kad spirulina kai kuriems asmenims gali šiek tiek pagerinti kraujo lipidų rodiklius, pavyzdžiui, sumažinti bendrą cholesterolį ar trigliceridus. Taip pat yra duomenų, jog daliai žmonių gali nežymiai mažėti kraujospūdis, ypač jei kartu koreguojamas gyvenimo būdas.

    Dažnai kartojamas teiginys apie toksinų ar sunkiųjų metalų šalinimą skamba patraukliai, tačiau jis dažnai supaprastinamas. Mokslinėje literatūroje aptariamas spirulinos antioksidacinis potencialas ir galimas poveikis oksidaciniam stresui, tačiau tai nereiškia, kad ji patikimai „išvalo“ organizmą ar gali neutralizuoti visų tipų taršą.

    Spirulina taip pat siejama su priešuždegiminiais mechanizmais ir galimu poveikiu gliukozės apykaitai, tačiau rezultatai nevienareikšmiai, o tyrimuose taikomos dozės ir vartojimo trukmė skiriasi. Dėl to specialistai rekomenduoja vertinti ją kaip papildomą priemonę, o ne universalią sveikatos garantiją.

    Didžiausia rizika – kokybė ir užterštumas

    Renkantis spiruliną svarbiausia tema yra produkto sauga. Dumbliai gali kaupti teršalus, todėl prastos kontrolės ūkiuose užauginta žaliava gali būti užteršta sunkiaisiais metalais ar kitomis nepageidaujamomis medžiagomis, o kai kuriuose dumblių produktuose pasaulyje fiksuojami ir mikrocistinai.

    Dėl to verta rinktis gamintojus, kurie aiškiai pateikia laboratorinių tyrimų informaciją, žaliavos kilmę ir kokybės kontrolės dokumentus. Paprasta taisyklė – kuo daugiau skaidrumo apie testavimą, tuo mažesnė tikimybė įsigyti atsitiktinės kokybės produktą.

    Kam spirulina gali netikti?

    Nors spirulina dažnai laikoma saugiu papildu, ji nėra tinkama visiems. Žmonėms, turintiems autoimuninių ligų, vartojantiems imunitetą veikiančius vaistus ar antikoaguliantus, taip pat turintiems podagrą ar padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Taip pat svarbu įvertinti individualias alergijas ir virškinimo sistemos jautrumą, nes kai kuriems pasireiškia pykinimas, pilvo diskomfortas ar odos reakcijos. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu papildus verta rinktis itin atsargiai, nes saugumo duomenų ir kokybės kontrolės skirtumų rinkoje vis dar daug.

    Ekspertai pabrėžia, kad spirulina gali būti patogus baltymų ir mikroelementų papildymas, tačiau jos poveikis nėra stebuklingas ir priklauso nuo žmogaus būklės, mitybos bei produkto kokybės. Jei tikslas yra mažinti cholesterolį, gerinti spaudimą ar savijautą, didžiausią efektą dažniausiai duoda kompleksiniai pokyčiai: mityba, judėjimas, miegas ir gydytojo priežiūra.

  • Dietologai įspėja: „sveika“ vakarienė iš parduotuvės gali gadinti miegą ir kelti spaudimą

    Daugelis renkasi lengvą vakarienę tikėdamiesi geresnio miego, tačiau dietologai atkreipia dėmesį į vieną dažną pasirinkimą, kuris gali turėti priešingą efektą. Kalbama apie didelio natrio kiekio sriubas, ypač konservuotas ar greitai paruošiamas, kurios neretai klaidingai laikomos sveiku sprendimu.

    Pasak mitybos specialistų, griežtos taisyklės, kada tiksliai turi būti paskutinis valgymas, nėra, tačiau daugeliui žmonių palanku pavalgyti likus 2–3 valandoms iki miego. Toks tarpas padeda sumažinti diskomfortą ir riziką, kad virškinimas trukdys užmigti.

    Dietologė Amanda Sauceda pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne pačioje sriubos idėjoje, o jos sudėtyje.

    „Konservuotoje sriuboje gali būti daug natrio, mažai daržovių, o dažnai joje pritrūksta baltymų. Tai nesubalansuotas pasirinkimas“, – sakė Amanda Sauceda.

    Didelis druskos kiekis vakare gali skatinti rėmenį, troškulį ir naktinius prabudimus, o kai kuriems žmonėms ir pilvo pūtimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelyje pramoniniu būdu gaminamų sriubų natrio kiekis vienoje porcijoje gali būti didelis, todėl lengva priartėti prie dienos normos ar ją viršyti.

    Per didelis natrio vartojimas siejamas ir su širdies bei kraujagyslių rizikomis, nes didina tikimybę, kad kils kraujospūdis. Dėl to vakarienė, kurioje dominuoja sūrus, stipriai apdorotas maistas, gali būti prastesnis pasirinkimas ne tik miegui, bet ir ilgalaikei savijautai.

    Kita vertus, sriubos nebūtina atsisakyti. Dietologai siūlo rinktis mažiau sūrias alternatyvas ir siekti, kad vakarienėje būtų daugiau baltymų ir skaidulų, kurios suteikia sotumo ir padeda išvengti užkandžiavimo vėlai vakare.

    Vietoje konservuotos sriubos gali tikti namuose virta daržovių ar ankštinių sriuba, kurioje lengva kontroliuoti druskos kiekį ir pridėti baltymų, pavyzdžiui, pupelių ar avinžirnių. Taip pat galima rinktis dubenėlius su kruopomis, daržovėmis ir baltymais, o riebalams pridėti šlakelį alyvuogių aliejaus.