CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Sportuojate, bet vis tiek rizikuojate? Ekspertė paaiškino, ką daro sėdėjimas visą dieną

    Ilgas sėdėjimas tapo kone naujuoju biuro darbuotojų kasdienybės standartu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai nėra nekaltas įprotis. Specialistai pabrėžia, jog net ir reguliariai sportuojant, ilgos nejudrumo valandos gali išlikti reikšmingu rizikos veiksniu sveikatai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad su fiziniu neaktyvumu siejama apie 4–5 milijonus mirčių per metus. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis neaktyvumas ir sėslus elgesys nėra tas pats: galima pasiekti rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, bet vis tiek didžiąją dienos dalį praleisti sėdint.

    Kodėl sėdėjimas kenkia net sportuojant?

    Fizinis aktyvumas dažniausiai apibrėžiamas kaip ne mažiau nei 150 minučių vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę arba 75 minutės didelio intensyvumo krūvio. Tačiau sėslus elgesys reiškia ilgas valandas sėdint ar gulint su labai mažu energijos sunaudojimu, pavyzdžiui, prie kompiuterio, automobilyje ar prie televizoriaus.

    Kai kūnas ilgai nejuda, mažėja griaučių raumenų aktyvumas, o tai apsunkina gliukozės pasisavinimą iš kraujo. Ilgainiui tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui, kuris laikomas vienu svarbiausių antro tipo diabeto vystymosi kelių.

    Be to, lėtėja riebalų apykaita, o kraujotaka tampa mažiau efektyvi, todėl audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Šie pokyčiai siejami su didesne kardiometabolinių problemų rizika, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, nepalankius cholesterolio rodiklius ir pilvinio riebalo kaupimąsi.

    Ne tik širdis: kenčia ir nugara

    Ilgas sėdėjimas veikia ne vien medžiagų apykaitą. Prasta laikysena ir ribotas judėjimas didina krūvį kaklui, pečiams ir juosmens sričiai, todėl nenuostabu, kad biuro darbuotojai dažnai skundžiasi nugaros bei sprando skausmais.

    Nejudrumas gali atsispindėti ir savijautoje: žmonės neretai mini sumažėjusį budrumą, prastesnę koncentraciją bei energijos stoką. Ilgai sėdint, nuovargis gali atsirasti net ir tada, kai darbas nėra fiziškai sunkus.

    Ką daryti, jei darbas sėdimas?

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau kartojama paprasta mintis: svarbu ne tik sportuoti, bet ir mažinti nejudrumo laiką. Tyrimai rodo, kad trumpi, reguliarūs sėdėjimo pertraukimai gali turėti apčiuopiamą naudą, ypač gliukozės apykaitai.

    Praktikoje tai gali būti 2–5 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas pajudėjimas kas 30–60 minučių. Tokios pertraukos nereikalauja sporto klubo ar didelių gyvenimo pokyčių, bet padeda mažinti sėdėjimo žalą per visą dieną.

    Darbdaviai taip pat vis dažniau ieško sprendimų: nuo priminimų atsistoti ar prasitempti iki vaikščiojamų susitikimų. Prie to prisideda ir darbo vietos dizainas, pavyzdžiui, reguliuojamo aukščio stalai, leidžiantys kaitalioti sėdėjimą ir stovėjimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sportas išlieka būtinas, tačiau jis ne visada panaikina ilgalaikio sėdėjimo pasekmes. Todėl šiuolaikinėje darbo rutinoje sveikatą saugoti reiškia ir sąmoningai įtraukti daugiau judėjimo pačios darbo dienos metu.

  • Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Gydytojai primena: šis paprastas gėrimas gali padėti kraujagyslėms ir spaudimui

    Širdies ir kraujagyslių sveikata dažnai siejama su vaistais ar sudėtingomis dietomis, tačiau vienas svarbiausių kasdienių veiksnių yra pakankamas skysčių vartojimas. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas gali tapti tirštesnis, o tai apsunkina jo tekėjimą ir didina trombų susidarymo riziką.

    Todėl paprastas įprotis reguliariai gerti vandenį padeda palaikyti tinkamą kraujo tūrį ir cirkuliaciją. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusio kraujospūdžio, venų varikozės ar sėslaus gyvenimo būdo riziką.

    Vanduo pirmiausia, o ne mada

    Ieškant vadinamųjų supergėrimų dažnai pamirštama bazė: kasdienis vandens kiekis. Specialistai pabrėžia, kad vienkartiniai „sveikatos proveržiai“ neveikia taip, kaip nuoseklūs įpročiai, palaikomi savaites ir mėnesius.

    Praktikoje tai reiškia, kad geriausias startas kraujotakai yra paprastas: reguliariai gerti vandenį dienos eigoje, ypač esant karščiui, sportuojant ar dirbant šildomose patalpose. Taip pat svarbu stebėti, ar skysčių trūkumo neišduoda tamsesnis šlapimas, galvos skausmai ar nuovargis.

    Kuo išsiskiria granatų sultys?

    Be vandens, mokslinėje literatūroje gana dažnai minimos granatų sultys, siejamos su teigiamu poveikiu kraujagyslių būklei. Tyrimuose stebėta, kad reguliariai vartojant nedideles porcijas gali gerėti arterijų elastingumo rodikliai, o tai svarbu siekiant mažesnės aterosklerozės rizikos.

    Šis poveikis dažniausiai aiškinamas didele antioksidantų koncentracija, padedančia mažinti oksidacinį stresą ir saugoti kraujagyslių vidinį sluoksnį. Būtent jis atsakingas už tai, kaip kraujagyslės prisitaiko prie spaudimo pokyčių ir išlaiko elastingumą.

    Taip pat aptariamas galimas ryšys su kraujospūdžio kontrole, tačiau svarbu suprasti, kad efektai nėra momentiniai ir nėra garantuoti visiems. Rezultatai priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso lygio ir gretutinių ligų.

    Kiek ir kaip vartoti saugiai?

    Tyrimuose dažniau kalbama apie mažas, reguliarias sulčių porcijas, o ne didelius kiekius. Tai svarbu, nes net ir natūraliose sultyse yra cukrų, todėl persaldinti gėrimai ar didelės porcijos gali būti nepalankios, ypač turintiems antsvorio, insulino rezistenciją ar diabetą.

    Jeigu norisi išbandyti granatų sultis, verta rinktis nesaldintas, o porciją derinti prie dienos raciono. Tuo pat metu būtina nepamiršti, kad joks gėrimas nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, o esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies ligoms svarbiausia yra nuosekli kontrolė ir individualios rekomendacijos.

    Didžiausią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai paprastai duoda derinys: pakankamas vandens kiekis, daugiau daržovių ir skaidulų, mažiau druskos, reguliarus judėjimas ir periodiški sveikatos rodiklių patikrinimai. Tokie paprasti kasdieniai sprendimai ilgainiui lemia daugiau nei vienas „stebuklingas“ produktas.

  • Granatų sultys kaip „siurblys“ kraujagyslėms? Kiek iš tiesų gerti dėl širdies ir svorio

    Vanduo išlieka geriausias gėrimas kasdienai, tačiau kai kurie vaisių gėrimai, vartojami saikingai, gali papildyti mitybą biologiškai aktyviomis medžiagomis. Granatų sultys dažnai minimos dėl gausaus polifenolių ir kitų antioksidantų kiekio, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais.

    Granatai vartoti dar senovėje, o šiandien jų sultys plačiai paplitusios Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose. Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariamas jų poveikis oksidaciniam stresui ir uždegimui, kurie laikomi svarbiais aterosklerozės rizikos veiksniais.

    Kuo granatų sultys išsiskiria?

    Granatų sultyse yra polifenolių, įskaitant punikalaginus ir antocianinus, taip pat vitamino C ir kalio. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su nedideliu kraujospūdžio mažėjimu ir palankesniais kraujagyslių funkcijos rodikliais, tačiau rezultatai nėra vienodi visose populiacijose.

    Dažnai pabrėžiama ir galima įtaka lipidų apykaitai, tačiau tai nereiškia, kad sultys „išvalo“ kraujagysles. Aterosklerozės procesas yra ilgalaikis, o reikšmingiausi pokyčiai siejami su bendra mityba, fiziniu aktyvumu, kūno svorio kontrole ir gydytojo paskirtais vaistais, jei jų reikia.

    Kaip vartoti saugiai?

    Praktikoje dažniausiai siūloma rinktis nedidelę porciją per dieną, maždaug 40–50 mililitrų, ir stebėti savijautą. Rūgštesnės sultys gali dirginti skrandį, todėl žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą ar opaligę, verta būti atsargesniems ir pasitarti su gydytoju.

    Norint mažinti pridėtinio cukraus kiekį, geriau rinktis 100 proc. sultis be saldiklių ir kuo trumpesnės sudėties. Taip pat svarbu įvertinti, kad sultys nėra tolygu vaisiui: jose paprastai mažiau skaidulų, todėl svorio kontrolei dažniau palankesnis pats vaisius ar subalansuotas užkandis su baltymais ir skaidulomis.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Jei vartojate kraujospūdį mažinančius ar kraują krešumą veikiančius vaistus, prieš įtraukdami granatų sultis kasdieniam režimui pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Individualios sąveikos ir toleravimas skiriasi, o svarbiausia yra bendra širdies rizikos veiksnių kontrolė.

    Renkantis parduotuvėje, verta atkreipti dėmesį į kalorijų kiekį ir porcijos dydį, nes net ir natūralios sultys gali nepastebimai didinti suvartojamos energijos kiekį. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda paprastas principas: saikinga porcija, kokybiška sudėtis ir nuosekliai sveiki kasdieniai įpročiai.

  • Salierų sulčių bumas tarp senjorų: ar tai ryto stebuklas, ar pavojinga mada?

    Salierų sulčių bumas tarp senjorų: ar tai ryto stebuklas, ar pavojinga mada?

    Salierų lapkočių sultys pastaraisiais metais tapo ryto ritualu, kuriam priskiriamas organizmo valymas, uždegimų mažinimas ir net pagalba metant svorį. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas vaistas, tačiau nedidelė porcija gali būti gaivus priedas prie raciono.

    Salierai patys savaime yra vertinga daržovė: juose daug vandens, yra kalio, folatų ir antioksidacinių junginių. Vis dėlto vien stiklinė sulčių ryte automatiškai nepagerina sveikatos, ypač jei ji pakeičia visavertį pusrytį ar pradedama vartoti kaip gydymas.

    Dažniausias realus poveikis yra paprastas: daugiau skysčių ryte ir mažiau saldintų gėrimų. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms tai gali reikšti geresnį hidratacijos jausmą ir lengvesnę dienos pradžią, ypač jei anksčiau rytą lydėdavo saldūs gėrimai ar vaisių sultys.

    „Didžiausia bėda prasideda tada, kai vienas produktas pradedamas laikyti terapija nuo visų ligų“, – sako dietologai, pabrėžiantys, kad kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar žarnyno sutrikimų kontrolė remiasi gydytojo priežiūra, tyrimais ir viso raciono kokybe.

    Senjorams ypač svarbu įvertinti toleravimą. Geriant sultis tuščiu skrandžiu, daliai žmonių gali suaktyvėti refliuksas, sudirgti skrandis, pasireikšti pilvo raižymas ar viduriavimas, todėl neretai saugiau jas vartoti po lengvo pusryčio arba rinktis mažesnę porciją.

    Dar viena rizika yra klaidingas įprotis sultis laikyti pusryčiais. Jose mažai energijos, beveik nėra baltymų ir mažai skaidulų, todėl sotumas trumpalaikis, o vėliau gali atsirasti silpnumas ar staigus alkis, ypač jei žmogui ir taip sunku surinkti pakankamą baltymų kiekį per dieną.

    Atsargumas rekomenduojamas ir tiems, kurie turi inkstų ligų, laikosi dietos su ribojamu kalio kiekiu, vartoja daug vaistų ar turi kelių gretutinių būklių. Taip pat svarbu prisiminti, kad salierai yra vienas iš dažnesnių maisto alergenų, o jautresniems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

    Mitybos požiūriu dažnai laimi ne sultys, o pats daržovės valgymas. Valgant salierą išlieka skaidulos, kurios padeda žarnynui, suteikia daugiau sotumo ir padeda išvengti situacijos, kai greitai išgeriama didelė porcija, bet organizmas gauna mažiau to, kas naudinga.

    Praktiškiausias sprendimas yra salierų sultis vertinti kaip papildą, o ne pažadą. Nedidelė stiklinė gali tikti kaip gaivus priedas prie pusryčių, o dar patikimesnis įprotis yra dažniau įtraukti salierus į sriubas, salotas ar užkandžius kartu su baltymų šaltiniu.

  • Šaukštas pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kasdien: ką tai gali pakeisti kraujospūdžiui

    Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai siejamas su Viduržemio jūros mityba ir širdies sveikata, o naujesnės apžvalgos rodo, kad jis gali prisidėti ir prie kraujospūdžio mažinimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai aliejus tampa bendro mitybos ir gyvenimo būdo dalimi, o ne vienkartiniu „triuku“.

    Pagrindinė priežastis, kodėl alyvuogių aliejus siejamas su palankesniais rodikliais, yra jo sudėtis. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie pakeitus sočiuosius riebalus gali padėti gerinti lipidų profilį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui mažina kraujagyslių apkrovą.

    Dietologai ir mokslinių apžvalgų autoriai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžiui palankesnis poveikis dažniau siejamas būtent su pirmo spaudimo Extra Virgin alyvuogių aliejumi. Jis paprastai išgaunamas mechaniškai, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių, todėl geriau išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas.

    Ypač svarbūs polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai ir gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso bei uždegiminių procesų. Tyrimuose taip pat aptariamas galimas teigiamas poveikis endotelio funkcijai, tai yra vidiniam kraujagyslių sluoksniui, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai kraujagyslės geba atsipalaiduoti ir plėstis.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad alyvuogių aliejus nėra greito poveikio priemonė. Klinikiniai tyrimai dažniau rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo, ypač kai kartu gerinama bendra mitybos kokybė.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien šaukštas per dieną nebūtinai kompensuos perteklinį druskos kiekį, mažą fizinį aktyvumą ar nuolatinį stresą. Kraujospūdis jautriai reaguoja į visumą: kūno masę, miego kokybę, alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitus veiksnius.

    Dažniausiai rekomenduojama alyvuogių aliejų naudoti kaip riebalų šaltinį, pakeičiant juo sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą. Patogus būdas yra gardinti salotas, daržovių patiekalus ar jau paruoštas sriubas, kai nereikia ilgo kaitinimo.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo pakuotę ir galiojimo bei derliaus datas, nes šviesa ir ilgas laikymas mažina kai kurių junginių stabilumą. Taip pat svarbu laikyti aliejų vėsiau ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei kraujospūdis padidėjęs ar diagnozuota hipertenzija, mitybos pokyčiai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Staigus vaistų nutraukimas ar „natūralių“ alternatyvų paieška be priežiūros gali būti pavojinga.

    Jeigu namuose matuojamas kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Alyvuogių aliejus gali būti viena iš kasdienių, pagrįstų priemonių, bet saugiausia, kai ji derinama su individualiu gydymo planu.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė – viena dažniausiai ant stalo atsiduriančių žuvų, vertinama dėl skonio ir gana palankios kainos. Mitybos specialistai ją neretai mini tarp naudingų pasirinkimų, nes tai baltymų ir riebalų rūgščių šaltinis, tačiau ne visiems ji tinka vienodai.

    Kaip ir daugelyje riebesnių žuvų, silkėje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei uždegiminių procesų mažėjimu. Be to, žuvis aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, o pakankamas baltymų kiekis padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Didžiausia bėda – druska ir padažai

    Praktikoje silkė dažniausiai valgoma marinuota, sūdyta ar rūkyta, neretai patiekiama su aliejumi ar grietininiais padažais. Tokie variantai gali smarkiai padidinti suvartojamo natrio kiekį ir bendrą patiekalo kaloringumą, todėl kasdieniam racionui jie tinka ne visada.

    Didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir skysčių kaupimusi organizme. Dėl to sūrių silkės gaminių atsargiau turėtų rinktis žmonės, kuriems diagnozuota hipertenzija, širdies nepakankamumas ar inkstų ligos, taip pat tie, kurie linkę tinti.

    Podagra, histaminas ir migrena

    Marinuotoje ir rūkytoje silkėje gali būti nemažai purinų – natūralių junginių, iš kurių organizme susidaro šlapimo rūgštis. Žmonėms, sergantiems podagra ar turintiems padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, toks maistas gali didinti paūmėjimų riziką, todėl racioną verta aptarti su gydytoju.

    Kita aktuali tema – histaminas, kurio daugiau būna tam tikruose fermentuotuose ar ilgiau laikytuose produktuose, įskaitant kai kuriuos žuvies gaminius. Jautresniems asmenims jis gali prisidėti prie odos paraudimo, niežėjimo, nosies užgulimo ar kitų į alergiją panašių simptomų.

    Silkėje ir jos gaminiuose aptinkama ir tiramino, kuris daliai žmonių siejamas su migrenos epizodais. Jei po sūdytos ar marinuotos žuvies dažnėja galvos skausmai ar atsiranda pykinimas, vertėtų stebėti ryšį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

    Kaip rinktis protingiau?

    Norint išlaikyti žuvies naudą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir paruošimo būdą: mažiau sūri, neapsunkinta padažais silkė paprastai yra geresnis pasirinkimas. Jei vis dėlto renkatės sūdytą ar marinuotą variantą, porcijos dydis ir vartojimo dažnis tampa ypač svarbūs.

    Esant lėtinėms ligoms, padidėjusiam kraujospūdžiui, inkstų sutrikimams, podagrai ar ryškiam jautrumui histaminui, saugiausia mitybos sprendimus derinti individualiai. Tai padeda išvengti situacijų, kai iš pažiūros sveikas produktas netikėtai tampa savijautos pablogėjimo priežastimi.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Vienas paprastas įprotis lėkštėje gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdžiai: dažniau rinktis liesą kalakutieną vietoje riebesnės kiaulienos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga dieta, tačiau praktiškai toks pakeitimas dažnai sumažina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį kasdienėje mityboje.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kalakutiena pasirenkama ne kaip perdirbtas produktas, o kaip paprastas mėsos gabalas. Liesa paukštiena, ypač be odos, paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų nei riebūs kiaulienos gabalai ar dažnai vartojami mėsos gaminiai. Būtent sotieji riebalai siejami su didesniu MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu kraujyje.

    Ne tik mėsa, bet ir gaminimas

    Vien pavadinimas „paukštiena“ dar negarantuoja naudos. Jei kalakutiena tampa storai apkeptu, riebaluose keptu kepsniu su gausia paniruote arba labai sūriais gaminiais, jos pranašumas prieš kiaulieną gali smarkiai sumažėti.

    Širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra kepta orkaitėje, virta ar troškinta kalakutiena, ypač krūtinėlės filė ar kitos liesesnės dalys. Toks paruošimas padeda kontroliuoti ne tik riebalų, bet ir druskos kiekį, o tai svarbu kraujospūdžiui.

    Kodėl svarbus visas mitybos modelis

    Širdies ir kraujagyslių sveikatai kenkia ne vienas konkretus produktas, o pasikartojantis mitybos scenarijus. Kai dažnai valgomi riebūs mėsos patiekalai, kepimas aliejuje, sunkūs padažai ir perdirbti mėsos gaminiai, ilgainiui didėja sočiųjų riebalų ir natrio perteklius.

    Kalakutiena dažnai natūraliai „atsineša“ lengvesnę lėkštę: prie jos paprasčiau derinti daržoves, kruopas, ryžius ar virtas bulves. Tuo metu riebesnė kiauliena neretai skatina rinktis sunkesnius priedus, daugiau padažų ir papildomų riebalų, nors tai nėra griežta taisyklė.

    Dažniausia klaida, kuri panaikina naudą

    Didelė dalis žmonių tikisi, kad vien mėsos pakeitimas automatiškai „sutvarkys“ cholesterolį ar kraujospūdį. Tačiau jei išlieka tie patys įpročiai, pavyzdžiui, gausi paniruotė, gilus kepimas, mažai daržovių ir daug druskos, reali nauda gali būti minimali.

    Perdirbti produktai iš kalakutienos taip pat nėra savaime sveikesni. Labai sūrios dešrelės, vytinti ar stipriai apdoroti gaminiai gali turėti daug natrio, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar linkusiems į jį.

    Subalansuotas požiūris reiškia proporcijas: liesa kalakutiena dažniau, o riebūs kiaulienos patiekalai ir perdirbti mėsos gaminiai rečiau. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai meniu dažniau atsiranda ir žuvis, ankštiniai, daržovės bei pilno grūdo produktai, o druska ir sočiųjų riebalų perteklius mažinami nuosekliai.