CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Medikai įspėja: per karščius dažniausiai žudo ne šilumos smūgis – pavojingiausia širdžiai

    Europoje fiksuojamos karščio bangos, kai temperatūra vietomis perkopė 40 laipsnių ribą, o tokie epizodai vis dažniau pasiekia ir Baltijos regioną. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią riziką karštis kelia ne tik dėl šilumos smūgio ar dehidratacijos. Dažniausiai sunkiausios pasekmės siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.

    Perkaitus organizmui, kraujotaka perskirstoma taip, kad daugiau kraujo tekėtų į odą ir kūnas galėtų efektyviau atiduoti šilumą. Dėl to širdis priversta dirbti intensyviau ir greičiau, o kraujospūdis gali svyruoti. Žmonėms, turintiems širdies ligų, tai tampa papildomu krūviu, galinčiu išprovokuoti ūmias būkles.

    „Karštyje širdis turi pumpuoti daugiau kraujo, kad kūnas atvėstų, todėl vyresniems ar sergantiems tai gali peržengti organizmo galimybių ribą“, – teigia specialistai.

    Didžiausios rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys padidėjusį kraujospūdį ar persirgtą insultą. Karštis ypač pavojingas ir vartojantiems kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, diuretikus ar kraujospūdį mažinančius preparatus, nes jie gali didinti skysčių netekimo ir elektrolitų disbalanso tikimybę.

    Karštomis dienomis medikai pataria kuo mažiau būti saulėje, ypač vidurdienį, ir rinktis pavėsį bei vėsesnes patalpas. Namie verta dieną pridengti langus nuo tiesioginių saulės spindulių, o vėdinti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Jei įmanoma, svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją.

    Fizinį krūvį rekomenduojama perkelti į ankstyvą rytą arba vakarą ir vengti uždarų, įkaitusių erdvių, ypač stovinčių automobilių. Apranga turėtų būti lengva, šviesi, iš natūralių audinių, nes tamsūs ir sintetiniai drabužiai labiau sulaiko šilumą. Paprastas būdas greičiau atvėsti yra vėsi vandens dulksna ant odos ar vėsūs kompresai ant kaklo.

    Gėrimus svarbu vartoti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes karštyje skysčių netenkama greitai. Jei stipriai prakaituojama, gali prireikti gėrimų, papildančių elektrolitus, tačiau juos reikėtų rinktis atsakingai, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat patariama riboti alkoholį ir kofeiną, nes jie gali prisidėti prie dehidratacijos.

    Specialistai ragina stebėti įspėjamuosius ženklus: staigų silpnumą, galvos svaigimą, krūtinės skausmą, dusulį, sumišimą, neįprastai greitą pulsą ar alpimą. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens, atvėsinti kūną ir, jei simptomai nepraeina ar ryškėja, nedelsiant kreiptis į medikus.

  • Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas ne tik vanduo: mokslininkai išskyrė dar vieną priežastį, kodėl vasarą verta jo valgyti

    Arbūzas dažnai laikomas tiesiog gaiviu vasaros užkandžiu, tačiau jo sudėtis rodo, kad tai daugiau nei vanduo ir saldus skonis. Maistinė vertė nėra didelė, bet vaisius gali padėti pakeisti kaloringesnius desertus ir prisidėti prie bendro skysčių suvartojimo karštomis dienomis.

    100 gramų arbūzo paprastai turi apie 30–40 kilokalorijų, todėl tai vienas lengvesnių pasirinkimų, kai norisi kažko saldaus. Kartu jis suteikia angliavandenių, šiek tiek skaidulų, vitamino C, beta karoteno ir kalio, svarbaus raumenų darbui bei nervų sistemai.

    Kodėl arbūzas raudonas?

    Ryškiai raudoną minkštimo spalvą daugiausia lemia likopenas, karotenoidas, gerai žinomas ir iš pomidorų. Likopenas veikia kaip antioksidantas, todėl siejamas su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie lėtinių ligų rizikos.

    Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad likopeno poveikis labiausiai atsiskleidžia tada, kai jis gaunamas su įvairia, daržovėmis ir vaisiais turtinga mityba. Vien arbūzas nėra stebuklingas sprendimas, tačiau gali būti praktiškas būdas dažniau rinktis maistingesnį užkandį.

    Citrulinas ir širdies sveikata

    Dar viena medžiaga, dėl kurios arbūzas sulaukia mokslininkų dėmesio, yra citrulinas. Tai aminorūgštis, dalyvaujanti procesuose, susijusiuose su azoto oksido gamyba, o šis junginys svarbus kraujagyslių funkcijai ir kraujotakai.

    Metaanalizėse, kur vertinti atsitiktinių imčių tyrimai, arbūzo vartojimas ar jo pagrindu sukurti produktai siejami su nedideliu sistolinio kraujospūdžio mažėjimu, taip pat palankesniais kai kurių lipidų rodikliais, įskaitant bendrąjį ir MTL cholesterolį. Tyrėjai pabrėžia, kad išvadoms stiprinti dar reikia didesnių ir ilgesnių tyrimų, ypač vertinančių šviežio vaisiaus poveikį.

    Nauda svoriui, bet su sąlyga

    Arbūzas gali būti naudingas bandant mažinti svorį, tačiau tik kaip visos mitybos dalis. Dėl didelio vandens kiekio jis suteikia sotumo pojūtį, o saldus skonis padeda lengviau atsisakyti saldainių, batonėlių ar saldintų gėrimų, kurie dažnai sudaro didžiausią perteklinių kalorijų dalį.

    Tyrimuose, kuriuose arbūzas lygintas su panašaus kaloringumo saldžiais užkandžiais, žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, dažniau jautė didesnį sotumą, o po kelių savaičių stebėti palankūs pokyčiai, susiję su kūno mase, kūno masės indeksu, kraujospūdžiu ir lipidų profiliu. Vis dėlto rezultatai nereiškia, kad pakanka valgyti daugiau arbūzo, jei bendras kalorijų kiekis lieka per didelis.

    Atsargiau arbūzą reikėtų vertinti tiems, kurie privalo griežtai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Nors cukrūs yra natūralūs, skaidulų jame nedaug, todėl protingiausia rinktis saikingą porciją ir valgyti kartu su kitu maistu, o ne gerti didelį kiekį sulčių vienu metu.

    Kasdienybėje paprasčiausia rinktis gerai atšaldytą arbūzą be papildomo cukraus. Jis tinka salotoms su feta, agurku ir mėtomis, naminiams gėrimams ar net trumpai pakeptas ant grotelių, tačiau svarbiausia išlieka saikas ir subalansuota mityba.

  • Egzotiškas vaisius, kurį vadina veganiška mėsa: kuo naudingas širdžiai ir kaip jį valgyti

    Džekfrutas, lietuviškai dažniau vadinamas chlebmedžiu, vis dažniau minimas kaip įdomi alternatyva mėsai ir sotus augalinis produktas. Šis vaisius kilęs iš Pietų Azijos, ypač siejamas su Indija, tačiau auginamas ir kituose tropiniuose regionuose.

    Džekfrutas išsiskiria dydžiu: tai vienas didžiausių ant medžių augančių vaisių pasaulyje, galintis sverti kelias dešimtis kilogramų. Būtent dėl dydžio ir kaloringumo jis kai kuriose šalyse tapo svarbia kasdienės mitybos dalimi, ypač ten, kur maisto pasirinkimas ribotas.

    Neprinokęs džekfrutas dėl skaidulinės, pluoštinės tekstūros dažnai naudojamas kaip vadinamoji augalinė mėsa. Vis dėlto mitybos požiūriu jis nėra baltymų šaltinis, todėl, ruošiant patiekalą, verta derinti su ankštiniais, tofu, riešutais ar sėklomis.

    Kas jame vertingo širdžiai?

    Džekfrute yra kalio, kuris siejamas su normalia kraujospūdžio kontrole ir širdies bei kraujagyslių sistemos veikla. Taip pat randama vitamino C ir kitų antioksidacinių junginių, kurie mityboje vertinami dėl vaidmens mažinant oksidacinį stresą.

    Vaisiuje esantis maistinių skaidulų kiekis svarbus virškinimui ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Skaidulos taip pat siejamos su palankesniais cholesterolio rodikliais, kai bendra mityba subalansuota ir turtinga augaliniais produktais.

    Kaip atpažinti ir kaip vartoti?

    Lietuvoje džekfrutas dažniausiai parduodamas konservuotas arba džiovintas, rečiau šviežias. Šviežio vaisiaus žievė paprastai būna žalsva ar gelsva, su nelygiu, gumbuotu paviršiumi, o viduje yra valgomos, sultingos skiltelės.

    Prinokęs džekfrutas būna saldus ir aromatingas, todėl tinka užkandžiams, desertams ar vaisių salotoms. Neprinokęs yra neutralesnio skonio, todėl labiau pasiteisina troškiniuose, kario patiekaluose, sumuštinių įdaruose ar su daržovėmis.

    Renkantis konservuotą variantą verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo mažiau pridėtinio cukraus ar druskos, tuo lengviau džekfrutą pritaikyti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Jei vaisius laikomas pagrindiniu patiekalo akcentu, sotumui ir maistinei vertei verta papildyti baltymais.

  • Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kraujospūdžiui muša karštis: 5 vasaros produktai, kuriuos verta valgyti kasdien

    Vasarą dažniau renkamės lengvesnį, šviežią ir sezoninį maistą, o tai gali padėti žmonėms, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu. Dalis šiltojo sezono daržovių ir uogų natūraliai suteikia daugiau kalio, magnio, skaidulų ir antioksidantų, kurie siejami su palankesne širdies ir kraujagyslių būkle.

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl jis dažnai nustatomas atsitiktinai. Dėl to gydytojai pabrėžia reguliarių matavimų svarbą, ypač vyresniame amžiuje, turint antsvorio, sergant diabetu ar patiriant ilgalaikį stresą.

    Gyvensena kraujospūdžiui daro didelę įtaką: svarbu riboti druską, palaikyti sveiką kūno masę, daugiau judėti ir saikingai vartoti alkoholį. Mityboje daugiausia dėmesio skiriama produktams, kuriuose gausu kalio, magnio, kalcio, skaidulų ir augalinių junginių, galinčių prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Sezoniniai produktai, kurie padeda

    Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – burokėliai. Juose esantys nitratai organizme virsta junginiais, susijusiais su kraujagyslių išsiplėtimu, todėl daliai žmonių tai gali būti siejama su švelnesniu kraujospūdžio mažėjimu, ypač vartojant reguliariai.

    Burokėliai vasarą lengvai pritaikomi: tinka šaltibarščiams, salotoms, garnyrams ar glotnučiams. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad vienas produktas nepakeičia bendros mitybos kokybės ir negali atstoti gydytojo skirto gydymo.

    Pomidorai – dar vienas vasaros favoritas, vertinamas dėl kalio ir antioksidantų, tarp jų ir likopeno. Kraujospūdžiui palankiausia juos valgyti šviežius, nes dalyje pirktinių padažų, sulčių ar tyrelių gali būti nemažai druskos.

    Uogos, tokios kaip mėlynės, braškės, avietės ar juodieji serbentai, suteikia polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su kraujagyslių elastingumu. Geriausia jas valgyti be pridėtinio cukraus, derinti su natūraliu jogurtu, koše ar tiesiog rinktis kaip desertą.

    Salierų stiebai vasarą dažnai tampa patogia alternatyva sūriems užkandžiams. Jie turi mažai kalorijų, daug vandens, taip pat kalio ir kitų mineralų, todėl tinka kaip užkandis ar priedas salotoms, daržovių glotnučiams.

    Morkos naudingos ne tik dėl beta karoteno, bet ir dėl skaidulų bei kalio. Valgant jas žalias lengviau pajusti sotumą, o tai gali padėti mažinti norą užkandžiauti itin sūriais ar saldžiais produktais, kurie kraujospūdžiui nėra palankūs.

    Dažniausia klaida – paslėpta druska

    Kraujospūdį didina ne tik druska, beriama iš druskinės: nemažai jos gali būti duonoje, vytintuose ir rūkytuose gaminiuose, užkandžiuose, konservuose, paruoštuose patiekaluose. Todėl net ir sveiki produktai praranda dalį naudos, jei jie vartojami su sūriais priedais.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir perdirbtus variantus, pavyzdžiui, paruoštas sultis, marinatus ar tyreles, nes jose gali būti daug druskos arba cukraus. Jei renkatės sultis, verta nepamiršti, kad jos neturėtų pakeisti daržovių ir vaisių valgymo pilna forma, nes taip prarandama dalis skaidulų.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Sezoniniai produktai gali būti gera kasdienės mitybos dalis, tačiau jie nėra vaistų pakaitalas. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, sergate širdies ar inkstų ligomis, naudojate diuretikus, didesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Praktinė vasaros taisyklė paprasta: daugiau šviežių daržovių ir uogų, mažiau druskos, saldintų gėrimų ir pusfabrikačių. Reguliarumas ir bendras raciono balansas čia svarbesni už vieną išskirtą produktą.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Daugeliui popietė yra metas, kai krenta energija ir norisi dar vieno puodelio kavos. Tačiau miego ir širdies sveikatos specialistai pabrėžia, kad kofeinas antroje dienos pusėje dažnai kainuoja daugiau, nei duoda naudos: nukenčia miego kokybė, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistema.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir biologinį laikrodį, todėl net ir tada, kai atrodo, kad po popietinės kavos užmiegate lengvai, miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Tyrimai rodo, kad kofeino poveikis gali išlikti valandas, o tai siejama su trumpesniu gilaus miego laiku ir prastesniu naktiniu organizmo atsistatymu.

    Kada kava tampa rizika?

    Praktinė taisyklė, kurią dažnai mini miego medicinos specialistai, yra paprasta: jei norite saugoti miegą, kofeino verta vengti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, patiria širdies permušimus, nerimą ar sunkiau užmiega.

    Problema ta, kad kofeinas ne tik žvalina. Jis gali didinti budrumą, keisti streso hormonų dinamiką, trumpam didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems žmonėms sukelti juntamą širdies plakimą ar vidinį nerimą.

    „Jei po kavos vakare užmiegate, tai dar nereiškia, kad miegas išlieka kokybiškas“, – sako miego medicinos specialistai, pabrėžiantys, kad svarbu ne vien užmigimas, bet ir gilaus miego dalis.

    Ne visi kavos ruošimo būdai vienodi

    Širdies sveikatai svarbu ne tik laikas, bet ir tai, kaip kava ruošiama. Nefiltruota kava, pavyzdžiui, virta su tirščiais ar ruošiamas gėrimas kavinuke, gali turėti daugiau diterpenų, tarp jų kafestolio ir kahveolio.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos siejamos su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliu, ypač kai tokia kava geriama reguliariai. Dėl to žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai patariama rinktis filtruotą kavą.

    Popierinis filtras šiuo atveju atlieka labai paprastą funkciją: jis sulaiko dalį medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti lipidų rodiklius. Tuo pat metu į puodelį vis tiek patenka kofeinas ir dalis antioksidantų, kurie siejami su teigiamu kavos poveikiu.

    Geros naujienos žarnynui

    Nors kofeinas gali trikdyti miegą, pati kava nėra vien kofeinas. Vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui žarnyno mikrobiotai: tyrimuose pastebima, kad kavoje esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos gali skatinti palankesnę bakterijų sudėtį.

    Tokie pokyčiai siejami su didesne trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant sviesto rūgštį, gamyba. Ji laikoma svarbia žarnyno barjerui ir uždegiminių procesų slopinimui, todėl daliai žmonių kava, ypač juoda ir be priedų, gali būti palankesnė virškinimo sistemai.

    Kasdienybėje tai reiškia paprastą kryptį: jei norite kavą išlaikyti kaip įprotį, dažniau rinkitės ją ryte ar iki pietų, o vakare popietinį nuovargį geriau „gesinti“ vandeniu, trumpu pasivaikščiojimu ar dienos šviesa. Jei po kavos kartojasi širdies permušimai ar nemiga, tai signalas mažinti kiekį arba keisti laiką.

  • Kaip vyrams sulaukti 80: 4 įpročiai, kurie gali išgelbėti sveikatą ir pailginti gyvenimą

    Daugelis vyrų profilaktinius vizitus pas gydytoją atideda iki paskutinės minutės, o tai dažnai reiškia, kad liga nustatoma jau pažengusi. Medikai pabrėžia, kad reguliarūs patikrinimai ir keli paprasti įpročiai gali reikšmingai sumažinti ankstyvos mirties riziką.

    Ypač svarbu periodiškai stebėti kūno svorį, kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį kraujyje. Šie rodikliai leidžia anksti pastebėti didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto ir kitų lėtinių būklių riziką, kai dar galima daug ką pakeisti gyvenimo būdu.

    Kas labiausiai trumpina gyvenimą?

    Širdies ir kraujagyslių ligos daugelyje Europos šalių išlieka viena pagrindinių vyrų mirties priežasčių, o rizika ypač išauga su amžiumi. Pavojus tas, kad aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų.

    Didžiausi kasdieniai rizikos veiksniai dažniausiai susiję su rūkymu, žalingu alkoholio vartojimu ir nuolat padidėjusiu kraujospūdžiu. Prie jų prisideda mažas fizinis aktyvumas, prastas miegas ir pilvinis nutukimas, kuris tiesiogiai siejamas su metaboliniu sindromu.

    „Kai savijauta gera, lengva patikėti, kad problemos nėra, bet būtent tada profilaktika duoda didžiausią naudą“, – sako gydytojai.

    Kada verta tikrintis dėl vėžio?

    Vėžiniai susirgimai yra dar viena svarbi ankstyvos mirties priežastis, o jų klasta ta, kad pradžioje simptomų gali nebūti. Dėl to gydytojai akcentuoja ankstyvos patikros reikšmę, ypač kai šeimoje būta onkologinių ligų.

    Dažnai rekomenduojama kolorektalinio vėžio patikra nuo 45 metų, o prostatos patikros klausimą verta aptarti individualiai, atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius. Rūkantiems ar ilgai rūkiusiems vyrams gydytojai primena didesnę plaučių ligų riziką ir būtinybę kalbėtis apie tikslingus tyrimus.

    Ne mažiau svarbi ir odos kontrolė: apgamų pokyčiai, naujos dėmės ar negyjančios žaizdelės turėtų būti įvertintos dermatologo. Vyrams melanoma neretai nustatoma vėliau, nes profilaktiniai vizitai ir kasdienė apsauga nuo saulės vis dar ignoruojami.

    Keturi įpročiai, kurie veikia

    Pirmasis įprotis yra reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir namuose atliekama bazinė savikontrolė, pavyzdžiui, kraujospūdžio matavimas. Tai padeda laiku pastebėti nukrypimus ir aptarti veiksmų planą su šeimos gydytoju, kol neprireikė skubios pagalbos.

    Antrasis įprotis yra rūkymo atsisakymas ir saikingas požiūris į alkoholį, nes šie veiksniai susiję su širdies, kepenų, onkologinių ligų ir traumų rizika. Net ir po daugelio metų įpročių keitimas gali duoti apčiuopiamą naudą, ypač kraujospūdžiui ir kvėpavimo sistemai.

    Trečiasis įprotis yra mityba, orientuota į daržoves, ankštines kultūras, žuvį, neskaldytus grūdus ir mažesnį cukraus bei itin perdirbtų produktų kiekį. Tokie principai dažnai siejami su geresniais širdies rodikliais ir mažesne uždegiminių procesų rizika.

    Ketvirtasis įprotis yra judėjimas ir jėgos pratimai, ypač vidutiniame ir vyresniame amžiuje. Raumenų masės palaikymas padeda stabilizuoti gliukozės apykaitą, saugo sąnarius, gerina laikyseną ir mažina kritimų riziką, o kartu teigiamai veikia nuotaiką.

    Prie šių keturių kertinių įpročių medikai vis dažniau prideda ir miego kokybę bei psichikos sveikatą. Nuolatinis stresas, depresija ir miego trūkumas siejami su silpnesniu imunitetu, didesne širdies ligų rizika ir prastesniais kasdieniais sprendimais, todėl pagalbos paieška laikoma stiprybės, o ne silpnumo ženklu.

  • 6 produktai, kuriuose druskos daugiau nei manėte: nuo picos iki daržovių sulčių

    Per didelis natrio kiekis mityboje yra viena dažniausių šiuolaikinės mitybos problemų, nes daug jo gauname ne iš druskinės, o iš pramoniniu būdu apdorotų produktų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per dieną neviršyti 2 gramų natrio, tai atitinka apie 5 gramus druskos.

    Europos šalyse vidutinis suvartojimas dažnai viršija šią ribą, o didžiausią dalį sudaro duona, mėsos gaminiai, sūriai, paruošti patiekalai ir įvairūs padažai. Dėl to dalis žmonių net nepastebi, kad druskos norma viršijama dar iki vakarienės.

    Perdirbti mėsos gaminiai

    Virtas kumpis, dešros, pastramis ar kiti užkandžių mėsos gaminiai neretai turi daug natrio, nes druska naudojama ir skoniui, ir ilgesniam galiojimo laikui. Net viena riekelė gali sudaryti reikšmingą dienos normos dalį, ypač jei sumuštinis papildomas sūriu ir padažu.

    Svarbu prisiminti, kad sūrumą didina ir sūdymo bei vytinimo technologijos, todėl vytinti gaminiai paprastai yra dar „koncentruotesni“. Norint sumažinti natrio kiekį, verta rinktis mažiau sūrius variantus ir dažniau keisti mėsą ankštiniais ar šviežiai kepta paukštiena.

    Pica ir kiti „sluoksniuoti“ patiekalai

    Pica dažnai tampa natrio spąstais, nes keli ingredientai vienu metu yra sūrūs: padas, padažas, sūris ir neretai vytinta mėsa. Net paprasta sūrio pica gali turėti daug druskos, o pridėjus pepperoni ar dešrą natrio kiekis dar labiau šokteli.

    Mažinti kiekį padeda plonesnis padas, mažiau sūrio, daugiau daržovių ir retesnis sūrių padažų naudojimas. Dar vienas praktinis žingsnis yra porcijos dydis, nes didesnė porcija reiškia ne tik daugiau kalorijų, bet ir daugiau natrio.

    Kvietinės tortilijos ir kiti miltiniai papločiai gali atrodyti neutralūs, tačiau kaip ir daugelyje duonos gaminių, druska naudojama tekstūrai ir skoniui formuoti. Priklausomai nuo dydžio ir gamintojo, viename paplotyje natrio gali būti tiek, kad du ar trys gabalėliai jau tampa rimta paros normos dalimi.

    Dažnai mažiau natrio turi kukurūzų tortilijos, tačiau ir čia verta tikrinti etiketes, nes receptūros skiriasi. Tas pats galioja bandelėms, mėsainių duonelėms ir sumuštinių batonams, kurie gali sukaupti daugiau druskos, nei tikimasi.

    Konservuotas tunas patogus, baltymingas ir dažnai laikomas sveikesniu pasirinkimu, tačiau dalis gaminių yra sūdomi, kad išlaikytų skonį ir tekstūrą. Natrio kiekis ypač išauga, jei tuną maišome su majonezu, marinuotais agurkais ar kitais sūriais priedais.

    Ieškant geresnės alternatyvos, verta rinktis variantus be pridėtinės druskos ir lyginti skirtingų gamintojų maistingumo lenteles. Net ir „be pridėtinės druskos“ produktai gali turėti natūralaus natrio, todėl skirtumus geriausiai parodo etiketės.

    Daržovių sultys dažnai turi sveikumo aurą, tačiau parduotuvinėse versijose druska kartais naudojama skoniui sustiprinti. Viena stiklinė gali turėti tiek natrio, kad tai prilygsta sūresniam užkandžiui, ypač jei sultys geriamos kasdien.

    Mažiau natrio turinčios versijos yra viena išeitis, kita yra daržoves valgyti ar trinti į kokteilius namuose. Visavertės daržovės paprastai suteikia daugiau skaidulų, o natrio kiekį lengviau kontroliuoti.

    Restoranų patiekalai beveik visada yra sūresni nei namuose gaminamas analogas, nes druska ir riebalai naudojami skoniui „pakelti“. Situaciją dar labiau apsunkina didelės porcijos, todėl vienas patiekalas gali sudaryti reikšmingą dienos natrio dalį.

    Norint sumažinti riziką, verta prašyti padažų atskirai, rinktis keptus orkaitėje, garintus ar ant grotelių ruoštus patiekalus ir vengti dažnai papildomai sūdomų užkandžių. Jei yra galimybė, naudinga peržiūrėti patiekalo maistingumo informaciją dar prieš užsakant.

    Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis pokytis slypi ne viename produkte, o bendroje dienos sumoje, todėl padeda įprotis stebėti etiketes ir mažinti perdirbtų produktų dalį. Skonio receptoriai prie mažiau sūraus maisto prisitaiko, todėl ilgainiui poreikis sūrumui dažnai sumažėja.

    Jei gydytojas rekomenduoja riboti natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų sveikatos būklių, svarbu derinti mitybą su individualiomis rekomendacijomis. Tokiais atvejais net „įprasti“ produktai, kaip duona ar sūris, gali tapti reikšmingu šaltiniu.

  • Karščiai ir kava: medikai įspėja – vienai grupei tai gali baigtis dehidratacija ir alpimu

    Karščiai ir kava: medikai įspėja – vienai grupei tai gali baigtis dehidratacija ir alpimu

    Karštomis dienomis daugelis neatsisako rytinės kavos net tada, kai temperatūra peržengia 30 laipsnių. Tačiau medikai primena, kad karštyje svarbiausia tampa skysčių balansas, o kava neturėtų pakeisti vandens, ypač vyresniame amžiuje.

    Specialistai pabrėžia, kad pati kava nėra draudžiama: saikingas kiekis daugeliui padeda išlikti budriems ir susikaupti. Rizika išauga tada, kai karščio metu geriama kelios stiprios kavos iš eilės, o vandens vartojama per mažai.

    Vyresni žmonės dažniau patiria dehidrataciją, nes su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas lėčiau prisitaiko prie perkaitimo. Prakaituojant netenkama daugiau skysčių ir elektrolitų, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali greičiau pabloginti savijautą.

    Kofeinas veikia stimuliuojančiai, o daliai žmonių gali didinti širdies plakimą, nerimą ar sukelti rankų drebėjimą. Karščio metu tai gali sustiprėti, ypač jei žmogus yra pavargęs, prastai miegojęs ar jau turi skysčių trūkumą.

    Ypatingo atsargumo gydytojai rekomenduoja laikytis sergantiems širdies ligomis, turintiems nereguliuojamą padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, taip pat varginamiems refliukso ar nemigos. Jei po kavos pasireiškia širdies permušimai, stiprus nerimas ar ryškus rėmuo, karštyje net viena stipri kava gali pabloginti būklę.

    Riziką gali didinti ir vartojami vaistai, ypač šlapimo išsiskyrimą didinantys ar kraujospūdį reguliuojantys preparatai, nes jie gali paveikti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Dėl to karštomis dienomis svarbu vaistus užsigerti vandeniu ir, jei kyla klausimų dėl suderinamumo, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Ne visos kavos karštyje vienodai palankios: saldinti lediniai kavos gėrimai su sirupais, grietinėle ar dideliu cukraus kiekiu labiau primena desertą nei gėrimą. Jie gali apsunkinti virškinimą ir nepadeda spręsti pagrindinės problemos – nuolatinio organizmo drėkinimo.

    Medikai taip pat pataria vengti labai šaltos kavos, išgertos skubiai ir dideliais gurkšniais, nes jautresniems žmonėms tai gali sukelti skrandžio diskomfortą. Praktiškesnis pasirinkimas – šiek tiek atvėsinti gėrimai, geriami lėtai, o dienos metu pirmiausia turėtų atsirasti vanduo.

    Gera taisyklė karščiams paprasta: pirma vanduo, tada kava. Jei vyresnis žmogus kavą toleruoja gerai, dažniausiai pakanka vienos ar dviejų silpnesnių kavų pirmoje dienos pusėje, kartu sąmoningai didinant vandens kiekį.

    Dehidratacijos ir perkaitimo požymiai gali būti burnos džiūvimas, galvos svaigimas, mieguistumas, sumišimas, tamsus šlapimas, padažnėjęs pulsas, silpnumas ar alpimas. Tokiais atvejais reikia kuo greičiau pereiti į vėsesnę vietą, gerti vandenį mažais gurkšniais, vėsinti kūną ir, jei būklė prastėja, kviesti pagalbą.

    Apibendrinant, kava karštyje nebūtinai yra problema, tačiau ji neturi tapti vandens pakaitalu. Vyresniame amžiuje, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant nuolatinius vaistus, saugiausias sprendimas – saikas, ankstesnis paros metas ir nuoseklus hidratacijos planas.

  • Šie vaisiai turi daugiau kalio nei bananai ir mažai kalorijų: kodėl verta rinktis abrikosus

    Abrikosai – lengvas pasirinkimas

    Abrikosai yra vieni iš mažiau kaloringų sezoninių vaisių: 100 gramų šviežių abrikosų paprastai turi apie 48 kilokalorijas. Juose daug vandens, skaidulų ir įvairių mikroelementų, todėl tai patogi užkanda, kai norisi saldumo be didelio kalorijų kiekio.

    Svarbu atskirti šviežius ir džiovintus abrikosus. Pašalinus vandenį, maistinės medžiagos džiovintuose vaisiuose susikoncentruoja, tačiau kartu smarkiai išauga ir energinė vertė, todėl porcijos dydis tampa lemiamas.

    Kalis ir širdies sveikata

    Džiovinti abrikosai išsiskiria dideliu kalio kiekiu: 100 gramų gali turėti apie 1 100 miligramų kalio, tai yra kelis kartus daugiau nei tokioje pačioje banano porcijoje. Kalis siejamas su normalios kraujospūdžio kontrolės palaikymu, raumenų funkcija ir nervinių impulsų perdavimu.

    Vis dėlto vienas produktas savaime neišsprendžia kraujospūdžio ar širdies ligų rizikos. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalio šaltiniai derinami su mažesniu druskos kiekiu, pakankamu skaidulų vartojimu ir reguliariu fiziniu aktyvumu.

    Akims ir antioksidantams svarbios medžiagos

    Abrikosuose yra beta karoteno, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, reikalingą normaliai regai. Taip pat randama liuteino ir zeaksantino – junginių, natūraliai esančių tinklainėje ir siejamų su apsauga nuo oksidacinio streso.

    Prie to prisideda vitaminai C ir E, o skaidulos padeda virškinimui ir ilgesniam sotumui. Dėl to abrikosai gali būti naudinga mitybos dalis, ypač jei desertus norisi keisti vaisiais.

    Švieži ar džiovinti: ką rinktis?

    Švieži abrikosai labiau tinka kasdieniam racionui ir svorio kontrolei, nes dėl vandens kiekio suteikia apimties ir sotumo už mažiau kalorijų. Juos dažniausiai patogu valgyti vienus arba derinti su jogurtu, varške, košėmis.

    Džiovinti abrikosai yra kaloringesni, todėl juos verta vertinti kaip koncentruotą priedą, o ne neribotą užkandį. Jei aktuali cukraus kiekio kontrolė, džiovintus vaisius naudinga derinti su baltymais ar sveikaisiais riebalais, kad porcija būtų saikinga.

    Abrikosus dažniausiai patariama valgyti žalius, gerai sunokusius, nes taip išsaugoma daugiau jautresnių medžiagų, o su odele gaunama papildomų skaidulų. Ne sezono metu gali tikti šaldyti abrikosai kokteiliams ar desertams, o džiovinti – granolai, kepiniams ar košėms pagardinti.