CP v2

Tag: Krokuva

  • Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje įgyvendintas pirmasis pilotinis vadinamosios 2-1 gatvės sprendimas, kuris iš esmės keičia įprastą eismo logiką. Tokia gatvė turi vieną centrinę važiuojamąją dalį automobiliams ir po du siauresnius pakraščius, skirtus pėstiesiems bei dviratininkams.

    Šis modelis plačiau paplitęs Vakarų ir Šiaurės Europoje, kur jis naudojamas eismui ramin ti ir pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui didinti. Esmė paprasta: automobilių greitis natūraliai mažėja, nes dviem transporto priemonėms prasilenkiant nepakanka vietos centriniame take.

    Kaip veikia 2-1 gatvė?

    Vairuotojai juda centriniu ruožu, tačiau prasilenkdami privalo trumpam pasitraukti į šoną, į bendrą pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikytą zoną. Tai galima daryti tik įsitikinus, kad ten nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, ir pasirenkant saugų greitį.

    Praktikoje tai reiškia, kad pažeidžiamų eismo dalyvių prioritetas tampa realus, o ne tik deklaruojamas. Dviratininkai savo ruožtu turi būti ypač atidūs pėstiesiems, nes bendrose erdvėse svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: stipresnis privalo saugoti silpnesnį.

    Kodėl kyla diskusijų?

    Lenkijoje šis sprendimas kelia klausimų dėl aiškaus pirmumo reglamentavimo, nes tokio tipo gatvės dažniau apibrėžiamos techniniais įrengimo standartais, o ne atskiromis Kelių eismo taisyklių nuostatomis. Dėl to vairuotojams gali kilti abejonių, kada privaloma visiškai sustoti, o kada pakanka sumažinti greitį ir praleisti.

    Pilotinis ruožas įrengtas Niepolomicių mieste netoli Krokuvos, Sporto gatvėje, ir pažymėtas kaip bandymas. Vietos gyventojai idėją dažniausiai vertina palankiai, tačiau kritikuoja detales: kai kam centrinė juosta atrodo per plati, o pėstiesiems ir dviratininkams paliktos zonos per siauros.

    Ką tai keičia miestuose?

    2-1 sprendimai dažniausiai taikomi ten, kur siekiama sumažinti greitį iki miestui būdingo lygio ir sumažinti konfliktų skaičių, ypač gyvenamosiose teritorijose. Pagrindinis tikslas yra ne didinti automobilių pralaidumą, o sukurti aiškesnę, saugesnę erdvę kasdieniam judėjimui pėsčiomis ir dviračiu.

    Tokie pilotai dažnai vertinami pagal realius rodiklius: vidutinį greitį, avaringumo pokyčius, pėsčiųjų ir dviratininkų srautų augimą bei gyventojų pasitenkinimą. Jei rezultatai palankūs, sprendimas paprastai plečiamas į kitas panašias gatves, kur svarbiausia yra ramus eismas, o ne tranzitas.

  • Po pavasarinio šuolio – atoslūgis: balandį naujų butų pardavimai didmiesčiuose krito iki trečdalio

    Po gana stipraus pirmojo metų ketvirčio balandį naujų butų rinka didžiuosiuose Lenkijos miestuose pastebimai atvėso. „RynekPierwotny“ duomenys rodo, kad daugumoje metropolijų pardavimai per mėnesį smuko, o ryškiausias kritimas fiksuotas Varšuvoje ir Lodzėje.

    Varšuvoje balandį parduota 1 442 nauji butai, kai kovą jų buvo 1 797, tad mėnesio pokytis siekė minus 20 proc. Krokuvoje pardavimai sumažėjo nuo 714 iki 670 (minus 6 proc.), Vroclave – nuo 683 iki 574 (minus 16 proc.), Trimiestyje – nuo 692 iki 544 (minus 21 proc.).

    Didžiausias nuosmukis per mėnesį užfiksuotas Lodzėje, kur pardavimai krito nuo 548 iki 402, arba 27 proc. Išsiskyrė tik Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijos miestai, kur pardavimai nežymiai ūgtelėjo nuo 451 iki 462.

    Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad balandžio rezultatai daugelyje miestų dar išliko geresni nei 2025 metų vidutinis mėnesio lygis. Varšuvoje jie buvo maždaug 15 proc. aukštesni, Krokuvoje – apie 18 proc., Poznanėje – apie 14 proc., o Trimiestyje – maždaug 7 proc. žemesni nei pernai.

    Kredito rinka atvėso

    Paklausos svyravimai aiškiai matomi ir būsto kreditų statistikoje. Biuro Informacji Kredytowej duomenimis, dėl būsto paskolos kovą kreipėsi 63 300 žmonių, o balandį – 42 300, tai yra maždaug trečdaliu mažiau.

    Ekonomistai tokį atoslūgį sieja su kovo mėnesio suaktyvėjimu, kai dalis pirkėjų skubėjo rezervuoti būstą, baimindamiesi didesnių skolinimosi kaštų ir prastesnių kredito sąlygų. „Balandį pardavimai buvo 15 proc. mažesni nei kovą, kuris buvo išskirtinis mėnuo“, – sakė „RynekPierwotny“ vyriausiasis ekonomistas Janas Dziekońskis.

    Pasiūlos pokyčiai miestuose

    Ataskaita taip pat fiksuoja, kad dalis plėtotojų pristabdė naujų projektų pasiūlą, tačiau tendencijos miestuose skyrėsi. Varšuvoje į pardavimą balandį pateko 919 naujų butų, kai kovą jų buvo 1 019, tad kritimas siekė 10 proc.

    Poznanėje naujos pasiūlos kritimas buvo itin ryškus: nuo 480 iki 141, arba 71 proc. Krokuvoje pasiūla susitraukė nuo 1 019 iki 195, tai yra 81 proc., o tai rodo atsargesnį plėtotojų elgesį po aktyvesnių metų pradžios mėnesių.

    Kitose metropolijose fiksuotos priešingos krypties tendencijos. Vroclave naujų butų pasiūla šoktelėjo nuo 494 iki 935 (plius 89 proc.), Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje – nuo 124 iki 495 (plius 299 proc.), o Trimiestyje – nuo 468 iki 549 (plius 17 proc.).

    Bendras pasiūlos „sandėlis“ kai kuriose rinkose taip pat mažėjo. Varšuvoje siūlomų butų skaičius smuktelėjo nuo 16 800 iki 16 600, Krokuvoje – nuo 12 300 iki 11 900, Poznanėje – nuo 8 100 iki 7 800.

    Kur dingsta pigiausi butai?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kryptį geriausiai išduoda pigiausio segmento pokyčiai, apimantys ketvirtadalį mažiausiai kainuojančių būstų pagal kvadratinio metro kainą. Varšuvoje šio segmento pasiūla nuo praėjusių metų pabaigos iki balandžio sumenko nuo maždaug 4 200 iki 3 400 butų, tai yra 20 proc.

    Trimiestyje pigiausių butų pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 2 100 iki 1 900 (minus 10 proc.), Poznanėje – nuo maždaug 2 000 iki 1 600 (minus 19 proc.), Vroclave – nuo 2 400 iki 2 200 (minus 7 proc.).

    Tuo metu Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje pigiausių butų skaičius padidėjo nuo 3 000 iki 3 200 (plius 7 proc.), o Krokuvoje – nuo 2 700 iki 2 800 (plius 3 proc.). Ekspertai teigia, kad šie skirtumai dera su kainų dinamika: Varšuvoje vidutinės kainos kyla sparčiausiai, Poznanėje taip pat matomas ryškesnis augimas, o Lodzėje ir Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje jos išlieka artimos ankstesniam lygiui.

  • Dolina Bolechowicka prie Krokuvos: 1,5 km takas, įspūdinga kalkakmenio „vartų“ uola ir laipiojimo rojus

    Dolina Bolechowicka prie Krokuvos: 1,5 km takas, įspūdinga kalkakmenio „vartų“ uola ir laipiojimo rojus

    Kur yra Dolina Bolechowicka?

    Dolina Bolechowicka yra Pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Zabiežuvo (Zabierzów) valsčiuje, netoli Bolechowice kaimo ir Krokuvos. Tai viena trumpiausių vadinamųjų Krokuvos slėnių (lenk. Dolinki Krakowskie) atkarpų, siekianti apie 1,5 kilometro, todėl tinka ir trumpai išvykai.

    Slėnis priklauso Krokuvos–Čenstakavos juros (Jura Krakowsko-Częstochowska) regionui, garsėjančiam kalkakmenio uolomis, urvais ir pėsčiųjų maršrutais. Dėl patogaus privažiavimo ir aiškių takų tai viena lengviausiai pasiekiamų vietų, kur gamta derinama su aktyviu laisvalaikiu.

    Kodėl visi kalba apie uolinę „vartų“ arką?

    Didžiausia slėnio pažiba – įspūdinga kalkakmenio uolų „vartų“ formacija, kuri vizualiai primena akmeninį įėjimą į tarpeklį. Ją sudaro du masyvūs uolų stulpai, dažniausiai įvardijami kaip maždaug 30 metrų aukščio Filar Pokutników ir Filar Abazego.

    Ši uolinė arka tapo regiono simboliu ir traukia ne tik fotografus ar lengvų žygių mėgėjus, bet ir patyrusius laipiotojus. Būtent stačios kalkakmenio sienos lėmė, kad slėnis laikomas viena ryškiausių sportinio laipiojimo vietų Juros regione.

    Laipiojimo trasos ir maršrutas žygeiviams

    Dolina Bolechowicka ypač mėgstama laipiotojų: čia įrengta daug sportinio laipiojimo maršrutų, o dalis jų priskiriami aukštesnio sudėtingumo kategorijoms pagal vietines vertinimo skales. Dėl techninių sienų ir skirtingo reljefo slėnis neretai pasirenkamas kaip treniruočių vieta prieš kopimus į aukštesnius kalnynus.

    Tačiau šis maršrutas nėra vien tik ekstremalių sportų gerbėjams. Kai kuriose vietose galima rasti siaurą takelį, leidžiantį pasiekti apžvalgines vietas be specialios įrangos, o pats slėnis dėl trumpo ilgio tinka šeimoms ir pradedantiesiems žygeiviams.

    Per slėnį eina geltonasis Juros slėnių takas, jungiantis apylinkes su kitomis regiono lankytinomis vietomis. Juo galima planuoti ilgesnį žygį link Wierzchowska Górna urvo (Jaskinia Wierzchowska Górna) ar net Oicovo nacionalinio parko (Ojcowski Park Narodowy) prieigų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto.

    Upelis ir krioklys, kuris atsiskleidžia po lietaus

    Slėniu teka Bolechówka upelis, o viena fotogeniškiausių detalių – dviejų pakopų krioklys, sudarantis dvi kaskadas. Juros regione tai laikoma gana retu vaizdu, todėl krioklys dažnai tampa pagrindiniu kelionės tikslu.

    Vandens kiekis čia stipriai priklauso nuo oro sąlygų: įspūdingiausiai krioklys atrodo po gausių kritulių, kai upelis smarkiai patvinsta. Sausesniais laikotarpiais kaskados gali būti gerokai kuklesnės, todėl planuojant išvyką verta įvertinti sezoniškumą.

    Dalis teritorijos yra saugoma, siekiant išsaugoti vertingas buveines ir kalkakmenio reljefą, o vietovė priskiriama ir „Natura 2000“ tinklui. Dėl to lankytojams svarbu laikytis pažymėtų takų, gerbti gamtą ir įvertinti, kad kai kurios vietos jautresnės erozijai.

  • Krokuva išrinkta geriausia poilsio kryptimi Europoje: kiek kainuoja ir ką pamatyti?

    Krokuva išrinkta geriausia poilsio kryptimi Europoje: kiek kainuoja ir ką pamatyti?

    Krokuva, buvusi Lenkijos karališkoji sostinė, 2026 metais sulaukė naujo tarptautinio dėmesio po to, kai žurnalas „Global Traveler“ ją paskelbė geriausia Europos poilsio kryptimi. Skaitytojų apklausoje miestas aplenkė Seviliją, Portą, Stambulą ir Lisaboną.

    „Šiuos laimėtojus išrenka žmonės, kurie nuolat keliauja ir ieško idealaus balanso“, – teigiama žurnalo komentare.

    Įvertinimas sutapo su augančiu turistų srautu. Skelbiama, kad 2025 metais Krokuvoje lankėsi beveik 700 000 užsienio turistų, o didžiausi srautai fiksuoti iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

    Didėjant lankytojų skaičiui, vis dažniau keliama ir tvaraus turizmo tema. Krokuvoje jau ne vienus metus diskutuojama apie turistinį mokestį, kurio lėšos būtų skirtos viešosioms erdvėms prižiūrėti, paveldui saugoti ir mažinti kasdienį spaudimą vietos gyventojams.

    Kiek kainuoja kelionė į Krokuvą?

    Vienas iš Krokuvos pranašumų, lėmusių jos populiarumą, yra palankios kainos. Skrydžių bilietų kainos labai priklauso nuo sezono ir maršruto, tačiau vasaros metu kelionę galima suplanuoti ir su santykinai nedideliu biudžetu.

    Nakvynė ekonominės klasės viešbutyje dažnai kainuoja apie 40 eurų už naktį, o tai išlieka konkurencinga net lyginant su kitais Vidurio Europos miestais. Keliautojai, planuojantys kelionę iš anksto, paprastai randa daugiau pasirinkimo ir geresnes kainas.

    Kultūra ir istorija senamiestyje

    Krokuvos istorinis centras apima viduramžių miesto branduolį, Vavelio kalvos kompleksą ir Kazimiero rajoną. Senamiestis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1978 metais ir laikomas viena vertingiausių istorinių teritorijų Lenkijoje.

    Miestas ypač patrauklus muziejų mėgėjams. Tarp ryškiausių traukos taškų minimas atnaujintas Čartoriskų muziejus, kurio kolekcijoje saugomi renesanso epochos kūriniai, įskaitant Leonardo da Vinci paveikslą „Dama su šermuonėliu“.

    Norintiems pažvelgti į miestą iš netikėtos perspektyvos, dėmesio vertas požeminis Rynoko muziejus, pasakojantis apie Krokuvos prekybinę ir amatininkų istoriją. Ekspozicijose pristatomi artefaktai, siejami su XIII–XIV amžiais, įskaitant senųjų turgaviečių ir dirbtuvių fragmentus.

    Centrinė Rynok Gluvny aikštė išlieka viena gyviausių miesto vietų: čia telkiasi maitinimo įstaigos, parduotuvės, viešbučiai, o aplinkinė architektūra primena Krokuvos, kaip regiono centro, svarbą per šimtmečius.

    Poilsis mieste ir išvykos į gamtą

    Krokuva patogi pažinti pėsčiomis, o po intensyvių ekskursijų pravartu skirti laiko žaliosioms erdvėms. Tarp žinomiausių parkų minimas Decijaus parkas, vertinamas dėl brandžių medžių ir sezoninių želdynų.

    Aktyvesniems keliautojams miestas siūlo dviračių maršrutus, įskaitant Vyslos dviračių trasą, leidžiančią ramiau apvažiuoti pakrantes ir atokesnes vietas. Pramogų ieškantys turistai randa ir kartingų centrų, čiuožyklų bei kitų vidaus pramogų erdvių.

    Netoli miesto, maždaug 45 minučių kelio atstumu, plyti Oicovo nacionalinis parkas, žinomas dėl klintinių uolų, miškų ir pažintinių takų. Čia populiarios dienos išvykos, kurių metu galima pamatyti pilių griuvėsius ir urvus, o maršrutai tinkami tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

    Dar viena kryptis, kuri dažnai įtraukiama į kelionės planą, yra Zakopanė. Šis kalnų kurortas nuo Krokuvos nutolęs maždaug per dvi valandas ir vilioja vaizdingais takais, pušynais bei ežerais, ypač šiltuoju sezonu.

    Maistui Krokuvoje galima išleisti tiek nedaug, tiek gerokai daugiau, priklausomai nuo pasirinkimų. Greitam ir nebrangiam užkandžiui dažnai rekomenduojama zapiekanka, o norintys išskirtinesnių patirčių mieste randa ir aukštesnės klasės restoranų.

  • Krokuvoje kyla 7R Hub Nowa Huta: 230 000 kv. m kompleksas ir 2 000 darbo vietų iki 2027 metų

    Krokuvoje, Nowa Huta rajone, pradedamas statyti didelis miesto logistikos kompleksas 7R Hub Nowa Huta. Projekto iniciatoriai jį pristato kaip vieną ambicingiausių tokio tipo objektų Europoje, o miestas investiciją sieja su platesne buvusių pramoninių teritorijų atgaivinimo programa.

    Skelbiama, kad bendra investicijos vertė sieks apie 230 mln. eurų. Statybų startą pažymėjo simbolinė kertinio akmens įkasimo ceremonija, kurioje pabrėžta, jog objektas turėtų tapti svarbia Nowa Huta transformacijos dalimi.

    Numatomas mastas ir terminai

    Pagal viešai pristatytus planus, kompleksas turėtų užimti apie 230 000 kvadratinių metrų ploto. Įgyvendinus projektą, jame galėtų atsirasti apie 2 000 darbo vietų, priklausomai nuo įsikursiančių įmonių profilio ir veiklos apimties.

    Planuojama, kad objektas bus baigtas 2027 metų gegužę. Tokie projektai paprastai įgyvendinami etapais, todėl realus atskirų pastatų ar zonų įveiklinimo grafikas gali priklausyti nuo nuomininkų poreikių ir infrastruktūros parengimo.

    Ką akcentuoja miestas ir vystytojas

    Krokuvos savivaldybė investiciją sieja su projektu Kraków Nowa Huta Przyszłości, kuriuo siekiama buvusias pramonines teritorijas paversti modernia ekonomikos, mokslo ir gyvenamąja aplinka. Savivaldybės žinutė aiški: rajonas turi judėti nuo sunkiosios pramonės palikimo link technologijų, šiuolaikinės gamybos ir logistikos.

    „Nowa Huta taip pat turi būti svarbus ekonominis centras, o perėjimas nuo sunkiosios pramonės prie modernių technologijų, logistikos ir šiuolaikinės gamybos yra kryptis, kurios reikia ir rajonui, ir visam Krokuvui“, – sakė Krokuvos meras Aleksander Miszalski.

    Vystytojas 7R projektą įvardija kaip reprezentacinį ir pabrėžia miesto logistikos bei modernios infrastruktūros svarbą augant e. komercijai, gamybos ir tiekimo grandinių pertvarkai. Tokios infrastruktūros poreikį regione didina ir siekis trumpinti pristatymo laiką, priartinant sandėliavimo bei paskirstymo centrus arčiau miesto.

    Aplinkosaugos sprendimai ir infrastruktūra

    Planuose numatyta infrastruktūra, pritaikyta automatizacijai, taip pat erdvės technologijų, gamybos ir logistikos įmonėms. Projektas pristatomas ne vien kaip sandėliavimo objektas, bet ir kaip pramoninės teritorijos pernaudojimo pavyzdys, kai apleistos erdvės integruojamos į miesto audinį.

    Taip pat deklaruojamos aplinkosauginės priemonės: daugiau kaip 2 200 augalų sodinimas, apie 10 hektarų ploto apželdinimas mišku, žydinčios pievos, vabzdžių nameliai ir lietaus sodai. Tokie sprendimai dažnai taikomi siekiant mažinti šilumos salos efektą, gerinti lietaus vandens valdymą ir didinti biologinę įvairovę urbanizuotose teritorijose.

    7R yra Lenkijos komercinio nekilnojamojo turto vystytoja, dirbanti ir Čekijoje. Bendrovė skelbia turinti daugiau kaip 1 800 000 kvadratinių metrų įgyvendintų projektų bei dar apie 2 500 000 kvadratinių metrų vystomų plotų, o 7R Hub Nowa Huta turi tapti vienu didžiausių jos projektų regione.

  • Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Šiemet Lenkijoje vadinamoji majówka, ilgesnis savaitgalis apie gegužės 1 dieną, kalendoriuje išsidėstė ne taip palankiai kaip įprastai, todėl vidutinė viešnagės trukmė sutrumpėjo. Rezervacijų duomenys rodo, kad poilsiautojai dažniau renkasi 2–3 nakvynes, o paskutinėmis dienomis prieš išvykimą sprendimai priimami gerokai spontaniškiau.

    Apgyvendinimo technologijų bendrovės „Profitroom“ skaičiavimai rodo, kad vidutinė viešnagė majówkos laikotarpiu siekia 2,53 nakties, tai yra 9,2 proc. mažiau nei prieš metus. Likus dviem dienoms iki ilgojo savaitgalio pradžios, bendras rezervacijų lygis buvo beveik 11 proc. žemesnis nei pernai, tačiau rinkoje ryškėja last minute pirkimo dinamika.

    „Pardavimo pabaiga yra labai dinamiška. Esant gerai orų prognozei matome aiškų last minute rezervacijų šuolį“, – sakė „Profitroom“ prekės ženklo strategijos direktorius Arkadiuszas Czerwińskis.

    Poilsis lėtesniu ritmu

    Kryptys, kurias lenkai renkasi gegužės pradžiai, vis labiau krypsta į ramesnes vietas ir mažiau akivaizdžius maršrutus. Didesnio susidomėjimo sulaukia Sudetai, Vakarų Pomeranija, Bieszczady ir Beskidai, taip pat mažesni miesteliai už pagrindinių turistinių trasų.

    Ši tendencija dera su platesniu pokyčiu turizmo rinkoje, kai dalis keliautojų sąmoningai vengia perpildytų kurortų ir renkasi trumpesnį, bet kokybiškesnį poilsį. Tokį elgesį stiprina ir neapibrėžtumas dėl orų, nes sprendimą išvykti daug kas atideda iki paskutinės akimirkos.

    „Majówka bis“ – antras, pigesnis savaitgalis

    Šiemet išsiskiria ir vadinamoji majówka bis, kai šeimos planuoja antrą, ramesnę išvyką gegužės 11–13 dienomis, sutampančiomis su aštuntokų egzaminais. „Profitroom“ duomenimis, šiuo laikotarpiu rezervacijų daugėja, o daliai keliautojų tai tampa proga išvengti didžiausių srautų.

    Vidutinė nakvynės kaina majówka bis metu siekia apie 147 eurus, kai per pagrindinę majówką ji buvo apie 200 eurų. Kartu mažėjo ir vidutinė užsakymo vertė: ji siekia apie 561 eurą, tai yra 11,1 proc. mažiau nei prieš metus, o dažniausiai keliauja šeimos 2+1 ir 2+2 sudėties.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: Izbos Gospodarczej Hotelarstwa Polskiego duomenimis, 38 proc. viešbučių majówkai turėjo mažesnį nei 30 proc. užimtumą. Tuo pačiu dalis rinkos, ypač patraukliausiuose miestuose ar segmentuose, fiksuoja aukštą užsakymų lygį, todėl bendras rezultatas labiau primena persiskirstymą, o ne kelionių atsisakymą.

    Krokuva išsiskiria užimtumu

    Nors daug kas ieško tylos ir mažesnių vietovių, didieji miestai išlieka stiprūs trumpų išvykų pasirinkimai. Viešbučių tinklas „Leonardo Hotels“ skelbia, kad Krokuvoje majówkai jau buvo užimta daugiau nei 80 proc. nakvynės vietų.

    Analitikos platformos „Lighthouse“ duomenys rodo, kad ieškant nakvynės Krokuvoje prieš majówką dominavo lenkai, taip pat britai ir italai, o tarp sparčiausiai augusių grupių minima svečių iš Ispanijos. Miestai tokiais laikotarpiais laimi dėl patogaus susisiekimo ir galimybės suplanuoti 2–3 dienų city break net ir esant permainingiems orams.

    Turizmo rinkos atstovai pabrėžia, kad majówka vis labiau tampa ne tik išvyka „prie grilio“, bet ir savotišku vasaros sezono startu. Šiuo metu keliautojai išbando viešbučius, vertina kainas ir paslaugas, o palankesnė orų prognozė dažnai lemia greitą sprendimą išvykti, net jei kelionė trunka trumpiau nei anksčiau.