Tag: Krokuva

  • Krokuvoje per išpuolį žuvusio Roberto artimieji paskelbė laidotuvių datą: „širdį laužantys“ žodžiai

    Per kruviną išpuolį Krokuvos pagrindinėje aikštėje žuvusio Roberto Kosidło artimieji paskelbė, kada vyks jo laidotuvės. Vyras tapo viena iš šešių atakos aukų.

    Kaip rašoma, Robertas buvo nušautas vos keli žingsniai nuo vietos, kur mėgino pasislėpti. Jis bandė pasprukti nuo šūvių į netoliese esančią parduotuvę, tačiau nespėjo.

    Po tragedijos kelias dienas buvo ieškoma jo šeimos. Iš pradžių paieškos esą vyko ne tame mieste, todėl artimųjų nustatymas ir susisiekimas užtruko.

    Dabar, kai artimieji rasti, jie pateikė paskutinio atsisveikinimo detales. Nurodyta ir tiksli laidotuvių diena, ir laikas, ir vieta.

    Laidotuvės – po savaitės nuo išpuolio

    Pranešama, kad Roberto laidotuvės vyks šeštadienį, lapkričio 14 dieną – lygiai po savaitės nuo išpuolio. Taip pat paskelbta, kur ir kurią valandą vyks atsisveikinimas.

    Roberto žūtis sukrėtė ir dėl aplinkybių: jis žuvo bandydamas rasti prieglobstį nuo šūvių. Artimųjų perduoti žodžiai, anot pranešimo, yra ypač jaudinantys.

  • Krokuvos ataką tiriantys pareigūnai aiškinasi motyvus, o SAFE veto Lenkijoje sukėlė ginčą dėl policijos finansavimo

    Krokuvoje įvykdyto garsaus išpuolio aplinkybės ir užpuoliko motyvai vis dar tiriami. Tyrėjai siekia tiksliai atkurti įvykių eigą, o visuomenėje netyla diskusijos, ką šis atvejis sako apie saugumą miestuose.

    Lenkijos policija užpuoliką greitai neutralizavo, tačiau tragedija išprovokavo platesnį pokalbį apie ginklų prieinamumą, prevenciją ir realią grėsmių apimtį. Dalis visuomenės kelia klausimą, ar dabartinės saugumo priemonės yra pakankamos.

    Šios temos aptartos laidoje „Najsztub pyta“, kurioje žurnalistas Piotras Najsztubas ir prof. Radosławas Markowskis kalbėjosi ne tik apie patį išpuolį, bet ir apie politines jo fone ryškėjančias įtampas.

    Laidoje taip pat nagrinėtas ginčas, kilęs po Karolio Nawrockio veto įstatymui, kuriuo turėjo būti įgyvendinama Europos Sąjungos programa SAFE. Veto sprendimas sukėlė nesutarimų dėl to, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, numatytos policijai.

    Diskusijos ašis – ginklai ir miestų saugumas

    Nors pareigūnai pabrėžia, kad tyrimas dėl išpuolio dar tęsiasi, pats incidentas jau tapo atspirties tašku kalbėti apie viešojo saugumo iššūkius didmiesčiuose. Tokios tragedijos paprastai paaštrina visuomenės lūkesčius dėl greitesnių sprendimų.

    Vienas jautriausių klausimų – ginklų prieinamumas ir kontrolė. Diskusijose dažnai susiduria dvi kryptys: griežtesnė prevencija ir daugiau galių institucijoms prieš galimas grėsmes, arba atsargesnis požiūris, siekiant nepakenkti teisėms ir teisiniam aiškumui.

    SAFE veto: ginčas dėl pinigų policijai

    Karolio Nawrockio veto įstatymui, susijusiam su ES SAFE programos įgyvendinimu, tapo politinio ginčo priežastimi. Aptariant sprendimą dėmesys krypo į tai, kaip tokios programos veikia praktikoje ir kas prisiima atsakomybę už finansinius prioritetus.

    Laidoje akcentuota, kad ginčas dėl SAFE veto iš esmės sukasi apie lėšas policijai ir jų panaudojimo kryptį. Tai – jautri tema, nes visuomenės saugumas dažnai tiesiogiai siejamas su institucijų pajėgumais ir ištekliais.

  • 70-metis Krokuvos išpuolio liudininkas atskleidė tapatybę: numetė ramentus ir stabdė kraujavimą

    Per šaudynes Krokuvoje 70-metis vyras, paprastai vaikštantis su ortopediniais ramentais, vietoj to, kad spruktų, puolė padėti sužeistiesiems ir plikomis rankomis stabdė kraujavimą policininkui.

    Jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, kurie greitai paplito internete, o pats vyras kurį laiką liko nežinomas. Galiausiai jis nusprendė viešai prisistatyti ir nutraukti spėliones.

    Kaip pasakojo Patrickas, jis stovėjo tramvajaus stotelėje Dietla ir Stradomskos gatvių sankryžoje, kai išgirdo garsų trenksmą. Iš pradžių manė, kad tai fejerverkai ar filmavimo aikštelė, tačiau netrukus tapo aišku, kad vyksta tikros šaudynės.

    Per susišaudymą buvo sužeisti policijos pareigūnai, bandę sulaikyti ginkluotą užpuoliką. Pamatęs ant asfalto gulintį sužeistą pareigūną, senjoras ignoravo savo sveikatos problemas, paliko ramentus ir perėjo gatvę jam padėti.

    Kaip Patrickas teikė pirmąją pagalbą

    Pirmasis pareigūnas, prie kurio jis pribėgo, buvo 24 metų Jakubas Kulikas. Patrickas nežinojo nei sužeidimo sunkumo, nei ar pavojus jau pašalintas, tačiau suprato, kad pagalbos reikia nedelsiant.

    Stabdyti kraujavimą trukdė pareigūno ekipuotė ir uniforma, bet senjorui pavyko rasti žaizdą. Neturėdamas nei vaistinėlės, nei medicininių priemonių, jis ėmė stipriai spausti šautinę žaizdą.

    „Pamačiau, kad kraujas veržiasi iš viršutinės krūtinės dalies, todėl instinktyviai pradėjau jį stabdyti“, – sakė jis interviu leidiniui „Gość Niedzielny“.

    Kraujavimui stabdyti Patrickas pasitelkė savo rankas ir šaliką, kurį jam padavė šalia buvusi moteris. Netrukus į įvykio vietą atvyko Krokuvos universiteto ligoninės medikai – profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas, perėmę sužeistųjų priežiūrą.

    Pagalba suteikta ir užpuolikui

    Patricko vaidmuo tuo nesibaigė – jis teigė nusprendęs suteikti pirmąją pagalbą ir sužeistam užpuolikui. Pasiekti jo žaizdą taip pat buvo sudėtinga dėl dėvimos neperšaunamos liemenės ir taktinės įrangos.

    Galiausiai senjoras aptiko šautinę žaizdą vyro dešinėje kojoje ir ėmė ją spausti, kad sumažintų kraujo netekimą. Šalia gulėjo dėtuvių su šoviniais – pasak jo, jų buvo apie dešimt, ir jis jas patraukė toliau.

    Kai vėjas pradėjo kilnoti termoizoliacinę plėvelę, kuria buvo uždengtas sužeistasis, Patrickas ją prilaikė savo ortopediniais ramentais. Jis pabrėžė, kad tuo metu nevertino, kam padeda – tiesiog reagavo į šalia gulėjusio sužeisto žmogaus būklę.

    Senjoras pats prisistatė viešai

    Internete plintant vaizdo įrašams, žmonės bandė išsiaiškinti, kas yra ramus, su ramentais vaikštantis vyras, kuris nepabijojo įžengti į pavojingą zoną. Atsakymas paaiškėjo po pokalbio su pačiu senjoru.

    „Viskas jau aišku. Tai aš“, – sakė 70-metis, nusprendęs atskleisti savo tapatybę.

    Patrickas tvirtino, kad lemiamomis minutėmis jam padėjo tikėjimas ir vidinis susitelkimas, nors artimiesiems jo sprendimas rizikuoti savo gyvybe iš pradžių atrodė sunkiai suprantamas. Pats vyras aiškino paprastai: šalia buvo žmonių, kuriems reikėjo skubios pagalbos.

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • Krokuvoje po šaudynių statomos betoninės užtvaros: buvęs policininkas įspėja dėl „mėgdžiotojų“

    Krokuva po kruvinų įvykių miesto centre imasi skubių saugumo priemonių: įvažiavimus į pagrindines senamiesčio erdves ketinama blokuoti masyviomis betoninėmis užtvaromis, o gatvėse žadama daugiau policijos.

    Kaip rašo lenkų leidinys „Super Express“, tai tiesioginė reakcija į šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvykdytą ataką, kai ginkluotas 24 metų Michalas Oksińskis įvažiavo automobiliu į aikštę ir ėmė šaudyti į atsitiktinius žmones.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti. Užpuoliką sustabdė policijos pareigūnai – per susišaudymą sunkiai sužeisti buvo ir patys pareigūnai, o įtariamasis, sužeistas ir sulaikytas, mirė ligoninėje pirmadienį, lapkričio 9 dieną.

    Miesto sprendimai rodo, kad vien užpuoliko neutralizavimas negarantuoja ramybės: baiminamasi galimų naujų grėsmių, įskaitant bandymus kopijuoti tokio pobūdžio atakas, ypač vietose, kur kasdien susiburia minios turistų ir vietos gyventojų.

    Laikinos betoninės užtvaros senamiestyje

    Antradienio, lapkričio 10-osios, vakarą planuojama pradėti betoninių barjerų montavimą gatvėse, vedančiose į Krokuvos Pagrindinę aikštę ir Mažąją aikštę. Numatyta pastatyti 25 sunkius elementus – kiekvienas jų apie dviejų metrų ilgio ir sveria kelias tonas.

    Šios užtvaros turėtų apsunkinti automobilių patekimą į vietas, kur įprastai būna daug žmonių. Tokiu būdu miestas siekia užkirsti kelią scenarijui, panašiam į tą, kai užpuolikas automobiliu įvažiavo į aikštę ir pradėjo šaudyti judėdamas per centrinę miesto dalį.

    Nurodoma, kad kol kas tai bus laikinos priemonės, kurių įrengimas kainuos apie 50 tūkst. zlotų. Tačiau miestas rengiasi ir didesniam projektui – ateityje svarbiausiose vietose numatoma įrengti nuolatines antiteroristines užtvaras, kurias būtų galima nuleisti ar pakelti, praleidžiant tik įgaliotas transporto priemones.

    Įspėjimas dėl galimų „mėgdžiotojų“

    Buvęs policijos pareigūnas Dariuszas Nowakas akcentuoja, kad vien techninių sprendimų nepakanka – jo vertinimu, kritiškai svarbu sustiprinti patruliavimą senamiestyje. Pasak jo, po garsiai nuskambėjusių išpuolių gali atsirasti asmenų, bandančių mėgdžioti tokius nusikaltimus.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šeštadienio užpuolikas, pareigūno vertinimu, buvo pasirengęs ilgesnei atakai, o policijos reagavimo greitis ir pareigūnų išdėstymas turėjo esminę reikšmę, siekiant užkirsti kelią dar didesniam aukų skaičiui.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad saugumo priemonės turi būti derinamos – didesnis pareigūnų matomumas ir patruliai gali veikti kartu su fiziniais barjerais, ribojančiais transporto patekimą į labiausiai pažeidžiamas vietas.

    Ilgieji ginklai patruliams – ne visur išeitis

    Po išpuolio kilo diskusijų, ar dažniau patruliuojantys pareigūnai turėtų būti ginkluoti ir ilgesniais ginklais. D. Nowakas mano, kad nėra poreikio, jog kiekvienas gatvėse dirbantis pareigūnas nuolat nešiotų ilgąjį ginklą – tokia taktika esą turėtų būti taikoma tik kruopščiai parinktose vietose.

    Kaip kompromisą jis mini modelį, kai kasdien su trumpaisiais ginklais dirbantys pareigūnai papildomą ginkluotę galėtų turėti tarnybiniame automobilyje ir prireikus greitai ja pasinaudoti.

    Be to, jis skeptiškai vertina idėją apginkluoti miesto apsaugos (savivaldybių) pareigūnus, pabrėždamas jų kitokią funkciją ir skirtingą parengimą, palyginti su policija.

    Krokuvos tragedija kartu kelia platesnius klausimus ir kitiems miestams: kaip apsaugoti perpildytas aikštes, pėsčiųjų zonas ir turistinius centrus, kad prireikus pagalbos tarnybos galėtų greitai pasiekti vietą, o galimi užpuolikai neturėtų lengvos prieigos prie minių.

  • Vyras po išpuolio Krokuvoje internete grasino naujomis žudynėmis – jo ieškojo policija

    Po išpuolio Krokuvoje internete pasirodė grasinimai, kad „kruvinos akcijos“ esą tik prasideda. Šių žinučių autorius – 30-metis Koszalino gyventojas, kurio įrašai sukėlė rimtą teisėsaugos reakciją.

    Kaip rašoma, grasinimai internete išplito jau kitą dieną po lapkričio 7-ąją įvykusios tragedijos. Juose buvo teigiama, kad užpuolikas iš Krokuvos neva priklausė apmokytai smogikų grupei, kuri planuoja tolesnius išpuolius.

    Tokia informacija oficialiai nebuvo pateikta kaip patvirtintas faktas – ji nurodoma kaip internete pasklidę teiginiai. Vis dėlto pats grasinimų pobūdis buvo pakankamas, kad situacija atkreiptų policijos dėmesį.

    Tekste teigiama, kad minėta istorija „pastatė ant kojų“ policiją: pareigūnai ėmėsi veiksmų dėl internete skleistų grasinimų ir jų autoriaus – 30-mečio iš Koszalino.

    Grasinimai pasirodė po lapkričio 7-osios tragedijos

    Nurodoma, kad grasinančios žinutės pasirodė praėjus dienai po įvykių Krokuvoje. Jose buvo kalbama apie galimas „kitas masakras“ ir tęstines smurtines atakas.

    Taip pat buvo skleidžiama versija, jog užpuolikas galėjo būti susijęs su „apmokyta kovotojų grupe“. Būtent šie teiginiai, anot teksto, ir sukėlė didžiausią nerimą.

    Policijos dėmesį patraukė įrašų autorius

    Grasinimų autoriumi įvardijamas 30-metis Koszalino gyventojas. Tekste pabrėžiama, kad dėl jo paskelbtos informacijos policija ėmėsi veiksmų.

    Daugiau detalių apie tai, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi ar kokia yra tyrimo eiga, pateiktame tekste nenurodoma.

  • Išpuolis Krokuvoje: ar nukentėjusieji gaus išmoką iš kaltininko automobilio civilinės atsakomybės?

    Išpuolis Krokuvoje: ar nukentėjusieji gaus išmoką iš kaltininko automobilio civilinės atsakomybės?

    Išpuolis Krokuvoje sukėlė ne tik saugumo, bet ir praktinių klausimų: kas atlygins žalą, patirtą per užpuoliko sprukimą ir policijos persekiojimą. Operacijos pabaigoje užpuoliko automobilis susidūrė su kitu automobiliu, o tai reiškia realius nuostolius nukentėjusiems.

    Svarbiausia žinia tokiose situacijose – nusikalstamas vairuotojo elgesys pats savaime neatima teisės į kompensaciją tiems, kurie nukentėjo per eismo įvykį. Apie tai rašo Lenkijos portalas „Interia“.

    Specialistai pabrėžia, kad privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės (OC) draudimas pirmiausia skirtas apsaugoti nukentėjusiuosius nuo žalos, atsiradusios dėl transporto priemonės eismo. Todėl susidūrimas, pėsčiojo partrenkimas ar svetimo turto apgadinimas, kai tai įvyko dėl važiuojančio automobilio, dažniausiai patenka į OC apsaugos ribas.

    Kitaip tariant, tai, kad vairuotojas bėgo nuo policijos ar veikė tyčia, nereiškia, kad draudikas automatiškai gali atsisakyti mokėti nukentėjusiesiems. Tačiau vėliau draudikas gali siekti susigrąžinti išmokėtą sumą iš paties kaltininko.

    Kada OC galioja net ir nusikaltimo metu?

    Teisininkų aiškinimu, jei žala kilo „iš pačios važiavimo situacijos“ – pavyzdžiui, bėgantis automobilis trenkėsi į kitą transporto priemonę ar apgadino turtą – tai laikoma žala, susijusia su automobilio eismu. Tokios žalos atlyginimas paprastai numatytas privalomuoju OC.

    Net ir tuo atveju, jei automobilis nepriklausė užpuolikui (pavyzdžiui, buvo paimtas be leidimo), tai nebūtinai pakeičia nukentėjusiųjų padėtį. Draudimo apsauga taikoma atsakomybei to asmens, kuris vairavo apdraustą transporto priemonę draudimo galiojimo laikotarpiu ir padarė žalą, susijusią su jos eismu.

    Vis dėlto išmoka nukentėjusiesiems nereiškia, kad kaltininkas išvengs finansinių pasekmių. Įstatyme numatytais atvejais draudikas gali pareikšti reikalavimą vairuotojui grąžinti išmokėtus pinigus – tai vadinamasis regresinis reikalavimas.

    Kas nepatenka į automobilio OC ribas?

    Ne visos per išpuolį ar persekiojimą patirtos žalos automatiškai bus priskiriamos transporto priemonės eismui. Ekspertai atkreipia dėmesį į svarbią ribą: OC galioja tada, kai automobilis naudojamas kaip transporto priemonė, o ne kaip priemonė kitokiai veiklai.

    Pavyzdžiui, jei žala padaryta šaudant iš automobilio, toks atvejis gali būti vertinamas kaip nesusijęs su automobilio eismu – tuomet draudikas gali atsisakyti atlyginti nuostolius iš OC. Praktikoje tai reiškia, kad automobilio apgadinimas dėl susidūrimo ir apgadinimas nuo kulkos gali būti vertinami skirtingai.

    Panašiai skiriama ir žala žmonėms: sužalojimai dėl partrenkimo gali patekti į OC apimtį, tačiau žaizdos, padarytos panaudojus ginklą, nebūtinai bus laikomos eismo įvykio pasekme.

    Sudėtingiausi atvejai – žala per policijos persekiojimą

    Daug klausimų kyla tada, kai apgadinamas policijos automobilis ar atsitiktinių vairuotojų transportas, nors tiesioginio susidūrimo su bėgančiu automobiliu nebuvo. Tokiais atvejais vertinama, kas buvo tiesioginė žalos priežastis ir ar ji buvo normalus konkretos transporto priemonės eismo padarinys.

    Tekste minimas ir teismo nagrinėtas pavyzdys, kai policijos automobilis per persekiojimą nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į betoninę konstrukciją ir vertėsi. Teismas tokį atvejį įvertino taip, kad tiesioginė žalos priežastis buvo policijos vairuotojo manevras, o ne persekiojamo automobilio eismas, todėl reikalavimas iš persekiojamojo automobilio OC buvo atmestas.

    Tai nereiškia, kad policijos ar persekiojančių automobilių žala visada nepatenka į OC. Sprendimas gali būti kitoks, jei bėgantis vairuotojas tiesiogiai taranavo, nustūmė nuo kelio ar sukėlė tokį tiesioginį pavojų, kad avarinis manevras buvo neišvengiamas.

    Galutinė išvada paprasta: automobilio OC gali veikti ir nusikaltimo bei bėgimo metu, tačiau kiekviena žala vertinama atskirai – svarbiausia nustatyti, kas ją sukėlė ir ar tai buvo susiję su konkretaus automobilio eismu.

  • Krokuvos išpuolio vykdytojas mokykloje buvo ramus ir mėgstamas: mokytojai prisimena detales

    Krokuvoje kruviną išpuolį įvykdęs 24 metų Michałas Oksińskis, pasak jį pažinojusių mokytojų, mokykloje buvo ramus, tylus ir bendraamžių priimamas vaikinas. Pedagogai sako iki šiol negalintys patikėti, kad jų buvęs mokinys nužudė aštuonis žmones, tarp jų – ir savo tėvus.

    Apie tai pasakojama Lenkijos leidinyje „Super Express“, kalbinusiame Michało buvusios mokyklos darbuotojus ir kaimynus. Jie tvirtina, kad mokykloje jis problemų nekėlė, nors kai kurios detalės dabar atrodo neįprastos.

    Michałas buvo susidomėjęs istorija, kraujo donoryste, taip pat buvo užsiregistravęs kaip galimas kaulų čiulpų donoras. Mokytojai jį apibūdina kaip vidutinį mokinį, kurio pažymiai dažniausiai siekė trejetus ir ketvertus.

    Pedagogai svarsto, kad galimą lūžį galėjo nulemti asmeninės patirtys, tačiau aiškių signalų, esą tragedija artėja, aplinkiniai teigia nepastebėję. Kaimynai taip pat pasakoja, jog šeima gyveno ramiai, be triukšmingų konfliktų.

    100 proc. lankomumas ir techniko diplomas

    Michałas mokėsi profesinio rengimo įstaigoje Ostrovece Šventokšyskiame – nuo namų iki mokyklos jam esą buvo vos keli šimtai metrų. Pasakojama, kad į pamokas jis eidavo noriai.

    Minima, kad jaunuolis turėjo 100 proc. lankomumą ir už tai net buvo apdovanotas atminimo diplomu. 2022 metais jis baigė mokyklą įgydamas CNC mechaniko techniko kvalifikaciją.

    Įstaigos vadovas, kalbėdamas su žurnalistais, pripažino, kad išgirdęs apie tragediją iš pradžių net nesuprato, apie kurį buvusį mokinį kalbama. Aiškinama, kad po metų geriausiai įsimena arba patys stipriausi, arba daugiausia bėdų keliantys mokiniai.

    Juodi drabužiai, istorijos pamokos ir kaukės

    Mokytojai prisimena aukštą vaikiną, dažniausiai vilkėjusį juodai. Pasakojama, kad ypač jis suaktyvėdavo istorijos pamokose – ten galėdavęs pademonstruoti žinias ir gražiai pasakoti.

    Mokykloje, anot pedagogų, niekas nepastebėjo, kad jis domėtųsi Hitleriu ar kitais nusikaltėliais. Taip pat teigiama, jog apie jo susižavėjimą ginklais anuomet beveik nebuvo žinoma.

    Tekste užsimenama, kad susidomėjimas šaudymu galėjo sustiprėti vėliau, ypač po pandemijos, kai tėvas esą supažindino sūnų su šaudymo pasauliu. Teigiama, kad apie šį hobį jis galėdavęs daug pasakoti.

    Kaimynai: konfliktų negirdėjome, bet viena frazė įstrigo

    Per nuotolinę pamoką COVID-19 pandemijos metu Michałas kartą pasirodė prieš kamerą su dujokauke. Mokytojai taip pat mini, kad jis mėgdavo dėvėti kaukes, dengiančias nosį ir burną, net ir pasibaigus pandeminiams ribojimams, tačiau tuo metu tai neatrodė kaip aiškus pavojaus ženklas.

    Kaimynai tikina, kad gyvenimas name buvo ramus: be barnio, pakeltų balsų ar nuolatinių svečių. Šeima daugiabutyje, statytame XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, esą gyveno daugiau nei dešimtmetį.

    Vienas kaimynas prisiminė trumpą pokalbį automobilių stovėjimo aikštelėje prieš pat tragediją, kai jaunuolis ypatingai kruopščiai pastatė automobilį. Vėliau, po įvykių Ostrovece Šventokšyskiame ir Krokuvoje, kaimynui įstrigo frazė: „Pasaulyje turi būti tvarka.“

  • Krokuvos ataką išgyvenęs Tomasz Organek prabilo apie neapykantą ir „melą žiniasklaidoje“

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje muzikantas Tomasz Organek sako susidūręs su netikėta reakcija – ne užuojauta, o internetine neapykanta. Artistas socialiniuose tinkluose aprašė, kaip jam teko bėgti slėptis, kai miesto centre nuaidėjo šūviai.

    Kaip skelbiama lenkų portale „SE.pl“, ataka įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną Krokuvos Rynko aikštėje. Per ją žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti, o įtariamas užpuolikas vėliau mirė ligoninėje.

    Organek teigia, kad tuo metu buvo aikštėje ir, prasidėjus panikai, kartu su kitais žmonėmis ieškojo prieglobsčio. Pasak jo, daugelis slėpėsi artimiausiose laiptinėse, parduotuvėse ar restoranuose – į vieną jų įbėgo ir pats muzikantas.

    Netrukus po įvykių jis pasidalijo asmenine žinute, tačiau būtent tai, anot atlikėjo, tapo pretekstu įžeidimams ir puolimui internete. Dėl to jis nusprendė viešai sureaguoti į komentarus, kurie jį pasiekė po sukrėtimą sukėlusios dienos.

    „Vietoj empatijos – panieka“

    Organek rašė, kad ilgai svarstė, ar apskritai verta kalbėti, kai tragedija palietė tiek daug žmonių. Vis dėlto, anot jo, patirta komentarų lavina „sėdi giliai“ ir neleido likti tyliam.

    „Buvau ten šeštadienį 15:00. Svarsčiau, ar atkreipti dėmesį į save, kai tiek žmonių ištiko tragedija, bet turiu – tai manyje giliai“, – savo įraše nurodė muzikantas.

    Jis pridūrė negalintis susitaikyti su tuo, kad daliai žmonių pirmas impulsas tokių įvykių akivaizdoje tampa ne užuojauta, o neapykanta. Pasak atlikėjo, tai daug pasako apie kasdienį tarpusavio bendravimą ir aplinką, kurioje lengviau įsiplieskia agresija.

    Pagarba tarnyboms ir kritika dezinformacijai

    Muzikantas taip pat pabrėžė pagarbą tarnyboms ir atsitiktiniams žmonėms, kurie po išpuolio suteikė prieglobstį bei pagalbą išsigandusiems praeiviams. Jo teigimu, tokiose situacijose itin svarbi visuomenės laikysena ir tarpusavio solidarumas.

    Kartu Organek kritikavo, jo žodžiais, melagingas žinutes ir menkinantį pasakojimą viešojoje erdvėje, nukreiptą prieš politikus ar policiją. Pasak atlikėjo, nepasitikėjimo atmosfera ir tarpusavio įtarumas visuomenei kenkia labiau, nei padeda susitelkti.

    „Klaidos televizijoje, puolimas, abipusė įtarumo ir nenoro atmosfera… tai nesukurs visuomenės, paremtos pasitikėjimu, empatija ir bendrystės jausmu“, – reziumavo jis.

  • Traukinyje Lenkijoje kilo panika: keleivis turėjo į ginklą panašų daiktą ir peilį, žmonės bėgo į kitus vagonus

    Lenkijoje keleiviai traukinyje iš Gdynės į Belsko-Bialą patyrė įtemptas minutes, kai viename vagone pastebėtas vyras su į ginklą panašiu daiktu ir peiliu. Tarp keliaujančiųjų kilo panika, dalis žmonių skubiai persėdo į kitus vagonus.

    Incidentas įvyko pirmadienį, lapkričio 9 dieną, praėjus vos dviem dienoms po kruvino išpuolio Krokuvoje, kuris sukrėtė šalį. Būtent šis fonas, tikėtina, dar labiau sustiprino keleivių nerimą.

    Kaip nurodoma pranešime, pirmoji nerimą sukėlusią situaciją pastebėjo viena iš moterų – ji pamatė vyrą su daiktu, primenančiu ginklą. Apie tai netrukus sužinojo ir kiti keleiviai, vagone pasklido aliarmas.

    Traukiniui stojus stotyje, ten jau laukė policijos pareigūnai. Keleiviai, išsigandę galimos grėsmės, iki tol stengėsi pasišalinti iš vagono ir laikytis atokiau.

    Kas nutiko traukinyje

    Pranešama, kad įtartinas keleivis turėjo peilį ir daiktą, kurį aplinkiniai palaikė galimai esančiu ginklu. Žinia apie tai greitai pasklido tarp keliaujančiųjų ir sukėlė sumaištį.

    Žmonės ėmė palikti vagoną ir ieškoti saugesnės vietos kituose traukinio skyriuose. Tuo metu stotyje buvo iškviesti policijos pareigūnai.

    Įtampa po išpuolio Krokuvoje

    Incidentas įvyko tuo metu, kai Lenkija vis dar gyveno po Krokuvoje įvykdyto kruvino išpuolio, per kurį žuvo šeši žmonės. Tokios aplinkybės gali lemti, kad visuomenė į galimas grėsmes reaguoja ypač jautriai.

    Kol kas pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad traukinyje aliarmą sukėlė būtent į ginklą panašus daiktas – tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl keleiviai nusprendė trauktis į kitus vagonus ir laukti policijos.