Tag: Krokuva

  • Po išpuolio Krokuvos centre ir trigubos žmogžudystės Ostrovece Lenkijoje sudaryta speciali tyrėjų grupė

    Lenkijos policija po dviejų sukrėtusių tragedijų – šaudymo Krokuvos pagrindinėje aikštėje ir trigubos žmogžudystės Ostrovece Šventokšiškiame – sudarė specialią tyrėjų grupę. Jos tikslas – detaliai atkurti, ką 24 metų įtariamasis veikė prieš išpuolį ir kokiu maršrutu judėjo.

    Apie naujausius tyrimo veiksmus pranešta po lapkričio 7 dienos įvykių, per kuriuos iš viso žuvo devyni žmonės, o dar 16 buvo sužeista. Pareigūnai tikrina vyro kelionės aplinkybes ir renka liudytojų parodymus.

    Tyrėjai siekia nustatyti tikslią įvykių seką nuo nusikaltimo Ostrovece iki atvykimo į Krokuvą. Tam analizuojama informacija apie galimus sustojimus kelyje, taip pat tikrinami pranešimai iš žmonių, kurie teigia galėję matyti įtariamąjį ar jo automobilį.

    Lenkijos pareigūnai pabrėžia, kad tyrimas tik prasidėjo ir greitų atsakymų tikėtis nereikėtų – numatomi ilgalaikiai veiksmai ir glaudus skirtingų regionų policijos bendradarbiavimas.

    Kas žinoma apie nusikaltimą Ostrovece

    Pagal tyrėjų nustatytą pirminę versiją, prieš vykdamas į Krokuvą 24 metų vyras Ostrovece Šventokšiškiame nužudė tris savo šeimos narius. Bute rasti 53 metų tėvo, 52 metų motinos ir 21 metų sesers kūnai.

    Skelbiama, kad visi trys asmenys turėjo šautinių sužalojimų. Šis epizodas tapo viena pagrindinių tyrimo krypčių, aiškinantis, kas galėjo paskatinti vėlesnį išpuolį viešoje vietoje.

    Šaudymas Krokuvos pagrindinėje aikštėje

    Po nusikaltimo šeimoje įtariamasis nuvyko į Krokuvą. Šeštadienio popietę jis automobiliu įvažiavo į Krokuvos pagrindinę aikštę, o vėliau pradėjo šaudyti į praeivius automatiniu ginklu.

    Per ataką žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai. Užpuoliką peršovė policija; jis buvo išgabentas į ligoninę, tačiau pirmadienio rytą mirė.

    Ginklai automobilyje ir tyrimo kvalifikavimas

    Įtariamojo automobilyje pareigūnai rado du AR-15 tipo karabinus, du pistoletus ir apie 500 šovinių. Nurodoma, kad vyras turėjo leidimą ginklams ir anksčiau nebuvo teistas.

    Speciali komanda sudaryta ir Mažosios Lenkijos policijoje – Krokuvos ir Kielcų pareigūnai kartu aiškinasi įvykių eigą bei priežastis. Tyrimas vyksta prižiūrint nacionalinio lygmens prokuratūrai, o nusikaltimas kvalifikuojamas kaip daugelio žmonių nužudymas, turintis teroristinį pobūdį.

  • Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės ir dar 15 buvo sužeista, visuomenėje vėl kilo klausimas: ar įmanoma iš anksto atpažinti žmogų, galintį ryžtis tokiai tragedijai.

    Incidentas įvyko lapkričio 7 dieną, kai užpuolikas pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per policijos intervenciją jis buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, kur lapkričio 9 dieną mirė. Tyrėjai toliau aiškinasi aplinkybes ir jo veiksmų motyvus.

    Po panašių išpuolių dažnai kartojasi tas pats scenarijus: kaimynai ar bendradarbiai prisimena, kad žmogus buvo ramus, mandagus, „visada pasisveikindavo“ ir nekėlė problemų. Vis dėlto, kaip pabrėžia psichologė dr. Natalia Radzimska, toks įspūdis nieko neįrodo.

    Specialistė aiškina, kad žmonės, kurie planuoja kryptingą smurtą, kitose socialinio gyvenimo srityse gali neatrodyti pavojingi, todėl vieno „tipinio profilio“ paprasčiausiai nėra. Dėl to didžiausią reikšmę turi ne asmenybės bruožai, o konkretūs elgesio signalai ir situacijos kontekstas.

    Kodėl „profilis“ dažniausiai nepadeda

    Dr. N. Radzimskos teigimu, vien tik tai, kad žmogus yra uždaras, vienišas ar vengia kontaktų, nereiškia didesnės grėsmės. Tokios savybės pačios savaime neleidžia spręsti apie polinkį į smurtą.

    Panašias išvadas, kaip minima tekste, pateikia ir JAV Secret Service struktūroje veikiantis National Threat Assessment Center (NTAC): universalaus smurto viešose erdvėse vykdytojo „portreto“ nėra, todėl svarbiau vertinti elgesį, o ne bandyti „atspėti“, kas gali tapti užpuoliku.

    Kokie signalai kartojosi prieš daugelį atakų

    Nors tiksliai numatyti, kas įvykdys smurtą, neįmanoma, NTAC analizė rodo, kad prieš nemažą dalį išpuolių aplinkiniams būdavo pastebimi nerimą keliantys ženklai. 2023 metais paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėti 173 išpuoliai JAV 2016–2020 metais, nurodoma, kad maždaug trys ketvirtadaliai užpuolikų anksčiau rodė elgesį ar sakė dalykus, kurie kėlė nerimą aplinkai.

    Vienu svarbiausių signalų įvardijamas pasirengimas smurtui: vietos „žvalgyba“, priemonių kaupimas, konkrečių veiksmų planavimas. Nerimą gali kelti ir augantis susitelkimas į konkrečią žmogaus grupę ar asmenį, ypač kai jį lydi stiprus nuoskaudos jausmas ir keršto motyvai.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į susižavėjimą ankstesniais užpuolikais, tapatinimąsi su jais bei pasisakymus, leidžiančius suprasti, kad „netrukus nutiks kažkas blogo“. Kartais žmonės, planuojantys smurtą, apie ketinimus užsimena net tiesiogiai.

    Tekste taip pat minimi panašūs FBI išskiriami požymiai: smurto planų atskleidimas, pasikartojančios fantazijos apie kitų žalojimą ar įsitikinimas, kad agresija yra vienintelis konflikto sprendimo kelias. Kartu pabrėžiama, jog nė vienas atskiras elgesio bruožas pats savaime dar nereiškia, kad žmogus tikrai puls.

    Kas trukdo laiku pamatyti grėsmę ir kaip reaguoti

    Po tragedijų žmonės neretai „perrašo“ prisiminimus: ima atsiminti keistus komentarus ar epizodus ir, jau žinodami baigtį, juose įžvelgia aiškius perspėjimus. Psichologė tai aiškina vadinamuoju žinojimo po fakto (arba retrospektyvinio tikrumo) šališkumu – kai įvykis atrodo buvęs lengvai nuspėjamas, nors iš anksto trūko esminės informacijos.

    Dar viena problema – signalai gali būti išsibarstę. Vienas žmogus išgirs grasinimą, kitas pastebės susižavėjimą smurtu, trečias – pasirengimo ženklus, tačiau tik po įvykio šie fragmentai susidėlioja į vieną paveikslą.

    Dr. N. Radzimskos teigimu, priežasčių, vedančių į kraštutinį smurtą, taip pat nebūna vienos: tai gali būti kerštas, nuoskaudos jausmas, konfliktai darbe, problemos asmeniniuose santykiuose ar ideologinės nuostatos. Vis dėlto didžioji dalis žmonių, patyrusių sudėtingas situacijas, niekada neperžengia ribos iki realaus išpuolio planavimo.

    Ekspertė pabrėžia, kad dėmesio labiausiai reikalauja konkretūs pavojų rodantys veiksmai: grasinimai, bauginimas, agresijos eskalacija, užuominos apie norą ką nors sužaloti ar elgesys, rodantis pasirengimą smurtui. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai, nurodoma skambinti numeriu 112, o kitas nerimą keliančias situacijas pranešti policijai, mokyklose – ir atsakingiems specialistams.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad prevencija veiksmingiausia tada, kai bendradarbiauja institucijos – mokyklos, tarnybos, socialinės pagalbos įstaigos bei specialistai. O paprasti, kasdieniai ryšiai ir didesnis dėmesys šalia esančiam žmogui gali padėti greičiau pastebėti, kad kažkam reikia pagalbos, nors tai ir nėra garantija, kad smurto bus išvengta.

  • Doda po šaudynių Krokuvoje prabilo apie „politinius žaidimus“: dainininkė išgyvena netektį

    Lenkijos dainininkė Doda (Dorota Rabczewska) po Krokuvoje įvykusių šaudynių pasisakė socialiniuose tinkluose. Savo „Instagram“ paskyroje ji paskelbė kelis trumpus vaizdo įrašus, kuriuose sureagavo į lapkričio 7 dieną mieste įvykusią tragediją.

    Atlikėja perdavė užuojautą aukų artimiesiems ir padėkojo visiems, kurie per išpuolį padėjo sužeistiesiems. Kartu ji ragino nepasiduoti „politiniams žaidimams“ ir neįsitraukti į bandymus tragediją paversti politinių kovų dalimi.

    Įrašuose Doda kalbėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Ji akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia – žmonių saugumas ir pagalba nukentėjusiems, o ne vieši ginčai bei kaltinimų dalybos.

    Ši reakcija nuskambėjo ir asmeninių išgyvenimų fone. Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, dainininkė neseniai patyrė skaudžią netektį – mirė vienas iš jos šunų, dėl kurio sveikatos ji kovojo, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Koncertavo Krokuvoje net ir gedėdama

    Tekste pažymima, kad lapkričio 7 dieną Doda tuo metu buvo Krokuvoje – sprendžiant iš internete pasirodžiusių vaizdų, ji pasirodė privačiame renginyje „Tauron Arena“.

    Šaltinio teigimu, atlikėja dainavo net ir būdama gedule. Neseniai patirtas augintinio praradimas, kaip teigiama, jai paliko didelį emocinį pėdsaką.

    Padėka padėjusiems ir raginimas nesivelti į kovas

    Savo pasisakyme Doda išskyrė ir tuos, kurie tragedijos metu neliko nuošalyje: padėjo sužeistiesiems, prisidėjo prie saugumo užtikrinimo. Anot jos, būtent tokie žmonių veiksmai krizės akimirkomis labiausiai parodo bendruomenės stiprybę.

    Kartu ji perspėjo, kad po tokių įvykių viešojoje erdvėje gali atsirasti bandymų manipuliuoti emocijomis ar įtraukti žmones į politines diskusijas, kurios, jos nuomone, nustelbia esminį dalyką – užuojautą ir realią pagalbą nukentėjusiems.

  • Krokuvos šaudymo liudininkai, tarp jų – žmogus su ramentais, bus apdovanoti už pagalbą sužeistiesiems

    Krokuvoje po šaudymo gatvėje žmonės, nė akimirkos nesudvejoję, puolė gelbėti sužeistųjų – tarp jų užfiksuotas ir su ramentais judantis liudininkas, kuris skubėjo prie ant asfalto gulinčio policininko.

    Šeštadienio įvykių vaizdo įrašas, pirmadienį lapkričio 9 dieną paskelbtas platformoje „X“, parodė paskutines policijos gaudynių akimirkas Dietlo gatvėje, kai buvo sulaikytas 24 metų Michalas Oksińskis.

    Įraše matyti ne tik sulaikymas ir sužeisti pareigūnai, bet ir praeiviai, kurie bėga jiems į pagalbą. Didžiausio dėmesio sulaukė epizodas, kai akivaizdžiai judėjimo sunkumų turintis žmogus kerta sankryžą, nors nėra garantijos, kad pavojus jau visiškai praėjęs.

    Mažosios Lenkijos vaivadijos valdžia skelbia planuojanti oficialiai pagerbti tuomet pagalbą teikusius žmones – tiek pareigūnus ir medikus, tiek civilius, kurie rizikavo savo saugumu.

    Kas įvyko Dietlo gatvėje

    Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Dietlo gatvėje du vyresnieji policininkai – Jakubas Kulikas ir Arturas Morańskis – bandė sulaikyti ginkluotą 24 metų vyrą.

    Per intervenciją abu pareigūnai patyrė sunkių sužalojimų, tačiau užpuoliką jiems pavyko nuginkluoti.

    Gelbėti puolė ir medikai, ir praeiviai

    Į pagalbą sužeistiesiems įsitraukė ne tik tarnybos – padėjo ir atsitiktiniai praeiviai. Tarp skubėjusiųjų buvo ir netoliese pietavę chirurgai prof. Michałas Pędziwiatras bei dr. Mateuszas Wierdakas.

    Pagalba buvo teikiama ir miesto centre: prisidėjo slaugytoja Iwona Kościelna iš Jarocino bei pora iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs gelbėtojas.

    Valdžia žada padėkoti ir civiliams

    Dėl galimų apdovanojimų paklausta vaivadijos administracija patvirtino, kad vaivadijos valdyba kartu su maršalka planuoja išreikšti padėką žmonėms, kurie parodė pilietiškumą ir drąsą.

    Tarp pagerbtinų asmenų, kaip nurodoma, bus ir vaizdo įraše matomas su ramentais judantis liudininkas, po šaudymo skubėjęs padėti sužeistam pareigūnui.

  • TVN24 dominikonas per „Tylos žygį“ supainiojo Macierewiczių su buvusio prezidento Dudos tėvu

    Lenkijos televizijos TVN24 eteryje dominikonas tėvas Pawełas Gużyńskis, komentuodamas Krokuvoje vykusį „Tylos žygį“, pareiškė minioje pastebėjęs Antonį Macierewiczų ir jam negailėjo kritikos. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad dvasininkas apsiriko.

    Kaip matyti iš laidos epizodo, kunigas sakė pirmoje eilėje šalia prezidento žengiantį politiką atpažinęs kaip A. Macierewiczų. Vis dėlto minioje buvo ne jis, o Janas Tadeuszas Duda – buvusio Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos tėvas.

    „Tylos žygis“ pirmadienio vakarą buvo transliuojamas visų pagrindinių informacinių televizijų. Jis surengtas pagerbti šeštadienio tragedijos aukas ir parodyti solidarumą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    Žygyje dalyvavo prezidentas Karolis Nawrockis, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Krokuvos meras Łukaszas Gibała, Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryśas bei minia miesto gyventojų ir turistų. Žmonės ėjo tylėdami ir stojo vietose, kur buvo nušauti nekalti asmenys.

    Ką iš tiesų pamatė eteryje

    Komentuodamas žygį laidoje „Kropka nad i“, tėvas P. Gużyńskis kalbėjo apie vienybės svarbą ir ragino nusisukti nuo konfliktų. Tuomet jis pridūrė, kad pirmoje eilėje, šalia prezidento, esą pastebėjo A. Macierewiczų, o tai jam sukėlė nerimą.

    Tačiau vyriškis su barzdele buvo J. T. Duda – Mažosios Lenkijos vaivadijos seimelio tarybos pirmininkas. Straipsnyje pabrėžiama, kad iš pirmo žvilgsnio jį tikrai buvo galima supainioti.

    Į klaidą sureagavo ir Macierewiczius

    Dvasininko apsirikimą socialiniame tinkle „X“ pakomentavo pats Antonis Macierewiczius. Originaliame tekste daugiau detalių apie jo reakciją nepateikiama.

  • Krokuvos išpuolio tyrimas atskleidė: užpuolikas domėjosi Breiviku ir Utiojos žudynėmis

    Po kruvino išpuolio Krokuvos centre Lenkijoje aiškėja vis daugiau detalių apie 24 metų Michało Oksińskio motyvus ir pasirengimą. Tyrėjai patvirtino, kad jo kompiuteryje rasta intensyvaus domėjimosi Andersu Breiviku pėdsakų – kraštutinių dešiniųjų ekstremistu, 2011 metais surengusiu masines žudynes Norvegijoje.

    Išpuolis Krokuvoje įvyko tada, kai pagrindinėje miesto aikštėje buvo daug žmonių: užpuolikas automobiliu rėžėsi į minią ir pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per ataką žuvo šeši žmonės, dar šešiolika buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai.

    Po atakos paaiškėjo ir dar viena tragiška aplinkybė: užpuoliko namuose Ostrovce Šventokšyskiame rasti nužudyti jo artimieji – motina, tėvas ir 21 metų sesuo. Pats užpuolikas buvo sužeistas, tačiau pirmadienį mirė ligoninėje.

    Apie tai, kad užpuolikas domėjosi Breiviku, antradienį, lapkričio 10 dieną, pranešė Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, cituotas Radijo Krokuva eteryje. Pasak jo, tarnybos, gavusios prieigą prie užpuoliko kompiuterio, mato lankytas interneto svetaines, susijusias su Breiviku ir jo įvykdyta masine žmogžudyste.

    Kas įvyko Utiojos saloje

    Utiojos salos žudynės laikomos kruviniausia diena šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. 2011 metų liepos 22 dieną Andersas Breivikas pirmiausia susprogdino bombą Oslo vyriausybiniame kvartale – žuvo 8 žmonės, apie 210 buvo sužeista.

    Po sprogimo jis nebuvo sulaikytas ir nuvyko į už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės esančią Utiojos salą, kur vyko jaunimo vasaros stovykla. Joje, kaip nurodoma tekste, dalyvavo apie 560 žmonių, susijusių su centro kairės jaunimo organizacija AUF.

    Saloje užpuolikas pradėjo šaudyti į dalyvius iš šautuvo: Utiojoje žuvo 69 žmonės, dar 110 buvo sužeista. Iš viso tą dieną Norvegijoje žuvo 77 žmonės – 69 Utiojoje ir 8 Osle.

    Breivikas buvo sulaikytas maždaug po valandos nuo pirmųjų šūvių saloje, pasipriešinimo nekėlė. Po septynerių metų jis buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme.

    Breiviko kalinimas ir tapatybės keitimai

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad daliai visuomenės stebina ne tik bausmės trukmė, bet ir kalinimo sąlygos bei paties nuteistojo skundai. Breivikas periodiškai prašo lygtinio paleidimo ir teigia, kad jo teisės pažeidžiamos, nes jis neturi prieigos prie interneto ir jaučiasi izoliuotas.

    Taip pat minima, kad jis ne kartą keitė tapatybę. 2026 metų balandį Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ pranešė, jog 47 metų nuteistasis trečią kartą pakeitė vardą ir pavardę – civilinės registracijos duomenyse jis figūruoja kaip Jan Johansen.

    Anksčiau jis pirmą kartą tapatybę pakeitė 2017 metais, o vėliau dar kartą – pasirinkdamas senovės skandinavų stilistiką primenantį vardą. Kalbininkai tokią konstrukciją, anot tekste cituojamos informacijos, vertino kaip dirbtinį, „nordiškai“ skambėti siekiantį, bet aiškios struktūros ir prasmės neturintį junginį.

  • Po šaudynių Krokuvos centre sužeisti du arkliai: paaiškėjo naujausia jų būklė

    Per šaudynes Krokuvos pagrindinėje aikštėje sužeisti du arkliai, buvę šalia savo prižiūrėtojų. Skelbiama, kad abu gyvūnai buvo sužeisti, tačiau jų patirtos traumos nėra sunkios.

    Apie nukentėjusių arklių būklę pranešta po to, kai miestiečiai ėmė klausinėti, kas nutiko gyvūnams, atsidūrusiems įvykių epicentre. Kaip pasakojo vežikė Agnieszka Kawalec, pirmomis akimirkomis po šūvių kilo visiška sumaištis ir buvo neaišku, kaip elgtis.

    Jos teigimu, arkliai išsigando, o vežikai tuo pat metu turėjo spręsti, ar bėgti kartu su gyvūnais, ar kristi ant žemės. Šis chaosas lydėjo pačias pirmąsias atakos sekundes.

    Naujausią informaciją apie arklius pateikė Krokuvos vežikų asociacija. Pasak jos atstovų, gyvūnai greitai buvo išvesti iš pavojingos zonos, o pagalba suteikta nedelsiant.

    Žaizdos pasirodė paviršinės

    Vienam arkliui kulka kliudė krūtinės sritį, tačiau sužeidimas apibūdinamas kaip nubrozdinimas. Kitas arklys buvo pašautas į koją.

    Asociacijos atstovas Erykas Nęcekas patvirtino, kad abu arkliai patyrė paviršinius sužeidimus. Gyvūnams suteikta veterinarinė pagalba, jie yra specialistų priežiūroje.

    Pažymima, kad veterinarai pirmąją pagalbą suteikė dar pačiame miesto centre, iškart po to, kai arkliai buvo patraukti į saugesnę vietą. Šiuo metu jie laikomi saugioje aplinkoje ir stebimi.

    Vežikų būklė – gerokai sunkesnė

    Nors arklių sužeidimai nėra sunkūs, sužeistų vežikų sveikatos būklė apibūdinama kaip labai sunki. Pranešama, kad vienas jų intensyvios terapijos skyriuje tebėra dirbtinėje komoje.

    Gydytojams pavyko pašalinti vieną kulką iš jo peties, tačiau kita, kaip skelbiama, vis dar yra širdyje. Kita sužeista vežikė buvo pašauta keturis kartus, medikams taip pat pavyko pašalinti dar vieną kulką.

    Dar viena sužeistoji vežikė po įvykių patyrė papildomą operaciją. Tuo metu pranešama, kad viena nukentėjusi moteris jau išrašyta iš ligoninės.

    Internete taip pat tęsiamas lėšų rinkimas sužeistiems vežikams paremti. Arklių atveju pabrėžiama, kad svarbiausia – jie jau yra saugūs ir jiems užtikrinama būtina veterinarinė priežiūra.

  • Krokuvoje remontuojamos A4 jungtys: naktiniai uždarymai, apylankos ir mažesnis greitis

    Krokuvoje daugėja eismo trikdžių – prie miesto gatvių remonto prisideda ir autostrada A4, kur pradedami dangos darbai Kraków–Tyniec mazgo jungtyse.

    Nors darbininkai teigia planuojantys dirbti vakarais ir naktimis, dalis ribojimų galios visą darbų laiką. Apie tai praneša „Gazeta Krakowska“, remdamasi Lenkijos kelių direkcijos (GDDKiA) informacija.

    Pranešama, kad uždaromos trys jungtys, o vairuotojai kai kur bus nukreipiami apylankomis per kitus mazgus. Be to, tam tikrais etapais teks važiuoti nuo frezavimo likusia danga be horizontalaus ženklinimo.

    Lygiagrečiai pačiame mieste tęsiama ir Nowohucka gatvės rekonstrukcija – ši vieta taip pat gali tapti „butelio kakliuku“ kasdieniams maršrutams.

    Naktiniai uždarymai Kraków–Tyniec mazge

    Kelių tarnybos pradėjo dangos remontą A4 jungtyse ties Kraków–Tyniec mazgu. Darbai planuojami nuo 20 iki 6 valandos.

    Skelbiama, kad vieną naktį buvo uždarytos jungtys nuo dešiniosios A4 važiuojamosios dalies kryptimis Katovicai–Krokuva ir Krokuva–Žešuvas, o apylanka nukreipta per Skawina mazgą.

    Naktį iš antradienio į trečiadienį numatytas kitos jungties uždarymas važiuojantiems Žešuvas–Krokuva. Šiuo atveju apylanka turėtų eiti per Bielany mazgą.

    Kelių tarnybos įspėja, kad dieną vairuotojams gali tekti judėti frezuota danga, kur laikinai nebus horizontalaus ženklinimo.

    Antra darbų fazė – po lapkričio 11-osios

    Po lapkričio 11 dienos planuojama antroji darbų banga. Tuomet numatyta dar kartą uždaryti tas pačias jungtis, kad būtų paklotas naujas viršutinis dangos sluoksnis ir atliktas horizontalus ženklinimas.

    Taip pat skelbiama, kad analogiški darbai bus vykdomi ir jungtyje Žešuvas–Krokuva kitą naktį po pirmųjų uždarymų.

    Vairuotojams svarbu įvertinti, kad darbų zonoje numatytas greičio ribojimas iki 110 km/h, bus taikomos apylankos, o kai kur eismas vyks be viršutinio asfalto sluoksnio.

    Nowohucka gatvėje – uždaryta dešinioji juosta

    Trikdžių Krokuvoje netrūksta ir mieste: nuo spalio 26 dienos vyksta Nowohucka gatvės pertvarka ties sankryža su Koszykarska gatve (XIII rajonas Podgórze).

    Nurodoma, kad iki lapkričio 15 dienos šiame ruože uždaryta dešinioji eismo juosta.

    Darbų metu rangovas įrenginėja kelio lietaus nuotekų sistemą ir jungia ją prie miesto tinklų.

  • Po šaudynių Krokuvoje internetą užplūdo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.

    Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.

    Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.

    Ką žinoma apie ataką Krokuvoje

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.

    Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.

    Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.

    Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.

    Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.

    Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.

    Kaip nepadėti melagienoms plisti

    Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.

    Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.

    Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.

  • Marianna Stuhr apie išpuolį Krokuvoje: kaip sukrėtimą išgyveno jos mama Barbara

    Marianna Stuhr, 2024 metais mirusio aktoriaus Jerzy Stuhr dukra, prabilo po tragiškų įvykių Krokuvoje. Ji atskleidė, kaip išpuolį miesto centre išgyveno jos mama Barbara Stuhr, kuri ir toliau gyvena šiame mieste.

    Apie šeimos reakciją Marianna pasakojo Lenkijos leidiniui „Fakt“. Nors pati ji gyvena Vokietijoje, kelios dienos prieš įvykį buvo vaikščiojusi maršrutu, kuriuo vėliau judėjo užpuolikas, todėl žinia ją pasiekė itin asmeniškai.

    Pasak Mariannos, pirmoji mintis buvo apie Krokuvoje gyvenančius draugus ir artimuosius. Ji skubėjo įsitikinti, kad nė vienas iš jos pažįstamų nenukentėjo, o šeima ėmėsi tikrinti, ar tarp mamos aplinkos žmonių nėra sužeistųjų.

    Marianna teigė, kad jos mamai dabar ypač svarbu jaustis informuotai ir saugiai. Barbara Stuhr seka oficialius pranešimus ir laikosi institucijų rekomendacijų, kad galėtų ramiau vertinti situaciją mieste.

    „Nežinai nei dienos, nei valandos“

    Kalbėdama apie tai, kas nutiko Krokuvos senamiestyje, Marianna pabrėžė, jog tokie įvykiai primena, kaip greitai kasdienybė gali pasikeisti. Šeimai buvo svarbiausia kuo greičiau susisiekti su artimaisiais ir įsitikinti, kad visi saugūs.

    Ji pridūrė, kad gyvenant mieste, kuris ilgą laiką buvo laikomas ramiu ir turistams draugišku, tokios naujienos neišvengiamai sukrečia. Dėl to natūraliai kyla daugiau nerimo ir klausimų dėl saugumo jausmo.

    Ragina nepasiduoti baimei

    Marianna neslėpė, kad išpuolis sudrebino jos pačios saugumo pojūtį. Vis dėlto ji išsakė viltį, kad Krokuvos gyventojai neleis, jog baimė atimtų iš jų kasdienę laisvę ir galimybę normaliai judėti mieste.

    Jos žinutė – nepasiduoti terorui ir gąsdinimui, net jei emocinis smūgis didelis. Pasak jos, miestui svarbu atsigauti, o žmonėms – remtis patikima informacija ir laikytis oficialių nurodymų.