Tag: Krokuva

  • Po išpuolių Krokuvoje psichologė pataria, kaip suvaldyti baimę ir traumos simptomus

    Po išpuolių Krokuvoje psichologė pataria, kaip suvaldyti baimę ir traumos simptomus

    Po smurtinių įvykių, tokių kaip neseni išpuoliai Krokuvoje, psichologai primena: aukų skaičius ne visada apsiriboja tais, kurie buvo tiesiogiai pavojuje. Stiprų stresą gali patirti ir liudininkai, nukentėjusiųjų artimieji, taip pat žmonės, kurie įvykius seka per žiniasklaidą ir ima nerimauti dėl savo saugumo.

    Kaip pabrėžia psichologė Sylwia M. Bartczak, verksmas, nerimas, miego sutrikimai, dirglumas ar noras atsiriboti nuo socialinio gyvenimo po sukrečiančios tragedijos gali būti natūrali reakcija. Daugiausia nerimo turėtų kelti tai, kad simptomai stiprėja, atsiranda panikos priepuoliai, nuolatinis grėsmės jausmas ir tampa sunku normaliai funkcionuoti kasdienybėje.

    Svarbu vertinti ne tik paties nerimo intensyvumą, bet ir tai, kiek jis riboja įprastą gyvenimą: ar žmogus vengia eiti į darbą, bijo išeiti iš namų, nebesugeba pailsėti, užmigti ar susitelkti. Tokiais atvejais pagalba gali būti reikalinga anksčiau, o ne „palaukus, kol praeis savaime“.

    Specialistė atkreipia dėmesį, kad po tokių įvykių neretai įsijungia ir vadinamasis antrinis trauminis stresas: žmogus nėra buvęs įvykio vietoje, bet nuolat matomi vaizdai ir įtemptos naujienos sukelia labai panašias reakcijas.

    Kaip sau padėti, kai baimė ima dominuoti?

    Psichologė pataria pradėti nuo elementarių dalykų, kurie padeda organizmui grįžti į stabilesnę būseną: reguliaraus miego, poilsio, valgymo ir ryšio su artimaisiais. Esmė nėra „užgniaužti“ emocijas, o nesukurti sau papildomos įtampos, kai ir taip sunku.

    Gali padėti ir sąmoningas dėmesio grąžinimas į dabartį. Vietoje nuolatinio pavojingų scenarijų „peržaidinėjimo“ mintyse siūloma išbandyti ramesnį, ilgesnį iškvėpimą arba paprastą įsižeminimo pratimą – sąmoningai pastebėti aplinką, ką matai ir girdi.

    Kartu pabrėžiama, kad nereikėtų tikėtis stebuklo: keli pratimai nebūtinai iš karto panaikins nerimą. Tikslas – po truputį susigrąžinti kontrolės ir poveikio savo savijautai jausmą.

    Kada reakcija gali rodyti traumą?

    Anot specialistės, trauma gali formuotis tada, kai patirta grėsmė viršija žmogaus psichikos prisitaikymo galimybes. Vis dėlto ne kiekvienas, patyręs stiprų išgąstį, išsivysto potrauminio streso sutrikimą.

    Tačiau jei savaitėms bėgant žmogų vis dar kankina košmarai, įkyrios mintys ir prisiminimai, jis vengia su įvykiu susijusių vietų, neatsistato saugumo jausmas, verta kreiptis į specialistus. Psichologė akcentuoja: jei kančia labai stipri, nereikia laukti mėnesio, kad „tik tada jau būtų rimta“.

    Žiniasklaidos vartojimas: kada informacija tampa našta?

    Po išpuolių dalis žmonių beveik be perstojo tikrina naujienas – įsijungia televizorių, naršo socialinius tinklus, ieško detalių ir skaito komentarus. Tokia reakcija gali būti suprantama, tačiau lengva peržengti ribą, kai informacijos srautas ima žaloti savijautą.

    Psichologė įspėja, kad nuolatinė ekspozicija drastiškai medžiagai gali didinti stresą, miego sutrikimus ir įkyrius vaizdinius. Ji siūlo paprastą principą: tragedijos nepaversti nuolat telefone kartojamu vaizdu.

    Tai pagrindžia ir moksliniai duomenys: po 2013 metų Bostono maratono sprogdinimų mokslininkai analizavo, kaip žiniasklaidos poveikis susijęs su streso reakcijomis. 2014 metais žurnale PNAS paskelbtame tyrime nurodyta, kad žmonės, kurie su išpuoliu susijusias transliacijas žiūrėjo bent šešias valandas per dieną, fiksavo aukštą ūmaus streso lygį – panašų į tą, kurį patyrė buvusieji įvykio vietoje.

    Specialistės teigimu, visiškai atsiriboti nuo informacijos nebūtina, tačiau verta ją dozuoti ir rinktis patikimus šaltinius. Ypač atsargiai patariama vertinti socialiniuose tinkluose platinamus įrašus – jie ne visada suteikia naujų faktų, bet gali vėl ir vėl grąžinti į smurto vaizdus.

    Jei po įvykių baisu išeiti iš namų

    Po sukrečiančių tragedijų gali atsirasti baimė keliauti viešuoju transportu, būti minioje, eiti pasivaikščioti ar išeiti vienam. Taip pat sustiprėja nerimas dėl artimųjų, ypač vaikų, saugumo.

    Psichologė ragina tokių žmonių negėdinti ir nesakyti, kad jie „perdeda“ – jiems baimė yra reali patirtis. Kartu siūloma žmogaus neversti staiga „susitvarkyti“, bet ir neįtvirtinti izoliacijos: padėti mažais žingsniais – trumpu pasivaikščiojimu, išėjimu su artimu žmogumi, grįžimu prie paprastų kasdienių veiklų.

    Pasak specialistės, svarbiausia yra susigrąžinti pojūtį, kad gali daryti įtaką savo gyvenimui. Išsigandęs žmogus labiausiai reikia ne spaudimo, o buvimo šalia.

    Kaip kalbėti su vaikais?

    Vaikai dažnai žino daugiau, nei suaugusieji įsivaizduoja: jie gali nugirsti tėvų pokalbius, pamatyti įrašus internete ar sužinoti iš bendraamžių. Dėl to visiškas įvykių nutylėjimas ne visada apsaugo.

    Psichologė pataria vaikus saugoti nuo drastiškų vaizdų, bet nebūtinai nuo pačios informacijos. Kalbėtis verta ramiai, nuoširdžiai ir pagal amžių, pabrėžiant, kad vaikas yra saugus, kad suaugusieji juo rūpinasi ir kad jis gali užduoti klausimus.

    Specialistė primena, kad vieni žmonės aiškų palengvėjimą pajunta po kelių dienų, kitiems prireikia savaičių ar net mėnesių. Gali nutikti ir taip, kad kelias dienas sekasi visai neblogai, o vėliau nerimas sugrįžta dėl garsesnio garso, naujienos ar situacijos, primenančios tragediją.

    Tokiais atvejais verta leisti sau turėti prastesnių dienų ir nereikalauti staigaus grįžimo į ankstesnę būseną. Tačiau jei nerimas stiprėja ir neleidžia gyventi, nereikėtų likti vienam su kančia – pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

  • Prie namo Ostrovec Šventokšyskyje dega žvakės: čia gyveno Krokuvos užpuoliko šeima

    Prie daugiabučio Ostrovec Šventokšyskyje žmonės degina žvakutes ir stoja pagerbti nužudytų Krokuvos užpuoliko šeimos narių. Prie laiptinės budi policija – į vidų nieko neįleidžia.

    Kaip aprašo lenkų portalas Onet, būtent šiame pastate įvyko drama, kurios aplinkybes tebesiaiškina tyrėjai. Įvykis sukrėtė vietos bendruomenę, o gyventojai sunkiai randa žodžių tam, kas nutiko.

    Prie namo sutikti kaimynai prisimena šeimą kaip malonią ir ramią. Jie tikina negalintys suprasti, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Kol vyksta tyrimas, pastatas ir jo prieigos lieka sustiprintai saugomos. Žmonės trumpam sustoja prie įėjimo – užuojautos gestu čia tapo žvakės ir tyla.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: prokuratūra atskleidė 24-mečio ginklų arsenalą

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės, Lenkijos prokuratūra paviešino naujų detalių apie užpuoliko turėtą ginkluotę. Pareigūnai praneša, kad ataka galėjo būti dar didesnio masto, nei manyta iš pradžių – svarstoma, jog buvo paleista ne tik kelios dešimtys, bet galbūt net keli šimtai šūvių.

    Kaip nurodė Prokuratūros Krajovos atstovas spaudai prokuroras Przemysławas Nowakas, 24-erių Michalas Oksińskis turėjo rimtą arsenalą. Pas jį ir automobilyje rasti du pistoletai, du AR-15 tipo karabinai, taip pat didelis kiekis papildomos amunicijos.

    Pasak prokuratūros, iš viso buvo aptikta mažiausiai apie pusę tūkstančio papildomų šovinių, kurie galėjo būti panaudoti. Tyrėjams tai kelia klausimų, kokie buvo tikrieji užpuoliko ketinimai ir ar jis planavo tęsti išpuolį.

    Be ginklų, tarnybos rado ir elektronikos – mažiausiai keturis mobiliuosius telefonus. Dabar teisėsauga aiškinasi pasirengimo atakai aplinkybes, užpuoliko ryšius ir tikrina, ar jis veikė vienas.

    Ginklai ir šūvių skaičius

    Prokuratūra skelbia, kad pirminiai skaičiavimai rodo: įvykio vietoje iššauta mažiausiai keliasdešimt kartų. Vis dėlto tyrėjai neatmeta varianto, kad tikrasis šūvių skaičius galėjo siekti net kelis šimtus.

    Tikslūs duomenys turėtų paaiškėti išanalizavus visą surinktą medžiagą ir dokumentaciją. Šūvių skaičius, balistinių pėdsakų analizė ir amunicijos likučiai yra vieni svarbiausių tyrimo elementų.

    Leidimas ginklui ir treniruotės šaudykloje

    Tyrime atskirai vertinama, kaip užpuolikas įgijo įgūdžių naudotis šaunamuoju ginklu. Prokuratūros duomenimis, leidimą ginklui Michalas Oksińskis gavo 2026 metų kovą – dokumentas suteikė teisę turėti vieną pistoletą ir vieną karabiną.

    Taip pat nustatyta, kad jis lankėsi šaudykloje ir daugiausia treniravosi vadinamąjį statinį šaudymą – į taikinį šaudant nekeičiamose pozicijose. Šiuo metu tyrėjai neturi duomenų, kad vyras būtų dalyvavęs kitokio pobūdžio šaudymo kursuose.

    Teisėsauga žada nuodugniai tikrinti tiek patį leidimo išdavimo procesą, tiek jo apsilankymus šaudyklose.

    Keturi telefonai ir galimi ryšiai

    Vienas svarbiausių tyrimo krypčių – elektroninių įrenginių analizė. Prokuratūra patvirtino, kad pas užpuoliką ir jo automobilyje buvo rasta mažiausiai keturi mobilieji telefonai, be to, paimta įrangos ir iš jo gyvenamosios vietos.

    Šie duomenys gali būti reikšmingi atkuriant paskutines valandas prieš išpuolį, nustatant motyvus ir galimus kontaktus. Tyrėjai aiškinasi, ar kas nors galėjo užpuoliką įkvėpti ar jam padėti.

    Kol kas atlikti veiksmai, prokuratūros teigimu, neparodė, kad atakos organizavime ar įvykdyme būtų dalyvavę kiti asmenys.

    Kas įvyko Krokuvoje ir Ostrovec Šventokšyski

    Tragedija Krokuvoje įvyko šeštadienį, lapkričio 7 dieną, po 15 valandos. Prokuratūros duomenimis, 24-erių užpuolikas automobiliu įvažiavo į Krokuvos Turgaus aikštės erdvę ir pradėjo šaudyti į praeivius.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, 16 buvo sužeisti – tarp jų du policijos pareigūnai ir pats užpuolikas. Policija jį sužeidė intervencijos metu, o kritinės būklės vyras buvo nugabentas į ligoninę.

    Pranešama, kad Michalas Oksińskis mirė ligoninėje pirmadienio, lapkričio 9 dienos, paryčiais.

    Tyrimas apima ir kitą nusikaltimą – trigubą žmogžudystę Ostrovec Šventokšyski mieste, kur šeimos namuose rasti užpuoliko 21-erių sesers ir jo tėvų kūnai. Surinkta medžiaga leidžia manyti, kad abu įvykiai siejami su tuo pačiu asmeniu.

    Nors įtariamojo mirtis reiškia, kad teismo procesas neįvyks, tyrėjai siekia iki galo atkurti visą įvykių grandinę: kaip buvo ruoštasi atakai, kodėl sukaupta tiek amunicijos ir ar buvo įgyvendinamas iš anksto parengtas planas.

  • Krokuvos išpuolio auka – menininkė Izabela W.: Chodziežo meras prisimena jos gyvenimą

    Lenkijos Krokuvoje per išpuolį žuvo 53 metų dailininkė Izabela W. iš Chodziežo – ji į miestą buvo atvykusi pristatyti savo paveikslų.

    Moteris augino keturis sūnus, tarp jų – 11 metų dvynius. Šeima ir artimieji neteko mamos, kurią pažinojusieji apibūdina kaip šiltą ir optimistišką žmogų.

    Izabela W. į Krokuvą atvyko su keliomis draugėmis: penktadienį, lapkričio 6 dieną, ji rodė savo darbus galerijoje „Clava“, o kitą dieną nusprendė pasivaikščioti po miestą.

    Tragiški įvykiai užklupo šeštadienio popietę pagrindinėje miesto aikštėje – Rynku Główny. Menininkė tuo metu buvo kartu su drauge, tačiau pastaroji sužeidimų išvengė.

    Išpuolis Krokuvos centre

    Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, po 15 valandos Krokuvos senamiestyje 24 metų Michalas O. automobiliu įvažiavo į aikštę ir pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius.

    Liudininkai pasakojo apie paniką ir žmones, ieškojusius prieglobsčio netoliese esančiose kavinėse bei namų laiptinėse. Izabela W. buvo tarp pirmųjų žuvusiųjų.

    Kaip Izabelę prisimena jos miestas

    Chodzieže, menininkės gimtajame mieste, jos mirtis sukėlė didelį sukrėtimą. Miesto meras Jacekas Gurszas, cituojamas Lenkijos žiniasklaidoje, sakė, kad Izabela buvo bendraujanti, atvira ir spinduliavo pozityvia energija.

    Po jos žūties internete pradėta paramos rinkimo akcija artimiesiems. Mieste taip pat planuojami atminimo renginiai – numatytas atminimo žygis ir koncertas, skirtas Izabelės W. prisiminimui.

    Žuvo šeši žmonės, sužeista dar 16

    Per išpuolį Krokuvoje iš viso žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeista, tarp jų – du pareigūnai, kurie įsikišo ir sulaikė ginkluotą užpuoliką.

    Pats užpuolikas taip pat buvo sužeistas ir po kelių dešimčių valandų ligoninėje mirė. Tyrėjai toliau aiškinasi tragedijos aplinkybes ir vyro motyvus.

  • Po šaudynių Krokuvoje – šimtai žmonių plūsta duoti kraujo sužeistiems policininkams

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje miestiečiai masiškai plūdo duoti kraujo sužeistiems pareigūnams ir kitiems nukentėjusiems. Prie Regioninio kraujo donorystės ir kraujolekystės centro (RCKiK) susidarė ilgos eilės.

    Žmonės prie centro Rzeźnicza gatvėje rinkosi nuo ankstyvo sekmadienio ryto. Nors tą dieną įstaiga turėjo nedirbti, sulaukus daug signalų nuspręsta ją atidaryti, o norinčiųjų netrūko ir pirmadienį.

    Impulsu tapo naktinis policijos ir medikų kreipimasis – kraujo prireikė per incidentą sunkiai sužeistiems policininkams, kurie rizikuodami gyvybe sulaikė ginkluotą užpuoliką. Vienas jų, vyresnysis eilinis Jakubas Kulikas, patyrė didelius krūtinės ląstos sužalojimus.

    Nors socialiniuose tinkluose greitai išplito žinia apie skubiai reikalingą retą AB Rh+ kraujo grupę, į centrą vyko visų grupių donorai. Žmonės teigė norintys padėti ne tik pareigūnams, bet ir sužeistiems turistams.

    Centras sulaukė didžiulio srauto

    Susidomėjimas, anot organizatorių, pranoko lūkesčius: iki 13 valandos sekmadienį į kraujo donorystės centrą atėjo daugiau kaip 200 norinčiųjų paaukoti kraujo. Eilės neišsisklaidė ir vėliau.

    RCKiK pranešė visoje Mažosios Lenkijos vaivadijoje iš viso paleidęs šešis kraujo paėmimo taškus. Tarp jų – stotis Rzeźnicza gatvėje ir išvažiuojamosios akcijos, organizuotos, be kita ko, Sucha Beskidzkos, Przytkowicų ir Ujanowicų vietovėse.

    Tačiau net ir išplėtus pajėgumus, žmonių atvykdavo daugiau nei buvo spėjama aptarnauti – prie gydytojų kabinetų iki pat darbo valandų pabaigos driekėsi laukiančiųjų eilės.

    Kraujo atsargų pakanka, bet jis reikalingas nuolat

    Centro direktorė Beata Mazurek pažymėjo, kad įstaiga turi geras įvairių kraujo komponentų atsargas, o pacientų saugumas užtikrintas ne tik dėl šio įvykio nukentėjusiems žmonėms. Pasak jos, kraujo reikia kasdien, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir aukoti reguliariai.

    Medikai primena ir praktinį dalyką: kraujas turi galiojimo terminą, tad net jei sandėliai šiuo metu pilni, atsargos vėliau turi būti nuolat atnaujinamos. Norintys tapti donorais pirmiausia privalo pereiti gydytojo patikrą ir atvykti tinkamai pasiruošę, sveiki bei pakankamai hidratavę.

  • Per plauką nuo tragedijos: po šaudynių Krokuvoje chirurgai gelbėjo sužeistus policininkus

    Per šaudynes Krokuvoje sužeistų žmonių gyvybės kabėjo ant plauko – vieno pareigūno būklė buvo kritinė, o lemiamos tapo sekundės. Netoliese buvę chirurgai prof. Michałas Pędziwiatras ir dr. Mateuszas Wierdakas nedelsdami puolė į įvykio vietą ir ėmėsi gaivinimo bei kraujavimo stabdymo.

    Kaip pasakojo prof. M. Pędziwiatras interviu radijui „Eska“, jis su šeima ir bičiuliais tą šeštadienio popietę pietavo restorane visai greta vietos, kur netrukus nuaidėjo šūviai. Medikai išėjo iš restorano vos minutę prieš pirmuosius šūvius.

    Chirurgas dar planavo užsukti į netoliese esančią vaistinę ir trumpam paliko vaikus prie pastato. Netrukus pasigirdo šūviai, vaikai akimirksniu įbėgo į vaistinės vidų, o pats gydytojas pro langą matė gatvėje griūvančius žmones.

    Šūviams nutilus, vaikai liko saugioje vietoje su artimaisiais, o abu chirurgai nubėgo į įvykio vietą, suprasdami, kad nukentėjusiems gali prireikti skubios pagalbos. Pasak prof. M. Pędziwiatro, greita reakcija galėjo būti lemiama – nesustabdžius kraujavimo vienas sužeistas pareigūnas galėjo neišgyventi.

    Įvykio vietoje – keturi sužeistieji

    Atbėgę medikai rado keturis žmones, kuriems reikėjo pagalbos: du buvo sužeisti policijos pareigūnai, taip pat nukentėjo užpuolikas ir automobilio vairuotojas. Nors gydytojai neturėjo nei vaistų, nei medicininės įrangos, jiems padėjo įvykio vietoje buvę pareigūnai ir liudininkai.

    Sunkiausiai sužeistu pareigūnu rūpinosi dr. M. Wierdakas – jis koncentravosi į gausaus kraujavimo stabdymą. Prof. M. Pędziwiatro teigimu, būtent tai ir galėjo išgelbėti pareigūno gyvybę iki atvykstant profesionaliai pagalbai.

    Tuo metu prof. M. Pędziwiatras padėjo kitiems sužeistiesiems ir kartu skambino į Krokuvos ligonines, kad perspėtų personalą apie atvežamus pacientus. Jo tikslas buvo užtikrinti, kad sunkiausios būklės pareigūnas kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą, turinčią kardiochirurgijos ir krūtinės chirurgijos padalinius.

    Paneigė gandus ir išskyrė pareigūnų indėlį

    Chirurgas taip pat pabrėžė, kad į įvykio vietą labai greitai atvyko daug policijos ekipažų. Jis paneigė kalbas, esą pradžioje su sužeistaisiais buvo tik du atsitiktiniai medikai, o teritorija kurį laiką liko neapsaugota.

    Pasak prof. M. Pędziwiatro, pareigūnai nuo pirmųjų akimirkų aktyviai dalyvavo gelbėjimo veiksmuose, o dalis jų turėjo ir pirmosios pagalbos įgūdžių. Sužeistieji vėliau buvo išgabenti į keturias skirtingas gydymo įstaigas, kur jų jau laukė papildomos medikų komandos.

    „Nė akimirkos nedvejojau“

    Prof. M. Pędziwiatras teigė, kad sprendimas bėgti į šaudynių vietą buvo spontaniškas, tačiau abejonių jam nekilo. Jo žodžiais, tokiose situacijose svarbiausia yra kuo greičiau imtis veiksmų, kurie gali išsaugoti gyvybę.

    Chirurgas pridūrė, kad nors pats vėliau neoperavo nė vieno iš nukentėjusiųjų, jam svarbiausia buvo tai, kad sužeistieji kuo greičiau pasiektų ligonines ir patektų į pasirengusių komandų rankas.

  • Krokuvoje šaudęs 24-erių vyras įtariamas nužudęs 21 metų seserį ir tėvus šeimos namuose

    Lenkiją sukrėtė tragedija, kurios epicentre atsidūrė 21 metų menininkė Magdalena O. Jauna tapybos studentė žuvo kartu su abiem tėvais šeimos bute Ostrovece Šventokšyski (Ostrowiec Świętokrzyski).

    Praėjus kelioms valandoms, Krokuvos centre buvo surengtas šaudymo išpuolis, per kurį žuvo šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti. Įtariamasis – Magdalenos 24 metų brolis Michałas O., kuris buvo sužeistas ir sulaikytas policijos.

    Pirmosios prokurorų išvados rodo, kad abu nusikaltimai gali būti susiję. Nacionalinė prokuratūra sekmadienį pranešė, jog surinkta medžiaga leidžia manyti, kad veikė tas pats asmuo.

    Tyrėjai aiškinasi, kas vyko šeimos namuose Ostrovece Šventokšyski ir kokios buvo tragedijos aplinkybės. Kol kas daugiau detalių apie motyvus ar įvykių seką pareigūnai nepateikia.

    Jauna kūrėja, kurią pastebėjo dar vaikystėje

    Magdalena O. buvo aktyvi kūrėja: rašė eilėraščius ir apsakymus, tapė, domėjosi fotografija. Ji kilusi iš Ostroveco Šventokšyski, tačiau savo ateitį siejo su Krokuva.

    Ji studijavo tapybą Krokuvos dailės akademijoje (Akademia Sztuk Pięknych im. Jana Matejki). Artimiausią savaitgalį, kaip skelbta žiniasklaidoje, ji buvo grįžusi į gimtąjį miestą.

    Originaliame tekste pabrėžiama, kad Magdalenos talentas atsiskleidė dar vaikystėje: būdama vienuolikmetė ji sulaukė įvertinimo tarptautiniame vaikų ir jaunimo literatūros konkurse, o vėliau pelnė apdovanojimų ir dailės srityje.

    2019 metais ji taip pat gavo pripažinimą poezijos konkurse, o kūrybiniai bandymai, anot publikacijos, buvo nuosekliai lydimi įvairių pasiekimų.

    Pirmoji personalinė paroda ir stipendija

    Magdalenos kūryba pasiekė ir platesnę auditoriją: 2024 metų kovą ji surengė pirmąją individualią parodą. Paroda vadinosi „Acne vulgaris“ ir buvo skirta jaunystės patirtims, emocijoms, savikritikai bei brendimo temoms.

    Vėliau jos darbus įvertino ir vietos valdžia – 2024 metų birželį ji gavo seniūno (starostos) stipendiją už meninius pasiekimus.

    Publikacijoje minima ir tai, kad jos veikla buvo pastebėta Krokuvoje: ji įtraukta į šių metų „Open Eyes Art Festival“ programą kaip viena iš studentų projekto dalyvių.

    Parodos, kurioje pristatytas ir šis studentų projektas, atidarymas įvyko lapkričio 5 dieną – likus dviem dienoms iki tragedijos.

    Gedulas Krokuvos dailės akademijoje

    Magdalenos mirtis sukrėtė Krokuvos dailės akademijos bendruomenę. Akademija paskelbė gedulą ir atšaukė dalį suplanuotų renginių.

    Rektorius prof. Andrzejus Bednarczykas pranešė, kad gedulas akademijoje skelbiamas iki lapkričio 11 dienos. Tuo laikotarpiu buvo atšaukti ir kai kurie su festivaliu susiję renginiai.

    Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą dėl nužudymų Ostrovece Šventokšyski ir šaudymo Krokuvoje. Pareigūnai pabrėžia, kad aplinkybės dar tikslinamos, o išvados bus skelbiamos surinkus daugiau įrodymų.

  • Krokuvoje per šaudynes žuvo dailininkė Izabela W.: dieną prieš tai turėjo parodą

    Iš Chodziežo apylinkių kilusi dailininkė Izabela W. žuvo Krokuvos senamiestyje per šaudynes pagrindinėje miesto aikštėje. Tragedija įvyko praėjus vos dienai po jos parodos atidarymo.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, menininkė į Krokuvą buvo atvykusi pristatyti savo tapybos darbų. Po vernisažo mieste ji dar buvo likusi, tačiau netrukus pateko į mirtinai pasibaigusį incidentą.

    Pranešama, kad šaudynės kilo Rynko Gluvnoje (Pagrindinėje turgaus aikštėje), kur 24 metų Michałas O. pradėjo šaudyti į praeivius. Izabela W. įvardijama kaip viena iš šio išpuolio aukų.

    Įvykis sukrėtė ne tik Krokuvą, bet ir menininkės gimtąjį kraštą – jos atvykimas į miestą buvo susijęs su kūrybiniu renginiu, o tragiška žūtis įvyko kitą dieną po viešo pasirodymo.

    Kas žinoma apie šaudynes

    Incidentas įvyko vienoje judriausių Krokuvos vietų, kur paprastai gausu tiek vietos gyventojų, tiek turistų. Užpuolikas, kaip nurodoma pranešimuose, ėmė šaudyti į praeivius aikštėje.

    Šiuo metu viešai skelbiama informacija apsiriboja pagrindinėmis įvykio detalėmis: šaulio amžiumi ir tuo, kad tarp nukentėjusiųjų – parodą Krokuvoje ką tik surengusi menininkė. Daugiau aplinkybių apie incidentą kol kas nepateikiama.

    Tragedija po kūrybinės viešnagės

    Izabela W. į Krokuvą atvyko būtent dėl savo kūrybos pristatymo – jos tapybos paroda mieste buvo atidaryta dieną prieš nelaimę. Tokia įvykių seka ypač skaudžiai palietė parodos lankytojus ir žmones, kurie ją sutiko per vernisažą.

    Kol teisėsauga aiškinasi šaudynių aplinkybes, Izabelos W. žūtis minima kaip vienas tragiškiausių šio įvykio aspektų – menininkė į miestą buvo atvykusi dėl kultūrinio renginio, o žuvo atsitiktinai patekdama į smurtinį išpuolį.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: norvegų turistai puolė gelbėti sužeistos moters

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje įvykusios šaudynės galėjo baigtis dar didesne tragedija, tačiau sužeistai moteriai laiku suteikta pagalba padėjo išgelbėti jos gyvybę.

    Dramatiškų įvykių epicentre atsidūrė turistai iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, rašo Lenkijos žiniasklaida.

    Pasak pranešimų, užpuolikas šūvius paleido iš važiuojančio automobilio, o aikštėje kilo panika ir žmonės puolė skirstytis.

    Tuomet norvegų pora nedelsdama ėmėsi veiksmų ir skubėjo padėti nukentėjusiesiems, kol sužeista moteris sulaukė tolesnės pagalbos.

    Gelbėti puolė slaugytoja ir buvęs paramedikas

    Liudininkų teigimu, šaudymo akimirką norvegų turistai greitai įvertino situaciją ir ėmėsi pirmosios pagalbos priemonių sužeistai moteriai.

    Nurodoma, kad būtent profesionalūs jų įgūdžiai – slaugos ir skubiosios medicinos patirtis – padėjo operatyviai reaguoti ir stabilizuoti nukentėjusiosios būklę iki atvykstant medikams.

    Incidentas Krokuvos centre priminė, kaip greitai įprasta diena turistų pamėgtoje vietoje gali virsti ekstremalia situacija, kurioje lemiamos tampa pirmosios minutės.

    Daugiau detalių apie užpuoliką ir moters būklę pateiktoje informacijoje nenurodoma.

  • Aktorė Ola Adamska prisiminė paauglystės traumą: tramvajų apšaudė medžiokliniu ginklu

    Aktorė Ola Adamska prabilo apie išgyvenimą, kurį iki šiol prisimena su ašaromis: būdama nepilnametė ji atsidūrė tramvajuje, į kurį buvo šaudoma medžiokliniu ginklu.

    Kaip rašoma lenkų portale „SE.pl“, aktorė, žinoma iš serialo „Skazana“, pasakojo, kad per incidentą patyrė kelias galvos žaizdas ir vos liko gyva.

    Ši istorija viešumon iškilo po tragiškų įvykių Krokuvoje – 2026 metų lapkričio 7 dieną per išpuolį miesto centre žuvo 6 žmonės, o 15 buvo sužeisti. Į sukrėtimą sureagavo daugelis žinomų žmonių, tačiau Adamskos įrašas sulaukė ypatingo dėmesio.

    Aktorė teigė, kad ilgus metus bandė šiuos prisiminimus „ištrinti“, tačiau po naujausios tragedijos jie sugrįžo. Ji prisipažino, jog tai pirmas kartas, kai apie šią patirtį kalba viešai.

    Į tramvajų grįžo tik studijų metais

    Adamska pasakojo, kad po šaudymo jai prireikė daug laiko, kol vėl išdrįso naudotis viešuoju transportu. Anot jos, į tramvajų ji ryžosi įlipti tik studijų metais.

    Net ir tada baimė niekur nedingo – aktorė prisipažino negalėjusi stovėti prie lango, nes paralyžiuodavo nerimas, o prisiminimai sugrįždavo tarsi bumerangas.

    Ragina nebijoti kreiptis pagalbos

    Žinoma moteris atkreipė dėmesį, kad anksčiau psichologinė ir medicininė pagalba ne visiems atrodė tokia įprasta kaip dabar. Dėl to, anot jos, daugelis su traumomis likdavo vieni.

    Adamska paragino žmones, patyrusius panašių išgyvenimų ar gyvenančius su stipriomis baimėmis, nedelsti ir kreiptis į specialistus.

    Tekste taip pat primenama, kad emocinė krizė gali užklupti netikėtai, o pagalbos ieškoti nėra gėda – svarbiausia nelikti vienam su savo išgyvenimais.