Tag: Kultūros paveldas

  • Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Minint Tarptautinę muziejų dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasveikino Ignalinos krašto muziejaus kolektyvą ir padėkojo už darbą, saugant regiono istoriją, kultūrą bei atmintį.

    Pasak mero, muziejininkų darbas neapsiriboja eksponatų ar archyvų priežiūra. Jis pabrėžė, kad muziejai padeda praeities vertybes paversti gyvu dabarties pasakojimu, kuris skatina pažinimą ir stiprina ryšį tarp kartų.

    Muziejai kaip gyvas pasakojimas

    Mero sveikinime akcentuota, kad muziejai svarbūs ne tik kaip saugyklos, bet ir kaip vietos, kuriose kuriamas bendruomenės dialogas. Edukacijos, parodos ir susitikimai padeda lankytojams geriau suprasti krašto tapatybę ir kintančią kasdienybę.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima daugelyje šalių, o muziejai šia proga dažnai kviečia lankytojus į specialius renginius, temines ekskursijas ar edukacines veiklas. Tai proga priminti, kad kultūros paveldas išlieka aktualus tada, kai yra pasakojamas, aiškinamas ir patiriamas.

    Linkėjimai muziejininkams ir lankytojams

    Laimutis Ragaišis muziejininkams palinkėjo, kad muziejams nepritrūktų smalsių lankytojų, prasmingų atradimų, kūrybinių idėjų ir įvertinimo. Anot jo, muziejų veikla yra reikšminga visai bendruomenei, nes prisideda prie švietimo ir kultūrinio sąmoningumo.

    „Jūsų darbas – tai ne tik rūpestis eksponatais ar archyvais, bet ir įkvėpimas, pažinimas bei ryšys tarp kartų“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.

  • Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    2026 metų gegužės 27 dieną Kupiškyje vyks projekto Lėta. Karšta. Tikra renginys Kartų kūrybinė laboratorija, skirtas skirtingų kartų kūrybiniam bendradarbiavimui. Organizatoriai kviečia gyventojus į edukacinį užsiėmimą, kuriame per meną bus aktualinamas vietos identitetas.

    Renginys planuojamas nuo 14 iki 18 valandos Gedimino gatvėje 36, antrajame aukšte. Numatyta pagrindinė veikla – Kupiškio reprezentacinio patiekalo Uošvės liežuvis piešimas, į kūrybinį procesą įtraukiant tiek jaunimą, tiek vyresnio amžiaus dalyvius.

    Tokio formato kūrybinės laboratorijos pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos bendruomenėse kaip būdas stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Kūrybinės dirbtuvės leidžia dalyviams ne tik įgyti praktinių įgūdžių, bet ir pasidalinti asmeninėmis patirtimis, kurios skirtingoms kartoms neretai tampa tiltu į geresnį vieni kitų supratimą.

    Šįkart pasirinktas vietos patiekalo motyvas pabrėžia, kad kulinarinis paveldas gali veikti kaip atpažįstamas kultūrinis ženklas. Vizualiai interpretuojant Kupiškio patiekalą, dalyviai turės progą pažvelgti į tradicijas kūrybiškai ir kartu prisidėti prie krašto simbolių sklaidos.

    Registracija į užsiėmimą vykdoma telefonu +370 628 53 034. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto ir aktyviai dalyvauti, kad būtų galima užtikrinti sklandžią užsiėmimo eigą ir reikalingas priemones visiems dalyviams.

  • Zarasų savivaldybė skelbia 20 000 eurų konkursą: iki birželio 3 dienos laukiamos religinių bendruomenių paraiškos

    Kas gali teikti paraiškas?

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo paraiškų priėmimą tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dalinio finansavimo konkursui. Paraiškas gali teikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos.

    Numatyta, kad vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Finansavimas skirtas projektams, kurie prisideda prie bendruomenėms svarbių objektų atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo.

    Ką galima finansuoti?

    Savivaldybės lėšomis gali būti finansuojami tvarkybos darbai, įskaitant taikomuosius tyrimus, tvarkybos darbų projektavimą, remontą ar avarijos grėsmės pašalinimą. Taip pat gali būti finansuojami statybos darbai, tarp jų paprastasis ir kapitalinis remontas, rekonstravimas.

    Į tinkamas veiklas įtraukti ir kraštovaizdžio elementų atnaujinimo ar įrengimo darbai, pavyzdžiui, tvoros, takai, kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ar paminklai. Prioritetas teikiamas projektams, susijusiems su objektais, įtrauktais į Kultūros vertybių registrą.

    Sumos, prioritetai ir privalomas prisidėjimas

    Bendra konkursui skiriama suma siekia 20 000 eurų, o didžiausia suma vienam projektui gali sudaryti 10 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad projektams taikomas privalomas dalinis prisidėjimas iš kitų šaltinių, kuris turi sudaryti 10 proc.

    Pagal konkurso tvarką atskirai vertinami projektai, skirti kultūros paveldo objektų tyrimams ir tvarkybos darbų projektavimui, taip pat darbams, kurie gerina bendruomenių veiklai reikalingų pastatų ir aplinkos būklę. Dokumentų apimtis priklauso nuo to, ar objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir kokios veiklos planuojamos.

    Paraiškos priimamos 20 kalendorinių dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos, tai yra iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti pasirašyta bendruomenės vadovo arba įgalioto asmens, o pareiškėjas atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, pateikiant projekto paraišką DOCX formatu arba skenuotą paraišką su priedais viename PDF dokumente. Savivaldybė rekomenduoja visus dokumentus siųsti viename laiške, aiškiai nurodant organizaciją ir konkurso pavadinimą.

  • Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Marijampolėje atnaujinamas Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, įsikūręs dviejų aukštų mediniame name, kuriame jis gyveno 1904–1914 metais. Miestas šiemet mini Kazio Griniaus 160-ąsias gimimo metines, todėl darbai įgauna papildomos simbolinės prasmės.

    Šis pastatas laikomas vienu iš nedaugelio išlikusių tradicinės medinės architektūros paveldo objektų Marijampolėje. Istorinė erdvė svarbi ne tik kaip buvę Prezidento namai, bet ir kaip vieta, padedanti suprasti jo laikmečio kasdienybę, politines idėjas ir tarnystę valstybei.

    Muziejus veikia nuo 1997 metų

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus lankytojams duris atvėrė 1997 metų gruodžio 16 dieną. Ekspozicijose pristatomas Prezidento gyvenimas, šeimos istorija, visuomeninė ir politinė veikla, taip pat vertybinės nuostatos, kurios vėliau tapo reikšminga modernios Lietuvos politinės kultūros dalimi.

    Kazys Grinius istorijoje dažnai minimas kaip nuosaikios demokratijos šalininkas, gydytojas ir visuomenininkas, akcentavęs pilietines teises bei pagarbą žmogui. Tokie memorialiniai muziejai leidžia asmenybę pažinti ne vien per vadovėlių faktus, bet ir per autentišką aplinką, daiktus bei dokumentus.

    Kokie darbai atliekami dabar

    Šiuo renovacijos etapu tvarkomas pastato fasadas ir rūsio patalpos, taip pat numatyti darbai prie pamatų. Skelbiama, kad išorė šiltinama ir pritaikoma skirtingoms oro sąlygoms, siekiant ilgaamžiškumo ir geresnės pastato būklės išsaugojimo.

    Dėmesys skiriamas ir rūsiui, kuriame gerinama vidaus būklė bei atliekami kosmetiniai atnaujinimo darbai. Ateityje ši erdvė galėtų būti pritaikyta muziejaus fondams arba naujai ekspozicijai, taip išplečiant muziejaus galimybes priimti lankytojus ir pristatyti daugiau autentiškos medžiagos.

    Ką pabrėžia savivaldybė

    Vykdomus darbus apžiūrėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės administracijos Ūkio ir verslo vystymo komiteto pirmininku Dariumi Kemeraičiu bei Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktore Rima Striaušiene.

    „Šis pastatas saugo istoriją ir vertybes, kuriomis gyveno Prezidentas Kazys Grinius – atsakomybę, pilietiškumą ir pagarbą žmogui. Todėl mums svarbu, kad muziejus būtų išsaugotas ateities kartoms ir taptų dar patrauklesne vieta pažinti mūsų krašto istoriją“, – sakė vicemeras Artūras Visockis.

    Kultūros paveldo objektų atnaujinimas savivaldybėms dažnai tampa balansu tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių reikalavimų, susijusių su energiniu efektyvumu bei mikroklimatu. Tokiems pastatams ypač svarbūs sprendimai, kurie ne tik pagerina būklę, bet ir nepažeidžia istorinio architektūrinio veido.

  • Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Neorenesansinė rezidencija nuo XIX amžiaus

    Tarcų dvaras (lenk. Pałac w Tarcach) Didžiosios Lenkijos regione siejamas su XIX amžiaus antrosios pusės neorenesanso banga, kai Lenkijos žemėse plito į Prancūzijos renesanso pilis orientuota rezidencijų architektūra. Šaltiniuose nurodoma, kad valdos 1866 metais perėjo Antoninos iš Bojanovskių Gorženskos rankas, o vėliau tapo svarbiu Gorženskių giminės projektu.

    Rezidencija iškilo pagal architekto Stanislawo Hebanowskio sumanymą, o statybos datuojamos apie 1871 metus. Dvaras išsiskiria prancūziško neorenesanso bruožais, kampinėmis bokštų kompozicijomis ir ryzalitais, o fasadų apdailoje minimi profiliuoti karnizai bei dekoratyviniai elementai.

    Parkas, tvenkiniai ir danielių aptvaras

    Kartu su rūmais formuotas kraštovaizdinis parkas, kuriame svarbią vietą užėmė vandens elementai. Parko teritorijoje suformuoti tvenkiniai, o rytinėje pusėje želdynai pereina į miško masyvą, dėl ko vietovė iki šiol vertinama kaip ypač vaizdinga ir rami.

    Minima, kad parke auga šimtai medžių, dalis jų turi saugotinų gamtos paminklų statusą. Greta parko veikė ir vadinamasis žvėrynas, šiandien dažniausiai siejamas su danielių laikymu, todėl lankytojams tai tapo papildomu traukos tašku šalia architektūrinio paveldo.

    Istorinės permainos ir šiandieninis gyvenimas

    Po 1926 metų dvaras siejamas su kitu savininku iš giminės aplinkos, o tarpukariu čia lankėsi kultūros žmonės, kurių pavardės dažnai minimos regiono pasakojimuose. Po 1945 metų dvaro ūkio žemės buvo išparceliuotos, o pats pastatas vėliau sulaukė kelių didesnių atnaujinimo etapų.

    Remonto darbai šaltiniuose siejami su 1968–1974 metų laikotarpiu bei 2008–2011 metais vykusiu atnaujinimu, kuris sustiprino pastato išsaugojimo perspektyvas. 2013 metais objektas buvo teiktas Lenkijos generalinio paminklų konservatoriaus konkursui „Zabytek Zadbany“, kuriuo paprastai įvertinamas atsakingas paveldo tvarkymas.

    Šiandien Tarcų dvaras dažnai pristatomas ne tik kaip architektūros paminklas, bet ir kaip veikianti erdvė: čia organizuojami renginiai, fotosesijos, veikia maitinimo paslaugos, o parkas išlieka atviras ramiems pasivaikščiojimams. Būtent gebėjimas suderinti istoriją, kraštovaizdį ir šiuolaikinę funkciją yra viena priežasčių, kodėl vieta išlaiko populiarumą.

    „Į patį gražiausią Poznanės krašto dvarą, kur buvo milžiniškas žvėrynas ir parke trys poetiški tvenkiniai, kuriuose augo vandens lelijos ir plaukiojo gulbės“, – taip tarpukario prisiminimuose ši vieta perteikiama kaip išskirtinė regiono stotelė.

  • Telšių rajone – papildomas kvietimas: kompensuos dalį paveldo stogų ir fasadų remonto išlaidų

    Kas skelbiama ir kam aktualu?

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė papildomą kvietimą teikti paraiškas daliniam finansavimui arba kompensavimui gauti už kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos paprastojo remonto darbus. Priemonė skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie pastatus valdo nuosavybės ar kita teisėta valdymo teise.

    Kvietimas aktualus objektams, esantiems Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto archeologinės vietovės ir Varnių senojo miesto vietos teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos skirtos būtent paveldo tvarkybos darbams, kai jie priskiriami paprastajam remontui.

    Kokie darbai finansuojami?

    Parama gali būti skiriama stogo ir fasado paprastojo remonto darbams, taip pat avarijos grėsmės pašalinimui, jei tokie veiksmai pagal teisės aktus laikomi paprastuoju remontu. Taip pat numatytas finansavimas kultūros paveldo teritorijoje esantiems inžineriniams statiniams, kai tvarkoma aplinka.

    Programos lėšomis negalima apmokėti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos, taip pat projektinės dokumentacijos rengimo. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu tiksliai įsivertinti planuojamų darbų apimtį ir jų priskyrimą paprastajam remontui.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Fasadų ir jų dalių sutvarkymui savivaldybė numato 20–40 proc. darbų vertės finansavimą, tačiau ne daugiau kaip 20 000 eurų. Tokios pačios ribos taikomos ir stogo bei jo konstrukcijos sutvarkymui.

    Inžinerinio statinio kultūros paveldo teritorijoje (aplinkos sutvarkymo) darbams gali būti skiriama 20–40 proc. darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Konkretus intensyvumas priklausys nuo pateiktų dokumentų ir vertinimo rezultatų.

    Ką reikia pateikti ir iki kada?

    Kartu su paraiška būtina pateikti Registro centro duomenų išrašą, patvirtinantį pareiškėjo daiktines teises į pastatą, taip pat esamos būklės fotofiksaciją, atliktą paraiškos teikimo metais. Jei paraišką pasirašo įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Priklausomai nuo darbų pobūdžio, reikia pateikti suderintą paprastojo remonto aprašą arba projektą, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat prašoma sąmatos arba ne mažiau kaip trijų rangovų komercinių pasiūlymų, o jei jų gauti objektyviai neįmanoma, tai būtina pagrįsti dokumentais.

    Numatyta ir kompensavimo galimybė tiems, kurie darbus jau įgyvendino: kompensavimas gali būti taikomas už darbus, atliktus per trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Tokiu atveju papildomai reikės pateikti sąskaitas faktūras, bankinius pavedimus ir kitus privalomus dokumentus pagal darbų pobūdį.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 1 dienos. Už atliktus darbus ir gautų lėšų panaudojimą pareiškėjai turi atsiskaityti iki 2026 metais gruodžio 20 dienos.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Giedrę Gudavičienę telefonu 444 40 295.

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.