CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Kultūros ministrė Mažeikiuose: atlyginimai, vadovų reikalavimai ir projektų finansavimo spragos

    Balandžio 28 dieną Mažeikiuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Susitikimuose su savivaldybės vadovais ir kultūros įstaigų atstovais aptarta, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria rajono kultūros sektorius.

    Mažeikių rajono savivaldybėje daugiausia dėmesio skirta finansavimo tvarumui ir tam, kaip jis pasiekia bibliotekas, muziejus, kultūros centrus bei paveldo objektuose veikiančias įstaigas. Savivaldybė pabrėžė, kad augančios išlaidos, ypač energijai, tiesiogiai riboja galimybes planuoti programas ir užtikrinti stabilų paslaugų prieinamumą.

    Atlyginimai ir vadovų reikalavimai

    Vienas pagrindinių klausimų – kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo galimybės. Susitikime akcentuota, kad regionuose išlieka sudėtinga pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus, o atlygio konkurencingumas tampa tiesiogiai susijęs su paslaugų kokybe ir įstaigų veiklos tęstinumu.

    Taip pat diskutuota dėl dabartinių kvalifikacinių reikalavimų kultūros įstaigų vadovams. Savivaldybės ir įstaigų atstovai kėlė klausimą, ar esama tvarka pakankamai lanksčiai atliepia regionų realybę, kai kandidatų ratas siauresnis, o vadovams tenka ir administracinės, ir programinės lyderystės atsakomybės.

    Projektai, paveldo pastatai ir papildomi kaštai

    Aptarta Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų praktika ir tai, kaip paraiškų konkurencija bei administraciniai reikalavimai veikia mažesnes įstaigas. Susitikime akcentuota, kad projektinis finansavimas dažnai padeda sukurti turinį, tačiau ne visada sprendžia ilgalaikių veiklos kaštų ar infrastruktūros poreikių problemą.

    Ypatingas dėmesys skirtas kultūros įstaigoms, veikiančioms kultūros paveldo pastatuose, kurių išlaikymas paprastai brangesnis. Kalbėta apie energijos išteklių kaštus ir tai, kad pastatų istorinis statusas neretai riboja greitus modernizacijos sprendimus, todėl reikalingi labiau pritaikyti finansavimo modeliai.

    Paramos įstatymo pokyčiai ir konkreti infrastruktūra

    Susitikime paliestos ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisos, galinčios turėti įtakos rėmimo praktikai savivaldybėse. Mažeikių rajonui aktualus ir finansavimo klausimas rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus remonto darbams.

    Vizito metu ministrė aplankė Mažeikių muziejų, Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką ir Renavo dvaro sodybą. Savivaldybė tikisi, kad išsakytos problemos taps pagrindu tolimesniems sprendimams dėl finansavimo, vadovų reikalavimų ir regionų kultūros įstaigų stiprinimo.

  • Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinos istorinė dalis: ką svarbu žinoti keičiant stogą, fasadą ar įsirengiant saulės elektrinę

    Ignalinoje balandžio 24 dieną savivaldybės salėje surengtas konsultacinis susitikimas, skirtas miesto istorinės dalies (unikalus kodas 17082) apsaugos klausimams ir gyventojams aktualiems darbams. Į renginį atvyko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus specialistai bei KPD Paveldo valdybos ir registro srities atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai paaiškinti, kokių reikalavimų reikia laikytis planuojant darbus istoriniame miesto audinyje, ir iš anksto išsklaidyti dažniausias klaidas. Specialistai akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, tokie kaip stogo dangos ar pastato spalvos pakeitimas, gali būti vertinami kaip išorės keitimas, todėl svarbu laiku suderinti sprendinius.

    Dažniausi klausimai dėl remonto

    Renginio metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams gyventojų klausimams: kaip teisėtai pakeisti stogą, kada galima keisti medžiagiškumą, spalvas ar langų sprendinius ir kokiais atvejais prireikia projektinių pasiūlymų. Aptarta ir tai, kaip derinamas saulės elektrinių įrengimas, kai pastatas patenka į kultūros paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną.

    KPD atstovai priminė, kad sprendimai dažniausiai vertinami ne vien pagal konkretaus pastato būklę, bet ir pagal visumos principą, siekiant išsaugoti vietovės charakterį. Tai reiškia, kad derinant darbus gali būti prašoma išlaikyti tradicinę stogo geometriją, parinkti su aplinka derančias spalvas ar vengti sprendinių, kurie vizualiai dominuoja istorinėje panoramoje.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų

    Renginyje pristatyti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pokyčiai nuo 2026 metų, taip pat paaiškinta, kaip veikia vertinimo tarybos, inventorizavimo procesai ir kaip tikslinami Kultūros vertybių registro duomenys. Specialistai akcentavo, kad aiškesni duomenys registre padeda greičiau atsakyti į klausimą, kokie apribojimai galioja konkrečiam sklypui ar pastatui.

    Taip pat aptartos Ignalinos istorinės dalies teritorijos ribos, sutartinių ženklų reikšmės ir vertinimo dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Gyventojams paaiškinta, kad ribos ir aprašai yra itin svarbūs, nes nuo jų priklauso, ar konkreti intervencija laikoma reikšminga paveldo požiūriu.

    Derinimas, sistemos ir atsakomybė

    Specialistai atskirai paaiškino statybos ir tvarkybos darbų skirtumus, nes nuo to priklauso ir taikomi reikalavimai, ir derinimo kelias. Gyventojams pristatytos dokumentų teikimo sistemos KPEPIS ir „Infostatyba“, pabrėžiant, kad aiškiai suformuluotas prašymas ir pridėti vizualiniai sprendiniai dažniausiai padeda sutrumpinti derinimo laiką.

    Diskusijoje taip pat aptartos nuobaudų taikymo praktikos, kai darbai atliekami nesuderinus, ir bešeimininkių objektų įteisinimo galimybės. Praktinis pavyzdys nuskambėjo iš Geležinkelio gatvės 15 pastato savininkės, kuri kėlė stogo dangos keitimo klausimą ir siekė aiškiai suprasti, kokie sprendiniai laikomi priimtinais istorinei miesto daliai.

    Renginio pabaigoje išsakyta idėja svarstyti savivaldybės paveldotvarkos programos poreikį ir vietinės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos steigimą. Tokie instrumentai, pasak dalyvių, galėtų padėti sistemingiau spręsti finansinės paramos, ribų tikslinimo ir vertingųjų savybių peržiūros klausimus, kartu užtikrinant aiškesnes taisykles gyventojams.

    Susitikime pabrėžta tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė ir tai, kad ankstyva konsultacija dažnai leidžia išvengti brangių klaidų, kai darbai jau pradėti. Organizatoriai ragino planuojant bet kokius išorės keitimus pirmiausia pasitikrinti, ar objektas patenka į istorinės dalies teritoriją ar apsaugos zoną, ir kreiptis konsultacijos dar prieš priimant galutinius sprendimus.

  • Joniškio savivaldybė skelbia finansavimą religinėms bendruomenėms: paraiškas priima iki gegužės 15 dienos

    Joniškio savivaldybė skelbia finansavimą religinėms bendruomenėms: paraiškas priima iki gegužės 15 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų finansavimui. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 15 dienos, o pavėluotai gautos paraiškos nebus vertinamos.

    Į finansavimą gali pretenduoti Joniškio rajono savivaldybėje registruotos religinės bendruomenės ir bendrijos, atitinkančios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme apibrėžtas sąvokas. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiška turi būti pildoma lietuvių kalba ir parengta kompiuteriu.

    Kiek lėšų numatyta ir iki kada

    2026 metais šiam kvietimui Joniškio rajono savivaldybės biudžete numatyta 20 000 eurų suma. Projektus reikės įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 15 dienos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti darbų apimtis ir terminus.

    Savivaldybės praktikoje tokie kvietimai dažniausiai skirti ne tik veikloms, bet ir bendruomenėms svarbių objektų sutvarkymui, kai būtina prisidėti prie vietos infrastruktūros ir paveldo išsaugojimo. Finansavimo konkurse paprastai vertinama, ar planuojami darbai ir išlaidos yra aiškiai pagrįsti bei realistiški.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis

    Tinkamomis finansuoti veiklomis įvardijami religinei bendruomenei nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių atnaujinimo ir remonto darbai, įskaitant renovaciją, kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Taip pat gali būti remiami jubiliejinių ir kitų renginių organizavimo kaštai.

    Atskira kryptis numatyta kultūros paveldo objektams: jei religinės paskirties pastatas ar statinys yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, gali būti finansuojami restauravimo, avarinės būklės šalinimo ir tvarkybos darbai, kai tokiai veiklai gauti reikalingi leidimai. Be to, numatoma galimybė skirti dalinį finansavimą projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos fondų ar kitų programų.

    Kaip pateikti paraišką

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką, o jei bendruomenei atstovauja ne vadovas, būtinas dokumentas, patvirtinantis teisę veikti pareiškėjo vardu. Jei projektas įgyvendinamas su partneriais, pridedama bendradarbiavimo sutartis arba partnerio rašytinis sutikimas.

    Paraišką galima pateikti atvykus į Joniškio rajono savivaldybės administraciją Livonijos g. 4-1 Joniškyje, arba siunčiant elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu ar pateikti nuskenuoti taip, kad būtų galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį. Dėl detalesnių sąlygų ir dokumentų savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą Finansų skyriuje.

  • Kaišiadorių rajonas paskirstė 25 000 eurų religinių bendruomenių projektams: kas gaus finansavimą

    Kaišiadorių rajonas paskirstė 25 000 eurų religinių bendruomenių projektams: kas gaus finansavimą

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino tradicinių religinių bendruomenių projektų rėmimo konkurso finansuojamų projektų sąrašą ir skiriamų lėšų dydžius. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metais balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-361.

    Šiam kvietimui iš viso paskirstyta 25 000 eurų. Lėšos nukreipiamos tiek į pastatų priežiūrą ir ūkinius darbus, tiek į saugos priemonių atnaujinimą bei kultūros paveldo vertybių tvarkybą.

    Didžiausios sumos skiriamos remontams

    Didžiausios, po 4 542,74 euro, sumos skirtos trims parapijoms: Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai, Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo. Šios lėšos numatytos atitinkamai pastolių įrengimo darbams, zakristijos remontui ir katilinės rekonstrukcijai.

    Dar 3 197,86 euro skirta Mūro Strėvininkų sentikių religinei bendruomenei, numatant apsaugos ir priešgaisrinių sistemų atnaujinimą, įskaitant vaizdo stebėjimo modernizavimą. Dūdiškių sentikių religinei bendruomenei skirta 3 451,98 euro ikonostaso ikonų tvarkybos tęstiniams darbams.

    Nuo stogo iki tvoros ir inventoriaus

    Kiti projektai apima konkrečius priežiūros darbus: Palomenės Šv. Arkangelo Mykolo parapijai skirta 1 079,56 euro lietaus nuvedimo sistemos remontui, o Darsūniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai skirta 2 952,78 euro šventoriaus tvoros remontui.

    Kruonio Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijai skirta 689,60 euro bažnyčios inventoriaus atnaujinimui. Savivaldybės sprendime pabrėžiama, kad finansavimas nukreipiamas į aiškiai apibrėžtus darbus, susijusius su pastatų būkle, saugumu ir bendruomenių veiklai svarbiais objektais.

    Ką rodo šio konkurso kryptis?

    Projektų tematika rodo, kad konkurso prioritetas išlieka praktinė infrastruktūros priežiūra ir rizikų mažinimas: nuo stogų ir inžinerinių sistemų iki priešgaisrinės saugos. Taip pat matomas dėmesys paveldo apsaugai, nes dalis lėšų nukreipta konservavimo ir restauravimo darbams.

    Tokie konkursai savivaldybėms leidžia kryptingai prisidėti prie vietos bendruomenėms svarbių objektų išsaugojimo, ypač tais atvejais, kai reikalingi konkretūs, palyginti nedideli, bet neatidėliotini darbai. Patvirtintas sąrašas leidžia bendruomenėms planuoti darbus ir vykdyti juos pagal numatytus projektų aprašus.

  • Narolo rūmai Roztocze: kuo išskirtinė magnatų rezidencija ir ką verta pamatyti šiandien

    Narolo rūmai Roztocze: kuo išskirtinė magnatų rezidencija ir ką verta pamatyti šiandien

    Narolo rūmai pietryčių Lenkijoje, Roztocze regione, laikomi vienu įdomiausių vėlyvojo XVIII amžiaus didikų rezidencijų pavyzdžių. Jie iškilo 1772–1781 metais Felikso Antonijaus Łośo iniciatyva, kai Abiejų Tautų Respublikoje ryškėjo reformų idėjos ir politinės įtampos.

    Istorikai pabrėžia, kad statinys turėjo būti ne tik patogi šeimos rezidencija, bet ir socialinio statuso demonstracija. Užmojis atitiko epochos madą kurti reprezentacinius dvarus, kuriuose telkėsi kultūrinis gyvenimas ir didikų mecenatystė.

    Architektūra, kuri traukia akį

    Rūmų projektas siejamas su architektu Giovanni Columbani, o pati koncepcija primena paladinės tradicijos rezidencijas. Ansamblis suplanuotas pagal „tarp kiemo ir sodo“ principą: atvykstančius pasitinka garbingas įvažiavimas, o už pagrindinio korpuso atsiveria parkas.

    Pagrindinis pastatas yra dviejų aukštų, o šoninės dalys sujungtos arkomis su oficinomis, sudarydamos uždarą kompoziciją. Šaltiniuose taip pat minima pasagos formos plano idėja, kuri siejama su Łośų herbo motyvu.

    Prie įspūdžio prisideda ilga įvažiavimo alėja, tradiciškai apsodinta liepomis. Tokie želdiniai buvo ne tik estetinis sprendimas, bet ir sąmoningas reprezentacijos elementas, pabrėžiantis atstumą, mastelį ir rūmų svarbą.

    Kultūros židinys ir skaudi gaisro žymė

    Pasakojimuose apie Narolo rūmus išskiriama tai, kad čia veikė dramos ir muzikos mokykla bei teatras. Tokios erdvės didikų valdose XVIII–XIX amžiuje buvo prestižo ženklas ir būdas pritraukti talentus bei mokytojus.

    Rūmų klestėjimą nutraukė 1863 metais kilęs gaisras, po kurio dalis interjerų ir turto buvo sunaikinta. Vėlesniais metais kompleksas patyrė niokojimą, o XX amžiuje ilgą laiką buvo paliktas nykti, kol imtasi išsaugojimo iniciatyvų.

    Paskutinė savininkė Jadwiga Korytowska išvyko 1939 metais, o po karo pasikeitęs politinis ir nuosavybės režimas daugeliui panašių rezidencijų tapo lemtingas. Narolo rūmai į aktyvesnį atgaivinimo etapą įžengė jau XX amžiaus pabaigoje, kai vis plačiau pradėta vertinti kultūros paveldo ekonominė ir turizmo reikšmė.

    Parkas ir koplyčia: detalės, kurios papildo istoriją

    Rūmų ansamblio dalis yra itališko stiliaus parkas, siejamas su Norbertu Hammerschmidtu. Aprašymuose minimi trys terasiniai lygiai, senieji medžiai, alėjos ir atviros erdvės, kuriomis siekta sukurti tvarkingos, „sukontroliuotos“ gamtos įspūdį.

    Parke būta skulptūrų ir atminimo kolonų su inskripcijomis, o svarbi detalė paveldo gerbėjams ta, kad teritorija nebuvo kardinaliai perplanuota pagal vėlesnę kraštovaizdinių parkų madą. Dėl to ši vieta dažnai minima kaip retas nuoseklaus istorinio planavimo liudijimas.

    Netoliese minima ir nedidelė dvaro koplyčia, siejama su Felikso Antonijaus Łośo padėkos votu. Tokie pasakojimai apie pavojingus nutikimus, išsigelbėjimą ir fundacijas yra būdingi epochos didikų tradicijai, kai religiniai statiniai tapdavo asmeninės istorijos ir prestižo ženklu.

  • Kuršių šventvietės tarp Ventos ir Varduvos: ką atskleidė Daubarių Gojai ir Perkūno kalnas

    Balandžio 26 dieną Mažeikių rajone surengta pažintinė išvyka, skirta Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai. Renginyje Baltų šventviečių atodangos dalyviai keliavo kuršių genties šventviečių takais tarp Ventos ir Varduvos upių.

    Ekskursijoje automobilių kolona dalyvavo baltų paveldu besidominčių žmonių grupė, kurią lydėjo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė ir savivaldybės Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus specialistai. Maršrutą vedė Klaipėdos universiteto archeologas prof. Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis baltų šventvietes ir jų ženklus kraštovaizdyje.

    Maršrutas per kuršių šventvietes

    Išvykos metu aplankytas Daubarių Šventasis miškas, dar vadinamas Gojais, siejamas su senųjų tikėjimų tradicijomis ir sakralizuotu miško kraštovaizdžiu. Tokios vietos paprastai vertinamos ne tik kaip pavieniai objektai, bet ir kaip platesnės kultūrinės atminties erdvės, kur svarbūs reljefo, vandens ir miško sąveikos ženklai.

    Kelionė tęsėsi prie Geidžių kaimo mitologinio akmens, vadinamo Trobele, taip pat aplankytas Račių Alkos kalnelis su Gyvybės šaltiniu. Šaltiniai ir alkos kalneliai baltų religiniame pasaulėvaizdyje neretai suvokiami kaip ritualinių praktikų vietos, todėl tokie objektai archeologams ir paveldosaugininkams svarbūs kaip tradicijų tęstinumo liudijimai.

    Dalyviai taip pat užsuko prie Pumpurų ąžuolo, kuris vietos bendruomenėse dažnai minimas kaip išskirtinis kraštovaizdžio orientyras. Senieji medžiai neretai tampa gyvais kultūros paveldo ženklais, nes išlieka ilgiau nei daugelis kitų žmogaus veiklos pėdsakų.

    Perkūno kalnas ir dubenuotasis akmuo

    Vienas ryškiausių maršruto taškų buvo istorinio Juodeikių kaimo Perkūno kalnas, siejamas su mitologiniais pasakojimais ir vietovardžių tradicija. Tokie pavadinimai paprastai atkreipia dėmesį į senąsias sakralines reikšmes ir leidžia geriau suprasti, kaip mitologija įsirėžia į vietos atmintį.

    Ekskursija baigėsi istorinio Žibininkų kaimo šventvietėje, kur apžiūrėtas dubenuotasis akmuo. Dubenėti akmenys Lietuvos archeologiniame ir etnografiniame kontekste vertinami kaip daugiasluoksniai objektai, kurių interpretacijos svyruoja nuo praktinių paskirčių iki simbolinių ir ritualinių reikšmių.

    Kodėl tokios išvykos svarbios?

    Renginio dalyviams ši kelionė tapo proga ne tik pamatyti mažiau žinomas vietas, bet ir geriau suprasti, kaip šventvietės įsilieja į regiono kraštovaizdį. Tokie maršrutai stiprina vietos paveldo pažinimą ir skatina atsakingą lankymą, kai jautrios teritorijos vertinamos ne kaip pramoga, o kaip saugotina kultūros atminties dalis.

    Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienos kontekste tokios iniciatyvos primena, kad paveldas yra ne vien pastatai ar muziejiniai eksponatai. Jį sudaro ir natūralios vietos, kurių reikšmę kuria pasakojimai, vietovardžiai, bendruomenių atmintis bei moksliniai tyrimai.

  • Raguvos aikštėje vėl stovi Šv. Florijonas: po žiemos gedimo skulptūra pakeista nauja kopija

    Raguvos miestelio aikštėje vėl iškilo Šv. Florijono skulptūra, nuo seno laikoma simboliniu Raguvos sergėtoju nuo gaisrų. Po to, kai žiemos pabaigoje pastebėta, jog paminklas dėl prastos būklės ėmė krypti ir tapo nesaugus, skulptūra buvo nukelta, o jos vietoje netrukus atsirado nauja kopija.

    Raguvos seniūnija skelbė, kad 2025 metų sausio pabaigoje skulptūra pradėjo judėti, todėl sprendimas ją laikinai nuimti buvo priimtas pirmiausia dėl saugumo. Pasak vietos atstovų, taip siekta išvengti rizikos, kad paminklas galėtų nuvirsti ir sužaloti žmones arba apgadinti aplinką.

    Istorija siekia XIX amžių

    Šv. Florijono skulptūra Raguvos centre stovi nuo XIX amžiaus, o pirmasis šios skulptūros autorius minimas Žigas. Bėgant laikui medinė skulptūra neišvengiamai dėvėjosi, o restauravimai ne visuomet galėjo sustabdyti atmosferos poveikio sukeltus pažeidimus.

    1970 metais, kai ankstesnė skulptūra jau buvo itin prastos būklės, ji buvo pakeista kopija. Tuometinę senosios skulptūros versiją sukūrė skulptorius Giedrius Plechavičius, tačiau ir ši kopija per dešimtmečius patyrė gamtos bei laiko poveikį.

    Naują kopiją kūrė Kęstutis Krasauskas

    Naująją Šv. Florijono skulptūrą šįkart sukūrė buvęs panevėžietis skulptorius Kęstutis Krasauskas. Darbai, kaip nurodoma Raguvos bendruomenės pateikiamoje informacijoje, buvo planuojami taip, kad skulptūra sugrįžtų iki Šv. Florijono dienos, minimos gegužės 4 dieną.

    Kūrėjams teko dirbti sparčiau, kad drožybos ir polichromavimo darbai būtų užbaigti laiku. Balandžio pabaigoje, padedant statybos specialistams, naujai parengta skulptūra buvo užkelta ir tvirtai pritvirtinta įprastoje vietoje miestelio aikštėje.

    Senasis Florijonas keliaus į muziejų

    Atnaujinta, naujai polichromuota skulptūra dabar vėl matoma pagrindinėje Raguvos erdvėje ir, kaip tikimasi, tarnaus ilgus metus. Tuo metu anksčiau stovėjęs paminklas neliks pamirštas: jis bus perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui.

    Toks sprendimas leidžia išsaugoti ir parodyti ankstesnį Raguvos simbolį kaip kultūros ir vietos istorijos liudijimą. Vietos bendruomenei tai taip pat svarbus ženklas, kad miestelio aikštės akcentas ne tik atnaujintas, bet ir įprasmintas platesniame krašto paveldo kontekste.