CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Kelmės krašto muziejus kviečia lankytojus į nemokamą ekskursiją Klasicizmo ženklai Kelmės krašte. Tai proga iš arčiau pamatyti, kaip klasicizmo idėjos atsispindėjo vietos architektūroje ir viešosiose erdvėse.

    Muziejus skelbia, kad ekskursijoje bus pasakojama ne tik apie ryškiausius objektus, bet ir apie mažiau pastebimus klasicizmo bruožus, kuriuos kasdien praeiname net nesusimąstydami. Dalyvių laukia aiškiai pateiktas kontekstas, padedantis suprasti laikmečio estetiką ir jos poveikį kraštui.

    Klasicizmas Lietuvoje ypač siejamas su XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus kultūriniais virsmais, kai architektūroje išryškėjo saikingos formos, simetrija ir antikos įkvėpti motyvai. Tokie ženklai dažnai atsiskleidžia pastatų proporcijose, fasadų ritmikoje ir dekorui pasirinktose detalėse.

    Pasak muziejaus, ekskursija pritaikyta tiek pirmą kartą su klasicizmu susipažįstantiems, tiek norintiems pagilinti žinias apie Kelmės krašto paveldą. Praktinis pasivaikščiojimo formatas leidžia lengviau susieti istoriją su konkrečiomis vietomis ir jų likimais.

    Norintiems dalyvauti patariama sekti Kelmės krašto muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko ir susitikimo vietos. Nemokamos ekskursijos dažnai pritraukia daugiau norinčių, todėl verta atvykti kiek anksčiau.

  • Siesikų pilyje finišuoja reta XVII a. sienų tapyba: ką restauratoriai atidengė po sluoksniais

    Ukmergės rajone esančioje Siesikų pilyje prasidėjo baigiamasis vieno ryškiausių pastarųjų metų paveldo darbų etapas – restauruojama itin reta XVII amžiaus sienų tapyba. Specialistai ją vertina kaip išskirtinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

    Siesikų pilis laikoma renesanso architektūros perlu, o antrajame aukšte išlikęs sienų dekoras neturi artimų analogų šalyje. Restauruojami alegoriniai ir mitologiniai siužetai bei prabangių audinių imitacijos, būdingos to meto reprezentacinėms erdvėms.

    Kas daro šią tapybą išskirtinę?

    Restauratoriai pabrėžia, kad tokio masto ir tematikos tapybos pavyzdžių Lietuvoje yra labai nedaug. Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu buvo įprasta dekoruoti dideles sienų plokštumas, o meistriškas dažymas neretai mėgdžiojo brangias medžiagas, raštus ir tekstūras.

    Atliekant tyrimus nustatyta, kad dalis siužetų siejasi su tuo metu Europoje paplitusia ikonografija. Kompozicijose atpažįstami ryšiai su Vakarų Europos grafikos tradicija, o motyvai sietini su Hendriko Golcijaus, Antonio Tempestos ir Johano Wilhelmo Bauro kūryba.

    Kokios būklės buvo sienos?

    Iki darbų pradžios tapybos būklė buvo prasta: ją veikė ilgametė pastato eksploatacija, pertvarkymai ir ankstesniais dešimtmečiais fiksuota avarinė statinio būklė. Dėl to autentiškas tinkas vietomis buvo atšokęs nuo mūro, o dažų sluoksnis tapo trapus ir lengvai pažeidžiamas.

    Nuo 2024 metų vykdomi konservavimo ir restauravimo darbai leido sutvirtinti tinką, stabilizuoti tapybos sluoksnį ir sustabdyti irimo procesus. Baigiamajame etape daug dėmesio skiriama kruopščiam pažeidimų tvarkymui, kad dekoras būtų išsaugotas ilgam ir būtų aiškiau skaitomas lankytojams.

    Kas įgyvendina projektą ir kas bus toliau?

    Projektas vykdomas pagal kultūros ministro patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2023–2025 metų programą. Užsakovas yra BĮ Kultūros infrastruktūros centras, rangovas – UAB „Opus optimum“, o prie įgyvendinimo taip pat prisideda Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kraštotyros muziejus.

    Planuojama, kad visas projektas bus galutinai užbaigtas 2026 metais. Užbaigus restauravimą, pilyje turėtų pagerėti sąlygos ekskursijoms, parodoms, edukacijoms ir renginiams, o atnaujintas XVII amžiaus dekoras taps svarbia traukos ir pažinimo dalimi.

  • Ukmergės taryba išrinko 15-ąjį Garbės pilietį: apdovanojimas muziejininkui Viktorui Ženteliui

    Sprendimas priimtas taryboje

    Ukmergės rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną nusprendė Ukmergės rajono Garbės piliečio vardą suteikti muziejininkui Viktorui Ženteliui. Jis taps 15-uoju šio vardo laureatu, o iškilmingas paskelbimas planuojamas per Miesto šventę.

    Ceremonija turėtų vykti gegužės 23 dieną Didžiojoje scenoje prie Ukmergės kultūros centro. Ten laureatas bus oficialiai pristatytas bendruomenei ir pasveikintas per pagrindinius šventės renginius.

    Už ką skiriamas įvertinimas

    Viktoras Žentelis dirba Ukmergės kraštotyros muziejuje administratoriumi-edukatoriumi, yra ilgametis Veprių muziejaus ir krašto istorijos puoselėtojas. Tarybos sprendime akcentuojamas jo indėlis į Ukmergės krašto kultūros paveldo įprasminimą, saugojimą, pilietiškumo ugdymą ir kūrybinę veiklą.

    Rekomendacijose pabrėžtas ir jo darbas, susijęs su Veprių piliavietės bei dvarvietės archeologiniais tyrimais. Taip pat išskiriama, kad jo pastangomis Veprių piliakalnis įgijo moksliškai pagrįstą valstybinės reikšmės kultūros paveldo objekto statusą.

    Kas teikė kandidatūrą ir kaip vyks apdovanojimas

    V. Žentelio kandidatūrą pasiūlė Veprių seniūnija, o rekomendacijas pateikė Ukmergės kraštotyros muziejus, Veprių kaimo bendruomenė ir Veprių mokykla-daugiafunkcis centras. Kandidatūrą taip pat parėmė Seimo narys Valdas Rakutis.

    Prieš tarybos sprendimą kandidatūrą svarstė Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, kuri balandžio 2 dieną posėdyje vienbalsiai pritarė teikimui. Tokia procedūra leidžia savivaldybei atsiremti ne tik į formalų balsavimą, bet ir į komisijos vertinimą.

    Apdovanojimo metu laureatui bus įteiktas dailininko Nerijaus Treinio sukurtas 65 milimetrų skersmens paauksuotas ir pasidabruotas ženklas su Ukmergės rajono savivaldybės herbu bei užrašu Ukmergės rajono Garbės pilietis. Taip pat bus įteikta ženklo miniatiūra, pažymėjimas, o laureatas pasirašys Garbės piliečių knygoje.

    V. Žentelis prisijungs prie aukščiausiu savivaldos įvertinimu apdovanotų ukmergiškių, o šis įvertinimas turės ir simbolinį šeimos tęstinumo aspektą. Tarp Garbės piliečių yra ir jo tėvas Jonas Žentelis, muzikos pedagogas ir chorvedys, todėl tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai vardas sieja vienos šeimos narius.

    Savivaldybė nurodo, kad Ukmergėje Garbės piliečiai renkami nuo 2011 metų, o iki šiol šį vardą yra gavę dešimt vyrų ir keturios moterys. Tai laikomas aukščiausiu savivaldos ir bendruomenės įvertinimu už išskirtinius nuopelnus kraštui ir žmonėms.

    Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Tvarkote visuomenei atvirą kultūros paveldo objektą? KPD priima paraiškas kompensacijoms

    Kam skirta kompensacija?

    Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo priimti prašymus kompensacijoms už valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų išlaidas. Parama skirta tiems objektams, kurie yra prieinami visuomenei lankyti, todėl kompensacija siejama ne tik su tvarkybos faktu, bet ir su atvirumu lankytojams.

    Kreiptis gali fiziniai asmenys ir privatūs juridiniai asmenys, valdantys valstybės saugomą objektą. Taip pat būtina su KPD būti sudarius apsaugos sutartį ir turėti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti ne anksčiau kaip per pastaruosius 3 metus nuo prašymo pateikimo dienos.

    Kiek ir už ką kompensuojama?

    Nacionalinio reikšmingumo lygmens objektams numatyta kompensuoti taikomuosius tyrimus iki 75 proc., bet ne daugiau kaip 10 500 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimui gali būti dengiama iki 65 proc., bet ne daugiau kaip 31 500 eurų.

    Didžiausia suma skirta avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams: kompensuojama iki 45 proc., bet ne daugiau kaip 262 500 eurų. KPD pabrėžia, kad kompensavimo dydis priklauso nuo objekto reikšmingumo lygmens ir patirtų, tinkamai pagrįstų išlaidų.

    Regioninio reikšmingumo lygmens objektams taikomiesiems tyrimams kompensuojama iki 70 proc., bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Tvarkybos darbų projektų parengimas gali būti kompensuojamas iki 60 proc., bet ne daugiau kaip 30 000 eurų.

    Avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo ir arba remonto darbams regioniniu lygmeniu numatyta iki 40 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 250 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad didesnės apimties darbams vis tiek būtina planuoti ir nuosavą finansinę dalį.

    Iki kada ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami iki gegužės 30 dienos per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą KPEPIS. Pildant paraišką svarbu pasirinkti paslaugų kelią Apsaugos sutarčių sudarymas ir kompensacijų skyrimas, o tuomet prašymą skirti kompensaciją už privačios nuosavybės tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas.

    KPD rekomenduoja iš anksto pasiruošti dokumentus, pagrindžiančius atliktus darbus, jų apimtį ir patirtas išlaidas, nes būtent šie duomenys dažniausiai lemia paraiškos vertinimo sklandumą. Taip pat svarbu įsivertinti, ar objektas realiai atitinka reikalavimą būti prieinamam visuomenei lankyti, nes tai yra esminė šios priemonės sąlyga.

    Informacija parengta pagal KPD pateiktus duomenis.

  • Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringos savivaldybė paskelbė kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų konkursą, kviesdama kūrėjus, bendruomenes ir organizacijas teikti idėjas, kurios paveldo vertybes paverstų šiandien patiriama kasdienybe. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik saugoti paveldą, bet ir padėti jį pažinti per patirtį, edukaciją bei bendruomeniškas iniciatyvas.

    Kuršių nerija yra UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis, kurio išskirtinumą formavo jūros, vėjo ir žmogaus sąveika. Ši vietovė vertinama ne vien kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip ilgametės žmonių prisitaikymo istorijos pavyzdys, atsispindintis architektūroje, tradicijose ir vietos gyvenimo būde.

    Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, vietos tapatybę kuriančios vertybės išlieka gyvos tik tada, kai jas įmanoma išgyventi ir suprasti. „Paveldas turi būti ne tik saugomas, bet ir išgyvenamas. Todėl kviečiame tuos, kurie turi idėjų, kaip jį atverti žmonėms per patirtį, pažinimą ir bendruomeniškumą, teikti paraiškas ir prisidėti, kad paveldas būtų gyva šiandienos gyvenimo dalis“, – sakė Darius Jasaitis.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Neringos savivaldybės sprendimu, 2026 metais išskirtos dvi prioritetinės kryptys, kurioms konkurse bus skiriamas didžiausias dėmesys. Pirmoji kryptis apima tradicinės žvejybos paveldo aktualizavimą, antroji – jūrinio inžinerinio paveldo, ypač švyturių, pažinimą ir aktualizavimą.

    Tokie prioritetai siejami su Kuršių nerijos tapatybe: žvejyba istoriškai buvo vienas svarbiausių vietos pragyvenimo šaltinių, o švyturiai ir kiti navigacijai svarbūs objektai atspindi pajūrio regiono ryšį su jūra, laivyba ir saugia navigacija. Savivaldybė tikisi projektų, kurie šias temas pateiktų šiuolaikiškai ir įtrauktų tiek vietos gyventojus, tiek atvykstančius lankytojus.

    Finansavimas ir vertinimas

    Savivaldybė informuoja, kad projektams gali skirti iki 80 proc. reikalingo finansavimo, o likusi dalis turės būti padengiama vykdytojų ar partnerių lėšomis. Tai reiškia, kad pareiškėjai turės numatyti aiškų prisidėjimą arba užsitikrinti partnerystes, kurios leistų projektą įgyvendinti pilna apimtimi.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į paveldo aktualizavimo kokybę, dermę su UNESCO saugomos vietovės vertybėmis, projekto pasiekiamumą Lietuvoje ir užsienyje, ryšį su bendruomenėmis bei diaspora. Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys ir Lietuvoje registruotos organizacijos.

    Terminai ir pateikimas

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 30 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo savivaldybėje, tačiau viešame tekste kontaktiniai duomenys neskelbiami.

    Konkurso kontekste savivaldybė akcentuoja, kad paveldo aktualizavimas vis dažniau siejamas su šiuolaikinėmis priemonėmis, įtraukiančiais pasakojimais ir patirtinėmis veiklomis. Tokie projektai gali padėti išlaikyti Kuršių nerijos išskirtinumą ne kaip statišką ekspoziciją, o kaip gyvą vietos kultūros ir istorijos tąsą.

  • Ruzguose atidarytas „Širdies kartų“ muziejus: trejus metus rinkti eksponatai tapo gyva atmintimi

    Ruzguose gegužės 2 dieną duris atvėrė „Širdies kartų“ muziejus – bendruomenės iniciatyva sukurta erdvė, kurioje kaupiami vietos žmonių šeimų pasakojimai, buities daiktai ir fotografijos. Atidarymas sutapo su artėjančia Motinos diena, todėl renginyje netrūko padėkų šeimoms ir kartų ryšį stiprinančių akcentų.

    Naujoji erdvė siekia ne tik pristatyti praeitį, bet ir ją „įdarbinti“ šiandienai: muziejus planuojamas kaip vieta susitikimams, edukacijoms ir vietos istorijos pažinimui. Tokie maži, vietos žmonių kuriami muziejai pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau tampa bendruomeniškumo centru, o ne vien eksponatų saugykla.

    Atidaryme dalyvavę svečiai pabrėžė, kad muziejaus atsiradimas yra nuoseklaus darbo rezultatas. Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Ruzgų bendruomenės pirmininkė Jūratė Statkuvienė, dėkodamos už istorinės atminties išsaugojimą ir iniciatyvumą.

    „Kai žmonės atneša šeimos relikvijas, jie perduoda ne tik daiktus, bet ir pasitikėjimą, kad jų istorija bus išgirsta“, – sakė Jūratė Statkuvienė.

    Muziejaus idėjos iniciatorė yra J. Statkuvienė, o eksponatai rinkti trejus metus. Gyventojai dovanojo papuošalų, namų apyvokos reikmenų, drabužių, nuotraukų ir kitų šeimos relikvijų, kurios liudija krašto kasdienybę, tradicijas ir gyvenimo būdą skirtingais laikotarpiais.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ ir kiti atlikėjai. Bendruomenė tikisi, kad „Širdies kartų“ muziejus taps vieta, į kurią norėsis sugrįžti ne tik dėl eksponatų, bet ir dėl gyvo pasakojimo apie žmones, kūrusius šį kraštą.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.

  • Pagėgių savivaldybė kviečia tradicines religines bendruomenes: projektams skiriama 5 000 eurų

    Pagėgių savivaldybė kviečia tradicines religines bendruomenes: projektams skiriama 5 000 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikti paraiškas projektų finansavimui iš savivaldybės biudžeto. Šiam konkursui numatyta 5 000 eurų, o lėšos skiriamos pagal savivaldybės strateginio veiklos plano priemonę, susijusią su apeigų paslaugų ir religinės infrastruktūros gerinimu.

    Paraiškas gali teikti tik tos tradicinės religinės bendruomenės, kurios veikia ir yra registruotos Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė pabrėžia, kad pareiškėjai turi atitikti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme apibrėžtą tradicinės religinės bendruomenės sąvoką.

    Didžiausias dėmesys, vertinant paraiškas, bus skiriamas projektams, kurie prisideda prie religinių bendruomenių veiklos sąlygų gerinimo ir kultūros paveldo išsaugojimo. Tarp prioritetų įvardijamas bažnytinio inventoriaus įsigijimas, kulto pastatų statybos, remonto, konservavimo ar restauravimo darbai, taip pat maldos namų išlaikymo išlaidų kompensavimas.

    Finansavimas gali būti aktualus ir tais atvejais, kai maldos namai ar jų priklausiniai nukentėjo dėl nenugalimos jėgos, pavyzdžiui, gaisro ar gamtos stichijų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad siekiama atnaujinti kultūrinio turizmo požiūriu patrauklius objektus, turinčius architektūrinę ar kraštovaizdžio vertę.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 1 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos 17.00 valandos. Dokumentai turi būti pateikiami spausdinti, lietuvių kalba, susegti ir sunumeruoti, o paraiška patvirtinta bendruomenės vadovo arba įgalioto asmens parašu bei antspaudu, jei jis naudojamas.

    Paraiška su privalomais priedais teikiama užklijuotame voke, ant kurio turi būti nurodyta, kad ji skirta tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų paraiškų vertinimo komisijai. Paraiškas reikia pristatyti į Pagėgių savivaldybės administraciją, Vilniaus g. 11, Pagėgiai, II aukštą, nes kitu būdu pateiktos paraiškos nebus registruojamos ir nebus vertinamos.

    Prie paraiškos būtina pridėti organizacijos registracijos pažymėjimo ir įstatų kopijas, o prašant kompensuoti patirtas išlaidas pateikiamos išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos. Jei projektui numatytas bendrafinansavimas iš nacionalinių, Europos Sąjungos ar užsienio fondų, kartu turi būti pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas.

    Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo, kad su konkursu susijusiais klausimais kreiptis galima į Pagėgių savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus atstovę. Savivaldybė ragina pareiškėjus dokumentus parengti iš anksto, kad iki termino pabaigos būtų pateikti visi privalomi priedai.

  • Ełko ežero salos pilies griuvėsiai atgimsta: ką atskleidė archeologai ir kaip keisis objektas

    Ełko ežero salos pilies griuvėsiai atgimsta: ką atskleidė archeologai ir kaip keisis objektas

    XII amžiuje dabartinio Ełko mieste buvusi sala ežere buvo strategiškai svarbi vieta: čia stovėjo medinė tvirtovė, siejama su jotvingių sargybos punktu. Vėliau, 1398–1406 metais, Kryžiuočių ordino pareigūnų iniciatyva buvo pastatyta pilis, su sausuma sujungta mediniu pakeliamu tiltu, kad būtų lengviau kontroliuoti prieigas ir užtikrinti apylinkių gyventojų saugumą.

    Po 1410 metų, kai regione keitėsi politinė ir karinė padėtis, pilis buvo sugriauta Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos nurodymu. Netrukus ji atstatyta jau kaip mūrinė tvirtovė, o 1525 metais, sekuliarizavus Kryžiuočių ordiną, Ełko salos pilis tapo vietos seniūno rezidencija ir administraciniu centru.

    Svarbus lūžis įvyko 1833 metais, kai po gaisro pastatas buvo kapitaliai remontuotas, o tai pakeitė jo architektūrinį pobūdį. XIX amžiuje sala buvo sujungta su krantais pylimu, todėl ji virto pusiasaliu, o nuo 1913 metų į pilį veda tiltas, kurį iki šiol išskiria istorinio tipo apšvietimas su išlikusiais dujiniais žibintais.

    Archeologiniai tyrimai pilies griuvėsiuose suteikė naujos informacijos apie prie pilies buvusių pastatų ūkines ir gyvenamąsias funkcijas. Tyrėjai aptiko radinių, leidžiančių tiksliau datuoti ir suprasti kasdienį gyvenimą: rasta koklių, monetų, krosnių fragmentų, taip pat patvirtinta, kad saloje veikė bokštas, minimas jau 1541 metais.

    Tyrimuose fiksuota ir platesnė infrastruktūra: šaltiniuose bei radiniuose siejama, kad teritorijoje galėjo būti alaus darykla ir virykla. Vienas įdomesnių radinių buvo detalė, susijusi su hypokausto tipo šildymo sistema, kai patalpos šildomos karštu oru, nukreiptu per specialias ertmes.

    2025 metais pradėta objekto revitalizacija apima ne tik pačių griuvėsių tvarkymą, bet ir kitų saloje buvusių statinių atkūrimo darbus. Projektas vykdomas derinant sprendimus su paveldosaugos specialistais, nes per šimtmečius pilis buvo ne kartą perstatyta ir įgijo ne tik viduramžių, bet ir baroko architektūros bruožų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslas nėra sukurti vien tik viduramžių tvirtovės vaizdą, o atkurti istoriškai pagrįstą laikotarpį, siejamą su vėlesniu pilies klestėjimu, kai išryškėjo barokinės detalės. Jei planai bus įgyvendinti nuosekliai, Ełko salos pilies griuvėsiai gali tapti viena ryškesnių Mozūrijos regiono kultūrinio turizmo vietų.

  • Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė Marijampolės inžinierius ir mecenatas Viktoras Kemeraitis: jo darbai mieste liks ilgam

    Mirė inžinierius statybininkas, verslininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas Viktoras Kemeraitis (1940–2026). Ilgametė jo veikla buvo glaudžiai susijusi su Marijampole, kur jis gimė, augo ir kuriai skyrė didžiąją dalį profesinių bei visuomeninių pastangų.

    Artimieji ir bendražygiai pabrėžia, kad V. Kemeraitis savo darbuose derino inžinerinį tikslumą ir atsakomybę bendruomenei. Jį pažinojusieji prisimena kaip žmogų, gebėjusį telkti žmones bendram tikslui ir nuosekliai siekti rezultatų, kurie matomi miesto erdvėse iki šiol.

    Kelias nuo sporto iki statybų

    V. Kemeraitis augo Marijampolėje, o jaunystėje buvo aktyvus sportininkas, garsinęs savo krašto vardą. Vėliau jis pasirinko statybos inžinieriaus kelią, kuris tapo ne tik profesija, bet ir praktiniu būdu prisidėti prie gimtojo miesto augimo.

    Ilgainiui jo profesinė veikla vis labiau persipynė su regiono plėtros poreikiais. Marijampolėje ir Sūduvos krašte jis paliko konkrečius, apčiuopiamus darbus, o jo sprendimus dažnai lydėjo ilgalaikės vertės ir tvarumo siekis.

    „Vidara“ ir paveldo darbai

    Atkūrus nepriklausomybę V. Kemeraitis įkūrė ir vystė UAB „Vidara“. Įmonė tapo viena iš pirmųjų regione, kuri pradėjo kryptingus kultūros paveldo objektų tvarkymo darbus, prisidėjusius prie istorinės architektūros išsaugojimo.

    Su jo vardu siejami įvairūs Marijampolės ir Sūduvos krašto projektai, tarp jų ir istorinių pastatų bei sakralinių erdvių atnaujinimas. Tokie darbai paprastai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir jautrumo autentiškumui, dokumentacijai bei sudėtingam derinimų procesui.

    Visuomeninė veikla ir įvertinimai

    V. Kemeraitis buvo aktyvus visuomenės narys: dalyvavo savivaldos veikloje, buvo Marijampolės savivaldybės tarybos narys, rėmė bendruomenės iniciatyvas. Jo veikla išsiskyrė nuoseklumu ir atsakomybe, o parama dažnai būdavo siejama su konkrečiais bendruomenės poreikiais.

    Už reikšmingus nuopelnus jis buvo apdovanotas svarbiais įvertinimais: 2010 metais jam skirtas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) medalis, 2015 metais įteiktas Šv. Jurgio (Marijampolės globėjo) ordinas. 2020 metais jis taip pat apdovanotas Sūduvos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio Vyčio kryžiumi.

    V. Kemeraičio netektis palietė ne tik artimuosius, bet ir daugelį žmonių, su kuriais jis dirbo bei kūrė. Jo darbai, prisidėję prie Marijampolės veido ir kultūros paveldo išsaugojimo, liks matomi dar ilgus metus.