Tag: Kultūros paveldas

  • Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    2026 metų gegužės 27 dieną Kupiškyje vyks projekto Lėta. Karšta. Tikra renginys Kartų kūrybinė laboratorija, skirtas skirtingų kartų kūrybiniam bendradarbiavimui. Organizatoriai kviečia gyventojus į edukacinį užsiėmimą, kuriame per meną bus aktualinamas vietos identitetas.

    Renginys planuojamas nuo 14 iki 18 valandos Gedimino gatvėje 36, antrajame aukšte. Numatyta pagrindinė veikla – Kupiškio reprezentacinio patiekalo Uošvės liežuvis piešimas, į kūrybinį procesą įtraukiant tiek jaunimą, tiek vyresnio amžiaus dalyvius.

    Tokio formato kūrybinės laboratorijos pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos bendruomenėse kaip būdas stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Kūrybinės dirbtuvės leidžia dalyviams ne tik įgyti praktinių įgūdžių, bet ir pasidalinti asmeninėmis patirtimis, kurios skirtingoms kartoms neretai tampa tiltu į geresnį vieni kitų supratimą.

    Šįkart pasirinktas vietos patiekalo motyvas pabrėžia, kad kulinarinis paveldas gali veikti kaip atpažįstamas kultūrinis ženklas. Vizualiai interpretuojant Kupiškio patiekalą, dalyviai turės progą pažvelgti į tradicijas kūrybiškai ir kartu prisidėti prie krašto simbolių sklaidos.

    Registracija į užsiėmimą vykdoma telefonu +370 628 53 034. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto ir aktyviai dalyvauti, kad būtų galima užtikrinti sklandžią užsiėmimo eigą ir reikalingas priemones visiems dalyviams.

  • Zarasų savivaldybė skelbia 20 000 eurų konkursą: iki birželio 3 dienos laukiamos religinių bendruomenių paraiškos

    Kas gali teikti paraiškas?

    Zarasų rajono savivaldybė pradėjo paraiškų priėmimą tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dalinio finansavimo konkursui. Paraiškas gali teikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos.

    Numatyta, kad vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Finansavimas skirtas projektams, kurie prisideda prie bendruomenėms svarbių objektų atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo.

    Ką galima finansuoti?

    Savivaldybės lėšomis gali būti finansuojami tvarkybos darbai, įskaitant taikomuosius tyrimus, tvarkybos darbų projektavimą, remontą ar avarijos grėsmės pašalinimą. Taip pat gali būti finansuojami statybos darbai, tarp jų paprastasis ir kapitalinis remontas, rekonstravimas.

    Į tinkamas veiklas įtraukti ir kraštovaizdžio elementų atnaujinimo ar įrengimo darbai, pavyzdžiui, tvoros, takai, kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ar paminklai. Prioritetas teikiamas projektams, susijusiems su objektais, įtrauktais į Kultūros vertybių registrą.

    Sumos, prioritetai ir privalomas prisidėjimas

    Bendra konkursui skiriama suma siekia 20 000 eurų, o didžiausia suma vienam projektui gali sudaryti 10 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad projektams taikomas privalomas dalinis prisidėjimas iš kitų šaltinių, kuris turi sudaryti 10 proc.

    Pagal konkurso tvarką atskirai vertinami projektai, skirti kultūros paveldo objektų tyrimams ir tvarkybos darbų projektavimui, taip pat darbams, kurie gerina bendruomenių veiklai reikalingų pastatų ir aplinkos būklę. Dokumentų apimtis priklauso nuo to, ar objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir kokios veiklos planuojamos.

    Paraiškos priimamos 20 kalendorinių dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos, tai yra iki birželio 3 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti pasirašyta bendruomenės vadovo arba įgalioto asmens, o pareiškėjas atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu, pateikiant projekto paraišką DOCX formatu arba skenuotą paraišką su priedais viename PDF dokumente. Savivaldybė rekomenduoja visus dokumentus siųsti viename laiške, aiškiai nurodant organizaciją ir konkurso pavadinimą.

  • Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje atsinaujina: tvarkomas fasadas ir rūsys

    Marijampolėje atnaujinamas Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, įsikūręs dviejų aukštų mediniame name, kuriame jis gyveno 1904–1914 metais. Miestas šiemet mini Kazio Griniaus 160-ąsias gimimo metines, todėl darbai įgauna papildomos simbolinės prasmės.

    Šis pastatas laikomas vienu iš nedaugelio išlikusių tradicinės medinės architektūros paveldo objektų Marijampolėje. Istorinė erdvė svarbi ne tik kaip buvę Prezidento namai, bet ir kaip vieta, padedanti suprasti jo laikmečio kasdienybę, politines idėjas ir tarnystę valstybei.

    Muziejus veikia nuo 1997 metų

    Kazio Griniaus memorialinis muziejus lankytojams duris atvėrė 1997 metų gruodžio 16 dieną. Ekspozicijose pristatomas Prezidento gyvenimas, šeimos istorija, visuomeninė ir politinė veikla, taip pat vertybinės nuostatos, kurios vėliau tapo reikšminga modernios Lietuvos politinės kultūros dalimi.

    Kazys Grinius istorijoje dažnai minimas kaip nuosaikios demokratijos šalininkas, gydytojas ir visuomenininkas, akcentavęs pilietines teises bei pagarbą žmogui. Tokie memorialiniai muziejai leidžia asmenybę pažinti ne vien per vadovėlių faktus, bet ir per autentišką aplinką, daiktus bei dokumentus.

    Kokie darbai atliekami dabar

    Šiuo renovacijos etapu tvarkomas pastato fasadas ir rūsio patalpos, taip pat numatyti darbai prie pamatų. Skelbiama, kad išorė šiltinama ir pritaikoma skirtingoms oro sąlygoms, siekiant ilgaamžiškumo ir geresnės pastato būklės išsaugojimo.

    Dėmesys skiriamas ir rūsiui, kuriame gerinama vidaus būklė bei atliekami kosmetiniai atnaujinimo darbai. Ateityje ši erdvė galėtų būti pritaikyta muziejaus fondams arba naujai ekspozicijai, taip išplečiant muziejaus galimybes priimti lankytojus ir pristatyti daugiau autentiškos medžiagos.

    Ką pabrėžia savivaldybė

    Vykdomus darbus apžiūrėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės administracijos Ūkio ir verslo vystymo komiteto pirmininku Dariumi Kemeraičiu bei Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktore Rima Striaušiene.

    „Šis pastatas saugo istoriją ir vertybes, kuriomis gyveno Prezidentas Kazys Grinius – atsakomybę, pilietiškumą ir pagarbą žmogui. Todėl mums svarbu, kad muziejus būtų išsaugotas ateities kartoms ir taptų dar patrauklesne vieta pažinti mūsų krašto istoriją“, – sakė vicemeras Artūras Visockis.

    Kultūros paveldo objektų atnaujinimas savivaldybėms dažnai tampa balansu tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių reikalavimų, susijusių su energiniu efektyvumu bei mikroklimatu. Tokiems pastatams ypač svarbūs sprendimai, kurie ne tik pagerina būklę, bet ir nepažeidžia istorinio architektūrinio veido.

  • Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Neorenesansinė rezidencija nuo XIX amžiaus

    Tarcų dvaras (lenk. Pałac w Tarcach) Didžiosios Lenkijos regione siejamas su XIX amžiaus antrosios pusės neorenesanso banga, kai Lenkijos žemėse plito į Prancūzijos renesanso pilis orientuota rezidencijų architektūra. Šaltiniuose nurodoma, kad valdos 1866 metais perėjo Antoninos iš Bojanovskių Gorženskos rankas, o vėliau tapo svarbiu Gorženskių giminės projektu.

    Rezidencija iškilo pagal architekto Stanislawo Hebanowskio sumanymą, o statybos datuojamos apie 1871 metus. Dvaras išsiskiria prancūziško neorenesanso bruožais, kampinėmis bokštų kompozicijomis ir ryzalitais, o fasadų apdailoje minimi profiliuoti karnizai bei dekoratyviniai elementai.

    Parkas, tvenkiniai ir danielių aptvaras

    Kartu su rūmais formuotas kraštovaizdinis parkas, kuriame svarbią vietą užėmė vandens elementai. Parko teritorijoje suformuoti tvenkiniai, o rytinėje pusėje želdynai pereina į miško masyvą, dėl ko vietovė iki šiol vertinama kaip ypač vaizdinga ir rami.

    Minima, kad parke auga šimtai medžių, dalis jų turi saugotinų gamtos paminklų statusą. Greta parko veikė ir vadinamasis žvėrynas, šiandien dažniausiai siejamas su danielių laikymu, todėl lankytojams tai tapo papildomu traukos tašku šalia architektūrinio paveldo.

    Istorinės permainos ir šiandieninis gyvenimas

    Po 1926 metų dvaras siejamas su kitu savininku iš giminės aplinkos, o tarpukariu čia lankėsi kultūros žmonės, kurių pavardės dažnai minimos regiono pasakojimuose. Po 1945 metų dvaro ūkio žemės buvo išparceliuotos, o pats pastatas vėliau sulaukė kelių didesnių atnaujinimo etapų.

    Remonto darbai šaltiniuose siejami su 1968–1974 metų laikotarpiu bei 2008–2011 metais vykusiu atnaujinimu, kuris sustiprino pastato išsaugojimo perspektyvas. 2013 metais objektas buvo teiktas Lenkijos generalinio paminklų konservatoriaus konkursui „Zabytek Zadbany“, kuriuo paprastai įvertinamas atsakingas paveldo tvarkymas.

    Šiandien Tarcų dvaras dažnai pristatomas ne tik kaip architektūros paminklas, bet ir kaip veikianti erdvė: čia organizuojami renginiai, fotosesijos, veikia maitinimo paslaugos, o parkas išlieka atviras ramiems pasivaikščiojimams. Būtent gebėjimas suderinti istoriją, kraštovaizdį ir šiuolaikinę funkciją yra viena priežasčių, kodėl vieta išlaiko populiarumą.

    „Į patį gražiausią Poznanės krašto dvarą, kur buvo milžiniškas žvėrynas ir parke trys poetiški tvenkiniai, kuriuose augo vandens lelijos ir plaukiojo gulbės“, – taip tarpukario prisiminimuose ši vieta perteikiama kaip išskirtinė regiono stotelė.

  • Telšių rajone – papildomas kvietimas: kompensuos dalį paveldo stogų ir fasadų remonto išlaidų

    Kas skelbiama ir kam aktualu?

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė papildomą kvietimą teikti paraiškas daliniam finansavimui arba kompensavimui gauti už kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos paprastojo remonto darbus. Priemonė skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie pastatus valdo nuosavybės ar kita teisėta valdymo teise.

    Kvietimas aktualus objektams, esantiems Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto archeologinės vietovės ir Varnių senojo miesto vietos teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos skirtos būtent paveldo tvarkybos darbams, kai jie priskiriami paprastajam remontui.

    Kokie darbai finansuojami?

    Parama gali būti skiriama stogo ir fasado paprastojo remonto darbams, taip pat avarijos grėsmės pašalinimui, jei tokie veiksmai pagal teisės aktus laikomi paprastuoju remontu. Taip pat numatytas finansavimas kultūros paveldo teritorijoje esantiems inžineriniams statiniams, kai tvarkoma aplinka.

    Programos lėšomis negalima apmokėti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos, taip pat projektinės dokumentacijos rengimo. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu tiksliai įsivertinti planuojamų darbų apimtį ir jų priskyrimą paprastajam remontui.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Fasadų ir jų dalių sutvarkymui savivaldybė numato 20–40 proc. darbų vertės finansavimą, tačiau ne daugiau kaip 20 000 eurų. Tokios pačios ribos taikomos ir stogo bei jo konstrukcijos sutvarkymui.

    Inžinerinio statinio kultūros paveldo teritorijoje (aplinkos sutvarkymo) darbams gali būti skiriama 20–40 proc. darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Konkretus intensyvumas priklausys nuo pateiktų dokumentų ir vertinimo rezultatų.

    Ką reikia pateikti ir iki kada?

    Kartu su paraiška būtina pateikti Registro centro duomenų išrašą, patvirtinantį pareiškėjo daiktines teises į pastatą, taip pat esamos būklės fotofiksaciją, atliktą paraiškos teikimo metais. Jei paraišką pasirašo įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Priklausomai nuo darbų pobūdžio, reikia pateikti suderintą paprastojo remonto aprašą arba projektą, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat prašoma sąmatos arba ne mažiau kaip trijų rangovų komercinių pasiūlymų, o jei jų gauti objektyviai neįmanoma, tai būtina pagrįsti dokumentais.

    Numatyta ir kompensavimo galimybė tiems, kurie darbus jau įgyvendino: kompensavimas gali būti taikomas už darbus, atliktus per trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Tokiu atveju papildomai reikės pateikti sąskaitas faktūras, bankinius pavedimus ir kitus privalomus dokumentus pagal darbų pobūdį.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 1 dienos. Už atliktus darbus ir gautų lėšų panaudojimą pareiškėjai turi atsiskaityti iki 2026 metais gruodžio 20 dienos.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Giedrę Gudavičienę telefonu 444 40 295.

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.

  • Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Prisikėlimo aikštės prieigos Šiauliuose: baigti archeologiniai tyrimai, netrukus startuos tvarkymas

    Šiauliuose baigtas vienas jautriausių Prisikėlimo aikštės prieigų tvarkymo etapų – archeologiniai tyrimai. Apie tai savivaldybės spaudos konferencijoje pranešė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Antanavičius.

    Jo teigimu, tyrimų metu rasti palaikai jau įvertinti antropologų, o tolesni veiksmai derinami pagal galiojančią tvarką. Savivaldybė pabrėžia, kad šioje vietoje siekiama suderinti pagarbą istorijai ir aiškų urbanistinį sprendimą miesto centrui.

    „Iš viso buvo surasti 49 palaikai. Atlikus surastų palaikų antropologinius tyrimus, juos planuojama palaidoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, esančioje šalia Ginkūnų kapinių“, – sakė M. Antanavičius.

    Pasak savivaldybės, antžeminės dalies sutvarkymo projektinė dokumentacija jau parengta, o šiuo metu vyksta jos ekspertizė. Kai tik procedūros bus baigtos, numatoma pereiti prie rangos darbų ir realių pokyčių aikštės prieigose.

    Kas keisis Prisikėlimo aikštės prieigose?

    Sutvarkymo projekto autorius architektas Vytenis Rudokas akcentavo, kad ši miesto centro vieta yra svarbi tranzitinė pėsčiųjų zona. Jo teigimu, teritorija aptarnauja reikšmingą pėsčiųjų srautą, todėl sprendiniai orientuoti į patogų judėjimą ir aiškią erdvės struktūrą.

    Numatoma, kad bus įrengtas apie 5 metrų pločio pėsčiųjų traktas, kuris taps Aušros tako tęsiniu. Šalia jo planuojama rami poilsio erdvė su suoliukais, orientuota į katedros vaizdą, taip stiprinant reprezentacinės miesto centro dalies funkciją.

    Želdynų dalyje projektuojami žemaūgiai krūmai, gėlynai ir dekoratyviniai medžiai, tarp jų – japoniški šermukšniai. Taip pat numatoma, kad dangoms bus naudojamos tos pačios trinkelės kaip ir likusioje aikštės dalyje, siekiant vientiso architektūrinio konteksto.

    Kada prasidės darbai ir ko prašoma gyventojų?

    Savivaldybė informuoja, kad artimiausiu metu aikštės prieigose turėtų pasirodyti statybinė technika, o teritorijoje laikinai padidės triukšmas ir dulkėtumas. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius prašė gyventojų supratimo dėl neišvengiamų nepatogumų.

    „Norime bendruomenės atsiprašyti už dar vis užtvertą dalį Prisikėlimo aikštės prieigų ir norime supratimo bei palaikymo baigiamiesiems darbams, kai bus šiek tiek triukšmo ir dulkių“, – kreipėsi V. Markevičius.

    Po sutvarkymo tikimasi, kad ši vieta taps ne tik patogiu pėsčiųjų maršrutu, bet ir vizualiai aiškesne, miestui reprezentatyvesne erdve. Projekte taip pat palikta galimybė ateityje įrengti nedidelį meninį akcentą, jei tam bus pritarta.

  • Mažeikiuose su karo komendantu tariamasi, kaip ekstremalių situacijų metu apsaugoti bažnyčių ir muziejų vertybes

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko savivaldybės vadovų ir Telšių vyskupijos Mažeikių dekanato dvasininkų susitikimas su Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Mažeikių rajono karo komendantu Nerijumi Urnikiu. Pagrindinis dėmesys skirtas klausimui, kaip ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, už mobilizacijos ir priimančios šalies paramos funkcijų koordinavimą atsakinga specialistė Vilma Vaitkienė. Taip pat dalyvavo Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė ir vyriausioji specialistė Giedrė Bernatavičienė.

    Prie diskusijos prisijungė Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris bei kelių rajono parapijų dvasininkai. Aptarta, kaip praktikoje veikia karo komendantūrų sistema ir kokį vaidmenį ji gali turėti koordinuojant veiksmus krizių metu.

    Ką planuojama saugoti pirmiausia?

    Susitikime kalbėta apie bažnyčiose, muziejuose ir jų padaliniuose saugomas kilnojamąsias vertybes, kurioms ekstremalios situacijos kelia didžiausią riziką. Pabrėžta, kad svarbu iš anksto įsivertinti prioritetus, numatyti atsakingus asmenis ir suderinti veiksmų seką, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Diskusijoje iškelta ir bendruomenių įtraukimo tema, nes dalis apsaugos priemonių priklauso nuo vietos žmonių pasirengimo bei susitarimų su atsakingomis institucijomis. Aptarta, kad realus pasirengimas prasideda nuo aiškių procedūrų ir ryšio kanalų, o ne vien formalių planų.

    Ukrainos pamokos ir vietos pasirengimas

    Susitikimo metu apžvelgta, kaip kultūros paveldo apsauga organizuojama Ukrainoje karo metu, kokios priemonės pasiteisino ir kokie iššūkiai išryškėjo. Šis kontekstas įvardytas kaip aktualus planuojant veiksmus savivaldybės lygmeniu, ypač kai kalbama apie greitą vertybių apskaitą, saugojimą ir logistiką.

    Dalyviai sutarė, kad bendras tikslas yra didinti pasirengimą ir užtikrinti, jog Mažeikių krašto istorijai bei paveldui svarbūs objektai būtų apsaugoti įvairių krizių atveju. Akcentuota, kad tam reikalingas nuoseklus bendradarbiavimas tarp savivaldybės, kultūros įstaigų, religinių bendruomenių ir kariuomenės struktūrų.