CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Saulės elektrinė ant stogo ar fasado: kada privalomas statybos leidimas ir projektas saugomose teritorijose?

    Saulės elektrinė ant stogo ar fasado: kada privalomas statybos leidimas ir projektas saugomose teritorijose?

    Planuojant montuoti saulės elektrinę ant pastato fasado ar stogo, statybą leidžiančio dokumento poreikis priklauso ne tik nuo pačio įrenginio dydžio, bet ir nuo to, ar darbai laikomi esminiu statinio išvaizdos keitimu. Ypač svarbu įsivertinti, ar pastatas yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, kur taikomi griežtesni reikalavimai.

    Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 numato, kad tam tikrais atvejais įranga, tvirtinama ant fasado ar šlaitinio stogo, gali būti prilyginama esminiam išvaizdos keitimui. Tai aktualu vykdant ypatingojo ar neypatingojo statinio remonto darbus konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, taip pat kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

    Kokie parametrai laikomi reikšmingais?

    Reglamente nurodyta, kad esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomas didesnės nei 0,01 kubinio metro tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo. Praktikoje tai reiškia, kad dalis įprastų saulės elektrinės sprendinių, priklausomai nuo konstrukcijų ir tvirtinimo būdo, gali patekti į šį apibrėžimą.

    Taip pat svarbus kriterijus taikomas plokštiems stogams: jei įranga, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos iškyla daugiau kaip 1 metrą virš pastato plokščiojo stogo parapeto ir yra tvirtinamos ant stogo, toks sprendinys saugomose teritorijose gali būti vertinamas kaip esminis išvaizdos keitimas.

    Kada projektas ir leidimas tampa privalomi?

    Jei pastatas yra konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, o planuojama saulės elektrinė viršija reglamente nurodytus parametrus, projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantis dokumentas tampa privalomi. Tokiose vietovėse vertinama ne tik techninė pusė, bet ir vizualinis poveikis aplinkai bei paveldo vertingosioms savybėms.

    Todėl prieš pasirašant rangos sutartį ar užsakant įrangą, verta pasitikrinti teritorijos statusą ir planuojamo sprendinio parametrus. Kilus abejonių, saugiausia kryptis yra iš anksto suderinti sprendinius su atsakingomis institucijomis ir projektuotojais, kad vėliau netektų stabdyti darbų ar koreguoti jau įrengtos sistemos.

  • Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omane, Al Khaboura apylinkėse Al Batinos provincijoje, ekspedicijos dalyviai užfiksavo iki šiol nežinomą uolų raižinių vietą. Ant pavienių didelių riedulių ir platesnių uolienų plokštumų aptikti gerai išsilaikę piešiniai bei ženklai, galintys būti labai senos kilmės.

    Omano paveldo ir turizmo ministerija pranešė, kad objektai jau registruoti ir pradėti pirminiai tyrimai. Tyrėjai uolienų paviršiuje pastebėjo gyvūnų ir žmonių figūras bei geometrinius simbolius, kurių prasmė kol kas neatskleista.

    Pasak specialistų, raižiniai atlikti žymint, išgremžiant ir taškiniu būdu iškaldinėjant uolą, todėl matyti kruopšti technika ir ilga tokios kūrybos tradicija. Tokie vaizdiniai dažnai interpretuojami kaip kasdienybės, socialinių ryšių ir tikėjimų atspindžiai, tačiau tikslios išvados priklauso nuo datavimo ir konteksto.

    Kodėl šie radiniai svarbūs?

    Omano pusiasalis laikomas vienu svarbiausių regionų, padedančių suprasti Artimųjų Rytų priešistorę. Uolų menas čia svarbus tuo, kad daug senųjų bendruomenių nepaliko rašto, o raižiniai tampa vienu iš nedaugelio būdų atsekti simbolinį mąstymą ir komunikaciją.

    Archeologai pabrėžia, kad uolų piešiniai skiriasi nuo įprastų radinių, tokių kaip keramika ar įrankiai, nes leidžia pažvelgti į idėjas ir ženklų sistemas. Būtent dėl to geometriniai motyvai kelia daugiausia klausimų, nes jų funkcija gali būti ritualinė, informacinė arba susijusi su teritorijos žymėjimu.

    Ką mokslininkai darys toliau?

    Omano institucijos skelbia, kad darbai bus tęsiami: planuojama išsami dokumentacija, konservavimas ir detalesnė analizė. Svarbiausi uždaviniai yra nustatyti raižinių chronologiją ir įvertinti galimus ryšius su kitomis žinomomis vietomis regione.

    Ne mažiau svarbi ir apsauga, nes net sausame dykumų klimate uolienų paviršių veikia erozija, temperatūrų svyravimai bei vėjas. Specialistai sieks užtikrinti, kad vietovė būtų apsaugota nuo aplinkos poveikio ir galimos žmogaus veiklos, kuri dažnai tampa papildoma grėsme tokiems objektams.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajono savivaldybė paskirstė 50 tūkst. eurų Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo programos lėšų. Jos bus skiriamos tiek konkretiems tvarkybos darbams, tiek projektavimo paslaugoms objektams savivaldybės teritorijoje ir Kėdainių senamiesčio dalyje.

    Pasak savivaldybės, programos tikslas – prisidėti prie rajono kultūros paveldo išsaugojimo, tvarkybos ir istorinės aplinkos puoselėjimo. Tokios savivaldybių paramos priemonės dažnai tampa būtinu pradiniu finansavimo šaltiniu, leidžiančiu parengti projektus ar pradėti neatidėliotinus darbus.

    Didžiausia suma – stogui senamiestyje

    Didžiausia skirta suma – 15 549,67 euro – numatyta kultūros paveldo statinio Didžioji g. 8-1 ir Didžioji g. 8-2 Kėdainiuose stogo keitimo darbams. Savivaldybės teigimu, stogo tvarkymas dažnai laikomas kritiniu, nes nuo jo būklės tiesiogiai priklauso pastato apsauga nuo drėgmės ir tolesnio nykimo.

    Finansavimas taip pat nukreiptas į kelis dvarų paveldo objektus, kur numatomi tiek realūs tvarkybos darbai, tiek projektavimo etapas. Pastarasis svarbus dėl paveldo objektams taikomų reikalavimų, kai darbai turi būti pagrįsti parengtais sprendiniais ir suderinti nustatyta tvarka.

    Dvarų objektams – tvarkybos ir projektavimo darbai

    Programos lėšomis bus prisidedama prie Lipliūnų, Kalnaberžės ir Dotnuvos dvarų objektų išsaugojimo. Numatyta 3 450,33 euro Lipliūnų dvaro sodybos fragmentų rūmų paveldo tvarkybos darbams.

    Kalnaberžės dvaro sodybai skiriamos kelios atskiros sumos projektavimui: 8 500 eurų kluono paveldo tvarkybos projekto parengimui, 10 000 eurų arklidės vietos paveldo tvarkybos projekto parengimui ir 8 000 eurų tvarto paveldo tvarkybos projekto parengimui. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pirmosios bandymų stoties paveldo tvarkybos projekto parengimui skiriama 4 500 eurų.

    Kaip vertintos paraiškos

    Visas paraiškas vertino speciali komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokia tvarka savivaldybėse paprastai taikoma siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos pagal nustatytus kriterijus, įvertinus darbų būtinumą ir objektų būklę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad parama skirta ne tik paveldo statinių atnaujinimui, bet ir projektavimo etapui, be kurio dalis darbų negalėtų startuoti. Tikimasi, kad suplanuotos investicijos prisidės prie paveldo išsaugojimo ir Kėdainių senamiesčio istorinės aplinkos kokybės gerinimo.

  • Pagėgių savivaldybė paskirstė finansavimą religinėms bendruomenėms: kam skirta, o kam ne

    Pagėgių savivaldybė paskirstė finansavimą religinėms bendruomenėms: kam skirta, o kam ne

    Pagėgių savivaldybėje patvirtintas šių metų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų finansavimo konkurso lėšų paskirstymas. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metais gegužės 18 dieną pasirašytu potvarkiu M1-132.

    Potvarkiu numatyta, kokioms paraiškoms skiriamas dalinis ar visas prašytas finansavimas, o kurios šįkart lieka be paramos. Savivaldybės skiriamos lėšos dažniausiai naudojamos praktiniams poreikiams: pastatų priežiūrai, tvarkybos darbams ar įrangai įsigyti.

    Kam skirta didžiausia suma?

    Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo parapijai skirta 800 eurų. Parama numatyta liturginių priemonių laikymui reikalingos pakabinamos spintos ir rašomojo stalo su stalčiais įsigijimo kompensavimui.

    Rukų evangelikų liuteronų parapija prašė 5 005,60 euro, tačiau jai skirta 2 000 eurų. Tai reiškia, kad paraiška įvertinta teigiamai, bet numatytas mažesnis finansavimo intensyvumas nei prašyta.

    Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijai skirta 1 700 eurų, nors prašyta 4 938,48 euro. Lėšos numatytos maldos namų ir jų priklausinių išlaikymo išlaidų kompensavimui.

    Kas liko be paramos?

    Žukų evangelikų liuteronų parapijai skirta visa prašyta suma – 500 eurų. Ji skirta klebonijos balkono grindų tvarkybos darbams.

    Tuo metu Vilkyškių Šv. Onos parapijos paraiška dėl kondicionierių įrengimo šįkart finansavimo negavo. Paraiškoje buvo prašoma 2 802,36 euro, tačiau skirta suma nurodyta 0 eurų.

    Tokie konkursai savivaldybėse paprastai vertinami pagal nustatytus kriterijus, įskaitant paraiškos pagrįstumą, viešąją naudą ir lėšų poreikio realumą. Galutinis paskirstymas taip pat priklauso nuo bendro konkurso biudžeto ir pateiktų paraiškų skaičiaus.

  • Mažiau žinomas Książ „giminaitis“: Roztokos pilis 450 metų priklausė Hochbergams ir vilioja turistus

    Mažiau žinomas Książ „giminaitis“: Roztokos pilis 450 metų priklausė Hochbergams ir vilioja turistus

    Roztokoje, Žemutinėje Silezijoje, dar XIV amžiuje stovėjo vandens pilis, apsupta gynybinio griovio. XV amžiaus pabaigoje valda perėjo Hochbergų giminei, kuri regione išgarsėjo ir Książ rezidencija, o Roztokos pilis ilgainiui tapo viena seniausių jų valdų.

    XVI amžiuje ankstyvesnė tvirtovė buvo perstatyta renesanso dvasia ir, kaip nurodoma istoriniuose aprašymuose, ją sudarė du mūriniai gyvenamieji korpusai, apsupti vandens. Nors Roztokos giminės šaka 1650 metais išnyko, nuosavybė išliko Hochbergų rankose testamentiniu pagrindu ir buvo prijungta prie Książ valdų.

    Baroko pėdsakai ir karališkas vizitas

    Didelė permaina įvyko 1720–1725 metais, kai rezidencija perstatyta baroko stiliumi. Iš to laikotarpio iki šiol minimi reprezentaciniai interjerai, ypač puošni salė su tapybos dekoru, taip pat prancūziško tipo sodas, formuotas pagal tuometines aristokratų madas.

    Šaltiniuose pažymima, kad 1745 metais vieta sužavėjo Prūsijos karalių Frydrichą II, o vizitas apipintas pasakojimu, jog jis nakvojo palapinėje po atviru dangumi. Tokios istorijos dažnai tampa papildomu masalu keliautojams, tačiau pati aplinka ir šiandien leidžia suprasti, kodėl rezidencija galėjo palikti įspūdį.

    Neorenesanso klestėjimas ir įtakingi svečiai

    Ryškiausias Roztokos pilies klestėjimo etapas siejamas su XIX amžiaus 8 dešimtmečiu, kai Hansas Heinrichas XIV Bolko von Hochbergas inicijavo plataus masto rekonstrukciją. Pastatas įgavo neorenesanso bruožų, o viduje atsirado reprezentacinės erdvės, tarp jų ir vadinamasis piano nobile, skirtas priėmimams bei muzikai.

    Interjeruose minimi gobelenai, medžio apdaila, lipdybos dekoras ir tapyba, o fasadą papildė herbų kartūšai. Rezidencijos prestižą rodo ir aukšto rango vizitai: 1890 metais čia viešėjo Austrijos–Vengrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, o 1926 metais atvyko ir princas Augustas von Hohenzollernas.

    Nuo pokario nuosmukio iki turizmo ir filmavimų

    Po 1945 metų Roztokos pilis tapo valstybės nuosavybe ir, kaip nutiko daugeliui istorinių rezidencijų regione, pamažu nyko. Nuo 1990 metų ji priklausė vietos savivaldybei, o pastaraisiais metais objektas yra privačiose rankose, tačiau išlieka pasiekiamas turistams.

    Vienas didžiausių traukos elementų yra gerai išsilaikęs prancūziškas sodas su garbės kiemu, oranžerijomis ir sezoninėmis gėlynų kompozicijomis. Už jo driekiasi XIX amžiuje suformuotas angliško tipo kraštovaizdžio parkas, kurio struktūroje išliko ir senosios hidrotechninės sistemos pėdsakai, kadaise maitinę pilies gynybinį griovį.

    Pastaruoju metu rezidencija vis dažniau minima ir kaip filmavimo aikštelė: jos erdvės pasitelkiamos istorinių projektų scenografijai, o tai didina susidomėjimą vieta tarp keliautojų. Roztokos pilis šiandien pristatoma kaip ramesnė alternatyva garsiajam Książ, leidžianti pamatyti, kaip per kelis šimtmečius vienoje vietoje keitėsi architektūros stiliai ir aristokratų gyvenimo būdas.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.

  • Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakuose susirinko Šv. Jokūbo kelio savivaldybės: aptarė plėtrą ir naujus objektus maršrute

    Trakų Pusiasalio pilyje gegužės 15 dieną įvyko Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos narių visuotinis eilinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Susitikime buvo aptarti kasdieniai asociacijos veiklos klausimai, pristatytos veiklos bei finansinės ataskaitos. Taip pat svarstyti organizaciniai sprendimai, susiję su maršruto koordinavimu ir bendru savivaldybių įsitraukimu.

    Didelė dalis diskusijų skirta Šv. Jokūbo kelio plėtros galimybėms Lietuvoje. Šis tarptautinis kultūros ir piligrimystės maršrutas jungia skirtingas Europos valstybes, o jo patrauklumą stiprina aiškiai sužymėta infrastruktūra ir į maršrutą įtraukti paveldo objektai.

    Susirinkimo metu akcentuota, kad didesnis maršruto žinomumas gali paskatinti ir vietos turizmą, ypač ne sezono metu. Savivaldybėms tai reiškia poreikį derinti informacijos sklaidą, ženklinimą ir lankytojams aktualią paslaugų pasiūlą.

    Diskutuota ir apie naujų objektų įtraukimą į Šv. Jokūbo kelią, siekiant praplėsti lankytinų vietų spektrą. Tarp siūlymų nuskambėjo idėja į maršrutą įtraukti Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspoziciją.

  • Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Tarptautinė muziejų diena Ignalinoje: meras dėkoja muziejininkams už krašto atminties saugojimą

    Minint Tarptautinę muziejų dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pasveikino Ignalinos krašto muziejaus kolektyvą ir padėkojo už darbą, saugant regiono istoriją, kultūrą bei atmintį.

    Pasak mero, muziejininkų darbas neapsiriboja eksponatų ar archyvų priežiūra. Jis pabrėžė, kad muziejai padeda praeities vertybes paversti gyvu dabarties pasakojimu, kuris skatina pažinimą ir stiprina ryšį tarp kartų.

    Muziejai kaip gyvas pasakojimas

    Mero sveikinime akcentuota, kad muziejai svarbūs ne tik kaip saugyklos, bet ir kaip vietos, kuriose kuriamas bendruomenės dialogas. Edukacijos, parodos ir susitikimai padeda lankytojams geriau suprasti krašto tapatybę ir kintančią kasdienybę.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima daugelyje šalių, o muziejai šia proga dažnai kviečia lankytojus į specialius renginius, temines ekskursijas ar edukacines veiklas. Tai proga priminti, kad kultūros paveldas išlieka aktualus tada, kai yra pasakojamas, aiškinamas ir patiriamas.

    Linkėjimai muziejininkams ir lankytojams

    Laimutis Ragaišis muziejininkams palinkėjo, kad muziejams nepritrūktų smalsių lankytojų, prasmingų atradimų, kūrybinių idėjų ir įvertinimo. Anot jo, muziejų veikla yra reikšminga visai bendruomenei, nes prisideda prie švietimo ir kultūrinio sąmoningumo.

    „Jūsų darbas – tai ne tik rūpestis eksponatais ar archyvais, bet ir įkvėpimas, pažinimas bei ryšys tarp kartų“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.