CP v2

Tag: Kultūros paveldas

  • Skaidrūs informaciniai stendai Zarasuose ir Stelmužėje primins „Aušros“ vilą ir dvaro istoriją

    Skaidrūs informaciniai stendai Zarasuose ir Stelmužėje primins „Aušros“ vilą ir dvaro istoriją

    Gegužės 11 dieną Zarasuose ir Stelmužėje įrengti nauji skaidrūs informaciniai stendai, kviečiantys pažinti vietos istoriją pačiose autentiškose jos erdvėse. Stendai skirti tiek gyventojams, tiek turistams, norintiems greitai ir aiškiai suprasti, kas čia buvo ir kuo vieta reikšminga.

    Zarasuose stendas pastatytas Dariaus ir Girėno gatvėje, ties vieta, kur prieš karą stovėjo Zarasų apskrities savivaldybei priklausiusi „Aušros“ vila. Informacija stende primena, kad pastatas buvo suprojektuotas architekto Felikso Bielinskio ir iškilo 1935 metais.

    Šis objektas buvo planuotas kaip nuomojama vasarvietė poilsiautojams, atvykstantiems į Zarasų kraštą iš įvairių Lietuvos vietų. Greta vilos buvo įrengtas parkas, poilsio zonos, pavėsinės bei paplūdimys, tačiau pastato istorija nutrūko greitai, nes Antrojo pasaulinio karo metais vila sudegė.

    Stelmužėje antrasis skaidrus informacinis stendas pastatytas Ąžuolo gatvėje, ties įvažiavimu į gyvenvietę. Jame lankytojai gali susipažinti su Stelmužės vietovės raida ir pamatyti, kaip kadaise atrodė Stelmužės dvaro rūmai.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokie stendai yra praktiškas kultūros paveldo pažinimo būdas, padedantis istorinę informaciją perkelti iš archyvų į viešąsias erdves. Vaizdinę ir tekstinę medžiagą abiem stendams parengė iš Zarasų kilęs istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.

    Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami stabtelėti, perskaityti pateikiamą informaciją ir pažvelgti į Zarasų bei Stelmužės vietas kaip į gyvą istorijos žemėlapį. Tokie sprendimai ypač svarbūs ten, kur patys pastatai neišliko, bet jų atmintis tebėra bendruomenės tapatybės dalis.

  • Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Bendradarbiavimas, virtęs konkrečiu darbu

    Pagėgių savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimas, pradėtas sutartimi per Tilžės akto dienos minėjimą, pereina iš deklaracijų į apčiuopiamus rezultatus. Vienas jų – Klaipėdos universiteto leidykloje pasirodęs straipsnių rinkinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“.

    Vasario 23 dieną Pagėgiuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo vicemerė Aušra Zongailienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė. Su Klaipėdos universiteto atstovais aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti regiono kultūrinę atmintį ir įtraukti bendruomenę.

    Ką apima rinkinys apie Prūsijos atmintį

    Leidinys parengtas remiantis Pagėgiuose vykusios mokslinės konferencijos pranešimais, skirtais Prūsijos 500-ųjų metinių paminėjimui. Straipsniuose analizuojama, kaip formuojasi istorinė atmintis, kaip saugomas ir interpretuojamas kultūros paveldas, kokią reikšmę šios temos turi šiandienos visuomenei.

    Toks rinkinys aktualus ne vien akademinei bendruomenei: Mažosios Lietuvos kontekstas vis dažniau aptariamas per tapatybės, paveldo apsaugos, muziejinės veiklos ir švietimo prizmę. Regionams tai svarbu ir praktiškai, nes tyrimai gali tapti pagrindu parodoms, edukacijoms, kultūros maršrutams bei naujoms atminties įprasminimo iniciatyvoms.

    Kas rengė ir kur rasti leidinį

    Mokslo straipsnių rinkinį sudarė prof. emeritas habil. dr. Domas Kaunas ir doc. dr. Silva Pocytė, leidinį parengė habil. dr. Ona Aleknavičienė. Leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybė.

    Knyga prieinama Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Savivaldybė teigia ir toliau sieksianti skatinti mokslo, kultūros įstaigų ir bendruomenės bendradarbiavimą, kad Mažosios Lietuvos istorinis paveldas būtų geriau pažįstamas ir suprantamas.

  • Vilkija mini 600 metų: naujoje knygoje – nuo Vytauto laiško iki šiandienos miesto atgimimo

    Atnaujintuose Vilkijos kultūros namuose pristatyta knyga Vilkija, skirta vienam seniausių Panemunės miestų ir jo istorijai įamžinti. Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, vietos bendruomenė, kultūros ir istorijos puoselėtojai bei Vilkijos gimnazijos mokiniai.

    Knygą rengė sudarytoja doc. dr. Inga Daugirdė, istorijos tyrinėtojai Algimantas Daugirdas ir Benediktas Laimutis Marma, taip pat Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkai Rūta Černiauskienė ir Žilvinas Rinkšelis. Leidinyje remiamasi archyvine medžiaga, istoriniais šaltiniais ir vietos atminties pasakojimais.

    Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad tokie leidiniai stiprina bendruomenės ryšį su savo kraštu ir padeda saugoti vietos tapatybę. Pasak jos, knyga gali tapti ne tik istorijos santrauka, bet ir asmenišku atradimu tiems, kurie joje atpažins pavardes, vietovardžius ar šeimos istorijų fragmentus.

    „Vartydami šią knygą žmonės atras ne tik Vilkijos istoriją, bet galbūt ir pažįstamas pavardes, vietas ar dar negirdėtas krašto istorijas. Tai leidinys, padedantis išsaugoti mūsų atmintį ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vilkijos vardas šaltiniuose

    Leidinyje plačiai pristatoma Vilkijos susiformavimo ir raidos istorija, legendomis apipinta praeitis bei miestelio žmonių vaidmuo skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Daug dėmesio skiriama laikotarpiams, kai krašto gyvenimą formavo karai, sukilimai, knygnešystė ir rezistencija.

    Vienu svarbiausių istorinių atskaitos taškų įvardijamas 1426 metais gegužės 3 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas kryžiuočių ordinui. Jame Vilkijos vardas minimas kaip faktas, leidžiantis aiškiau datuoti miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose ir susieti jį su platesniu regiono istoriniu kontekstu.

    Miesto atgimimas XXI amžiuje

    Knygoje apžvelgiami ir šiuolaikiniai Vilkijos pokyčiai, siejami su nuosekliomis investicijomis į viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais Kauno rajone daug dėmesio skiriama miestelių viešosioms erdvėms, švietimo ir kultūros įstaigoms, o tai tiesiogiai veikia ir vietos patrauklumą gyventojams.

    Leidinyje išskiriami darbai, kurie miestui suteikė naują impulsą: atnaujinti Vilkijos gimnazijos, pirminės sveikatos priežiūros ir kultūros namų pastatai, moderninta aplinka. Miestelis taip pat siejamas su Panemunės turizmo trauka, kur svarbūs ir kraštovaizdžio, ir kultūros paveldo elementai.

    Pasak renginio dalyvių, tokios knygos tampa ilgalaike investicija į vietos istorijos pažinimą. Leidinys gali būti aktualus ne tik vilkijiečiams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos regionų raida, Panemunės kultūriniu paveldu bei miestelių istorijų išsaugojimu.

  • Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Gegužės 14 dieną planuojama oficialiai atverti Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Atidarymo ceremonija numatyta 15 valandą, joje turėtų dalyvauti savivaldybės atstovai, rangovai ir prie projekto prisidėję partneriai.

    Užbaigus rekonstrukciją, po daugelio metų atkurtas susisiekimas tarp Drevernos ir Svencelės kaimų. Atnaujintu tiltu galės judėti pėstieji, dviratininkai ir lengvieji automobiliai, todėl maršrutas tampa patogesnis tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems į pajūrį.

    Kas pasikeitė po rekonstrukcijos?

    Tvarkant objektą daug dėmesio skirta autentiškumui ir paveldo reikalavimams: siekta išsaugoti tilto architektūrines bei inžinerines vertingąsias savybes. Tokia kryptis leidžia tiltą naudoti kasdienėms reikmėms, kartu išlaikant jo istorinį charakterį.

    Bendros investicijos į projektą, įskaitant Kultūros ministerijos prisidėjimą, nurodomos siekiančios beveik 1 200 000 eurų. Rekonstrukcijos darbai apėmė ne tik konstrukcijų atnaujinimą, bet ir sprendimus, užtikrinančius saugesnį eismą bei ilgaamžiškumą.

    Kodėl Jokšų tiltas toks svarbus?

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų, tačiau didelė jų dalis sunyko arba buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kuriose vietose iki šiol galima pamatyti tik buvusių tiltų atramų liekanas.

    Jokšų tiltas išsiskiria tuo, kad jis išliko ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dėl to rekonstrukcija vertinama ne tik kaip infrastruktūros atnaujinimas, bet ir kaip praktinis žingsnis išsaugant veikiančią regiono paveldo dalį.

  • Viekšnių vaistinės muziejaus fasadas atnaujinamas: kokie darbai numatyti ir kas juos finansuoja

    Viekšniuose pradėti Viekšnių vaistinės muziejaus pastato fasado tvarkybos darbai. Savivaldybė skelbia, kad šis etapas skirtas išsaugoti kultūros paveldo objektą ir pagerinti jo išorinę būklę.

    Planuojama atnaujinti pastato išorę kompleksiškai: perdažyti fasadą, pakeisti ar suremontuoti susidėvėjusias fasado lentas. Taip pat numatyta sutvarkyti medines architektūrines detales, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas.

    Didesnis dėmesys bus skiriamas langams, durims ir langinėms: jos bus remontuojamos ir perdažomos, tvarkomi vyriai bei kitos tvirtinimo dalys. Pasak projekto vykdytojų, tai turėtų padėti apsaugoti medieną nuo drėgmės ir spartesnio nusidėvėjimo.

    Mažeikių rajono savivaldybė nurodo, kad darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir pačiai konstrukcijų apsaugai. Sutvarkytas fasadas turėtų prisidėti prie patrauklesnės muziejaus aplinkos lankytojams ir vietos bendruomenei.

    Projektas finansuojamas Mažeikių rajono savivaldybės ir bendrovės „ORLEN Lietuva“ lėšomis. Rangos darbus atlieka UAB „Telšių meistras“.

  • Projektas Trakuose ir Gižycke: rekonstruojamas kelias į Užutrakio dvarą, daugiau prieigos visiems

    Projektas Trakuose ir Gižycke: rekonstruojamas kelias į Užutrakio dvarą, daugiau prieigos visiems

    Trakų rajono ir Gižycko savivaldybės įgyvendina tarptautinį projektą „Istorija ir kultūra – prieinamumas be sienų“, kuriuo siekiama, kad kultūros paveldo vietos būtų patogiau pasiekiamos visiems lankytojams. Projektas pereina į praktinių darbų etapą, o Trakuose jau matomi pirmieji pokyčiai.

    Viena svarbiausių veiklų Trakų rajone – kelio į Užutrakio dvarą rekonstravimas. Planuojama atnaujinti 0,98 kilometro ilgio atkarpą, kuri veda į vieną žinomiausių regiono kultūros paveldo objektų ir lankytojų traukos vietų.

    Darbus vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“, o statybos pradėtos kovo mėnesį. Numatoma, kad rekonstrukcija bus baigta 2026 metais rugsėjį, o atnaujinta infrastruktūra turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti patogumą atvykstantiems į Užutrakio dvarą.

    Projekte pabrėžiama prieinamumo tema, kuri tampa vis aktualesnė dėl demografinių pokyčių: visuomenės senėjimo ir augančio specialių poreikių turinčių žmonių skaičiaus. Tikslas – mažinti fizinius ir informacinius barjerus, kad paveldo objektų lankymas būtų saugesnis ir patogesnis įvairioms grupėms.

    Pokyčiai numatyti ir Lenkijoje

    Gižycke taip pat planuojami konkrečiai apčiuopiami darbai: ketinama atnaujinti ir lankytojams pritaikyti Boyen tvirtovės Artilerijos dirbtuves bei įsigyti reikalingą įrangą. Tokie sprendimai turėtų prisidėti prie platesnio paveldo objektų pritaikymo ir turizmo paslaugų kokybės.

    Numatoma, kad projekto metu bus stiprinamas ir informacijos prieinamumas: planuojama įrengti informacines lentas, kuriose pateikiama informacija būtų pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiais. Taip pat suplanuoti tarptautiniai renginiai, skirti bendradarbiavimui ir gerosios praktikos sklaidai.

    Terminai ir finansavimas

    Skelbiama, kad projektas įgyvendinamas 2025 metais birželio–2027 metais gegužės laikotarpiu. Per šį laiką planuojama parengti galimybių studiją apie turizmo vietų pritaikymą socialiai pažeidžiamoms grupėms ir įgyvendinti numatytas infrastruktūros bei informavimo priemones.

    Bendras projekto biudžetas siekia 1 988 761,24 euro. Trakų rajono savivaldybei tenkanti investicijų dalis – 1 460 371,24 euro, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 1 168 296,99 euro, o savivaldybės biudžeto lėšos – 292 074,25 euro.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą ir iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Zarasai planuoja aplinkkelį ir naują centrą: ką tai pakeis mieste ir kurorto ambicijose?

    Zarasai planuoja aplinkkelį ir naują centrą: ką tai pakeis mieste ir kurorto ambicijose?

    Laikraščio „Lietuvos rytas“ 2026 metais balandžio 24–29 dienomis numeryje rubrikoje „Miestų virsmas“ apžvelgiami Zarasų pokyčiai ir projektai, kurie, savivaldybės teigimu, turėtų formuoti kitą miesto raidos etapą. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama susisiekimui, viešosioms erdvėms ir turizmo infrastruktūrai, kurią Zarasai sieja su kurortinės krypties stiprinimu.

    Vienas ryškiausių akcentų – planuojamas Zarasų aplinkkelis, kurio tikslas būtų iš miesto centro iškelti sunkiasvorio transporto srautus. Tokie projektai paprastai siejami su mažesniu triukšmu, tarša ir eismo saugumo rizikomis centrinėse gatvėse, o kartu atveria daugiau galimybių pėstiesiems ir poilsiautojams patrauklesnei aplinkai.

    Susisiekimas ir gyvenimo kokybė

    Tranzito mažinimas mažesniuose miestuose dažnai tampa praktiniu klausimu: kaip suderinti regioninį transportą ir kasdienį gyventojų gyvenimą, ypač ten, kur miesto centras sutampa su pagrindiniais maršrutais. Zarasų atveju aplinkkelio idėja pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti sunkvežimių srautus ir sudaryti prielaidas ramesniam centrui, orientuotam į poilsį bei paslaugas.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad tokie infrastruktūros pokyčiai reikšmingi ne tik vairuotojams ar verslui, bet ir miesto įvaizdžiui. Jei centrinės erdvės tampa mažiau priklausomos nuo tranzito, paprasčiau planuoti želdynus, pėsčiųjų maršrutus, renginių zonas ir turizmo paslaugų plėtrą.

    Projektai prie Zarasaičio ežero

    Dar vienas svarbus planas – prie Zarasaičio ežero numatomas Laisvalaikio ir sveikatingumo centras. Straipsnyje jis pristatomas kaip objektas, kuris galėtų papildyti miesto pasiūlą sporto, aktyvaus laisvalaikio ir sveikatingumo paslaugomis bei pritraukti daugiau lankytojų ne tik vasaros sezonu.

    Tokio tipo centrai regionuose dažnai vertinami ir kaip būdas prailginti turistinį laikotarpį, kai paslaugos aktualios rudenį ar žiemą. Kartu tai gali stiprinti vietos verslų ekosistemą, nes augant lankytojų srautams didėja paklausa apgyvendinimui, maitinimui ir pramogoms.

    Paveldas kaip miesto tapatybės dalis

    „Lietuvos rytas“ publikacijoje taip pat akcentuojamas Zarasų krašto kultūros paveldas ir pastangos išlaikyti autentišką regiono charakterį. Minimi atgimstantys ir tvarkomi dvarai bei istoriniai objektai, kurie gali tapti ne tik vietos bendruomenės pasididžiavimu, bet ir turistiniais traukos taškais.

    Antazavės, Vasaknų, Kamariškių dvarai ir Stelmužės paveldo objektai pristatomi kaip reikšminga krašto identiteto dalis, kuri, derinama su naujais infrastruktūros sprendimais, kuria platesnę Zarasų raidos kryptį. Savivaldybės teigimu, tikslas – miestas, kuriame dera ramesnis eismas, gamtinės erdvės, kultūra ir paslaugos, orientuotos į poilsį.

    Tekste taip pat nurodoma, kad informacija pateikiama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, o skaitytojai kviečiami susipažinti su išsamia publikacija „Lietuvos rytas“ numeryje.

  • Stambulas keičia prabangos taisykles: ką keliautojai atranda tarp rūmų, hamamo ir dizaino

    Stambulas keičia prabangos taisykles: ką keliautojai atranda tarp rūmų, hamamo ir dizaino

    Stambulas pastaraisiais metais vis aiškiau perbraižo prabangaus turizmo žemėlapį: vietoj vien tik brangių viešbučių ar privačių pervežimų miestas siūlo patirtis, kurios remiasi Osmanų imperijos paveldu ir šiuolaikiniu dizainu. Kelionių industrijoje tai atitinka augančią tendenciją, kai keliautojai vertina autentiškumą, istoriją ir išskirtinumą viename.

    Ši kryptis ypač ryški Nişantaşı rajone, kur veikia juvelyrikos meistrai, kuriantys dirbinius, įkvėptus istorinių motyvų ir tradicinių technologijų. Prabangos samprata čia persikelia nuo vien kainos prie meistrystės ir istorijos, o individualiai kuriami papuošalai tampa ne tik daiktu, bet ir pasakojimu.

    Imperinis paveldas išlieka ir palei Bosforą, kur istorinės rezidencijos pritaikomos šiuolaikinei svetingumo kultūrai. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Çırağan Palace Kempinski“, įsikūręs buvusio sultono rūmuose ir prabangą grindžiantis architektūros autentika, vaizdais į sąsiaurį bei aukšto lygio aptarnavimo standartais.

    Stambule atgimsta ir istorinės maudynių tradicijos, kurios šiandien pristatomos kaip aukštos kokybės gerovės paslaugos. XVI amžiaus „Zeyrek Çinili Hamam“ lankytojams siūlo restauruotą hamamo patirtį, kurioje svarbus ne tik ritualas, bet ir aplinka, įtraukianti atkurtas erdves bei istorinius sluoksnius.

    Kartu miestas stiprina ir kultūrinės prabangos idėją, kai patirtis papildoma šiuolaikiniu menu ir kruopščiai kuruojamomis erdvėmis. Tokios investicijos į paveldą ir jo pritaikymą turizmui padeda Stambului konkuruoti su tradicinėmis Europos prabangos kryptimis, siūlant kelionę, kurioje istorija tampa pagrindiniu komforto elementu.

  • Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Nemokama ekskursija Kelmėje: klasicizmo ženklai Kelmės krašte ir netikėtos jų istorijos

    Kelmės krašto muziejus kviečia lankytojus į nemokamą ekskursiją Klasicizmo ženklai Kelmės krašte. Tai proga iš arčiau pamatyti, kaip klasicizmo idėjos atsispindėjo vietos architektūroje ir viešosiose erdvėse.

    Muziejus skelbia, kad ekskursijoje bus pasakojama ne tik apie ryškiausius objektus, bet ir apie mažiau pastebimus klasicizmo bruožus, kuriuos kasdien praeiname net nesusimąstydami. Dalyvių laukia aiškiai pateiktas kontekstas, padedantis suprasti laikmečio estetiką ir jos poveikį kraštui.

    Klasicizmas Lietuvoje ypač siejamas su XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus kultūriniais virsmais, kai architektūroje išryškėjo saikingos formos, simetrija ir antikos įkvėpti motyvai. Tokie ženklai dažnai atsiskleidžia pastatų proporcijose, fasadų ritmikoje ir dekorui pasirinktose detalėse.

    Pasak muziejaus, ekskursija pritaikyta tiek pirmą kartą su klasicizmu susipažįstantiems, tiek norintiems pagilinti žinias apie Kelmės krašto paveldą. Praktinis pasivaikščiojimo formatas leidžia lengviau susieti istoriją su konkrečiomis vietomis ir jų likimais.

    Norintiems dalyvauti patariama sekti Kelmės krašto muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko ir susitikimo vietos. Nemokamos ekskursijos dažnai pritraukia daugiau norinčių, todėl verta atvykti kiek anksčiau.

  • Siesikų pilyje finišuoja reta XVII a. sienų tapyba: ką restauratoriai atidengė po sluoksniais

    Ukmergės rajone esančioje Siesikų pilyje prasidėjo baigiamasis vieno ryškiausių pastarųjų metų paveldo darbų etapas – restauruojama itin reta XVII amžiaus sienų tapyba. Specialistai ją vertina kaip išskirtinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

    Siesikų pilis laikoma renesanso architektūros perlu, o antrajame aukšte išlikęs sienų dekoras neturi artimų analogų šalyje. Restauruojami alegoriniai ir mitologiniai siužetai bei prabangių audinių imitacijos, būdingos to meto reprezentacinėms erdvėms.

    Kas daro šią tapybą išskirtinę?

    Restauratoriai pabrėžia, kad tokio masto ir tematikos tapybos pavyzdžių Lietuvoje yra labai nedaug. Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu buvo įprasta dekoruoti dideles sienų plokštumas, o meistriškas dažymas neretai mėgdžiojo brangias medžiagas, raštus ir tekstūras.

    Atliekant tyrimus nustatyta, kad dalis siužetų siejasi su tuo metu Europoje paplitusia ikonografija. Kompozicijose atpažįstami ryšiai su Vakarų Europos grafikos tradicija, o motyvai sietini su Hendriko Golcijaus, Antonio Tempestos ir Johano Wilhelmo Bauro kūryba.

    Kokios būklės buvo sienos?

    Iki darbų pradžios tapybos būklė buvo prasta: ją veikė ilgametė pastato eksploatacija, pertvarkymai ir ankstesniais dešimtmečiais fiksuota avarinė statinio būklė. Dėl to autentiškas tinkas vietomis buvo atšokęs nuo mūro, o dažų sluoksnis tapo trapus ir lengvai pažeidžiamas.

    Nuo 2024 metų vykdomi konservavimo ir restauravimo darbai leido sutvirtinti tinką, stabilizuoti tapybos sluoksnį ir sustabdyti irimo procesus. Baigiamajame etape daug dėmesio skiriama kruopščiam pažeidimų tvarkymui, kad dekoras būtų išsaugotas ilgam ir būtų aiškiau skaitomas lankytojams.

    Kas įgyvendina projektą ir kas bus toliau?

    Projektas vykdomas pagal kultūros ministro patvirtintą Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2023–2025 metų programą. Užsakovas yra BĮ Kultūros infrastruktūros centras, rangovas – UAB „Opus optimum“, o prie įgyvendinimo taip pat prisideda Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kraštotyros muziejus.

    Planuojama, kad visas projektas bus galutinai užbaigtas 2026 metais. Užbaigus restauravimą, pilyje turėtų pagerėti sąlygos ekskursijoms, parodoms, edukacijoms ir renginiams, o atnaujintas XVII amžiaus dekoras taps svarbia traukos ir pažinimo dalimi.