Tag: Laukiniai gyvūnai

  • Žiemą sutikote ežį? Specialistai paaiškina, kada jo neliesti, o kada skubiai padėti

  • Brazilijoje mikroplastikai aptikti 43 iš 47 laukinių gyvūnų kraujyje – net 65 km nuo žmonių

    Mikroplastikai aptikti net ir atokiose vietovėse gyvenančių laukinių gyvūnų kraujyje – Brazilijoje jų rasta daugumoje tirtų tapyrų ir didžiųjų skruzdėdų.

    Mokslininkai ištyrė 47 laukinius gyvūnus ir mikroplastikų dalelių aptiko 43 jų kraujyje, o dalis gyvūnų gyveno daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios žmonių veiklos, rašo „ZME Science“.

    GPS siųstuvais sekdami gyvūnų judėjimą tyrėjai pastebėjo aiškią tendenciją: kuo arčiau gyvūnų buveinės buvo keliai, ūkiai, gyvenvietės ar kiti infrastruktūros objektai, tuo daugiau plastiko dalelių fiksuota kraujyje.

    Tyrimas rodo, kad mikroplastikai nėra vien miestų ar pramonės zonų problema – jie pasiekia ir teritorijas, kurios laikomos vienomis mažiausiai paliestų žmogaus veiklos.

    Kas ištirta ir ką rado laboratorijoje

    Tyrėjai analizavo 26 žemumų tapyrus ir 21 didžiąją skruzdėdą trijuose Brazilijos regionuose: Amazonės atogrąžų miškuose, Serrado savanose ir Pantanalio pelkėse.

    Kraujo mėginiai buvo surinkti 2021–2022 metais, gyvūnus stebint per veikiančias gamtosaugos programas. Laboratorijoje mikroplastikų dalelėms identifikuoti taikyta Ramano spektroskopija – metodas, leidžiantis atpažinti medžiagas pagal tai, kaip jos sklaido lazerio šviesą.

    Iš viso mėginiuose identifikuota 2 815 mikroplastiko dalelių. Vidutinė koncentracija siekė 73,8 dalelės mililitre kraujo, tačiau svyravimai buvo labai dideli – vieno gyvūno kraujyje nustatyta daugiau nei 1 200 dalelių mililitre.

    Tapyrų kraujyje vidutiniškai fiksuota 98,9 dalelės mililitre, o didžiųjų skruzdėdų – 42,8, nors tyrėjai pažymi, kad šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

    Pantanalis: mikroplastikai ir „mažiausiai trikdomose“ buveinėse

    Ypač neraminantis signalas atėjo iš Pantanalio – milžiniškų pelkių, kuriose yra vienos mažiausiai sutrikdytų buveinių Brazilijoje. Čia mikroplastikų aptikta visų 14 tirtų gyvūnų kraujyje.

    Tarp jų buvo ir individų, gyvenusių daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios plėtros teritorijų ir 112 kilometrų nuo artimiausio atliekų tvarkymo objekto.

    Pagrindinis klausimas – kaip plastikas pasiekia tokias vietas. Tyrėjai nurodo, kad mikroplastikai gali keliauti didelius atstumus per atmosferą, nusėsti su krituliais, taip pat būti pernešami upėmis ar sezoniniais potvyniais.

    Ką dar svarbu žinoti apie tyrimo ribas

    Šiame tyrime nebuvo vertinta, ar aptiktos dalelės tiesiogiai kenkia gyvūnams. Taip pat naudoti metodai neleidžia aptikti nanoplastikų – dar smulkesnių dalelių, kurios potencialiai gali lengviau prasiskverbti į audinius.

    Kadangi tyrimas stebimasis, jis taip pat negali tiksliai nustatyti, kur konkrečiai kiekvienas gyvūnas „pasigavo“ mikroplastikų – galima kalbėti tik apie ryšį su žmogaus pėdsako intensyvumu teritorijoje.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Nature“.

  • Ukrainos Odesos srityje į karių pozicijas atskrido didelė rožinių flamingų būrys

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, į karių pozicijas netikėtai užsuko neįprasti svečiai – didelė rožinių flamingų būrys.

    Apie tai pranešta, kai kariai, budintys pozicijose visą parą, pasidalijo nuotraukomis su biologijos mokslų daktaru, nacionalinio parko mokslinio tyrimų skyriaus vadovu Ivanu Rusevu, skelbia UNIAN.

    Pasak mokslininko, tokie „vizitai“ nėra vienkartiniai – kariams, esantiems prie nacionalinio parko teritorijų, dažnai tenka sutikti įvairius laukinius gyvūnus.

    Rusevas aiškina, kad gyvūnai karių nebijo ir juos priima kaip aplinkos dalį, kurioje tenka gyventi net ir karo sąlygomis.

    Laukiniai gyvūnai prie pozicijų

    Mokslininkas teigia, kad prie budinčių karių užklysta įvairūs nacionalinio parko gyventojai – nuo stambesnių šernų ar barsukų iki mažų pelėnų ir pelių.

    Šįkart tarp svečių išsiskyrė rožiniai flamingai. Anot Rusevo, būtent dieną pasirodžius šiems paukščiams, kariai turi daugiau galimybių juos stebėti ir užfiksuoti.

    Naktį fotografuoti laukinius gyvūnus sudėtinga, tačiau dienos šviesoje flamingus galima stebėti net lauko žiūronais ir padaryti kokybiškų nuotraukų.

    Rusevas pažymi, kad tokios nuotraukos dažnai keliauja ne tik artimiesiems, bet ir nacionalinio parko darbuotojams – jos tampa naudinga informacija apie laukinės gamtos judėjimą regione.

    Įraše socialiniame tinkle mokslininkas taip pat padėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams už tarnybą ir pasidalytą informaciją.

  • Lenkijoje pabėgo servalas iš Afrikos: gyventojų prašoma būti atsargiems

    Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, Svečės apskrityje iš privačios valdos pabėgo egzotinis katinas – savaninis servalas, vardu Simba. Gyvūnas dingo pirmadienį, lapkričio 9 dieną.

    Apie šį atvejį pranešama kaip apie dar vieną incidentą, kai nelaisvėje laikomas egzotinis gyvūnas atsiduria laisvėje. Servalas – laukinis Afrikos plėšrūnas, išoriškai primenantis didelį katiną su ilgomis kojomis ir dėmėtu kailiu.

    Simba savininkė tikina, kad gyvūnas esą ramus ir žmonėms pavojaus nekelia. Vis dėlto policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – net ir prijaukintas servalas gali elgtis nenuspėjamai.

    Gyventojų prašoma būti atsargiems ir, pastebėjus panašų gyvūną, nebandyti jo gaudyti patiems. Tokiose situacijose saugiausia laikytis atstumo ir kreiptis į atsakingas tarnybas.

    Policija įspėja dėl nenuspėjamo elgesio

    Policijos pareigūnai pabrėžia, kad laukinis gyvūnas, net jei augintas namuose, patyręs stresą gali reaguoti agresyviai arba bandyti gintis. Todėl žmonėms rekomenduojama vengti kontakto ir nesiartinti.

    Taip pat primenama, kad panašūs gyvūnai, patekę į laisvę, gali slėptis krūmynuose, miško pakraščiuose ar prie sodybų, ypač jei ieško maisto ar saugios vietos.

    Kaip gali atrodyti servalas

    Savaninis servalas paprastai išsiskiria dėmėtu kailiu, didelėmis ausimis ir ilgesnėmis kojomis nei naminių kačių. Nors iš pirmo žvilgsnio gali priminti egzotišką augintinį, tai vis tiek laukinis plėšrūnas.

    Gyventojai raginami bet kokią informaciją apie pastebėtą gyvūną perduoti pareigūnams, o patiems laikytis saugaus atstumo.

  • Ukrainos Volynėje lapės jau lenda į kiemus, o vilkai pastebėti prie mokyklų

    Ukrainos Volynės srityje, Šacko bendruomenėje, vis dažniau fiksuojami laukinių plėšrūnų pasirodymai visai šalia žmonių – lapės lenda į privačius kiemus ir grobia naminius paukščius, o vilkai pastebėti net prie mokyklų ir kaimų gatvėse.

    Apie situaciją, kuri kelia nerimą vietos gyventojams, portalui „Vechirnij Svitiaz“ pasakojo Šacko gyvenvietės tarybos sekretorius Bohdanas Tymošukas. Pasak jo, bendruomenė prašo srities tarnybų padėti nustatyti, kaip su šia problema kovoti.

    Anot pareigūno, lapės taip priprato prie žmonių, kad prieina per kelis metrus ir nebebijo būti vaikomos. Gyvūnai reguliariai pasirodo sodybose ir ne vieną kartą išneša vištas ar žąsis.

    Lapės pastebimos ne tik pakraščiuose – jų esą matoma ir Šacko centre. Viename apleistame name gyvūnas net išsikasė urvą ir atsivedė jauniklių, todėl vietiniai kalba apie itin suaktyvėjusią jų veiklą gyvenvietėse.

    Galima priežastis – pasikeitę migracijos keliai

    Viena iš svarstomų priežasčių, kodėl plėšrūnai vis dažniau pasirodo prie žmonių, įvardijamas sustiprintas valstybės sienos saugumas. Anksčiau gyvūnai galėjo laisviau migruoti tarp Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos, tačiau dabar jų judėjimą riboja tvoros ir prieš­tankiniai grioviai.

    Vietos gyventojams tai reiškia paprastą dalyką: laukiniai gyvūnai vis dažniau ieško lengvai pasiekiamo maisto šaltinio prie sodybų, o jų elgesys tampa drąsesnis.

    Vilkai pastebėti ir prie mokyklos

    Ne mažiau nerimo, pasak B. Tymošuko, kelia vilkų pasirodymai. Praėjusiais metais vienas vilkas užklydo į mokyklos teritoriją Pulemeco kaime tuo metu, kai vyko pamokos.

    Dar vienas vilkas buvo nufilmuotas bėgantis Melnykų kaimo centrine gatve – gyvūnas, teigiama, nereagavo net į automobilių signalus. Dėl to vietiniai baiminasi galimos grėsmės žmonėms ir naminiams gyvūnams.

    Siūlomas sprendimas – plėšrūnų sumedžiojimas, bet tai sudėtinga

    Vienu iš būdų reguliuoti plėšrūnų skaičių bendruomenėje įvardijamas sumedžiojimas. Tačiau, kaip pažymima, dėl karo padėties, saugumo ribojimų ir gyvenamųjų namų artumo tokius veiksmus organizuoti nėra paprasta.

    Teigiama, kad teisę vykdyti tokias priemones turi Šacko nacionalinio gamtos parko eiguliai, miškininkai bei vietos medžiotojų organizacija, tačiau atsakomybės imtis skubėti esą niekas nenori. Be to, tenka tvarkyti dokumentus ir atsiskaityti už panaudotus šaudmenis.

    Tuo pat metu srities tarnybos gali organizuoti masalų su vakcina nuo pasiutligės išdėliojimą, tačiau ši priemonė pati savaime neišsprendžia problemos, kad plėšrūnai ateina į kiemus ir laikosi arti žmonių.

    Sprendimų dar laukiama, o pasiutligė kelia papildomą riziką

    B. Tymošukas teigia šį klausimą kėlęs Volynės srities karinės administracijos operatyviniame pasitarime: tuomet buvo pažadėta surengti atskirą susitikimą ir nustatyti reagavimo tvarką. Vis dėlto, pasak jo, spalio 29 dieną konkrečių sprendimų dar nebuvo.

    Jis siūlo į diskusiją įtraukti eigulius, medžiotojus, vartotojų teisių ir maisto saugos tarnybas, kariškius bei pasieniečius – kad būtų aišku, kur galima vykdyti priemones, kas atsakingas ir kaip apie tai informuoti gyventojus.

    Papildomą įtampą kelia ir pasiutligės grėsmė. Straipsnyje minima, kad spalio viduryje Peščos kaime pasiutlige serganti lapė apkandžiojo šunį ir paršelį, taip pat puolė šeimininkus.

  • Lenkijoje šeši automobiliai rėžėsi į 14 šernų bandą – kelias užblokuotas beveik trims valandoms

    Lenkijos Stalovo Volios apylinkėse vėlų šeštadienio vakarą į kelią netikėtai išbėgusi maždaug 14 šernų banda sukėlė didelę avariją – su gyvūnais susidūrė net šeši lengvieji automobiliai.

    Nelaimė įvyko spalio 31 dieną apie 21 valandą valstybinėje magistralėje Nr. 77. Dėl smarkiai apgadintų automobilių ir būtinybės pašalinti gyvūnus eismas abiem kryptimis buvo visiškai sustabdytas.

    Kaip skelbia vietos portalas „Rzeszów News“, šernai į važiuojamąją dalį išbėgo staiga, todėl vairuotojai nebespėjo išvengti susidūrimų. Į įvykio vietą buvo iškviestos tarnybos, taip pat veterinaras.

    Pranešama, kad, nepaisant didelio susidūrime dalyvavusių automobilių skaičiaus, vairuotojai ir keleiviai nenukentėjo – medicininės pagalbos niekam neprireikė, įvykis įvardytas kaip eismo įvykis be sužeistųjų.

    Kelio blokada truko beveik tris valandas

    Incidentas užfiksuotas Sandomiežo–Nisko ruože, maždaug ketvirtame kilometre. Tarnyboms teko ne tik organizuoti eismą, bet ir pasirūpinti, kad nuo kelio būtų pašalinti žuvę gyvūnai.

    Iš pradžių buvo prognozuota, kad trikdžiai truks apie dvi valandas, tačiau realybėje kelias buvo uždarytas beveik trims valandoms.

    Lenkijos žiniasklaida sekmadienio rytą pranešė, kad eismas šiuo keliu jau atnaujintas abiem kryptimis.

    Kodėl susidūrimai su šernais tokie pavojingi

    Specialistai primena, kad sutemus laukiniai gyvūnai į kelią gali išbėgti staiga, o vairuotojo reakcijos laikas būna itin trumpas. Papildomą riziką didina tai, kad šernai dažnai juda bandomis.

    Dėl to važiuojant per miškingas vietoves verta rinktis saugų greitį ir išlikti itin budriems, ypač naktį ar prastesnio matomumo sąlygomis.

  • Vos kelios dienos ir 4 avarijos: tame pačiame regione automobiliai rėžiasi į briedžius

    Spalio pabaiga viename Lenkijos regionų keliuose buvo ypač pavojinga: per kelias dienas fiksuotos kelios avarijos, o bendra tendencija aiški – automobiliai susiduria su į kelią netikėtai išbėgančiais briedžiais. Specialistai pabrėžia, kad rudenį rizika šokteli dėl prastesnio matomumo ir gyvūnų migracijos.

    Per kelias dienas – kelios avarijos

    Viena avarija įvyko vakare, kai iš miško staiga į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į važiuojantį automobilį. Žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, o situacija dar kartą priminė, kad susidūrimas su stambiu žvėrimi dažnai baigiasi didele žala.

    Kitu atveju susidūrimas įvyko važiuojant miškų apsuptu keliu: vairuotojas briedį pastebėjo per vėlai, automobilis buvo apgadintas, o gyvūnas žuvo. Pareigūnai tokiose situacijose paprastai akcentuoja, kad net ir nedidelis greitis gali sumažinti pasekmių sunkumą.

    Dar vienoje avarijoje vairuotoja pasakojo briedį pamačiusi tik žibintų šviesoje – tokie susidūrimai dažnai įvyksta sutemus, esant rūko ar šlapios kelio dangos sąlygoms. Šiuo atveju taip pat žuvo gyvūnas, o automobilis patyrė didelių pažeidimų.

    Regiono statistikoje minimas ir mirtinas eismo įvykis mėnesio pradžioje, kai po susidūrimo su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu žuvo keleivė. Tokios nelaimės parodo, kad susidūrimas su stambiu kanopiniu neretai prilygsta smūgiui į masyvų objektą.

    Kodėl briedžiai dažniau pasirodo keliuose?

    Gamtininkai ir laukinės faunos tyrėjai pabrėžia, kad rudenį prasideda aktyvesni briedžių judėjimo laikotarpiai: gyvūnai migruoja tarp sezoniškai palankesnių buveinių ir ieško maisto. Papildomą riziką didina trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, ypač auštant ir temstant.

    Briedžiai yra stambūs, ilgalakščiai gyvūnai, o jų kūno masė ir aukštis lemia pavojingą susidūrimo mechaniką: smūgio metu kūnas gali kliudyti aukščiau automobilio smūgio sugėrimo zonų. Dėl to net moderniose transporto priemonėse išauga sunkių sužalojimų tikimybė.

    Kaip sumažinti riziką?

    Eismo saugumo specialistai primena, kad didžiausia rizika kyla miškais apsuptuose keliuose, ypač ten, kur yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Tokiose atkarpose rekomenduojama mažinti greitį, laikyti didesnį atstumą ir būti pasiruošus stabdyti.

    Taip pat patariama atidžiai stebėti kelkraščius ir nepersistengti su tolimosiomis šviesomis, jei priešpriešiais artėja kitas automobilis, nes trumpas apakimas sumažina galimybę laiku pamatyti gyvūną. Jei vienas briedis perbėgo kelią, verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau gyvūnų.

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, svarbu užtikrinti vietos saugumą, iškviesti pagalbą ir nebandyti artintis prie sužeisto žvėries. Net ir sunkiai sužeistas briedis gali būti pavojingas, todėl tokią situaciją turi spręsti atsakingos tarnybos.

  • Prie Černobylio užfiksuotas Prževalskio arklių tabūnas: retas vaizdas uždaroje zonoje

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos rezervate pastebėtas Prževalskio arklių tabūnas. Tyrėjas Oleksandras Muzyčenka užfiksavo mažiausiai aštuonis gyvūnus, besiganančius rudenėjančiose pievose šalia miško.

    Rezervato atstovai pranešė, kad nuotraukose matomas ne pavienis gyvūnas, o laikantis būrio tabūnas. Tokie stebėjimai svarbūs vertinant, kaip laukiniai arkliai prisitaiko prie sąlygų teritorijoje, kur žmogaus veikla griežtai ribojama.

    „Tarp pageltusios žolės ir tylaus rudens dangaus Prževalskio arkliai gyvena savo ritmu: ganosi, juda drauge ir tyrinėja pažįstamas erdves“, – teigiama rezervato pranešime.

    Prževalskio arkliai laikomi vienintele tikrai laukine naminio arklio gimine, išlikusia iki šių dienų. Tarptautinėje gamtos apsaugos praktikoje ši rūšis ilgą laiką buvo priskiriama prie itin nykstančių, o dabartinės populiacijos daugiausia atkurtos iš nelaisvėje laikytų individų, todėl jų apsauga ir stebėsena išlieka aktuali.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad Prževalskio arkliai paprastai laikosi vadinamosiose haremų grupėse: vienas eržilas, kelios kumelės ir jaunikliai. Toks būdas padeda užtikrinti apsaugą, lengviau rasti ganyklas ir išgyventi sezoniškai prastėjančiomis sąlygomis, kai žolė rudenį tampa mažiau maistinga.

    Černobylio zona, nors ir siejama su 1986 metais įvykusia avarija, per kelis dešimtmečius tapo savotišku didelės apimties laukinės gamtos prieglobsčiu. Ribota ūkinė veikla ir mažesnis žmonių trikdymas sudaro sąlygas gyvūnams plėsti buveines, o tokie fiksavimai padeda mokslininkams sekti populiacijų dinamiką, migraciją ir bandos struktūrą.

  • Neturi dantų, bet turi slaptą ginklą: šie gyvūnai naujiena Poznanės zoologijos sode

    Poznanės zoologijos sodas pristatė naujus gyventojus – didžiųjų skruzdėdų porą: šešerių metų Gubą ir trejų metų Yoriną. Nors šie žinduoliai neturi dantų, gamta jiems suteikė itin veiksmingą prisitaikymą – ypač ilgą, lipnų ir labai judrų liežuvį.

    Skruzdėdo liežuvis gali judėti stulbinamu tempu – iki 150 kartų per minutę, todėl maistas surenkamas beveik akimirksniu. Būtent šis organas atstoja ir įrankį pagauti grobį, ir būdą jį praryti, nes skruzdėdai maisto nekramto.

    Natūralioje aplinkoje skruzdėdai didžiąją raciono dalį sudaro skruzdėlės ir termitai, o per parą vienas gyvūnas gali suėsti dešimtis tūkstančių vabzdžių. Tokia mityba įmanoma dėl lipnių seilių, ilgo liežuvio ir stiprių priekinių galūnių, kuriomis jie ardo termitų piliakalnius.

    Nelaisvėje zoologijos sodai gyvų skruzdėlių paprastai nenaudoja, nes svarbiausia užtikrinti stabilų ir subalansuotą maistinių medžiagų kiekį. Poznanėje naujakuriai šeriami specializuotu granuliuotu pašaru, pritaikytu vabzdžiaėdžiams, o racionas papildomas kitais priedais, kad būtų palaikoma gera virškinimo sistemos būklė.

    Didieji skruzdėdai yra jautrūs mitybos klaidoms, todėl jų šėrimas reikalauja tikslumo: svarbūs baltymai, mikroelementai ir tinkama raciono struktūra. Dėl šios priežasties zoologijos soduose vis dažniau taikomos standartizuotos šėrimo schemos, o gyvūnų būklė stebima nuolat, vertinant aktyvumą, svorį ir kailio būklę.

  • Japonija prieš meškas meta robotų šunis: dirba gaujomis, loja ir perduoda signalą kitiems

    Japonijoje ieškoma netradicinių būdų, kaip sumažinti pavojingus žmonių susidūrimus su meškomis, kurių pastaraisiais metais daugėja kai kuriuose regionuose. Viena ryškiausių idėjų – keturkojai robotai, galintys veikti ne po vieną, o susiburti į gaujas ir koordinuotai vyti žvėris nuo gyvenviečių bei ūkių pakraščių.

    Projektas pristatytas Akitos prefektūros universiteto surengtame Bear-Tech Solution Contest konkurse, kuriame buvo vertinami technologiniai sprendimai žmogaus ir laukinių gyvūnų konflikto mažinimui. Iš kelių dešimčių pasiūlymų atrinktos perspektyviausios idėjos, o viena jų – keturkojis robotas „Hacchan“.

    „Hacchan“ sukurtas pagal medžioklinių šunų elgseną, įkvėpimo semtasi iš akita inu veislės. Robotas turi kamerą, skirtą pastebėti mešką, o ją aptikęs įjungia garsiakalbį ir atkuria stiprų lojimą, kuris turėtų išgąsdinti gyvūną ir paskatinti trauktis atgal į mišką.

    Svarbiausia sistemos dalis – tarpusavio ryšys. Aptikęs mešką robotas gali perduoti buvimo vietą ir iškviesti kitus robotus į tą pačią zoną, kad keli įrenginiai kartu sukurtų didesnį triukšmą ir sustiprintų atbaidymo efektą.

    Kartu planuojama rinkti duomenis apie meškų pasirodymus ir elgseną, kad patruliavimas ilgainiui taptų tikslesnis, o sprendimai – labiau autonomiški. Tokia taktika priskiriama neletaliniams metodams: tikslas yra atgrasyti, o ne sužaloti ar sunaikinti gyvūnus.

    Akitos prefektūros universiteto atstovai nurodo, kad lauko bandymus tikimasi pradėti iki 2026 metų pabaigos. Būtent realiomis sąlygomis paaiškės, kaip patikimai robotai aptinka meškas, kiek greitai susikoordinuoja tarpusavyje ir ar jų skleidžiamas triukšmas veiksmingas skirtingose vietovėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka: konfliktus su laukiniais gyvūnais dažnai didina maisto atliekų palikimas, netvarkingi kompostai ar lengvai pasiekiami pašarai. Todėl robotų idėja vertinama kaip papildoma priemonė greta prevencijos, švietimo ir tradicinių atbaidymo sprendimų, padedančių saugiau sugyventi su laukine gamta.