CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija kabeliuoja elektros tinklus: investicijos viršija 2,5 mlrd. eurų, bet yra ir minusų

    Lenkijos elektros skirstymo tinklai vis sparčiau keliami po žeme: didėja vidutinės įtampos kabelių dalis, o artimiausiais metais tam numatomos didelės investicijos. Tikslas aiškus – sumažinti tiekimo sutrikimus, kuriuos vis dažniau sukelia stiprėjantys vėjai, šlapdriba, pūgos ir kiti ekstremalūs orai.

    PTPiREE duomenimis, penkių didžiųjų skirstymo operatorių vidutinės įtampos tinkle kabelių dalis per 2020–2025 laikotarpį padidėjo nuo 28,4 proc. iki 32,5 proc. Toks pokytis atspindi bendrą tendenciją: didesnis kabeliavimo mastas laikomas vienu efektyviausių būdų didinti tinklų atsparumą ir mažinti masinių gedimų tikimybę.

    Audros atskleidė tinklų silpnąsias vietas

    Pastarųjų metų vasaros audros Lenkijoje tapo rimtu išbandymu operatoriams ir vartotojams. Kai kuriais atvejais be elektros laikinai likdavo dešimtys tūkstančių klientų, o didžiausių sutrikimų metu skaičiai pasiekdavo šimtus tūkstančių, nes vėjo laužomi medžiai ir šakos dažniausiai pažeidžia būtent oro linijas.

    Skirstymo bendrovės pabrėžia, kad kabelių dalies didinimas leidžia sumažinti tokių gedimų skaičių ir greičiau stabilizuoti tiekimą, nes dalis pažeidimų tiesiog „nepasiekia“ po žeme nutiestos infrastruktūros. Vis dėlto vien kabeliavimo neužtenka – kartu diegiama vidutinės įtampos tinklų automatika, gerinamos perjungimo galimybės ir kuriamos papildomos jungtys, leidžiančios dalį vartotojų maitinti iš kitos pusės.

    Kodėl svarbiausia vidutinė įtampa?

    Didžiausias dėmesys skiriamas vidutinės įtampos tinklui, nes tai skirstymo sistemos „stuburas“, jungiantis aukštos ir vidutinės įtampos pastotes su tūkstančiais transformatorinių. Vieno elemento gedimas šiame lygyje gali vienu metu paveikti gerokai daugiau vartotojų nei lokalūs žemos įtampos pažeidimai.

    Operatoriai taip pat akcentuoja, kad vidutinės įtampos sutrikimai daro lemiamą įtaką patikimumo rodikliams, vertinantiems tiekimo nutraukimų trukmę ir dažnį. Dėl to kabeliavimo ir tinklų automatizavimo projektai dažnai pirmiausia orientuojami į šią grandį.

    Investicijos – virš 2,5 mlrd. eurų

    PTPiREE apibendrintose skirstymo operatorių plėtros programose numatyta, kad 2026–2031 laikotarpiu tinklų kabeliavimo ir struktūros keitimo iš oro linijų į kabelines investicijos sieks apie 10,8 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 2,5 mlrd. eurų. Ši suma sudaro apie 10 proc. visų planuojamų skirstymo tinklų investicijų nurodytu laikotarpiu.

    Konkrečios bendrovių prognozės rodo, kad kabelių dalis vidutinės įtampos tinkle turėtų augti ir toliau, tačiau tempai skirsis pagal regionus bei tinklo struktūrą. Kai kuriuose operatoriuose kabelių dalis jau viršija 40 proc., kitur ji gerokai mažesnė, todėl didžiausi projektai dažnai planuojami ten, kur oro linijų vis dar yra daug.

    Ne tik privalumai: brangiau ir sudėtingiau remontuoti

    Skirstymo įmonės pripažįsta, kad kabeliniai tinklai turi ir silpnųjų pusių. Pirmiausia tai didesnės investicinės sąnaudos, sudėtingesnis projektavimas ir derinimai, ypač kai trasas reikia vesti kelių juostose ar per privačius sklypus, o statybos grafikus lemia leidimai ir servitutai.

    Be to, gedimo atveju pažeidimo vietos nustatymas ir remontas dažnai trunka ilgiau nei oro linijose, nes kabelius reikia tiksliai lokalizuoti, atkasti ir sutvarkyti. Dalis operatorių pabrėžia, kad kabelinės linijos vidutinėje įtampoje daugeliu atvejų kainuoja keliasdešimt proc. daugiau, o kartais beveik dvigubai brangiau nei analogiškos oro linijos.

    Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje kabeliavimo projektai laikomi viena svarbiausių priemonių, mažinančių didelių avarijų riziką ir gerinančių tiekimo kokybę. Kartu jie sudaro prielaidas sparčiau automatizuoti tinklus, plėsti išmaniųjų tinklų sprendimus ir lengviau prijungti atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

  • Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Pirminiais duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo, o keleivių saugumas buvo užtikrintas.

    Pasak bendrovės, grėsmę laiku pastebėjo už oro pavojų stebėseną atsakinga komanda, todėl traukinio įgula spėjo imtis apsaugos priemonių. „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad ir toliau stebi situaciją bei siekia palaikyti sklandų traukinių eismą, kiek įmanoma mažinant rizikas keleiviams ir darbuotojams.

    Smūgis prie Lenkijos sienos įvyko platesnio masto Rusijos oro atakų fone. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad per naktį buvo panaudota daugiau nei 450 įvairių tipų dronų, tarp jų ir reaktyvinių, taip pat vadinamųjų raketinių dronų.

    Ukrainos institucijų duomenimis, per naktines atakas žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 36 buvo sužeisti. Smūgiai fiksuoti ir vakarų Ukrainos regionuose, besiribojančiuose su Lenkija, todėl trumpam buvo ribojamas eismas kai kuriuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punktuose.

    Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad dėl saugumo priežasčių naktį buvo laikinai sustabdyti patikrinimai, tačiau vėliau veikla atnaujinta ir judėjimas grįžo į įprastą ritmą. Lenkijos pareigūnai taip pat nurodė, kad tiesioginės grėsmės pačiuose kontrolės punktuose neužfiksuota.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tokie smūgiai yra signalas ne tik Ukrainai, bet ir jos partneriams Europoje.

    „Tai yra teroras, kuris beldžiasi tiesiai į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ministras ragino partnerius griežtinti spaudimą Maskvai ir imtis ryžtingesnių priemonių, įskaitant papildomas sankcijas Rusijos karinei pramonei. Ukrainos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad dronų ir raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetiką ir transportą, yra sisteminė karo taktika.

    Reaguodamos į smūgius vakarų Ukrainoje, Lenkijos ginkluotosios pajėgos ėmėsi priemonių oro erdvės saugumui užtikrinti. Buvo aktyvuoti budintys naikintuvai F-16, taip pat kitos stebėsenos ir prevencinės priemonės, o gyventojams prie rytinės šalies sienos išplatintas perspėjimas apie padidintą karinį aktyvumą.

    Lenkijos operacinė vadovybė vėliau pranešė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, o papildomos priemonės buvo atšauktos. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad anksti ryte aptiktos atakos vakarų Ukrainoje, tačiau pasienyje užtikrintas sustiprintas budrumas.

    Analitikai pažymi, kad smūgiai vis arčiau NATO sienos didina eskalacijos ir incidentų riziką, net jei tiesioginio sienos pažeidimo nėra. Dronų karo mastas rodo, kad oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių tiek Ukrainos, tiek kaimyninių šalių saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos geležinkeliai nuo plataus masto invazijos pradžios tapo kritiškai svarbia logistikos ir evakuacijos grandimi, todėl jų infrastruktūra yra nuolatinis taikinys. Kiekvienas smūgis transportui gali turėti poveikį ne tik vidaus susisiekimui, bet ir humanitarinių bei karinių krovinių judėjimui.

  • Granulių kaina gali šoktelėti iki 1 200 eurų už toną: valdžia žada sprendimą dar prieš šildymo sezoną

    Lenkijoje granulių rinka vėl kaitina aistras: pramonės atstovai perspėja, kad 2026–2027 metų šildymo sezoną kainos gali pastebimai kilti, o kraštutiniu atveju priartėti prie maždaug 1 200 eurų už toną. Energetikos ministerija tokią prognozę vadina vienu iš galimų scenarijų ir teigia, kad pagrindiniu jis nelaikomas.

    Situaciją aštrina tai, kad vietinė granulių pasiūla auga lėčiau nei paklausa. Lenkijoje pastaraisiais metais padaugėjo granulių katilų ir krosnelių, o tai natūraliai didina kuro poreikį ir spaudžia tiekimo grandines, ypač prieš šaltąjį sezoną.

    Rinkai svarbūs ir importo apribojimai iš rytinių krypčių, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos, todėl dalis anksčiau naudotų tiekimo kanalų tapo mažiau prieinami. Tokiose sąlygose bet koks žaliavos trūkumas arba logistikos sutrikimai gali greitai virsti kainų šuoliu.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią nerimą kėlė pramonės organizacijų parengta analizė, kurioje aptariami keli kainų raidos scenarijai 2026–2027 metų sezonui. Neoficialiai minėtas ir vadinamasis juodasis variantas, siejamas su itin šalta žiema, kai granulių kaina galėtų siekti apie 1 200 eurų už toną, o atsargesnės prognozės kalba apie daugiau nei 900 eurų.

    Energetikos ministro Miłoszo Motykos pozicija viešumoje buvo raminanti: jis pabrėžė, kad tokia prognozė nėra dominuojanti ir yra tik viena iš pramonės pateiktų analizių. Tačiau pats faktas, kad rinka diskutuoja apie tokius lygius, rodo, jog paklausa ir pasiūla išlieka jautrios bet kokiems išoriniams veiksniams.

    Kokį sprendimą mato ministerija?

    Ministerija problemą siūlo spręsti dviem kryptimis vienu metu: didinti vietinę gamybą ir ieškoti naujų importo galimybių, negrįžtant prie kritinės priklausomybės nuo vieno regiono. Valdžios argumentas paprastas: importuojamos granulės neretai būna brangesnės, o kainų svyravimai užsienio rinkose gali greitai persiduoti vartotojams.

    „Pasiūla mūsų vidaus rinkoje neaugo taip sparčiai, kaip augo katilų skaičius. Tai pirmas uždavinys, kuris stovi prieš mus ir Valstybinius miškus“, – sakė energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad granulių rinka priklauso ne tik nuo žaliavos, bet ir nuo sertifikavimo, kokybės kontrolės bei sezoniškumo. Artėjant žiemai pirkėjų aktyvumas tradiciškai didėja, todėl valdžiai svarbiausia laiku užtikrinti papildomą pasiūlą, kad kainų kilimas netaptų savaime išsipildančia prognoze.

  • Lenkija siekia EuroHPC DI gigafabrikos: įvardijo Čekiją partneriu, skelbiami ir terminai

    Lenkija siekia, kad jos teritorijoje atsirastų Europos DI gigafabrika, o patikimiausiu partneriu šiame projekte įvardija Čekiją. Tai Ekonomikos forume Karpaczjuje pabrėžė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Pasak ministro, regioninis aljansas turėtų sustiprinti paraišką Europos lygiu ir padidinti galimybes, kad didelės skaičiavimo galios infrastruktūra būtų statoma Vidurio ir Rytų Europoje. Lenkija taip pat mini, kad iniciatyvą remia partneriai iš Baltijos šalių ir Balkanų regiono.

    Kas yra DI gigafabrikos?

    Europos Sąjunga per Europos didelio našumo kompiuterijos bendrąją įmonę EuroHPC JU pradėjo atranką DI gigafabrikoms – didelio masto skaičiavimo centrams, skirtiems itin reiklių dirbtinis intelektas modelių mokymui ir diegimui. EuroHPC JU numato atrinkti septynias gigafabrikas: keturias vidutinio masto ir tris didelio masto.

    Lenkija siekia vidutinio masto projekto, kuris, pagal skelbiamus kriterijus, turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių. Tokia infrastruktūra būtų orientuota ne tik į mokslą, bet ir į verslą, startuolius bei viešąjį sektorių.

    Ką Lenkija žada finansuoti?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją į skaičiavimo galios pirkimą iš būsimos gigafabrik os. Tai atitinka apie 93 mln. eurų pagal apytikrį 4,3 zlotų už eurą kursą, todėl suma dažniausiai apvalinama iki maždaug 100 mln. eurų.

    Bendra projekto vertė viešai įvardijama kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų. Šios investicijos mastas Lenkijoje lyginamas su strategiškai svarbiais nacionaliniais infrastruktūros projektais.

    Didelė dalis EuroHPC JU taisyklių logikos paremta tuo, kad konsorciumai turi finansuoti kapitalo išlaidas, o viešasis sektorius pirmuoju etapu suteikia paklausos garantiją, pirkdamas skaičiavimo paslaugas. Toks modelis turi sumažinti riziką ir paspartinti komercinį projekto įgyvendinimą.

    „Mums būtinos didelės skaičiavimo galios – gynybos sistemoms, sveikatos apsaugai, bet ir tam, kad įmonės galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Terminai ir regioninė reikšmė

    EuroHPC JU skelbiamuose procesuose nurodoma, kad paraiškas gali teikti konsorciumai arba specialios paskirties bendrovės, jungiančios įmones, viešuosius subjektus ir investuotojus. Pasiūlymai vertinami pagal techninę kokybę, poveikį Europos DI ekosistemai, finansinį modelį ir paslaugų kainodarą.

    Lenkijos institucijos skelbė, kad paraiškų teikimo terminas siejamas su lapkričio 12 diena, o po sprendimų priėmimo skaičiavimo pajėgumai turėtų būti pradėti teikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. EuroHPC JU planuose minima, kad sutartys su laimėtojais galėtų būti pasirašomos 2027 metų pradžioje, o gigafabrikos – pradėti veikti 2028 metais.

    Lenkija projektą mato kaip regioninį skaičiavimo galios centrą Vidurio ir Rytų Europai. Anksčiau viešai buvo minėta, kad pasirengimą pirkti paslaugas iš būsimos infrastruktūros yra deklaravusios ir kai kurios regiono valstybės, todėl konsorciumo partnerystės klausimas tampa vienu svarbiausių paraiškos elementų.

  • Vairuotojus pasiekė raginimai mokėti 2 200 eurų: taip baus už privalomo draudimo spragą

    Vairuotojus pasiekė raginimai mokėti 2 200 eurų: taip baus už privalomo draudimo spragą

    Lenkijoje vairuotojai pastaruoju metu vis dažniau sulaukia laiškų su raginimais sumokėti baudą už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (OC) neturėjimą. Didžiausia sankcija lengvajam automobiliui 2026 metais siekia apie 2 200 eurų, o baudos dydis priklauso nuo minimalios algos ir laikotarpio be galiojančios polisės.

    Bauda skaičiuojama nuo minimaliojo atlyginimo, kuris 2026 metais Lenkijoje didėja nuo 4 666 iki 4 806 zlotų per mėnesį, tai yra maždaug nuo 1 070 iki 1 100 eurų neatskaičius mokesčių. Lengviesiems automobiliams taikomas dvigubas minimalios algos dydis, sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams – trigubas, o motociklams – trečdalis minimalios algos.

    Kaip nustatomas baudos dydis?

    Galutinę sumą lemia ir tai, kiek laiko transporto priemonė buvo be draudimo. Jei draudimo spraga trunka iki 3 dienų, paprastai skiriama 20 proc. maksimalios baudos, jei nuo 4 iki 14 dienų – 50 proc., o jei ilgiau – 100 proc. Baudos dažniausiai apvalinamos iki artimiausios aiškios sumos.

    Už tokių mokesčių administravimą atsakingas Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny (UFG). Svarbu tai, kad pažeidimas gali būti nustatytas ir be policijos patikrinimo: fondas automatiškai tikrina duomenų bazes ir aptikęs draudimo nepertraukiamumo trūkumą išsiunčia pranešimą savininkui.

    Kada draudimas neatsinaujina automatiškai?

    Vairuotojai dažnai tikisi, kad privalomasis draudimas visada pratęsiamas automatiškai, tačiau taip būna ne visais atvejais. Automatinis pratęsimas paprastai negalioja, kai įsigyjamas automobilis ir naudojamas ankstesnio savininko draudimas, taip pat tada, kai ankstesnė įmoka nebuvo sumokėta pilnai.

    Tokiose situacijose naujasis savininkas turi pasirūpinti nauja polise laiku, nes net ir trumpa kelių dienų spraga gali sukelti finansinių pasekmių. Praktikoje daugiausia problemų kyla tuomet, kai pirkimo dokumentai pasirašyti, automobilis jau eksploatuojamas, o naujas draudimas dar neįsigytas.

    Ką daryti, jei bauda – klaidinga?

    Jeigu pranešimą gavęs vairuotojas buvo apsidraudęs, jis turi pateikti draudimo galiojimą patvirtinančius įrodymus. Tokios situacijos galimos, kai draudikas laiku neperdavė duomenų į registrus arba įvyko techninė klaida, todėl sistema klaidingai fiksavo spragą.

    Taip pat svarbu įvertinti aplinkybes, kai prievolė turėti draudimą netaikoma arba kai atsakomybė turėtų būti vertinama kitaip. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė buvo pavogta, paprastai reikia dokumentų, patvirtinančių vagystės faktą, o jei automobilis buvo parduotas anksčiau, būtina pateikti pardavimo sutartį ir įrodymus, kad iki pardavimo dienos draudimas galiojo.

    Jeigu paaiškėja, kad bauda skirta pagrįstai, vis tiek įmanoma kreiptis į UFG dėl individualaus sprendimo. Tokiais atvejais praktikoje gali būti svarstomas mokėjimo atidėjimas, išdėstymas dalimis arba sumos sumažinimas dėl sunkios finansinės padėties.

    Ekspertai primena, kad draudimo kainą ir riziką lemia ne vien transporto priemonės tipas, bet ir savininko vairavimo istorija, deklaruota gyvenamoji vieta, automobilio galia bei naudojimo pobūdis. Dėl to svarbiausia yra užtikrinti draudimo nepertraukiamumą ir neatidėlioti polisės atnaujinimo iki paskutinės dienos.

  • Sokolnikuose atnaujintas traukinių eismas: vienu bėgiu su ribotu greičiu, darbai tęsis ir šeštadienį

    Ties Sokolnikuose – grįžtantis eismas

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja „PKP Polskie Linie Kolejowe“ pranešė, kad Sokolnikų Suchų gyvenvietėje atnaujintas traukinių eismas vienu bėgiu. Bendrovės teigimu, nuo bėgių buvo grąžintas paskutinis nuo incidento nukrypęs vagonas, užbaigti būtini darbai ir atlaisvinta trasa.

    Šiuo metu traukiniai važiuoja pirmuoju bėgiu, tačiau su laikinais greičio apribojimais. Geležinkelio ruože greitis ribojamas iki 60 kilometrų per valandą, o geležinkelio pervažoje – iki 20 kilometrų per valandą.

    Kada grįš normalus grafikas?

    „PKP Polskie Linie Kolejowe“ informavo, kad šeštadienį darbai bus atnaujinti antruoju bėgiu. Kol bus pašalinti pažeidimai ir atlikti visi saugos patikrinimai, eismas šiame ruože organizuojamas vienu bėgiu, o traukiniai gali važiuoti pakaitomis.

    Tokie ribojimai paprastai reiškia ne tik lėtesnį važiavimą per probleminę vietą, bet ir galimus vėlavimus, nes vienbėgis režimas mažina pralaidumą. Keleiviams ir vežėjams tai ypač svarbu, kai ruožas aptarnauja intensyvesnius regioninius ir tolimojo susisiekimo maršrutus.

    Incidento fonas ir saugumo klausimai

    Sokolnikuose Suchuose šią savaitę įvyko tragiškas susidūrimas, kai traukinys rėžėsi į sunkvežimį. Pranešta, kad žuvo traukinio keleivė, taip pat buvo sužeistų, tarp jų ir traukinio mašinistas.

    Po pastarojo meto įvykių serijos Lenkijoje geležinkelio pervažų saugumas vėl tapo itin jautria tema. Naktiniai ir savaitgalio remonto darbai tokiais atvejais dažnai derinami su tyrimo ir infrastruktūros patikros procesais, kad būtų užtikrinta, jog eismas atnaujinamas tik realiai saugiomis sąlygomis.

    Šio konteksto fone buvo surengta ir mašinistų protesto akcija, kai traukiniai per pervažas lėtino iki vadinamojo saugaus greičio – 20 kilometrų per valandą. Taip siekta atkreipti dėmesį į pervažų rizikas ir būtinybę nuosekliai mažinti avaringumą.

  • NBP vadovas perspėja: po rinkimų Lenkijai gali grėsti reitingo mažinimas dėl finansų būklės

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis perspėjo, kad po kitų metų parlamento rinkimų šaliai gali grėsti prastesnis kredito reitingas, jei negerės viešųjų finansų rodikliai. Jo teigimu, iki rinkimų reitingų agentūros paprastai vengia staigių sprendimų, tačiau po balsavimo situacija gali būti peržiūrėta griežčiau.

    „Manau, kad po rinkimų šis reitingas, jei niekas nepasikeis, deja, pasikeis. Nes objektyvi situacija yra tokia“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Moody’s sprendimas numatytas rugsėjį

    Artimiausias reikšmingas signalas rinkoms turėtų ateiti iš „Moody’s“, kuri yra numačiusi Lenkijos kredito reitingo peržiūrą rugsėjo 18 dieną. Šiuo metu Lenkijos reitingas yra A2, o perspektyva – neigiama, kas reiškia didesnę tikimybę, jog ateityje vertinimas gali būti sumažintas.

    „Moody’s“ neigiamą perspektyvą Lenkijai pakeitė 2025 metais, argumentuodama prastėjančia fiskaline padėtimi. Tokie sprendimai rinkoms svarbūs ne tik simboliškai, nes kredito reitingas veikia valstybės skolinimosi kainą ir investuotojų požiūrį į riziką.

    Fiskalinė drausmė tampa pagrindiniu kriterijumi

    Panašius perspėjimus anksčiau yra išsakiusi ir „Fitch“, kuri išlaikė Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą A- lygyje, bet perspektyvą paliko neigiamą. Agentūra kaip vieną pagrindinių rizikų įvardijo aiškaus ir patikimo viešųjų finansų konsolidavimo plano trūkumą.

    Reitingų agentūros paprastai vertina ne vien deficitą ar skolą, bet ir politinės valios stabilizuoti finansus patikimumą, taip pat ekonomikos augimo perspektyvas, palūkanų normų aplinką ir išorės rizikas. Dėl to rinkimų ciklas dažnai tampa lūžio tašku: po jo tikimasi konkrečių sprendimų, o ne pažadų.

    NBP vadovo pasisakymas rodo, kad reitingo mažinimo rizika nebėra vien teorinė. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais bus tai, ar valdžia pateiks įtikinamą deficito mažinimo kelią ir priemones, kurios sustiprintų finansų sistemos tvarumą ilgesniu laikotarpiu.

  • Krytyinės skalenių žaliavos ES: Lenkija turi 139 mln tonų, bet išgauna vos kelis tūkstančius

    Milijonai tonų po žeme

    Lenkija turi beveik 139 mln tonų patvirtintų skalenių žaliavų išteklių, kuriuos Europos Sąjunga priskiria kritinėms žaliavoms. Tačiau reali gavyba išlieka simbolinė: 2025 metais šalyje išgauta apie 7 000 tonų, tai yra maždaug 30 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Remiantis Lenkijos geologijos tarnybos duomenimis, didžioji dalis telkinių nėra naudojami. Eksploatuojamų telkinių dalis sudaro tik apie 4,12 proc. visų išteklių, o daugiau kaip 88 proc. yra neįsisavintuose telkiniuose.

    Pramoniniai ištekliai, siejami su telkiniais, kurie jau parengti eksploatacijai, sudaro apie 5,72 mln tonų. Vis dėlto tai nereiškia, kad šis kiekis automatiškai pasieks rinką, nes lemiami tampa ekonominiai ir aplinkosauginiai veiksniai.

    Gavyba sutelkta į vieną telkinį

    Šiuo metu skalenių žaliava realiai kasama tik Pagórki Wschodnie telkinyje netoli Sobótka. Kitose vietose veikla sustabdyta arba nevykdoma: anksčiau eksploatuotas Stary Łom telkinys 2024 metais dar veikė, tačiau vėliau gavyba vėl nutrūko.

    Karpniki telkinio atveju koncesija formaliai galioja, tačiau gavyba nevykdoma. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją: vien išteklių „ant popieriaus“ nepakanka, jei projektai stringa dėl leidimų, finansavimo, infrastruktūros ar vietos bendruomenių ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad skalenių atveju svarbi ne tik telkinio apimtis, bet ir žaliavos kokybė. Keramikos ir stiklo pramonei būtinas stabilus cheminės sudėties ir grynumo standartas, kurio ne visi telkiniai gali užtikrinti be papildomo apdorojimo.

    Pramonė skalenius importuoja

    Menka vidaus gavyba nereiškia menko poreikio. 2024 metais Lenkijoje vadinamasis regimasis skalenių, skalenių ir kvarco mišinių bei nefelininio sienito vartojimas siekė apie 773 100 tonų.

    Tais pačiais metais vien skalenių importas sudarė apie 420 300 tonų, vadinasi, reikšminga dalis poreikio padengiama iš užsienio. Apie 90 proc. šalies vartojamų skalenių atitenka keraminių plytelių gamybai, o likusi dalis naudojama stiklo, sanitarinės keramikos ir porceliano pramonėje.

    Skaleniai yra viena iš žaliavų, kurios svarba Europos ekonomikai pastaraisiais metais išaugo dėl tiekimo rizikų ir strateginio savarankiškumo tikslų. ES kritinių žaliavų politika vis dažniau apima ne tik retuosius metalus, bet ir pramonėje plačiai naudojamas mineralines žaliavas, kurių tiekimas gali tapti pažeidžiamas dėl geopolitinių ar logistikos veiksnių.

  • Emerytūra Lenkijoje gali būti didesnė: kodėl 1967 m. moterims ir 1962 m. vyrams svarbus mėnuo

    Apie 2027 metais maždaug 350 000 Lenkijos gyventojų pasieks bendrą pensinį amžių: tai 1967 metais gimusios moterys ir 1962 metais gimę vyrai. Nors pagrindinės taisyklės aiškios, galutinę išmokos sumą gali pastebimai pakeisti tai, kada tiksliai pateikiamas prašymas Lenkijos socialinio draudimo įstaigai ZUS.

    Pensiją ZUS paprastai apskaičiuoja pagal sukauptą socialinio draudimo kapitalą ir taiko galiojančius indeksavimo (valorizacijos) mechanizmus. Dėl to praktikoje svarbios kelios datos per metus, kai perskaičiuojami tiek patys mokėjimai, tiek ir sąskaitose sukauptos įmokos.

    Kas lemia didesnę pensiją?

    Pirmas „langas“, į kurį atkreipia dėmesį ekspertai, yra metų pradžia prieš kovą. Jei pensija paskiriama iki kasmetinės kovo mėnesio pensijų indeksacijos, vėliau žmogus automatiškai gauna indeksuotą, padidintą išmoką pagal tais metais patvirtintą indeksavimo koeficientą.

    Kitas svarbus taškas yra birželio mėnuo, kai ZUS nuo birželio 1 dienos indeksuoja apdraustųjų sąskaitose sukauptas įmokas ir vadinamąjį pradinį kapitalą. Būtent nuo po šio perskaičiavimo „atnaujintos“ sumos vėliau skaičiuojama pensija, todėl mėnuo gali turėti realią finansinę įtaką.

    Kodėl liepa dažnai minima kaip naudingesnė?

    Lenkijos žiniasklaidoje cituojami pensijų sistemos ekspertai atkreipia dėmesį, kad pensija, apskaičiuota nuo liepos mėnesio, dažnu atveju turėtų būti didesnė nei ta, kuri nustatoma gegužę. Logika paprasta: po birželio indeksacijos pensijos apskaičiavimo bazė dažnai būna didesnė.

    Vis dėlto vienos universaliai teisingos datos nėra. Pats ZUS pabrėžia, kad kapitalo indeksavimas apima ir metinius, ir ketvirtinius mechanizmus, o konkretus prašymo mėnuo gali pakeisti galutinį rezultatą į abi puses.

    Ypač daug dėmesio skiriama birželiui, nes dėl ketvirtinių indeksacijų taikymo ypatumų tam tikrais atvejais būtent šį mėnesį apskaičiuota pensija gali būti mažesnė nei gauta pasirinkus kitą laiką. Dėl to prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitikrinti individualius skaičiavimus ir galimus scenarijus.

    Nemažai lemia ir sprendimas toliau dirbti po pensinio amžiaus. Kiekvieni papildomi mokami socialinio draudimo įmokų mėnesiai didina sukauptą kapitalą, o vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia, kad sukauptos lėšos statistiškai dalijamos iš trumpesnio likusio gyvenimo laikotarpio.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnę mėnesinę išmoką, nors sprendimą dažnai diktuoja ne tik skaičiai, bet ir sveikata, darbo rinka bei asmeninės aplinkybės. Todėl planuojant išėjimą į pensiją svarbu įvertinti ne vien indeksacijos datas, bet ir tai, kiek realiai dar verta kaupti kapitalą tęsiant darbą.

    Lenkijoje taip pat galioja mokestinės lengvatos dirbantiems senjorams, jei jie pasiekę pensinį amžių nusprendžia neprašyti pensijos ir toliau dirbti. Tokiais atvejais gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios, priklausomai nuo pajamų lygio, reikšmingai keičia galutinį „į rankas“ gaunamų pajamų rezultatą.

    Dėl to optimali data pateikti prašymą ZUS dažnai tampa kompromisu tarp didesnės būsimos pensijos, šiuo metu gaunamo atlyginimo ir galimų mokestinių privalumų. Ekspertai pataria nepasikliauti vien bendromis taisyklėmis ir pasitikrinti individualią situaciją, nes net kelių savaičių skirtumas gali pakeisti skaičiavimą.

  • G20 energijos ministrų susitikimas Hiustone: vienoje salėje – Lenkijos ir Rusijos delegacijos

    JAV Hiustone kitą savaitę turėtų vykti G20 energijos ministrų susitikimas, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus ir Rusijos atstovai. Rusijos delegaciją, anot viešai pateiktos informacijos, sudarys energetikos, užsienio reikalų bei gamtos išteklių sričių pareigūnai.

    Ši žinia sulaukė dėmesio dėl to, kad tai vienas aukščiausio lygio tarptautinių formatų, kuriame Rusijos atstovai po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios siekia išlaikyti kontaktus su Vakarų šalimis. Energetikos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie tiekimo saugumą, perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos ir žaliavų prieinamumą.

    Susitikimas Hiustone vyksta JAV pirmininkaujant G20, o pati grupė vienija didžiausias pasaulio ekonomikas ir svarbiausius energijos vartotojus. Dėl to net ir techninio pobūdžio derybos dažnai turi politinį krūvį, ypač kai kalbama apie sankcijų, prekybos apribojimų ir energijos kainų svyravimų paveiktas rinkas.

    Kontekstą kaitina ir ankstesni G20 susitikimai, kuriuose Rusijos atstovų dalyvavimas sukėlė dalies Europos delegacijų kritiką. Diskusijose nuolat susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja būtinybę palaikyti dialogo kanalus, kiti pabrėžia, kad įprastų formatų „normalizavimas“ gali būti interpretuojamas kaip politinė nuolaida.

    Į Hiustono susitikimą taip pat planuoja vykti Lenkijos atstovai: energetikos ministras Miłosz Motyka ir klimato bei aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska. Lenkija G20 formate šiemet dalyvauja JAV kvietimu, todėl Varšuvai tai kartu yra proga kelti regioninio energetinio saugumo klausimus bei aptarti investicijų kryptis pereinant prie mažiau taršios energetikos.

    Platesniame fone aptariama ir galimybė, kad G20 lyderių susitikimo metu Majamyje gruodžio mėnesį galėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas. V. Zelenskis yra viešai sakęs, kad sprendimus lems ne pareiškimai, o konkretūs rezultatai, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks formatas būtų realus ir kokios sąlygos jam būtų keliamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos tema šiandien yra glaudžiai susijusi su geopolitika: nuo suskystintų gamtinių dujų ir naftos tiekimo maršrutų iki elektros tinklų stabilumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos. Todėl G20 susitikimas Hiustone gali tapti ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnių politinių signalų erdve.