CP v2

Tag: Lenkija

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija perdavė Lenkijai įspėjimą apie galimą teroro grėsmę Lenkijos teritorijoje. Varšuva praneša, kad gautą informaciją vertina atsakingai, o saugumo tarnybos tikrina pateiktas detales.

    Pasak Baltarusijos pusės, Minske buvo susitikta su Lenkijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Baltarusijoje Krzysztofu Ożanna. Susitikimo metu Baltarusijos pareigūnai esą pateikė medžiagą apie planuotą nusikaltimą ir nurodė, kad prireikus yra pasirengę pasidalyti papildomais duomenimis.

    Kas žinoma apie įspėjimą

    Baltarusijos pranešime teigiama, kad galimas įtariamasis gyvena Lenkijoje ir anksčiau buvo teistas. Taip pat nurodoma, jog šis asmuo neseniai prarado papildomos apsaugos statusą ir teisę likti šalyje.

    Pagal Baltarusijos versiją, planuotas išpuolis galėjo būti nukreiptas prieš Baltarusijos aktyvisto, gyvenančio Lenkijoje, vaikus. Motyvas įvardijamas kaip kerštas, esą aktyvistas nepadėjo įtariamajam išsaugoti norimo teisinio statuso.

    Lenkijos tarnybų reakcija

    Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas Jacekas Dobrzyńskis, cituojamas Lenkijos žiniasklaidoje, nurodė, kad institucijos neignoruos jokio nerimą keliančio signalo. Kartu pabrėžiama, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje specialiosios tarnybos paprastai viešai neatskleidžia, kokių veiksmų imasi.

    „Lenkijos tarnybos niekada nenuvertina jokių nerimą keliančių signalų ir kiekvieną informaciją apie galimas grėsmes vertina rimtai bei ryžtingai“, – sakė J. Dobrzyńskis.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat patvirtino, kad įspėjimas yra tikrinamas. Jis pabrėžė, kad kiekvienas pranešimas apie terorizmo riziką vertinamas rimtai ir yra tikrinamas faktų pagrįstumas.

    Kodėl tokie pranešimai jautrūs

    Pastaraisiais metais Lenkijos ir Baltarusijos santykiai išlieka įtempti, o saugumo tema regione tapo ypač jautri dėl geopolitinės situacijos ir hibridinių grėsmių. Tokiais atvejais valstybės institucijoms tenka vienu metu spręsti dvi užduotis: operatyviai įvertinti riziką ir kartu atsargiai vertinti informacijos šaltinį bei galimą politinį kontekstą.

    Praktikoje terorizmo ar smurtinių išpuolių įspėjimai tikrinami per kelias grandis, įvertinant asmens tapatybę, teisinį statusą, galimus ryšius ir realias galimybes įvykdyti nusikaltimą. Institucijos paprastai viešai neskelbia detalių, kol nėra aišku, ar grėsmė pagrįsta ir ar reikalingos papildomos apsaugos priemonės.

  • Lenkija kuria visuomeninius miškus prie didmiesčių: pirmasis atidarytas netoli Vroclavo

    Lenkijoje startavo aplinkosauginė iniciatyva, kuria siekiama aplink didžiuosius miestus sukurti vadinamuosius visuomeninius miškus. Pirmoji tokia teritorija jau įteisinta netoli Vroclavo, o per artimiausius metus panašus statusas numatomas dar kelioms didelėms žaliųjų zonų grupėms.

    Projektą pristatanti Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pabrėžia, kad tikslas yra dvigubas: sudaryti gyventojams lengviau pasiekiamas poilsio erdves ir kartu stiprinti ekosistemų atsparumą. Miškai šalia miestų gali mažinti karščio salų efektą, gerinti oro kokybę ir padėti kaupti anglį dirvožemyje bei biomasėje.

    Pirmasis visuomeninis miškas prie Vroclavo apima apie 13 hektarų, o visoje miesto apylinkių programoje numatytos gerokai platesnės teritorijos. Skelbiama, kad miško erdvės bus skirstomos pagal paskirtį: dalyje prioritetas teikiamas natūraliems procesams, kitur leidžiama tik minimali priežiūra, o rekreacinėse zonose planuojami pėsčiųjų takai, dviračių maršrutai ir edukaciniai pažintiniai keliai.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra griežtesni kirtimų apribojimai. Šiose teritorijose miškas pirmiausia traktuojamas kaip viešoji infrastruktūra ir ekosisteminė paslauga, todėl medienos ruošos tikslai nustumiami į antrą planą, o pagrindinis dėmesys nukreipiamas į biologinės įvairovės ir rekreacijos interesus.

    Po Vroclavo analogiškos iniciatyvos planuojamos prie Varšuvos, Krokuvos, Poznanės ir Lodzės, taip pat minimi ir kiti miestai, kuriuose parinktos kandidatės teritorijos. Bendra kryptis dera su platesnėmis Europos miestų žalinimo tendencijomis, kai savivaldybės ir valstybės institucijos plečia parkų tinklą, atkuria žaliuosius koridorius ir investuoja į gamta paremtus sprendimus, padedančius prisitaikyti prie vis dažnesnių karščio bangų bei ekstremalių kritulių.

    Lenkijos sprendimai siejami ir su pastarųjų metų miškų politikos korekcijomis, kai jautriausiose teritorijose imta taikyti daugiau ribojimų. Tai ypač aktualu vietovėms, kurios anksčiau sulaukė kritikos dėl intensyvesnių kirtimų ir konfliktų tarp gamtosaugos bei ūkinių interesų.

    Specialistai pabrėžia, kad visuomeninių miškų sėkmė priklausys nuo aiškių taisyklių, nuolatinės priežiūros ir realaus prieinamumo miesto gyventojams. Jei infrastruktūra bus įrengta atsakingai, tokios zonos gali tapti kasdienio poilsio alternatyva, o kartu sumažinti spaudimą saugomoms gamtos teritorijoms, kurias dažnai išbalansuoja dideli lankytojų srautai.

  • Emerytams netrukus perves iki 420 eurų priedo: kas gaus visą sumą, o kam ji mažės

    Emerytams netrukus perves iki 420 eurų priedo: kas gaus visą sumą, o kam ji mažės

    Kada bus pervedamas priedas

    Lenkijos valdžia paskelbė suderinusi šių metų vadinamosios keturioliktosios pensijos išmokėjimo tvarką. Kaip ir ankstesniais metais, papildoma išmoka pensininkus ir neįgaliųjų pensijų gavėjus turėtų pasiekti rugsėjį.

    Išmoka bus pervedama automatiškai per atsakingas institucijas, todėl atskiro prašymo teikti nereikės. Praktikoje tai reiškia, kad pinigai bus išmokami kartu su įprasta mėnesine pensija pagal gavėjo mokėjimo grafiką.

    Kokia suma ir nuo ko ji priklauso

    Skelbiama, kad visa keturioliktosios pensijos suma šiemet sieks 1 978,49 Lenkijos zlotų iki mokesčių, tai yra maždaug 460 eurų. Po privalomų atskaitymų į rankas išmokama suma būtų apie 420 eurų, tačiau ji priklausys nuo konkretaus gavėjo situacijos.

    Visą priedą gaus tie, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 Lenkijos zlotų iki mokesčių, tai yra apie 670 eurų. Viršijus šią ribą taikomas principas, kai priedas mažinamas proporcingai, o minimali išmokos dalis gali siekti apie 12 eurų iki mokesčių.

    Kas gali prarasti teisę į išmoką

    Numatyta ir svarbi išimtis: priedas nepriklausys tiems, kurių pagrindinės pensijos mokėjimas yra sustabdytas. Tai gali būti aktualu žmonėms, kurie dar nepasiekė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus ir viršija leistinas darbo pajamų ribas.

    Tokiais atvejais vertinama situacija paskutinę mėnesio dieną prieš priedo mokėjimo mėnesį. Jei tuo metu pensijos mokėjimas sustabdytas, papildoma išmoka nebūtų pervedama.

    Keturioliktoji pensija Lenkijoje pirmą kartą išmokėta 2021 metais kaip vienkartinė priemonė. Vėliau, didėjant pragyvenimo kaštams ir infliacijai, sprendimas buvo kartojamas, o galiausiai ši parama įtvirtinta kaip nuolatinė, kasmetinė išmoka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie vienkartiniai priedai trumpuoju laikotarpiu padeda kompensuoti kainų augimą, tačiau ilgainiui vis daugiau diskusijų kelia jų poveikis biudžetui ir tai, ar tikslingiau stiprinti bazines pensijas bei tikslinę paramą mažiausias pajamas gaunantiems senjorams.

  • Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Poznanės viešojo transporto įmonė MPK Poznań tęsia naudotų tramvajų įsigijimą iš Vokietijos. Į miestą atgabenti R1.1 modelio vagonai iš Bonos, o dalis jų jau veža keleivius reguliariuose maršrutuose.

    Kaip skelbiama, Poznanėje šiuo metu yra 16 tokių tramvajų, tačiau linijose kol kas dirba trys. Dar du vagonai yra parengimo etape, o techniniai darbai vykdomi bendradarbiaujant su išorės rangovais.

    Planas – bent 22 tramvajai

    MPK Poznań deklaruoja ketinanti įsigyti mažiausiai 22 iš 24 numatytų tramvajų. Sutarties sąlygos leidžia atsisakyti vagonų, jei jie būtų smarkiai apgadinti arba nepavyktų susitarti dėl galutinės kainos.

    Derybos dėl kainos, kaip nurodoma, aktualios mažiausiai dviem vagonams iš aštuonių, kurių būklė reikalauja papildomo įvertinimo. Tokia praktika savivaldybių transporto pirkimuose nėra reta, nes naudotos technikos būklė dažnai paaiškėja tik atlikus detalesnę apžiūrą ir bandymus.

    Kodėl miestas renkasi naudotus?

    Šis sprendimas Lenkijoje kelia diskusijų: kritikai tokias siuntas vadina metalo laužu, tačiau vežėjas tvirtina, kad tai pragmatiškas būdas greičiau atnaujinti parką. MPK Poznań argumentas paprastas: už panašią sumą, kurią kainuotų vienas naujas tramvajus, galima įsigyti kelias dešimtis naudotų ir taip sparčiau pakeisti seniausius vagonus.

    Skaičiuojama, kad visa transakcija neturėtų viršyti maždaug 2 800 000 eurų. Tai reikštų, kad bent 22 tramvajų paketas miestui kainuotų mažiau nei vienas naujas dvikryptis tramvajus, kurio kaina rinkoje paprastai siekia apie 3 500 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos, baterijų sprendimų, kondicionavimo ir kitų reikalavimų.

    Transporto rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: miestai, susiduriantys su ribotu biudžetu ir ilgu naujų riedmenų gamybos terminu, vis dažniau ieško tarpinių sprendimų. Naudoti tramvajai leidžia greičiau padidinti patikimų, žemagrindžių ar geresnės būklės vagonų dalį, tačiau tuo pačiu iškelia rizikas dėl remonto, detalių tiekimo ir ilgesnio eksploatacijos neapibrėžtumo.

  • Degalų įmonių viršpelnio mokestis keliauja į Konstitucinį Teismą: prezidentas atsisakė pasirašyti

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė nepasirašyti įstatymo dėl degalų įmonių vadinamojo viršpelnio mokesčio ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Prezidento kanceliarija pranešė, kad prašoma prevencinės kontrolės, kai įstatymas dar nėra įsigaliojęs.

    Ginčijamas teisės aktas numato apmokestinti neįprastai didelį pelną, gautą prekiaujant skystais degalais per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai argumentuojami siekiu dalį netikėtų energetikos sektoriaus pelnų nukreipti vartotojų apsaugai ar biudžeto reikmėms.

    Kas kelia abejonių prezidentui?

    Prezidento vertinimu, esminė problema yra galimas teisės galiojimas atgaline data. Pagal pristatytą logiką, įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūtį, tačiau mokestis apimtų pajamas, gautas nuo pat kovo pradžios.

    Tokį modelį prezidentas sieja su teisinio tikrumo principu ir nuostata, kad teisė neturėtų pabloginti padėties už jau įvykusius veiksmus. Ši taisyklė dažnai apibendrinama lotyniška formule Lex retro non agit, reiškiančia, kad teisė atgal negalioja.

    Ką reikš kreipimasis į Teismą?

    Prevencinė kontrolė reiškia, kad Konstitucinis Teismas pirmiausia įvertins, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir tik tada paaiškės, ar jis galės įsigalioti be pakeitimų. Praktikoje tai gali atidėti mokesčio įvedimą arba priversti įstatymų leidėjus koreguoti nuostatas, ypač susijusias su taikymo laikotarpiu.

    Ši situacija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: valstybės, svarstančios viršpelnio mokesčius energetikos sektoriuje, susiduria su teisinėmis rizikomis, jei apmokestinimas kuriamas skubotai. Verslui tai didina neapibrėžtumą dėl planavimo, investicijų ir kainodaros, o politikams – spaudimą rasti sprendimą, kuris būtų ir greitas, ir teisiškai tvarus.

  • Lenkijoje įsigalioja DI priežiūra: prezidentas pasirašė įstatymą, kuriama nauja komisija

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo šalyje įtvirtinamas dirbtinio intelekto (DI) rinkos reguliavimas ir priežiūros sistema. Prezidento kanceliarija pranešė, kad naujos nuostatos numato steigti rinkos priežiūros instituciją – Dirbtinio intelekto plėtros ir saugumo komisiją.

    Įstatymas siejamas su Europos Sąjungos DI aktu, kuris nustato rizika grindžiamą reguliavimo modelį ir skirtingus reikalavimus priklausomai nuo technologijų panaudojimo srities. Lenkijoje numatyta komisija turės užtikrinti, kad DI sprendimai atitiktų teisės aktus, o esant pažeidimams – inicijuoti patikrinimus bei taikyti poveikio priemones.

    „Lenkija negali rinktis tarp plėtros ir saugumo. Turime remti inovacijas, bet technologija visada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus technologijai“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis.

    Pagal numatytą modelį komisijai būtų galima teikti individualius skundus dėl DI sistemų veikimo. Taip pat jai priskiriamos su aukštos rizikos sistemomis susijusios funkcijos, įskaitant leidimų išdavimą, rinkos ribojimo priemones ir sankcijų taikymą, jei technologijos neatitinka nustatytų saugumo bei atitikties reikalavimų.

    Aukštos rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami tokiose srityse kaip švietimas, kritinė infrastruktūra, darbuotojų atranka ir valdymas, taip pat migracijos procesų administravimas. Būtent šiose srityse DI klaidos gali turėti didžiausią poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas.

    Kas prižiūrės DI rinką

    Komisijos darbui turėtų vadovauti pirmininkas, o sudėtyje numatyti ir du jo pavaduotojai. Taip pat į komisiją turėtų įeiti Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas, Elektroninių ryšių reguliuotojo vadovas bei atstovai iš finansų priežiūros ir transliavimo bei audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijų.

    Numatoma, kad komisija bendradarbiaus ir su kitomis nacionalinėmis institucijomis, susijusiomis su patentais, produktų priežiūra bei kibernetiniu saugumu. Administracinį ir kanceliarinį komisijos aptarnavimą turėtų užtikrinti institucija, aptarnaujanti skaitmenizacijos ministrą.

    Pirmininką turėtų skirti Seimas, gavus Senato pritarimą, o tam būtų numatytas dviejų mėnesių terminas. Pirmasis komisijos posėdis turėtų įvykti per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.

    Reguliacinės smėlio dėžės ir išimtys

    Įstatyme numatoma kurti vadinamąsias reguliacines smėlio dėžes, kurios leistų įmonėms testuoti inovatyvius DI sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia praktika Europos Sąjungoje vertinama kaip priemonė suderinti inovacijų plėtrą su aiškiais saugumo ir atskaitomybės standartais.

    Prie komisijos taip pat turėtų veikti patariamoji institucija – Socialinė dirbtinio intelekto taryba, kurią sudarytų nuo 9 iki 15 narių. Jos vaidmuo būtų teikti ekspertines rekomendacijas, padedančias spręsti dėl DI poveikio visuomenei, ekonomikai ir viešosioms paslaugoms.

    Įstatymo taikymas nenumatomas nacionalinio saugumo sričiai, įskaitant kai kurias specialiųjų tarnybų veiklas. Taip pat jis neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, kurie DI naudoja tik asmeniniais tikslais, nesusijusiais su ūkine ar kita teisiškai reguliuojama veikla.

  • Lenkijos prezidentas sustabdė „windfall“ mokestį: į biudžetą neateis apie 900 mln. eurų

    Lenkijos prezidentas Karolas Nawrockis nusprendė neskubėti pasirašyti įstatymo dėl papildomo mokesčio didžiausią pelną uždirbusioms degalų bendrovėms. Dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui išankstinei patikrai, todėl planuotos lėšos laikinai įšaldytos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio žingsnio valstybės biudžetas negaus apie 4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 900 mln. eurų. Pasak ministro, pinigai turėjo finansuoti priemonių paketą, skirtą gyventojams ir verslui amortizuoti aukštų degalų kainų poveikį.

    Ginčas dėl teisės atgal

    Prezidento argumentas siejamas su konstituciniu principu, kad teisės aktai neturėtų galioti atgaline data. Būtent dėl šio aspekto, viešai nurodoma, kilo abejonių, ar mokestis už vadinamuosius viršpelnius būtų taikomas taip, kad nepažeistų teisinio tikrumo.

    „Prezidentas blokuoja lėšas, kurios turėjo apsaugoti žmones nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat kritikavo politinę sprendimo logiką, teigdamas, kad prezidentas esą pasirinko didžiųjų degalų koncernų interesus. Jo vertinimu, mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, kai rinkos sąlygos sudaro galimybę daliai įmonių uždirbti neįprastai didelį pelną.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Kol Konstitucinis Tribunolas vertins įstatymą, pajamos, kurias tikėtasi surinkti, į biudžetą neįplauks, o planuotas kainų amortizavimo paketas negalės startuoti pagal pirminį grafiką. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą, nes degalų kainos Lenkijoje, kaip ir visoje Europoje, jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus, geopolitiką ir mokesčių politiką.

    Šis ginčas atgaivina platesnę diskusiją apie viršpelnių mokesčius Europoje. Pastaraisiais metais tokios priemonės įvairiose šalyse buvo taikomos energetikos ir kitoms sektorių grupėms, tačiau jos nuolat balansuoja tarp politinio tikslo finansuoti paramą ir teisinės rizikos, kai keičiamas apmokestinimas jau įvykusio pelno atžvilgiu.

  • Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Skola auga greičiau nei daugumoje ES

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais tapo viena sparčiausiai besiskolinančių Europos Sąjungos šalių. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per metus padidėjo 4,5 proc. punkto.

    Toks šuolis buvo trečias pagal dydį ES. Didesnį metinį augimą fiksavo tik Suomija, kur rodiklis didėjo 5,5 proc. punkto, ir Bulgarija, kur augimas siekė 4,8 proc. punkto.

    Viršyta 60 proc. riba

    Eurostato vertinimu, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lenkijos valdžios sektoriaus skola sudarė 61,6 proc. BVP. Tai vis dar mažiau nei ES vidurkis, kuris siekė apie 82,9 proc. BVP, tačiau svarbus psichologinis ir politinis slenkstis jau peržengtas.

    Tokios šalys kaip Graikija, Italija ir Prancūzija išlieka tarp labiausiai įsiskolinusių, jų rodikliai viršijo atitinkamai 143,5 proc., 138,9 proc. ir 117,6 proc. BVP. Vis dėlto Lenkijos atveju dėmesį traukia būtent skolos augimo greitis.

    Iždo skola jau apie 505 mlrd. eurų

    Lenkijos finansų ministerija skelbia dar vieną svarbų rodiklį, Valstybės iždo skolą, kuri nėra tapati Eurostato apibrėžiamai viešajai skolai, bet sudaro didžiausią jos dalį. 2026 metų gegužės pabaigoje ji viršijo 2,13 trilijono zlotų ir siekė apie 492 mlrd. eurų.

    Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Valstybės iždo skola, ministerijos duomenimis, padidėjo maždaug 42,4 mlrd. eurų. Preliminariai vertinama, kad birželį skola dar ūgtelėjo daugiau nei 12 mlrd. eurų ir pasiekė beveik 505 mlrd. eurų.

    Kas stumia skolą aukštyn?

    Pagrindine priežastimi įvardijami valstybės biudžeto skolinimosi poreikiai, susiję su dideliu deficitu ir poreikiu užsitikrinti likvidumo rezervą biudžeto sąskaitose. Kitaip tariant, dalis skolos didėja todėl, kad valstybė leidžia obligacijas ne tik einamiesiems poreikiams, bet ir iš anksto kaupia lėšas galimam rinkų svyravimui.

    2026 metais Lenkija planuoja pritraukti apie 32 mlrd. eurų grynojo naujo finansavimo. Tai vienas didžiausių suplanuotų skolinimosi mastų šalies viešųjų finansų istorijoje, o dalį emisijų siekiama įgyvendinti anksčiau, kad vėliau nereikėtų skolintis prastesnėmis sąlygomis.

    Kas skolina Lenkijai ir ar yra ko nerimauti?

    Finansų ministerijos pateikiama skolos struktūra rodo, kad Lenkija daugiausia finansuojasi vidaus rinkoje. Maždaug 80 proc. Valstybės iždo skolos laikoma šalies viduje, o kiek mažiau nei 20 proc. sudaro įsipareigojimai užsieniui.

    Tarp pagrindinių kreditorių išlieka vietos bankai ir nebankinis sektorius, tačiau reikšmingą dalį, apie 29 proc., laiko ir užsienio investuotojai. Ministerija taip pat pabrėžia, kad užsienio valiutomis denominuotos skolos dalis nesiekia 20 proc. ir yra mažesnė už strateginę 25 proc. ribą, todėl mažėja valiutų kursų svyravimų rizika.

    Vien skolos augimas savaime dar nereiškia, kad viešieji finansai blogėja. Daug kas priklauso nuo ekonomikos augimo tempo, deficito dydžio ir skolos aptarnavimo kaštų, ypač jei palūkanų normos rinkose išlieka aukštos ilgiau.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad užsitęsęs didelis deficitas kartu su lėtesniu augimu ilgainiui siaurintų valstybės manevro laisvę. Tai reikštų didesnį spaudimą biudžetui, daugiau diskusijų dėl išlaidų prioritetų ir didesnį jautrumą finansų rinkų nuotaikų pokyčiams.