CP v2

Tag: Lenkija

  • Masiškai dygsta grybai: žemėlapiai rodo, kur miškuose krepšiai pildosi greičiausiai

    Lenkijoje grybautojai fiksuoja ryškų sezono suaktyvėjimą: specializuotuose žemėlapiuose kasdien daugėja pranešimų apie radimvietes, o nuotraukose matyti pilni krepšiai. Tokios platformos kaip grzyby.pl ir „MykoRadar“ realiu laiku kaupia gyventojų atsiųstus duomenis iš skirtingų regionų.

    Per pastarąsias 7 dienas grzyby.pl užfiksavo 254 naujus pranešimus, o bendra deklaruota surinkto derliaus masė siekė 691 kilogramą. Tai yra 13 proc. daugiau nei pirmąją rugsėjo savaitę, todėl grybautojai vis dažniau planuoja išvykas į miškus dar prieš savaitgalį.

    Kuriose vietose derlius geriausias

    Pagal žemėlapių signalus ryškiausiai išsiskiria Didžiosios Lenkijos vaivadija: daugiausia pranešimų telkiasi Nowy Tomyśl apylinkėse. Gausių radinių fiksuojama ir Noteckos girioje bei Zielonkos girioje, esančioje netoli Poznanės.

    Aukšta sėkmės tikimybė išlieka Mazovijoje, ypač Wołomino apylinkėse. Pranešimai dažnai ateina ir iš Mazovijos kraštovaizdžio parko teritorijų, Otwocko apylinkių bei Piaseczno rajono.

    Pomorėje grybautojai taip pat tikisi grįžti su pilnais krepšiais: daugiausia radinių žymima Chojnicų apylinkėse, ypač Tucholos giriose. Signalų yra ir prie Trijų miestų, įskaitant Pruszcz Gdański, Rumią bei Wejherowo.

    Populiariausi grybai ir kodėl tai svarbu

    Dažniausiai pranešimuose minimas rudasis kazlėkas, kuris pasirodo daugiau nei pusėje fiksuotų laimikių. Antroje vietoje pagal pranešimų dažnį – baravykas, trečioje – lepšė, o toliau rikiuojasi voveraitės, kelmučiai ir kitos rūšys.

    Grybų gausą paprastai lemia keli veiksniai: po sausros atėję lietūs, šiltesnės naktys ir pakankamai drėgna miško paklotė. Miškuose derlius gali skirtis net tame pačiame regione, todėl žemėlapių duomenys dažnai padeda pasirinkti kryptį, tačiau jie neleidžia garantuoti vienodų radinių visiems.

    Saugus grybavimas: pagrindinės taisyklės

    Specialistai primena rinkti tik tuos grybus, kuriuos žmogus patikimai atpažįsta, o kilus menkiausiai abejonei pasikonsultuoti su grybų žinovu. Taip pat patariama neardyti miško paklotės, neplėšti grybų su šaknimis ir neniokoti grybienos, kad derlius išliktų ir ateityje.

    Ypač rizikinga rinkti labai jaunus, mažus grybus, kurių požymiai dar neišryškėję, taip pat nepatariama pasikliauti atsitiktinių žmonių patarimais. Grybų nereikėtų duoti mažiems vaikams, o identifikuoti paragaujant yra pavojinga ir gali baigtis sunkiu apsinuodijimu.

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • PGZ laukia akcininkų pertvarka: ministerija siekia kapitalo ir sinergijų, bet sprendimų dar nėra

    Lenkijos valstybinės gynybos pramonės grupės PGZ artimiausiu metu gali laukti pokyčiai akcininkų struktūroje. Valstybės turto ministerija praneša svarstanti pertvarką, kuri, pasak ministro Wojciecho Balczuno, turėtų sustiprinti grupės finansavimo galimybes ir sukurti daugiau sinergijų su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis.

    Ministerija pabrėžia, kad galutinių sprendimų dar nėra, o prieš juos bus atliekamos verslo ir teisinės analizės. Šiuo metu PGZ akcininkų gretose jau yra valstybės kontroliuojami subjektai, todėl svarstomi pokyčiai būtų labiau struktūros „sutvarkymas“ ir galimas papildomų partnerių įtraukimas.

    Kapitalas – pagrindinis motyvas

    Vienas svarbiausių pertvarkos argumentų – didesnis priėjimas prie kapitalo. Pastaraisiais metais Lenkija smarkiai didino gynybos išlaidas, o PGZ vykdo didelės apimties užsakymus šalies ginkluotosioms pajėgoms, tačiau ministerija vertina, kaip grupė išlaikys augimą pasikeitus vidaus užsakymų tempui.

    Ministro teigimu, PGZ tikslas – tapti tarptautiniu koncernu ir stabiliai plėstis už Lenkijos ribų. Tam reikėtų didesnio finansinio pajėgumo, aukštesnio kreditorių pasitikėjimo ir aiškesnės, investuotojams suprantamos nuosavybės struktūros.

    „Turime mąstyti ilguoju laikotarpiu. PGZ turi tapti tarptautiniu koncernu ir parduoti savo produktus visuose žemynuose“, – sakė Wojciech Balczun.

    „Orlen“ scenarijus – kol kas tik spėlionės

    Viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kad į PGZ akcininkų gretas galėtų įžengti energetikos ir degalų grupė „Orlen“. Vis dėlto ministras konkrečių įmonių neįvardija ir pabrėžia, kad šiame etape per anksti kalbėti apie konkrečius dalyvius.

    Ministerija akcentuoja, kad sinergijų paieška tarp valstybės valdomų įmonių vyksta plačiau ir nėra apribota vienu galimu sandoriu. Tai reiškia, kad svarstoma ne tik, kas galėtų prisidėti prie PGZ, bet ir kokią pridėtinę vertę tokia partnerystė sukurtų tiek gynybos pramonei, tiek kitoms strateginėms grandims.

    PGZ atnaujina vertinimą

    Pertvarkos pasirengimas jau apima PGZ vertės atnaujinimą. Ministerija nurodo, kad prieš bet kokius sprendimus bus reikalingos išsamios finansinės, verslo ir teisinės procedūros, o į procesą ketinama įtraukti ir valstybės teisinius patarėjus.

    Ministras taip pat pripažįsta, kad galimas sprendimas galėtų turėti ir fiskalinį poveikį, tačiau esminis kriterijus būtų nauda pačiai įmonių grupei. Platesniame kontekste tai siejama su valstybės portfelio peržiūra, kai dalis aktyvų gali būti konsoliduojami, perduodami kitoms institucijoms arba, jei nebeturi ekonominio pagrindo, restruktūrizuojami.

  • Europa vėl gręžiasi į atomą, bet Lenkija išsiskiria: apklausa rodo rekordinę paramą branduolinei energetikai

    Apklausa: Lenkija – ryškiausia išimtis

    Nauja apklausa rodo, kad europiečiai vis dažniau branduolinę energetiką vertina kaip vieną iš sprendimų po pastarųjų energijos kainų sukrėtimų. Tačiau ryškiausiai išsiskiria Lenkija – čia branduolinei energetikai pritariančiųjų dalis yra gerokai didesnė nei daugumoje ES šalių.

    Remiantis tyrimo duomenimis, Lenkijoje branduolinės energetikos plėtrą palaiko 73 proc. respondentų, o ES šalių vidurkis siekia 23 proc. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad Lenkijoje 38 proc. gyventojų branduolinės energetikos plėtrą įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų.

    Kainos ir saugumas – svarbiausi argumentai

    Tyrimas atskleidžia, kad tiek Lenkijoje, tiek kitose apklaustose ES valstybėse svarbiausias energetikos politikos tikslas išlieka vartotojų apsauga nuo energijos kainų augimo. Šį prioritetą nurodė 51 proc. respondentų Lenkijoje, ir panašus rodiklis fiksuotas bendrame apklausos vidurkyje.

    Be kainų, vienas ryškiausių lūkesčių yra energetinė nepriklausomybė. Ją svarbia kryptimi laiko 45 proc. apklaustųjų, o bendras vidurkis apklaustose ES šalyse siekia 42 proc., todėl branduolinė energetika daugeliui tampa ne tik klimato, bet ir saugumo politikos tema.

    Kodėl atsinaujinantys ištekliai praranda dėmesį?

    Apklausa rodo, kad Lenkijoje mažiau žmonių nei vidutiniškai ES mano, jog prioritetu turėtų būti vėjo ir saulės energetikos plėtra. Tokį pasirinkimą Lenkijoje įvardijo 29 proc. respondentų, kai apklausos vidurkis siekia 36 proc.

    Tuo pat metu kai kuriose šalyse atsinaujinančių išteklių plėtra išlieka populiaresnė: Italijoje ir Ispanijoje ją prioritetu laiko po 45 proc. respondentų. Tyrimo rezultatai leidžia spręsti, kad visuomenės nuostatas labiausiai formuoja ne vien klimato tikslai, o energijos kainų stabilumo ir patikimo tiekimo lūkesčiai.

    Europa nuogąstauja dėl naujų krizių

    Didelė dalis apklaustųjų mano, kad naftos ir dujų rinkų sukrėtimai kartosis: taip teigė 92 proc. respondentų. Be to, 62 proc. apklaustųjų mano, jog Europa išlieka energetiškai priklausoma nuo išorės tiekėjų, o 74 proc. kritiškai vertina dabartinę energetikos situaciją.

    Lenkijoje įsitikinimas, kad ateityje kils naujų energetikos krizių, taip pat vyrauja, nors rodiklis mažesnis nei kitur: taip mano 86 proc. respondentų. Tai rodo, kad nerimas dėl kainų ir tiekimo patikimumo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės palaikymą skirtingoms technologijoms.

    Tyrimą atliko „Ipsos“ apklausdama po 1 000 gyventojų aštuoniose ES valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Rumunijoje. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad branduolinės energetikos klausimas Europoje vėl tampa politiniu prioritetu, tačiau Lenkija šioje diskusijoje išlieka ryškiausia proatominė lyderė.

  • Emerytūra nuo 50-ies? ZUS vadovas įspėja: stažinės pensijos atvertų kelią, bet kainuotų brangiai

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos apie vadinamąsias stažines pensijas, kai teisę į išmoką lemtų ne tik amžius, bet ir sukauptas darbo stažas. Politikai ir profsąjungos siūlo modelį, kuris kai kuriems darbuotojams leistų pasitraukti iš darbo gerokai anksčiau nei sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

    Pagal 2024 metais kairiųjų pateiktas idėjas, teisė į stažinę pensiją galėtų atsirasti moterims po 35 metų darbo, o vyrams po 40 metų. Jei žmogus dirbti pradėtų būdamas 18 metų ir turėtų nenutrūkstamą karjerą, teorinė riba moterims siektų apie 53 metus, vyrams – apie 58 metus.

    Tačiau ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigos, vadovas Liwiuszas Laska pabrėžia, kad toks sprendimas būtų brangus ir keltų daug praktinių klausimų. Vienas jų – ar į reikiamą stažą būtų įskaičiuojami ir nedraudiminiai laikotarpiai, pavyzdžiui, studijos, nedarbo epizodai ar vaiko priežiūros pertraukos.

    „Ar tikrai bus daug žmonių, kurie būdami 50 metų jau turės 35 metų stažą ir bus sukaupę bent minimalią pensiją? ZUS gali tiksliai paskaičiuoti kiekvieną variantą, bet sprendimas priklauso politikams. Neabejotina, kad tai būtų brangus sprendimas“, – sakė Liwiuszas Laska.

    Kas siūloma ir kodėl tai jautru?

    Viešojoje erdvėje taip pat svarstoma galimybė sulyginti stažo ribas abiem lytims, pavyzdžiui, nustatant 35 ar 37 metų kartelę. Toks pakeitimas reikštų, kad į sistemą anksčiau ateitų daugiau naujų pensininkų, o mokėtojų skaičius tuo pat metu mažėtų.

    Finansinis poveikis susijęs ne tik su didesnėmis išlaidomis pensijoms, bet ir su darbo rinkos pasekmėmis: ankstesnis pasitraukimas iš darbo gali didinti darbuotojų trūkumą, ypač sektoriuose, kuriuose patirtis yra kritiškai svarbi. Kita vertus, šalininkai teigia, kad stažinės pensijos būtų socialiai teisingesnės tiems, kurie dirbti pradėjo labai anksti.

    Profsąjungų spaudimas tęsiasi

    Stažinių pensijų idėja Lenkijoje keliama ne pirmus metus: ją nuosekliai remia profsąjungos, ypač Solidarność ir OPZZ, kurios įvairiais laikotarpiais teikė ir pilietinius įstatymų projektus. Tema ne kartą grįžo ir į politinių pažadų darbotvarkę, tačiau iki šiol sprendimai stringa parlamente.

    Ankstesniais metais skirtingos politinės jėgos žadėjo judėti šia kryptimi, bet projektai nepasiekdavo galutinio balsavimo arba prarasdavo paramą keičiantis kadencijoms. Dabar, atsinaujinus diskusijai, didžiausias klausimas lieka tas pats: kaip suderinti socialinį jautrumą su sistemos tvarumu ir aiškiomis stažo skaičiavimo taisyklėmis.

  • Lenkija siekia Europos DI gigafabrikos: Gawkowskis įvardijo Čekiją kaip pagrindinį partnerį

    Lenkija siekia, kad viena iš planuojamų Europos DI gigafabrikų atsirastų Centrinėje ir Rytų Europoje. Skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis Ekonomikos forume Karpacze pabrėžė, kad šaliai būtinas patikimas partneris, o tokiu jis įvardijo Čekiją.

    Pasak ministro, partnerystė su Praha turėtų sustiprinti regiono kandidatūrą Europos Sąjungos mastu. Jis taip pat teigė, kad iniciatyvą remia dalis Baltijos valstybių ir Balkanų regiono partnerių, kurie mato naudą kuriant bendrą skaičiavimo pajėgumų ekosistemą.

    Kas yra DI gigafabrika?

    Europos Komisija kartu su Europos aukštos našumo kompiuterijos bendra įmone EuroHPC JU vykdo konkursą, kuriuo planuojama atrinkti 7 DI gigafabrikų projektus. Idėja – sukurti didžiulės galios skaičiavimo centrus, skirtus pažangiems DI modeliams mokyti ir kurti, taip mažinant Europos priklausomybę nuo pajėgumų už ES ribų.

    EuroHPC JU skelbia, kad atrankoje bus vertinama techninė projekto kokybė, numatomas poveikis Europos DI ekosistemai, finansinis modelis bei paslaugų kaina. Papildomų taškų gali suteikti europinių aparatinės ir programinės įrangos sprendimų naudojimas bei indėlis į ES skaitmeninį suverenumą.

    Lenkijos planas ir terminai

    Lenkijos skaitmeninimo ministerija nurodė, kad konsorciumai, norintys teikti paraišką dėl DI gigafabrikos projekto Lenkijoje, dokumentus Europos konkurse gali pateikti iki lapkričio 12 dienos. Patvirtinus projektą, konsorciumas skaičiavimo pajėgumus turėtų pradėti tiekti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Lenkija taikosi į vidutinės apimties projektą, kuris pagal minimalius kriterijus turėtų užtikrinti bent 75 000 DI akceleratorių ekvivalentą. Gigafabrika Lenkijoje būtų orientuota į regioninį vaidmenį, aptarnaujant Centrinės ir Rytų Europos poreikius.

    Kiek tai kainuotų ir kas už tai mokėtų?

    Lenkijos vyriausybė yra deklaravusi daugiau kaip 400 mln. zlotų investiciją, skirtą skaičiavimo paslaugų įsigijimui iš būsimos gigafabrikos. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 95 mln. eurų, o bendra iniciatyvos vertė Lenkijoje minima kaip viršijanti 10 mlrd. zlotų, tai yra apie 2,3 mlrd. eurų.

    EuroHPC JU konkurso taisyklės numato, kad konsorciumai investicines išlaidas turi finansuoti patys, o viešasis finansavimas pirmiausia orientuojamas į paslaugų pirkimą starto laikotarpiu. Tai turėtų sumažinti projekto komercinę riziką ir pagerinti prognozuojamumą rinkoje.

    „Mums reikia didelių skaičiavimo pajėgumų, kurie būtų panaudojami gynyboje, sveikatos apsaugoje ir tam, kad verslas galėtų greičiau augti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pagal skelbiamus planus sutartys su laimėjusiais konsorciumais galėtų būti pasirašytos 2027 metų pradžioje. Pačios DI gigafabrikos, jei projektai vyks pagal numatytą grafiką, turėtų pradėti veikti 2028 metais.

  • „Coca-Cola“ ir Bolesławieco keramika vėl suvienijo jėgas: 100 000 prizų ir kolekcija

    „Coca-Cola“ Lenkijoje pradėjo antrąją bendrą akciją su Bolesławieco keramikos gamintoju ZC „Bolesławiec“, kuri siekia sujungti pasaulinį prekės ženklą ir vietos amatų tradiciją. Šį kartą pristatoma atnaujinta kolekcija, o dalyviams žadama ypač didelė prizų pasiūla.

    Bolesławieco keramika laikoma vienu ryškiausių Lenkijos tautodailės simbolių, atpažįstamu iš rankomis dekoruojamų raštų. Tokie bendradarbiavimai tampa vis dažnesni, nes vartotojai vis labiau vertina autentiškumą, riboto leidimo gaminius ir istoriją, kuri slypi už produkto.

    „Bendri valgiai sukuria erdvę santykiams, o „Coca-Cola Zero“ ir tradicinė keramika gali tapti tam ypatingu fonu“, – sakė „Coca-Cola“ Lenkijos vyresnioji prekės ženklo vadovė Nataliia Buhai.

    ZC „Bolesławiec“ valdybos narys Wojciechas Huczyńskis pabrėžė, kad vietos paveldo ir globalios markės derinys parodo tradicijų gyvybingumą. Pasak jo, kultūroje įsišakniję amatai gali ne tik išlikti, bet ir įkvėpti šiuolaikiškai leisti laiką kartu.

    Akcijoje tęsiama anksčiau žinoma indų linija, tačiau šiemet kolekcija papildyta ir kelioniniu puodeliu. Gamintojai akcentuoja praktiškumą, nes vartojimo įpročiai keičiasi, o daugėja žmonių, kurie gėrimus renkasi išsinešimui ir ieško daugkartinių sprendimų.

    Dalyvauti kviečiama per „Coca-Cola“ programėlę, kur, kaip skelbiama, paruošta 100 000 prizų. Mechanika paremta pirkimu: reikia įsigyti akcijoje dalyvaujantį gėrimą, išsaugoti pirkimo įrodymą ir suvesti kodą, randamą po kamšteliu arba atidarymo žiedu.

    Sukaupti žetonai vėliau keičiami į prizus arba loterijos bilietus. Nurodoma, kad už 12 žetonų galima atsiimti ZC „Bolesławiec“ puodelį, už 14 žetonų lėkštutę, už 16 žetonų dubenėlį, o už 20 žetonų kelioninį puodelį.

    Iš viso šiai aktyvacijai paruošta 50 000 keramikos vienetų, o loterijoje numatyta 200 pilnų rinkinių. Taip pat skelbiama apie 20 000 elektroninių kuponų, kurių kiekvieno vertė siekia apie 5 eurus, bei papildomus prizus, susijusius su pristatymo paslaugomis.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų spalio 30 dienos 17:00 valandos. Organizatoriai ragina prieš dalyvaujant pasitikrinti tikslias sąlygas programėlėje, nes prizų kiekiai ir jų atsiėmimo tvarka paprastai priklauso nuo likučio bei nustatytų terminų.

  • Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Neapmokėta bauda Lenkijoje gali baigtis areštu: štai kada skola keliauja į teismą

    Lenkijoje kelių eismo baudos apmokėjimo terminas priklauso nuo to, kaip ji paskirta. Įprastai, kai vairuotojas baudą priima sustabdytas patikrinimo metu, ją reikia sumokėti per 7 dienas. Jei bauda skiriama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, po fotoradaro užfiksuoto pažeidimo ar paliekama pranešimu prie automobilio, terminas dažniausiai siekia 14 dienų.

    Praktinis aspektas svarbus ir dėl baudos taškų. Jie Lenkijoje paprastai panaikinami po 12 mėnesių, tačiau šis laikotarpis skaičiuojamas nuo baudos apmokėjimo dienos. Vadinasi, delsiant sumokėti, taškai vairuotojo istorijoje gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.

    Jeigu bauda neapmokama laiku, ji paprastai perduodama priverstiniam išieškojimui. Toks išieškojimas gali vykti per mokesčių administratorių, o skola gali būti išskaičiuojama iš gyventojo pajamų, pensijos ar permokėtų mokesčių grąžinimo sumos. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir banko sąskaitos areštas, o prie pradinės sumos prisideda delspinigiai ir administravimo kaštai.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai asmuo nuosekliai vengia sumokėti baudą, o priverstinis išieškojimas būna neveiksmingas. Tokiais atvejais byla gali pasiekti teismą, kuris pradeda vykdymo procesą ir gali spręsti dėl piniginės baudos pakeitimo kita sankcija. Kraštutiniais atvejais tai gali reikšti ir areštą.

    Lenkijos teisėje numatyta, kad pirmiausia teismas gali svarstyti piniginės baudos pakeitimą visuomenei naudingais darbais. Jei asmuo su tuo nesutinka arba vengia paskirtus darbus atlikti, teismas gali nuspręsti sankciją pakeisti areštu. Tokiais atvejais arešto trukmė paprastai siejama su nesumokėta suma ir įstatyme nustatytomis ribomis.

    Vairuotojams, ypač vykstantiems į Lenkiją ar dažnai ten keliaujantiems tranzitu, verta įsivertinti, kad neapmokėta bauda nėra tik formalumas. Laiku nesureagavus, finansinė prievolė gali virsti ilgalaike skola, o jos ignoravimas, priklausomai nuo situacijos, gali baigtis teisminiu procesu ir griežtesnėmis priemonėmis.

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Lenkija ruošia centralizuoto šildymo pertvarką iki 2040-ųjų: 46–54 mlrd. eurų ir 52,2 proc. atsinaujinančių

    Kada bus patvirtinta strategija?

    Lenkija tikisi, kad nacionalinė Centralizuoto šildymo transformacijos strategija bus patvirtinta 2026 ir 2027 metų sandūroje. Tai Ekonomikos forume Karpace patvirtino energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Dokumentas turėtų tapti pagrindiniu kelrodžiu, kaip iki 2040 metų modernizuoti vieną didžiausių Europos Sąjungoje centralizuoto šilumos tiekimo sektorių. Strategija numato pereiti prie mažai taršių ir nulinės taršos šilumos šaltinių, mažinant priklausomybę nuo anglies.

    Pagrindiniai tikslai iki 2040 metų

    Strategijos projekte numatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šildymo tinkluose iki 2040 metų pasiektų 52,2 proc. Taip pat planuojama išplėsti šilumos kaupimo sprendimus, numatant 576 megavatvalandžių šilumos kaupimo pajėgumų tikslą.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik klimato politikai, bet ir sistemos patikimumui, nes šilumos kaupimas leidžia lanksčiau integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius. Praktikoje tai reikštų spartesnį perėjimą prie biokuro, šilumos siurblių, geotermijos, atliekų šilumos panaudojimo ir kitų sprendimų, priklausomai nuo regiono.

    Kiek tai kainuos ir iš kur bus lėšų?

    Skaičiuojama, kad visos pertvarkos kapitalo poreikis gali siekti nuo 46 iki 54 mlrd. eurų. Toks intervalas atspindi skirtingus technologinius scenarijus, kuro kainų prielaidas ir tinklų modernizavimo apimtis.

    Finansavimui Lenkija jau numato instrumentus, tarp jų apie 696 mln. eurų dydžio priemonę, kurią administruoja Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas. Ministerija taip pat vertina papildomas priemones, kurias iš dalies galėtų remti pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo.

    „Konsultacijos vyksta sklandžiai. Gavome daug pastabų iš rinkos dalyvių ir institucijų, tačiau tikimės laikytis grafiko ir patvirtinimo metų sandūroje“, – sakė energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Lenkija pabrėžia, kad transformacijos tempą lemia šalies sektoriaus struktūra: centralizuoto šildymo sistema yra itin išplėtota, o šilumos gamyboje istoriškai dominuoja anglis. Dėl to Varšuva Europos Sąjungos diskusijose siekia sprendimų, kurie amortizuotų poveikį vartotojams ir įmonėms, įskaitant mechanizmus, susijusius su ES apyvartinių taršos leidimų sistema.