CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkai pakeitė požiūrį į mokslą: kas slepiasi už „Focus“ kategorijos Nauka?

    Lenkai pakeitė požiūrį į mokslą: kas slepiasi už „Focus“ kategorijos Nauka?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltyje Nauka pateikiami redakcijos tekstai, skirti mokslo ir kasdienio gyvenimo temoms. Tokie skyriai paprastai apima sveikatą, žmogaus psichologiją, technologijų poveikį, keliones ir kultūrą, tačiau turinio kryptis dažnai priklauso nuo konkretaus leidinio redakcinės linijos.

    Pastaraisiais metais mokslo naujienų vartojimas Europoje kinta: auditorija vis dažniau ieško ne vien sensacingų antraščių, bet ir aiškių paaiškinimų, kaip tyrimai veikia kasdienius sprendimus. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna paaiškinamoji žurnalistika, kai sudėtingos temos pateikiamos suprantamai, bet neaukojant tikslumo.

    Ši tendencija ypač sustiprėjo išpopuliarėjus dirbtiniam intelektui ir sparčiai plintant klaidinančiai informacijai socialiniuose tinkluose. Redakcijoms tenka atsakomybė aiškiai atskirti, kur baigiasi mokslu grįstos išvados ir kur prasideda interpretacijos, rinkodara ar pramoginis turinys.

    Todėl mokslo rubrikose vis dažniau akcentuojamas šaltinių patikimumas, metodų paaiškinimas ir kontekstas: ką reiškia tyrimo imtis, ar rezultatai pakartojami, ar tai ankstyvos stadijos darbas. Skaitytojui tai padeda suprasti, kodėl viena naujiena verta dėmesio, o kita dar neturėtų tapti pagrindu skubotoms išvadoms.

    Nors pateiktame tekste nėra konkrečių straipsnių ar faktų apie atskirus tyrimus, pats rubrikos aprašymas rodo siekį kalbėti apie temas, kurios, redakcijos vertinimu, realiai veikia gyvenimo kokybę. Tokiam turiniui keliami aukšti reikalavimai: tikslumas, aiškumas ir atsparumas manipuliacijoms, ypač kalbant apie sveikatą ar visuomenės gerovę.

  • Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity šių metų pradžioje pradėjo į riedmenų parką įtraukti naudotus vagonus iš Vokietijos. Sandoris numatė 50 vienetų iš Deutsche Bahn, o pirmieji paruošti eksploatacijai į reisus išvažiavo kovo mėnesį.

    Šiuo metu reguliariuose maršrutuose jau dirba 23 vagonai. Likusieji turėtų būti išleidžiami palaipsniui, nes prieš pradedant vežti keleivius jie pritaikomi vežėjo standartams ir atliekami reikalingi techniniai darbai.

    Įsigyti vagonai yra DB Fernverkehr tipo, jų konstrukcija pritaikyta važiavimui iki 200 kilometrų per valandą greičiu. Dauguma jų pagaminti apie 1984 metais, tačiau 1998–2004 metais buvo iš esmės modernizuoti, todėl jų techninės galimybės ir komforto lygis yra aukštesnis nei rodo amžius.

    PKP Intercity šiuos vagonus papildomai aprūpino keleiviams svarbia įranga: veikia belaidis internetas ir įrengta oro kondicionavimo sistema. Tokie atnaujinimai leidžia greičiau padidinti pasiūlą populiariuose maršrutuose, kol vyksta naujų traukinių pirkimai ir gamyba.

    Vežėjas taip pat planuoja dalyvauti dar viename procese, kuriame Deutsche Bahn ketina parduoti beveik 100 naudotų vagonų. Iš pradžių PKP Intercity svarstė paraišką teikti maždaug liepos viduryje, tačiau terminas buvo pratęstas iki lapkričio pabaigos, todėl sprendimų ir realių pristatymų teks palaukti.

    Tuo pačiu PKP Intercity atsisakė idėjos pirkti dviaukščius vagonus iš Austrijos, nes po apžiūrų jie neatitiko kokybės reikalavimų. Dviaukščių vagonų iš Vokietijos įsigijimas taip pat neplanuojamas, nors tokiais riedmenimis domisi kiti Lenkijos rinkos dalyviai, tarp jų ir Polregio.

  • Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas pranešė, kad jo kariai Lenkijoje baigė mokymus, susijusius su šarvuočiais „Rosomak“. Pasak padalinio, mokymai vyko modernioje bazėje, o juos vedė vietos instruktoriai, dirbantys su šio tipo technika.

    Skelbiama, kad programa apėmė šarvuočio sandarą, pagrindines sistemas, diagnostiką, techninę priežiūrą ir gedimų šalinimą. Po kurso dalyviai laikė baigiamuosius egzaminus ir gavo sertifikatus, patvirtinančius įgytas kompetencijas.

    Ukrainos žiniasklaida tokius mokymus sieja su praktiniu tikslu – kuo daugiau remonto darbų atlikti pačiai Ukrainai, neperkeliant technikos į Lenkiją. Tai ypač aktualu karo sąlygomis, kai logistika sudėtinga, o kovinė technika turi grįžti į rikiuotę kuo greičiau.

    Primename, kad Ukrainos pajėgos naudoja Lenkijos „Rosomak“, perduotus 2023 metais. Šie šarvuočiai su bokšteliu „Hitfist-30P“ pirmą kartą plačiau paminėti koviniuose veiksmuose per 2023 metų vasaros kontrpuolimą, o atviri šaltiniai fiksavo ir praradimus.

    Vis dėlto šį kartą didžiausią diskusiją sukėlė ne patys mokymai, o prie įrašo pridėtos keturios nuotraukos. Internautai atkreipė dėmesį į detales, kurios gali priminti dirbtinio intelekto sugeneruotų ar stipriai apdorotų vaizdų požymius: neįprastus užrašų kontūrus ant bokštelio, keistas proporcijas ir netipišką smulkių elementų geometriją.

    Žurnalistai kreipėsi į 146-ąjį pulką prašydami paaiškinti, ar vaizdai buvo redaguoti, tačiau iki publikavimo atsakymo nebuvo. Ekspertai pabrėžia, kad vien vizualūs įtarimai dar neįrodo klastotės, tačiau karo metu informacinėje erdvėje ypač svarbu tiksliai nurodyti, kaip ir kada medžiaga parengta.

    Tokie ginčai taip pat atspindi platesnę tendenciją: didėjant DI įrankių prieinamumui, vis sunkiau greitai atskirti autentišką nuotrauką nuo generuoto ar redaguoto vaizdo. Dėl to institucijos vis dažniau raginamos pateikti kontekstą, o auditorijai rekomenduojama vertinti vaizdus kritiškai, ypač kai jie susiję su karine tematika.

    Mokymai Lenkijoje vyksta ir platesnio tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose. Nuo 2022 metų rudens Europos Sąjunga vykdo EUMAM Ukraine misiją, kurios tikslas – parengti Ukrainos karius įvairiose srityse, o dalis mokymų organizuojama Lenkijoje, įskaitant Jungtinio ginkluotės rūšių mokymo vadovybės centrą Žagane.

    Net jei dalis paviešintų vaizdų būtų redaguoti, tai savaime nepaneigtų pačių mokymų fakto. Tačiau situacija parodė, kad skaidrumas ir patikrinama vizualinė medžiaga tampa ne mažiau svarbūs nei pati žinia apie paramą ir praktinį karių rengimą.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Ukrainos žiniasklaida sureagavo į pranešimus, kad Vokietijos Bundeswehro kariai prisijungė prie Lenkijos įtvirtinimų statybos pagal programą „Tarcza Wschód“. Šią informaciją patvirtino Lenkijos kariuomenės generalinis štabas, nurodęs, kad darbai vykdomi Lenkijos kvietimu ir tęsis iki rudens.

    Ukrainos portalai, tarp jų „Militarnyi“, Vokietijos karių įsitraukimą vertina kaip apčiuopiamą sąjungininkų solidarumo pavyzdį NATO rytiniame flange. Akcentuojama, kad toks praktinis bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą ir prastėjančia saugumo situacija regione.

    „Tai signalas, kad NATO rytinio flango gynyba nebėra vien planai ar pareiškimai, o konkreti inžinerinė ir logistinė veikla“, – rašė Ukrainos žiniasklaida, komentuodama vokiečių dalyvavimą.

    Lenkijos gynybos institucijos nurodo, kad bendri vokiečių ir lenkų inžineriniai darbai skirti sustiprinti gynybinę infrastruktūrą prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Tokie projektai paprastai apima prieštransportinių kliūčių įrengimą, pozicijų parengimą, judėjimo kontrolės sprendinius ir logistikos elementus, kurie leistų greičiau dislokuoti pajėgas krizės atveju.

    Programa „Tarcza Wschód“ startavo 2024 metų spalio mėnesį ir numato inžinerinių kliūčių bei įtvirtinimų sistemą maždaug 700 kilometrų ilgio Lenkijos rytinės sienos ruože. Skelbiama, kad maždaug 400–500 kilometrų turėtų būti padengti įvairiomis fortifikacijomis, o likusioje dalyje remiamasi natūraliomis vietovės kliūtimis.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, iki 2026 metų liepos vidurio iš viso įrengta apie 61 kilometras gynybinių linijų, iš kurių maždaug 10 kilometrų sudaro įtvirtinimų linijos. Per pastarąjį pusmetį, kaip nurodoma, atsirado tik vienas naujas kilometras fortifikacijų, o 2025 metų vasario mėnesį anksčiau laiko buvo perduotas pirmasis strateginis 2,3 kilometro ruožas.

    Ukrainos komentatoriai pabrėžia ir simbolinį tokio bendradarbiavimo svorį: Vokietijos karių darbas Lenkijoje rodo, kad NATO valstybės vis dažniau pereina prie ilgalaikių atgrasymo priemonių kūrimo, o ne vien trumpalaikių rotacinių misijų. Anksčiau Vokietijos pusė yra minėjusi, kad Bundeswehro inžinerinis palaikymas šiame projekte gali tęstis mažiausiai iki 2027 metų pabaigos.

    Lenkijos gynybos ministerija 2026 metams šiai programai numatė apie 150 milijonų eurų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo infrastruktūra dažniausiai kuriama ne kaip atskira siena, o kaip sluoksniuota kliūčių ir parengtos gynybos sistema, kuri turi sulėtinti potencialų puolimą ir suteikti laiko sąjungininkų pajėgoms reaguoti.

  • 61 tonų sprogmenų ir 18 600 kub. m betono: Lenkijoje baigtas įspūdingas 591 m šachtos projektas

    61 tonų sprogmenų ir 18 600 kub. m betono: Lenkijoje baigtas įspūdingas 591 m šachtos projektas

    Lenkijoje baigti vieno didžiausių pastarųjų metų kasybos infrastruktūros projektų darbai – Zakład Górniczy Sobieski įrengtas naujas šachtos „Grzegorz“ (lietuviškai – Grigalius) stiebas. Konstrukcija siekia 591,2 metro gylį, o jos skersmuo – 7,5 metro, todėl projektas išsiskiria ne tik mastu, bet ir technologiniu sudėtingumu.

    Statybų apimtys įspūdingos: panaudota apie 18 600 kubinių metrų betono, o darbams reikėjo daugiau nei 61 tonos sprogstamųjų medžiagų. Tokie kiekiai atspindi, kad tai ne vien eilinė šachtos rekonstrukcija, o naujas strateginis objektas, integruotas į veikiančios kasyklos sistemą.

    Vienas sudėtingiausių etapų buvo vadinamasis uolienų masyvo šaldymas – laikinas vandens, esančio uolienose, užšaldymas, kad kasimo darbai vyktų saugiau. Tam išgręžti 42 šaldymo gręžiniai, kurių kiekvienas siekė 475 metrų gylį, o bendra jų „linijinė“ trukmė sudarytų beveik 20 kilometrų.

    Svarbi investicijos dalis – dvipusis įėjimas 540 metrų gylyje, sujungęs šachtą su veikiančiomis požeminėmis kasyklos trasomis. Šiam mazgui įrengti panaudota apie 2 500 tonų medžiagų: maždaug 1 960 tonų betono, 284 tonos plieninės tvirtinimo konstrukcijos ir 2 600 inkarų, kurių bendra masė siekė beveik 55 tonas.

    2025 metų balandį šachta galutinai sujungta su Zakład Górniczy Sobieski požemine dalimi, o naujas ventiliacijos kelias pagerino oro srautų valdymą. Tai ypač svarbu kontroliuojant natūralius pavojus, mažinant rizikas ir gerinant darbo sąlygas po žeme; vėliau šachta turėtų būti naudojama ir žmonių bei medžiagų transportui.

    Projektą įgyvendinanti Południowy Koncern Węglowy pabrėžia, kad šachta įrengta ne tam, jog būtų didinamas anglies gavybos mastas. Jos tikslas – išlaikyti esamus gamybos pajėgumus ir užtikrinti kasyklos veiklą iki 2049 metų, kartu ruošiantis eksploatuoti „Dąb“ telkinį.

    Planuojama, kad dalį gavybos svorio perkėlus į „Dąb“ telkinį bus galima labiau koncentruoti darbus ir mažinti priklausomybę nuo senesnės infrastruktūros. Įmonės teigimu, telkinys didžiąja dalimi yra už intensyviai urbanizuotų teritorijų ribų, todėl tai gali mažinti kasybos poveikį aplinkai ir gyventojams.

    Zakład Górniczy Sobieski taip pat turi logistinę jungtį su Jaworzno elektrine – beveik 4 kilometrų ilgio geležinkelio liniją. Iš „Dąb“ telkinio gaunama anglis numatyta naudoti kaip kurą 910 megavatų galios energetiniam blokui, kuris yra svarbi regiono elektros gamybos infrastruktūros dalis.

  • Lenkija siekia 3 mlrd. eurų DI gigafabriko: partneriais įvardija Čekiją ir Lietuvą, ruošia planą B

    Lenkija intensyvina pastangas pritraukti DI gigafabriko projektą, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. eurų ir kuris galėtų tapti didžiausia šalies informacinių ryšių technologijų investicija. Varšuva derina partnerystes regione ir kartu ruošiasi scenarijui, jei konkursą laimėtų kita valstybė.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad svarbiausias strateginis partneris šiame projekte yra Čekija, o Lietuva galėtų tapti viena iš būsimų skaičiavimo galios pirkėjų. Lygiagrečiai vyksta pokalbiai ir su kitomis Europos šalimis, kurios galėtų prisidėti prie paklausos užtikrinimo pirmaisiais veiklos metais.

    Kas yra DI gigafabrikas?

    DI gigafabrikai – Europos mastu planuojami didelio našumo skaičiavimo centrai, skirti DI modeliams kurti, treniruoti ir diegti. Projektai siejami su Europos skaitmeninio suverenumo kryptimi, kai valstybės nori mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių debesijos tiekėjų ir užsitikrinti prieigą prie pajėgumų kritiniams sektoriams.

    Lenkija siekia vidutinės apimties objekto, o praktinis įgyvendinimas būtų patikėtas privačiam konsorciumui. Valstybės vaidmuo – ne tiesiogiai statyti, o garantuoti dalį paklausos, įsigyjant skaičiavimo galios paslaugas ir taip sumažinant projekto riziką pradžioje.

    Kiek kainuotų ir kaip būtų finansuojama?

    Skelbiama, kad bendra investicijų suma galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o viešasis prisidėjimas – iki maždaug 1 mlrd. eurų. Pabrėžiama, jog dalį tokios paramos planuojama suteikti per Europos Komisijos mechanizmus, o likusi dalis tenktų valstybei, kurioje būtų įgyvendinamas projektas, ir jos partneriams.

    Lenkija jau yra numačiusi startinį finansinį įsipareigojimą dalyvauti atrankoje, o papildomos sumos būtų nukreipiamos skaičiavimo galios pirkimui vėlesniais metais. Toks modelis leidžia valstybei veikti kaip „pirmasis klientas“, o verslui suteikia aiškesnes pajamas planuojant didelio masto infrastruktūrą.

    Ar pakaks elektros ir pajėgumų?

    Vienas jautriausių klausimų – elektros poreikis, nes DI skaičiavimai reikalauja didelės galios ir patikimo tiekimo. Lenkijos ekspertai teigia, kad planuojamo DI gigafabriko galia galėtų siekti apie 100–120 megavatų, o tai, jų vertinimu, neturėtų destabilizuoti nacionalinės energetikos sistemos.

    Ši diskusija ypač aktuali visoje Europoje, nes duomenų centrai tampa vis reikšmingesniais elektros vartotojais, o nauji projektai dažnai siejami su vietovėmis, kur paprasčiau užsitikrinti perdavimo tinklo pralaidumą ir ilgalaikius energijos šaltinius. Lenkija taip pat akcentuoja, kad šalies šiaurėje esama palankesnių sąlygų tokioms investicijoms.

    Jei DI gigafabriko konkursas būtų pralaimėtas, Lenkija teigia neatmetanti mažesnių, etapinių projektų – naujų ar plečiamų duomenų centrų, kurie galėtų palaipsniui didinti nacionalinę skaičiavimo bazę. Tokia „plano B“ kryptis būtų skirta užtikrinti, kad DI infrastruktūros plėtra nesustotų, net jei pagrindinis objektas atitektų kitai šaliai.

  • Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Lenkijoje vakarop fiksuotas ryšio sutrikimas, dėl kurio daliai gyventojų tapo sunku pasiekti populiarias paslaugas, tarp jų „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „Instagram“ ir „Discord“. Vartotojai pranešė, kad platformos arba visai neveikė, arba krovėsi itin lėtai, o dalis funkcijų buvo nepasiekiamos.

    Su problemomis susidūrę žmonės situaciją tikrinosi nepriklausomose sutrikimų stebėsenos svetainėse, kurios realiu laiku renka vartotojų pranešimus. Šių duomenų dinamika rodė staigų skundų šuolį po 18 valandos, o vėliau pranešimų skaičius palaipsniui mažėjo.

    Kuriose vietose ir kam strigo?

    Stebėsenos duomenys leido įtarti, kad sutrikimai buvo nevienodi skirtinguose regionuose ir galėjo labiau paveikti atskiras prieigos rūšis. Dalis signalų rodė didesnį poveikį mobiliajam internetui, tačiau kai kur fiksuoti trikdžiai ir laidiniuose tinkluose.

    Pagal vartotojų pranešimus, daugiausia skundų buvo siejama su „Play“ paslaugomis, ypač Varšuvos apylinkėse, taip pat minėtas „Plus“ ryšys. Tuo pat metu „Orange“ ir „T-Mobile“ buvo apibūdinami kaip veikiantys nestabiliai, tačiau masinio visiško veiklos sustojimo požymių nebuvo.

    Kodėl tokie sutrikimai atrodo kaip platformų gedimai?

    Tokiose situacijose žmonės dažnai pirmiausia įtaria konkrečių platformų gedimą, nes neveikia socialiniai tinklai, paieška ar vaizdo įrašai. Vis dėlto praktikoje panašų vaizdą gali sukelti ir ryšio operatorių problemos, pavyzdžiui, maršrutizavimo sutrikimai, apkrovos šuoliai, laikini DNS nesklandumai ar infrastruktūros gedimai konkrečiame regione.

    Papildomos painiavos sukuria tai, kad skirtingos paslaugos remiasi tomis pačiomis ryšio grandimis, todėl vienas tinklo „butelio kakliukas“ gali paveikti daug skirtingų programų ir svetainių. Dėl to vartotojui gali atrodyti, kad vienu metu „sugriuvo visas internetas“.

    Situacija stabilizavosi per trumpą laiką

    Vėlesni stebėsenos signalai rodė, kad sutrikimas slopo ir paslaugų pasiekiamumas grįžo į įprastą lygį. Pranešimų skaičius apie neveikiančias platformas mažėjo, o didžioji dalis vartotojų nurodė, kad ryšys atsistatė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose verta patikrinti, ar problema kartojasi keliuose įrenginiuose, išbandyti kitą ryšio kanalą, pavyzdžiui, perjungti iš „Wi‑Fi“ į mobilųjį internetą, ir stebėti operatorių pranešimus. Jei sutrikimai kartojasi, tai gali būti signalas apie lokalią tinklo problemą konkrečioje vietovėje.

  • Lenkija ruošia gynybos pramonės strategiją 2026–2030: keturi tikslai ir dėmesys eksportui

    Lenkijos Vyriausybė baigia rengti Gynybos pramonės plėtros strategiją 2026–2030 metams ir planuoja ją patvirtinti dar trečiąjį metų ketvirtį. Dokumento projekte akcentuojama, kad pablogėjusi saugumo situacija Europoje paskatino vieną didžiausių gynybos finansavimo srautų per modernią istoriją, todėl svarbu, kad investicijos kurtų ilgalaikius pramonės pajėgumus.

    Strategijos pagrindinis tikslas – didinti Lenkijos gynybos pramonės gebėjimus ir atsparumą, kad šalies poreikiai būtų užtikrinami greičiau, patikimiau ir kuo didesne dalimi šalies viduje. Projekte pabrėžiama, kad vien tik didesnis gynybos biudžetas nepakanka, jei valstybės institucijos ir procedūros nesudaro sąlygų pramonei sparčiai plėstis.

    Keturi strategijos prioritetai

    Numatyti keturi pagrindiniai prioritetai: inovatyvumo ir konkurencingumo stiprinimas, esamo pramoninio potencialo modernizavimas, eksporto politikos sukūrimas ir valstybės taikomų plėtros instrumentų sustiprinimas. Strategija siekiama suderinti trumpalaikį poreikį greitai aprūpinti kariuomenę ir ilgalaikį tikslą sukurti tvarų gamybinį bei technologinį pagrindą.

    Projekte nurodoma, kad gynybos pramonė turėtų būti vertinama vienodai nepriklausomai nuo nuosavybės struktūros, o eksportas – laikomas nuolatine sektoriaus stiprinimo kryptimi. Tokia nuostata reiškia, kad prioritetas teikiamas ne vien vidaus užsakymams, bet ir gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose.

    Eksportas – ir ekonomikai, ir saugumui

    Strategijoje eksportas įvardijamas kaip priemonė didinti gamybos mastą, mažinti vienetinius kaštus ir užtikrinti nuoseklesnį užsakymų portfelį, kai vidaus paklausa svyruoja. Kartu pabrėžiama, kad eksporto politika gali būti naudojama kaip platesnės saugumo politikos dalis, stiprinant partnerystes ir suderinamumą su sąjungininkais.

    Dokumente taip pat akcentuojama valstybės institucijų vaidmens svarba – nuo aiškesnių taisyklių ir greitesnių sprendimų iki finansinių bei organizacinių priemonių, kurios padėtų pramonei investuoti į pajėgumus. Kontekstas aiškus: Europoje spartėjant ginkluotės ir amunicijos paklausai, laimi tos šalys, kurios geba greitai didinti gamybą, modernizuoti linijas ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą.

  • Karo su Rusija kaina Lenkijai: ekspertai skaičiuoja smūgį BVP, infliacijai ir valiutai

    Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir ieškant būdų spausti Vakarus, saugumo ekspertai vis dažniau svarsto scenarijus, kurie apimtų ir NATO rytinį flanką. Lenkija, kaip viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ir logistikos mazgų regione, tokiose analizėse minima tarp labiausiai pažeidžiamų taikinių.

    Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginę plataus masto invaziją: realistiškesni modeliai apima raketinius smūgius, kibernetines atakas, diversijas prieš infrastruktūrą ir riboto masto karinę operaciją pasienio regione. Tokie veiksmai galėtų sukelti ne tik karines, bet ir didelio masto ekonomines pasekmes, kurios greitai paliestų kasdienį vartojimą, įmonių veiklą ir finansų sistemą.

    Trys scenarijai ir jų kaina

    Lenkijos verslo organizacijų analitikai savo vertinimuose paprastai skiria kelis eskalacijos lygius: nuo ribotų smūgių iki regioninės ofenzyvos ir aukšto intensyvumo karo. Net ir „švelniausiu“ atveju prognozuojamas reikšmingas ekonomikos susitraukimas, nes iš karto kristų investuotojų pasitikėjimas, brangtų draudimas ir logistika, o dalis verslų stabdytų veiklą dėl rizikos.

    Vidutinio scenarijaus atveju, kai konfliktas paliestų atskirus regionus, poveikis stiprėtų dėl gyventojų perkėlimo ir rinkų praradimo. Vertinimuose minima, kad vidaus migracija galėtų siekti apie 2 000 000 žmonių, o tai reikštų spaudimą socialinėms sistemoms, būstui, savivaldybių biudžetams ir darbo rinkai.

    Aukšto intensyvumo karo atveju prognozės tampa dramatiškos: galimas daugiau nei 50 proc. BVP kritimas, staigus nedarbo šuolis ir itin didelis kainų augimas. Analizėse minima, kad infliacija galėtų peržengti hiperinflacijos ribą, o tai paprastai sugriauna įprastus atsiskaitymo ir taupymo mechanizmus.

    Kodėl infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu?

    Didžiausią ekonominį šoką dažniausiai sukelia ne vien fronto linija, o smūgiai logistikai ir energetikai. Analitikai išskiria rizikas, susijusias su naftos importo kanalais, perdirbimo pajėgumais ir stambiais logistikos terminalais, per kuriuos juda prekės į Europą ir iš jos.

    Raketiniai smūgiai ar diversijos prieš uostus, naftos terminalus, perdirbimo gamyklas ar geležinkelio mazgus reikštų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius. Tokiu atveju brangtų transportas, smuktų eksportas, o kai kurių prekių rinkoje atsirastų trūkumas, ypač jei būtų pažeistos degalų tiekimo grandinės.

    „Masinis valstybės skolos finansavimas gali paskatinti spontanišką perėjimą prie atsiskaitymų eurais, o nacionalinė valiuta prarastų dalį vaidmens“, – sakė ekonomistas Piotras Soroczyńskis.

    Valiuta, skola ir „euroizacijos“ rizika

    Karas arba net ilgalaikė jo grėsmė paprastai didina valstybės išlaidas: gynybai, infrastruktūros apsaugai, gyventojų paramai, verslo kompensacijoms. Jei didelė šių išlaidų dalis finansuojama skola, o centrinis bankas būtų spaudžiamas ją „monetizuoti“, kyla rizika, kad gyventojai ir verslas pradės vengti nacionalinės valiutos.

    Tokiu atveju atsiranda reiškinys, vadinamas „euroizacija“, kai didesnės vertės sandoriai, santaupos ar kainodara persikelia į eurus. Tai nebūtinai yra oficialus euro įvedimas, tačiau praktikoje jis mažina nacionalinės valiutos patikimumą ir apsunkina pinigų politiką.

    Papildomą spaudimą darytų ir įsipareigojimai eurais: silpnėjant zlotui, brangtų skolos aptarnavimas, o tai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Dėl to išaugtų palūkanų našta ir sumažėtų erdvė finansuoti viešąsias paslaugas net ir nutolus nuo tiesioginių karo veiksmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios prognozės yra scenarijų analizė, o ne neišvengiama baigtis, tačiau jos aiškiai rodo vieną tendenciją: šiuolaikinėje ekonomikoje karinė rizika greitai virsta finansine rizika. Todėl prioritetu laikomas ne tik gynybos stiprinimas, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumas, tiekimo grandinių diversifikavimas bei finansinės sistemos stabilumo priemonės.