CP v2

Tag: Lenkija

  • Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Poznanės viešojo transporto įmonė MPK Poznań tęsia naudotų tramvajų įsigijimą iš Vokietijos. Į miestą atgabenti R1.1 modelio vagonai iš Bonos, o dalis jų jau veža keleivius reguliariuose maršrutuose.

    Kaip skelbiama, Poznanėje šiuo metu yra 16 tokių tramvajų, tačiau linijose kol kas dirba trys. Dar du vagonai yra parengimo etape, o techniniai darbai vykdomi bendradarbiaujant su išorės rangovais.

    Planas – bent 22 tramvajai

    MPK Poznań deklaruoja ketinanti įsigyti mažiausiai 22 iš 24 numatytų tramvajų. Sutarties sąlygos leidžia atsisakyti vagonų, jei jie būtų smarkiai apgadinti arba nepavyktų susitarti dėl galutinės kainos.

    Derybos dėl kainos, kaip nurodoma, aktualios mažiausiai dviem vagonams iš aštuonių, kurių būklė reikalauja papildomo įvertinimo. Tokia praktika savivaldybių transporto pirkimuose nėra reta, nes naudotos technikos būklė dažnai paaiškėja tik atlikus detalesnę apžiūrą ir bandymus.

    Kodėl miestas renkasi naudotus?

    Šis sprendimas Lenkijoje kelia diskusijų: kritikai tokias siuntas vadina metalo laužu, tačiau vežėjas tvirtina, kad tai pragmatiškas būdas greičiau atnaujinti parką. MPK Poznań argumentas paprastas: už panašią sumą, kurią kainuotų vienas naujas tramvajus, galima įsigyti kelias dešimtis naudotų ir taip sparčiau pakeisti seniausius vagonus.

    Skaičiuojama, kad visa transakcija neturėtų viršyti maždaug 2 800 000 eurų. Tai reikštų, kad bent 22 tramvajų paketas miestui kainuotų mažiau nei vienas naujas dvikryptis tramvajus, kurio kaina rinkoje paprastai siekia apie 3 500 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos, baterijų sprendimų, kondicionavimo ir kitų reikalavimų.

    Transporto rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: miestai, susiduriantys su ribotu biudžetu ir ilgu naujų riedmenų gamybos terminu, vis dažniau ieško tarpinių sprendimų. Naudoti tramvajai leidžia greičiau padidinti patikimų, žemagrindžių ar geresnės būklės vagonų dalį, tačiau tuo pačiu iškelia rizikas dėl remonto, detalių tiekimo ir ilgesnio eksploatacijos neapibrėžtumo.

  • Degalų įmonių viršpelnio mokestis keliauja į Konstitucinį Teismą: prezidentas atsisakė pasirašyti

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė nepasirašyti įstatymo dėl degalų įmonių vadinamojo viršpelnio mokesčio ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Prezidento kanceliarija pranešė, kad prašoma prevencinės kontrolės, kai įstatymas dar nėra įsigaliojęs.

    Ginčijamas teisės aktas numato apmokestinti neįprastai didelį pelną, gautą prekiaujant skystais degalais per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai argumentuojami siekiu dalį netikėtų energetikos sektoriaus pelnų nukreipti vartotojų apsaugai ar biudžeto reikmėms.

    Kas kelia abejonių prezidentui?

    Prezidento vertinimu, esminė problema yra galimas teisės galiojimas atgaline data. Pagal pristatytą logiką, įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūtį, tačiau mokestis apimtų pajamas, gautas nuo pat kovo pradžios.

    Tokį modelį prezidentas sieja su teisinio tikrumo principu ir nuostata, kad teisė neturėtų pabloginti padėties už jau įvykusius veiksmus. Ši taisyklė dažnai apibendrinama lotyniška formule Lex retro non agit, reiškiančia, kad teisė atgal negalioja.

    Ką reikš kreipimasis į Teismą?

    Prevencinė kontrolė reiškia, kad Konstitucinis Teismas pirmiausia įvertins, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir tik tada paaiškės, ar jis galės įsigalioti be pakeitimų. Praktikoje tai gali atidėti mokesčio įvedimą arba priversti įstatymų leidėjus koreguoti nuostatas, ypač susijusias su taikymo laikotarpiu.

    Ši situacija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: valstybės, svarstančios viršpelnio mokesčius energetikos sektoriuje, susiduria su teisinėmis rizikomis, jei apmokestinimas kuriamas skubotai. Verslui tai didina neapibrėžtumą dėl planavimo, investicijų ir kainodaros, o politikams – spaudimą rasti sprendimą, kuris būtų ir greitas, ir teisiškai tvarus.

  • Lenkijoje įsigalioja DI priežiūra: prezidentas pasirašė įstatymą, kuriama nauja komisija

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo šalyje įtvirtinamas dirbtinio intelekto (DI) rinkos reguliavimas ir priežiūros sistema. Prezidento kanceliarija pranešė, kad naujos nuostatos numato steigti rinkos priežiūros instituciją – Dirbtinio intelekto plėtros ir saugumo komisiją.

    Įstatymas siejamas su Europos Sąjungos DI aktu, kuris nustato rizika grindžiamą reguliavimo modelį ir skirtingus reikalavimus priklausomai nuo technologijų panaudojimo srities. Lenkijoje numatyta komisija turės užtikrinti, kad DI sprendimai atitiktų teisės aktus, o esant pažeidimams – inicijuoti patikrinimus bei taikyti poveikio priemones.

    „Lenkija negali rinktis tarp plėtros ir saugumo. Turime remti inovacijas, bet technologija visada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus technologijai“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis.

    Pagal numatytą modelį komisijai būtų galima teikti individualius skundus dėl DI sistemų veikimo. Taip pat jai priskiriamos su aukštos rizikos sistemomis susijusios funkcijos, įskaitant leidimų išdavimą, rinkos ribojimo priemones ir sankcijų taikymą, jei technologijos neatitinka nustatytų saugumo bei atitikties reikalavimų.

    Aukštos rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami tokiose srityse kaip švietimas, kritinė infrastruktūra, darbuotojų atranka ir valdymas, taip pat migracijos procesų administravimas. Būtent šiose srityse DI klaidos gali turėti didžiausią poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas.

    Kas prižiūrės DI rinką

    Komisijos darbui turėtų vadovauti pirmininkas, o sudėtyje numatyti ir du jo pavaduotojai. Taip pat į komisiją turėtų įeiti Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovas, Elektroninių ryšių reguliuotojo vadovas bei atstovai iš finansų priežiūros ir transliavimo bei audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo institucijų.

    Numatoma, kad komisija bendradarbiaus ir su kitomis nacionalinėmis institucijomis, susijusiomis su patentais, produktų priežiūra bei kibernetiniu saugumu. Administracinį ir kanceliarinį komisijos aptarnavimą turėtų užtikrinti institucija, aptarnaujanti skaitmenizacijos ministrą.

    Pirmininką turėtų skirti Seimas, gavus Senato pritarimą, o tam būtų numatytas dviejų mėnesių terminas. Pirmasis komisijos posėdis turėtų įvykti per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo.

    Reguliacinės smėlio dėžės ir išimtys

    Įstatyme numatoma kurti vadinamąsias reguliacines smėlio dėžes, kurios leistų įmonėms testuoti inovatyvius DI sprendimus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia praktika Europos Sąjungoje vertinama kaip priemonė suderinti inovacijų plėtrą su aiškiais saugumo ir atskaitomybės standartais.

    Prie komisijos taip pat turėtų veikti patariamoji institucija – Socialinė dirbtinio intelekto taryba, kurią sudarytų nuo 9 iki 15 narių. Jos vaidmuo būtų teikti ekspertines rekomendacijas, padedančias spręsti dėl DI poveikio visuomenei, ekonomikai ir viešosioms paslaugoms.

    Įstatymo taikymas nenumatomas nacionalinio saugumo sričiai, įskaitant kai kurias specialiųjų tarnybų veiklas. Taip pat jis neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, kurie DI naudoja tik asmeniniais tikslais, nesusijusiais su ūkine ar kita teisiškai reguliuojama veikla.

  • Lenkijos prezidentas sustabdė „windfall“ mokestį: į biudžetą neateis apie 900 mln. eurų

    Lenkijos prezidentas Karolas Nawrockis nusprendė neskubėti pasirašyti įstatymo dėl papildomo mokesčio didžiausią pelną uždirbusioms degalų bendrovėms. Dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui išankstinei patikrai, todėl planuotos lėšos laikinai įšaldytos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio žingsnio valstybės biudžetas negaus apie 4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 900 mln. eurų. Pasak ministro, pinigai turėjo finansuoti priemonių paketą, skirtą gyventojams ir verslui amortizuoti aukštų degalų kainų poveikį.

    Ginčas dėl teisės atgal

    Prezidento argumentas siejamas su konstituciniu principu, kad teisės aktai neturėtų galioti atgaline data. Būtent dėl šio aspekto, viešai nurodoma, kilo abejonių, ar mokestis už vadinamuosius viršpelnius būtų taikomas taip, kad nepažeistų teisinio tikrumo.

    „Prezidentas blokuoja lėšas, kurios turėjo apsaugoti žmones nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat kritikavo politinę sprendimo logiką, teigdamas, kad prezidentas esą pasirinko didžiųjų degalų koncernų interesus. Jo vertinimu, mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, kai rinkos sąlygos sudaro galimybę daliai įmonių uždirbti neįprastai didelį pelną.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Kol Konstitucinis Tribunolas vertins įstatymą, pajamos, kurias tikėtasi surinkti, į biudžetą neįplauks, o planuotas kainų amortizavimo paketas negalės startuoti pagal pirminį grafiką. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą, nes degalų kainos Lenkijoje, kaip ir visoje Europoje, jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus, geopolitiką ir mokesčių politiką.

    Šis ginčas atgaivina platesnę diskusiją apie viršpelnių mokesčius Europoje. Pastaraisiais metais tokios priemonės įvairiose šalyse buvo taikomos energetikos ir kitoms sektorių grupėms, tačiau jos nuolat balansuoja tarp politinio tikslo finansuoti paramą ir teisinės rizikos, kai keičiamas apmokestinimas jau įvykusio pelno atžvilgiu.

  • Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Skola auga greičiau nei daugumoje ES

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais tapo viena sparčiausiai besiskolinančių Europos Sąjungos šalių. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per metus padidėjo 4,5 proc. punkto.

    Toks šuolis buvo trečias pagal dydį ES. Didesnį metinį augimą fiksavo tik Suomija, kur rodiklis didėjo 5,5 proc. punkto, ir Bulgarija, kur augimas siekė 4,8 proc. punkto.

    Viršyta 60 proc. riba

    Eurostato vertinimu, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lenkijos valdžios sektoriaus skola sudarė 61,6 proc. BVP. Tai vis dar mažiau nei ES vidurkis, kuris siekė apie 82,9 proc. BVP, tačiau svarbus psichologinis ir politinis slenkstis jau peržengtas.

    Tokios šalys kaip Graikija, Italija ir Prancūzija išlieka tarp labiausiai įsiskolinusių, jų rodikliai viršijo atitinkamai 143,5 proc., 138,9 proc. ir 117,6 proc. BVP. Vis dėlto Lenkijos atveju dėmesį traukia būtent skolos augimo greitis.

    Iždo skola jau apie 505 mlrd. eurų

    Lenkijos finansų ministerija skelbia dar vieną svarbų rodiklį, Valstybės iždo skolą, kuri nėra tapati Eurostato apibrėžiamai viešajai skolai, bet sudaro didžiausią jos dalį. 2026 metų gegužės pabaigoje ji viršijo 2,13 trilijono zlotų ir siekė apie 492 mlrd. eurų.

    Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Valstybės iždo skola, ministerijos duomenimis, padidėjo maždaug 42,4 mlrd. eurų. Preliminariai vertinama, kad birželį skola dar ūgtelėjo daugiau nei 12 mlrd. eurų ir pasiekė beveik 505 mlrd. eurų.

    Kas stumia skolą aukštyn?

    Pagrindine priežastimi įvardijami valstybės biudžeto skolinimosi poreikiai, susiję su dideliu deficitu ir poreikiu užsitikrinti likvidumo rezervą biudžeto sąskaitose. Kitaip tariant, dalis skolos didėja todėl, kad valstybė leidžia obligacijas ne tik einamiesiems poreikiams, bet ir iš anksto kaupia lėšas galimam rinkų svyravimui.

    2026 metais Lenkija planuoja pritraukti apie 32 mlrd. eurų grynojo naujo finansavimo. Tai vienas didžiausių suplanuotų skolinimosi mastų šalies viešųjų finansų istorijoje, o dalį emisijų siekiama įgyvendinti anksčiau, kad vėliau nereikėtų skolintis prastesnėmis sąlygomis.

    Kas skolina Lenkijai ir ar yra ko nerimauti?

    Finansų ministerijos pateikiama skolos struktūra rodo, kad Lenkija daugiausia finansuojasi vidaus rinkoje. Maždaug 80 proc. Valstybės iždo skolos laikoma šalies viduje, o kiek mažiau nei 20 proc. sudaro įsipareigojimai užsieniui.

    Tarp pagrindinių kreditorių išlieka vietos bankai ir nebankinis sektorius, tačiau reikšmingą dalį, apie 29 proc., laiko ir užsienio investuotojai. Ministerija taip pat pabrėžia, kad užsienio valiutomis denominuotos skolos dalis nesiekia 20 proc. ir yra mažesnė už strateginę 25 proc. ribą, todėl mažėja valiutų kursų svyravimų rizika.

    Vien skolos augimas savaime dar nereiškia, kad viešieji finansai blogėja. Daug kas priklauso nuo ekonomikos augimo tempo, deficito dydžio ir skolos aptarnavimo kaštų, ypač jei palūkanų normos rinkose išlieka aukštos ilgiau.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad užsitęsęs didelis deficitas kartu su lėtesniu augimu ilgainiui siaurintų valstybės manevro laisvę. Tai reikštų didesnį spaudimą biudžetui, daugiau diskusijų dėl išlaidų prioritetų ir didesnį jautrumą finansų rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • Lenkai pakeitė požiūrį į mokslą: kas slepiasi už „Focus“ kategorijos Nauka?

    Lenkai pakeitė požiūrį į mokslą: kas slepiasi už „Focus“ kategorijos Nauka?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltyje Nauka pateikiami redakcijos tekstai, skirti mokslo ir kasdienio gyvenimo temoms. Tokie skyriai paprastai apima sveikatą, žmogaus psichologiją, technologijų poveikį, keliones ir kultūrą, tačiau turinio kryptis dažnai priklauso nuo konkretaus leidinio redakcinės linijos.

    Pastaraisiais metais mokslo naujienų vartojimas Europoje kinta: auditorija vis dažniau ieško ne vien sensacingų antraščių, bet ir aiškių paaiškinimų, kaip tyrimai veikia kasdienius sprendimus. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna paaiškinamoji žurnalistika, kai sudėtingos temos pateikiamos suprantamai, bet neaukojant tikslumo.

    Ši tendencija ypač sustiprėjo išpopuliarėjus dirbtiniam intelektui ir sparčiai plintant klaidinančiai informacijai socialiniuose tinkluose. Redakcijoms tenka atsakomybė aiškiai atskirti, kur baigiasi mokslu grįstos išvados ir kur prasideda interpretacijos, rinkodara ar pramoginis turinys.

    Todėl mokslo rubrikose vis dažniau akcentuojamas šaltinių patikimumas, metodų paaiškinimas ir kontekstas: ką reiškia tyrimo imtis, ar rezultatai pakartojami, ar tai ankstyvos stadijos darbas. Skaitytojui tai padeda suprasti, kodėl viena naujiena verta dėmesio, o kita dar neturėtų tapti pagrindu skubotoms išvadoms.

    Nors pateiktame tekste nėra konkrečių straipsnių ar faktų apie atskirus tyrimus, pats rubrikos aprašymas rodo siekį kalbėti apie temas, kurios, redakcijos vertinimu, realiai veikia gyvenimo kokybę. Tokiam turiniui keliami aukšti reikalavimai: tikslumas, aiškumas ir atsparumas manipuliacijoms, ypač kalbant apie sveikatą ar visuomenės gerovę.

  • Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Vokiški vagonai jau veža PKP Intercity keleivius, bet naujų teks palaukti iki lapkričio

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity šių metų pradžioje pradėjo į riedmenų parką įtraukti naudotus vagonus iš Vokietijos. Sandoris numatė 50 vienetų iš Deutsche Bahn, o pirmieji paruošti eksploatacijai į reisus išvažiavo kovo mėnesį.

    Šiuo metu reguliariuose maršrutuose jau dirba 23 vagonai. Likusieji turėtų būti išleidžiami palaipsniui, nes prieš pradedant vežti keleivius jie pritaikomi vežėjo standartams ir atliekami reikalingi techniniai darbai.

    Įsigyti vagonai yra DB Fernverkehr tipo, jų konstrukcija pritaikyta važiavimui iki 200 kilometrų per valandą greičiu. Dauguma jų pagaminti apie 1984 metais, tačiau 1998–2004 metais buvo iš esmės modernizuoti, todėl jų techninės galimybės ir komforto lygis yra aukštesnis nei rodo amžius.

    PKP Intercity šiuos vagonus papildomai aprūpino keleiviams svarbia įranga: veikia belaidis internetas ir įrengta oro kondicionavimo sistema. Tokie atnaujinimai leidžia greičiau padidinti pasiūlą populiariuose maršrutuose, kol vyksta naujų traukinių pirkimai ir gamyba.

    Vežėjas taip pat planuoja dalyvauti dar viename procese, kuriame Deutsche Bahn ketina parduoti beveik 100 naudotų vagonų. Iš pradžių PKP Intercity svarstė paraišką teikti maždaug liepos viduryje, tačiau terminas buvo pratęstas iki lapkričio pabaigos, todėl sprendimų ir realių pristatymų teks palaukti.

    Tuo pačiu PKP Intercity atsisakė idėjos pirkti dviaukščius vagonus iš Austrijos, nes po apžiūrų jie neatitiko kokybės reikalavimų. Dviaukščių vagonų iš Vokietijos įsigijimas taip pat neplanuojamas, nors tokiais riedmenimis domisi kiti Lenkijos rinkos dalyviai, tarp jų ir Polregio.

  • Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas pranešė, kad jo kariai Lenkijoje baigė mokymus, susijusius su šarvuočiais „Rosomak“. Pasak padalinio, mokymai vyko modernioje bazėje, o juos vedė vietos instruktoriai, dirbantys su šio tipo technika.

    Skelbiama, kad programa apėmė šarvuočio sandarą, pagrindines sistemas, diagnostiką, techninę priežiūrą ir gedimų šalinimą. Po kurso dalyviai laikė baigiamuosius egzaminus ir gavo sertifikatus, patvirtinančius įgytas kompetencijas.

    Ukrainos žiniasklaida tokius mokymus sieja su praktiniu tikslu – kuo daugiau remonto darbų atlikti pačiai Ukrainai, neperkeliant technikos į Lenkiją. Tai ypač aktualu karo sąlygomis, kai logistika sudėtinga, o kovinė technika turi grįžti į rikiuotę kuo greičiau.

    Primename, kad Ukrainos pajėgos naudoja Lenkijos „Rosomak“, perduotus 2023 metais. Šie šarvuočiai su bokšteliu „Hitfist-30P“ pirmą kartą plačiau paminėti koviniuose veiksmuose per 2023 metų vasaros kontrpuolimą, o atviri šaltiniai fiksavo ir praradimus.

    Vis dėlto šį kartą didžiausią diskusiją sukėlė ne patys mokymai, o prie įrašo pridėtos keturios nuotraukos. Internautai atkreipė dėmesį į detales, kurios gali priminti dirbtinio intelekto sugeneruotų ar stipriai apdorotų vaizdų požymius: neįprastus užrašų kontūrus ant bokštelio, keistas proporcijas ir netipišką smulkių elementų geometriją.

    Žurnalistai kreipėsi į 146-ąjį pulką prašydami paaiškinti, ar vaizdai buvo redaguoti, tačiau iki publikavimo atsakymo nebuvo. Ekspertai pabrėžia, kad vien vizualūs įtarimai dar neįrodo klastotės, tačiau karo metu informacinėje erdvėje ypač svarbu tiksliai nurodyti, kaip ir kada medžiaga parengta.

    Tokie ginčai taip pat atspindi platesnę tendenciją: didėjant DI įrankių prieinamumui, vis sunkiau greitai atskirti autentišką nuotrauką nuo generuoto ar redaguoto vaizdo. Dėl to institucijos vis dažniau raginamos pateikti kontekstą, o auditorijai rekomenduojama vertinti vaizdus kritiškai, ypač kai jie susiję su karine tematika.

    Mokymai Lenkijoje vyksta ir platesnio tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose. Nuo 2022 metų rudens Europos Sąjunga vykdo EUMAM Ukraine misiją, kurios tikslas – parengti Ukrainos karius įvairiose srityse, o dalis mokymų organizuojama Lenkijoje, įskaitant Jungtinio ginkluotės rūšių mokymo vadovybės centrą Žagane.

    Net jei dalis paviešintų vaizdų būtų redaguoti, tai savaime nepaneigtų pačių mokymų fakto. Tačiau situacija parodė, kad skaidrumas ir patikrinama vizualinė medžiaga tampa ne mažiau svarbūs nei pati žinia apie paramą ir praktinį karių rengimą.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Ukrainos žiniasklaida sureagavo į pranešimus, kad Vokietijos Bundeswehro kariai prisijungė prie Lenkijos įtvirtinimų statybos pagal programą „Tarcza Wschód“. Šią informaciją patvirtino Lenkijos kariuomenės generalinis štabas, nurodęs, kad darbai vykdomi Lenkijos kvietimu ir tęsis iki rudens.

    Ukrainos portalai, tarp jų „Militarnyi“, Vokietijos karių įsitraukimą vertina kaip apčiuopiamą sąjungininkų solidarumo pavyzdį NATO rytiniame flange. Akcentuojama, kad toks praktinis bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą ir prastėjančia saugumo situacija regione.

    „Tai signalas, kad NATO rytinio flango gynyba nebėra vien planai ar pareiškimai, o konkreti inžinerinė ir logistinė veikla“, – rašė Ukrainos žiniasklaida, komentuodama vokiečių dalyvavimą.

    Lenkijos gynybos institucijos nurodo, kad bendri vokiečių ir lenkų inžineriniai darbai skirti sustiprinti gynybinę infrastruktūrą prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Tokie projektai paprastai apima prieštransportinių kliūčių įrengimą, pozicijų parengimą, judėjimo kontrolės sprendinius ir logistikos elementus, kurie leistų greičiau dislokuoti pajėgas krizės atveju.

    Programa „Tarcza Wschód“ startavo 2024 metų spalio mėnesį ir numato inžinerinių kliūčių bei įtvirtinimų sistemą maždaug 700 kilometrų ilgio Lenkijos rytinės sienos ruože. Skelbiama, kad maždaug 400–500 kilometrų turėtų būti padengti įvairiomis fortifikacijomis, o likusioje dalyje remiamasi natūraliomis vietovės kliūtimis.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, iki 2026 metų liepos vidurio iš viso įrengta apie 61 kilometras gynybinių linijų, iš kurių maždaug 10 kilometrų sudaro įtvirtinimų linijos. Per pastarąjį pusmetį, kaip nurodoma, atsirado tik vienas naujas kilometras fortifikacijų, o 2025 metų vasario mėnesį anksčiau laiko buvo perduotas pirmasis strateginis 2,3 kilometro ruožas.

    Ukrainos komentatoriai pabrėžia ir simbolinį tokio bendradarbiavimo svorį: Vokietijos karių darbas Lenkijoje rodo, kad NATO valstybės vis dažniau pereina prie ilgalaikių atgrasymo priemonių kūrimo, o ne vien trumpalaikių rotacinių misijų. Anksčiau Vokietijos pusė yra minėjusi, kad Bundeswehro inžinerinis palaikymas šiame projekte gali tęstis mažiausiai iki 2027 metų pabaigos.

    Lenkijos gynybos ministerija 2026 metams šiai programai numatė apie 150 milijonų eurų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo infrastruktūra dažniausiai kuriama ne kaip atskira siena, o kaip sluoksniuota kliūčių ir parengtos gynybos sistema, kuri turi sulėtinti potencialų puolimą ir suteikti laiko sąjungininkų pajėgoms reaguoti.