CP v2

Tag: Lenkija

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkijos ir Taivano ryšiai stiprėja: technologijos, DI ir saugumas tampa nauju bendradarbiavimo varikliu

    Naujas etapas Varšuvos ir Taipėjaus santykiuose

    Lenkijos ir Taivano ekonominiai ryšiai pastaraisiais metais pastebimai suintensyvėjo ir vis dažniau peržengia tradicinės prekybos ribas. Diskusijose apie bendradarbiavimą vis daugiau vietos užima aukštosios technologijos, DI, kibernetinis saugumas ir atsparių tiekimo grandinių kūrimas.

    Toks posūkis siejamas su besikeičiančia geopolitine aplinka ir augančiu verslo poreikiu mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo maršrutų. Taivanas, laikomas vienu svarbiausių pasaulinių technologijų centrų, ieško patikimų partnerių Europoje, o Lenkija regione vis dažniau minima kaip viena aktyviausių.

    Kodėl saugumo tema suartina?

    Taivano atstovai pabrėžia, kad nors šalys geografiškai nutolusios, jų saugumo aplinka turi panašumų: abi susiduria su įtampomis kaimynystėje ir hibridinėmis grėsmėmis. Dėl to ekonominė partnerystė vis dažniau vertinama ne tik kaip verslo galimybė, bet ir kaip strateginio atsparumo dalis.

    Finansų sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad Europos ir Azijos saugumas tampa vis labiau tarpusavyje susijęs, o tai keičia ir investicijų logiką. Kibernetinės atakos, kritinės infrastruktūros pažeidžiamumas ir technologijų kontrolė šiandien tiesiogiai veikia tiek pramonę, tiek bankus, tiek viešąjį sektorių.

    „Nuo karo Ukrainoje pradžios saugumo situacija Europoje ir Azijoje tapo glaudžiai susijusi, o tai atveria erdvę gilesniam Taivano ir Lenkijos bendradarbiavimui“, – sakė Taivano atstovas Lenkijoje Jeff Y. J. Liu.

    Inžinieriai, DI ir bendri produktai

    Partnerystės ašimi vis dažniau įvardijamas žmogiškasis kapitalas. Taivano verslas Lenkijoje mato stiprią inžinerijos mokyklą, didelį jaunų specialistų skaičių ir augančią IT ekosistemą, o Taivanas vertinamas dėl gilių kompetencijų puslaidininkių, elektronikos ir pramoninių technologijų srityse.

    DI praktinis pritaikymas taip pat tampa viena labiausiai apčiuopiamų bendradarbiavimo krypčių. Verslo atstovai kalba apie DI naudojimą vaizdo analitikoje, išmaniųjų miestų sprendimuose ir žemės ūkyje, tačiau pabrėžia, kad prioritetas turi būti ne demonstracijos, o aiškiai pamatuojama nauda įmonėms.

    „DI pirmiausia turi kurti realią verslo vertę ir padėti įmonėms augti, o ne būti tik technologiniu eksperimentu“, – sakė „MicroIP“ vadovas James Yang.

    Lenkijos ir Taivano įmonės svarsto ir konkrečius bendrų produktų kūrimo scenarijus, kai vienoje pusėje būtų Taivano technologinė patirtis, o kitoje – Lenkijos inžineriniai pajėgumai ir regiono rinkos išmanymas. Toks modelis leidžia ne tik dalintis kompetencijomis, bet ir greičiau komercializuoti sprendimus Europoje.

    Skirtinga verslo kultūra, bet aiškus interesas

    Greta technologijų diskusijose išryškėja ir verslo kultūros skirtumai. Lenkijos įmonės dažnai orientuojasi į greitą rezultatą ir spartų sprendimų priėmimą, o Taivano partneriai, pasak pačių verslininkų, daugiau dėmesio skiria procedūroms, nuoseklumui ir ilgalaikiam pasitikėjimui.

    Tai gali būti ir rizika, ir privalumas: per didelis skubėjimas didina klaidų tikimybę, o pernelyg lėtas procesas mažina konkurencingumą. Tačiau abi pusės sutaria, kad sėkmingiausi projektai gimsta tada, kai suderinamas tempas ir atsakingas rizikų valdymas.

    „Svarbiausia rasti pusiausvyrą tarp greičio ir tinkamų procedūrų, kad galimybės būtų išnaudotos, o rizika valdoma“, – sakė Jennifer Lee iš „Formosa Smart Energy“ ir „Formosa SKB Solutions“.

    Artimiausiu metu Lenkijos ir Taivano darbotvarkėje, tikėtina, dominuos temos, susijusios su technologijų perdavimu, kibernetiniu atsparumu ir investicijomis į aukštos pridėtinės vertės pramonę. Tai kryptys, kurios vienu metu stiprina ir ekonomiką, ir strateginį saugumą.

  • Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Po šiltesnių ir vietomis net kaitrių dienų Lenkijoje savaitgalį prognozuojamas ramesnis, tačiau vėsesnis oras. Sinoptikai skelbia, kad per šalį slenkant atmosferos frontams daug kur pasirodys trumpalaikis lietus, o vietomis dar gali griaudėti perkūnija.

    Didžiausia audrų tikimybė numatoma penktadienį, ypač pietiniuose regionuose, tačiau šeštadienį ir sekmadienį orai turėtų tapti stabilesni. Vėjas daug kur išliks silpnas arba vidutinio stiprumo, o staigių temperatūros šuolių nenumatoma.

    Šeštadienį temperatūra dažniausiai svyruos apie 10–17 laipsnių šilumos. Vėsiausia turėtų būti šalies šiaurės rytuose, o pietuose dėl didesnio debesuotumo vietomis tikėtinas lietus.

    Sekmadienį prognozės palankesnės: daugelyje vietovių dažniau pasirodys saulė, o šiluma grįš stipriau. Šilčiausia gali būti pietuose ir vakaruose, kur oras sušils iki maždaug 20–21 laipsnio, o vėsiausia išliks šiaurės rytuose.

    Artėjant pirmadieniui šilumos turėtų būti dar daugiau, tačiau kartu didės ir vasariškų liūčių bei perkūnijų rizika. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis krituliai gali būti labai netolygūs: vienur palyti trumpai, kitur iškristi smarkesnis lietus.

  • Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Turizmo nuotaikas temdo konfliktas

    Kipre daugėja nerimo dėl šių metų turizmo sezono: balandį ir pirmosiomis gegužės dienomis atvykimų srautas, vietos vertinimu, krito 30–40 proc. Pagrindine priežastimi įvardijama įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karas Irane, kuris daliai keliautojų kelia nesaugumo jausmą.

    Ayia Napa kurorte tai matyti plika akimi: mažiau žmonių paplūdimiuose, ramesnės gatvės, atsargesnės nuotaikos tarp paslaugų verslų. Verslininkai sako, kad šis gegužės startas ryškiai skiriasi nuo praėjusių metų, kai sezonas buvo itin sėkmingas.

    Ayia Napos verslai jaučia kritimą

    Vietos paslaugų teikėjai teigia, kad įprastai šiuo metu užimtumas būna gerokai didesnis, o šiemet dalis pajėgumų lieka nepanaudota. Tai paveikia tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, tiek pramogų sektorius, ypač tuos, kurie priklausomi nuo intensyvaus pavasario ir vasaros srauto.

    „Paprastai šiuo metų laiku valtys, viešbučiai ir restoranai būna labai užimti. Praėjusiais metais maždaug šiuo laikotarpiu visi viešbučiai buvo pilni. Šiemet, palyginti su pernai, lankytojų skaičius sumažėjęs maždaug 30–40 proc.“, – sakė Ayia Napoje laivų nuomos paslaugas teikiantis Sukan Samnice.

    Ayia Napos meras Christos Zannetou taip pat pripažįsta, kad tarptautinė situacija turėjo tiesioginį poveikį, tačiau pabrėžia ir kitą tendenciją: dalis keliautojų, įvertinę rizikas, vis dėlto grįžta prie planų atostogauti Kipre.

    „Palyginti su praėjusiais metais, judėjimas sumažėjęs maždaug 35–40 proc. Tačiau šis atotrūkis kasdien mažėja. Svarbu prisiminti, kad 2025 metai Kiprui, ypač Ayia Napos kurortui, buvo geriausias turizmo sezonas nuo 2019 metų, todėl vien skaičių palyginimas gali klaidinti“, – sakė Christos Zannetou.

    „Per pastarąsias dvi savaites matome atsigavimo ženklus. Tikime, kad žmonės pasitiki Ayia Napa ir Kipru kaip saugiomis kryptimis, o susidomėjimas rezervacijomis, panašu, vėl auga“, – pridūrė jis.

    Oro uostų duomenys: kritimas ir pirmi signalai

    Kipro oro uostų statistika rodo, kad balandį per oro uostus atvykstančių turistų skaičius sumažėjo 16 proc. Kartu fiksuojamas ir mažesnis vidutinis lėktuvų užpildymas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kipro oro uostus valdanti bendrovė „Hermes Airports“ skelbė, kad balandį, palyginti su 2025 metų balandžiu, atvykstančių keleivių buvo maždaug 95 000 mažiau. Nurodoma, kad abiejuose oro uostuose vidutinis užpildymas siekė 76 proc., kai pernai tuo pat metu buvo 83 proc.

    Pasak „Hermes Airports“, vasaros sezonui nuo balandžio iki spalio oro bendrovės pakoregavo tvarkaraščius, tačiau bendras vietų skaičiaus mažinimas neviršija 5 proc. Prognozuojama, kad viso laikotarpio keleivių skaičius gali sumažėti apie 9 proc., tai yra maždaug 450 000 atvykimų.

    Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad per pastarąsias dvi savaites atvykstančių reisų užpildymas pagerėjo iki 80–85 proc. Aktyviausiomis kryptimis įvardijamos Jungtinė Karalystė ir Lenkija, kur užpildymas viršija 90 proc., o gegužę iš Jungtinės Karalystės fiksuojamas apie 92 proc. užpildymas.

    Turistai, kurie jau atvyko į Kiprą, dažnai sako, kad kasdienėje aplinkoje įtampos nejaučia ir labiausiai vertina orą, paplūdimius bei salos kraštovaizdį. Tačiau dalis pripažįsta, kad bendras tarptautinis fonas veikia nuotaikas ir kelionių planavimą.

    „Mums čia labai patinka. Deja, pasaulio situacija dabar gana įtempta, ir tikimės, kad taika pasaulyje įsivyraus kuo greičiau“, – sakė turistas Klausas iš Vokietijos.

  • Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijoje įdiegta gėrimų pakuočių užstato sistema vis ryškiau keičia vartotojų įpročius: per palyginti trumpą laiką į apyvartą sugrąžinta daugiau kaip 1 000 000 000 užstatu pažymėtų pakuočių. Naujausius duomenis pristatė Klimato ir aplinkos ministerija, pabrėždama, kad sistema padeda mažinti šiukšlinimą ir didina perdirbimui tinkamų žaliavų srautą.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad pagrindinis užstato tikslas yra žiedinė ekonomika, kai pakuotė nėra laikoma atlieka, o tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu lengviau užtikrinti aukštesnės kokybės plastiką ir metalą, o dalis surinktos medžiagos gali būti panaudota ir naujoms pakuotėms, įskaitant skirtas sąlyčiui su maistu.

    Kaip veikia sistema ir kas už ją moka

    Lenkijos modelis remiasi išplėstine gamintojo atsakomybe: sistemos veikimą finansuoja gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie moka įmokas sistemos operatoriams. Vartotojui užstatas iš esmės yra neutralus, nes grąžinamas atnešus pakuotę į surinkimo vietą.

    Parduotuvės ir kiti surinkimo taškai už pakuočių priėmimą gauna aptarnavimo mokestį, o lėšos iš negrąžintų užstatų negali virsti papildomu pelnu. Pasak ministerijos, jos turi būti naudojamos sistemos veiklai užtikrinti, pavyzdžiui, logistikai, transportui, rūšiavimo infrastruktūrai ar visuomenės informavimui.

    57 tūkst. surinkimo vietų ir plėtra mažose parduotuvėse

    Šalyje šiuo metu veikia apie 57 000 pakuočių surinkimo taškų, iš jų maždaug 12 500 turi taromatus. Ministerija teigia matanti ypač spartų tinklo augimą mažesnėse, iki 200 kvadratinių metrų ploto parduotuvėse, kurios ilgą laiką buvo laikomos sudėtingiausia grandimi dėl vietos ir logistikos.

    Augantis surinkimo taškų skaičius svarbus ne tik patogumui: kuo tankesnis tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės bus grąžinamos reguliariai, o ne atsidurs mišrių atliekų sraute. Tai taip pat mažina savivaldybių išlaidas teritorijų tvarkymui, nes mažiau taros lieka parkuose, pakelėse ar miškuose.

    „Pilkoji zona“ ir kontrolės argumentai

    Viešojoje erdvėje kartais keliami klausimai dėl galimų piktnaudžiavimų, tačiau ministerija tikina, kad sistemoje numatyti saugikliai riboja fiktyvių grąžinimų riziką. Po 2024 metais priimtų teisės aktų pakeitimų užstatas turi aiškiai sekti paskui pakuotę, o sistemoje dalyvaujantys subjektai tarpusavyje tikrina atsiskaitymų pagrįstumą.

    Ministerijos vertinimu, užstato sistemos poveikis yra platesnis nei vien atliekų surinkimas: ji kuria papildomą paklausą transporto, rūšiavimo ir perdirbimo sektoriams, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Kartu, kaip pabrėžiama, mažas kasdienis veiksmas grąžinant butelį ar skardinę tampa praktiniu žingsniu stiprinant aplinkosauginius įpročius.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.

  • Permainos „Grupa Azoty“ Pułavų stebėtojų taryboje: į ją paskirtas Valstybės turto ministerijos atstovas

    „Grupa Azoty“ priklausančios bendrovės „Zakłady Azotowe Puławy“ stebėtojų taryboje įvyko permainų. Įmonė pranešė, kad už valstybės turto valdymą atsakinga Lenkijos ministerija atšaukė vieną tarybos narę ir paskyrė naują atstovą.

    Pasak bendrovės, iš stebėtojų tarybos buvo atšaukta Katarzyna Prus. Tuo pačiu sprendimu į tarybą nuo 2026 metų gegužės 9 dienos paskirtas Piotras Stefańskis.

    Kas yra naujasis tarybos narys

    P. Stefańskis šiuo metu dirba Lenkijos Valstybės turto ministerijoje ir vadovauja Nadzoro II departamentui. Jo atsakomybės sritys siejamos su valstybės valdomų ar valstybės kapitalo turinčių įmonių priežiūra, įskaitant akcininko teisių įgyvendinimą.

    Bendrovės teigimu, jis turi daugiau nei 19 metų patirtį viešajame sektoriuje, iš jų daugiau nei 10 metų vadovaujančiose pareigose. Taip pat nurodoma, kad reikšmingą karjeros dalį jis dirbo su savivaldos įmonių savininko priežiūra, strateginiu planavimu ir ekonominėmis bei finansinėmis analizėmis.

    Ką tokie pokyčiai gali reikšti įmonei

    Stebėtojų tarybos sudėtis valstybės įtaką turinčiose įmonėse dažnai keičiasi priklausomai nuo savininko lūkesčių ir valdymo prioritetų. Tokie paskyrimai paprastai signalizuoja siekį sustiprinti akcininko kontrolę, aiškiau apibrėžti valdymo tikslus arba peržiūrėti strateginius sprendimus.

    „Grupa Azoty“ ir jos gamykloms svarbus kontekstas išlieka energetikos ir žaliavų kainų svyravimai, ypač dujų, kurios yra esminė trąšų gamybos sąnaudų dalis. Todėl priežiūros institucijų dėmesys finansiniam atsparumui, investicijų drausmei ir rizikų valdymui pastaraisiais metais yra padidėjęs.

    Įmonė taip pat pranešė, kad P. Stefańskis yra baigęs Humboldto universitetą Berlyne, kur studijavo elektroniką ir įgijo magistro inžinieriaus kvalifikaciją.

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.