CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Uždrausta kūrenti ugnį populiariame parke: grilio nebus iki gegužės 14 dienos

    Kampinoso nacionaliniame parke Lenkijoje įvestas laikinas draudimas naudoti atvirą ugnį dėl itin didelio gaisrų pavojaus. Parko administracija nurodo, kad miško paklotės drėgnumas yra mažesnis nei 10 proc., o kritulių, kurie galėtų greitai pagerinti situaciją, kol kas neprognozuojama.

    Draudimas galioja iki gegužės 14 dienos, tačiau, jei sausringi orai tęsis, jis gali būti pratęstas. Tai reiškia, kad parko teritorijoje negalima kurti laužų, naudoti grilių, dujinių viryklių, fakelų ir kitų šaltinių, galinčių sukelti gaisrą.

    Parkas atviras, bet taisyklės griežtesnės

    Parkas lankytojams neuždaromas, todėl turistai ir toliau gali vaikščioti maršrutais bei naudotis poilsiui pritaikytomis erdvėmis. Vis dėlto renginiai ir susibūrimai turi vykti be laužų ir grilių, o lankytojai raginami ypač atsargiai elgtis su bet kokiais degiais daiktais.

    Administracija taip pat praneša, kad rezervacijų mokesčiai nesikeičia, tačiau rezervaciją galima atšaukti sistemoje iki renginio datos. Tokiu atveju sumokėtos įmokos grąžinamos.

    Gaisrų rizika auga ir kituose regionuose

    Apie padidėjusią gaisrų grėsmę įspėja ir Bieščadų nacionalinis parkas, ypač aukštesnėse kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija ten išdžiūvusi, todėl net menka kibirkštis gali sukelti greitai plintantį gaisrą, o parkas stiprina patruliavimą.

    Tuo metu Rostočės nacionalinis parkas po gaisro Solskos girioje laikinai apribojo patekimą į miško teritorijas. Pranešama, kad gaisras Biłgorajaus apskrityje apėmė apie 300 hektarų, o gesinimo metu sudužo gaisrinis lėktuvas „Dromader“ ir žuvo jo pilotas.

    Kodėl tokie draudimai įvedami vis dažniau?

    Miškų ir parkų administracijos pabrėžia, kad sausrų periodai ir aukšta temperatūra vis dažniau lemia situacijas, kai gaisrų rizika tampa kritinė. Tokiais atvejais laikini draudimai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti žmogaus veiklos sukeltų gaisrų tikimybę, nes didelė dalis incidentų prasideda nuo neatsargiai panaudotos ugnies.

    Specialistai primena, kad net ir be atviros liepsnos pavojų gali kelti įkaitę paviršiai, nuorūkos ar netinkamai išmestos anglys. Todėl lankytojams rekomenduojama sekti parko pranešimus ir laikytis visų laikinų ribojimų, net jei jie trumpam keičia planus gamtoje.

  • Bieszczadų viršūnėse – padidinta parengtis: sausra išdžiovino žolynus, gaisras bet kada

    Bieszczadų viršūnėse – padidinta parengtis: sausra išdžiovino žolynus, gaisras bet kada

    Bieszczadų nacionalinis parkas perspėja apie itin aukštą gaisrų riziką aukščiausiose kalnų vietose. Dėl užsitęsusios sausros augalija smarkiai išdžiūvusi, o ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios kibirkšties.

    Parko vadovas dr. Ryszardas Prędkis pabrėžia, kad panaši situacija kartojasi kasmet, tačiau šiemet ji ypač įtempta. Didžiausia grėsmė fiksuojama pietiniuose šlaituose, kuriuos labiausiai įkaitina saulė, todėl žolinė danga ten perdžiūsta greičiausiai.

    „Pietiniuose šlaituose velėna išdžiūsta labiausiai, o šiaurinėse pusėse ilgiau laikosi drėgmė, nes ten daugiau samanų ir paparčių“, – sakė dr. Ryszardas Prędkis.

    Parko tarnybos situaciją stebi nuolat: teritorija reguliariai patruliuojama, pasitelkiamas vaizdo stebėjimas. Parke veikia trys kameros, o prie kontrolės prisideda ir Lenkijos pasieniečiai, su kuriais koordinuojamas reagavimas.

    Pastarosiomis dienomis patruliavimo intensyvumas padidintas, nes sparčiai auga tikimybė, kad dėl neatsargaus elgesio ugnis gali įsiplieksti per minutes. Parko atstovai primena, kad didžiausias pavojus kyla viršutiniam žolynų sluoksniui, kuris užsidega lengviausiai.

    Parko vadovas priminė ir prieš dvejus metus kilusį gaisrą, kai ugnis apėmė Połonina Caryńska šlaitus. Tuomet sudegė beveik 1,5 hektaro velėnos, o gesinimo darbuose dalyvavo daugiau nei 90 žmonių.

    Šiuo metu parkas labiausiai akcentuoja greitą reakciją. Prie viršutinės miško ribos įrengti penki taškai su rankine gaisro gesinimo įranga, kad užuomazgas būtų galima slopinti iš karto, kol ugnis neišplito.

    Situaciją, pasak parko, iš esmės galėtų pagerinti tik lietus. Sulaukus kritulių, greičiau atželtų nauja žalia žolė, o gaisrų rizika sumažėtų, tačiau kol kas turistų prašoma elgtis itin atsakingai ir nedelsiant reaguoti į pavojingus veiksmus.

    Parko administracija ragina lankytojus saugoti kalnus: vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti ugnį, ir apie dūmus ar įtartiną elgesį pranešti tarnyboms. Parko žinutė paprasta – gamtą lengva prarasti per akimirką, o atkurti ją prireikia metų.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.

  • Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkijos Sveikatos ministerija kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti dalies į Lenkijos rinką patenkančių maisto produktų reikalavimus. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į importą iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir į pesticidų likučių kontrolę.

    Pagal projektą kai kuriuose maisto produktuose nebebūtų leidžiama aptikti tam tikrų veikliųjų medžiagų likučių. Tarp įvardijamų medžiagų minimi glufosinatas, tiofanatas metilis, karbendazimas ir benomilas, kurių dalis ES jau yra uždrausta arba nebeturi galiojančio ES patvirtinimo.

    Kodėl griežtinama kontrolė?

    Lenkijos valdžios argumentas paprastas: jei ES ūkininkams taikomi griežti standartai, importuojami produktai taip pat turėtų atitikti lygiavertes taisykles. Anot žemės ūkio ministro Stefano Krajewskio, konkurencija nėra problema, tačiau ji turi vykti pagal vienodus reikalavimus visiems rinkos dalyviams.

    „Lenkijos ūkininkai nebijo konkurencijos, bet konkurencija turi remtis sąžiningomis ir vienodomis taisyklėmis“, – sakė Stefan Krajewski.

    Ministras pabrėžė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kokios kokybės produktai patenka į parduotuves, o valstybė, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, siekia turėti priemones blokuoti produktus, kuriuose randama ES rinkoje neleidžiamų pesticidų likučių.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Viceministrė Katarzyna Kęcka akcentavo, kad tikslas yra realiai didinti sveikatos saugą ir mažinti riziką, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip įtariama, gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, vystymuisi, hormonų sistemai ar genetinei medžiagai. Jos teigimu, tai ypač aktualu nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Svarbiausia mums yra vartotojų sveikata ir tai, kad žmonės valgytų sveiką maistą, pagamintą pagal europinius standartus“, – sakė viceministrė.

    Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka taip pat akcentavo lygių sąlygų principą: jei produktai importuojami, jų gamintojams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir vietos ūkininkams. Tai, jos teigimu, atliepia ir ūkininkų keliamus lūkesčius.

    Galimos pasekmės prekybai

    Jei projektas būtų priimtas, praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius importuojamos produkcijos patikrinimus, daugiau laboratorinių tyrimų ir aiškesnes taisykles, kada produktai neįleidžiami į rinką. Tokie pokyčiai paprastai didina tiekėjų atsakomybę ir gali paveikti importo grandines, ypač iš regionų, kuriuose leidžiamos ES uždraustos veikliosios medžiagos.

    Kita vertus, griežtesnė kontrolė gali turėti ir kainų aspektą: papildomi reikalavimai dažnai didina tiekėjų sąnaudas, o tai kai kuriais atvejais persiduoda galutinei produkto kainai. Vis dėlto sprendimo šalininkai pabrėžia, kad prioritetas turi būti sveikatos sauga ir vienodos konkurencinės sąlygos ES rinkoje.

  • „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą pakoregavo didmenines degalų kainas žemyn. Įmonė skelbia atnaujintą kainyną, kuriame pigiau įkainotas tiek dyzelinas, tiek benzinas, o pokyčiai seka vos po kelių dienų vykusias korekcijas.

    Pagal naujausią „Orlen“ didmeninį kainyną, vienas kubinis metras dyzelino „Ekodiesel“ kainuoja apie 1 480 eurų, o vienas kubinis metras benzino „Eurosuper 95“ – apie 1 315 eurų. Palyginti su ankstesniu kainynu, dyzelino kaina mažėjo maždaug 20 eurų už kubinį metrą, benzino – apie 5 eurus.

    Dar dieną prieš tai „Orlen“ buvo sumažinusi didmenines kainas mažesniu žingsniu: dyzelinas tuomet atpigo apie 9 eurus už kubinį metrą, o benzinas – apie 5 eurus. Tokia dinamika rodo, kad įmonė į rinkos signalus reaguoja dažnai, o korekcijos gali būti tęsiamos ir toliau, jei išliks palankios žaliavos kainos.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Didmenines degalų kainas regione paprastai veikia keli pagrindiniai veiksniai: naftos kainos, rafinavimo maržos, logistikos kaštai, valiutų svyravimai ir paklausa. Šį kartą papildomos įtampos įneša ir geopolitinės naujienos, kurios gali greitai pakeisti rinkos lūkesčius.

    Rinkose pastaruoju metu matomi kainų svyravimai siejami su pranešimais apie galimą įtampos mažėjimą Artimuosiuose Rytuose ir scenarijais, kurie teoriškai mažintų tiekimo sutrikimų riziką. Vis dėlto tokios žinios dažnai būna neapibrėžtos, todėl naftos kainos gali judėti staigiai tiek žemyn, tiek aukštyn.

    Kada tai pajus vairuotojai?

    Didmeninės kainos ne visada akimirksniu persikelia į degalines, nes galutinę kainą lemia ir degalinių atsargų įsigijimo savikaina, konkurencija, logistikos grandinė bei mokesčių dalis. Praktikoje kainų pokyčiai kolonėlėse dažniausiai išsiskaido per kelias dienas ar savaites.

    Vairuotojams tai reiškia, kad teorinis spaudimas mažėti mažmeninėms kainoms didėja, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar naftos rinka išlaikys ramesnį toną. Jei žaliavos kainos vėl šoktels dėl geopolitinių ar pasiūlos rizikų, degalų pigimas gali būti trumpalaikis.

    Ekspertai įprastai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažnai nulemia lūkesčiai ir naujienų srautas, o ne vien fizinis pasiūlos ir paklausos balansas. Todėl net ir esant mažėjantiems didmeniniams įkainiams, rinkoje išlieka didesnių svyravimų tikimybė.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijos sodus nusiaubė pavasario šalnos: nuostoliai kai kur siekia iki 100 proc., žadama parama

    Lenkijoje pavasario šalnos smarkiai paveikė vaisių ir uogų ūkius, o kai kuriose vietovėse nuostoliai gali būti beveik visiški. Apie situaciją paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija po ministro Stefano Krajewskio susitikimo su Lenkijos sodininkų asociacijos atstovais.

    Didžiausi pažeidimai fiksuojami regionuose, kur sutelkta daugiausia sodų ir uogynų, tarp jų – Mazovijoje, Lodzėje, Liublino ir Šventojo Kryžiaus vaivadijose. Nurodoma, kad šalnos apgadino žiedus ir užuomazgas, todėl dalis derliaus gali nebeatsistatyti net ir pagerėjus orams.

    Labiausiai nukentėjo obelys, vyšnios, trešnės, taip pat avietės, braškės ir serbentai. Sektoriaus atstovai teigia, kad vietomis žala siekia 90–100 proc., o tai reiškia ne tik mažesnį derlių, bet ir rimtą smūgį ūkių pajamoms bei žaliavos tiekimui perdirbėjams.

    „Tai didelė nelaimė, kurios masto nematėme nuo kelių dešimtmečių. Mes nesiekiame nieko išpūsti – norime parodyti, su kuo realiai susiduriame“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas Mirosławas Maliszewskis.

    Ministerija žada pagalbos mechanizmus

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis teigia, kad ruošiami pagalbos instrumentai nukentėjusiems sodininkams, daržininkams ir kitiems gamintojams, taip pat perdirbėjams, kurie jaus žaliavos trūkumą. Ministerija informuoja palaikanti ryšį su Europos Komisija ir ieškanti sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į išaugusią riziką sektoriuje.

    „Imamės veiksmų, būtinų veiksmingai paremti gamintojus, kurie patirs nepalankių orų pasekmes. Tai sudėtinga situacija visam sektoriui, todėl rengiame tinkamus pagalbos mechanizmus ir šiuo klausimu palaikome ryšį su Europos Komisija“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Ministerija pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių – operatyviai ir tiksliai surašyti žalos vertinimo aktus, nes nuo jų priklausys sprendimai dėl papildomo nacionalinio finansavimo. Praktikoje tai reiškia, kad ūkininkams svarbu kuo greičiau inicijuoti formalų žalos fiksavimą ir pateikti reikalingus duomenis vietos institucijoms.

    Taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra vertins šalnų atvejus kaip force majeure aplinkybes. Tokia praktika gali padėti ūkiams išvengti dalies įsipareigojimų nevykdymo pasekmių arba gauti terminų pratęsimą, kai dėl stichijos tampa sunku laiku įvykdyti paramos ar kitus administracinius reikalavimus.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Dideli praradimai soduose paprastai turi atidėtą efektą: pirmiausia smunka derliaus prognozės, o vėliau didėja spaudimas kainoms ir tiekimo grandinėms. Jei dalyje vaivadijų netenkama didžiosios produkcijos dalies, rinkoje gali išaugti importo poreikis, o perdirbėjai gali susidurti su žaliavos trūkumu.

    Pavasario šalnos pastaraisiais metais vis dažniau laikomos viena didžiausių klimato rizikų sodininkystei Vidurio Europoje, nes šiltesni periodai anksčiau paskatina vegetaciją, o vėlesnis atšalimas smogia jautriausiam etapui – žydėjimui. Dėl to ūkiams vis svarbesnės tampa apsaugos priemonės, draudimas ir valstybės pagalbos mechanizmai, kurie leistų išgyventi sezonus su itin dideliais nuostoliais.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.