CP v2

Tag: Lenkija

  • Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Sanatorijos ruošia griežtas bausmes: nepasirodžius procedūroms – draudimas iki 18 mėnesių

    Lenkijoje bręsta pokyčiai sanatorijose: kurortinio gydymo įstaigos siūlo sugriežtinti tvarką pacientams, kurie užsiregistruoja, tačiau į turnusą neatvyksta. Tokie neatvykimai, kaip teigiama, kasmet sukelia reikšmingų finansinių nuostolių, nes per trumpą laiką rasti pakaitinį pacientą dažnai neįmanoma.

    Nacionalinis sveikatos fondas (NFZ) skelbia, kad vien pernai iš suplanuotos kelionės į sanatoriją atsisakė 134 000 žmonių. Palyginimui, 2024 metais tokių buvo 124 000, tad skaičius per metus išaugo dar 10 000.

    Pasak siūlomų pakeitimų rengėjų, problema iš dalies siejama su pasenusiu informavimo modeliu, kai apie paskirtą terminą pranešama paštu, o atsisakymas taip pat gali būti pateikiamas laišku. Tokia schema apsunkina greitą komunikaciją ir mažina galimybes laiku užpildyti atsilaisvinusias vietas.

    Siūloma įvesti privalomą paciento patvirtinimą, kad jis atvyks į turnusą, pavyzdžiui, likus 14 dienų iki pradžios. Jei žmogus dėl sveikatos ar rimtų šeiminių aplinkybių turėtų atšaukti kelionę, jis būtų įpareigotas susisiekti su sanatorija ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

    Taip pat siūloma, kad siuntime privalomai būtų nurodytas paciento telefono numeris, kad sanatorijos galėtų pačios operatyviai patvirtinti atvykimą. Toks sprendimas turėtų sumažinti situacijų, kai pacientas tiesiog nepasirodo, o įstaiga apie tai sužino tik prasidėjus turnusui.

    Griežčiausia siūlomų pokyčių dalis – ribojimai tiems, kurie patvirtino, kad atvyks, bet vis tiek neatvyko. Tokiu atveju siūloma uždrausti naudotis sanatoriniu gydymu 12 mėnesių, o jei pacientas nepatvirtintų atvykimo ir nepasirodytų, siūlomas 18 mėnesių draudimas.

    Parengtas pasiūlymų paketas turėtų būti teikiamas Sveikatos apsaugos ministerijai. Jei pakeitimams būtų pritarta, sanatorijų pacientams tektų atidžiau planuoti kelionę ir laiku informuoti įstaigą apie bet kokius pasikeitimus.

    NFZ primena, kad sanatorijose paprastai taikomi du sezonai: nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos ir nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos. Nuo sezono priklauso ir paciento priemokos už apgyvendinimą bei maitinimą, kurios skaičiuojamos už kiekvieną buvimo dieną ir už visą 21 dienos turnusą.

  • Lenkijos kaimas virto milžinišku antikvariniu turgumi: įspūdis šokiruoja net patyrusius

    Lenkijos kaimas virto milžinišku antikvariniu turgumi: įspūdis šokiruoja net patyrusius

    Kaimas, kuriame prekiauja visi

    Įvažiavus į Czaczą Šmigielio savivaldybėje Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, pirmasis įspūdis dažnai būna stulbinantis: sodyba po sodybos, daržinės ir kiemai nukrauti naudotais daiktais. Pakelėse sustatyti automobiliai iš įvairių Lenkijos regionų išduoda, kad tai ne vietinis turgelis, o traukos centras kolekcininkams ir smalsuoliams.

    Kas tikisi blizgančių salonų, gali nusivilti: čia vyrauja labiau kontroliuotas chaosas nei prabanga. Šalia masyvių ąžuolinių stalų ar krištolinių šviestuvų nesunkiai rasi ir daiktų, kurie daugeliui atrodytų tinkami tik utilizavimui, tačiau būtent ši priešprieša kuria Czacho fenomeną.

    Nuo sendaikčių iki kasdienių gėrybių

    Nors prekyba čia primena milžinišką sandėlį po atviru dangumi, kaimas neprarado ir vietinio ritmo. Tarp prekystalių galima sutikti ūkininkų, parduodančių šviežius kiaušinius, pieną, naminius sūrius, medų ar konservuotas gėrybes, todėl apsilankymas dažnai tampa ne tik medžiokle daiktams, bet ir trumpa išvyka į regiono kasdienybę.

    Prekių spektras Czache tradiciškai skirstosi į dvi stovyklas: vienur daiktai suversti į dėžes ir ieškoti tenka beveik rankomis kasant sluoksniais, kitur veikia tvarkingesni paviljonai su atrinkta keramika, indais ar atnaujintais baldais. Skirtumas akivaizdus ir kainose: kuo daugiau atrankos ir paruošimo, tuo mažiau šansų rasti tikrą lobį už simbolinę sumą.

    Renovacijos bumas keičia kainas

    Antrinė rinka pastaraisiais metais auga visoje Europoje: žmonės dažniau renkasi pakartotinį naudojimą, restauravimą ir ilgaamžius daiktus, o ne masinę gamybą. Tai jaučiama ir Czache, kur senų baldų atnaujinimas tapo atskiru verslu: nusidėvėję foteliai, spintelės ar PRL laikų dizainas perkami restauracijai ir vėliau parduodami internetu gerokai brangiau.

    Dėl šio bumo „auksinių“ radinių paprastėja vis mažiau, o kainų derybos tampa kasdienybe. Prekeiviai dažniausiai puikiai žino, ką parduoda, todėl vertingesnių daiktų kainos vis rečiau būna atsitiktinai žemos, ypač kai prekė jau nuvalyta, sukomplektuota ir paruošta pardavimui.

    Prekeiviai: tai sunkus darbas

    Ilgamečiai pardavėjai pabrėžia, kad prekės neatsiranda savaime: jos ieškomos, atrenkamos, vežamos ir dažnai tvarkomos. Pasak prekiautojų, gerą asortimentą rasti tokiose šalyse kaip Nyderlandai ar Prancūzija darosi sunkiau, nes naudotų daiktų rinka profesionalėja, o konkurencija didėja.

    „Žmonės galvoja, kad mes viską susirenkame nemokamai, bet tai labai sunkus darbas: gerą daiktą rasti vis sunkiau“, – sakė vienas ilgametis prekiautojas.

    Tokios istorijos kaip netikėtas radinys restauruojant XIX amžiaus sekretorą, kai slėptuvėje aptinkami asmeniniai daiktai ar seni laiškai, tik dar labiau maitina legendas apie Czachą. Vis dėlto čia dažniau laimi kantriausi: tie, kurie moka atsirinkti, nebijo dulkių ir supranta, kad geras pirkinys prasideda nuo klausimų apie kilmę, būklę ir realią vertę.

    Kaip pasiruošti kelionei

    Planuojantiems kelionę verta įsivertinti praktiškus dalykus: kai kur vis dar dominuoja atsiskaitymas grynaisiais, o kainos neretai nurodomos kaip derybų pradžia. Patogiausia atvykti anksti savaitgalio rytą, kai mažiau spūsčių ir lengviau apžiūrėti prekes neskubant.

    Jei akį patraukia didelis baldas, logistikos klausimas dažniausiai išsprendžiamas vietoje, nes dalis pardavėjų siūlo pristatymą arba bendradarbiauja su vežėjais. Czachas išliko vieta, kur galima rasti ir išskirtinių detalių namams, ir keistų, netikėtų objektų, tačiau geriausi pirkiniai čia reikalauja laiko, pasirengimo ir šalto proto.

  • Dingo miestas, apie kurį rašė kronikos: archeologai Lenkijoje pagaliau rado 600 metų mįslę

    Dingo miestas, apie kurį rašė kronikos: archeologai Lenkijoje pagaliau rado 600 metų mįslę

    Viduramžių miestas Stolzenbergas, šaltiniuose minimas ir kaip Sławoborze, dešimtmečius buvo viena didžiausių Vakarų Pomeranijos regiono mįslių. Istoriniuose dokumentuose jis egzistavo, tačiau tiksli vieta liko nežinoma, todėl dalis tyrėjų ilgai spėliojo, ar miestas išvis kada nors buvo realiai įkurtas.

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė, kai archeologai į pagalbą pasitelkė detalias vietovės analizes ir geofizinius tyrimus. Miesto pėdsakų ieškota ne tik dabartinių gyvenviečių ribose, bet ir nuošaliuose miškuose, kur žmonių veikla per šimtmečius buvo mažesnė.

    Atrado už miesto ribų

    Tyrėjų dėmesį patraukė miškinga teritorija už šiuolaikinio užstatymo, kur po žeme ėmė ryškėti įtvirtinimų kontūrai. Čia aptikti masyvūs žemių pylimai ir gili gynybinė fosa, kurios gylis kai kur viršija 5 metrus.

    Magnetometrija ir kiti neinvaziniai metodai leido pažvelgti po paviršiumi beveik nekasant didelių plotų. Gauti duomenys parodė taisyklingą, viduramžių miestams būdingą planą su stačiakampę formą primenančia turgaus aikšte ir gatvėmis, vedusiomis link buvusių vartų.

    Kada galėjo atsirasti miestas?

    Archeologų vertinimu, Stolzenbergas galėjo būti įkurtas XIII amžiaus pabaigoje arba XIV amžiaus pradžioje. Tokia datacija dera su laikotarpiu, kai pasienio teritorijose tarp Pomeranijos ir Naujosios Markos buvo aktyviai steigiamos naujos gyvenvietės, siekiant sustiprinti politinę ir ekonominę kontrolę.

    Šis regionas ilgą laiką buvo skirtingų valdžios centrų varžybų laukas, todėl miestai atliko ne vien prekybos, bet ir administracinę bei gynybinę funkciją. Strateginę reikšmę turėjo keliai ir prekių srautai, o naujų miestų steigimas dažnai reiškė bandymą perimti arba nukreipti prekybinius maršrutus.

    Kodėl miestas išnyko?

    Didžiausia mįslė išlieka miesto žlugimo priežastys. Tyrimai rodo, kad dalis sklypų galėjo taip ir likti neužstatyti, o tai leistų spėti, jog miesto plėtra sustojo gana anksti.

    Ar tai lėmė ekonominiai sunkumai, politiniai konfliktai, pasikeitę prekybos keliai ar nepalankios gamtinės sąlygos, kol kas neatsakyta. Tyrėjai svarsto ir apie problemas, susijusias su vandens valdymu, nes tokie veiksniai viduramžių miestams galėjo tapti kritiniai tiek gynybai, tiek kasdieniam gyvenimui.

    Vietovėje rasta daugiau nei 400 įvairių epochų radinių, tačiau vertingiausi siejami su miesto gyvavimo laikotarpiu. Tarp jų minimos sidabrinės monetos, diržų detalės, sagtelės, įrankiai ir kasdienio naudojimo daiktų fragmentai, padedantys atkurti gyventojų buitį ir prekybinius ryšius.

    Archeologai aptiko ir vėlesnių laikotarpių pėdsakų, tarp jų ir radinių, siejamų su XVIII amžiaus karo veiksmais. Tai rodo, kad teritorija, net ir miestui išnykus, vėlesniais šimtmečiais išliko svarbi ir buvo įtraukta į regiono istorinius įvykius.

    Skirtingai nei daugelis senųjų miestų, kurių vietas sunaikino vėlesnės statybos, ši gyvenvietė ilgą laiką išliko pasislėpusi miške. Dėl to jos planas ir įtvirtinimų struktūra išsilaikė neįprastai gerai, o tyrėjai gavo retą galimybę analizuoti viduramžių urbanizaciją beveik nepaliestoje aplinkoje.

    „Tokie neinvaziniai tyrimai leidžia atkurti miesto planą ir įtvirtinimus praktiškai nekasant didžiulių plotų, todėl išlieka daugiau galimybių vėlesniems, tikslesniems tyrimams“, – sakė archeologinių tyrimų komandos atstovas.

  • Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Suomijoje civilinės saugos slėptuvės jau dešimtmečius yra kasdienybės dalis, o dalis jų įprastai naudojamos kaip sporto ar bendruomenės erdvės. Dabar panašų modelį į Lenkiją siekia perkelti suomių plėtotojas „YIT“, žadantis pirmuosius gyvenamuosius namus su integruotomis slėptuvėmis.

    Diskusijos apie slėptuvių būklę ir gyventojų pasirengimą krizėms Lenkijoje sustiprėjo po 2022 metais išaugusių saugumo rizikų regione. Vis dažniau vertinama, kiek esama infrastruktūra atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ir kaip ją būtų galima pritaikyti realiam naudojimui.

    Kas yra suomių „dvigubo panaudojimo“ principas

    „YIT“ pabrėžia vadinamąjį dvigubo panaudojimo principą: patalpos kasdien tarnauja gyventojams, o grėsmės atveju greitai perkonfigūruojamos į slėptuvę. Suomijoje tokia praktika įsitvirtino dėl ilgametės statybų reguliavimo tradicijos ir plataus civilinės saugos planavimo.

    Pasak bendrovės, Suomijos apsauginė infrastruktūra teoriškai leidžia suteikti prieglobstį maždaug 80 proc. gyventojų. Tai dažniausiai nėra nuolat užrakinti betoniniai kambariai, o iš anksto suprojektuotos ir prižiūrimos erdvės, kurias galima operatyviai pritaikyti ekstremaliai situacijai.

    Planai Lenkijoje: naujos slėptuvės ir modernizacija

    „YIT“ Lenkijoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau dabar prioritetu įvardija ne vien būsto projektus, bet ir sprendimus, susijusius su gyventojų saugumu. Bendrovė teigia norinti prisidėti ir prie esamų slėptuvių būklės vertinimo bei atnaujinimo, bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

    Įmonės minimose analizėse nurodoma, kad apie 75 proc. dabar esančių slėptuvių galima pritaikyti šiuolaikiniams standartams. Likusi dalis, tikėtina, reikalautų brangesnių rekonstrukcijų arba paskirties keitimo, todėl sprendimai būtų parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir vietos poreikius.

    Kiek pabrangina slėptuvė daugiabutyje

    Didžiausią dėmesį kelia planas pastatyti pirmąjį Lenkijoje gyvenamąjį pastatą su S1 klasės slėptuve. „YIT“ šį sprendimą pristato kaip įprastą Suomijos rinkos standartą, kurį Lenkijoje dar teks pritaikyti prie vietinių taisyklių ir praktikos.

    „YIT Polska“ vadovas Leszekas Stankiewiczius teigia, kad slėptuvė pastate nėra itin brangus priedas.

    „Tokie sprendimai vidutiniškai padidina projekto kainą apie 6–7 proc., tačiau suteikia apčiuopiamą saugumo naudą gyventojams“, – sakė Leszekas Stankiewiczius.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių plėtra daugiabučiuose priklausys nuo kelių veiksnių: aiškių techninių reikalavimų, savivaldybių vaidmens, priežiūros finansavimo ir to, ar pirkėjai bus pasirengę mokėti už papildomą saugumo infrastruktūrą. Kartu tai gali tapti nauja tendencija NT rinkoje, kai saugumo sprendimai vertinami panašiai kaip energinis efektyvumas ar patogus susisiekimas.

  • Didžiulė investicija Pietų Lenkijoje: Naujajame Sonče iškils 530 m tiltas per Dunajec

    Didžiulė investicija Pietų Lenkijoje: Naujajame Sonče iškils 530 m tiltas per Dunajec

    Naujajame Sonče priimtas svarbus sprendimas dėl didelės kelių infrastruktūros investicijos Pietų Lenkijoje: išrinktas rangovas naujam kelių jungties projektui su nauju tiltu per Dunajeco upę. Projektas turėtų pagerinti eismo pralaidumą ir saugumą, o darbus planuojama užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Mažosios Lenkijos vaivadijos kelių administracija vykdo projektą, kuriuo numatoma sujungti nacionalinį kelią Nr. 87 su vaivadijos keliu Nr. 969. Ši jungtis turėtų sumažinti apkrovas esamuose miesto maršrutuose ir sudaryti patogesnį susisiekimą su gretimomis savivaldybėmis bei vakarine miesto aplinkkelio kryptimi.

    Nauja trasa, žiedai ir takai

    Konkurso laimėtoju paskelbtas konsorciumas, kuris įsipareigojo nutiesti daugiau kaip 3,5 kilometro G klasės kelią. Naujoji atkarpa drieksis per Chelmieco ir Podegrodzės savivaldybes bei Naujojo Sončo miestą ir sujungs vietinės reikšmės kelius su pagrindinėmis regiono arterijomis.

    Projekte numatyta įrengti penkias žiedines sankryžas, pėsčiųjų takus ir dviračių infrastruktūrą. Pagrindinis akcentas – maždaug 530 metrų ilgio naujas tiltas per Dunajecą, kuris taps dar viena svarbia upės kirtimo vieta regione.

    „Ši investicija pirmiausia skirta didinti eismo saugą, gerinti pralaidumą ir mažinti transporto srautus miesto centre“, – sakė Mažosios Lenkijos vaivadijos maršalka Łukasz Smółka.

    Kaina ir finansavimas

    Pasirinkto pasiūlymo vertė siekia beveik 42 milijonus eurų, perskaičiuota iš 180 milijonų Lenkijos zlotų. Didžioji dalis finansavimo, apie 80 proc., planuojama iš Lenkijos Vyriausybės Kelių plėtros fondo, likusi dalis tektų vaivadijai ir projekto teritorijoje esančioms savivaldybėms.

    Numatytas darbų terminas yra 36 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo, o rangovas pasiūlė 84 mėnesių garantiją ir laidavimą atliktiems darbams. Projektas jau turi leidimą įgyvendinti kelių investiciją su skubaus vykdymo sąlyga, todėl administracinės procedūros neturėtų tapti pagrindine vėlavimo priežastimi.

    Kodėl šis tiltas svarbus

    Trečioji perėja per Dunajecą ilgą laiką buvo vertinama kaip kritiškai reikalinga dėl augančių transporto srautų ir nuolatinių spūsčių svarbiausiuose mazguose. Esami tiltai ir privažiavimai, ypač piko metu, dažnai tampa vienais labiausiai apkrautų taškų, o nauja jungtis turėtų dalį srauto nukreipti aplenkiant centrinę miesto dalį.

    Tokių projektų kryptis atitinka platesnę regionų politiką: be naujų kelių, vis dažniau į vieną paketą įtraukiami pėsčiųjų ir dviračių sprendimai, o žiedinės sankryžos pasirenkamos kaip eismo saugą didinanti alternatyva tradicinėms reguliuojamoms sankryžoms. Planuojama, kad užbaigus statybas Naujasis Sončas gaus ne tik naują tiltą, bet ir labiau subalansuotą susisiekimo tinklą.

  • Galingiausia Europoje lokomotyva „Stadler“ EURO9000 bandoma Lenkijoje: kuo ji išskirtinė

    Galingiausia Europoje lokomotyva „Stadler“ EURO9000 bandoma Lenkijoje: kuo ji išskirtinė

    „Stadler“ tęsia vienos galingiausių Europos rinkoje lokomotyvų EURO9000 bandymus Lenkijoje. Lokomotyvas išbandomas Žmigrodo bandomajame geležinkelio poligone, o pagrindinis tikslas – surinkti duomenis sertifikavimui ir eksploatacijai skirtinguose Europos tinkluose.

    Tokie bandymai paprastai apima stabdymo, sukibimo, energijos vartojimo, triukšmo ir sąveikos su infrastruktūra patikras, taip pat darbą esant skirtingoms įtampoms ir signalizacijos sąlygoms. Kuo daugiau šalių ir sistemų planuojama aptarnauti, tuo didesnis bandymų programos mastas ir sudėtingumas.

    Kam sukurta EURO9000

    EURO9000 pristatoma kaip daugiasistemė lokomotyvų platforma, skirta tiek krovininiam, tiek mišriam darbui, kai vežimai tenka ir elektrifikuotose, ir neelektrifikuotose atkarpose. Tai ypač aktualu tarptautiniams maršrutams, kur pervežimai dažnai kerta skirtingų standartų šalis.

    Pagal gamintojo skelbiamas specifikacijas, lokomotyvas gali būti maitinamas iš kelių kontaktinio tinklo sistemų ir turi vidaus degimo variklius važiavimui ten, kur kontaktinio tinklo nėra. Toks sprendimas leidžia sumažinti prastovas terminaluose ir išvengti lokomotyvų keitimų maršruto viduryje.

    Galia, greitis ir trauka

    „Stadler“ nurodo, kad važiuojant nuo kontaktinio tinklo EURO9000 maksimali galia siekia iki 9 MW. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl modelis dažnai įvardijamas kaip vienas galingiausių Europoje.

    Teigiama, kad lokomotyvas gali pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį, o su sąstatais įprastai numatomas mažesnis, apie 120 kilometrų per valandą, eksploatacinis režimas. Pranešimuose taip pat minima didelė pradinė traukos jėga, kuri svarbi tempiant sunkius krovininius sąstatus.

    Hibridinės technologijos ir baterijos

    EURO9000 koncepcijoje svarbi vieta tenka energijos valdymui: minima baterijų sistema, galinti suteikti iki 1,2 MW galios. Tokia baterijų integracija paprastai padeda efektyviau naudoti energiją, ypač manevruojant ar trumpais ruožais, kai nereikia pilnos variklių galios.

    Taip pat akcentuojama rekuperacija, kai stabdymo metu dalis energijos grąžinama į sistemą arba kaupiama baterijose. Geležinkelių sektoriuje tai laikoma viena svarbiausių tendencijų, siekiant mažinti degalų sąnaudas ir emisijas ten, kur visiška elektrifikacija dar neįmanoma.

    „Stadler“ skelbia, kad EURO9000 orientuota į skirtingas rinkas, o vienas didesnių užsakymų siejamas su Liuksemburgo bendrove „NEXRAIL“. Sertifikavimas ir bandymai Lenkijoje yra vienas etapų, padedančių lokomotyvui sklandžiai įsilieti į tarptautinius vežimus.

  • Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Senjorams Lenkijoje tai jau nieko nekainuoja? Patikrinkite, kol dar neišleidote pinigų

    Apie senjorams priklausančias lengvatas Lenkijoje sklando daug mitų, todėl dalis žmonių tikisi visiško atleidimo nuo mokesčių ten, kur realiai taikomos tik nuolaidos. Nacionaliniu mastu nemokamų paslaugų nėra tiek daug, kaip dažnai įsivaizduojama, o nemaža dalis lengvatų priklauso nuo savivaldybės ar konkrečios įstaigos taisyklių.

    Dažniausiai minimos trys sritys, kuriose vyresnio amžiaus žmonės iš tiesų gali sutaupyti reikšmingai: dalis vaistų, radijo ir televizijos abonentinis mokestis bei gyventojų pajamų mokestis nuo mažesnių pajamų. Tačiau kiekvienu atveju galioja aiškūs kriterijai, kuriuos verta žinoti iš anksto.

    Praktiškiausia ir kasdienybėje labiausiai juntama lengvata siejama su kompensuojamais vaistais. Lenkijoje 65 metų ir vyresniems asmenims dalis kompensuojamų vaistų, specialios paskirties maisto produktų ir medicinos priemonių gali būti išduodami nemokamai, bet tik jei konkretus preparatas yra patvirtintame sąraše.

    Čia dažniausiai ir kyla nesusipratimų: nemokami yra ne visi receptiniai vaistai, o tik tie, kuriems taikomas atitinkamas kompensavimo režimas. Taip pat svarbu, kad diagnozė ir recepto žymėjimas atitiktų reikalavimus, nes priešingu atveju net ir senjoras vaistinėje mokės įprastą priemoką.

    Kita aiški nacionalinė lengvata susijusi su radijo ir televizijos abonentiniu mokesčiu. Sulaukę 75 metų asmenys Lenkijoje nuo šio mokesčio paprastai atleidžiami, o tai daugeliui tampa pastovia mėnesine sutaupyta suma.

    Vis dėlto atleidimas nuo abonentinio mokesčio nereiškia, kad išnyksta visos su imtuvų registravimu ar formalumais susijusios pareigos. Todėl senjorams ir jų artimiesiems patariama pasitikrinti, ar teisė į lengvatą pritaikyta teisingai, o prireikus pasirūpinti reikalingais dokumentais.

    Trečia sritis, kuri dažnai klaidingai suprantama, yra pajamų apmokestinimas. Dalis senjorų, gaunančių mažesnes pensijas ar kitas išmokas, realiai nemoka gyventojų pajamų mokesčio ne todėl, kad senatvėje mokestis panaikinamas, o dėl taikomos neapmokestinamosios sumos.

    Lenkijoje nuo mokesčių gali būti atleidžiamos ir jaunesnių senjorų grupės, pavyzdžiui, nuo 60 metų, tačiau tai dažniausiai susiejama su pajamų dydžio riba. Tokiais atvejais svarbiausia yra ne amžius pats savaime, o tai, ar mėnesinės pajamos neviršija nustatyto limito.

    Vienas populiariausių mitų susijęs su kelionėmis traukiniais ir viešuoju transportu. Nacionaliniu mastu senjorams dažniau taikomos procentinės nuolaidos, o ne visiškas nemokamas važiavimas, todėl prie kasos ar perkant bilietą internetu gali paaiškėti, kad mokėti vis tiek reikia.

    Nemokamas viešasis transportas, pigesni bilietai į muziejus ar baseinus, nuolaidos kurortuose Lenkijoje neretai priklauso nuo konkretaus miesto ar įstaigos sprendimų. Todėl planuojant kelionę ar kasdienes išlaidas verta pasitikrinti būtent tos savivaldybės ir paslaugos teikėjo taisykles.

    Net kai lengvata priklauso, ji gali neveikti automatiškai: vaistams svarbus sąrašas ir tinkamai išrašytas receptas, transportui būtinas amžių ar statusą patvirtinantis dokumentas. Patikrinus sąlygas iš anksto, galima išvengti nemalonių staigmenų ir nepagrįstų išlaidų.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.

  • Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Molėtų delegacija Makove: ką per tris dienas sutarta dėl partnerystės ir bendrų projektų?

    Gegužės 30 dieną – birželio 1 dieną Molėtų rajono savivaldybės delegacija lankėsi Makovo savivaldybėje Lenkijoje, tęsdama daugiau nei du dešimtmečius trunkančią partnerystę. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo tęstinumui, bendruomenių ryšių stiprinimui ir naujoms bendroms iniciatyvoms.

    Molėtų rajonui atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Tarybos sekretorė Asta Kanapienienė, Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Šavelis bei Viešųjų ryšių ir informatikos skyriaus specialistė Daiva Gylienė. Delegacijos sudėtis rodo, kad greta protokolinės darbotvarkės buvo aptariami ir praktiniai klausimai, susiję su projektų įgyvendinimu bei komunikacija.

    Vizitas sutapo su tradicine Makovo miesto gegužės švente, kurioje dalyvavo ir Molėtų atstovai. Tokie renginiai savivaldybių partnerystėse dažnai tampa ne tik simboliniu gestu, bet ir proga neformaliai aptarti bendrus planus, užmegzti naujus kontaktus su vietos organizacijomis ir bendruomenėmis.

    Susitikimuose su Makovo savivaldybės atstovais aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai ir tolesnės kryptys, kurios aktualios daugeliui Europos savivaldybių. Vis dažniau partnerystės siejamos ne vien su kultūriniais mainais, bet ir su konkrečiais projektais, paremtais bendrais interesais, viešųjų paslaugų gerinimu bei vietos bendruomenių įtrauktimi.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius abi savivaldybes suartino ne tik oficialūs ryšiai, bet ir bendri projektai, kultūriniai mainai bei nuoširdus bendruomenių bendravimas“, – sakė vicemerė Vaida Saugūnienė.

    Pasak savivaldybės, tolesnė darbotvarkė siejama su partnerystės stiprinimu ir galimomis bendromis iniciatyvomis kultūros ir kitose srityse. Tokie kontaktai savivaldybėms svarbūs ir dėl praktinės naudos: ilgalaikiai ryšiai palengvina projektų parengimą, patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą, kai tenka spręsti panašius vietos plėtros iššūkius.

  • Naujas 1 300 km traukinio maršrutas per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją: startas jau birželį

    Naujas 1 300 km traukinio maršrutas per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją: startas jau birželį

    Maršrutas sujungs tris šalis

    Nuo birželio 25 dienos keliautojai galės nuvažiuoti vienu traukiniu daugiau nei 1 300 kilometrų per Lenkiją, Čekiją ir Vokietiją. Naują tarpvalstybinį reisą pradeda Prahoje įsikūręs privatus vežėjas „Leo Express“.

    Planuojama po vieną reisą per dieną abiem kryptimis, o linija driekiasi nuo pietryčių Lenkijos iki Frankfurto ir Frankfurto oro uosto. Tokie ilgi tiesioginiai maršrutai Europoje vis dar reti, todėl naujovė iškart sulaukė dėmesio.

    Nuo Ukrainos pasienio iki Frankfurto

    Kelionė prasidės Pšemislyje, mieste netoli Ukrainos sienos, o pakeliui traukinys stos Krokuvoje, Ostravoje, Prahoje, Drezdene, Leipcige ir Erfurte. Galutiniai maršruto taškai Vokietijoje numatyti Frankfurte prie Maino ir Frankfurto oro uoste.

    Vakarų kryptimi traukinys iš Pšemyslio išvyks 13.31 valandą ir Frankfurto oro uostą pasieks kitą dieną 7.53 valandą. Atgal į rytus reisas iš Frankfurto oro uosto startuos 8.27 valandą, o Pšemyslį pasieks kitą dieną 2.23 valandą.

    Ką akcentuoja „Leo Express“

    „Leo Express“ generalinis direktorius Peteris Köhleris teigia, kad nauja linija stiprina ryšius tarp Vakarų ir Rytų Europos ir gerina susisiekimą su Ukraina. Vežėjas pabrėžia ir praktišką tvarkaraščio logiką, ypač atvykimą į Frankfurto oro uostą anksti ryte.

    „Šiuo maršrutu padedame sujungti svarbius Europos centrus ir užtikrinti prieigą prie Ukrainos“, – sakė P. Köhleris.

    Kam tai gali būti aktualu

    Vežėjas skelbia, kad keleiviams bus siūlomas belaidis internetas, elektros lizdai įrenginiams įkrauti, kondicionavimas ir užkandžiai bei gėrimai. Nurodoma, kad bilietų kainos turėtų prasidėti nuo maždaug 10 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo pasirinkto reiso ir įsigijimo laiko.

    Toks maršrutas patogus ir tiems, kurie nori keliauti tarp didžiųjų miestų be persėdimų, ir tiems, kuriems svarbus susisiekimas su Frankfurto oro uostu. Pastaraisiais metais Europoje matoma ryški tendencija plėsti tarptautinius geležinkelio maršrutus kaip alternatyvą trumpiems skrydžiams, tačiau praktikoje dažnai trukdo skirtingos bilietų sistemos ir tvarkaraščių derinimas.