CP v2

Tag: Lenkija

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.

  • Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Svinojuščė Lenkijoje ruošiasi atsisveikinti su vienu geriausiai atpažįstamų miesto simbolių – keltu „Bielik III“, kuris daugelį metų gabeno automobilius ir turistus per Sviną. Miesto valdžia skelbia, kad po tunelio atidarymo didžioji dalis transporto srautų persikėlė po žeme, todėl dalis senosios flotilės tapo perteklinė.

    Tunelis po Sviną, sujungęs Uznamą ir Voliną, atidarytas 2023 metais birželio 30 dieną. Iki tol kelionė automobiliu į Svinojuščę dažnai reikšdavo eiles prie perkėlos ir kartais net kelių valandų laukimą, ypač turizmo piko metu.

    Miesto atstovai aiškina, kad nebenaudojamų laivų išlaikymas generuoja nuolatines išlaidas, o tai skatina mažinti flotilę. Kartu pabrėžiama, jog keltai iš Svinojuščės neišnyks: jie išliks svarbūs tiems srautams, kurių dėl saugos ar infrastruktūros apribojimų neįmanoma nukreipti į tunelį.

    Pagal dabartinį planą miesto perkėloje Warszów turėtų dirbti du modernizuoti „Bielik“ tipo keltai, o Karsiboro maršrute liks du modernizuoti „Karsibór“ tipo laivai. Didesnės talpos keltai reikalingi, kai gabenamos pavojingos medžiagos ar dalis transporto, kuriam tunelis nėra tinkama alternatyva.

    „Bielik III“ yra 28 metų senumo plieninis keltas, pastatytas 1998 metais Ščecino laivų remonto statykloje „Gryfia“. Miestas nurodo, kad laivo pradinė pardavimo kaina siekia apie 1 160 000 eurų be mokesčių, tačiau pirkėjams svarbi detalė – keltas šiuo metu neturi pagrindinės varomosios sistemos.

    Techniniai duomenys rodo, kad tai nemažas laivas: jo ilgis siekia 49,90 metro, plotis – 15,59 metro, borto aukštis – 4,60 metro, o bendroji talpa – 773 GT. Tačiau skelbiamuose dokumentuose pabrėžiama, kad laivas neperduodamas kaip parengtas kasdieniams reisams objektas – naujam savininkui reikėtų investicijų, kad jis galėtų grįžti į aktyvią eksploataciją.

    Keltas šiuo metu stovi prie Centro perkėlos krantinės Volino salos pusėje, o suinteresuoti pirkėjai gali jį apžiūrėti iš anksto. Taip pat pažymima, kad klasifikaciniai ir saugos dokumentai yra nustoję galioti, nes nebuvo atliktos privalomos apžiūros, todėl atnaujinimo procesas neišvengiamai priklausytų nuo būsimo naudojimo scenarijaus.

    Svinojuščės pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: atidarius naują infrastruktūrą, miestams tenka peržiūrėti senas transporto sistemas ir ieškoti, kaip sumažinti kaštus nepakenkiant susisiekimo patikimumui. Keltai tokiuose uostamiesčiuose dažnai tampa labiau specializuota paslauga pėstiesiems, dviratininkams ar specifiniams kroviniams, o ne pagrindiniu automobilių koridoriumi.

  • Nuo lapkričio 1 dienos – pabaiga popieriui: įmonę Lenkijoje registruosi tik internetu

    Nuo lapkričio 1 dienos – pabaiga popieriui: įmonę Lenkijoje registruosi tik internetu

    Popieriniai prašymai keliauja į istoriją

    Lenkijoje nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos planuojama įvesti esminį pokytį: naują individualią veiklą CEIDG registre bus galima įregistruoti tik elektroniniu būdu. Tai numato 2026 metų kovo 13 dieną priimti įstatymo pakeitimai, kuriais administravimas verslui perkeliamas į pilnai skaitmeninį modelį.

    Praktikoje tai reiškia, kad nebeliks galimybės pildyti popierinių formų ir teikti jų savivaldybių įstaigose. CEIDG iš paprastos duomenų bazės pertvarkomas į platesnę paslaugų platformą, skirtą ne tik registracijai, bet ir vėlesniems veiksmams.

    Kaip veiks registracija ir tapatybės patvirtinimas

    Pradedantiesiems siūlomas supaprastintas kelias per programėlę „mObywatel“, kuri automatiškai užpildo dalį duomenų iš valstybinių registrų. Toks sprendimas padeda greičiau pateikti bazinį prašymą, tačiau sudėtingesniems atvejams ir platesniam formalumų spektrui numatytas portalas biznes.gov.pl.

    Pateikus prašymą elektroniniu būdu, sistema sugeneruoja oficialų pateikimo patvirtinimą ir išsiunčia jį pareiškėjo el. paštu. Dokumentų pasirašymui bus naudojami keli būdai: patikimas skaitmeninis identifikavimas, kvalifikuotas elektroninis parašas arba asmens tapatybės kortelėje esantis elektroninis parašas.

    Įstatymo pakeitimai taip pat plečia techninius reikalavimus: internetinės formos turės atitikti skaitmeninio prieinamumo standartus, kad jomis galėtų naudotis ir žmonės su negalia. Tai atitinka platesnę Europos kryptį, kai viešosios paslaugos perkeliamos į skaitmeninę erdvę, bet kartu didinami saugumo ir prieinamumo reikalavimai.

    Antras etapas ir daugiau duomenų reikalavimų

    Skaitmeninimas numatytas etapais. Nuo 2028 metų lapkričio 1 dienos elektroninis formatas turėtų tapti vieninteliu ir visoms kitoms CEIDG procedūroms, įskaitant duomenų keitimą, veiklos sustabdymą, atnaujinimą ar išregistravimą.

    Kartu atsiras daugiau privalomų laukų ir griežtesnės duomenų kokybės taisyklės. CEIDG sistemoje išskiriama atskira kategorija įmonės savininko el. pašto adresui, o veiklos vietos adresai turės sutapti su oficialiais teritorinio adresavimo registrais.

    Skaitmeniniai pokyčiai palies ir civilines partnerystes: nuo 2028 metų planuojamas elektroninis vieno langelio principas, kad duomenys vienu metu pasiektų kelias institucijas. Taip pat numatoma galimybė civilinės partnerystės sutartį sudaryti internetu, naudojant standartinį šabloną CEIDG aplinkoje.

    Valdžios institucijos pokyčius grindžia augančiu elektroninių paslaugų naudojimu: oficialiai skelbiama, kad „mObywatel“ jau turi apie 13 mln. aktyvių naudotojų. Verslo portalas biznes.gov.pl per dešimtmetį taip pat išaugino vartotojų bazę iki 1,8 mln., o per mėnesį ten pateikiama apie 250 tūkst. elektroninių prašymų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokia reforma paprastai sutaupo laiko ir mažina klaidų tikimybę, tačiau didina atsakomybę už skaitmeninių duomenų aktualumą. Verslui tai reiškia mažiau eilių ir popieriaus, bet daugiau dėmesio tapatybės priemonėms, el. pašto valdymui ir teisingiems adresų įrašams.

  • Lenkai keičia tvorų taisykles: dygliuota viela ir stiklas – tik nuo 2,2 m aukščio

    Lenkijoje rengiami statinių techninių reikalavimų pakeitimai, kurie gali pakeisti tai, kaip ateityje bus įrengiamos tvoros prie namų ir sklypų. Projekte numatyta griežčiau riboti pavojingų elementų montavimą, kad šie nekeltų grėsmės praeiviams, vaikams ar gyvūnams.

    Svarbiausia naujovė – planuojama minimalų aukštį, nuo kurio galima įrengti aštrius ar traumuojančius tvoros elementus, kelti nuo 1,8 metro iki 2,2 metro. Tai reikštų, kad žemiau šios ribos nebegalėtų atsirasti dygliuota viela, aštrūs smaigai ar įtvirtintas stiklas.

    Kas konkrečiai keistųsi?

    Projekte akcentuojama, kad tikslas yra mažinti atsitiktinių sužalojimų riziką. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai kritikuojami dėl to, kad pavojingi elementai neretai atsiduria žmogaus ūgio zonoje, ypač prie šaligatvių ar viešų praėjimų.

    Numatoma riba 2,2 metro pasirinkta kaip aiškesnė saugos „linija“, kai pavojingi elementai tampa sunkiau pasiekiami atsitiktinai. Kartu pabrėžiama, kad tai nereiškia leidimo daryti bet ką viršuje: kiti reikalavimai dėl saugos ir kaimyninių sklypų teisių išlieka.

    Pereinamas laikotarpis ir svarbi data

    Nors minima įsigaliojimo data yra rugsėjo 20 dieną, pokyčiai neįsijungs visiems vienu metu. Pagal Lenkijos institucijų išaiškinimus numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį daliai projektų bus leidžiama taikyti ankstesnes taisykles.

    Tai ypač aktualu tiems, kurie jau turi parengtus projektus ar pradėtas procedūras. Pereinamojo laikotarpio logika – neleisti, kad taisyklių pakeitimas staiga sustabdytų teisėtai pradėtas investicijas ar verstų iš naujo perdarinėti dokumentaciją.

    Ar reikės perdaryti jau pastatytas tvoras?

    Esminė žinia sklypų savininkams – naujos nuostatos neturėtų galioti atgaline data. Tai reiškia, kad teisėtai įrengtos esamos tvoros automatiškai netaps nelegalios vien dėl to, kad pasikeitė techniniai reikalavimai.

    Tačiau tais atvejais, kai tvoros įrengiamos pažeidžiant galiojančias normas, statybos priežiūros institucijos gali įpareigoti pašalinti pažeidimus. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimą perkelti pavojingus elementus aukščiau, pakeisti konstrukciją ar užtikrinti saugesnį sprendimą.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijoje lieka galioti ir kiti tvoroms taikomi reikalavimai, susiję su vartelių bei vartų įrengimu. Pavyzdžiui, atveriamos dalys negali trukdyti viešai erdvei ir paprastai turi atsiverti į sklypo vidų arba slinkti sklypo ribos vidinėje pusėje.

    Jei pakeitimai bus patvirtinti galutine redakcija, jie gali tapti dar vienu postūmiu rinktis mažiau agresyvius sklypo apsaugos sprendimus. Tarp alternatyvų dažniausiai minimos tvirtesnės, aukštesnės, bet lygios viršutinės tvoros dalys ar papildomos apsaugos priemonės, kurios nekelia tiesioginės traumos rizikos.

  • Darbas staliams ir stogdengiams: siūlo apie 2 560 eurų per mėnesį ir žada apmokyti nuo nulio

    Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Nowy Sącz apylinkėse, viena įmonė ieško darbuotojų staliaus ir stogdengio darbams statybose. Skelbime nurodoma, kad siūlomas atlygis prasideda nuo 11 000 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 2 560 eurų.

    Darbas būtų pilnu etatu, nuo pirmadienio iki penktadienio, įprastomis dienos valandomis. Pagrindinės užduotys siejamos su namų bei paslauginės ir komercinės paskirties pastatų statyba, taip pat kitais statybos objektais.

    Patirtis nebūtina, bet yra sąlyga

    Skelbime pabrėžiama, kad formalus išsilavinimas nėra būtinas, o neturintieji patirties gali būti apmokomi darbo vietoje. Vis dėlto keliami reikalavimai dėl bendro darbo stažo: kandidatas turi būti dirbęs bent dvejus metus, net jei tai nebuvo statybų sektoriuje.

    Įdomu tai, kad kandidatuoti gali ir šiuo metu kitur dirbantys žmonės, o pirmoji sutartis planuojama bandomajam laikotarpiui. Taip darbdaviai dažnai mažina riziką, o darbuotojui tai tampa būdu greičiau patekti į rinką ir įrodyti kvalifikaciją praktikoje.

    Ką signalizuoja toks atlygis

    Apie 2 560 eurų bruto atlygis Lenkijos regionuose statybų sektoriuje išsiskiria, nes pastaraisiais metais ši sritis susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Situaciją veikia ir sezoniškumas, ir didėjantys infrastruktūros bei būsto projektų mastai, todėl darbdaviai vis dažniau siūlo apmokymus bei aiškų įsidarbinimo grafiką.

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma trijų darbuotojų, o atranka vyksta ribotą laiką. Tokie „reikia dabar“ tipo kvietimai paprastai reiškia, kad darbų grafikai jau sudėlioti, o brigadoms trūksta rankų artimiausiems objektams.

  • Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Ukraina taikosi į SAFE milijardus: Briuselio idėja užkūrė ginčą, Lenkija signalizuoja stabdžius

    Kas pasakyta apie SAFE lėšas?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen per kreipimąsi užsiminė, kad dalis nepanaudotų programos SAFE lėšų galėtų būti nukreipta bendriems projektams su Ukrainos įmonėmis. Toks signalas iš karto sukėlė audringą reakciją: Ukrainoje tai vertinama kaip reali galimybė gauti užsakymų ir technologinių partnerių Europoje.

    SAFE yra Europos masto gynybos finansavimo instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų apimties paramą, orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą. Šio instrumento esmė yra skatinti bendrus pirkimus ir pramonės projektus, kad Europoje greičiau atsirastų daugiau kritinės karinės produkcijos.

    Lenkija perspėja: taisyklės kol kas aiškios

    Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad pristatyta idėja dar nėra patvirtintas sprendimas. Varšuva primena, jog galiojančiame SAFE reglamentavime yra aiškiai apibrėžta, kam lėšos gali būti naudojamos, todėl bet kokie nukrypimai turėtų būti politiškai ir teisiškai pagrįsti.

    Lenkijos gynybos ministerijos pozicija siejama ir su praktiniu interesu: dar anksčiau Europos Komisija buvo nurodžiusi, kad nepanaudotos SAFE lėšos galėtų būti perskirstomos vėlesniuose kvietimuose. Dėl to kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, yra rodžiusios susidomėjimą papildomu finansavimu savo poreikiams.

    Ukrainos žiniasklaida kalba apie konkurenciją

    Ukrainos gynybos tematikos leidinys Defence Express įvertino, kad Varšuva ir Kyjivas gali tapti konkurentais kovoje dėl SAFE dotacijų ir užsakymų. Ukrainos pusė tikisi, kad aiškesnis teisinis „langas“ europiniams ir ukrainietiškiems projektams padidintų garantijas, jog dalis nepanaudotų pinigų pasieks būtent bendras iniciatyvas.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai pranešė apie naują programą bendriems gynybos projektams su Ukraina, rasti priešininkų tarp ES šalių nebus sunku, ypač kai kalba pasisuka apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    Defence Express nurodo, kad iš 150 mlrd. eurų bendro SAFE „voko“ iki šiol buvo paskirstyta 130,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju teorinis nepanaudotų lėšų dydis siektų 19,5 mlrd. eurų, o tai ir yra suma, kuri galėtų tapti politinių diskusijų objektu.

    Leidinys taip pat mini scenarijų, jog dėl vidaus politikos ir artėjančių rinkimų Italija galėtų atsisakyti maždaug 6 mlrd. eurų SAFE paskolos dalies, nukreipdama prioritetus į socialines reikmes. Jei taip nutiktų, nepanaudotų lėšų apimtis galėtų priartėti prie maždaug 25,5 mlrd. eurų.

    Iki kada galioja sprendimai ir išleidimo terminai?

    Pagal programos rėmus sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Taip pat numatyta, kad gautos lėšos turi būti panaudotos ir tinkamai atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turėtų būti pristatyta ir užsakyta karinė įranga.

    Tai reiškia, kad „nepanaudotų lėšų“ tema greičiausiai kartosis ir ateinančiais metais: vėluojant pirkimams, keičiantis vyriausybėms ar prioritetams, dalis numatytų sumų gali likti neišnaudota. Būtent todėl Kyjivo siekis įsitraukti į europinius gynybos projektus gali susidurti su konkurencija ir politiniu atsargumu iš kai kurių ES sostinių.

  • Lenkijoje grįžta idėja dėl stažo pensijų: siūlo vienodas taisykles moterims ir vyrams

    Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk pranešė, kad politinė jėga Lewica rengia projektą dėl vadinamųjų stažo pensijų. Ministrė pabrėžė, kad tai nėra Vyriausybės projektas, todėl jam dar teks pereiti įprastą politinių derinimų ir balsavimų kelią.

    Stažo pensijų idėja remiasi principu, kad žmogus galėtų išeiti į pensiją anksčiau nei įstatymu nustatytas pensinis amžius, jei pakankamai ilgai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokia schema dažniausiai argumentuojama sunkesniais, fiziškai ar psichologiškai sekinančiais darbais ir tuo, kad dalis žmonių pradeda dirbti labai anksti.

    Kas siūloma ir kuo tai skiriasi?

    Pasak ministrės, Lewica diskusijose buvo aptarta ir galimybė nustatyti vienodą reikalaujamą darbo stažą moterims ir vyrams, kuris suteiktų teisę į stažo pensiją. Tai reikštų, kad pagrindinis kriterijus būtų ne lytis ar amžius, o sukauptas įmokinis stažas.

    Šalininkai akcentuoja socialinį teisingumą tiems, kurie dirba nuo jaunystės ir dėl darbo pobūdžio sunkiau išlaiko darbingumą iki standartinio pensinio amžiaus. Kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokia tvarka neskatintų ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos, kai daugelyje Europos valstybių siekiama priešingo efekto.

    Pensinis amžius, anot ministrės, nesikeis

    A. Dziemianowicz-Bąk teigė, kad įstatymu nustatytas pensinis amžius Lenkijoje nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodančios nuomonės apie galimą jo kėlimą esą yra privatūs svarstymai. Ministrė pažymėjo, kad Lewica, būdama valdančiojoje koalicijoje, nepalaikytų sprendimo kelti įstatyminį pensinį amžių.

    Kartu akcentuota, kad dalis žmonių ir taip savanoriškai renkasi dirbti ilgiau, todėl valstybės tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas tęsti darbą vyresniame amžiuje. Ministrė taip pat kalbėjo apie priemones, kurios galėtų padėti vyresniems darbuotojams, pavyzdžiui, lankstesnį darbo organizavimą ar darbo laiko trumpinimo modelių bandymus.

    Kodėl ši tema vėl iškilo?

    Stažo pensijos Lenkijoje periodiškai grįžta į politinę darbotvarkę dėl kelių priežasčių. Viena jų yra demografiniai pokyčiai ir spaudimas pensijų sistemai, kai visuomenė sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja.

    Kita priežastis susijusi su darbo rinkos realijomis: dalis darbuotojų, ypač dirbančių fiziškai sunkų darbą, senstant susiduria su sveikatos problemomis ir mažesnėmis galimybėmis išsilaikyti darbo rinkoje. Dėl to politikai ieško kompromiso tarp socialinės apsaugos ir paskatų kuo ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems.

    Kol kas neaišku, kokie konkretūs stažo slenksčiai būtų siūlomi ir kaip būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Jei projektas pasieks parlamentą, tikėtina, kad didžiausios diskusijos vyks būtent dėl poveikio socialinio draudimo biudžetui ir dėl to, ar nauja tvarka nesukurtų papildomų nelygybių tarp skirtingų profesijų.

  • Medžio granulių kainos Lenkijoje vėl įkaito: tona brangsta iki 650 eurų, ieško pigesnių pakaitalų

    Medžio granulių (pellet) rinka Lenkijoje vėl susiduria su kainų šuoliu, o vartotojai prieš šildymo sezoną vis dažniau svarsto alternatyvas. Sektoriaus atstovai perspėja, kad praėjusių metų sukrėtimas greičiausiai buvo ne vienkartinis – kainų svyravimai gali tapti ilgesne tendencija.

    Šiuo metu už toną medžio granulių Lenkijoje dažnai prašoma maždaug 560–650 eurų, o dalyje pasiūlymų kaina artėja ir prie 700 eurų. Palyginimui, dar 2025 metų rugpjūtį tos pačios produkcijos tona buvo apie 280 eurų pigesnė, todėl namų ūkiai iš anksto planuoja didesnes šildymo išlaidas.

    Prie kainų įtampos prisideda tiekimo ir paklausos disbalansas regione, taip pat energijos žaliavų rinkų nepastovumas. Be to, institucijos Lenkijoje jau anksčiau buvo informuotos apie scenarijus, pagal kuriuos atšiauresnės žiemos atveju granulės gali dar labiau pabrangti, o rinkoje išlieka diskusijos dėl kainodaros skaidrumo ir kontrolės.

    Ieško pigesnių pakaitalų

    Didėjant kainoms, dalis granulių katilų naudotojų svarsto pigesnę biomasę, ypač žemės ūkio kilmės kurą. Tarp dažniausiai minimų variantų – pašarinės ar kurui skirtos avižos, kurios Lenkijoje kainuoja apie 110–160 eurų už toną.

    Vis dėlto toks sprendimas tinka ne visiems. Avižomis galima kūrenti tik tam pritaikytuose katiluose, kuriuose įrengtos specifinės grotelės, automatinio valymo sistemos ir galimybė tiksliai reguliuoti oro padavimą, o tokių įrenginių Lenkijos rinkoje nėra daug.

    Ką svarbu įvertinti prieš keičiant kurą?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad granulių pakaitalai dažnai turi kitokią kaloringumo vertę, todėl gali prireikti keisti katilo valdymo nustatymus. Netinkamai parinktas kuras gali palikti daugiau pelenų, skatinti šlakų susidarymą ir užkimšti degiklį.

    Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios biomasės rūšys gali turėti daugiau junginių, spartinančių koroziją ir trumpinančių šilumokaičių tarnavimo laiką. Praktikoje tai gali reikšti ne tik didesnes priežiūros sąnaudas, bet ir riziką netekti gamintojo garantijos, jei katilas eksploatuojamas ne pagal numatytą kurą.

  • Lenkija skelbia mažų katilinių reformą: perėjimas nuo anglies prie dujų paliestų apie 15 mln. gyventojų

    Lenkijos energetikos ministerija skelbia pradedanti programą, skirtą mažoms centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms plėsti ir modernizuoti. Pagrindinis tikslas – didinti mažesnių miestų atsparumą staigiems energijos kainų šuoliams ir mažinti priklausomybę nuo anglies.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad planuojamas platesnis šilumos ūkio pertvarkos paketas. Jame numatomas laipsniškas anglies atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu didesnis vaidmuo tektų dujoms.

    „Vyriausybė kitais metais planuoja įgyvendinti didelę mažų katilinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos Lenkijoje. Šilumos ūkio transformacija turi lemti laipsnišką anglies atsisakymą ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Pagal pristatomus planus pertvarka apimtų šildymo sprendimus, kuriais šiuo metu naudojasi maždaug 15 mln. žmonių. Skelbiama, kad investicijų apimtis gali siekti apie 51 mlrd. eurų, o programa būtų įgyvendinama kelių ministerijų bendromis pastangomis.

    Kas keistųsi gyventojams?

    Programa labiausiai orientuota į mažesnes savivaldybes, kuriose šiluma dažnai gaminama senesnėse, anglimi kūrenamose katilinėse. Modernizacija turėtų apimti tiek esamų įrenginių atnaujinimą, tiek naujų, efektyvesnių šilumos gamybos pajėgumų diegimą.

    Dujų pasirinkimas pristatomas kaip praktinis perėjimo etapas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijai teks derinti šį kelią su klimato politikos tikslais. Europos Sąjungoje griežtėjant reikalavimams dėl išmetamųjų teršalų, šilumos ūkis vis dažniau orientuojamas į efektyvumą, atsinaujinančius šaltinius ir šilumos siurblių, biokuro ar atliekų energijos sprendinius.

    Kodėl tai kelia diskusijų?

    Žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad investicijų geografija gali tapti politinių ginčų objektu, nes dideli infrastruktūros projektai daro tiesioginę įtaką vietos ekonomikai. Kritikai akcentuoja, jog tokio masto programoje svarbiausia užtikrinti skaidrius atrankos kriterijus ir aiškią finansavimo logiką.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad reformos tikslas – saugesnis ir stabilesnis šilumos tiekimas, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies. Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl konkrečių terminų, paramos mechanizmų ir to, kokia dalis investicijų bus nukreipta į dujas, o kokia – į alternatyvias technologijas.

  • JAV aviacijos ir gynybos milžinė RTX plečia veiklą Lenkijoje: trys investicijos ir 430 darbo vietų

    JAV aviacijos ir gynybos sektoriaus grupė RTX pranešė didinanti investicijas Lenkijoje. Bendrovė paskelbė apie du naujus projektus, o trečią – gamyklos plėtrą – jau užbaigė.

    Skelbiama, kad bendra trijų projektų vertė siekia beveik 200 mln. JAV dolerių, tai yra apie 185 mln. eurų. Planuojama sukurti daugiau kaip 430 naujų darbo vietų.

    Nauja gamyba ir kompetencijos

    Didžiausia iš naujų investicijų numatyta Žešuve, kur „Pratt & Whitney“ planuoja apie 100 mln. JAV dolerių, arba apie 93 mln. eurų, vertės projektą. Čia ketinama įkurti gamybą, susijusią su pažangių besisukančių variklių komponentų gamyba aviacijai.

    Numatoma, kad nauji gamybiniai pajėgumai turėtų startuoti 2028 metais. Projektas, kaip skelbiama, sukurtų apie 120 naujų darbo vietų.

    Plėtra Niepolomicėse ir Tajęcine

    Antrasis naujas „Pratt & Whitney“ projektas numatytas Niepolomicėse, kur į vamzdelių ir laidynų gamybą aviacijos pramonei planuojama investuoti apie 25 mln. JAV dolerių, arba apie 23 mln. eurų. Po plėtros gamykla turėtų išplėsti gamybą ir prisidėti prie daugiau kaip 160 vamzdynų sistemų elementų tiekimo.

    Tuo metu Tajęcine jau baigta „Collins Aerospace“ gamyklos plėtra, į kurią investuota 69 mln. JAV dolerių, arba apie 64 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, gamyklos plotas padidintas maždaug 4 000 kv. metrų.

    Skelbiama, kad orlaivių važiuokles gaminantis padalinys, išaugus pajėgumams, iki 2028 metų turėtų padidinti gamybą apie 25 proc. ir sukurti apie 190 naujų darbo vietų.

    Kodėl regionui tai svarbu?

    Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europa vis dažniau įvardijama kaip patraukli kryptis aviacijos ir gynybos tiekimo grandinėms – dėl pramoninių kompetencijų, ES bendrosios rinkos ir augančios paklausos. RTX projektai atspindi tendenciją, kai tarptautiniai gamintojai stiprina gamybą ir inžineriją arčiau Europos klientų.

    Lenkijai šios investicijos svarbios ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl aukštesnės pridėtinės vertės gamybos bei technologinių kompetencijų gilinimo. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų įsitraukimą ir skatina susijusių paslaugų bei mokymo ekosistemą.