Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Keisti šviesos blyksniai virš Varšuvos: Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kas vyksta

    Trečiadienio vakarą Varšuvos ir aplinkinių vietovių gyventojai danguje gali pastebėti neįprastus šviesos reiškinius. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija išplatino skubų pranešimą, paaiškindama, kad tai susiję su suplanuotais kariniais bandymais.

    Kaip nurodoma oficialiame komunikate, danguje matomi blyksniai nėra nei neatpažinti skraidantys objektai, nei dronai. Ministerija pabrėžė, kad reiškinį sukels karinės pratybos, kurių metu bus tiriamos apšvietimo raketos.

    Tokios raketos naudojamos teritorijai apšviesti tamsoje – dėl to jos gali sukurti ryškias, iš tolo matomas šviesas. Iš šalies tai kartais primena neįprastai judančius ar „kabojančius“ objektus, nors iš tiesų tai planuotos procedūros dalis.

    Gyventojams tai pirmiausia reiškia, kad sutemus danguje gali būti matomi netikėti šviesos efektai, galintys sukelti nerimą ar klausimų. Ministerija iš anksto ragina neinterpretuoti šio vaizdo kaip grėsmės ar nepaaiškinamos kilmės įvykių.

  • Lenkijos gynybos viceministrė: dronų „pirkimas į sandėlį“ nereikalingas dėl sparčios technologijų kaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad „pirkti dronus į sandėlį“ nėra prasmės, nes per trumpą laiką mūšio lauke atsiranda naujų tipų ir sprendimų. Pasak jos, atsargos tokiu atveju greitai prarastų vertę.

    Kaip skelbia WNP.pl, pareigūnė šią poziciją pristatė konferencijoje, kur buvo aptartos Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams prielaidos. Gynybos sektoriaus užsakymai Lenkijai įvardijami tarp svarbiausių prioritetų.

    Sobkowiak-Czarnecka akcentavo, kad, atsižvelgiant į saugumo grėsmes ir itin sparčią technologijų raidą, būtina maksimaliai trumpinti pirkimų procesus. Ji kėlė klausimą, kokia prasmė užsakymams, jei tiekėjas parenkamas per penkerius metus, kai poreikiai keičiasi „čia ir dabar“.

    Pasak viceministrės, kartu svarbu užtikrinti atsakomybės apsaugą tiems, kurie vykdo pirkimus, kai jie atliekami ne pagal įprastas viešųjų pirkimų taisykles. Tokių sprendimų tikslas – greičiau aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

    Kodėl dronų nekaupia dideliais kiekiais

    Pareigūnė pabrėžė, kad dronai yra aiškus pavyzdys, kaip greitai kinta technologijos šiuolaikiniame kare. Jos teigimu, jei šiandien nupirktos didelės atsargos, po kelių mėnesių kariuomenei gali reikėti jau visai kitokio tipo sistemų.

    „Jeigu kažkas manęs klausia, kodėl neperkame tonų dronų, atsakau: kam man juos sandėliuoti, jeigu po dviejų mėnesių mūšio lauke turėsiu kitą dronų tipą? Toks pirkimas į atsargas tiesiog nereikalingas“, – sakė ji.

    Sobkowiak-Czarnecka taip pat priminė, kad 2025 metų rugsėjį Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą (Nr. 123), susijusį su dronų ir antidronų sistemomis. Šis sprendimas numato galimybę supaprastinti užsakymų kelią, jei sistema sėkmingai praeina bandymus ir gauna teigiamas kariuomenės rekomendacijas bei ministro pritarimą.

    Tokiu atveju, anot jos, kariuomenė gali teikti užsakymą aplenkdama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Viceministrė tai pavadino „gigantišku sutrumpinimu“.

    Išlaidos dronams sparčiai auga

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra priminęs, kad 2023 metais sistemoms be įgulos buvo skiriama apie 100 mln. zlotų per metus. Tuo metu 2026 metais dronams ir antidronų sistemoms numatyta 26 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2027 metų sausį pirmasis MQ-9B „SkyGuardian“ turėtų pasiekti 12-ąją bepilocių orlaivių bazę Miroslaviece. Šis aparatas įvardijamas kaip didžiausias ir brangiausias bepilotis Lenkijos kariuomenės arsenale.

    Trijų tokių orlaivių tiekimo sutartį, kurios vertė – 310 mln. JAV dolerių, Lenkijos gynybos ministerija pasirašė 2024 metų gruodį. MQ-9B turėtų pakeisti senesnius MQ-9A „Reaper“, kuriuos kariuomenė naudoja pagal lizingo schemą nuo 2023 metų vasario ir kurie dislokuoti Miroslaviece.

  • Lenkija planuoja 3 250 zl išmoką rezervistams: reikės bent 8 dienų mokymų

    Lenkijos rezervistams planuojama vienkartinė 3 250 zlotų išmoka, jeigu jie per metus atliks bent 8 dienas savanoriškų mokymų ir dalyvaus privalomose karinėse pratybose.

    Tokią naują priemonę į teisės aktus siūlo įtraukti Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija. Išmoka būtų skirta vadinamajai pasyviajai rezervei.

    Pagrindinis siūlomų pokyčių tikslas – sukurti savanoriškų mokymų sistemą, skirtą rezervui rengti. Akcentuojama, kad mokymai turėtų padėti suderinti civiliniame gyvenime įgytas kompetencijas su kariniais įgūdžiais.

    Tarp įvardijamų mokymų temų minimi išgyvenimo įgūdžiai, karo lauko medicina ir šaudymas. Kartu numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su karių teisine apsauga bei kariuomenės institucijų funkcijomis.

    Kam būtų mokama ir kokios sąlygos

    Pagal projektą, vienkartine išmoka galėtų pasinaudoti pasyviosios rezervo tarnybos kariai, turintys mobilizacinį paskyrimą arba numatyti jį gauti.

    Svarbiausia sąlyga – per tuos pačius kalendorinius metus įvykdyti du reikalavimus: iš viso dalyvauti mažiausiai 8 dienas savanoriškuose mokymuose ir atlikti privalomas karines pratybas.

    Išmokos dydis siejamas su mažiausiu profesinės karo tarnybos kario baziniu atlygiu ir sudarytų 50 proc. šios sumos. Pagal dabartinius dydžius tai būtų 3 250 zlotų.

    Kiek tai kainuotų ir kiek žmonių apimtų

    Ministerija skaičiuoja, kad 2027 metais šis sprendimas galėtų kainuoti apie 13 mln. zlotų ir apimti maždaug 4 tūkst. rezervistų.

    Nuo 2028 metų metinės išlaidos, pagal prielaidas, didėtų iki maždaug 26 mln. zlotų, jei išmoka pasinaudotų apie 8 tūkst. žmonių.

    Darbdaviams numatomas nemokamų atostogų mechanizmas

    Projekte taip pat numatyta, kad darbdavys privalėtų suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, kuris pateiktų pažymą apie atranką į mokymus.

    Tokių atostogų metu darbuotojas išlaikytų iš darbo santykių kylančias teises, išskyrus teisę į darbo užmokestį.

    Kiti siūlomi pakeitimai – teisinė pagalba kariams

    Kita siūloma pataisa susijusi su teisine pagalba kariams, kuri tam tikrais atvejais būtų finansuojama kariuomenės lėšomis.

    Numatoma, kad asmuo, kuris dėl tarnybinių pareigų vykdymo būtų paduotas į teismą arba taptų proceso šalimi, „ypač pagrįstais atvejais“ galėtų gauti kariuomenės apmokamą teisininką. Priemonė būtų taikoma tiek profesionaliems, tiek neprofesionaliems kariams, taip pat išplėsta ir į administracinių nusižengimų bylas.

    Be to, projekte numatomi pokyčiai dėl Karo turto agentūros funkcijų – jos vaidmenį siūloma išplėsti, kad ji galėtų plačiau remti ne tik Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir šalyje dislokuotas sąjungininkų pajėgas.

  • Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas Wiesławas Kukuła paskirtas antrai kadencijai

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis per Nacionalinės nepriklausomybės dienos minėjimą generolui Wiesławui Kukulai įteikė dokumentą, kuriuo jis skiriamas antrai kadencijai vadovauti Lenkijos kariuomenės Generaliniam štabui.

    Per tą pačią ceremoniją aukštesnius generolų laipsnius gavo dar dešimt Lenkijos kariuomenės karininkų – tokie paskyrimai šalyje tradiciškai teikiami lapkričio 11 dieną.

    Pranešama, kad antroji W. Kukułos kadencija formaliai prasidėjo spalio 10 dieną, o dabar sprendimas buvo patvirtintas iškilmingai, Nepriklausomybės dienos renginių metu.

    Tokie paskyrimai ir generolų rotacijos yra svarbi kariuomenės valdymo dalis – nuo jų priklauso ir strateginiai sprendimai, ir pasirengimas, ir kariuomenės plėtros kryptys.

    Kas gavo generolų paaukštinimus

    Aukštesnį – generolo leitenanto – laipsnį gavo Operacinės ginkluotųjų pajėgų rūšių vadovybės vadas gen. div. pil. Ireneuszas Nowakas.

    Į generolo majoro laipsnį paaukštintas gen. brg. Rafałas Miernikas, vadovaujantis Generalinio štabo Mokymo valdybai P-7 – struktūrai, kuri, be kita ko, atsakinga už kariuomenės rengimo gaires.

    Pirmąją generolo žvaigždę – brigados generolo laipsnį – gavo aštuoni karininkai. Tarp jų minimas 6-osios oro desanto brigados vadas pulkininkas Piotras Bieniekas.

    Į brigados generolus taip pat paaukštinti Ginkluotės agentūros vadovo pavaduotojas pulkininkas Robertas Frommholzas ir Karo turto agentūros prezidento pavaduotojas pulkininkas Przemysławas Gogolińskis.

    Pirmąjį generolo laipsnį taip pat gavo 3-iosios Varšuvos priešlėktuvinės raketų brigados vadas pulkininkas Mariuszas Czeczko, 1-osios sausumos pajėgų aviacijos brigados vadas pulkininkas pilotas Krzysztofas Kwiatkowskis, 11-osios Mažosios Lenkijos teritorinės gynybos brigados vadas pulkininkas Tomaszas Łyseikas, 1-osios Pamario logistikos brigados vadas pulkininkas Andrzejus Magiera ir Generalinio štabo Organizacijos ir personalo išteklių valdybos P-1 vadovas pulkininkas Bogdanas Sowa.

    Paaukštinimai ir muitinės bei mokesčių tarnyboje

    Be kariuomenės karininkų, prezidentas įteikė paaukštinimus ir Muitinės bei mokesčių tarnybos pareigūnams: du pareigūnai paskirti į nadinspektoriaus laipsnį, prilyginamą generolo rangui.

    Šį laipsnį gavo Krzysztofas Guściora ir Piotras Szczepaniakas.

    Po ceremonijos prezidentas taip pat įteikė valstybines vėliavas nusipelniusiems asmenims – jos buvo iškeltos ant stiebo virš Prezidento rūmų.

  • Varšuvoje prezidentas K. Nawrockis pagerbė Krokuvos didvyrius ir įteikė generolų paaukštinimus

    Lapkričio 11-ąją Varšuvoje, Piłsudskio aikštėje prie Nežinomo kareivio kapo, vyko pagrindinės Lenkijos nepriklausomybės dienos iškilmės. Jose kalbėjęs prezidentas Karol Nawrockis pabrėžė, kad nepriklausomybė reiškia ne tik šventę, bet ir atsakomybę už kitą žmogų.

    Savo kalboje šalies vadovas prisiminė neseniai Krokuvoje įvykusius dramatiškus įvykius ir akcentavo pareigūnų ryžtą gelbstint žmones. Prezidentas kaip pavyzdžius išskyrė Jakubą Kuliką ir Arturą Morańskį, kuriuos įvardijo atsakomybės už nepriklausomybę simboliais.

    Pasak prezidento, valstybės laisvė matuojama ir tuo, kaip visuomenė reaguoja krizės akimirkomis – ar atsiranda žmonių, pasiryžusių rizikuoti sveikata ar net gyvybe dėl kito piliečio. Šią žinutę jis susiejo su pareigūnų bei gelbėtojų darbu, kai sprendžiama dėl žmonių saugumo.

    Minėjimo ceremonijoje dėmesio sulaukė ne tik kalbos, bet ir tradicinė dalis – kariuomenės vadovybės sprendimus atspindintys apdovanojimai bei paaukštinimai. Tokie akcentai per valstybines šventes Lenkijoje įprastai tampa matomu signalu apie gynybos struktūrų tęstinumą.

    Generolų paaukštinimai ir nauja kadencija kariuomenės vadui

    Iškilmių metu prezidentas įteikė generolui Wiesławui Kukulai paskyrimo aktą antrajai kadencijai Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pareigose. Taip pat dar dešimčiai Lenkijos kariuomenės karininkų buvo suteikti generolų laipsniai.

    Šiemet į generolo leitenanto (generalo broni) laipsnį paaukštintas Operacinių ginkluotųjų pajėgų rūšių vadas gen. div. pil. Ireneuszas Nowakas.

    Į generolo majoro (generalo dywizji) laipsnį paaukštintas gen. brig. Rafałas Miernikas, vadovaujantis mokymų padaliniui P-7 Generaliniame štabe, kuris atsakingas ir už kariuomenės personalo rengimo gaires.

    Pirmąją generolo žvaigždę – brigados generolo (generalo brygady) laipsnį – gavo aštuoni karininkai. Tarp jų – 6-osios oro desanto brigados vadas pulkininkas Piotras Bieniekas.

    Paaukštinimų sąraše taip pat minimi pulkininkai Robertas Frommholzas (Ginkluotės agentūros vadovo pavaduotojas) ir Przemysławas Gogolińskis (Karo turto agentūros prezidento pavaduotojas).

    Brigados generolo laipsnį gavo ir 3-iosios Varšuvos priešlėktuvinės gynybos raketinės brigados vadas pulkininkas Mariuszas Czeczko, 1-osios Sausumos pajėgų aviacijos brigados vadas pulkininkas pilotas Krzysztofas Kwiatkowskis, 11-osios Mažosios Lenkijos teritorinės gynybos brigados vadas pulkininkas Tomaszas Łysekas, 1-osios Pamario logistikos brigados vadas pulkininkas Andrzejus Magiera bei Generalinio štabo personalo organizavimo padalinio P-1 vadovas pulkininkas Bogdanas Sowa.

    Renginio metu prezidentas taip pat suteikė nadinspektoriaus laipsnį (atitinkantį generolo laipsnį) dviem Muitinės ir mokesčių tarnybos pareigūnams – Krzysztofui Guściorai ir Piotrui Szczepaniakui. Vėliau nusipelniusiems asmenims įteiktos valstybinės vėliavos, kurios buvo iškeltos prie Prezidentūros.

  • Lenkijos gynybos ministras apie „Palantir“: su bendrove dirbame seniai, sprendimą lems kariuomenės analizė

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz tvirtina, kad Lenkijos bendradarbiavimas su JAV bendrove „Palantir“ nėra naujiena, o jos programine įranga naudojasi daugelis kariuomenių.

    Ministras pabrėžė, jog „Palantir“ sprendimai taikomi, be kita ko, NATO ir Ukrainoje, o Lenkijoje vykstančios derybos bei techniniai vertinimai jau kurį laiką yra kariuomenės rankose. Apie tai pranešė portalas WNP.

    Pasak W. Kosiniak-Kamyszo, šiuo metu viskas yra karinės analizės objektas, o galutinio sprendimo jis laukia po šios analizės pabaigos.

    Tuo pat metu dalis Lenkijos parlamentarų ir aktyvistų kelia klausimų dėl galimos prieigos prie jautrių kariuomenės duomenų ir ragina neskubėti su susitarimais, kol neįvyks viešas auditas.

    Ką sako Gynybos ministerija

    Gynybos ministras aiškino, kad pokalbiai su „Palantir“ vyksta jau daug mėnesių. Jis taip pat priminė, kad pats yra pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo remiantis toliau vyksta derybos.

    Pasak ministro, šios derybos vyksta Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponento vadavietėje. Būtent ten, kaip nurodoma, vertinamos galimos technologijos ir jų pritaikomumas.

    Kalbėdamas apie viešą kritiką ir spaudimą, W. Kosiniak-Kamyszas leido suprasti, kad šia tema esą yra daug interesų ir lobizmo, tačiau pabrėžė laukiantis karinių vertintojų išvadų.

    Parlamentarų ir akcijos „Mūsų duomenys“ kritika

    Ketvirtadienį Lenkijos parlamento nariai Franciszek Sterczewski (Piliečių koalicija), Daria Gosek-Popiołek (Kairė) ir Maciej Konieczny (Razem) kartu su aktyvistais spaudos konferencijoje kalbėjo apie rizikas, susijusias su kariuomenės duomenų saugumu.

    Jų teigimu, pagrindinis nerimas susijęs su tuo, kokią prieigą prie duomenų galėtų gauti privati bendrovė, ir ar tokie sprendimai būtų pakankamai skaidriai patikrinti.

    Akcijos „Nasze Dane“ („Mūsų duomenys“) iniciatoriai pranešė planuojantys protestą Varšuvoje savaitgalį. Jie reikalauja sustabdyti sutarties pasirašymą iki rengiamos „rimtos ir viešos“ patikros (audito).

    Kaip vystėsi Lenkijos ir „Palantir“ bendradarbiavimas

    Straipsnyje nurodoma, kad bendradarbiavimas pradėtas 2024 metų gruodį pasirašius memorandumą. Vėliau buvo pasirašytas ir ketinimų protokolas, apimantis dirbtinio intelekto, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo sritis.

    Taip pat minimi planai testuoti techninius sprendimus, keistis informacija, organizuoti mokymus ir pratybas. Paviešintuose dokumentuose buvo kalbama ir apie galimybę tirti „Palantir“ parengtos sistemos „Maven Smart System Poland“ (MSS-P) diegimą.

    Be to, pranešta ir apie pasirašytą konfidencialumo susitarimą, kuris, kaip nurodoma, turėjo sudaryti sąlygas dalintis konfidencialia informacija testavimo, mokymų ir pratybų tikslais.

    Kodėl „Palantir“ kelia ginčų

    Tekste primenama, kad „Palantir“ praeityje buvo kritikuojama dėl glaudžių ryšių su žvalgybos ir saugumo institucijomis. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo pažeidimų riziką, nepakankamą skaidrumą ir galimą žmonių profiliavimą pagal skaitmeninę veiklą.

    Diskusijų kelia ir tai, kad „Palantir“ technologijos naudojamos įvairiuose kariniuose kontekstuose, o tai daliai visuomenės ir politikų tampa papildomu argumentu reikalauti griežtesnės kontrolės.

    Lenkijos gynybos ministerija kol kas pabrėžia, kad sprendimai dar nėra galutiniai, o tolesni žingsniai priklausys nuo kariuomenės analizės rezultatų.

  • Lenkijos kariuomenė svarsto „Palantir“ sistemą: visuomenininkai reikalauja audito prieš sutartį

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto įsigyti JAV bendrovės „Palantir“ sistemą „Maven“, tačiau visuomeninės organizacijos ir dalis parlamentarų ragina neskubėti ir prieš pasirašant sutartį atlikti nepriklausomą auditą. Jie kelia klausimus dėl duomenų saugumo ir pačių derybų skaidrumo.

    Kaip skelbia WNP, kol kas pasirašyti keli dokumentai – memorandumas, konfidencialumo sutartis ir ketinimų protokolas, tačiau galutinė pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Kritikai siekia, kad sprendimas būtų svarstomas viešai, įtraukiant parlamentą ir atsakingas institucijas.

    Diskusijos ašyje – jautrūs gynybos duomenys ir tai, kokią realią prieigą prie jų turėtų tiekėjas, jei kariuomenė naudotų „Palantir“ sprendimus. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad prieš įsipareigojant būtina įvertinti teisinius ir technologinius rizikos scenarijus.

    Tuo pat metu „Palantir“ atmeta dalį priekaištų ir tikina, kad diegiant sistemą kliento infrastruktūroje bendrovė neturi prieigos prie duomenų ir negali nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Vis dėlto protesto organizatoriai pabrėžia, jog šiuos teiginius turi patikrinti nepriklausomas auditas.

    Ką Lenkija jau pasirašė su „Palantir“

    Bendradarbiavimas su „Palantir“ Lenkijoje prasidėjo 2024 metų gruodį, kai buvo pasirašytas neterminuotas memorandumas, apimantis informacijos dalijimąsi, technologijų testavimą, mokymus ir pratybas.

    Kitas žingsnis – 2025 metų spalį pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimo „Maven Smart System Poland“ (MSS-P) įsigijimo. Lenkijos gynybos ministerija tuo metu pabrėžė, kad dokumentas dar nesukuria finansinių įsipareigojimų ir nereiškia galutinio sprendimo.

    Taip pat viešumoje aptarta, kad 2024 metų gruodį buvo pasirašyta ir konfidencialumo sutartis, apie kurią anksčiau nebuvo plačiai informuota. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad tokie žingsniai sustiprina poreikį aiškiai komunikuoti, kokiame etape yra derybos ir kokios jų sąlygos.

    Reikalaujama audito ir debatų parlamente

    Prieš galimą kontrakto pasirašymą visuomeninės organizacijos ir kai kurie parlamentarai prašo nepriklausomo audito bei rizikų vertinimo, taip pat diskusijos Seime. Tarp veiksmų minima ir peticija prezidentui bei kreipimasis į Aukščiausiąją kontrolės instituciją dėl galimo patikrinimo.

    Taip pat skelbiama, kad Varšuvoje planuojamas protestas, kurio tikslas – sustabdyti sutarties pasirašymą, kol nebus įvykdytos papildomos patikros ir viešo svarstymo procedūros.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis rugsėjį kreipėsi į gynybos ministrą Władysławą Kosiniaką-Kamyszą, prašydamas nuodugniai išanalizuoti galimą Lenkijos kariuomenės bendradarbiavimą su „Palantir Technologies“ ir įvertinti operacines, teisines bei technologines rizikas.

    „Palantir“ atsakas: duomenis kontroliuoja klientas

    „Palantir Technologies“ veikia nuo 2003 metų ir turi biurą Varšuvoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimas diegiamas kliento infrastruktūroje, uždaroje aplinkoje, kurią visiškai kontroliuoja pats užsakovas.

    Įmonė teigia, kad tokio diegimo modelyje „Palantir“ neturi prieigos prie apdorojamų duomenų, jų nesaugo, neperka ir neparduoda, taip pat neturi techninės galimybės nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad klientas sprendžia, kokie duomenys integruojami ir kas turi prieigą.

    Vis dėlto pilietinių iniciatyvų atstovai laikosi pozicijos, kad tokie užtikrinimai turi būti patikrinti nepriklausomai, o sprendimai dėl jautrių valstybės gynybos sistemų neturėtų būti priimami be viešos diskusijos ir rizikų įvertinimo.

  • Lenkijos generolas: kariuomenė vis dažniau perima civilių užduotis – tai gali silpninti kovinę parengtį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis dažniau kviečiamos „užlopyti skyles“, kai civilinės institucijos nėra pakankamai pasirengusios atlikti savo funkcijų. Taip teigia atsargos generolas leitenantas Tomaszas Piotrowskis, buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinis vadas.

    Interviu laikraščiui „Rzeczpospolita“ jis sako, kad kariuomenė ne kartą rėmė kitas valstybės institucijas ar net perėmė dalį jų užduočių. Pasak generolo, tai turi kainą – reikalauja papildomo laiko ir lėšų.

    Kita vertus, tokios misijos kariškiams suteikia unikalią galimybę treniruotis ir veikti „žemiau karo slenksčio“ – aplinkoje, kuri kariuomenei nėra įprasta, ir sprendžiant uždavinius, su kuriais anksčiau neteko susidurti. Generolas pabrėžia, kad tai gali būti naudinga, jei panašūs iššūkiai ateityje pasikartos.

    Vis dėlto, anot T. Piotrowskio, sunku įvertinti, kiek tuo laikotarpiu galėjo sumažėti pajėgų kovinė parengtis. Jo teigimu, būtent šis aspektas dažnai lieka „nematomas“, kai kariuomenė siunčiama spręsti civilinių problemų.

    Kariuomenė – patogus įrankis, kurį galima pernaudoti

    T. Piotrowskis atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją, kuri, jo žodžiais, matoma ne tik Lenkijoje. Kai prireikia greito ir efektyvaus veikimo, valdžios institucijos neretai renkasi organizuotą jėgą, paremtą disciplina ir įsakymų vykdymu.

    Tokiu būdu kariuomenė tampa „labai patogiu įrankiu“ – ji gali operatyviai įvykdyti pavedimus palyginti mažomis sąnaudomis ir su aiškia komandinio valdymo grandine. Tačiau generolas perspėja, kad kai kuriais atvejais galima kalbėti ir apie kariuomenės pajėgumų naudojimo piktnaudžiavimą.

    Perspektyvinio planavimo trūkumas – problema ne vien gynyboje

    Pasak buvusio operacinio vado, viena esminių problemų – ilgalaikio, perspektyvinio mąstymo stoka. Jo teigimu, be aiškaus planavimo sunku kryptingai formuoti šalies artimą ir tolimesnę aplinką bei daryti įtaką ateities įvykiams taip, kad jie atitiktų nacionalinius interesus.

    T. Piotrowskio nuomone, tai apsunkina gebėjimų kūrimą įvairiose srityse – jis mini energetiką – ir dar labiau trukdo nuosekliai, darniai vystyti karinį potencialą.

  • Ant gen. Waldemaro Skrzypczako kapo Powązkose – išskirtinė detalė, kalbanti be žodžių

    2025 metais miręs Lenkijos generolas Waldemaras Skrzypczakas amžinojo poilsio atgulė Varšuvoje, Powązkų karinėse kapinėse. Lankant jo kapą iškart krinta į akis ne tik tvarkingas paminklas, bet ir viena simboliška detalė.

    Kaip rašoma lenkų portale „SE“, ant kapo paliktas mažas tanko modelis – išskirtinis akcentas, primenantis generolo ryšį su kariuomene ir jo tarnybą. Matyti, kad kapas dažnai lankomas: jį puošia gėlės ir žvakės.

    W. Skrzypczakas Lenkijoje buvo gerai žinomas ne tik kariškių bendruomenėje. Jį atpažino ir plačioji visuomenė, nes generolas dažnai pasisakydavo žiniasklaidoje, aiškiai komentuodamas geopolitiką, gynybą ir saugumo temas.

    Straipsnyje primenama, kad jis buvo Sausumos pajėgų vadas 2006–2009 metais, dalyvavo misijoje Irake, vėliau 2012–2013 metais ėjo gynybos viceministro pareigas, atsakingas už modernizaciją.

    Kas žinoma apie generolo karjerą

    Waldemaras Skrzypczakas gimė 1956 metų sausio 19 dieną Ščecine. Tarnybą kariuomenėje pradėjo 1976 metais, o per karjerą vadovavo įvairiems daliniams ir junginiams, įskaitant mechanizuotus pulkus bei divizijas.

    Jis vadovavo ir Daugianacionalinei divizijai Centro–Pietų sektoriuje. 2009 metais generolas atsistatydino, protestuodamas prieš, jo vertinimu, netinkamą Lenkijos gynybos ministerijos požiūrį į ginkluotųjų pajėgų valdymą.

    Vėliau, nuo 2011 metų, jis dirbo tuometinio gynybos ministro patarėju, o dar po metų tapo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju, kuruojančiu modernizacijos klausimus.

    Asmeninis gyvenimas ir šeima

    Tekste atvirai užsimenama ir apie generolo asmeninį gyvenimą: jis pats yra pripažinęs, kad tarnyba kariuomenėje pareikalaudavo beveik viso dėmesio, o šeimai jo likdavo per mažai.

    Generolas pasakojo, kad pirmoji santuoka su Teresa iširo, o dalį nuopelnų už vaikų auginimą jis priskyrė buvusiai žmonai. Iš pirmosios santuokos jis turėjo sūnų Renartą ir dukrą Anną.

    Po skyrybų jis sukūrė santykius su Iwona, su kuria susilaukė dukters Natalijos. Taip pat nurodoma, kad sūnus Renartas pasirinko karininko kelią.

    Powązkose – kuklus paminklas ir lotyniška sentencija

    W. Skrzypczakas mirė 2025 metų liepos 21 dieną, o palaidotas Powązkų karinėse kapinėse (LII kvartalas, 6 eilė, 6 kapas). Ant paminklo iškaltas jo vardas, pareigos ir gyvenimo datos.

    Paminklas apibūdinamas kaip kuklus, bet elegantiškas – aukšta juodo akmens plokštė. Joje taip pat įrašyta lotyniška sentencija „Non omnis moriar“, reiškianti „ne visas mirsiu“.

    Vis dėlto labiausiai dėmesį patraukia mažytis tanko modelis – simbolis, kuris, anot teksto, pasako apie generolą daugiau nei tūkstantis žodžių.

  • Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pranešė apie naują savaeigių artilerijos sistemų „Krab“ ir lydinčių mašinų pristatymą šalies kariuomenei. Kartu perduoti ir vadovavimo bei logistikos elementai, kurie leidžia padaliniams veikti kaip vieningai sujungtai ugnies paramos sistemai.

    Šią techniką gamina Huta Stalowa Wola, priklausanti „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Agentūra pabrėžė, kad kiekvienas modernios ginkluotės pristatymas didina artilerijos kovinį potencialą ir spartina dalinių modernizaciją.

    Kas yra REGINA modulis

    REGINA yra lenkiško diviziono ugnies modulio kodinis pavadinimas, kurio pagrindą sudaro 155 mm kalibro savaeigės artilerijos sistemos „Krab“. Tipinė konfigūracija apima 24 „Krab“ ir 18 vadovavimo bei aprūpinimo mašinų, kad divizionas galėtų savarankiškai planuoti, koordinuoti ir vykdyti užduotis.

    Į tokį rinkinį paprastai įeina vadovavimo-štabo mašinos, vadų mašinos, amunicijos pervežimo mašinos ir specializuota remonto bei techninės priežiūros technika. Toks sukomplektavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes artilerijos efektyvumą lemia ne vien pabūklų skaičius, bet ir ryšys, žvalgyba, logistika bei tempas.

    Dideli kontraktai ir terminai

    Pirmoji sutartis dėl keturių REGINA modulių tiekimo buvo pasirašyta 2016 metais, vėliau ji buvo papildyta dar dviem „Krab“ ir lydinčiomis priemonėmis. 2022 metais užsakyti dar du moduliai, tai yra 48 „Krab“ su įranga ir susijusiais pajėgumais.

    2024 metų gruodžio 23 dieną pasirašyta nauja sutartis dėl keturių kitų REGINA modulių, apimančių 96 „Krab“, lydinčias mašinas, mokymo ir logistinės paramos paketus. Viešai skelbta sutarties vertė siekia apie 2,1 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti 2027–2029 metais.

    2026 metų gegužės 30 dieną pasirašytas dar vienas užsakymas keturiems moduliams, apimantis dar 96 „Krab“. Skelbiama, kad kartu su papildomomis galimybėmis jo vertė siekia apie 1,9 mlrd. eurų, o planuojama įvykdyti iki 2030 metų, dalį finansavimo siejant su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pajėgumams stiprinti.

    Ką išdavė nuotraukos: matomi pakeitimai

    Nauja siunta atkreipė dėmesį ir dėl pačių „Krab“ komplektacijos. Iš paskelbtų vaizdų matyti papildomi dūminių granatų paleidikliai ant bokštelio stogo, nauja vairuotojo kamera ir bokštelio gale sumontuota oro kondicionavimo sistema.

    Pokyčiai palietė ir vadovavimo bei vadovavimo-štabo mašinas. Jose pritaikyta nauja lengvos vikšrinės platformos LPG Hydro versija su kitokios formos korpusu, hidropneumatine pakaba ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu ZSMU A3B.

    „Krab“ yra 155 mm kalibro savaeigė artilerijos sistema, sujungianti britiško AS-90 bokštelio sprendinius ir korėjietiškos K9 važiuoklės elementus, pritaikytus lenkų poreikiams. Skelbiama, kad įprastais šaudmenimis sistema pasiekia apie 30 kilometrų, o su šaudmenimis su dujų generatoriumi iki maždaug 40 kilometrų nuotolį, didžiausias šaudymo tempas siekia iki 6 sviedinių per minutę.

    Įgulą sudaro penki kariai, o ugnies valdymui naudojama automatizuota sistema TOPAZ ir skaitmeninės ryšio priemonės. Apie 48 tonas sverianti platforma gali pasiekti iki 60 kilometrų per valandą greitį keliu ir turi maždaug 400 kilometrų nuotolį viena degalų atsarga.