CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • Lenkijos kariuomenės vadas Kukuła po pokalbio su Ukrainos vadu Drapaty: sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas generolas Wiesławas Kukuła telefonu kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Mychailu Drapaty. Apie pokalbį pranešė Lenkijos Generalinio štabo atstovai, pateikę santrauką socialiniame tinkle X.

    Šalių teigimu, aptarta dabartinė saugumo situacija Ukrainoje ir praktiniai klausimai, susiję su tolesniu kariniu bendradarbiavimu. Dėmesys skirtas ir tam, kaip efektyviau koordinuoti veiksmus oro erdvėje, atsižvelgiant į Rusijos vykdomus smūgius ir oro gynybos iššūkius regione.

    „Generolai aptarė dabartinę situaciją Ukrainoje, galimybes toliau gerinti koordinavimą oro erdvėje ir perspektyvas gilinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi, sukaupta vykdant kovines operacijas“, – nurodė Lenkijos Generalinio štabo atstovai.

    Akcentas – oro erdvės koordinavimas

    Oro erdvės koordinavimas regione tampa vis svarbesnis dėl dažnų Rusijos raketų ir bepiločių atakų prieš Ukrainą, kurios neretai vykdomos netoli NATO valstybių sienų. Tokiais atvejais ypač reikšmingas greitas informacijos apsikeitimas, ankstyvas perspėjimas ir suderintos procedūros, leidžiančios mažinti incidentų riziką.

    Karinių štabų lygmens ryšys taip pat padeda planuoti mokymus, derinti logistiką ir gerinti sąveikumą, ypač ten, kur reikalingas sklandus veikimas tarp skirtingų gynybos sistemų ir komandinių grandžių. Pastaraisiais metais Lenkija yra viena svarbiausių partnerių, per kurią vyksta dalis paramos ir koordinavimo sprendimų Ukrainai.

    Kas žinoma apie generolus

    Lenkijos Generalinio štabo vadu generolas Wiesławas Kukuła paskirtas 2023 metais spalio 10 dieną. Šiose pareigose jis atsakingas už Lenkijos ginkluotųjų pajėgų planavimą, pajėgumų vystymą ir bendrą karinio valdymo koordinavimą.

    Tuo metu generolas Mychailas Drapaty pastaruoju metu minimas tarp svarbiausių Ukrainos kariuomenės vadų, o Ukrainos vadovybė jam patikėjo reikšmingas atsakomybes sausumos pajėgų grandyje. Lenkijos pusė taip pat nurodė, kad pokalbio metu Ukrainos vadas perdavė sveikinimus Lenkijos kariams jų šventės proga.

    Abiejų pusių komunikacijoje pabrėžta, kad dialogas bus tęsiamas, o bendradarbiavimo kryptys siejamos su realia karo patirtimi ir praktiniais sprendimais, kurie didina pajėgų efektyvumą. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus ieškoma būdų, kaip šią patirtį sistemingiau perkelti į bendras procedūras ir mokymų programas.

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Rugpjūčio 15 dieną, minint Lenkijos kariuomenės dieną ir Varšuvos mūšio 106-ąsias metines, Gdansko įlankoje vyks jūrinis paradas. Jame dalyvaus 21 Lenkijos karinių jūrų pajėgų ir sąjungininkų laivas, o renginys taps antrąja pagrindine nacionalinių iškilmių dalimi.

    Paradas organizuojamas lygiagrečiai su karine eisena Varšuvoje, o šių metų minėjimai rengiami su saugumo temai skirtu šūkiu. Lenkijos gynybos ministerijos skelbiamame scenarijuje pabrėžiama kariuomenės ir sąjungininkų sąveika Baltijos regione.

    Parado priešakyje – fregata

    Skelbiama, kad rikiuotės priekyje plauks raketinė fregata ORP „Gen. T. Kościuszko“, priklausanti „Oliver Hazard Perry“ tipui. Kartu bus galima pamatyti korvetę ORP „Kaszub“, vadovavimo laivą ORP „Kontradmirał Xawery Czernicki“ bei kitas kovines ir pagalbines platformas.

    Į programą įtraukti minų paieškos ir neutralizavimo laivai, traleriai, hidrografinės paskirties vienetai, vilkikai, taip pat transporto ir gelbėjimo laivai. Tokia sudėtis leidžia parodyti ne tik ugnies galią, bet ir jūrinės logistikos bei paieškos ir gelbėjimo pajėgumus.

    Sąjungininkų laivai ir skrydžiai

    Sąjungininkų komponentą sudarys trys priešmininės gynybos laivai: Švedijos „Skaftö“, Estijos „Sakala“ ir Lietuvos „Skalvis“. Ši dalis ypač akcentuoja Baltijos jūros saugumo prioritetus ir regioninių partnerių bendradarbiavimą.

    Virš Gdansko įlankos taip pat planuojami karinės jūrų aviacijos skrydžiai. Tarp numatytų orlaivių minimas ankstyvojo perspėjimo „Saab 340 AEW Erieye“, patrulinis ir žvalgybinis M28 „Bryza“, taip pat sraigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo bei povandeninių taikinių paieškos užduotims.

    Kada ir kur geriausia stebėti?

    Organizatorių pateikiama informacija rodo, kad paradas geriausiai matysis Gdynėje, Kosciuškos aikštės prieigose. Daugumoje pranešimų nurodoma pradžia apie 12 valandą, nors kai kuriuose grafikuose minimas startas apie 11.30 valandą.

    Pasirengimas prasidėjo dar rugpjūčio pradžioje, o jūrinio komponento repeticija numatyta rugpjūčio 11 dieną 15.30 valandą Gdansko įlankos rajone. Šalia numatoma ir karinė zona su technikos demonstracijomis, susitikimais su kariais, orkestrų pasirodymais bei lauko virtuve.

    Jūriniai paradai Lenkijoje tampa vis svarbesne kariuomenės dienos dalimi, ypač augant Baltijos jūros strateginei reikšmei. Renginiu siekiama parodyti pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, kai regiono saugumo situaciją veikia Rusijos keliama įtampa ir dažnėjantys karinio atgrasymo signalai.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Lenkija svarsto pervadinti dvi valstybines šventes: kas keistųsi Gegužės 2-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją

    Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija planuoja pradėti teisėkūros darbus, kurie galėtų pakeisti dviejų valstybinių švenčių oficialius pavadinimus. Pokyčiai būtų susiję su gegužės 2 dieną minima Vėliavos diena ir rugpjūčio 15 dieną švenčiama Lenkijos kariuomenės diena.

    Ministerijos svarstymas vyksta platesniame kontekste, kai dalis visuomenės ir politikų siekia tiksliau įvardyti istorines reikšmes, o kartu aiškiau atskirti valstybinių minėjimų turinį. Pavadinimų kaita savaime nereiškia naujų nedarbo dienų, tačiau gali keisti švenčių akcentus ir oficialią komunikaciją.

    Kas keistųsi per gegužės 2 dieną

    Pagal svarstomą idėją, dabar minima Vėliavos diena galėtų būti pervadinta į Vėliavos ir Baltojo Erelio šventę. Baltasis erelis yra vienas svarbiausių Lenkijos valstybingumo simbolių, plačiai naudojamas herbe ir oficialiuose ženkluose.

    Gegužės 2 diena Lenkijoje patenka tarp dviejų svarbių datų: gegužės 1 dienos ir gegužės 3 dienos. Ši diena paprastai nėra nedarbo diena, tačiau dėl kalendoriaus išsidėstymo kasmet sulaukia išskirtinio dėmesio ir aktyvių minėjimų.

    Rugpjūčio 15 dienos akcentai

    Antroji kryptis susijusi su rugpjūčio 15 diena, kai Lenkijoje minima Lenkijos kariuomenės diena ir tradiciškai rengiami kariniai renginiai. Pastaraisiais metais tokiose ceremonijose didelę vietą užima technikos ir ginkluotės demonstravimas, taip pat sąjungininkų pajėgumų pristatymas.

    Rugpjūčio 15 diena yra nedarbo diena, tačiau tai susiję ir su katalikiška Žolinės švente. Dėl šios priežasties valstybinių ir religinių minėjimų turinys neretai persidengia, o diskusijos dėl akcentų išlieka jautrios.

    Ministerija taip pat sieja planus su noru papildomai įprasminti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir istorinius lūžius. Viena iš aptariamų krypčių yra oficialiai įtvirtinti Varšuvos mūšio dieną kaip papildomą minėjimą greta Kariuomenės dienos, taip aiškiau pabrėžiant 1920 metų įvykių reikšmę valstybės atminimo politikoje.

    Kol kas tai yra planuojami teisėkūros darbai, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo politinių diskusijų, derinimų ir to, kokia apimtimi pokyčiai būtų įtvirtinti teisės aktuose. Jei projektai pasiektų parlamentinę stadiją, tikėtina, kad viešos diskusijos dar labiau suintensyvėtų, nes švenčių pavadinimai tiesiogiai susiję su tapatybės simboliais ir istorijos interpretacijomis.

  • Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą iš Torunės poligone vykusių pratybų, kuriose 18-oji mechanizuotoji divizija, vadinama Geležine divizija, demonstravo paieškos ir smogiamąjį kompleksą „Gladius“. Įraše matyti, kaip klajojanti amunicija tiksliai smogia į taikinį, imituojantį HIMARS raketų paleidimo įrenginį, ir jį sunaikina.

    Pratybos vyko kaip „Polish Apache Initiative 4“ ir „European HIMARS Initiative 8“ ciklų dalis, jose dalyvavo Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktikoje sujungti žvalgybą, ugnies valdymą ir skirtingas smogiamąsias priemones, kad sprendimai mūšio lauke būtų priimami greičiau.

    „Gladius“ pristatomas kaip baterijos lygmens ugnies modulis, skirtas Raketinėms pajėgoms ir artilerijai. Sistema sukurta tam, kad sutrumpintų vadinamąją smūgio grandinę nuo taikinio aptikimo ir identifikavimo iki jo neutralizavimo, o tokia logika ypač svarbi moderniame kare, kai taikiniai greitai juda ir trumpai išlieka vienoje vietoje.

    Komplekso esmė yra kelių elementų sujungimas į vieną valdymo architektūrą: žvalgybinių bepilotžių orlaivių, klajojančios amunicijos ir skaitmeninio ugnies valdymo. Skelbiama, kad žvalgybos platformos gali ore išbūti iki 10 valandų, o smogiamųjų priemonių veikimo nuotolis siekia apie 100 kilometrų, todėl galima veikti giliai už priešo linijų.

    Sistemą kuria Lenkijos gynybos pramonės grupė WB, o duomenų ir ugnies valdymui naudojama TOPAZ architektūra, plačiai taikoma Lenkijos artilerijoje. Praktikoje tai leidžia viename tinkle sujungti žvalgybą, taikinių paskirstymą ir ugnies užduočių vykdymą, mažinant žmogiškųjų klaidų riziką ir taupant laiką.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad 2022 metais pasirašyta pirmoji sutartis dėl keturių modulių tiekimo, o dalis įrangos į dalinius pradėta perduoti tais pačiais metais. Vėliau viešai pranešta ir apie didesnius plėtros planus, siejant juos su poreikiu stiprinti tolimojo nuotolio smūgio ir savarankiškos žvalgybos pajėgumus.

    Šio tipo sprendimai NATO valstybėse laikomi viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, nes klajojanti amunicija ir bepilotės sistemos leidžia tiksliai smogti mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne rizika įguloms. Integracija su sąjungininkų platformomis, tokiomis kaip AH-64 „Apache“ ar HIMARS, rodo kryptį į bendrą, duomenimis paremtą ugnies valdymą, kai svarbiausia tampa greitis ir tikslumas.