CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Pratybos kibernetiniame poligone: kaip Lenkijos kariuomenė stiprina valstybės atsparumą

    Kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip vienas esminių valstybės gynybos ramsčių, greta fizinės infrastruktūros ir karinių pajėgumų. Didėjant atakų mastui prieš energetiką, ryšius ar finansų sistemas, vis daugiau dėmesio skiriama ne vien incidentų gesinimui, o nuosekliam atsparumo kūrimui.

    Lenkijoje šiam tikslui veikia Ekspertinis kibernetinio saugumo mokymo centras, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės gynybos ministerijai. Ši karinė struktūra įkurta 2020 metais, reaguojant į augantį ginkluotųjų pajėgų poreikį rengti specialistus kibernetinio saugumo, informacinių technologijų ir kriptologijos srityse.

    Praktika, o ne teorija

    Centro misija – auginti kariuomenės ekspertų pajėgumus ir parengti žmones darbui aplinkoje, kur skaitmeniniai incidentai tampa sudėtingesni ir glaudžiai susiję su nacionaliniu saugumu. Mokymai organizuojami laboratoriniu principu, orientuojantis į realius įrankius ir scenarijus, o ne vien akademines paskaitas.

    Centras turi 18 pilnai įrengtų kompiuterinių laboratorijų ir kibernetinį poligoną – virtualią platformą, leidžiančią atkurti sudėtingas IT aplinkas. Tokiose simuliacijose galima modeliuoti tinklus su serveriais, tinklo įranga ir skirtingomis operacinėmis sistemomis, treniruojantis aptikti įsilaužimus ir atkurti paslaugų veikimą.

    Infrastruktūra treniruojasi kaip per krizę

    Vienas ryškiausių centro projektų – CyberExpert Game, kibernetinio saugumo dirbtuvės varžybų formatu. Jose dalyvauja ne tik kariuomenės atstovai: kviečiamos ir kritinės infrastruktūros organizacijos, kurioms realybėje tenka atlaikyti atakas bei užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Pratybose komandos gina joms patikėtą skaitmeninės aplinkos dalį nuo atakuojančios komandos, kuri imituoja realius įsilaužėlių veiksmus. Laimi tie, kurie ilgiausiai išlaiko veikiančias paslaugas ir sugeba greičiau atkurti pažeistus komponentus, todėl vertinama ne vien prevencija, bet ir reakcija.

    Dėmesys talentams ir bendradarbiavimui

    Centras taip pat investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir ryšį su akademine bendruomene bei pramone. Vykdomos programos studentams, o konferencijose sujungiami kariuomenės, mokslo ir verslo atstovai, kad sprendimai būtų pritaikomi praktikoje.

    Centro vadovybės teigimu, kibernetinis saugumas remiasi ne vien žiniomis ar budrumu – lemiama tampa gebėjimas veikti: aiškios struktūros, procedūros, įrankiai ir nuolatinės pratybos. Būtent tokia disciplina padeda valstybės institucijoms ir kritinei infrastruktūrai išlikti funkcionalioms net ir koordinuotų atakų metu.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos povandeninių laivų sandorį: suma stulbina, terminai kelia klausimų

    Lenkija birželio 29 dieną pasirašė sutartį su Švedijos laivų statytoju „Saab Kockums“ dėl trijų naujų A26 tipo povandeninių laivų, dažnai įvardijamų kaip A26 „Blekinge“. Pagal planą pirmieji pristatymai turėtų prasidėti 2031 metais, o visas grafikas nusitęstų iki 2038 metų.

    Sutarties vertė siekia apie 4,4 mlrd. eurų, jei remiamasi viešai skelbta 18,7 mlrd. zlotų suma. Be to, Lenkija ketina 2027–2032 metais išsinuomoti vieną A17 tipo povandeninį laivą, kad išlaikytų povandenines pajėgas, o nuomos kaina siektų apie 170 mln. eurų.

    Šiuos sprendimus aptarė Ukrainos gynybos tematikos portalas Defence Express, atkreipdamas dėmesį į laukimo trukmę iki realaus pajėgumų sustiprinimo. Portalo vertinimu, vien laivo pastatymo reikia laukti apie penkerius metus, o po to dar reikalingas laikas bandymams jūroje ir įgulos parengimui.

    „Tai yra laikotarpis, kai Lenkija dar neturės pilnaverčių galimybių medžioti Rusijos laivų“, – rašė Defence Express.

    Ukrainos apžvalgininkai taip pat pabrėžė, kad A26 programa iki šiol dar nėra pasiekusi stadijos, kai šis tipas jau būtų aktyviai eksploatuojamas kitų šalių laivynuose. „Saab Kockums“ šiuo metu pirmiausia stato du A26 korpusus Švedijai, kurių perdavimas numatomas 2031 ir 2033 metais, todėl Lenkijos grafikas iš dalies priklausys nuo šių darbų eigos.

    Dar vienas akcentas – termino pasikeitimas. Ukrainos portalas priminė, kad ankstesnėse diskusijose pirmojo laivo pristatymas buvo minimas 2030 metais, tačiau pasirašius sutartį oficialiai įvardyti 2031 metai, o tai gali reikšti tiek terminų patikslinimą, tiek papildomas integracijas ar reikalavimų korekcijas.

    Diskusijų kelia ir ginkluotės klausimas. Kai kurie analitikai svarstė, ar A26 platforma bus pritaikyta ilgojo nuotolio sparnuotosioms raketoms smogti taikiniams sausumoje, tačiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad šio reikalavimo galėjo būti atsisakyta, o tai mažintų integracijos apimtį ir rizikas.

    Investicijos ir pažadai dėl darbo vietų

    Ukrainos portalas išskyrė ir pramoninę sandorio dalį: švedai žada investuoti 100 mln. eurų į Lenkijos pramonę, kad šalyje būtų įdiegtos povandeninių laivų remonto ir priežiūros paslaugos. Tokia kryptis atitinka Europos tendenciją gynybos pirkimuose didinti vietos pramonės vaidmenį ir mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

    Taip pat viešai minėtas tikslas įtraukti šimtus Lenkijos įmonių kaip tiekėjus ir sukurti iki 7 000 darbo vietų per kelis programos įgyvendinimo ir eksploatacijos dešimtmečius. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad tokie skaičiai dažnai priklauso nuo to, kokia dalis darbų realiai bus lokalizuota, ir kaip bus paskirstytos priežiūros, modernizavimo bei atsarginių dalių grandinės.

    Ekspertų vertinimu, povandeninių laivų programos yra vienos sudėtingiausių gynybos pramonėje, nes apima ne tik laivo statybą, bet ir ilgalaikį įgulų rengimą, infrastruktūros kūrimą, logistines atsargas bei dešimtmečius trunkančią priežiūrą. Dėl to galutinė nauda gynybos pramonei dažniausiai išryškėja palaipsniui, o pažadų įgyvendinimą lemia konkrečios sutartinės sąlygos.

    Kodėl A26 svarbus Baltijos regionui

    A26 klasės povandeniniai laivai laikomi svarbiais Baltijos jūros saugumo kontekste, nes tokio tipo platformos didina atgrasymą, gerina žvalgybos galimybes ir sudaro papildomą spaudimą potencialiam priešininkui planuojant jūrines operacijas. Baltijos jūra yra palyginti sekli ir intensyviai stebima, todėl povandeninių pajėgumų išlaikymas reikalauja modernių sensorių, tylumo ir patikimos logistikos.

    Lenkijai šis sandoris užbaigia ilgai užsitęsusį naujų povandeninių laivų įsigijimo etapą, tačiau kartu atveria naują laikotarpį, kai pagrindiniu iššūkiu taps grafiko laikymasis, įgulų parengimas ir realus pramoninių pažadų įgyvendinimas. Ukrainos komentatoriai būtent tai ir išskiria kaip svarbiausius klausimus artimiausiems metams.

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Prie Suvalkų koridoriaus – rimtas signalas NATO: Lenkija išbandė robotą „GOBLIN“

    Šiaurės rytų Lenkijoje, netoli vadinamojo Suvalkų koridoriaus, vyksta pratybos „Dzielny Dzik 26“, kurių scenarijai orientuoti į vieną jautriausių NATO gynybos vietų Europoje. Šis siauras sausumos ruožas yra vienintelis tiesioginis Baltijos šalių ryšys su likusia Aljanso teritorija per Lenkiją.

    Kariniai analitikai jau ne vienerius metus pabrėžia, kad bet koks šio koridoriaus sutrikdymas apsunkintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastiprinimą sausuma. Teritorija geografiškai įsprausta tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, todėl gynybos planavime laikoma didelės rizikos zona.

    Pratybose – tankai ir bepiločiai

    Pratybų metu treniruojami jungtiniai veiksmai, kai kartu naudojami tankai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir bepiločiai sprendimai. Tokia struktūra atspindi šiuolaikinę kryptį, kai klasikinė technika integruojama su autonominiais ir nuotoliniu būdu valdomais įrenginiais.

    Viena labiausiai dėmesį prikausčiusių pratybų dalių – antžeminis bepiločio tipo robotas „GOBLIN“, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „Macro-System“. Jis išbandytas realistiškoje aplinkoje, kur miškai ir ribotas kelių tinklas apsunkina sunkiosios technikos judėjimą.

    „GOBLIN“ vaidmuo ir galimybės

    „GOBLIN“ pristatomas kaip daugiafunkcis antžeminis robotas, galintis atlikti žvalgybą ir padėti fronto vienetams. Praktikoje tai reiškia galimybę sumažinti karių riziką atliekant vieną pavojingiausių užduočių – greitai nustatyti priešininko pozicijas ir perduoti duomenis realiuoju laiku.

    Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą skirtingoms užduotims, tačiau šiose pratybose prioritetas teikiamas žvalgybai ir sužeistųjų evakuacijai. Ilgesnis veikimo laikas ir darbas naktį didina operacijų tęstinumą, kai personalo nuovargis tampa ribojančiu veiksniu.

    Signalas apie modernizaciją regione

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aktyviau demonstruoja modelį, kai bepiločiai sprendimai veikia greta įprastų kovinių platformų. Pratybų kontekste minimos ir pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, 155 milimetrų kalibro savaeigės haubicos „Krab“ bei oro žvalgybos bepiločiai.

    Tokie bandymai prie Suvalkų koridoriaus svarbūs ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui, nes jie tikrina logistiką, ryšius bei sąveiką sudėtingoje vietovėje. Kartu tai rodo platesnę tendenciją Europoje – spartesnį antžeminių robotų ir kitų bepiločių sistemų įtraukimą į gynybos planavimą.

  • Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Galingiausi JAV tankai „Abrams“ atvyko į Lenkiją: ką tai keičia rytiniame NATO flange

    Į Lenkiją atgabenti nauji JAV gamybos pagrindiniai kovos tankai M1A2 „Abrams“ SEPv3 ir juos aptarnaujantys šarvuoti evakuatoriai M88A2 „Hercules“. Apie siuntą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerija, pabrėždama, kad technika stiprins rytinį NATO flangą.

    Prieš perduodant šarvuotąją techniką kariuomenei, ji paprastai pereina parengimo procesą: tikrinama po transportavimo, atliekami techniniai darbai, suvedama programinė įranga, derinami ryšio ir identifikavimo sprendimai. Tik po to įranga pilnai integruojama į dalinių kovinį parengimą ir pratybas.

    Kas yra M1A2 SEPv3?

    M1A2 „Abrams“ SEPv3 yra naujausia šios platformos modernizacija, orientuota į didesnį išgyvenamumą, geresnį situacijos suvokimą ir patikimesnę elektroniką. Ši versija sukurta veikti šiuolaikinėje mūšio erdvėje, kur svarbūs ne tik šarvai ir ugnies galia, bet ir sensoriai, ryšys bei sąveika su kitomis pajėgomis.

    Modernizacija apima patobulintas valdymo ir komunikacijų sistemas, atnaujintus įgulos ekranus ir sprendimus, leidžiančius efektyviau keistis duomenimis mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia greitesnį taikinių aptikimą, tikslų ugnies valdymą ir geresnį koordinavimą su pėstininkais, artilerija bei oro parama.

    Tankas taip pat pritaikytas naudoti naujesnio tipo amerikietišką amuniciją, įskaitant programuojamus sviedinius, skirtus platesniam taikinių spektrui. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kad šarvuotosios pajėgos vis dažniau ruošiamos ne vien tankų dvikovoms, bet ir mišrioms užduotims miestuose ar įtvirtintose pozicijose.

    Kodėl „Hercules“ čia ne mažiau svarbus?

    M88A2 „Hercules“ yra specializuota šarvuota techninė priemonė, skirta „Abrams“ šeimos tankams evakuoti ir remontuoti lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarba ypač išryškėjo Ukrainos kare, kur logistinė grandinė ir gebėjimas greitai atstatyti techniką neretai lemia, kiek realiai kovinių vienetų išlieka rikiuotėje.

    „Hercules“ leidžia ištraukti apgadintus ar įstrigusius tankus iš pavojingos zonos, atlikti dalį remonto darbų vietoje ir sumažinti laiką, kai kovinė technika nedalyvauja operacijose. Šiuolaikinėje karyboje tai tiesiogiai didina dalinio ištvermę ir tempo išlaikymą.

    Lenkijos šarvuotųjų pajėgų šuolis

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai didina šarvuotųjų pajėgų pajėgumus ir investuoja į vakarietišką standartą atitinkančią techniką. Pagal pasirašytus susitarimus Lenkija įsigyja 250 M1A2 „Abrams“ SEPv3 tankų paketą su papildoma inžinerine ir techninės priežiūros įranga.

    Vieno pagrindinių susitarimų vertė siekia apie 4,4 milijardo eurų, vertinant pagal tuo metu skelbtą sumą JAV doleriais. Atskirai Lenkija taip pat įsigijo 116 ankstesnės modifikacijos M1A1 FEP tankų, kurių sandorio vertė sudarė apie 1,3 milijardo eurų, dalį finansavimo padengiant JAV pusei.

    Pranešimuose taip pat minima, kad pasirašytos papildomos sutartys dėl M88A2 „Hercules“ ir kitų „Abrams“ šeimos palaikymo platformų. Tai rodo, kad prioritetas teikiamas ne vien tankų skaičiui, bet ir visai sistemai, kuri leidžia juos realiai naudoti ilgą laiką.

    „18-oji mechanizuotoji divizija yra viena svarbiausių mūsų gynybos atramų šalies rytuose“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, komentuodamas naujos technikos atvykimą.

    Didžioji dalis „Abrams“ tankų Lenkijoje siejama su daliniais, kurių atsakomybės zona yra šalies rytinė kryptis. Tokia dislokavimo logika atitinka NATO kolektyvinės gynybos planavimą, kai pagrindinės sunkiosios pajėgos turi būti pasirengusios greitai reaguoti į grėsmę regione.

  • Lenkija ruošia K2PL tankų gamybą ir eksportą: pirmieji iš gamyklos turėtų išriedėti 2028 metais

    Po maždaug 25 metų pertraukos Lenkija planuoja sugrįžti prie tankų gamybos, o pirmieji K2PL modeliai iš šalies gamyklų turėtų išriedėti 2028 metais. Varšuva pabrėžia, kad vien vidaus užsakymų gali nepakakti, todėl kartu nuo pradžių dėliojamas ir eksporto scenarijus.

    Gamybos pagrindas – susitarimai su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl K2 platformos ir jos polonizuotos versijos K2PL. Planuojama, kad Glivicų pramonės bazėje būtų ne tik surenkami tankai, bet ir nuosekliai perimamos technologijos bei gamybinės kompetencijos.

    Gamyba Glivicuose ir terminai

    Pagal viešai aptartą kryptį K2PL projektas apima lokalizuotą gamybą Lenkijoje, kad dalis tiekimo grandinės, aptarnavimo ir modernizavimo darbų liktų šalies įmonėms. Tai svarbu ir kariniam mobilumui, ir technikos priežiūrai, kai atsarginių dalių bei remonto pajėgumų reikia čia pat, o ne už tūkstančių kilometrų.

    Skelbiama, kad artimiausi tikslai siejami su pirmųjų K2PL vienetų pagaminimu 2028 metais. Kartu akcentuojama, jog vien tankų surinkimas nėra galutinis tikslas – siekiama, kad ilgainiui didėtų vietoje atliekamų darbų apimtis, įskaitant aptarnavimą, modifikacijas ir dalies komponentų gamybą.

    Kodėl kalbama apie eksportą?

    Lenkijos politikai atvirai įvardija, kad vien nacionalinės kariuomenės poreikiai nebūtinai užtikrins ilgalaikį gamybos pelningumą ir stabilų užsakymų srautą. Dėl to svarstoma, kaip nuo pat pradžių pritraukti užsienio pirkėjus ir kurti modelį, leidžiantį gamykloms dirbti nuolat, o ne „bangomis“ pagal vieną didelį vidaus kontraktą.

    Seimo gynybos komiteto vadovas Andrzejus Grzybas viešai akcentavo, kad gamybą reikėtų orientuoti ne tik į Lenkijos kariuomenę, bet ir į partnerius užsienyje.

    „Vien vidaus užsakymai nepadės užtikrinti ilgalaikės gamybos tęstinumo. Jei norime išlaikyti pajėgumus ir auginti pramonę, turime ieškoti partnerių ir klientų už Lenkijos ribų“, – sakė Andrzejus Grzybas.

    Lenkijos viešojoje erdvėje taip pat minima, kad kariuomenės poreikiai teoriškai galėtų būti gerokai didesni nei dabar užsakytas kiekis, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama net apie maždaug 1 000 vienetų, paremtų korėjietiška konstrukcija. Tokie skaičiai rodo ambiciją sparčiai atnaujinti šarvuotąsias pajėgas, tačiau kartu paaiškina, kodėl pramonė nori turėti ir eksporto „antrą koją“.

    Įstatymai ir sandoriai tarp vyriausybių

    Eksporto planams paremti Lenkijoje svarstomi teisiniai pokyčiai, kurie palengvintų ginkluotės pardavimą per sandorius tarp vyriausybių. Tokia schema dažnai pasirenkama, kai pirkėjas nori aiškios valstybės garantijos, politinio įsipareigojimo ir greitesnių procedūrų nei įprasti viešieji pirkimai.

    Už šių pokyčių parengimą atsakinga Gynybos ministerija, o kartu numatoma stiprinti Ginkluotės agentūros vaidmenį. Analizuojami kitų valstybių modeliai, įskaitant Pietų Korėjos ir Prancūzijos praktiką, kur eksporte reikšmingą dalį prisiima valstybė, padėdama pramonei sudaryti didelės apimties gynybos sandorius.

    Jei planai bus įgyvendinti, K2PL programa Lenkijai taptų ne vien kariuomenės modernizavimo priemone, bet ir bandymu sugrįžti į Europos gynybos pramonės eksportuotojų gretas. Esminis klausimas išliks tas pats: ar pavyks suderinti technologijų perėmimą, gamybos tempą ir realią paklausą užsienyje.

  • Lenkija greitina K2 tankų pristatymą: „Hyundai Rotem“ žada pirmą siuntą jau kitą savaitę

    Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai Rotem“ praneša, kad pirmoji 28 pagrindinių kovos tankų K2GF partija į Lenkiją turėtų iškeliauti jūrų transportu jau kitą savaitę. Pasak bendrovės atstovų, tiekimas vyksta sparčiau, nei numatyta sutartyje, o paskutiniai K2GF, pagaminti Pietų Korėjoje, turėtų būti pristatyti iki 2027 metų.

    Ši siunta yra dalis vykdomojo kontrakto, pagal kurį Lenkijos kariuomenė artimiausiais mėnesiais turėtų gauti visą K2GF batalioną. „Hyundai Rotem“ nurodo, kad po pirmųjų 28 tankų dar 30 vienetų planuojama išsiųsti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl iki rudens pradžios Lenkijoje turėtų būti 58 K2GF.

    Kas yra K2GF ir kodėl jie svarbūs?

    K2GF yra pereinamoji K2 tankų versija, skirta greitai užpildyti Lenkijos šarvuotosios technikos spragas. Šie tankai pristatomi tokios konfigūracijos, kokią naudoja Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos, todėl jų įvedimas į rikiuotę yra greitesnis nei dar kuriamų, pilnai nacionaliniams reikalavimams pritaikytų variantų.

    Lenkija tapo pirmąja ir kol kas pagrindine K2 eksporto naudotoja Europoje, o tankų įsigijimo tempą paskatino regiono saugumo situacija ir poreikis atkurti pajėgumus po dalies technikos perdavimo Ukrainai. K2 programą Varšuva vertina kaip būdą trumpuoju laikotarpiu sustiprinti šarvuotąsias pajėgas ir kartu pasirengti vietinei gamybai bei aptarnavimui.

    Grafikas: batalionas iki rudens, tolesnės siuntos iki 2027 metų

    Pagal gamintojo pateiktą planą, 58 K2GF tankai turėtų sudaryti pilną bataliono komplektą, kuris Lenkiją pasiektų iki ankstyvo rudens. Dar 58 K2GF, kaip skelbiama, planuojama pristatyti iki 2027 metų vidurio, taip užbaigiant šios pereinamosios versijos tiekimą.

    Gamintojas pabrėžia, kad pristatymai vykdomi su tam tikru grafiko aplenkimu, lyginant su sutartiniu laikotarpiu, kuriame K2GF tiekimas buvo numatytas 2026–2027 metais. Tai Lenkijai leidžia greičiau planuoti personalo parengimą, logistiką ir techninį aptarnavimą, nes didesnis vienetų skaičius pasiekia dalinius anksčiau.

    Kitas etapas – K2PL ir dalis darbų Lenkijoje

    Lenkijos tankų programa numato perėjimą prie K2PL varianto, kuris turėtų būti pritaikytas nacionaliniams reikalavimams. Skelbiama, kad dalis šių tankų turėtų būti montuojama Lenkijoje, stiprinant vietinę pramonę ir sudarant prielaidas ilgalaikiam aptarnavimui bei modernizacijoms šalies viduje.

    Be pačių tankų, vykdomuosiuose susitarimuose numatomi ir vadinamieji pagalbiniai šarvuočiai bei inžinerinės platformos, kurių paskirtis – užtikrinti tankų dalinių mobilumą, remontą ir išgyvenamumą. Tokios priemonės dažnai tampa kritiniu veiksniu realiose operacijose, nes vien tankų skaičius neatskleidžia viso brigados ar divizijos kovinio pajėgumo.

    „Pristatymus vykdome sparčiau, nei buvo numatyta grafike, o K2GF etapas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų“, – teigė „Hyundai Rotem“ atstovai.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai naujieji K2GF bus integruoti į Lenkijos dalinius ir kaip sklandžiai vyks perėjimas prie K2PL varianto. Europos gynybos planuotojams tai tampa svarbiu signalu, kaip greitai galima sustiprinti šarvuotąsias pajėgas remiantis tarptautine gamyba ir vėliau perkeliant dalį pajėgumų į vietinę pramonę.

  • Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkija stiprina bepiločių pajėgumus ir įsigyja neįprastos išvaizdos V-BAT bepiločių orlaivių sistemą iš JAV bendrovės „Shield AI“. Šie vertikalaus kilimo ir nusileidimo dronai, dar žinomi kaip MQ-35, bus perduoti Lenkijos kariniam jūrų laivynui operacijoms Baltijos jūroje.

    Sandorį pasirašė Lenkijos Ginkluotės agentūra, o pagrindinė naujų sistemų užduotis bus žvalgyba ir jūrinės situacijos stebėsena. Lenkijos pusė akcentuoja, kad praktinis poreikis siejamas su padidėjusiu dėmesiu Rusijos laivų aktyvumui regione ir platesnėmis hibridinėmis grėsmėmis.

    Kam skirtas V-BAT?

    V-BAT sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, kai tradiciniai dronai susiduria su ribojimais. Gamintojas nurodo atsparumą elektroniniams trikdžiams ir galimybę veikti aplinkoje, kur apribotas GPS signalas ar ryšys, taip pat prastesniu oru ir esant sudėtingai jūros būklei.

    Dėl vertikalaus kilimo ir nusileidimo šiam dronui nereikia ilgo tako, todėl jis gali būti dislokuojamas ten, kur infrastruktūra ribota, pavyzdžiui, nuo laivų denių ar mažų aikštelių pakrantėje. Toks lankstumas ypač svarbus jūriniuose scenarijuose, kai sprendimus lemia oro sąlygos ir greitas reagavimo laikas.

    Dėmesys kritinei infrastruktūrai

    Lenkijos karinis jūrų laivynas V-BAT planuoja naudoti ne tik žvalgybai, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugos užduotims. Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių ir energetinių jungčių stebėsena, nes šie objektai laikomi jautriausiais taikiniais diversijoms.

    Lenkų kariškiai ir ekspertai V-BAT dėl silueto neretai vadina šikšnosparniais, pabrėždami jo gebėjimą dirbti sudėtingoje jūrinėje aplinkoje. Tokie bepiločiai sprendimai tampa svarbia jūrų stebėsenos grandimi, kai siekiama nuolat matyti situaciją didelėse akvatorijose ir greitai tikslinti informaciją.

    Platesnė tendencija NATO regione

    V-BAT pirkimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys sparčiai plečia bepiločių platformų panaudojimą jūroje. Praktika rodo, kad bepilotės sistemos leidžia pigiau ir ilgiau vykdyti žvalgybą, mažinant riziką įguloms ir išplečiant stebėsenos aprėptį.

    „Shield AI“ taip pat viešai signalizuoja apie ilgalaikį interesą Lenkijoje, įskaitant galimą aptarnavimo kompetencijų plėtrą. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip būdas trumpinti remontų terminus ir didinti parengtį, ypač kai sistemos planuojamos naudoti intensyviai ir arti potencialių įtampos taškų.

  • Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkai ką tik perėmė pirmuosius F-35, o naujausias jau kyla: ką reiškia šis šuolis

    Lenkijos karinės oro pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų F-35A: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys orlaiviai. Tuo pat metu JAV, „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, į orą jau pakilo dar vienas Lenkijai skirtas F-35 su gamykliniais bandymais.

    Gamykliniai bandomieji skrydžiai yra privaloma procedūra kiekvienam naujam F-35. Jų metu tikrinamas skrydžio valdymas, variklio ir avionikos darbas, ryšio bei jutiklių sistemos, o taip pat programinės įrangos stabilumas, kad lėktuvas atitiktų sutartinius reikalavimus prieš perduodant jį užsakovui.

    Kas vyksta po perdavimo

    Net ir po oficialaus perdavimo kariuomenei procesas nesibaigia. Lenkijos specialistai atlieka priėmimo bandymus, kurie leidžia įsitikinti, kad konkretus orlaivis parengtas eksploatacijai ir atitinka nustatytus saugos bei techninius standartus.

    F-35 „Lightning II“ laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų dėl mažesnio matomumo radarams, integruotų sensorių ir gebėjimo veikti tinkliniame mūšio lauke. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 gali ne tik vykdyti smūgio ar oro gynybos užduotis, bet ir rinkti informaciją, ją apdoroti bei realiu laiku perduoti kitiems vienetams ore, jūroje ir sausumoje.

    Modernizacija, kuri keičia pajėgumus

    Lenkija perka F-35A versiją, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. Skelbiama, kad šie orlaiviai Lenkijai numatyti su naujausiais atnaujinimais, įskaitant TR-3 ir Block 4 kryptį, kuri siejama su didesne skaičiavimo galia, atnaujintais ekranų sprendimais ir platesnėmis ginkluotės integracijos galimybėmis.

    Tokie atnaujinimai yra svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl operacinio lankstumo. Europos saugumo aplinkoje, kur svarbus greitas informacijos apdorojimas ir sąveika su sąjungininkais, programinės įrangos ir sensorių modernizacija tampa vienu didžiausių pranašumų.

    Kiek F-35 turės Lenkija

    2020 metais Lenkija pasirašė sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Bendra sandorio vertė buvo 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro apie 4,3 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio valiutos kursu.

    Visų 32 naikintuvų pristatymai planuojami iki 2029 metų pabaigos. Dalies orlaivių ir įgulų rengimas vyksta JAV, o mokymų perkėlimas į Lenkiją numatomas etapais, kai tik bus parengta infrastruktūra ir personalas.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat yra viešai užsiminusi apie siekį ateityje įsigyti dar 32 F-35, kas reikštų 64 orlaivių parką. Toks skaičius būtų reikšmingas pajėgumų šuolis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pilnam potencialui reikia ir kitų pajėgumų, pavyzdžiui, oro papildymo degalais bei ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaivių.

  • Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Vokiečiai sureagavo į Lenkijos F-35: kodėl šie naikintuvai keičia NATO rytų flangą

    Lenkijos karinės oro pajėgos oficialiai į savo rikiuotę priėmė pirmuosius penktos kartos amerikiečių naikintuvus F-35A. Šis žingsnis sulaukė greitos reakcijos Vokietijos žiniasklaidoje, kur pabrėžiama, kad Varšuva nuosekliai tęsia plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizaciją.

    Ceremonija vyko birželio 12 dieną 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, kur pristatyti pirmieji trys Lenkijai skirti F-35A. Pranešama, kad prieš oficialų priėmimą orlaiviai simboliškai praskrido virš kelių didžiųjų šalies miestų, taip pažymint jų atėjimą į tarnybą.

    Kodėl F-35 laikomi lūžio tašku?

    Vokietijos komentatoriai akcentuoja, kad F-35 stiprybė nėra vien mažas pastebimumas radarams. Esminis pranašumas yra integruota jutiklių sistema, leidžianti realiu laiku rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis NATO platformomis.

    Tokie gebėjimai keičia oro gynybos ir puolamųjų operacijų logiką: F-35 gali atlikti oro erdvės kontrolės, tikslių smūgių, žvalgybos ir elektroninės kovos užduotis, kartu veikdami kaip informacijos mazgas. Tai ypač svarbu rytiniame NATO flange, kur didžiausias dėmesys skiriamas atgrasymui ir ankstyvam grėsmių nustatymui.

    32 orlaiviai dabar, daugiau vėliau?

    Lenkija F-35 įsigijimą užsakė 2020 metais, o pristatymai turėtų vykti etapais iki 2029 metų. Dalis analitikų neatmeta, kad ateityje Varšuva gali svarstyti papildomų eskadrilių pirkimą, jei bus užtikrintas finansavimas ir gamybos grafikai.

    Šiuo metu F-35 paklausa pasaulyje išaugusi, todėl formuojasi ilgos gamybos eilės, su kuriomis susiduria ir kitos valstybės, įskaitant Vokietiją. Dėl to kiekvienas realiai į tarnybą įvestas orlaivis tampa ne tik technologiniu, bet ir politiniu signalu apie šalies pasirengimą investuoti į gynybą.

    Signalas regionui ir sąjungininkams

    Vokietijos apžvalgininkai Lenkijos sprendimą sieja su platesniu tikslu stiprinti NATO rytinės sienos saugumą. Kontekstas akivaizdus: Rusijos karo prieš Ukrainą fone regiono valstybės didina gynybos išlaidas, plečia pajėgumus ir siekia didesnio sąveikumo su JAV bei kitais sąjungininkais.

    Todėl F-35 atsiradimas Lenkijos ore vertinamas kaip realus operacinis sustiprinimas, o ne vien prestižinis pirkinys. Šie naikintuvai gali greičiau suteikti situacijos vaizdą, paremti oro gynybos tinklus ir prisidėti prie bendrų NATO planų, kurie remiasi greitu informacijos apsikeitimu ir koordinuotu atsaku.