CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkijoje, Białe Błota miestelyje, Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiaus elektromechanikos gamykla „BELMA“ dėl didelio kiekio kovinių ir mokomųjų minų tiekimo kariuomenei. Šis užsakymas siejamas su nacionaline pasienio gynybos ir atgrasymo programa Tarcza Wschód, orientuota į rytinės ir šiaurinės sienos stiprinimą.

    Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų. Pagal ją 2027–2029 metais Lenkijos kariuomenei turi būti pristatyta 360 000 kovinių ir mokomųjų minų MN-123, kurios bus komplektuojamos į dešimtis tūkstančių minų kasečių.

    Numatoma, kad naujoji ginkluotė bus skirta minavimo sistemoms, kurios leidžia greitai suformuoti prieššarminius minų laukus. Tarp platformų minimi minavimo automobiliai Baobab-K, kuriami vikšriniai transporteriai minavimui bei inžinerinės minavimo sistemos Kroton.

    „Tai didelė sutartis, kad Lenkijoje galėtume jaustis saugiau“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kaip skelbia gamintojas, minų kasetės yra skirtos nuotoliniam, užmetamuoju būdu vykdomam minavimui ir talpina po penkias prieštankines minas su papildomais elementais. Tokių kasečių konstrukcija leidžia programuoti minų savinaikos laiką, kad po nustatyto periodo jos būtų neutralizuojamos ir sumažėtų ilgalaikė rizika civilinei aplinkai.

    Mina MN-123 apibūdinama kaip prieštankinė, skirta veikti po transporto priemonės dugnu, o jos aktyvavimas vyksta naudojant nekontaktinį sprogdiklį. Nurodoma, kad yra kelios versijos, įskaitant kovinę ir mokomąją, skirtą treniruotėms.

    Baobab-K laikomas naujausiu Lenkijos užmetamojo minavimo automobiliu, galinčiu per trumpą laiką išdėstyti šimtus minų ir užtverti platų ruožą. Tokios sistemos, remiantis karinės inžinerijos praktika, yra vertinamos dėl galimybės greitai stabdyti šarvuotos technikos manevrą ir priversti priešą keisti judėjimo kryptį.

    Kartu Lenkija toliau plečia karinės inžinerijos pajėgumus, kurie pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių rytinio NATO sparno gynybos planavimo krypčių. Šiame kontekste minavimo priemonės, kliūčių sistemos, stebėjimas ir greito reagavimo infrastruktūra siejami su tikslu didinti atgrasymą bei užtikrinti, kad potencialiam agresoriui būtų sudarytos maksimalios kliūtys dar ankstyvoje konflikto fazėje.

  • Lenkija užsisako šimtus tūkstančių prieštankinių minų: „Belma“ plečia gamybą 30 kartų

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiuje veikiančia bendrove „Belma“, priklausančia valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ, dėl prieštankinių minų tiekimo. Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų, o pristatymai planuojami 2027–2029 metais.

    Pagal susitarimą numatytos minos, skirtos nuotoliniam minavimui iš specialių minų kasetų, naudojamų tokiose sistemose kaip Baobab ir Kroton. Vienoje kasetėje yra penkios prieštankinės minos, todėl bendras užsakomas kiekis skaičiuojamas ne tik kasetėmis, bet ir pačiomis minomis.

    Kas perkama ir kam skirta?

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad perkamos dešimtys tūkstančių minų kasetų, pritaikytų nuotolinio minavimo transporto priemonėms. Tai leidžia greitai suformuoti minų lauką, o sistema gali registruoti jo koordinates ir nustatyti veikimo parametrus, kas svarbu tiek taktikai, tiek vėlesniam teritorijos kontrolės ir išminavimo planavimui.

    Šios priemonės siejamos su platesne rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango stiprinimo kryptimi, kai prioritetu tampa inžinerinės kliūtys, mobilumas ir greitas teritorijų uždarymas galimos krizės ar karo atveju. Tokie pajėgumai vertinami kaip vienas iš būdų mažinti priešo šarvuotos technikos manevro laisvę.

    „Prieštankinių minų įsigijimo projektas yra rytinio Europos Sąjungos ir NATO flango apsaugos dalis. Tai strateginė Europos saugumo programa, o kartu ir visos Lenkijos valstybės saugumo stiprinimas“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Belma“: didžiausias užsakymas istorijoje

    „Belma“ atstovai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol bendrovei tekusių kontraktų, todėl per pastaruosius metus buvo smarkiai didinami gamybiniai pajėgumai. Skelbiama, kad pajėgumai jau išauginti 30 kartų, o investicijos nukreiptos į dar spartesnį plėtimą.

    Tokia plėtra rodo bendresnę Europos tendenciją: po 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daug valstybių ėmėsi didinti gynybos pramonės apimtis, kad sumažintų kritinių amunicijos ir inžinerinių priemonių trūkumą. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius kontraktus, gamyklų modernizavimą ir gamybos grandinių stiprinimą vietoje.

    Kiek minų telpa viename „Baobab“?

    Nuotolinio minavimo sistema „Baobab“ turi kelis minų metimo įrenginius, į kuriuos įstatomos kasetės. Skelbiama, kad vienas toks automobilis gali gabenti iki 600 minų, nes įrenginiuose sutelpa dešimtys kasečių, o kiekvienoje jų yra po penkias minas.

    Senesnė sistema Kroton taip pat naudoja kasečių principą, tačiau vieno vieneto užtaisų talpa mažesnė ir siekia iki 400 minų. Kasečių naudojimas leidžia greičiau papildyti atsargas ir efektyviau veikti didesnio tempo operacijose.

    Užsakymas minoms ir kasetėms vykdomas paraleliai su pačių „Baobab“ platformų įsigijimu. Lenkija anksčiau buvo pasirašiusi sutartis dėl ratinės versijos tiekimo, o taip pat vysto ir kitus variantus, siekdama išplėsti inžinerinių pajėgumų spektrą skirtingoms operacinėms sąlygoms.

  • 6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    6-os kartos naikintuvai jau horizonte: ar Lenkija pradės ieškoti F-35 įpėdinio dabar?

    Lenkijai ruošiantis priimti pirmuosius penktos kartos naikintuvus F-35, Europoje ir Azijoje vis garsiau kalbama apie kitą šuolį – šeštos kartos kovinius lėktuvus. Tai dar tik kuriamos platformos, tačiau sprendimai dėl dalyvavimo programose gali lemti, kas po dešimtmečio turės prioritetą įsigyjant naujausią techniką.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai signalizuoja, kad nebenori kartoti ankstesnių klaidų, kai prie didelių tarptautinių programų prisijungiama per vėlai. Kartu vis dažniau minimas ir pramonės vaidmuo – dalyvavimas kūrime gali atverti kelią technologijoms, tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams kontraktams.

    Kas laikoma 6 kartos standartu?

    Šeštos kartos naikintuvų sąvoka kol kas nėra griežtai apibrėžta, tačiau kryptys panašios: dar pažangesnis mažas pastebimumas, galingesni jutikliai ir duomenų sintezė, taip pat platesnė integracija su kitomis platformomis. Ypatingas dėmesys skiriamas tinkliniam karo laukui, kai lėktuvas tampa informacijos mazgu, o ne tik ginklo nešėju.

    Vienas dažniausiai minimų elementų yra vadinamasis lojalusis sparnuotis – bepilotės skraidyklės, veikiančios kartu su pilotuojamu orlaiviu. Tokie sprendimai turi didinti išgyvenamumą, leisti paskirstyti užduotis, o dalį rizikingų misijų perkelti į nuotoliniu būdu valdomas ar autonomines platformas, vis dažniau remiamas DI.

    Dideli lėktuvai ir ilgo nuotolio kova

    Viešai matomi šeštos kartos projektų bruožai rodo, kad naujos platformos gali būti didesnės už daugelį dabartinių naikintuvų. Tai siejama su poreikiu viduje sutalpinti ginkluotę ir įrangą, kad būtų išlaikytas mažas pastebimumas, taip pat su didesniais energijos ir aušinimo reikalavimais moderniems radarams bei elektroninei kovai.

    Kartu keičiasi ir oro kovos logika: vis daugiau akcento perkeliama į taikinio aptikimą, identifikavimą ir neutralizavimą dideliais atstumais. Ilgo nuotolio raketos ir pažangi jutiklių sintezė gali dar labiau sumažinti klasikinės artimos manevrinės kovos reikšmę, o pranašumą suteikti tam, kas pirmas pamatys ir pirmas smogs.

    Kodėl sprendimai svarbūs jau dabar?

    Didžiosios programos Europoje ir Ramiojo vandenyno regione jau konkuruoja dėl partnerių, technologijų ir gamybinių pajėgumų, todėl vėlyvas prisijungimas gali reikšti mažesnę įtaką reikalavimams ir kuklesnę pramoninę naudą. Valstybėms, kurios siekia ne tik pirkti, bet ir auginti savo gynybos pramonę, tai tampa strateginiu klausimu.

    Lenkijos atveju diskusija įgauna papildomą svorį dėl sparčiai didėjančių gynybos poreikių ir planų modernizuoti oro pajėgas kelioms dekadoms į priekį. Net jei šeštos kartos naikintuvas į rikiuotę ateitų tik kitame dešimtmetyje, dalyvavimo derybos ir pramoniniai susitarimai paprastai pradedami gerokai anksčiau.

    „Norime būti šios naujos programos dalimi ir nebekartoti sprendimų, kai prisijungiama per vėlai“, – sakė Lenkijos kariuomenės vadovybės atstovas, komentavęs planus stebėti šeštos kartos iniciatyvas ir lojaliojo sparnuočio kryptį.

    Kol kas aišku viena: šeštos kartos naikintuvai yra ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, apimanti bepiločius, ryšius, jutiklius, elektroninę kovą ir DI. Todėl klausimas Lenkijai ir kitoms valstybėms skamba paprastai – ar užtenka vien įsigyti F-35, ar jau dabar reikia planuoti, kas bus po jo.