CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Lenkijos kariuomenės lubos – 300 tūkst. aktyvioje tarnyboje: generolai aiškina, kas stabdo plėtrą

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė įvardijo ribą, kuri, jos vertinimu, žymi praktiškas kariuomenės plėtros „lubas“. Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła teigia, kad 300 tūkst. karių aktyvioje tarnyboje yra absoliutus maksimumas, nes išlaikymo kaštai tiesiogiai spaustų modernizacijos tempą.

    Jo aiškinimu, didėjant profesionaliosios tarnybos skaičiui didėja ir nuolatinės išlaidos, kurios konkuruoja su lėšomis ginkluotei, technikai, infrastruktūrai ir mokymams. Todėl, pasak generolo, vien tik profesinės kariuomenės didinimas negali būti vienintelė kryptis, jei tikslas yra išlaikyti pajėgumų kokybę.

    Finansiškai įtemptas 500 tūkst. planas

    Lenkijos gynybos planuose numatoma siekti iki 500 tūkst. karių struktūros, kurioje derėtų aktyvioji tarnyba ir rezervas. Generalinis štabas pabrėžia, kad tokia schema įmanoma tik tuo atveju, jei augimas bus laipsniškas, o didžiausias šuolis numatomas po 2035 metų.

    Generolas nurodė, kad kariuomenė skaičiavimus daro moduliais po 1 000 karių, vertindama, kaip kiekvienas papildomas tūkstantis paveiktų galimybes įsigyti konkrečias ginkluotės sistemas. Tokia metodika leidžia matyti ne tik personalo išlaidas, bet ir realią kainą modernizacijai, kai biudžetas yra ribotas.

    „300 tūkst. yra absoliuti viršutinė riba, kalbant apie aktyviąją karinę tarnybą“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Jo teigimu, išlaidų balansą gali padėti užtikrinti didesnis atsargų, aktyviojo rezervo ir kitų tarnybos formų vaidmuo. Tai leistų palaikyti parengtį ir kartu sumažinti nuolatinius kaštus, kurie būdingi dideliam profesionalų korpusui.

    Demografija verčia keisti personalo politiką

    Kitas akcentas – demografinės tendencijos. Generolas pripažino, kad mažėjanti gyventojų bazė reiškia sunkesnį verbavimą ir didesnę konkurenciją dėl darbo jėgos, todėl kariuomenė turi prisitaikyti prie mažesnių potencialių kandidatų srautų.

    „Artėja didelis demografinis nuosmukis, todėl turime pasirengti mažesniam naujokų skaičiui“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Tokiame kontekste Lenkijos kariuomenė daugiau dėmesio skiria tam, kaip efektyviau atrinkti žmones ir kaip juos paskirstyti pagal gebėjimus. Tikslas – mažinti situacijas, kai karys atsiduria pareigose, kurios neatitinka jo kompetencijų, o dėl to prarandamas motyvavimas ir mažėja efektyvumas.

    Kompetencijų klausimynas ir testai

    Generalinis štabas vysto kompetencijų valdymo sistemą, kurios dalis yra vadinamasis kariuomenės kompetencijų klausimynas. Jis pilotuojamas, o idėja paprasta: surinkti daugiau duomenų apie naują kariškį, jo stipriąsias puses, interesus, kalbų žinias ir motyvaciją.

    Lygiagrečiai rengiami keli testų tipai. Vienas jų skirtas pradiniam vertinimui ir orientuotas į bendruosius gebėjimus, kitas labiau sietinas su psichofiziniu potencialu, o vėlesniuose etapuose planuojamas kompetencijų testas, kuris turėtų padėti priimant sprendimus dėl konkrečių pareigų.

    Sistemos kūrėjai nurodo, kad klausimų bazė gali siekti daugiau kaip 15 tūkst. klausimų, o užduotys būtų adaptuojamos pagal atsakymų tikslumą, kad profilis būtų sudaromas kuo objektyviau. Galutinius sprendimus dėl paskyrimų, kaip pabrėžiama, ir toliau priimtų žmonės, tačiau algoritmai galėtų pateikti rekomendacijas.

    Planuojama, kad ateityje rekomendacijų modulyje galėtų būti taikomas ir dirbtinis intelektas, kad paskirstymas pagal specialybes vyktų greičiau ir tiksliau. Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės turi derėti su duomenų apsaugos reikalavimais, nes būtent privatumo klausimai anksčiau buvo minimi kaip viena priežasčių, kodėl platesnis testavimas nebuvo pradėtas anksčiau.

    Lenkijos kariuomenės siunčiama žinutė aiški: skaičiai patys savaime nekuria saugumo, jei augimas „suvalgo“ modernizacijos biudžetą. Todėl akcentuojamas balansas tarp aktyviosios tarnybos, rezervo ir efektyvesnio žmonių parinkimo, ypač kai demografinis spaudimas artimiausiais dešimtmečiais tik didės.

  • Lenkijos kariuomenė kuria savus DI sprendimus: nuo kibernetinės gynybos iki investicijų per SAFE

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos plečia nuosavą dirbtinio intelekto (DI) ekosistemą, skirtą duomenų analizei, situacijos suvokimui ir kibernetinei gynybai. Šalyje jau veikia specializuotas padalinys, kuris koordinuoja DI diegimą kariuomenėje, o artimiausiu metu planuojamos papildomos investicijos, siejamos su SAFE finansavimo mechanizmu.

    Lenkijos kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovybė 2025 metų pirmąjį ketvirtį įsteigė Dirbtinio intelekto diegimo centrą. Jo paskirtis – sujungti kariuomenės, mokslo ir pramonės kompetencijas, kad DI sprendimai būtų kuriami ir valdoma jų rizika, o svarbiausia – realiai pritaikomi operacinėje veikloje.

    DI kaip kariuomenės technologijų centras

    Centras orientuojasi į kelias kryptis: kibernetinį saugumą, žvalgybinės informacijos analizę, sprendimų priėmimo paramą ir logistikos optimizavimą. Taip pat vykdomi projektai, susiję su DI integravimu į vidines dokumentų valdymo sistemas bei skaitmeninių pagalbininkų kūrimu valstybės gynybos sektoriaus interneto svetainėms.

    Tokie sprendimai laikomi skaitmeninio suverenumo dalimi: kai kritinės sistemos ir modeliai valdomi valstybės institucijų, mažėja priklausomybė nuo išorinių tiekėjų, licencijų ir paslaugų sąlygų. Kariuomenėje tai ypač aktualu dėl duomenų jautrumo, veiklos tęstinumo ir griežtų saugumo reikalavimų.

    Platforma AIRON ir praktiniai moduliai

    Lenkija taip pat vysto vidinę platformą AIRON, kuri apibūdinama kaip DI paslaugų „hubas“ gynybos sektoriui. Akcentuojama architektūra, leidžianti atskirai naudoti sprendimus atviriems ir įslaptintiems duomenims, užtikrinant, kad jautri informacija būtų izoliuota nuo išorinių tinklų.

    Platformoje diegiami dokumentų analizės sprendimai, leidžiantys greitai išskirti svarbiausią informaciją iš didelių vidinių ataskaitų masyvų. Greta to naudojami kalbos apdorojimo įrankiai vertimui ir santraukų rengimui, o programuotojams skirti komponentai padeda kurti ir tikrinti saugesnį programinį kodą.

    Kariuomenės praktiniuose scenarijuose minimi vaizdo atpažinimo ir realaus laiko vaizdo srauto analizės sprendimai, taip pat kalbos atpažinimas sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, triukšmingoje transporto priemonėje. Kai kuriuose sprendimuose pabrėžiamas apdorojimas vietoje, kad sistema galėtų veikti ir ten, kur ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Investicijos per SAFE ir dėmesys kibernetinei sričiai

    Planuojamos ir didesnės investicijos, siejamos su SAFE finansavimu: kalbama apie infrastruktūrą, skirtą DI mokymui, taip pat apie mobilius kibernetinio saugumo pajėgumus. Tarp prioritetų įvardijami mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės, kurios leistų veikti ten, kur to reikia operaciniu požiūriu.

    Kartu akcentuojamos ir kriptografijos kryptys, įskaitant atsparumo ateities grėsmėms didinimą. Gynybos sektoriuje DI šiuo atveju matomas ne kaip atskiras produktas, o kaip platesnio ekosisteminio stiprinimo dalis – nuo saugaus duomenų apdorojimo ir ryšių iki greitesnio grėsmių aptikimo bei sprendimų priėmimo paramos.

  • Lenkija prie sienos su Rusija telkia naujus K2 tankus: ką tai keičia kariuomenei ir pramonei

    Lenkija stiprina šarvuotąsias pajėgas šiaurinėje kryptimi ir prie Kaliningrado srities dislokuoja naują partiją Pietų Korėjoje pagamintų K2 „Black Panther“ tankų. Į Branijevo garnizoną, esantį maždaug už kelių kilometrų nuo sienos, atgabenta 28 naujos kovos mašinos.

    Šie tankai pamažu keičia anksčiau naudotus PT-91 „Twardy“, todėl brigados kovinė galia ir technologinis lygis auga ne tik skaičiais, bet ir galimybėmis. Kartu tai yra aiškus signalas apie Lenkijos prioritetą sutelkti daugiau modernios technikos prie rytinės NATO sienos.

    Kas atvyko į Branijevą?

    Branijeve dislokuoti K2 skirti 9-ajai Branijevo šarvuotosios kavalerijos brigadai, kuri laikoma vienu svarbiausių dalinių šiaurinėje Lenkijos gynybos juostoje. Pranešama, kad įgulos jau kelis mėnesius mokosi dirbti su naująja technika, o tikslas yra perorientuoti visus brigados šarvuotuosius padalinius į K2 platformą.

    Skirtingai nei senesniuose tankuose, K2 turi automatinį užtaisytoją, todėl įgula paprastai mažesnė, o darbo specifika kinta. Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad pereinant prie tokios technikos svarbiausia tampa ne vien vairavimo ar šaudymo įgūdžiai, bet ir sistemų valdymas bei techninės būklės stebėsena realiu laiku.

    Tankai pristatyti dalyvaujant brigados vadovybei ir „Hyundai Rotem“ atstovams Europoje. Ši įmonė yra K2 gamintoja, o bendradarbiavimas su Lenkijos daliniais, kaip skelbiama, apima ne tik pristatymus, bet ir eksploatacijos, aptarnavimo bei mokymo procesus.

    Kaina, technologijos ir Ukrainos pamokos

    Viešai skelbta, kad vieno K2 kaina siekia apie 8,3 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 7,6 mln. eurų pagal apytikrį perskaičiavimą. Nors reali sutartinė kaina gali priklausyti nuo komplektacijos, logistikos, atsarginių dalių, mokymo ir aptarnavimo paketo, pati suma rodo, kad kalbama apie aukštos klasės platformą.

    Lenkijos kariuomenė akcentuoja, kad moderni šarvuota technika vis dažniau turi būti vertinama per dronų ir aukšto tikslumo ginklų grėsmių prizmę. Kariai ir vadovybė viešuose pasisakymuose nurodo, kad Ukrainos karo patirtis keičia požiūrį į šarvuotos technikos panaudojimą, maskuotę, ryšį ir būtinybę stiprinti apsaugą nuo bepiločių.

    Didelė dalis diskusijų sukasi apie vadinamąją K2 polonizaciją, kai ateities modifikacijose būtų diegiami sprendimai, pritaikyti vietos poreikiams. Tarp minimų krypčių yra papildomos apsaugos priemonės ir sistemos, kurios leistų greičiau aptikti bei atremti dronų keliamą pavojų.

    Gamyba Lenkijoje ir pramonės nauda

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija siekia, kad dalis K2 programos persikeltų į šalies pramonę. Skelbta, jog numatoma gamybą ir surinkimą plėtoti „Bumar-Łabędy“ gamykloje Glivicuose, o kartu didinti vietinę komponentų dalį ir kurti naujas tiekimo grandines.

    Tokia kryptis svarbi ne vien dėl politinio ar ekonominio efekto, bet ir dėl praktinių kariuomenės poreikių. Vietinis aptarnavimas, remontas, atsarginių dalių tiekimas ir modernizacijos darbai trumpina laiką, per kurį technika sugrįžta į rikiuotę, ir mažina priklausomybę nuo tolimų logistikos maršrutų.

    Lenkijos planai apima ne tik pačius tankus, bet ir lydinčiąją techniką, reikalingą kovinei grupei veikti realiomis sąlygomis. Tokie sprendimai rodo, kad prioritetas teikiamas ne pavienėms platformoms, o pilnai, savarankiškai veikiančiai šarvuotai struktūrai.

    28 K2 atvykimas į Branijevą yra dar vienas etapas platesnėje Lenkijos ginkluotės modernizacijoje, kuri orientuota į greitą pajėgumų didinimą prie rytinės NATO sienos. Kartu tai tampa bandymu suderinti skubius kariuomenės poreikius su ilgalaikiu tikslu perkelti daugiau gamybos ir kompetencijų į vietos pramonę.

  • Lenkijos kariuomenė kuria DI ekosistemą: nuo AIRON platformos iki naujų SAFE investicijų į kibernetinę gynybą

    Lenkijos kariuomenė spartina dirbtinio intelekto (DI) diegimą ir kuria nuosavą sprendimų ekosistemą, skirtą duomenų analizei, sprendimų priėmimo paramai, logistikos optimizavimui ir kibernetinei gynybai. Varšuva akcentuoja skaitmeninį suverenumą gynyboje, todėl siekia turėti tiek savas platformas, tiek vietoje kuriamus modelius, kuriuos būtų galima valdyti ir prižiūrėti nacionaliniu lygmeniu.

    Šių darbų ašimi tapo 2025 metų pradžioje prie Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų suformuotas Dirbtinio intelekto diegimo centras. Jis telkia kompetencijas nuo projektavimo ir testavimo iki DI sprendimų įdiegimo bei priežiūros, o taip pat koordinuoja bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir Lenkijos pramone.

    Vienas tikslas – saugūs DI sprendimai

    Lenkijos gynybos planuose DI numatomas ne kaip pavienis įrankis, o kaip standartinė infrastruktūros dalis, pritaikyta darbui su skirtingo jautrumo informacija. Praktikoje tai reiškia atskirtas aplinkas atviriems ir įslaptintiems duomenims, griežtesnę prieigos kontrolę ir nuolatinę modelių priežiūrą, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus.

    Greta kibernetinės gynybos, DI taikymas orientuojamas į žvalgybos ir atpažinimo duomenų analizę, situacinio suvokimo stiprinimą ir vadovavimo grandinės spartinimą. Kariuomenei tai ypač aktualu dėl didėjančių informacijos srautų ir poreikio sprendimus priimti greičiau, nei tai įmanoma vien rankiniu būdu.

    AIRON – platforma, jungianti skirtingas funkcijas

    Vienu iš kertinių projektų įvardijama vidinė platforma AIRON, kuri veikia kaip DI paslaugų centras gynybos struktūrose. Platformos logika – centralizuoti DI įrankius, suteikti naudotojams saugią prieigą ir užtikrinti, kad duomenų apdorojimas vyktų izoliuotoje, prižiūrimoje aplinkoje.

    AIRON atveju akcentuojama dokumentų analizė ir informacijos paieška dideliuose vidinių ataskaitų kiekiuose. Tokiose sistemose plačiai taikomas principas, kai generuojamas atsakymas remiasi paieška organizacijos dokumentuose, taip sumažinant riziką „prifantazuoti“ ir padidinant tikimybę greitai rasti svarbiausias išvadas, kurios anksčiau pareikalaudavo daug valandų darbo.

    Taip pat vystomos kalbinės funkcijos, skirtos dokumentams versti ir apibendrinti, bei priemonės programuotojams, padedančios kurti saugesnį kodą. Kariuomenė tokius modulius traktuoja kaip kasdienės veiklos spartinimą, ypač ten, kur daug rutinos ir didelė klaidų kaina.

    Nuo vaizdo analizės iki kibernetinių algoritmų

    Greta dokumentų ir tekstinės informacijos apdorojimo, Lenkija vysto DI modulius, susijusius su vaizdo atpažinimu ir realaus laiko stebėsenos duomenų analize. Viena kryptis – taktinio lygmens sprendimai, kurie gali veikti arčiau duomenų šaltinio, pavyzdžiui, transporto priemonėje ar lauko sąlygomis, kai ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Kita kryptis – AIRON VISION tipo sprendimai, skirti vaizdo srauto analizei, kai sistema aptinka neįprastus įvykius ir padeda saugoti karinius objektus ar jautrias zonas. Tokie sprendimai ypač svarbūs dideliuose kompleksuose, kur vien tik fizinė apsauga ir tradicinės stebėjimo priemonės tampa per lėtos reaguoti į rizikas.

    Kibernetinėje erdvėje vystomi moduliai, kurie automatizuoja incidentų analizę, anomalių veiksmų paiešką ir modelių diegimą bei priežiūrą. Kariuomenei svarbu turėti pakartojamą „modelio gyvavimo ciklą“ nuo treniravimo ir testavimo iki įdiegimo, stebėsenos ir versijų kontrolės, nes tai mažina riziką, kad apsaugos priemonės atsiliks nuo besikeičiančių atakų.

    „SAFE programos pirkimai Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms yra konkretus operacinių gebėjimų sustiprinimas trijose srityse: kibernetinėje, IT ir kriptografijoje. Tai ne vien įrangos įsigijimas, o vientiso gebėjimų ekosistemos kūrimas – nuo informacijos apsikeitimo ir modernios kriptologijos iki dirbtinio intelekto, mobilių serverinių ir 5G ryšių“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.

    Lenkija planuoja tolesnes investicijas, siejamas su SAFE finansavimu: numatomi didesni skaičiavimo pajėgumai DI treniravimui, mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės. Tokia infrastruktūra leistų veikti ne tik nuolatinėse bazėse, bet ir ten, kur situacija reikalauja greitai perdislokuojamų pajėgumų.

    Gynybos institucijų argumentas paprastas: postkvantinės kriptografijos ir modernių DI priemonių plėtra laikoma ilgalaike draudimo priemone nuo ateities grėsmių, o duomenų analizės automatizavimas turėtų sutrumpinti laiką nuo signalo apie grėsmę iki sprendimo ir atsako. Didelė dalis planuojamų išlaidų, pagal Varšuvos komunikaciją, būtų nukreipta į nacionalinę gynybos pramonę ir su ja susijusias įmones.

    Europos kontekste tai atspindi ryškią tendenciją: valstybės vis dažniau investuoja ne tik į ginkluotę, bet ir į duomenų, algoritmų bei skaičiavimo infrastruktūrą, kuri laikoma būtina šiuolaikinių pajėgų dalimi. Lenkijos atvejis rodo, kad DI diegimas kariuomenėje vis labiau juda nuo eksperimentų prie standartizuotų platformų ir didelių, kelių metų investicijų.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • Lenkijos kariuomenės vadas Kukuła po pokalbio su Ukrainos vadu Drapaty: sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas generolas Wiesławas Kukuła telefonu kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Mychailu Drapaty. Apie pokalbį pranešė Lenkijos Generalinio štabo atstovai, pateikę santrauką socialiniame tinkle X.

    Šalių teigimu, aptarta dabartinė saugumo situacija Ukrainoje ir praktiniai klausimai, susiję su tolesniu kariniu bendradarbiavimu. Dėmesys skirtas ir tam, kaip efektyviau koordinuoti veiksmus oro erdvėje, atsižvelgiant į Rusijos vykdomus smūgius ir oro gynybos iššūkius regione.

    „Generolai aptarė dabartinę situaciją Ukrainoje, galimybes toliau gerinti koordinavimą oro erdvėje ir perspektyvas gilinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi, sukaupta vykdant kovines operacijas“, – nurodė Lenkijos Generalinio štabo atstovai.

    Akcentas – oro erdvės koordinavimas

    Oro erdvės koordinavimas regione tampa vis svarbesnis dėl dažnų Rusijos raketų ir bepiločių atakų prieš Ukrainą, kurios neretai vykdomos netoli NATO valstybių sienų. Tokiais atvejais ypač reikšmingas greitas informacijos apsikeitimas, ankstyvas perspėjimas ir suderintos procedūros, leidžiančios mažinti incidentų riziką.

    Karinių štabų lygmens ryšys taip pat padeda planuoti mokymus, derinti logistiką ir gerinti sąveikumą, ypač ten, kur reikalingas sklandus veikimas tarp skirtingų gynybos sistemų ir komandinių grandžių. Pastaraisiais metais Lenkija yra viena svarbiausių partnerių, per kurią vyksta dalis paramos ir koordinavimo sprendimų Ukrainai.

    Kas žinoma apie generolus

    Lenkijos Generalinio štabo vadu generolas Wiesławas Kukuła paskirtas 2023 metais spalio 10 dieną. Šiose pareigose jis atsakingas už Lenkijos ginkluotųjų pajėgų planavimą, pajėgumų vystymą ir bendrą karinio valdymo koordinavimą.

    Tuo metu generolas Mychailas Drapaty pastaruoju metu minimas tarp svarbiausių Ukrainos kariuomenės vadų, o Ukrainos vadovybė jam patikėjo reikšmingas atsakomybes sausumos pajėgų grandyje. Lenkijos pusė taip pat nurodė, kad pokalbio metu Ukrainos vadas perdavė sveikinimus Lenkijos kariams jų šventės proga.

    Abiejų pusių komunikacijoje pabrėžta, kad dialogas bus tęsiamas, o bendradarbiavimo kryptys siejamos su realia karo patirtimi ir praktiniais sprendimais, kurie didina pajėgų efektyvumą. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus ieškoma būdų, kaip šią patirtį sistemingiau perkelti į bendras procedūras ir mokymų programas.

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Rugpjūčio 15 dieną, minint Lenkijos kariuomenės dieną ir Varšuvos mūšio 106-ąsias metines, Gdansko įlankoje vyks jūrinis paradas. Jame dalyvaus 21 Lenkijos karinių jūrų pajėgų ir sąjungininkų laivas, o renginys taps antrąja pagrindine nacionalinių iškilmių dalimi.

    Paradas organizuojamas lygiagrečiai su karine eisena Varšuvoje, o šių metų minėjimai rengiami su saugumo temai skirtu šūkiu. Lenkijos gynybos ministerijos skelbiamame scenarijuje pabrėžiama kariuomenės ir sąjungininkų sąveika Baltijos regione.

    Parado priešakyje – fregata

    Skelbiama, kad rikiuotės priekyje plauks raketinė fregata ORP „Gen. T. Kościuszko“, priklausanti „Oliver Hazard Perry“ tipui. Kartu bus galima pamatyti korvetę ORP „Kaszub“, vadovavimo laivą ORP „Kontradmirał Xawery Czernicki“ bei kitas kovines ir pagalbines platformas.

    Į programą įtraukti minų paieškos ir neutralizavimo laivai, traleriai, hidrografinės paskirties vienetai, vilkikai, taip pat transporto ir gelbėjimo laivai. Tokia sudėtis leidžia parodyti ne tik ugnies galią, bet ir jūrinės logistikos bei paieškos ir gelbėjimo pajėgumus.

    Sąjungininkų laivai ir skrydžiai

    Sąjungininkų komponentą sudarys trys priešmininės gynybos laivai: Švedijos „Skaftö“, Estijos „Sakala“ ir Lietuvos „Skalvis“. Ši dalis ypač akcentuoja Baltijos jūros saugumo prioritetus ir regioninių partnerių bendradarbiavimą.

    Virš Gdansko įlankos taip pat planuojami karinės jūrų aviacijos skrydžiai. Tarp numatytų orlaivių minimas ankstyvojo perspėjimo „Saab 340 AEW Erieye“, patrulinis ir žvalgybinis M28 „Bryza“, taip pat sraigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo bei povandeninių taikinių paieškos užduotims.

    Kada ir kur geriausia stebėti?

    Organizatorių pateikiama informacija rodo, kad paradas geriausiai matysis Gdynėje, Kosciuškos aikštės prieigose. Daugumoje pranešimų nurodoma pradžia apie 12 valandą, nors kai kuriuose grafikuose minimas startas apie 11.30 valandą.

    Pasirengimas prasidėjo dar rugpjūčio pradžioje, o jūrinio komponento repeticija numatyta rugpjūčio 11 dieną 15.30 valandą Gdansko įlankos rajone. Šalia numatoma ir karinė zona su technikos demonstracijomis, susitikimais su kariais, orkestrų pasirodymais bei lauko virtuve.

    Jūriniai paradai Lenkijoje tampa vis svarbesne kariuomenės dienos dalimi, ypač augant Baltijos jūros strateginei reikšmei. Renginiu siekiama parodyti pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, kai regiono saugumo situaciją veikia Rusijos keliama įtampa ir dažnėjantys karinio atgrasymo signalai.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.