Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Lenkiškas sprendimas šokiruoja: prie Vroclavo kapinių neįleis Kinijoje pagamintų automobilių

    Vroclave Visų Šventųjų laikotarpiu lankytojams ir vėl bus atverta kariuomenės teritorijoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė šalia Osobovicių kapinių. Tačiau šiemet į ją bus įleidžiami ne visi vairuotojai: Lenkijos kariuomenė įveda papildomus patekimo ribojimus daliai transporto priemonių.

    Aikštelė veiks spalio 31 dieną ir lapkričio 1 dieną, o nauja tvarka, pasak Vroclavo miesto atstovų, nustatyta dėl saugumo reikalavimų kariniuose objektuose. Praktikoje tai reiškia, kad dalis automobilių į teritoriją tiesiog nebus įleidžiami, net jei atvykstama trumpam.

    Naujos taisyklės kariuomenės aikštelėje

    Pasak savivaldybės pateiktos informacijos, įvažiuojant į kariuomenės teritoriją bus taikoma griežtesnė patikra. Kariuomenės atstovai fiksuos į aikštelę įvažiuojančių automobilių valstybinius numerius, o vairuotojams teks laikytis papildomų reikalavimų.

    Didžiausias pokytis susijęs su automobiliuose įmontuotomis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Vairuotojų prašoma pašalinti arba patikimai uždengti vaizdo registratorius, kameras bei kitas sistemas, galinčias fiksuoti vaizdą ar garsą, įskaitant parkavimo kamerų funkcijas.

    Kas nepateks į teritoriją?

    Į kariuomenės aikštelę nebus įleidžiamos transporto priemonės, pagamintos Kinijoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje ar Šiaurės Korėjoje. Vroclavo miesto komunikacijoje pabrėžiama, kad ribojimai susieti su saugumo vertinimu ir karinės infrastruktūros apsauga.

    Taip pat akcentuojama, kad tikrinant gali būti vertinamas automobilio identifikavimo numeris VIN, ypač jo pradžia, nurodanti gamybos šalį. Praktikoje tai leidžia greitai identifikuoti dalį automobilių, net jei jų prekės ženklas vairuotojui atrodo europietiškas ar tarptautinis.

    Kodėl pasirinktas toks kelias?

    Tokio pobūdžio ribojimai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai karinėse ir kritinės infrastruktūros zonose vis dažniau ribojami įrenginiai, galintys rinkti duomenis. Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiamos vis pažangesnės kameros, jutikliai ir ryšio moduliai, o dalis jų nuolat kaupia ir apdoroja informaciją.

    Vroclavo atvejis rodo, kad saugumo politikos priemonės gali būti taikomos ne tik telefonams ar kompiuteriams, bet ir transporto priemonėms. Ypač tai aktualu kariniuose objektuose, kur svarbus ne tik fotografavimo draudimas, bet ir bet kokių potencialių duomenų rinkimo kanalų užkardymas.

    Socialiniuose tinkluose sprendimas jau kelia klausimų, ar ribojimai gali paliesti ir europietiškus modelius, gaminamus už Europos ribų, taip pat kaip bus elgiamasi su automobiliais, kurių įranga turi integruotas kameras. Vairuotojams, planuojantiems vykti į Osobovicių kapines, rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar jų automobilis atitinka nustatytas taisykles, ir pasiruošti patikrai vietoje.

  • Lenkija gavo 290 km nuotolio Homar-K raketas: ką tai keičia saugumui prie NATO sienos

    Lenkija gavo 290 km nuotolio Homar-K raketas: ką tai keičia saugumui prie NATO sienos

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pranešė gavusios naują valdomų raketų partiją, skirtą daugkartinėms raketų paleidimo sistemoms Homar-K. Tarp pristatytos amunicijos yra CGR-080 valdomos raketos ir CTM-290 balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia iki 290 kilometrų.

    CGR-080 klasės raketos skirtos taikiniams iki 80 kilometrų atstumu, o CTM-290 yra didesnio kalibro balistinės raketos, galinčios gabenti maždaug 500 kilogramų kovinę galvutę. Lenkijos gynybos institucijos nenurodė, kiek konkrečiai vienetų buvo pristatyta, motyvuodamos operaciniu saugumu.

    Kas yra Homar-K sistema

    Homar-K yra Lenkijos kariuomenėje diegiama Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ sistemos versija, pritaikyta vietos poreikiams. Paleidimo įrenginiai montuojami ant aštuonračio „Jelcz“ važiuoklės ir integruojami su Lenkijoje naudojama ugnies valdymo sistema TOPAZ.

    Kiekviena paleidimo sistema turi du transportavimo ir paleidimo konteinerius, kuriuose gali būti po šešias CGR-080 raketas arba po vieną CTM-290 balistinę raketą. Tai leidžia vienai platformai gabenti iki 12 valdomų raketų arba dvi balistines raketas, priklausomai nuo užduoties.

    Kodėl svarbus 290 km nuotolis

    Iki 290 kilometrų nuotolis reikšmingai plečia Lenkijos smogiamąsias galimybes, nes tokio tipo ginkluotė gali veikti ne tik fronto zonoje, bet ir pasiekti gilesnius taikinius. Karo planavime tai dažniausiai siejama su logistikos mazgų, amunicijos sandėlių, oro gynybos elementų ir vadaviečių neutralizavimu.

    Tokia koncepcija atitinka platesnę NATO praktikoje taikomą atgrasymo logiką, kai svarbu ne tik gynyba ties kontaktine linija, bet ir galimybė greitai sutrikdyti priešininko aprūpinimą. Lenkijos atveju tai vertinama kaip dalis spartaus artilerijos ir raketinių pajėgumų stiprinimo, prasidėjus Rusijos plataus masto karui Ukrainoje.

    Modernizacija ir gamybos lokalizavimas

    Lenkija deklaruoja planą įsigyti didelį Homar-K paleidimo modulių skaičių, o papildomi užsakymai su Pietų Korėjos „Hanwha Aerospace“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų ginkluotės įsigijimų Europoje. 2024 metų balandį skelbta apie papildomų 72 paleidimo įrenginių užsakymą kartu su tūkstančiais skirtingo nuotolio raketų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, kontrakto vertė siekė apie 1,5 milijardo eurų, perskaičiavus iš JAV dolerių. Tuo pat metu Lenkija pabrėžia siekį dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į šalies pramonę, kad būtų mažinama priklausomybė nuo tiekimo grandinių krizės metu.

    Šalia įsigijimų vystomi ir lokalizavimo projektai: numatoma, kad pirmosios CGR-080 raketos vėlesniais metais galėtų būti pradėtos gaminti Lenkijoje, o bendradarbiavimas su „Hanwha Aerospace“ ir vietos partneriais orientuojamas į didesnį technologijų perkėlimą. Tokie sprendimai Europoje tampa tendencija, nes valstybės siekia užsitikrinti atsargų papildymą ir greitesnį remontą ilgalaikės įtampos sąlygomis.

  • Lenkijos kariuomenė renkasi naujus sraigtasparnius: varžosi „Leonardo“ Švidnike ir „Airbus“ pasiūlymas

    Lenkijos gynybos ministerija artėja prie sprendimo dėl naujų mokomųjų–kovinių sraigtasparnių, kurie būtų skirti pilotams rengti ir būsimai eksploatuoti modernizuojamą sraigtasparnių parką. Varžybų epicentre atsidūrė ne tik techniniai parametrai, bet ir klausimas, kiek pirkimas turi stiprinti gamybą bei aptarnavimą pačioje Lenkijoje.

    Šalyje veikia dvi svarbiausios sraigtasparnių gamyklos: Švidnike dirbanti PZL-Świdnik, priklausanti italų grupei „Leonardo“, ir Mielece įsikūrusi PZL Mielec, valdoma JAV koncerno „Lockheed Martin“. Nors abu objektai turi užsienio savininkus, jie yra reikšminga Lenkijos pramonės ir gynybos ekosistemos dalis.

    Gamyba šalyje tampa argumentu

    Lenkijos valdžia pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad gynybos pirkimuose svarbu ne vien įsigijimo kaina ar skrydžio charakteristikos. Lygiai taip pat vertinama ilgalaikė logistika, atsarginių dalių tiekimas, remonto pajėgumai ir modernizavimo galimybės per visą technikos tarnavimo laiką, kuris dažnai siekia kelis dešimtmečius.

    Šią kryptį sustiprino ir politinės deklaracijos. „PZL-Świdnik ir PZL Mielec bus traktuojamos kaip lenkiškos gamyklos, nes jos gamina Lenkijoje ir čia kuria darbo vietas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Toks požiūris reiškia, kad konkursuose papildomą svorį įgauna ne tik pats sraigtasparnio modelis, bet ir realus pramoninis pėdsakas: vietinė surinkimo linija, tiekimo grandinė, darbuotojų kompetencijos ir galimybė užtikrinti technikos parengtį krizės ar karo metu.

    Švidnikas, Mielecas ir didieji kontraktai

    PZL-Świdnik istoriškai yra vienas svarbiausių sraigtasparnių kompetencijų centrų šalyje. Ši gamykla siejama su keliomis lenkiškomis konstrukcijomis, o šiandien joje vykdomas ir vienas iš didžiausių pastarojo meto programų: 2022 metais Lenkija užsakė 32 daugiafunkcius AW149 sraigtasparnius su logistiniu ir mokymo paketu, įskaitant treniruoklius.

    Sutarties vertė, nurodyta zlotais, perskaičiuojant ir apvalinant sudaro apie 1,8 mlrd. eurų. Pagal vykdymo schemą pirmieji vienetai buvo pagaminti „Leonardo“ gamyklose Italijoje, o vėlesnės mašinos turėtų būti surenkamos Lenkijoje, plečiant vietos gamybos apimtį.

    PZL Mielec, priklausanti „Lockheed Martin“, yra svarbi dėl S-70i „Black Hawk“ gamybos bei kitų aviacijos komponentų tiekimo. Šis objektas Lenkijai svarbus ir kaip eksporto platforma, taip pat kaip potencialus techninio aptarnavimo centras skirtingoms specializuotoms sraigtasparnių versijoms.

    Konkursas: vietinė linija ar importas?

    Lenkijos gynybos ministerija planuoja įsigyti 24 mokomuosius–kovinius sraigtasparnius. Šie orlaiviai laikomi būtinais rengiant įgulas ir instruktorius tiek daugiafunkciams sraigtasparniams, tiek atakos platformoms, kurioms reikalingas aukšto lygio perėjimo mokymas ir standartizuota infrastruktūra.

    Pagrindinė konkurencija minima tarp Švidnike siūlomo AW109 tipo sraigtasparnio, kurio gamybą ir priežiūrą ketinama koncentruoti Lenkijoje, ir alternatyvos iš „Airbus Helicopters“, siūlančios H145M. Pastaruoju atveju didesnė dalis pridėtinės vertės būtų kuriama už Lenkijos ribų, o vietinis indėlis labiau sietųsi su mokymo sistemos elementais bei partnerių paslaugomis.

    Sprendimą gali lemti ir mobilizaciniai bei tiekimo saugumo argumentai. Švidniko gamykla yra įtraukta į Lenkijos ginkluotųjų pajėgų užtikrinimo planus, todėl, kilus grėsmei ar karo metu, jai gali būti taikomi įpareigojimai palaikyti gamybos, remonto ir aptarnavimo pajėgumus šalies viduje.

    Lenkijos politikų viešuose pasisakymuose vis dažniau kartojama nuostata, kad pirkimas turi „palikti“ technologiją, darbo vietas ir viso gyvavimo ciklo kompetencijas. Dėl to šio konkurso baigtis bus svarbi ne tik kariuomenės poreikiams, bet ir kaip signalas, kokiu keliu Lenkija eis formuodama ilgalaikę sraigtasparnių pramonės strategiją.

  • Lenkijos gynybos ministras įvardijo tris kariuomenės prioritetus: dronai, nuotolinis smūgis ir DI

    Lenkijos gynybos ministras, vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė tris pagrindines kryptis, į kurias artimiausiu metu turėtų koncentruotis Lenkijos kariuomenė. Jo teigimu, didžiausias prioritetas tenka dronams ir antidronų sistemoms, taip pat pigiems, bet tiksliems tolimojo nuotolio smūgio sprendimams bei DI.

    Apie tai jis kalbėjo Sopote vykusiame Europos naujųjų idėjų forume, akcentuodamas saugumo situaciją regione ir Rusijos tęsiamus išpuolius prieš Ukrainą. Ministras pabrėžė, kad parama Kyjivui išlieka Lenkijos interesas, nes karo pamokos tiesiogiai formuoja viso regiono gynybos planavimą.

    „Dalį turimos įrangos perduodame Ukrainai kaip paramą, ir tai darome ir dėl savo interesų. Toliau remsime Ukrainą, bus ir kitų paramos siuntų“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, dronai ir antidronų priemonės tapo būtinybe, nes šiuolaikiniame kare bepilotės platformos naudojamos žvalgybai, taikinių nustatymui ir smūgiams, o kartu didėja poreikis apsaugoti infrastruktūrą bei kariuomenės vienetus. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net palyginti nebrangūs dronai gali sukelti reikšmingų nuostolių, todėl atsakas turi būti masinis ir daugiasluoksnis.

    Antrasis įvardytas prioritetas – mažos kainos, bet didelio tikslumo tolimojo nuotolio smūgio pajėgumai. Tokie sprendimai leidžia atgrasyti ir veikti didesniais atstumais ne tik remiantis brangia technika, bet ir plečiant priemonių spektrą, kurios gali būti greičiau pagaminamos bei papildomos.

    Trečioji kryptis – DI, kuris, ministro vertinimu, tampa svarbus tiek mūšio lauko valdymui, tiek kariuomenės resursų planavimui. DI pritaikymas gynyboje dažniausiai siejamas su greitesne duomenų analize, žvalgybinės informacijos apdorojimu, situacijos vertinimu realiu laiku ir efektyvesniu logistikos organizavimu, tačiau tam būtini aiškūs saugumo standartai ir patikimos duomenų apsaugos priemonės.

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat pranešė šią savaitę nurodęs atlikti vadinamąją mažą strateginę peržiūrą, kurios tikslas – gauti tiesioginį kariuomenės ir vadų įvertinimą, ko labiausiai trūksta dabar. Ministro teigimu, civilinė valdžios priežiūra turi užtikrinti, kad poreikiai būtų suformuluoti aiškiai, o politinė atsakomybė už įsigijimų įgyvendinimą būtų prisiimta atvirai.

    Kalbėdamas apie technologijas, ministras akcentavo ir vadinamąjį dvejopos paskirties principą, kai sprendimai tinka tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Kaip pavyzdžius jis minėjo dronus, 3D spausdinimą ir DI, o tokios technologijos, pasak jo, šiuo metu turi palankiausias sąlygas sparčiai plėtrai.

    Ministras ragino investuoti į pasirengimą ir gamybinius pajėgumus, ypač rytiniuose Lenkijos regionuose, pabrėždamas, kad saugumo situacija skatina greitesnius sprendimus. Jo teigimu, šalyje nėra „blogos vietos investuoti“, o Lenkijos saugumas, pasak ministro, yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės stiprinimu ir modernizavimu.

  • Lenkijos kariuomenės ginkluotė perkama skolon: NIK vėl įspėja dėl plano, kaip bus grąžintos paskolos

    Lenkija spartina kariuomenės modernizaciją ir ginkluotę vis dažniau perka skolintomis lėšomis, tačiau valstybė iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus grąžinami įsipareigojimai. Apie tai dar kartą perspėjo Aukščiausioji audito institucija NIK, vertinanti Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo finansavimą.

    NIK pažymi, kad per fondą finansuojama reikšminga gynybos išlaidų dalis, o kartu auga atidėtų mokėjimų sąskaita ateičiai. Skola ir jos aptarnavimo kaštai ateinančiais metais gali mažinti lėšas ne tik naujiems pirkimams, bet ir jau įsigytos technikos bei pajėgumų išlaikymui.

    Atidėta sąskaita ateities biudžetams

    Auditorių vertinimu, problema yra ne vien pirkimų tempas, o tai, kad didelė išlaidų dalis perkeliama į ateitį per skolinimąsi. Toks mechanizmas leidžia greičiau pasirašyti didelius kontraktus, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda poreikis rasti lėšų ir skolai grąžinti, ir palūkanoms sumokėti.

    „Realaus įsipareigojimų grąžinimo plano nebuvimas yra esminis, iki šiol neišspręstas fondo trūkumas“, – teigė NIK.

    NIK perspėja, kad skolomis finansuojami šiandienos ginkluotės pirkimai ateityje gali virsti biudžetiniu spaudimu, kai gynybai reikės pinigų naujiems projektams, personalui, infrastruktūrai ir technikos parengčiai. Kuo didesnė skola, tuo didesnė rizika, kad vis didesnė gynybos biudžeto dalis keliaus ne pajėgumams, o anksčiau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimui.

    Kas atsakys už grąžinimą?

    Antrasis NIK įvardijamas trukdis yra aiškaus atsakomybės modelio nebuvimas tarp Gynybos ministerijos ir Finansų ministerijos. Auditorių vertinimu, neapsisprendimas, kas ir kokiu būdu dengs fondo įsipareigojimus, yra ne tik techninis apskaitos klausimas, bet ir strateginė rizika gynybos planavimui.

    Jeigu skolos grąžinimo našta ateityje būtų perkelta į valstybės biudžetą, ji konkuruotų su kitomis viešosiomis išlaidomis. Jei įsipareigojimų aptarnavimas liktų fondo lygmenyje, tai galėtų tiesiogiai mažinti fondų galimybes finansuoti tolesnę modernizaciją.

    NIK šią riziką sieja ir su kariuomenės vystymo planavimu, pabrėždama, kad neaiškus skolos aptarnavimo modelis gali kelti grėsmę numatytų pirkimų finansavimui. Platesniame kontekste auditas primena ir sudėtingesnį viešųjų finansų foną, kai didesnis deficitas ir skolos aptarnavimo brangimas riboja valdžios manevro laisvę.

    Valiutos ir palūkanų rizikos

    Naujausioje kontrolėje, be Gynybos ministerijos ir valstybinio plėtros banko, buvo vertinama ir Finansų ministerijos rolė. NIK teigia pasigendanti strategijos, kaip būtų valdoma fondo skola ir lėšos, taip pat kaip būtų mažinamos rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais ir kintamomis palūkanomis.

    Auditorių požiūriu, būtina aiškiai apibrėžti, kas atsakingas už grąžinimą, ir įvertinti, kaip skolos aptarnavimas paveiks ateities gynybos biudžetus. NIK ragina Ministrą Pirmininką skubiai koordinuoti sprendimą, kad įsipareigojimų grąžinimo schema nepakenktų tolesnei kariuomenės modernizacijai.

    Kartu išlieka ribotas viešumas: dalis duomenų apie fondo įsipareigojimų mastą nėra skelbiama, nes pažymėta riboto naudojimo žyma. Tai apsunkina platesnę diskusiją apie ilgalaikę skolos kainą ir jos įtaką gynybos finansavimui.

  • Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkijos kariuomenės tankų kuopa su Leopard 2A5 atvyko į Latviją dalyvauti NATO sąjungininkų pratybose „OAKFIRE“, kurios planuojamos iki 2026 metų spalio 16 dienos. Pratybos vyksta kanadiečių vadovaujamos NATO daugianacionalinės brigados sudėtyje ir sutelkia kelias valstybes, treniruojantis vienoje operacinėje erdvėje.

    Manevruose lenkų pajėgos dirba kartu su Kanados, Ispanijos, Italijos ir Danijos kariais, o pagrindinis dėmesys skiriamas koordinacijai ir tarpusavio suderinamumui. Praktikoje tai reiškia bendrų procedūrų „suklijavimą“ nuo ugnies užduočių iki puolimo veiksmų ir sąveikos su kitais vienetais.

    Kas yra „OAKFIRE“ pratybos

    Pratybų scenarijai orientuoti į šiuolaikinio mūšio daugiadomenę logiką, kai sausumos veiksmai glaudžiai siejami su oro parama, žvalgyba ir ryšiais. NATO rytiniame flange toks mokymas laikomas būtinu, nes realiomis krizėmis sprendimus tektų priimti greitai, veikti mišriose tarptautinėse grupėse.

    Lenkijos kontingento branduolį sudaro 11-osios Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizijos kariai, o kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas Robertas Markievičius. Lenkijai tai dar viena proga praktiškai pasitikrinti, kaip tankų daliniai integruojami į NATO vadovavimo grandinę Baltijos regione.

    Ką gali Leopard 2A5

    Leopard 2A5 Lenkija įsigijo iš Vokietijos pagal 2013 metais pasirašytą susitarimą. Pagal jį Lenkija gavo 105 šios versijos tankus ir 14 senesnių Leopard 2A4, o sandorio vertė siekė apie 180 milijonų eurų; pristatymai buvo užbaigti 2015 metais.

    Leopard 2A5 kovinė masė siekia apie 59,5–60 tonų, įgula sudaryta iš keturių karių. Ginkluotės pagrindas yra 120 milimetrų Rheinmetall Rh-120 L/44 lygiavamzdis pabūklas, o 1 500 arklio galių MTU variklis leidžia pasiekti iki maždaug 68–70 kilometrų per valandą greitį.

    Ši versija buvo ryškus žingsnis pirmyn, palyginti su Leopard 2A4, nes bokštas sustiprintas papildomais pleišto formos šarvų moduliais, padidinusiais atsparumą skirtingų tipų sviediniams. Taip pat įdiegti elektriniai bokšto pavaros sprendimai ir atnaujinta optoelektronika, leidžianti efektyviau veikti režimu medžiotojas–žudikas.

    Karo Ukrainoje pamokos keičia prioritetus

    Vis dėlto karo Ukrainoje patirtis parodė, kad net modernūs tankai tampa pažeidžiami, kai mūšio lauke masiškai naudojami dronai ir klaidžiojanti amunicija. Dėl to NATO šalyse vis dažniau akcentuojama aktyvios apsaugos sistemų, geresnės viršutinės projekcijos apsaugos ir situacinio suvokimo priemonių svarba.

    Šiame kontekste vis dažniau minimas siekis artėti prie Leopard 2A8 standarto, kuris komplektuojamas su aktyvios apsaugos sistema „Trophy“, modernizuota elektronika ir sustiprintu šarvavimu. Nors pilna 2A5 pertvarka į 2A8 nėra paprastas procesas, modernizavimo kryptis vertinama kaip kritiškai svarbi, norint išlaikyti tankų kovinę vertę NATO rytiniame flange.

  • Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Pokytis po daugiau nei trijų dešimtmečių

    Lenkijos kariuomenė pristatė naują lauko uniformą, kuri turi pakeisti daugiau nei 33 metus naudotą modelį, siejamą su kamufliažu „Pantera“. Nauja apranga ir maskuotės raštas viešai pademonstruoti Čechanove, dalyvaujant aukščiausiems Lenkijos gynybos sistemos pareigūnams ir kariuomenės vadovybei.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad sprendimas keisti uniformą susijęs ne tik su estetika. Esminis tikslas – geriau pritaikyti aprangą šiuolaikinėms tarnybos sąlygoms, kintančiai kovos aplinkai ir naujausioms individualios ekipuotės tendencijoms.

    „Praėjo 33 metai nuo dabar naudojamo lauko uniformos rašto įvedimo. Atėjo laikas pokyčiams“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Naujas kamufliažas ir didesnis efektyvumas

    Naujasis maskuotės raštas pavadintas „K-03 Ryś“. Jis sukurtas taip, kad geriau skaidytų kario siluetą ir būtų veiksmingas skirtingose aplinkose – nuo miško iki urbanizuotų teritorijų.

    Teigiama, kad raštą sudaro penkios spalvos, parinktos pagal Lenkijos kraštovaizdyje dažniausiai sutinkamus atspalvius. Pristatymo metu akcentuota, kad kuriant raštą vertintas jo matomumas ir esant stebėjimui termovizoriais.

    Pagal pristatytą informaciją, naujojo kamufliažo efektyvumas turėtų būti maždaug 30 proc. didesnis nei iki šiol naudotos „Pantera“ maskuotės. Taip pat skelbta, kad jis panašiu skirtumu turėtų lenkti ir plačiai paplitusį „MultiCam“ tipo raštą.

    Uniformos konstrukcija, medžiagos ir apsauga

    Kartu su raštu atnaujintas ir pats uniformos kirpimas: švarkas ir kelnės suprojektuoti taip, kad geriau priglustų, nevaržytų judesių ir leistų patogiau pasiekti su savimi nešiojamą įrangą. Numatyta daugiau reguliavimo sprendimų, įskaitant lipdukus, o kišenės išdėstytos funkcionaliau.

    Atskiras dėmesys skirtas moterims kariams: pateikiami sprendimai, padedantys geriau pritaikyti švarko priekinę dalį, o kelnėms numatytas aukštesnis liemuo ir anatomiškesnis kirpimas. Skelbiama, kad komplektą bus galima individualizuoti pagal poreikius.

    Dideli pokyčiai numatomi ir audinyje: nurodoma, kad medžiaga tapo atsparesnė plyšimui maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus didesnis. Taip pat teigiama, kad audinys geriau praleidžia orą, todėl turėtų didėti komfortas ilgesnių pratybų ar tarnybos metu.

    Pristatant uniformą pabrėžta ir intelektinės nuosavybės klausimo svarba: naujasis kamufliažo raštas registruotas ir saugomas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Tai turi sumažinti nelegalios kopijavimo riziką ir aiškiau kontroliuoti tiekimą.

    Naujoji uniforma buvo demonstruojama kartu su kitu individualios ekipuotės atnaujinimu: pristatyti šarviniai liemenės sprendimai, taip pat pademonstruota ginkluotė ir priedai, naudojami šiuolaikinėje pėstininkų ekipuotėje. Lenkija šiuos pokyčius sieja su platesne karių individualios įrangos modernizacija.

    Skelbiama, kad vieno komplekto kaina siekia apie 230 eurų. Šiemet nauja uniforma turėtų pasiekti apie 7 500 karių, o pilnas perėjimas prie atnaujintos aprangos planuojamas iki 2028 metų pabaigos, numatant reikšmingą ilgalaikį finansavimą.

    Iki šiol naudota uniforma kilo iš 1993 metais sukurto modelio, pirmiausia sieto su specialiosiomis pajėgomis, o vėliau pritaikyto ir platesniam kariuomenės naudojimui. Per dešimtmečius ji keista ir tobulinta, tačiau „Pantera“ raštas išliko labiausiai atpažįstama jos dalis.

  • Lenkijos kariuomenė atsisako 30 metų Panteros: 2026 metais naujiems mundurams skirs apie 230 mln. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija pristatė naujo pavyzdžio uniformas, kurios artimiausiu metu turėtų pasiekti karius ir palaipsniui pakeisti daugiau nei tris dešimtmečius naudotą kamufliažą „Pantera“. Varšuva teigia, kad naujasis komplektas bus patogesnis, atsparesnis ir geriau maskuos skirtingomis sąlygomis.

    Apie pokyčius pranešta per pristatymą Cechanuve, kuriame dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, sprendimas dėl naujo rašto ir medžiagų siejamas su karių saugumu, tarnybos komfortu ir šiuolaikinio mūšio lauko realijomis.

    Kas keičiasi uniformose?

    Lenkijos kariuomenės atstovai nurodo, kad naujasis kamufliažas, remiantis bandymais, turėtų užtikrinti geresnį maskavimą dieną ir naktį. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: uniformos siūlomos atskirai pritaikytos vyrams ir moterims, o konstrukciniai sprendimai orientuoti į judėjimo laisvę ir ilgalaikį dėvėjimą.

    Skelbiama, kad audinys yra tvirtesnis už iki šiol naudotą: atsparumas plėšimui esą didesnis maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus. Be to, turėtų ilgiau išlikti kamufliažo spalvos, o pati medžiaga būti elastingesnė, kad geriau tarnautų įvairiose klimato ir lauko sąlygose.

    Nurodoma, kad naujos uniformos raštas yra užpatentuotas ir teisiškai apsaugotas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Ministerija taip pat pabrėžia, jog projektavimas vyko šalies viduje, o gamyba turėtų būti vykdoma 100 proc. Lenkijoje.

    Kiek kainuos ir kada kariai gaus?

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas teigė, kad vieno naujo uniformos komplekto kaina siekia apie 233 eurus. Planuojama, kad dar 2026 metais pirmieji pristatymai apims maždaug 7 500 komplektų, o diegimas bus tęsiamas etapais.

    Didžiausias finansinis šuolis numatomas 2026 metais, kai uniformoms ir aprūpinimui ketinama skirti ne mažiau kaip 230 mln. eurų. Tai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie didelio masto perėjimą prie naujos aprangos standarto.

    Diegimo pradžia siejama su aukščiausio parengties lygio vienetais, o vėliau uniformos turėtų pasiekti ir kitus dalinius, įskaitant specialiąsias pajėgas. Tokia seka leidžia greičiau aprūpinti tuos karius, kurie dažniau dirba sudėtingiausiose sąlygose ir kuriems maskavimas bei patvarumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl kamufliažas vėl tapo prioritetu?

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła pabrėžė, kad kamufliažo raida visada buvo lenktynės tarp stebėjimo ir taikinių aptikimo priemonių bei būdų nuo jų pasislėpti. Pastaraisiais metais, jo teigimu, situaciją kardinaliai pakeitė tai, kad mūšio laukas tapo kur kas „skaidresnis“.

    Šiuolaikinėse operacijose plačiai naudojami dronai, termovizoriai ir pažangūs jutikliai, o duomenų apdorojimas vis dažniau remiasi DI. Tai didina aptikimo ir identifikavimo greitį, todėl net ir aprangos detalės, audinių atspalviai ar raštų kontrastai gali turėti apčiuopiamą reikšmę karių išlikimui.

    „Tai geriausias momentas, kai galėjome nuspręsti diegti naujos kartos, daugiaaplinkį kamufliažą, kuris leis iš esmės pagerinti mūsų karių saugumą“, – sakė Wiesławas Kukuła.

    Lenkijos sprendimas rodo platesnę regiono tendenciją: didėjant konvencinių grėsmių rizikai ir sparčiai modernėjant stebėjimo technologijoms, karių individuali apsauga ir maskavimas tampa ne mažiau svarbūs nei sunkioji ginkluotė. Uniforma šiuo atveju traktuojama kaip sistemos dalis, prisidedanti prie mobilumo, ištvermės ir išgyvenamumo.

  • WOT šventės dieną Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras padėkojo terytorialsams už tarnybą

    Lenkijoje minint Teritorinės gynybos pajėgų (WOT) šventę šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai padėkojo kariams už tarnybą, pasirengimą ir atsakomybę už valstybės saugumą. Šventė kasmet siejama su 1939 metais prasidėjusiu Lenkijos pogrindžio valstybės kūrimu.

    Prezidentas pabrėžė, kad WOT kariai yra arti žmonių ir pasirengę veikti ten, kur jų labiausiai reikia. Tai atspindi ir formuotės moto visada pasirengę, visada šalia.

    „Jūs visada pasirengę ir visada arti ten, kur jūsų reikia Lenkijai ir lenkams. Ačiū už tarnybą Tėvynei“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat akcentavo WOT vaidmenį krizėse ir kasdienėje valstybės gynyboje. Pasak jo, terytorialsai prisideda ir prie NATO rytinio flango saugumo, o taikos metu dažnai įsitraukia į pagalbą stichijų ar kitų ekstremalių situacijų metu.

    „Jūs esate ten, kur to reikalauja valstybės saugumas ir kur jūsų reikia lenkams“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos kariuomenės generalinis štabas sveikinime kariams palinkėjo saugios tarnybos ir ištvermės, dėkodamas už užduotis pasienyje, paramą per krizes ir pagalbą vietos bendruomenėms. Pabrėžta, kad kasdienė parengtis ir profesionalumas tiesiogiai stiprina šalies atsparumą.

    Kodėl WOT šventė minima rugsėjo 27 dieną?

    WOT šventės data pasirinkta kaip simbolinė nuoroda į Lenkijos pogrindžio valstybės ištakas, kurios prasidėjo 1939 metų rugsėjo 27 dieną Varšuvoje. Tą dieną įkurta Służba Zwycięstwu Polski laikoma vėlesnių pogrindinių struktūrų pradžia, o tradicinė sąsaja siejama ir su Armija Krajowa paveldu.

    Ši istorinė linija pabrėžiama ir formuotės simbolikoje, kurioje naudojami Lenkijos pasipriešinimo ženklai. Taip WOT save pristato kaip modernią, bet tradicijomis paremtą visuomenės gynybos grandį.

    Kas yra WOT ir kaip jie veikia?

    Dabartinė WOT koncepcija Lenkijoje patvirtinta 2016 metais, o 2017 metų sausio 1 dieną pajėgos įkurtos kaip atskira ginkluotųjų pajėgų rūšis. Tai penktoji Lenkijos ginkluotųjų pajėgų šaka šalia sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų.

    Į WOT gali stoti tiek savanoriai be ankstesnio karinio pasirengimo, tiek rezervistai, o jų užduotys apima teritorinę gynybą ir paramą vietos bendruomenėms taikos metu. Karo atveju jie veikia kartu su reguliariosiomis pajėgomis, stiprindami gynybą regionuose.

  • Kaczyńskis ragina stiprinti Lenkijos gynybą: šimtai tūkstančių rezervistų ir branduolinis atgrasymas

    Lenkijos opozicinės partijos PiS lyderis Jarosławas Kaczyńskis saugumo konferencijoje Stalovoje Volioje pareiškė, kad šaliai reikia šimtų tūkstančių kovai parengtų rezervistų. Jo teigimu, gynybinė parengtis turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visą visuomenę.

    Politikas akcentavo atgrasymo svarbą, tačiau pridūrė, kad vien jo nepakanka, jei agresorius vis tiek ryžtųsi puolimui. Jis pabrėžė, kad gebėjimas gintis yra esminė prielaida, jog sąjungininkai realiai prisidėtų krizės atveju.

    „Tik tie, kurie ginasi, gali realiai tikėtis sąjungininkų paramos“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    Kaczyńskis kritikavo dabartinį ginkluotųjų pajėgų plėtros tempą ir teigė, kad ankstesnis kariuomenės didinimo planas esą buvo pristabdytas ir vykdomas fragmentiškai. Jo manymu, prioritetas turėtų būti geriau suderinti ginkluotės įsigijimus su realiu karių skaičiumi ir parengimu.

    Kalbėdamas apie karo Ukrainoje pamokas, PiS lyderis išskyrė bepilotes sistemas ir dronų programas kaip vieną svarbiausių krypčių. Jis pripažino, kad platesnė modernizacija reikalaus reikšmingų finansinių išteklių, o sprendimai turėtų būti ilgalaikiai.

    Rezervistai ir branduolinis atgrasymas

    Viena ryškiausių Kaczyńskio pasisakymo dalių buvo susijusi su branduoliniu atgrasymu. Jis kalbėjo apie idėją, kad Lenkija turėtų turėti galimybę naudotis branduoliniais pajėgumais, ir teigė, kad tai didintų atgrasymo efektą regione.

    „Kelias iki to nėra trumpas, bet jis nėra uždarytas“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.

    PiS lyderis teigė, kad stipri kariuomenė neįmanoma be didelio parengtų rezervų skaičiaus. Jo vertinimu, dabartinis rezervistų parengimas nėra pakankamas, todėl būtina didinti apmokytų žmonių bazę, kurią prireikus būtų galima greitai mobilizuoti.

    Civilinė gynyba ir pramonė

    Kaczyńskis taip pat akcentavo civilinės gynybos klausimus, tarp jų priedangų ir slėptuvių plėtrą bei pasirengimą krizėms. Jis minėjo poreikį planuoti sveikatos apsaugos sistemos, ugniagesių ir gelbėjimo tarnybų darbą karo ar plataus masto ekstremalios situacijos atveju.

    Kitas jo išskirtas prioritetas – nacionalinis gynybos pramonės stiprinimas, įskaitant dronų gamybą. Kaczyńskis pabrėžė, kad per trumpą laiką šalis nepajėgs pati pasigaminti visos reikalingos ginkluotės, todėl reikės derinti pirkimus iš užsienio su vietine gamyba.

    Kalbėdamas apie sąjungininkus, jis rėmė NATO vaidmens išlaikymą ir teigė, kad Europos valstybėms būtina didinti karines pastangas. Vis dėlto, jo vertinimu, be Jungtinių Valstijų karinio svorio Europa greitai nesukurtų tokio paties atgrasymo mechanizmo.

    „Ši sistema turi būti stiprinama dėl milžiniškos Jungtinių Valstijų karinės galios ir dėl to, kad Rusija į ją rimtai atsižvelgia“, – sakė Jarosławas Kaczyńskis.