CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Gyventojai sunerimo dėl Shahed virš Rytų Lenkijos: generolas atskleidė, kas iš tiesų skraidė

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė matę neįprastai daug karinės aviacijos ir dronų skrydžių. Dalis stebėtojų teigė, kad kai kurie bepiločiai iš išvaizdos priminė Irano „Shahed“ ar Rusijos „Geran“ tipo aparatus, plačiai naudotus kare Ukrainoje.

    Į situaciją reagavo Lenkijos kariuomenės atstovai, pabrėžę, kad regione vyksta suplanuotos oro gynybos pratybos. Pratybose dalyvauja Oro pajėgų ir Sausumos pajėgų padaliniai, o veikla buvo numatyta iki gegužės 20 dienos.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła patikslino, kad gyventojų pastebėti dronai nėra priešiškos kilmės. Pasak jo, tai nauji Lenkijos sukurti sprendimai, kurie šiuo metu naudojami bandymuose ir mokymuose.

    Kas yra PLArgonia?

    Viešojoje erdvėje šie bepiločiai siejami su projektu PLArgonia, kuris dėl panašios aerodinaminės schemos kartais vadinamas lenkišku „Shahed“. Projektą vysto karinei aviacijai artimos mokslinių tyrimų ir technologijų institucijos, o sistema pirmą kartą plačiau pristatyta 2025 metais parodoje Kielcuose.

    Skelbiama, kad PLArgonia numatyta dviem pagrindiniams vaidmenims: kaip amunicija krūpinti tiksliniam smūgiui ir kaip treniruočių taikinys, imituojantis priešo dronus. Toks dvigubas pritaikymas leidžia vienu metu stiprinti ir smogiamąsias, ir oro gynybos rengimo galimybes.

    Parametrai ir skirtumai nuo „Shahed“

    Remiantis viešai aptariamais duomenimis, PLArgonia korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis – apie 2,3 metro, o startinė masė – apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo dronai paprastai yra didesni ir sunkesni, todėl jų skrydžio profilis bei keliamoji galia skiriasi.

    Nurodoma, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia galėtų gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Variklis turėtų užtikrinti apie 185 kilometrų per valandą kruizinį greitį, o maksimalus nuotolis siejamas su maždaug 900 kilometrų riba, nors realus nuotolis gali mažėti priklausomai nuo apkrovos ir skrydžio sąlygų.

    Pranešimuose taip pat akcentuojama ryšio ir valdymo sprendimų svarba, nes būtent jie gali lemti didesnį taiklumą ir patikimesnį valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių konfliktų tendenciją, kai bepiločiai tampa ne tik pigesne priemone smūgiui, bet ir oro gynybos sistemų testavimo bei mokymo įrankiu.

    Kodėl tokie skrydžiai kelia įtampą?

    Lenkijoje jautrumą bepiločių skrydžiams didina regiono saugumo situacija ir ankstesni atvejai, kai netoli sienų fiksuotos neaiškios kilmės oro erdvės incidentų interpretacijos. Dronai, vizualiai panašūs į „Shahed“, natūraliai kelia klausimų gyventojams, ypač kai jie pasirodo didesniu intensyvumu.

    Todėl kariuomenės paaiškinimai apie vykdomas pratybas ir naudojamus nacionalinius sprendimus tampa svarbūs ne tik saugumo prasme, bet ir siekiant išvengti dezinformacijos. Tokie mokymai, kai imituojami priešo naudojami profiliai, leidžia geriau parengti oro gynybos pajėgas realistiškoms grėsmėms.

    „Tai yra mūsų, lenkiški sprendimai, naudojami bandymuose ir pratybose, o ne priešiški dronai“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 jau pakeliui: kada naikintuvai bus iškilmingai sutikti Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmieji penktosios kartos naikintuvai F-35 artimiausiu metu turėtų atskristi į šalį. Pasak vicepremjero ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, iškilmingas naujų orlaivių sutikimas Lasko aviacijos bazėje planuojamas birželio pirmoje pusėje.

    Nors konkreti atskridimo data neįvardijama, ministras teigė, kad lėktuvai turėtų pasirodyti per artimiausias dienas, vėliausiai per maždaug dvi savaites. Tai reikšmingas etapas programoje, kuri Lenkijos karines oro pajėgas perorientuoja į NATO standartu grįstą penktosios kartos aviaciją.

    Kontraktas ir pristatymų grafikas

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus. Sutarties vertė, pasirašyta 2020 metais, siekė apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal tuo laikotarpiu buvusį vidutinį kursą.

    Lenkijos kariuomenės pateikiamu grafiku, visi užsakyti orlaiviai turėtų būti pristatyti iki 2029 metų. Pirmojo lėktuvo gamyba, kaip skelbta, buvo užbaigta 2024 metų lapkritį, o pristatymai etapais turi didinti realų kovinį pajėgumą, kai augs apmokytų įgulų ir technikų skaičius.

    Kur buvo lėktuvai ir kam ruošiamos bazės

    Lenkijos karinių oro pajėgų atstovai pabrėžia, kad dalis F-35 jau yra pažymėti nacionaliniais ženklais ir formaliai priklauso Lenkijai, tačiau iki šiol buvo dislokuoti JAV. Ten, Ebbing bazėje Arkanzase, daugiau nei metus vyksta pilotų ir techninio personalo mokymai, kurie būtini prieš pradedant pilnavertį eksploatavimą Europoje.

    Lasko 32-oji taktinės aviacijos bazė, kurioje nuo 2008 metų tarnauja F-16, yra viena pagrindinių vietų naujiesiems F-35. Vėlesniame etape naikintuvai planuojami ir Švidvino 21-ajai taktinės aviacijos bazei, kuri anksčiau buvo siejama su sovietinės kilmės Su-22 eksploatavimu.

    Kodėl F-35 svarbūs regionui

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO daugiafunkcių naikintuvų, ypač dėl pažangių jutiklių, informacijos apdorojimo ir sąveikos su kitais aljanso pajėgumais. Europoje šiuos orlaivius įsigyja ar jau eksploatuoja Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija, Danija ir Čekija.

    Lenkijos atveju tai reiškia ne tik naują platformą, bet ir didesnius reikalavimus infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, logistinei grandinei bei personalo rengimui. Todėl bazės modernizuojamos iš anksto, o pirmieji atskridimai vertinami kaip praktinis perėjimo į naują etapą startas.

    „Iškilmingas F-35 sutikimas Lasko bazėje numatytas birželio pirmoje pusėje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.

  • Lenkiški tankai su DI: kariuomenė pristatė BMS Legion sistemą, kuri keičia mūšio lauko valdymą

    Lenkijos gynybos institucijos plečia vietines skaitmenines galimybes ir į kariuomenės techniką diegia sprendimus su dirbtiniu intelektu. Pastaruoju metu pristatyta BMS Legion sistema skirta realiuoju laiku sujungti informaciją apie savas pajėgas, priešą, reljefą ir užduotis į vieną operacinį vaizdą.

    BMS yra mūšio lauko valdymo sistema, kuri padeda vadams greičiau orientuotis situacijoje ir priimti sprendimus, panašiai kaip navigacija automobilyje. Lenkijos kibernetinės gynybos pajėgų struktūros teigia, kad sprendimas kuriamas taip, jog būtų nepriklausomas nuo vieno tiekėjo, licencijų ir brangių palaikymo sutarčių.

    Skaitmeninis reljefo modelis

    Vienas ryškiausių projekto elementų yra vadinamasis skaitmeninis vietovės dvynys, kuriamas kartu su mokslo partneriais. Pirmame etape daug dėmesio skiriama miškingoms teritorijoms, tačiau tikslas yra palaipsniui aprėpti ir urbanizuotas zonas, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose tampa vis svarbesnės.

    Sistema gali parinkti maršrutus per sudėtingą vietovę atsižvelgdama į skirtingų platformų galimybes, pavyzdžiui, tankų, ratinių šarvuočių ar sunkvežimių pravažumą. Tokie skaičiavimai turi būti atliekami greitai, kad vairuotojas ar vadas rekomendacijas gautų per kelias sekundes.

    Papildomai numatomas duomenų atnaujinimas pasitelkiant bepiločius orlaivius ir sensorius, pavyzdžiui, lidarus, kurie leidžia greitai sukurti trimatį aplinkos vaizdą. Tokia logika atitinka pastarųjų metų karo patirtis, kai žvalgyba ir nuolatinis situacijos atnaujinimas tapo kritiškai svarbūs.

    DI sprendimų palaikymui

    Į BMS Legion integruotas DI modulis, skirtas vaizdų atpažinimui ir kalbos pavertimui tekstu triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, šarvuotoje technikoje ar mūšio lauke. Tokios funkcijos svarbios ne tik patogumui, bet ir ryšio efektyvumui, nes tekstiniai pranešimai reikalauja mažesnio duomenų srauto ir gali būti perskaitomi vėliau.

    Teigiama, kad algoritmai treniruojami atpažinti kovines platformas sudėtingomis sąlygomis, kai matomumą riboja dūmai, rūkas ar greitas judėjimas. Praktikoje tai reiškia, kad sistema gali padėti greičiau suformuoti patikimesnį vaizdą apie situaciją, o klaidų tikimybę mažina žmogaus sprendimų kontrolė.

    Dar viena kryptis yra greitas galimų veiksmų scenarijų įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas vadui. Tokie sprendimai dažniausiai įvardijami kaip sprendimų palaikymas, kai galutinė atsakomybė ir sprendimas lieka žmogui, o sistema padeda sutrumpinti analizės laiką.

    Veikimas be nuolatinio ryšio

    Kuriant BMS Legion akcentuojamas atsparumas ryšio trikdžiams, nes moderniuose konfliktuose ryšio kanalai dažnai slopinami, o radijo spinduliuotė gali išduoti poziciją. Todėl sistema projektuojama taip, kad veiktų decentralizuotai ir galėtų keistis duomenimis tarp atskirų darbo vietų be nuolatinio ryšio su centriniu serveriu.

    Taip pat numatoma galimybė sumažinti ryšio emisiją arba laikinai jos atsisakyti, siekiant išlaikyti radijo tylą. Tokia architektūra atitinka NATO šalių siekį didinti kovinių sistemų atsparumą elektroninės kovos priemonėms.

    Praktiniu lygmeniu BMS Legion vartotojas viename ekrane mato taktinę situaciją, savų pajėgų pozicijas, užduotis, maršrutus ir gali gauti įspėjimus ar aliarmus. Sistema taip pat palaiko šifruotą taktinį susirašinėjimą ir duomenų perdavimą tarp platformų.

    Lenkijos kariuomenė skelbia, kad BMS Legion jau diegiamas dalyje sausumos platformų, įskaitant K2 šeimos tankus, o ateityje svarstoma plėtra į kitas kovines mašinas. Šalia taktinio valdymo akcentuojamas ir logistikos vaizdas, kai realiuoju laiku stebimi resursai, pavyzdžiui, amunicijos ar degalų likučiai, kad vadas galėtų laiku planuoti papildymą.

    Projektas pristatomas kaip pastanga stiprinti technologinę nepriklausomybę, kai sprendimo kontrolė ir išeities kodas lieka valstybės institucijų rankose. Toks modelis tampa vis aktualesnis Europoje, kur gynybos modernizavimas vis dažniau siejamas ne tik su ginkluote, bet ir su programine įranga, duomenimis bei DI kompetencijomis.

  • Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkijos kariuomenė pranešė per pratybas Baltijos jūros regione atlikusi rekordinį šūvį iš raketinės artilerijos sistemos „Homar-K“. Pasak Varšuvos, taikinys buvo pasiektas beveik iš 80 kilometrų atstumo, o tai laikoma toliausiu šios sistemos panaudojimu Lenkijos ginkluotosiose pajėgose.

    Šaudymas vyko sąjungininkų pratybų Baltic Shield metu, kuriose kartu treniravosi Lenkijos kariuomenė ir Danijos karališkosios ginkluotosios pajėgos. Pratybų tikslas buvo patikrinti sąveiką, ryšio ir ugnies valdymo grandines bei bendrą Baltijos regiono gynybos planavimą.

    „Tai ne tik techninis rekordas, bet ir aiškus signalas apie mūsų atgrasymo pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pratybų kontekste taip pat akcentuojamas skirtingų raketinių sistemų suderinamumas. Iš Bornholmo rajono vyko intensyvūs šaudymai, kuriuose minima ir M142 „HIMARS“, o Danijos pusėje – „PULS“, pabrėžiant, kad šiuolaikinėje gynyboje svarbiausia ne vien atskiri ginklai, o bendra ugnies ir žvalgybos architektūra.

    „Homar-K“ yra Lenkijoje diegiama sistema, sukurta remiantis Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ platforma ir integruota į lenkišką sunkvežimio važiuoklę „Jelcz“. Sistema gali gabenti du amunicijos konteinerius ir šaudyti skirtingų tipų valdomomis raketomis, priklausomai nuo užduoties ir reikiamo nuotolio.

    Skelbiama, kad vienas dažniausiai minimas užtaisas – 239 milimetrų raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia apie 80 kilometrų. Taip pat nurodomos ir didesnio kalibro raketos, galinčios pasiekti kelis šimtus kilometrų, o tai raketinę artileriją paverčia svarbiu greito reagavimo ir atgrasymo įrankiu visoje rytinėje NATO flankoje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina raketinės artilerijos plėtrą, siekdama padidinti ugnies galią ir galimybę smogti didesniais atstumais. Toks pratybų epizodas Baltijos regione vertinamas kaip praktinis testas, rodantis, kaip greitai sistemos gali būti permestos, integruotos į sąjungininkų veiksmus ir panaudotos realistiškame scenarijuje.

  • „Grupa WB“ stiprina partnerystę su Lenkijos raketinėmis ir artilerijos pajėgomis: kas bus kuriama

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Raketinių pajėgų ir artilerijos mokymo centru. Šalys sutaria kurti nuolatinę, operacinę partnerystę, apimančią bendrus mokymus, demonstracinius projektus ir ekspertinę veiklą.

    Susitarimas numato ir analitines bei organizacines užduotis, susijusias su mokymo procesų tobulinimu ir sistemų panaudojimo praktika. Taip pat planuojami adaptaciniai ir infrastruktūriniai darbai, reikalingi parengti bei palaikyti mokymų bazę ir specialistų rengimą.

    Fokusas – mokymai ir technologijos

    Pasak šalių, dokumentas tęsia ankstesnę partnerystę ir sukuria rėmus naujiems bendriems darbams. Akcentuojama, kad tikslas nėra vien teorinis žinių apsikeitimas – siekiama praktinio sprendimų testavimo bei procedūrų, pagal kurias kariuomenė realiai naudoja modernias sistemas, suderinimo.

    „Artileriją laikome svarbiausiu užsakovu, nes per šią partnerystę „Grupa WB“ išaugo labiau, nei tikėtasi“, – sakė bendrovės viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    „Grupa WB“ pabrėžia, kad glaudi sąveika su Raketinių pajėgų ir artilerijos struktūromis ilgą laiką buvo vienas kertinių veiksnių, leidusių vystyti sprendimus ir plėsti produktų portfelį. Tokiose partnerystėse karinių vartotojų grįžtamasis ryšys dažnai tampa pagrindu techniniams patobulinimams ir greitesniam diegimui.

    Topaz, Fonet ir ankstesni sprendimai

    Pranešime kaip bendro vystymo pavyzdžiai minimi „Topaz“ ir „Fonet“ sprendimai, taip pat ankstesni įrankiai, skirti artilerijos ugnies valdymui, tarp jų artilerinis skaičiuotuvas UKART. Ši kryptis laikoma starto tašku, nuo kurio vėliau plėtėsi ir kitos „Grupa WB“ kuriamos sistemos.

    Nors detalės apie konkrečius naujus pirkimus ar terminus neatskleidžiamos, toks formatas paprastai leidžia greičiau suderinti mokymo turinį su realiomis kariuomenės procedūromis. Kartu tai sudaro sąlygas patikrinti, kaip tarpusavyje veikia ryšio, ugnies valdymo ir situacijos suvokimo elementai.

    Beįgulių sistemų plėtra ir Gladius

    „Grupa WB“ taip pat sieja beįgulių sistemų plėtrą su didėjančiais taikinių paieškos ir žvalgybos atstumais, kuriuos lemia augantis šiuolaikinės artilerijos ir raketinių priemonių nuotolis. Tokiose sąlygose ypač svarbios priemonės, leidžiančios stebėti didelius plotus ir greitai perduoti duomenis ugnies priemonėms.

    Kaip glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys įvardijamas paieškos ir smogimo principu kuriamas sprendimas „Gladius“, kurio esmė – integruoti žvalgybą ir smūgį į vieną procesą. Tai atitinka platesnę tendenciją moderniose kariuomenėse, kai siekiama sutrumpinti laiką nuo taikinio aptikimo iki sprendimo priėmimo ir poveikio.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.

  • Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją pristatyta nauja šarvuotosios technikos partija – šarvuotieji techninės pagalbos ir evakuacijos vilkikai M88A2 „Hercules“. Šios mašinos skirtos tiesiogiai aptarnauti M1 „Abrams“ tankus, kurie yra vieni sunkiausių Vakarų kovos platformų.

    Apie pristatymą viešai informavo Lenkijos ginkluotės įsigijimus koordinuojanti Agencja Uzbrojenia ir gynybos viceministras Pawełas Bejda. Kiek tiksliai M88A2 „Hercules“ atvyko šį kartą, nebuvo įvardyta.

    M88A2 „Hercules“ paskirtis

    M88A2 „Hercules“ laikomas specializuota sistema, be kurios modernūs tankų daliniai negali veikti pilnu tempu. Jo užduotis – mūšio lauke ar poligone ištraukti pažeistą techniką, nutempti ją į saugią vietą ir užtikrinti pirminius remonto darbus.

    Tokios paramos poreikis ypač išryškėja kalbant apie M1 „Abrams“, kurių kovinė masė viršija 60 tonų. Tam reikia ne tik galingo variklio, bet ir tvirtos konstrukcijos, leidžiančios vilkti sunkų tanką sudėtingomis sąlygomis.

    Galia ir remonto galimybės

    M88A2 „Hercules“ komplektuojamas dyzeliniu AVDS-1790-8CR varikliu su dviem turbokompresoriais, išvystančiu 1 050 arklio galių. Tokia trauka sukurta tam, kad technika galėtų patikimai dirbti su „Abrams“ klasės tankais ir jų agregatais.

    Šis vilkikas veikia ir kaip mobilios dirbtuvės: įranga pritaikyta lauko sąlygomis atlikti svarbiausius darbus, įskaitant sunkesnių tanko elementų aptarnavimą. Nurodoma, kad strėlė gali kelti iki 35 tonų, todėl teoriškai įmanoma pakelti ir bokštą, jei to reikia remontui.

    Be evakuacijos ir remonto, M88A2 „Hercules“ gali būti pasitelkiamas ir kaip inžinerinės paramos priemonė, pavyzdžiui, įrengiant įtvirtinimus ar padedant vykdyti kitus logistinius darbus. Tai didina vieneto savarankiškumą, ypač kai daliniai veikia toliau nuo stacionarių remonto bazių.

    Kaip tai susiję su „Abrams“ plėtra

    Lenkija sparčiai plečia šarvuotąsias pajėgas, o „Abrams“ tampa vienu pagrindinių tankų tipų. Skelbiama, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 337 „Abrams“ tankai dviejų modifikacijų – M1A1 FEP ir M1A2 SEPv3.

    Didėjant tankų skaičiui, auga ir būtinybė kurti visą palaikymo grandinę: evakuacijos vilkikus, inžinerinę techniką, atsarginių dalių tiekimą, apmokytas remonto komandas ir logistiką. M88A2 „Hercules“ yra viena iš kertinių šios sistemos dalių, nes be jos net ir moderniausi tankai greitai praranda operacinį tempą.

    Lenkijos „Abrams“ ir juos lydinti technika siejama su 18-ąja mechanizuotąja divizija, kurios užduotys orientuotos į rytinių šalies regionų gynybą. Toks pajėgumų stiprinimas taip pat padeda kompensuoti anksčiau perduotos sunkiosios ginkluotės spragas, kai dalis technikos buvo skirta paramai Ukrainai.

    Iki šiol, remiantis viešai skelbta informacija, Lenkija yra pasirašiusi tris sutartis, pagal kurias iš viso numatytas 49 M88A2 „Hercules“ įsigijimas. Tai rodo, kad kartu su tankų pirkimais nuosekliai stiprinama ir praktinė šarvuotųjų pajėgų „užnugario“ infrastruktūra.