CP v2

Tag: Lenkijos kariuomenė

  • Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkija pademonstravo „Homar-K“: rekordinis raketų smūgis iš Baltijos pakrantės

    Lenkijos kariuomenė pranešė per pratybas Baltijos jūros regione atlikusi rekordinį šūvį iš raketinės artilerijos sistemos „Homar-K“. Pasak Varšuvos, taikinys buvo pasiektas beveik iš 80 kilometrų atstumo, o tai laikoma toliausiu šios sistemos panaudojimu Lenkijos ginkluotosiose pajėgose.

    Šaudymas vyko sąjungininkų pratybų Baltic Shield metu, kuriose kartu treniravosi Lenkijos kariuomenė ir Danijos karališkosios ginkluotosios pajėgos. Pratybų tikslas buvo patikrinti sąveiką, ryšio ir ugnies valdymo grandines bei bendrą Baltijos regiono gynybos planavimą.

    „Tai ne tik techninis rekordas, bet ir aiškus signalas apie mūsų atgrasymo pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pratybų kontekste taip pat akcentuojamas skirtingų raketinių sistemų suderinamumas. Iš Bornholmo rajono vyko intensyvūs šaudymai, kuriuose minima ir M142 „HIMARS“, o Danijos pusėje – „PULS“, pabrėžiant, kad šiuolaikinėje gynyboje svarbiausia ne vien atskiri ginklai, o bendra ugnies ir žvalgybos architektūra.

    „Homar-K“ yra Lenkijoje diegiama sistema, sukurta remiantis Pietų Korėjos K239 „Chunmoo“ platforma ir integruota į lenkišką sunkvežimio važiuoklę „Jelcz“. Sistema gali gabenti du amunicijos konteinerius ir šaudyti skirtingų tipų valdomomis raketomis, priklausomai nuo užduoties ir reikiamo nuotolio.

    Skelbiama, kad vienas dažniausiai minimas užtaisas – 239 milimetrų raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia apie 80 kilometrų. Taip pat nurodomos ir didesnio kalibro raketos, galinčios pasiekti kelis šimtus kilometrų, o tai raketinę artileriją paverčia svarbiu greito reagavimo ir atgrasymo įrankiu visoje rytinėje NATO flankoje.

    Lenkija pastaraisiais metais spartina raketinės artilerijos plėtrą, siekdama padidinti ugnies galią ir galimybę smogti didesniais atstumais. Toks pratybų epizodas Baltijos regione vertinamas kaip praktinis testas, rodantis, kaip greitai sistemos gali būti permestos, integruotos į sąjungininkų veiksmus ir panaudotos realistiškame scenarijuje.

  • „Grupa WB“ stiprina partnerystę su Lenkijos raketinėmis ir artilerijos pajėgomis: kas bus kuriama

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Raketinių pajėgų ir artilerijos mokymo centru. Šalys sutaria kurti nuolatinę, operacinę partnerystę, apimančią bendrus mokymus, demonstracinius projektus ir ekspertinę veiklą.

    Susitarimas numato ir analitines bei organizacines užduotis, susijusias su mokymo procesų tobulinimu ir sistemų panaudojimo praktika. Taip pat planuojami adaptaciniai ir infrastruktūriniai darbai, reikalingi parengti bei palaikyti mokymų bazę ir specialistų rengimą.

    Fokusas – mokymai ir technologijos

    Pasak šalių, dokumentas tęsia ankstesnę partnerystę ir sukuria rėmus naujiems bendriems darbams. Akcentuojama, kad tikslas nėra vien teorinis žinių apsikeitimas – siekiama praktinio sprendimų testavimo bei procedūrų, pagal kurias kariuomenė realiai naudoja modernias sistemas, suderinimo.

    „Artileriją laikome svarbiausiu užsakovu, nes per šią partnerystę „Grupa WB“ išaugo labiau, nei tikėtasi“, – sakė bendrovės viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    „Grupa WB“ pabrėžia, kad glaudi sąveika su Raketinių pajėgų ir artilerijos struktūromis ilgą laiką buvo vienas kertinių veiksnių, leidusių vystyti sprendimus ir plėsti produktų portfelį. Tokiose partnerystėse karinių vartotojų grįžtamasis ryšys dažnai tampa pagrindu techniniams patobulinimams ir greitesniam diegimui.

    Topaz, Fonet ir ankstesni sprendimai

    Pranešime kaip bendro vystymo pavyzdžiai minimi „Topaz“ ir „Fonet“ sprendimai, taip pat ankstesni įrankiai, skirti artilerijos ugnies valdymui, tarp jų artilerinis skaičiuotuvas UKART. Ši kryptis laikoma starto tašku, nuo kurio vėliau plėtėsi ir kitos „Grupa WB“ kuriamos sistemos.

    Nors detalės apie konkrečius naujus pirkimus ar terminus neatskleidžiamos, toks formatas paprastai leidžia greičiau suderinti mokymo turinį su realiomis kariuomenės procedūromis. Kartu tai sudaro sąlygas patikrinti, kaip tarpusavyje veikia ryšio, ugnies valdymo ir situacijos suvokimo elementai.

    Beįgulių sistemų plėtra ir Gladius

    „Grupa WB“ taip pat sieja beįgulių sistemų plėtrą su didėjančiais taikinių paieškos ir žvalgybos atstumais, kuriuos lemia augantis šiuolaikinės artilerijos ir raketinių priemonių nuotolis. Tokiose sąlygose ypač svarbios priemonės, leidžiančios stebėti didelius plotus ir greitai perduoti duomenis ugnies priemonėms.

    Kaip glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys įvardijamas paieškos ir smogimo principu kuriamas sprendimas „Gladius“, kurio esmė – integruoti žvalgybą ir smūgį į vieną procesą. Tai atitinka platesnę tendenciją moderniose kariuomenėse, kai siekiama sutrumpinti laiką nuo taikinio aptikimo iki sprendimo priėmimo ir poveikio.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.

  • Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją pristatyta nauja šarvuotosios technikos partija – šarvuotieji techninės pagalbos ir evakuacijos vilkikai M88A2 „Hercules“. Šios mašinos skirtos tiesiogiai aptarnauti M1 „Abrams“ tankus, kurie yra vieni sunkiausių Vakarų kovos platformų.

    Apie pristatymą viešai informavo Lenkijos ginkluotės įsigijimus koordinuojanti Agencja Uzbrojenia ir gynybos viceministras Pawełas Bejda. Kiek tiksliai M88A2 „Hercules“ atvyko šį kartą, nebuvo įvardyta.

    M88A2 „Hercules“ paskirtis

    M88A2 „Hercules“ laikomas specializuota sistema, be kurios modernūs tankų daliniai negali veikti pilnu tempu. Jo užduotis – mūšio lauke ar poligone ištraukti pažeistą techniką, nutempti ją į saugią vietą ir užtikrinti pirminius remonto darbus.

    Tokios paramos poreikis ypač išryškėja kalbant apie M1 „Abrams“, kurių kovinė masė viršija 60 tonų. Tam reikia ne tik galingo variklio, bet ir tvirtos konstrukcijos, leidžiančios vilkti sunkų tanką sudėtingomis sąlygomis.

    Galia ir remonto galimybės

    M88A2 „Hercules“ komplektuojamas dyzeliniu AVDS-1790-8CR varikliu su dviem turbokompresoriais, išvystančiu 1 050 arklio galių. Tokia trauka sukurta tam, kad technika galėtų patikimai dirbti su „Abrams“ klasės tankais ir jų agregatais.

    Šis vilkikas veikia ir kaip mobilios dirbtuvės: įranga pritaikyta lauko sąlygomis atlikti svarbiausius darbus, įskaitant sunkesnių tanko elementų aptarnavimą. Nurodoma, kad strėlė gali kelti iki 35 tonų, todėl teoriškai įmanoma pakelti ir bokštą, jei to reikia remontui.

    Be evakuacijos ir remonto, M88A2 „Hercules“ gali būti pasitelkiamas ir kaip inžinerinės paramos priemonė, pavyzdžiui, įrengiant įtvirtinimus ar padedant vykdyti kitus logistinius darbus. Tai didina vieneto savarankiškumą, ypač kai daliniai veikia toliau nuo stacionarių remonto bazių.

    Kaip tai susiję su „Abrams“ plėtra

    Lenkija sparčiai plečia šarvuotąsias pajėgas, o „Abrams“ tampa vienu pagrindinių tankų tipų. Skelbiama, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 337 „Abrams“ tankai dviejų modifikacijų – M1A1 FEP ir M1A2 SEPv3.

    Didėjant tankų skaičiui, auga ir būtinybė kurti visą palaikymo grandinę: evakuacijos vilkikus, inžinerinę techniką, atsarginių dalių tiekimą, apmokytas remonto komandas ir logistiką. M88A2 „Hercules“ yra viena iš kertinių šios sistemos dalių, nes be jos net ir moderniausi tankai greitai praranda operacinį tempą.

    Lenkijos „Abrams“ ir juos lydinti technika siejama su 18-ąja mechanizuotąja divizija, kurios užduotys orientuotos į rytinių šalies regionų gynybą. Toks pajėgumų stiprinimas taip pat padeda kompensuoti anksčiau perduotos sunkiosios ginkluotės spragas, kai dalis technikos buvo skirta paramai Ukrainai.

    Iki šiol, remiantis viešai skelbta informacija, Lenkija yra pasirašiusi tris sutartis, pagal kurias iš viso numatytas 49 M88A2 „Hercules“ įsigijimas. Tai rodo, kad kartu su tankų pirkimais nuosekliai stiprinama ir praktinė šarvuotųjų pajėgų „užnugario“ infrastruktūra.

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.

  • Nauji tankai Lenkijai ir jų išlaikymo kaina: „Abrams“ sąnaudos per 100 km siekia 1 090 litrų

    Lenkijos kariuomenė sparčiai modernizuoja šarvuotąsias pajėgas ir į rikiuotę įveda naujos kartos tankus, tačiau kartu auga ir kasdienės eksploatacijos kaina. Vienas didžiausių iššūkių yra degalų sąnaudos, kurios intensyviai naudojamai technikai gali būti itin didelės.

    Šiuolaikiniai tankai projektuojami taip, kad galėtų veikti skirtingomis sąlygomis ir naudoti įvairius degalų tipus. Praktikoje tai reiškia, kad logistika tampa lankstesnė, tačiau sunaudojamo kuro kiekis vis tiek išlieka vienu brangiausių veiksnių tiek pratybose, tiek realiose operacijose.

    Tankų flotėje Lenkija remiasi keliais pagrindiniais modeliais: iš JAV tiekiamais „Abrams“, iš Pietų Korėjos įsigyjamais K2 „Black Panther“ ir Vokietijoje gaminamais „Leopard“. Ši įvairovė didina kovinį pajėgumą, bet kartu kelia papildomų reikalavimų tiekimui, remontui ir atsargų planavimui.

    Skaičiai, susiję su degalų sąnaudomis, yra vieni ryškiausių. Viešai nurodoma, kad „Abrams“ vidutiniškai gali sunaudoti apie 1 090 litrų degalų per 100 kilometrų, o „Leopard 2A5“ apie 828 litrus per 100 kilometrų.

    Mažesnes sąnaudas, lyginant su šiais Vakarų modeliais, demonstruoja senesnės konstrukcijos, paremtos dyzeliniais sprendimais. Pavyzdžiui, PT-91, laikomas modernizuota T-72 versija, oficialiai siejamas su maždaug 480 litrų degalų poreikiu 100 kilometrų.

    Apie K2 „Black Panther“ degalų sąnaudas viešų, oficialiai patvirtintų skaičių pateikiama mažiau, todėl palyginimus dažniausiai riboja skirtingi bandymų scenarijai ir sąlygų įvairovė. Realias sąnaudas paprastai labiausiai keičia važiavimo greitis, grunto tipas, oro sąlygos, papildoma įranga ir variklio darbo režimai.

    Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi apie tolesnes „Abrams“ tiekimo fazes, o pirmosios mašinos jau sustiprino dalinius, atsakingus už rytinio NATO sparno gynybą. Ilgalaikis tikslas siejamas su labai dideliu modernių tankų skaičiumi, kuris iki 2030 metų planuose minimas kaip apie 950 vienetų.

    Tokie mastai reiškia, kad degalai tampa ne tik taktiniu, bet ir strateginiu klausimu. Kuo didesnė tankų flotė, tuo svarbiau užtikrinti stabilų tiekimą, degalų rezervus, transportavimo pajėgumus ir aiškų planą, kaip tankai bus naudojami pratybose, kad būtų išlaikytas parengtumas neperžengiant biudžeto ribų.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei pasiekė orbitą: ką keičia SAR žvalgyba 24/7

    Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms pagal programą „MikroSAR“, sėkmingai pasiekė Žemės orbitą po „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ starto iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. Apie tai buvo pranešta tiesioginės transliacijos metu, kurioje matėsi krovinio iškėlimas ir raketos pirmosios pakopos nusileidimas.

    Starto metu „Falcon 9“ į kosmosą kėlė kelias dešimtis įvairių krovinių, o pirmoji pakopa į Žemę grįžo praėjus maždaug kelioms minutėms po pakilimo. „ICEYE“ palydovas į numatytą orbitą buvo iškeltas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo starto.

    Radaras mato per debesis

    Lenkijai perduodami „ICEYE“ palydovai aprūpinti sintetinės apertūros radaru, vadinamu SAR. Ši technologija leidžia gauti Žemės vaizdus tiek dieną, tiek naktį, o mikrobangų spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, dūmus ir rūką, todėl stebėjimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų.

    Karinėje srityje tai reiškia galimybę greičiau aptikti objektus, įvertinti pokyčius vietovėje ir sekti situaciją, kai optinės kameros būtų ribotos. SAR vaizdai paprastai yra nespalvoti, tačiau vertingi dėl nuoseklumo ir gebėjimo fiksuoti paviršiaus pokyčius.

    Lenkija kuria POLSARIS

    Lenkijos gynybos ministerija šią kryptį sieja su karinės radarinių palydovų konstelacijos POLSARIS kūrimu. Konstelacijos tikslas – užtikrinti nuolatinį, operatyvų Žemės stebėjimą, svarbų tiek karinėms operacijoms, tiek platesniam valstybės saugumo ir krizių valdymo poreikiui.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteiks Lenkijos kariuomenei naujus gebėjimus vaizduoti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pasak jo, tai suteikia prieigą prie kritiškai svarbių duomenų situacijose, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant, ir yra reali parama tiek operacinėms pajėgoms, tiek visai valstybės saugumo sistemai.

    Greitesnis ciklas ir vietiniai sprendimai

    Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei į orbitą iškeltas 2025 metų lapkričio 28 dieną, o 2026 metų kovą – dar du. Ketvirtojo palydovo iškėlimas reiškia, kad planuojamas pajėgumų paketas pildomas sparčiau, o konstelacijos duomenų atnaujinimo dažnis gali augti.

    Tame pačiame „Falcon 9“ skrydyje į orbitą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijos palydovas su SAR sprendimais, pritaikytais aukštos raiškos stebėjimui. Varšuvoje įsikūrusi „Eycore“ veikia „new-space“ segmente ir specializuojasi SAR krovinių bei palydovų kūrime, o tai rodo ir vietinės pramonės ambicijas šioje nišoje.

  • Lenkijos kariuomenė užsisakė šimtus tūkstančių prieštankinių minų: ką keičia 790 mln. eurų sutartis

    Didelis užsakymas po ilgų pauzių

    Lenkijos ginkluotės agentūra balandžio pabaigoje pasirašė sutartį su Bydgoščiaus elektromechanikos gamykla Belma dėl minavimo sistemoms skirtų kasetinių prieštankinių minų. Sutarties vertė siekia apie 790 mln. eurų, o pristatymai numatyti 2027–2029 metais.

    Šis pirkimas laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų užsakymų Lenkijos inžinerinės ginkluotės segmente. Karo Ukrainoje patirtis ir NATO rytinio sparno grėsmių vertinimai grąžino minas į planuotojų prioritetų viršų.

    Pagal skelbiamą informaciją, kalbama apie mažiausiai 70 000 minų kasečių, o vienoje kasetėje yra po 5 minas. Tai reikštų, kad bendras kiekis gali viršyti 350 000 kovinių ir mokomųjų MN-123 tipo minų.

    Tokio masto pirkimas sprendžia seną problemą: ilgą laiką Lenkijos kariuomenės sandėliuose minų atsargos buvo menkos, o kasmetiniai užsakymai neatitiko realių gynybos planavimo poreikių.

    MN-123 ir minavimo sistemos: kaip tai veikia

    MN-123 yra prieštankinė mina, kuri suveikia transporto priemonei ant jos užvažiavus. Viešai nurodomi parametrai rodo, kad jos kumuliacinis užtaisas gali pramušti iki 60 milimetrų šarvo, todėl ji pavojinga šiuolaikinei šarvuotai technikai.

    Taip pat numatytas savineutralizacijos mechanizmas, kuris gali būti nustatomas 1–30 dienų laikotarpiui. Tokios funkcijos įprastai siejamos su rizikų mažinimu po kovinių veiksmų ir geresniu minavimo kontrolės suderinimu su šiuolaikinėmis procedūromis.

    Minos skirtos vadinamosioms nuotolinio, arba narzutiniu būdu, įrengiamoms minų užtvaroms. Jos formuojamos specialiais inžineriniais minavimo automobiliais, galinčiais greitai išdėstyti minas pasirinkta kryptimi ir skirtingu tankiu, atsižvelgiant į taktinę situaciją.

    Skelbiama, kad tokios sistemos gali leisti programuoti laukų parametrus, fiksuoti koordinates skaitmeniniuose žemėlapiuose ir perduoti duomenis į valdymo grandinę. Tai svarbu, nes modernioje gynyboje minų užtvara turi būti ne tik greita, bet ir dokumentuota, kad savos pajėgos žinotų saugius koridorius.

    Pramonės pajėgumai ir pamokos iš Ukrainos

    Belma atstovai viešai akcentavo, kad užsakymas reikalauja sparčiai didinti gamybą, o pajėgumai jau buvo reikšmingai išplėsti. Pirmasis vykdomasis užsakymas, apie kurį skelbiama, apima 12 000 kasečių ir 60 000 minų pristatymą 2027–2029 metais.

    Tokie tempai rodo, kad problema dažnai yra ne vien finansai, bet ir gamybinė bazė, tiekimo grandinės bei sertifikavimo procesai. Didelio masto amunicijos gamyba paprastai remiasi ilgalaikiais kontraktais, kad įmonės galėtų planuoti investicijas, įrangą ir darbuotojų parengimą.

    Minų reikšmę ypač išryškino karas Ukrainoje, kur plačiai naudojamos inžinerinės užtvaros, tranšėjų sistemos ir judėjimą ribojančios priemonės. NATO rytiniame flange tai persikelia į praktinį klausimą, kaip greitai sukurti prieštankines užtvaras, kurios priverstų priešininką lėtėti, manevruoti ir patekti į ugnies priemonių veikimo zonas.

    Lenkijos sprendimas didinti minų atsargas siejamas ir su tuo, kad vienetinių, mažų pirkimų mastas gynybos planavimo poreikių neužpildo. Norint turėti realų atgrasymo efektą, atsargos turi būti pakankamos ilgalaikiam konfliktui, o ne vien mokymams ar ribotoms operacijoms.

    „Tai užsakymas dar neregėtu mastu, o jam įvykdyti gamybos pajėgumus teko didinti keliasdešimt kartų ir toliau investuoti“, – sakė Belma vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Planuojama, kad minų kasetės bus naudojamos su kelių tipų minavimo platformomis, įskaitant jau naudojamas ir naujai diegiamas. Kartu tai signalizuoja, kad inžinerinė ginkluotė, ilgą laiką buvusi mažiau matoma modernizacijos dalis, Lenkijoje tampa sistemine gynybos planavimo kryptimi.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei jau orbitoje: ką leis matyti radarų sistema POLSARIS

    Į Žemės orbitą sėkmingai iškeltas ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Jį, kartu su kitais kroviniais, iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje paleido „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, o pirmoji pakopa nusileido maždaug po 7 minučių.

    Tiesioginės transliacijos duomenimis, palydovas nuo starto praėjus maždaug 2 valandoms 26 minutėms pasiekė numatytą orbitą. Šis paleidimas siejamas su Lenkijos programa, kuria siekiama stiprinti kosminės žvalgybos pajėgumus, remiantis radarinių palydovų teikiama informacija.

    Kuo svarbūs SAR palydovai?

    „ICEYE“ palydovuose naudojamas sintetinės apertūros radaras (SAR), leidžiantis stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto. Skirtingai nei optinės kameros, SAR veikia mikrobangų ruože, todėl gali „matyti“ ir naktį, ir per debesis, dūmus ar rūką.

    Toks principas svarbus tiek karinėms užduotims, tiek krizių valdymui, kai informacija reikalinga nedelsiant, o oro sąlygos riboja įprastą stebėjimą. SAR vaizdai dažniausiai būna vienspalviai, tačiau leidžia tiksliai fiksuoti objektus bei pokyčius teritorijoje, taip pat palyginti skirtingų laikotarpių situaciją.

    Lenkija kuria POLSARIS konstelaciją

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X pranešė, kad šalis kuria karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS. Jo teigimu, ji turi suteikti naujas Žemės vaizdinimo galimybes bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteikia Lenkijos kariuomenei naujas Žemės vaizdinimo galimybes nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų. Tai prieiga prie svarbiausių duomenų, kai reikia veikti nedelsiant“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovai taip pat akcentuoja, kad didesnė palydovų grupė orbitoje reiškia dažnesnį to paties regiono „peržiūrėjimą“, trumpesnį laiką tarp pakartotinių stebėjimų ir operatyvesnį duomenų pateikimą kariuomenei. Praktikoje tai gali būti ypač reikšminga stebint infrastruktūrą, logistikos maršrutus ar galimus pokyčius prie svarbių objektų.

    Į orbitą pakilo ir lenkiškas EYCORE-1

    Tuo pačiu „Falcon 9“ skrydžiu į kosmosą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijoje kuriamas palydovas su SAR technologija. Tokios sistemos ypač vertinamos dėl gebėjimo rinkti duomenis ir esant dideliam debesuotumui, ir visiškoje tamsoje.

    Įmonė „Eycore“ save pristato kaip naujosios kosmoso industrijos bendrovę, įsikūrusią Varšuvoje, kuri kuria ir tiekia pažangius SAR sprendimus, palydovus bei jų naudingąsias apkrovas. Gynybos sektoriui tai reiškia dar vieną kryptį, kai žvalgybos pajėgumai stiprinami ne tik įsigyjant sistemas, bet ir auginant nacionalinę kompetenciją.