CP v2

Tag: Lenkijos pramonė

  • Lenkijos elektromobilio projektas įgauna pagreitį: „Foxconn“ taps EMP partneriu, startas 2029-aisiais

    Lenkijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad Taivano technologijų milžinė „Foxconn“ taps strategine bendrovės ElectroMobility Poland (EMP) partnere, vystant pirmojo šalyje kuriamo elektromobilio projektą. Skelbiama, kad Lenkija ketina remtis „Foxconn“ technologiniu užnugariu, o pirmieji automobiliai nuo konvejerio Jaworzno mieste turėtų riedėti 2029 metais.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad planuojamas bendradarbiavimas apimtų technologijų perdavimą ir didesnę vietinės tiekimo grandinės dalį, siekiant vadinamojo local content. Tai reikštų, kad dalis komponentų, inžinerinių sprendimų ir paslaugų būtų perkama iš Lenkijoje veikiančių tiekėjų, o ne vien importuojama.

    Kas keičiasi po Izera?

    Naujas etapas žymi posūkį po ankstesnių EMP bandymų ieškoti partnerių Azijoje ir po projekto Izera tęstinumo problemų. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje projekto kryptis buvo peržiūrėta dėl finansavimo stokos, todėl dabar akcentuojamas kitoks modelis: daugiau pramoninės kompetencijos ir aiškesnis partnerio vaidmuo.

    Kartu EMP siekia pritraukti 4,5 mlrd. zlotų iš ES ekonomikos gaivinimo plano lėšų kapitalo įnašo forma, tai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. Bendrovė pristato Jaworzno planuojamą elektromobilumo centrą kaip platesnę ekosistemą, kurioje būtų ne tik gamykla, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros pajėgumai.

    Ekspertai: vien partnerio neužtenka

    Rytų studijų centro analitikas Jakubas Jakóbowskis komentaruose pabrėžia, kad strateginė partnerystė su tarptautine korporacija dar nereiškia automatinės sėkmės. Jo vertinimu, kritinis veiksnys yra ne formalios licencijos, o realus gamybinio know-how perėmimas ir gebėjimas jį įtvirtinti vietinėse įmonėse.

    „Galbūt su taivaniečiais bus lengviau sukurti abiem pusėms naudingą modelį, bet tam visada reikės ryžto, gebėjimų ir išradingumo mūsų pusėje“, – sakė Jakubas Jakóbowskis.

    Anot eksperto, technologijų perdavimas praktikoje dažnai reiškia ilgalaikį darbą su procesais, kokybės kontrole, tiekimo grandinės stabilumu ir žmonių kompetencijomis. Jei tai nevirsta vietos pramonės gebėjimų augimu, projektas rizikuoja likti tik surinkimo schema, kuri menkai kuria pridėtinę vertę.

    „Foxconn“ mastas ir interesas Europoje

    „Foxconn“, geriausiai žinoma kaip elektronikos gamybos partnerė, pastaraisiais metais plečia automobilių kryptį per „Foxtron Vehicle Technologies“ ir susijusias tiekimo grandines. Ši strategija siejama su tuo, kad šiuolaikiniai automobiliai vis labiau primena programinės įrangos ir elektronikos platformas, kuriose svarbios puslaidininkių, jutiklių ir skaičiavimo infrastruktūros kompetencijos.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į „Foxconn“ mastą: bendrovė yra įsitvirtinusi ne vien Kinijoje, bet ir Indijoje, Malaizijoje, Vietname, o Europoje veikia, be kita ko, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Tokia geografija leidžia įmonei lanksčiau valdyti gamybą ir tiekimą, o partnerystė su EMP gali tapti jos bandymu sustiprinti pozicijas Europos elektromobilumo grandinėje.

    EMP ir „Foxconn“ partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus aiškiai apibrėžta atsakomybių schema, investicijų grafikas ir technologinio turinio gylis. 2029 metų terminas, nors ir tolimas, rinkai būtų svarbus signalas tik tuo atveju, jei iki tol bus parodyti apčiuopiami žingsniai: prototipai, tiekėjų sutartys, infrastruktūra ir stabilus finansavimo modelis.

  • Gynybos pramonė gali įdarbinti „Rafako“ ir Huta Częstochowa, bet pagrindinis stabdis – laikas

    Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.

    Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.

    Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?

    Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.

    Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.

    „Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.

    Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?

    Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.

    Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.

    Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?

    Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.

    Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.

  • Lenkijos pramonė už elektrą moka 25 proc. daugiau nei Vokietijoje: kas kelia kainas ir ko prašo verslas

    Energoimlios Lenkijos pramonės įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje ir daugiau nei dvigubai daugiau nei Prancūzijoje. Tai, apie ką pastaraisiais metais kalbėta kaip apie laikiną energijos krizės pasekmę, vis dažniau įvardijama kaip struktūrinė konkurencingumo problema.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės ir energetikos atstovai akcentavo dvi kryptis: viena vertus, būtinos investicijos į efektyvumą ir savą gamybą, kita vertus, reikalingi aiškesni valstybės sprendimai dėl reguliavimo, mokesčių ir paramos schemų.

    Kodėl sąskaitos taip skiriasi?

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija Lenkijos elektros gamybos struktūrą, kurioje istoriškai didelę dalį sudaro iškastinis kuras, o tai reiškia didesnį jautrumą taršos leidimų kainoms ir kuro svyravimams. Net ir augant atsinaujinančių išteklių daliai, perėjimas prie pigesnės sistemos paprastai užtrunka dėl tinklų plėtros, balansavimo ir rezervų poreikio.

    Kita svarbi dedamoji yra ne vien pati elektros energijos kaina biržoje, o galutinę sąskaitą didinančios reguliuojamos dedamosios. Įmonės dažnai pabrėžia, kad būtent įvairūs tinklo, sistemos ir kiti mokesčiai bei rinkliavos lemia, jog bendra kaina išlieka aukšta net tada, kai rinkos kainos trumpam sumažėja.

    Verslas ragina investuoti, bet pripažįsta spragas

    Diskusijose nuskambėjo ir savikritiška gaida: dalis įmonių vis dar menkai valdo energijos vartojimą. „Beveik pusė įmonių vis dar neturi sąmoningo energijos vartojimo valdymo, o vienintelis stebėsenos įrankis yra mėnesinė sąskaita“, – sakė Schneider Electric Polska vadovė Anna Nowak-Jaworska.

    Tai reiškia, kad potencialas taupyti ir mažinti sąnaudas neretai slypi ne vien brangiuose projektuose, bet ir duomenų rinkime, procesų optimizavime bei energijos vadyboje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad greičiausiai atsiperkančios priemonės dažnai būna apšvietimo modernizavimas ar automatika, tačiau didžiausią ilgalaikį efektą duoda kompleksinis vartojimo valdymas.

    Ką siūlo energetikai ir ko tikisi pramonė?

    Energetikos įmonių atstovai akcentuoja, kad transformacija keičia ne tik gamybos šaltinius, bet ir vartotojų elgsenos svarbą. Didėjant atsinaujinančios generacijos daliai, kainos tampa labiau kintančios, todėl įmonėms atsiranda galimybių mažinti sąnaudas lanksčiau planuojant gamybą ir naudojant laikotarpius, kai elektra pigesnė.

    „Jei nekeitime savo įpročių ir požiūrio į vartojimą, pigiau nebus, arba bent jau ne daug pigiau“, – sakė Tauron Sprzedaż atstovas Krzysztofas Czajka. Pasak jo, aktyviau vartojimą planuojantys klientai realiai moka mažiau nei tie, kurie nekeičia darbo režimo.

    Tuo pat metu pramonė pabrėžia, kad daliai sektorių lankstumas yra ribotas, nes technologiniai procesai privalo veikti nuolat, o produkcija dažnai yra didelės apimties ir mažos maržos. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne tik vidutinė kaina, bet ir prognozuojamumas, leidžiantis planuoti gamybą, sutartis ir investicijas.

    Pramonės atstovai taip pat kelia paramos klausimą per Europos Sąjungos valstybės pagalbos rėmus, įskaitant Clean Industrial Deal State Aid Framework, kuris skirtas padėti pramonei pereiti prie švaresnių technologijų ir kartu išlaikyti konkurencingumą. Verslas tikisi, kad tokie mechanizmai padėtų stabilizuoti sąnaudas pereinamuoju laikotarpiu, kol įsibėgės infrastruktūros ir generacijos pokyčiai.

    Strategijos trūkumas didina neapibrėžtumą

    Diskusijose pabrėžta, kad vien tik trumpalaikės kompensacijos neišsprendžia pagrindinių priežasčių, o be aiškių valstybės dokumentų įmonėms sudėtinga planuoti ilgalaikes investicijas. Pramonė tikisi nuoseklios krypties: kaip bus vystomi tinklai, kokie bus mokesčių ir reguliavimo prioritetai, kaip bus skatinamas efektyvumas ir elektrifikacija.

    Politikai, dalyvavę debatuose, akcentavo, kad valstybės vaidmuo turėtų būti kurti taisykles ir konkurencingą rinką, o ne nuolat gelbėti atskirus sektorius. Tuo tarpu verslas atkerta, kad be aiškių rėmų ir prognozuojamų sąlygų didėja rizika, jog dalis gamybos bus perkeliama į pigesnės energijos regionus, o tai ilgainiui kerta per darbo vietas ir investicijas.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad energijos kaina pramonei tampa ne vien energetikos, bet ir pramonės politikos klausimu. Sprendimai čia remiasi trimis atramomis: greitesne energetikos transformacija, išmanesniu vartojimo valdymu įmonėse ir valstybės gebėjimu sukurti prognozuojamą reguliavimo aplinką.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.