Tag: Lenkijos Seimas

  • Kaczyńskis nepasirodė Seime: paaiškėjo, kas nutiko PiS lyderiui ir kaip jis jaučiasi dabar

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje kilo klausimų dėl Jarosławo Kaczyńskio, kai jis nedalyvavo Seimo balsavimuose. Politiko aplinkoje teigiama, kad 77 metų PiS vadovas susidūrė su sveikatos problemomis, todėl laikinai sumažino viešų pasirodymų skaičių.

    Seime balsavimuose nedalyvaujant vienam įtakingiausių šalies politikų, dėmesys natūraliai krypsta į tai, ar tai gali paveikti partijos darbotvarkę ir vidaus discipliną. PiS, būdama viena didžiausių parlamento jėgų, svarbius sprendimus dažnai grindžia aiškiu vadovybės tonu ir sutelkta frakcijos laikysena.

    Šeštadienį žiniasklaidos fotografai fiksavo situaciją prie politiko namų, o partijos atstovai privačiuose pokalbiuose patvirtino, kad pastaruoju metu Kaczyńskis jaučiasi prasčiau. Viešai akcentuojama, kad tai nėra politinis manevras, o su savijauta susiję sprendimai.

    Lenkijoje tokios naujienos sulaukia itin didelio atgarsio, nes Kaczyńskis daugelį metų išliko kertine figūra formuojant PiS strategiją, nepaisant to, ar partija buvo valdžioje, ar opozicijoje. Jo sveikatos tema periodiškai grįžta į viešą erdvę, nes būtent nuo lyderio aktyvumo dažnai priklauso partijos komunikacijos kryptis ir prioritetų pasirinkimas.

    Kol kas neįvardijama, kada Kaczyńskis galėtų grįžti prie įprasto darbo ritmo, taip pat nepateikiama detali informacija apie sveikatos sutrikimo pobūdį. Politologai Lenkijoje atkreipia dėmesį, kad net trumpalaikės lyderio pauzės gali paskatinti spekuliacijas dėl įtakos persiskirstymo partijos viduje, tačiau realūs pokyčiai paprastai paaiškėja tik per balsavimų drausmę ir viešus frakcijos pareiškimus.

  • Nauja technologija Seime: Jaroslawas Sachajko skaitė iš išmaniųjų akinių – kiek kainavo

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė deputatas Jaroslawas Sachajko, per kalbas naudojęs išmaniuosius akinius ir žiedą, veikiančius kaip teleprompteris. Internautai pastebėjo, kad tekstas jam rodomas tiesiai regėjimo lauke, o turinys valdomas beveik nepastebimai.

    Situacija išplito po to, kai turinio kūrėjas, analizuojantis Seimo posėdžių įrašus, atkreipė dėmesį į neįprastą politikui būdingą kalbėjimo manierą ir įrenginius. Tai paskatino diskusiją, ar tokie sprendimai padeda kalbėti tiksliau, ar tampa dar vienu būdu skaityti paruoštą tekstą.

    Kiek kainuoja toks komplektas?

    Pats J. Sachajko žiniasklaidai teigė, kad įrangą įsigijo savo lėšomis ir ją pasirinko dėl praktinių priežasčių. Pasak jo, visas rinkinys kainavo apie 740 eurų, o kainą jis įvardijo kaip žemesnio segmento.

    Politikas aiškino, kad technologijos sparčiai pinga, todėl sprendimai, anksčiau buvę prieinami tik studijoms ar dideliems renginiams, persikelia į kasdienį darbą. Jo teigimu, tai leidžia išvengti klaidų, laikytis laiko ir aiškiau pateikti argumentus.

    Teleprompteris kišenėje ir nauja norma

    Teleprompteriai politikoje nėra naujiena, tačiau dažniausiai jie naudojami filmuojant įrašus ar kalbant nuo scenos su didesne technine komanda. Išmanieji akiniai ir valdymo žiedas šį principą sumažina iki asmeninio, mobiliai naudojamo formato, kai tekstas gali būti koreguojamas realiu laiku.

    J. Sachajko taip pat pabrėžė, kad akiniai jam patogesni dėl regėjimo problemų, o įrenginys praverčia ne vien tribūnoje. Pasak politiko, per akinius jis gali matyti pranešimus apie posėdžius, komitetų laikus ir žinutes, kas esą padeda efektyviau planuoti darbotvarkę.

    Kritika ir atsakymas kolegoms

    Po šios istorijos socialiniuose tinkluose netrūko pašaipų, tačiau politikas į kritiką sureagavo tiesmukai. Jo teigimu, dalis kolegų viešai ironizuoja, nors patys savo komunikacijoje naudoja panašius įrankius.

    „Jei vieni juokiasi iš akinių, bet patys filmuoja įrašus su teleprompteriais, tai sunku vadinti principingumu“, – sakė Jaroslawas Sachajko.

    Diskusija, panašu, dar nesibaigs: vieni tokias priemones laiko skaidrumo ir pasirengimo ženklu, kiti baiminasi, kad technologijos politines kalbas dar labiau pavers iš anksto surežisuotais pasirodymais. Vis dėlto akivaizdu, kad išmanieji dėvimi įrenginiai, DI ir mobilūs teleprompteriai vis dažniau persikelia iš verslo į viešąjį sektorių.

  • Seime kilo triukšmas: J. Sachajko kalbas skaito per išmaniuosius akinius – kiek kainavo?

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė parlamentaro Jarosławo Sachajko pasisakymai – ne tiek dėl turinio, kiek dėl priemonių. Politikas kalbas skaito per išmaniuosius akinius, o tekstą valdo žiedu, veikiančiu tarsi teleprompteris. Jis teigia, kad taip taupo laiką ir rodo pagarbą rinkėjams.

    Apie neįprastą sprendimą viešai imta kalbėti po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš posėdžių, kuriuose pastebėta, kad parlamentarui tekstas rodomas tiesiai regėjimo lauke. Tokie akiniai leidžia skaityti parengtą kalbą nežiūrint į lapus ar telefoną.

    Šalia akinių naudojamas ir žiedas, kuriuo, nedarant akivaizdžių judesių, galima slinkti tekstą pirmyn. Tokia pora dažniausiai siejama su pristatymais ar turinio kūrėjais, tačiau pastaraisiais metais panašių sprendimų vis daugiau matoma ir viešajame sektoriuje.

    Kiek kainavo įranga?

    Internete iškart kilo diskusija, ar tai nėra itin brangi, tik didžiosioms institucijoms prieinama įranga. Pats J. Sachajko žiniasklaidai nurodė, kad visas komplektas jam kainavo apie 700 eurų, o tai, pasak jo, yra žemesnės kainos segmento sprendimas.

    Politikas pabrėžė, kad technologijos atpigo ir tapo lengviau prieinamos, todėl nemato priežasties jų nenaudoti kasdieniame darbe. Jo teigimu, tikslas paprastas – mažiau improvizacijos ir daugiau aiškumo, kai kalbama apie įstatymus ar procedūras.

    Kodėl tai kelia ginčus?

    Kritikai tokį kalbėjimo būdą vertina skeptiškai ir juokauja, kad tai primena iš anksto surežisuotą pasirodymą. Kita vertus, parlamentuose įprasta naudoti parengtą medžiagą, o politinė komunikacija seniai persikėlė į vaizdo įrašus, kur teleprompteriai yra dažnas įrankis.

    J. Sachajko aiškina, kad išmanieji akiniai jam patogūs ir dėl regėjimo, nes taip lengviau skaityti nei iš popieriaus. Be to, tokie įrenginiai gali rodyti pranešimus apie posėdžių laiką ar kitą darbinę informaciją, o tai, anot politiko, padeda geriau planuoti dienotvarkę.

    Ši istorija atnaujino platesnę diskusiją apie technologijų ribas politikoje: kur baigiasi patogumas ir prasideda manipuliacijos įspūdis. Kartu tai parodo tendenciją, kad dėvimi įrenginiai ir skaitmeniniai pagalbininkai vis dažniau naudojami ne tik biuruose, bet ir aukščiausio lygio politinėse tribūnose.

  • Lenkijos Seimas nusprendė dėl merų kadencijų: PSL siūlo ribojimus plėsti ir parlamentui

    Lenkijos Seimas atmetė siūlymą keisti rinkimų taisykles taip, kad savivaldybių vadovams būtų panaikintas dviejų kadencijų limitas. Balsuojant nedidele persvara iniciatyva nesulaukė paramos, o tema vėl tapo politinių ginčų objektu.

    Parlamentas svarstė Rinkimų kodekso pataisas, kurių esmė buvo leisti wójtams, burmistrzams ir miestų prezidentams siekti pareigų be šiuo metu galiojančio dviejų kadencijų apribojimo. Už pataisas balsavo 213 parlamentarų, prieš buvo 215, o 9 susilaikė.

    Toks rezultatas reiškia, kad savivaldos vadovams Lenkijoje ir toliau lieka galioti dviejų kadencijų taisyklė. Šalininkai argumentuoja, kad limitai padeda užtikrinti valdžios kaitą, o kritikai tikina, jog rinkėjai turėtų patys spręsti, kiek kartų pasitikėti tuo pačiu lyderiu.

    Tuo pat metu Lenkijos valstiečių partija PSL pasiūlė žengti dar toliau ir kadencijų ribojimą taikyti ne tik savivaldybėms. Partija kelia idėją, kad aiškus kadencijų skaičius turėtų galioti ir Seimo nariams bei senatoriams.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad kadencijų limitai gali mažinti užsitęsusios valdžios rizikas ir stiprinti konkurenciją, tačiau kartu kelia klausimų dėl patirties tęstinumo bei vietos projektų stabilumo. Tikėtina, kad diskusijos dėl politinių kadencijų ribojimo Lenkijoje tęsis, nes tema paliečia ir savivaldos, ir nacionalinės valdžios balansą.

  • PiS smogia finansų ministrą Domańskį: Seime verda balsavimas, kuris gali viską pakeisti

    Lenkijos Seime įsibėgėjo debatai dėl nepasitikėjimo finansų ir ekonomikos ministru Andrzejumi Domańskiu. Opozicinė partija PiS siekia jo atleidimo, teigdama, kad šalies finansai artėja prie pavojingos ribos. Ministerija kaltinimus atmeta, o balsavimas numatytas dar antradienį.

    Parlamentinė procedūra pradėta PiS iniciatyva, o prieš pateikimą plenariniam posėdžiui klausimą vertino Seimo finansų komitetas. Komitetas projektą įvertino neigiamai, tačiau galutinį sprendimą priims visi parlamentarai. Politinė įtampa didelė, nes balsavimas vyks tą pačią dieną.

    PiS atstovai Seime kartoja, kad biudžetų deficitas auga, o planuotos pajamos, jų teigimu, nepasiekiamos. Kritikai akcentuoja ne tik einamųjų metų rodiklius, bet ir kelių metų į priekį numatomus valstybės finansų planus. Pasak jų, tai didina skolos aptarnavimo naštą ir mažina valstybės galimybes finansuoti prioritetus.

    Ginčas dėl deficito ir pajamų

    Per svarstymą komitete PiS parlamentarai kėlė klausimą, ar ministerija adekvačiai prognozuoja ekonomikos raidą ir biudžeto įplaukas. Jie teigė, kad kartojasi situacija, kai į biudžetą suplanuojama daugiau, nei realiai surenkama. Tokia praktika, pasak opozicijos, esą stumia šalį į fiskalinę riziką.

    Diskusijose taip pat minėta, kad dideli deficito skaičiai tampa politiniu argumentu prieš ministro komandą. Opozicija bando įrodyti, kad tai ne vien makroekonominių aplinkybių rezultatas, o netinkamo valdymo pasekmė. Valdančiosios daugumos atstovai tokius teiginius laiko politine kampanija.

    Ministerija atsikerta: dalis problemų paveldėta

    Finansų ministerija aiškina, kad dalis šiandieninių biudžeto įtampų susijusi su ankstesniais įsipareigojimais ir struktūriniais veiksniais. Kaip nurodyta komiteto posėdyje, 2024–2026 metais anksčiau prisiimtų skolinių įsipareigojimų išpirkimai siekė beveik 18 milijardų eurų. Ministerija pabrėžia, kad tokie mokėjimai turi tiesioginę įtaką deficitui.

    Taip pat primenama, kad ankstesniais metais sparčiai kilusios kainos paliko ilgalaikį efektą išlaidoms. Dėl indeksavimo mechanizmų augo pensijų ir socialinių išmokų bazė, todėl dalis išlaidų tapo nuolatinės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad lėtesnis kainų augimas nuo 2024 metų mažino kai kurių pajamų dinamiką.

    „Šiandien matome ne vieno sprendimo pasekmę, o kelių metų įsipareigojimų ir ekonominių procesų sumą“, – sakė finansų viceministrė Hanna Majszczyk.

    Ministerijos pateiktais skaičiais, atotrūkis tarp socialinio draudimo išlaidų ir jų padengimui reikalingų lėšų didėjo, o tai didina valstybės biudžeto dotacijų poreikį. Tai tampa viena jautriausių viešųjų finansų temų, nes socialinės išmokos sudaro reikšmingą valstybės išlaidų dalį. Balsavimas Seime parodys, ar opozicija pajėgi sutelkti pakankamai balsų ministro atstatydinimui.

  • Rutkowskis Seime pritrenkė žurnalistus: prabilo apie Kołodziejczako testus ir šokiruojantį siūlymą

    Lenkijoje netyla skandalas, į kurį įsivėlė parlamento narys Michałas Kołodziejczakas. Viešojoje erdvėje pasirodė buvusių bendradarbių kaltinimai, o situaciją ėmė vertinti teisėsauga. Dėmesį dar labiau pakurstė detektyvas ir viešumoje dažnai pasirodantis Krzysztofas Rutkowskis, antradienį Seime pateikęs prieštaringų pareiškimų.

    Skandalo epicentre atsidūręs Michałas Kołodziejczakas yra Pilietinės koalicijos politikas, anksčiau dirbęs žemės ūkio viceministru. Vietos žiniasklaidoje nuskambėjo kelių moterų, dirbusių su politiku, pasakojimai apie esą patirtą spaudimą, įžeidinėjimus ir bauginimą.

    Dalies liudijimų kontekste viešai nuskambėjo ir itin sunkūs kaltinimai dėl galimo raginimo vartoti narkotines medžiagas. Šie teiginiai tapo pagrindu platesnei diskusijai apie politiko elgesį, darbo santykių kultūrą ir galimą piktnaudžiavimą galia.

    Į skandalą sureagavo ir politinė aplinka. Pilietinės koalicijos frakcijos vadovybė pranešė, kad Kołodziejczakas nedelsiant suspenduotas frakcijoje, kol bus aiškiau dėl faktinių aplinkybių ir institucijų vertinimo.

    Tuo pat metu pats Kołodziejczakas ėmėsi gynybinės linijos ir kreipėsi į valstybės institucijas, prašydamas įvertinti, ar jo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika. Politikas viešai yra teigęs, kad situacija jį smarkiai paveikė ir kad jis siekia, jog būtų išsiaiškinta, kas iš tiesų įvyko.

    Antradienį Seime pasirodė Krzysztofas Rutkowskis, kuris viešai demonstruoja paramą Kołodziejczakui ir teigia dalyvaujantis aiškinantis aplinkybes. Bendraudamas su žurnalistais jis sakė, kad esą pateiktas oficialus kreipimasis į Varšuvos apygardos prokuratūrą dėl kelių asmenų, turinčių parlamentinį imunitetą, ir dėl to galinčių daryti įtaką liudytojams.

    Rutkowskis neįvardijo konkrečių pavardžių, tačiau leido suprasti, kad kalbama ir apie asmenis, anksčiau ėjusius viceministro pareigas. Jis taip pat užsiminė, kad Kołodziejczakas ateityje galėtų viešai pateikti daugiau informacijos, susijusios su Žemės ūkio ministerijos aplinka.

    Skandalinga replika apie testus

    Diskusijai pasisukus apie galimus tyrimus ir testus, Rutkowskis pareiškė, kad šlapimo mėginys buvo paimtas asmeniniam naudojimui, tačiau nebuvo perduotas vertinimui. Jo teigimu, tai tapo pretekstu kilti papildomiems klausimams dėl skaidrumo.

    Rutkowskis į žurnalistų pastabas sureagavo itin aštriai ir pavartojo šokiruojantį palyginimą, esą testavimo procedūrą reikėtų atlikti viešai.

    „Ar norite, kad tai padarytume viešai? Ar Michałas Kołodziejczakas turi, atsiprašant, nusišlapinti jūsų akivaizdoje ir paruošti mėginį? Jūs to norite?“, – sakė Krzysztofas Rutkowskis.

    Vėliau jis pridūrė, kad neatmeta galimybės, jog politikas vis dėlto stos prieš žurnalistus ir pristatys papildomus atsakymus. Taip pat buvo užsiminta apie galimus alternatyvius tyrimo būdus, pavyzdžiui, plauko tyrimą.

    Ši istorija Lenkijoje tapo ne tik konkretaus politiko reputacijos krize, bet ir platesne diskusija apie politinės atsakomybės standartus. Kol institucijos vertina informaciją, visuomenės dėmesį ypač kaitina vieši pareiškimai, kuriuose daugiau emocijų nei patikrinamų faktų.

  • Lenkija ruošia Mokesčių ordino pataisas: ryczałt riba kris iki 250 000 eurų, laukia permainos

    Lenkijos Finansų ministerija artimiausiu metu ketina Seimui pateikti Mokesčių ordino pakeitimų projektą. Viceministras Jarosławas Nenemanas teigia, kad siūlomos pataisos yra deregulacijos etapas, kurio tikslas – daugiau aiškumo ir didesnė mokesčių mokėtojų teisinė apsauga.

    Vienas plačiausiai aptariamų pokyčių susijęs su fiksuoto tarifo apmokestinimu (ryczałt). Ministerija palankiai vertina kryptį mažinti ribą, nuo kurios nebegalima taikyti šio režimo, nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, argumentuodama, kad taip mažinami skirtumai tarp skirtingų apmokestinimo formų.

    Pasak J. Nenemano, dabartinė sistema kai kuriais atvejais sukuria labai dideles disproporcijas, ypač kai lyginami aukštesnių pajamų savarankiškos veiklos režimai su apmokestinimu pagal bendrąsias taisykles. Jo teigimu, susidaro situacijų, kai mokestinė našta taikant bendrąsias taisykles gali būti kelis kartus didesnė nei fiksuoto tarifo atveju, ir tai, ministerijos vertinimu, sunkiai pateisinama.

    Viceministras pripažįsta, kad Lenkijos pajamų mokesčių sistema per dešimtmečius buvo keičiama daug kartų, o dalis sprendimų, anot jo, buvo priimti prieš rinkimus, siekiant greito politinio efekto. Dėl to, ministerijos vertinimu, susiformavo nenuosekli taisyklių visuma, kurioje verslas gali rinktis progresinį, linijinį ar fiksuoto tarifo apmokestinimą, o pastarasis pastaraisiais metais tapo ypač patrauklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ryczałt privalumas yra paprastumas, nes apskaitomas tik pajamų dydis. Vis dėlto Finansų ministerijos pozicija – šį režimą tikslinga išlaikyti labiausiai paprastoms veikloms ir mažesniems mastams, kur papildoma buhalterinė našta būtų neproporcinga, o itin didelių pajamų atvejais logiškesni kiti apmokestinimo modeliai.

    Ministerija taip pat akcentuoja ryczałt trūkumą: nevertinama sąnaudų pusė. Pasak viceministro, tai gali didinti paskatas šešėliui, kai sąskaitos faktūros netampa reikšmingu elementu mokesčių apskaičiavime, o dalis išlaidų gali būti slepiamos arba neskaidriai formuojamos. Dėl šių priežasčių siūloma, kad fiksuotas tarifas būtų labiau nukreiptas į mažiausias veiklas, o didesniems verslams būtų taikomi režimai, reikalaujantys išsamesnės apskaitos.

    Naujajame Mokesčių ordino pataisų projekte numatomi ir konkretūs pokyčiai, susiję su vadinamosiomis tikrinamosiomis (patikrinimo pobūdžio) procedūromis. Finansų ministerija siūlo aiškiau apibrėžti šių veiksmų taikymą, įskaitant trijų mėnesių terminą tokioms procedūroms bei principą, kad mokesčių administratoriaus patvirtintas mokesčių mokėtojo veiksmas tokios procedūros metu turėtų sumažinti vėlesnių sankcijų ir delspinigių riziką.

    Pasak J. Nenemano, pastaraisiais metais mokesčių administravimas smarkiai pasikeitė dėl skaitmenizacijos ir duomenų apimties augimo. Nacionalinė mokesčių administracija remiasi elektroninių sąskaitų infrastruktūra, standartizuotais kontrolės duomenimis ir elektroninėmis deklaracijomis, todėl dalį neatitikimų gali identifikuoti be klasikinės kontrolės, pavyzdžiui, operatyviai susisiekdama su mokesčių mokėtoju.

    Viceministro teigimu, būtent todėl senesnės taisyklės ne visada atitinka praktiką, o pats reglamentavimas kai kuriose vietose yra pernelyg neaiškus. Tai, pasak jo, kelia klausimų tiek mokesčių mokėtojams, ar administracija turi teisę atlikti vienus ar kitus veiksmus, tiek pareigūnams, kurie jaučiasi dirbantys ne iki galo apibrėžtoje teisinėje erdvėje.

    Ministerija pabrėžia, kad planuojamas reguliavimas orientuotas į veiksmus, kuriems reikalinga sąveika su mokesčių mokėtoju, o vidinė duomenų analizė ir toliau vyks kaip įprasta. Tikslas – kad didėjantis duomenų panaudojimas tarnautų ne tik administracijos efektyvumui, bet ir mokesčių mokėtojams, suteikiant galimybę greičiau pastebėti klaidas, jas ištaisyti ir išvengti ilgų, resursus eikvojančių patikrinimų.

  • Seimas pritarė DI komisijos vadovei: ko tikėtis iš naujos priežiūros institucijos ir jos prioritetų

    Seimas pritarė kandidatūrai

    Lenkijos Seimas balsų dauguma pritarė Pameli Krzypkowskai tapti Komisijos plėtros ir dirbtinio intelekto saugumo vadove. Ji buvo vienintelė kandidatė, o galutiniam paskyrimui dar reikalingas Senato pritarimas, kuris, kaip nurodoma, turėtų būti formalumas.

    Už kandidatūrą balsavo 271 parlamentaras, prieš buvo 24, o 140 susilaikė. Tokia persvara viršijo reikalingą absoliučią daugumą, todėl politinis sprendimas laikomas iš esmės priimtu.

    Kaip skiriamas komisijos vadovas

    Pagal 2026 metais priimtą įstatymą dėl dirbtinio intelekto sistemų, komisijos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Sprendimą priima Seimas, o Senatas suteikia sutikimą, kuris užbaigia procedūrą.

    Komisija kuriama kaip institucija, kuri turės prižiūrėti DI plėtrą ir saugumą, spręsti dėl taisyklių taikymo bei praktinių priežiūros mechanizmų. Tokios struktūros atsiradimas atspindi Europos tendenciją DI valdyme daugiau dėmesio skirti rizikų kontrolei ir atskaitomybei.

    Kokius prioritetus žada naujoji vadovė

    Per viešus svarstymus kandidatė akcentavo keturias kryptis: teisinio aiškumo didinimą, paramą inovacijas kuriančioms institucijoms, švietimą ir veiksmingą bendradarbiavimą. Tai signalas, kad komisija sieks ne tik riboti rizikas, bet ir kurti prognozuojamą aplinką verslui bei viešajam sektoriui.

    Tarp įrankių, kurie galėtų būti naudojami, įvardytos ir reguliacinės smėlio dėžės, leidžiančios saugiai išbandyti naujus DI sprendimus ribotomis sąlygomis. Tokie modeliai plačiau taikomi Europoje, kai reguliuotojai bando suderinti inovacijų skatinimą ir vartotojų apsaugą.

    Profesinė patirtis ir diskusijos dėl konkurencijos

    Pamela Krzypkowska dirbo Lenkijos Skaitmenizacijos ministerijoje, kur vadovavo technologinių proveržių komandai ir ėjo vadovaujančias pareigas GovTech padalinyje. Anksčiau ji taip pat dirbo „Microsoft“, o akademinėje srityje dėsto keliuose universitetuose.

    Kartu viešojoje erdvėje aptarta ir tai, kad dėl posto domėjosi dar vienas pretendentas, tačiau atsakymo į savo kreipimąsi jis teigė negavęs. Ši detalė sustiprino diskusiją, ar naujos institucijos vadovo atrankoje turėtų būti daugiau atviros konkurencijos ir viešų debatų.

  • Lenkijos viceministras: CyberPenketo įstatymas po MyDr duomenų nutekėjimo bus stumiamas greita tvarka

    Lenkijoje po didelio masto medicininių duomenų nutekėjimo valdžia rengia įstatymo paketą, vadinamą CyberPenketu. Skaitmeninimo viceministras Michalas Gramatyka Seimo komitete teigė, kad projektas turėtų pasiekti parlamentą dar šiais metais.

    Pasak jo, teisėkūros procesas planuojamas „greita vyriausybine tvarka“, o konsultacijų apimtį ketinama kiek įmanoma sumažinti. Toks tonas rodo, kad po incidento siekiama kuo greičiau sugriežtinti taisykles, susijusias su sveikatos duomenų tvarkymu.

    Kas nutiko su MyDr?

    Incidentas siejamas su įmone MyDr, kurioje buvo tvarkomi medicininiai duomenys iš didelės dalies šalies gydymo įstaigų. Skaitmeninimo ministerija yra nurodžiusi, kad galėjo būti paliesti duomenys iš daugiau nei 12 000 medicinos įstaigų, o nutekėjimas apėmė istorinius įrašus iki 2024 metų balandžio mėnesio.

    Viešai skelbta, kad nutekėjimas galėjo paliesti beveik 19 000 000 žmonių. Viceministras parlamente tvirtino, kad šiuo metu nėra požymių, jog duomenys būtų pardavinėjami ar naudojami šantažui, tačiau pats mastas išryškino sistemines spragas.

    „Ten, kur tvarkomi skaitmeniniai duomenys ir veikia IT sistemos, tokio tipo incidentai kartkartėmis įvyksta“, – sakė Michalas Gramatyka.

    Situaciją komplikavo tai, kad MyDr nebuvo laikoma duomenų valdytoju, o veikė kaip duomenų tvarkytojas. Dėl tokio vaidmens dalis pareigų, įskaitant tiesioginį informavimą nukentėjusiems, praktiškai persikelia įstaigoms, kurios užsakė paslaugą ir yra atsakingos už pacientų duomenis.

    Ką turėtų keisti CyberPenketas?

    Skaitmeninimo ministerija aiškina, kad CyberPenketas būtų nukreiptas į privačių bendrovių, masiškai tvarkančių medicininius duomenis, saugumo pareigų didinimą. Tarp krypčių minimi tiek technologiniai reikalavimai, tiek procesai, kurie leistų greičiau aptikti neteisėtą prieigą ar netikrus veiksmus paciento vardu.

    Numatoma svarstyti tvarkytojų sertifikavimą, minimalius kibernetinio saugumo standartus sveikatos duomenis apdorojančioms sistemoms ir aiškesnę pareigą pacientams pranešti, kai jų duomenų tvarkymas patikimas išoriniams tiekėjams. Taip pat minimos programėlių pranešimų funkcijos apie medicininius veiksmus, kurios padėtų greičiau pastebėti galimą piktnaudžiavimą.

    Atskiras dėmesys skiriamas didelės apimties tvarkytojams, kurie aptarnauja daugiau nei 100 duomenų valdytojų arba tvarko daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Tokiems subjektams planuojama numatyti greitesnį pranešimų teikimą incidentų valdymo institucijoms, kad būtų galima operatyviai identifikuoti paveiktus asmenis ir riboti žalą.

    „Teisėkūra juda greita vyriausybine tvarka. Norime maksimaliai apriboti konsultacijų procesą“, – sakė Michalas Gramatyka.

    Viceministras taip pat pabrėžė, kad projektas bus rengiamas bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija ir Duomenų apsaugos institucija. Tuo metu parlamente dalis politikų ragina diskusijas pradėti kuo anksčiau, kad projektas neužstrigtų jau įstatymo svarstymo stadijoje.

  • Turite šunį? Politikai siūlo griežtą pokytį: grandinės gali būti uždraustos visiškai

    Turite šunį? Politikai siūlo griežtą pokytį: grandinės gali būti uždraustos visiškai

    Lenkijoje bręsta teisės aktų pakeitimai, kurie gali iš esmės pakeisti dalies šeimininkų kasdienybę: Seime svarstoma idėja visiškai uždrausti šunų laikymą pririštų grandine prie būdos. Iniciatyvą viešai aptarė Piliečių koalicijos (KO) politikai, pastaraisiais metais aktyviai keliantys gyvūnų gerovės klausimus.

    Šiuo metu galiojančios taisyklės leidžia gyvūną laikyti pririštą iki 12 valandų per parą, tačiau tik tuo atveju, jei tai nesukelia kančios ir nepažeidžia gyvūno sveikatos. Taip pat numatyta, kad pririšimo priemonė turi užtikrinti būtinas judėjimo galimybes, o minimalus ilgis negali būti trumpesnis nei 3 metrai.

    Kas keistųsi pagal siūlymus?

    Pagal aptariamą projektą būtų siekiama, kad grandinės kaip nuolatinė laikymo priemonė išvis nebeliktų, o šunys nebūtų laikomi pririšti prie būdos. Politikai taip pat kalba apie ketinimus peržiūrėti reikalavimus voljerams ir aptvarams, kad gyvūnams būtų užtikrintas pakankamas plotas ir tinkamos sąlygos.

    Seimo narė, vadovaujanti parlamentinei grupei, dirbančiai gyvūnų teisių apsaugos srityje, pabrėžė, kad pokyčiai neturėtų paliesti įprastų situacijų, kai pavadėlis naudojamas vedžiojant ar trumpam kontroliuojant gyvūną. Pagrindinis taikinys – ilgalaikis šuns laikymas pririšto kieme.

    „Norime, kad grandinės liktų praeityje. Tai svarbus žingsnis gyvūnų gerovei“, – sakė Katarzyna Piekarska.

    Ką tai reikštų šeimininkams?

    Jei draudimas būtų priimtas, daliai šeimininkų tektų keisti gyvūno laikymo būdą: įrengti saugius aptvarus, pritaikyti voljerus ar užtikrinti, kad šuo turėtų galimybę laisvai judėti teritorijoje. Ekspertai gyvūnų gerovės srityje dažnai pabrėžia, kad ilgalaikis pririšimas didina streso lygį, gali skatinti agresiją ir kelia traumų riziką.

    Kartu politikai akcentuoja ir prevencijos priemones: vien tik draudimo neužtenka, jei nėra informavimo ir kontrolės. Todėl kalbama apie visuomenės švietimo kampanijas, kurios aiškintų, kodėl keičiasi reikalavimai ir kokios laikymo alternatyvos laikomos atsakingomis.

    Kontrolė ir atsakomybė

    Pagal dabar galiojančią tvarką reikalavimų nesilaikymas laikomas pažeidimu, už kurį gali grėsti bauda arba areštas, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir masto. Politikai, pristatantys iniciatyvą, pabrėžia, kad itin svarbus bus atsakingų tarnybų vaidmuo, nes tik reali priežiūra užtikrina, kad taisyklės neliktų popierinės.

    „Labai svarbus atsakingų tarnybų vaidmuo, kurios privalės reaguoti, jei šeimininkas ignoruos įstatymą“, – sakė Katarzyna Piekarska.

    Gyvūnų gerovės tema Lenkijoje pastaruoju metu apima ir kitas iniciatyvas, tarp jų – fejerverkų naudojimo ribojimą, draudimą montuoti paukščiams pavojingus spyglius ant pastatų bei prekybos gyvomis žuvimis sugriežtinimą. Tokie siūlymai rodo platesnę kryptį, kai gyvūnų apsaugos standartai artinami prie griežtesnių Europos praktikos principų.