CP v2

Tag: Lietuvos kultūros taryba

  • Bibliotekoje Varėnoje su iliustruotoja Greta Alice: kaip gimsta komiksų herojai ir istorijos

    Bibliotekoje Varėnoje su iliustruotoja Greta Alice: kaip gimsta komiksų herojai ir istorijos

    Balandžio 29 dieną Varėnos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje vyko kūrybinės dirbtuvės SuKurk! PerSkaityk! NuPiešk!, kurias vedė iš Klaipėdos kilusi iliustruotoja ir komiksų autorė Greta Alice. Į susitikimą rinkosi Varėnos „Ryto“ progimnazijos 3a, 3b, 4a ir 4b klasių mokiniai bei Senosios Varėnos ketvirtokai.

    Dirbtuvėse vaikai ne tik stebėjo, kaip gimsta piešinys, bet ir patys tapo istorijų bendraautoriais. Iliustruotoja pasakojo, kad komiksas dažnai prasideda nuo paprasto pastebėjimo, o kasdieniai daiktai gali virsti veikėjais, jei jiems suteikiama charakterio, motyvacijos ir aiški situacija.

    Susitikimo metu autorė pristatė savo kūrybinius pavyzdžius, tarp jų ir istoriją apie Šiaulių „Akmenėlį“, kuris ilgai buvo nepastebimas, kol vieną dieną jo kelionė mieste tapo pasakojimo ašimi. Taip pat parodė būsimos komiksų knygos „Liežuvis“ eskizus ir paaiškino, kaip idėja, juokas bei netikėtas vaizdinys virsta nuosekliu siužetu.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė praktinė dalis, kai vaikai siūlė siužetus ir kartu su iliustruotoja kūrė personažus iš aplinkos daiktų. Ant stalo gulėjęs nuotolinio valdymo pultelis tapo veikėju su nuotaikomis ir pomėgiais, o keletas greitų eskizų virto dviejų skirtingų komiksų istorijų pradžia.

    Greta Alice trumpai aptarė ir komiksų raidą, pabrėždama, kad pasakojimas vaizdais gali būti toks pat tikslus kaip tekstas, o kai kada net paveikesnis. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje vizualioje kultūroje svarbu mokėti ne tik vartoti vaizdus, bet ir juos kurti, suprasti kadravimo, ritmo ir emocijos principus.

    Susitikimo pabaigoje vaikams buvo pasiūlyta užduotis namuose sukurti savo veikėją: su pasirinkta spalva, forma ir bent viena išskirtine detale, taip pat sugalvoti jam oponentą. Iliustruotoja aiškino, kad konfliktas istorijoje padeda judėti į priekį ir leidžia veikėjui atsiskleisti, todėl net paprastas sumanymas tampa įdomesnis, kai atsiranda kliūtis ar iššūkis.

    Renginys buvo projekto, skirto vaikų skaitymo ir meninės saviraiškos skatinimui, dalis. Jis įgyvendintas kaip 10-ojo respublikinio meninės kūrybos festivalio Susitikimas Ežio dvare programos dalis, o projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybės administracija.

    Biblioteka dėkojo mokytojoms Laimai Budėnienei, Onai Veličkienei, Rimai Žukienei, Laimai Šulcienei ir Gitanai Venciūtei už mokinių įtraukimą ir palaikymą. Pasak organizatorių, tokie susitikimai vaikams padeda drąsiau reikšti idėjas, lavina pasakojimo įgūdžius ir skatina atrasti knygas per kūrybą.

  • Kultūros ministrė Mažeikiuose: atlyginimai, vadovų reikalavimai ir projektų finansavimo spragos

    Balandžio 28 dieną Mažeikiuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Susitikimuose su savivaldybės vadovais ir kultūros įstaigų atstovais aptarta, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria rajono kultūros sektorius.

    Mažeikių rajono savivaldybėje daugiausia dėmesio skirta finansavimo tvarumui ir tam, kaip jis pasiekia bibliotekas, muziejus, kultūros centrus bei paveldo objektuose veikiančias įstaigas. Savivaldybė pabrėžė, kad augančios išlaidos, ypač energijai, tiesiogiai riboja galimybes planuoti programas ir užtikrinti stabilų paslaugų prieinamumą.

    Atlyginimai ir vadovų reikalavimai

    Vienas pagrindinių klausimų – kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo galimybės. Susitikime akcentuota, kad regionuose išlieka sudėtinga pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus, o atlygio konkurencingumas tampa tiesiogiai susijęs su paslaugų kokybe ir įstaigų veiklos tęstinumu.

    Taip pat diskutuota dėl dabartinių kvalifikacinių reikalavimų kultūros įstaigų vadovams. Savivaldybės ir įstaigų atstovai kėlė klausimą, ar esama tvarka pakankamai lanksčiai atliepia regionų realybę, kai kandidatų ratas siauresnis, o vadovams tenka ir administracinės, ir programinės lyderystės atsakomybės.

    Projektai, paveldo pastatai ir papildomi kaštai

    Aptarta Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų praktika ir tai, kaip paraiškų konkurencija bei administraciniai reikalavimai veikia mažesnes įstaigas. Susitikime akcentuota, kad projektinis finansavimas dažnai padeda sukurti turinį, tačiau ne visada sprendžia ilgalaikių veiklos kaštų ar infrastruktūros poreikių problemą.

    Ypatingas dėmesys skirtas kultūros įstaigoms, veikiančioms kultūros paveldo pastatuose, kurių išlaikymas paprastai brangesnis. Kalbėta apie energijos išteklių kaštus ir tai, kad pastatų istorinis statusas neretai riboja greitus modernizacijos sprendimus, todėl reikalingi labiau pritaikyti finansavimo modeliai.

    Paramos įstatymo pokyčiai ir konkreti infrastruktūra

    Susitikime paliestos ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisos, galinčios turėti įtakos rėmimo praktikai savivaldybėse. Mažeikių rajonui aktualus ir finansavimo klausimas rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus remonto darbams.

    Vizito metu ministrė aplankė Mažeikių muziejų, Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką ir Renavo dvaro sodybą. Savivaldybė tikisi, kad išsakytos problemos taps pagrindu tolimesniems sprendimams dėl finansavimo, vadovų reikalavimų ir regionų kultūros įstaigų stiprinimo.

  • Panevėžio rajone skambėjo Gudavičiaus muzika: konkursas suvienijo 300 choristų ir orkestrantų

    Panevėžio rajone surengta muzikos šventė subūrė chorinės ir pučiamųjų orkestrų muzikos gerbėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Čia įvyko aštuntasis Juozapo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, kuriame pasirodė 8 chorai ir 6 pučiamųjų orkestrai.

    Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo daugiau nei 300 choristų ir orkestrantų iš Birštono, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių. Tokios apimties kolektyvų susitikimai paprastai pasitaiko retai, dažniau jie sutelkiami per Dainų šventės renginius.

    Konkurso esmė ir privalomas kūrinys

    Konkursas skirtas kompozitoriaus, vargonininko, dirigento ir pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus atminimui. Gyvenimo pabaigoje Panevėžio rajone gyvenęs kūrėjas šiam kraštui paliko svarbų muzikinį pėdsaką, o jo kūryba ir šiandien aktuali chorams bei orkestrams.

    Vienas ryškiausių renginio akcentų yra privalomas Gudavičiaus kūrinys, kurį parengia ir atlieka visi konkurso dalyviai. Toks principas skatina kolektyvus atsigręžti į lietuvišką repertuarą, ieškoti autentiškų aranžuočių ir atnaujinti programas ne vien populiaria užsienio muzika.

    „Gudavičius svarbus ne tik choristams, bet ir pūtikams. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris kūrė karinius orkestrus, kai instrumentų beveik nebuvo, o repertuaro – taip pat. Visada pirmiesiems yra sunkiausia“, – sakė dirigentas ir kompozitorius prof. Kazys Daugėla.

    Ne tik viena daina

    Nors plačioji auditorija Gudavičių dažniausiai sieja su daina „Kur giria žaliuoja“, jo palikimas gerokai platesnis. Pasak muzikantų, dalis kūrinių tebėra rečiau atliekami, o kai kurie kūriniai ir harmonizacijos vis dar laukia platesnio atradimo koncertų salėse.

    Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė pasakoja, kad konkurso idėja stiprėjo giliau pažinus kompozitoriaus biografiją ir jo artimųjų saugotus istorinius liudijimus. Anot jos, renginio tikslas yra ne tik pagerbti kūrėją, bet ir sudaryti sąlygas jo muzikai skambėti gyvai, o ne likti archyvuose.

    Nugalėtojai ir renginio partneriai

    Šių metų konkurse chorų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Miežiškių kultūros centro mišrus choras „Alkupis“, kuriam vadovauja Lina Kairytė. Pučiamųjų orkestrų kategorijoje nugalėtoju tapo Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Sklepučini“, vadovaujamas Vilmanto Vapsvos.

    Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir Panevėžio muzikiniu teatru. Konkursą finansavo Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.