CP v2

Tag: Lietuvos kultūros taryba

  • Nasrėnuose M. Valančiaus gimtinėje rinksis Žemaitijos moksleiviai: kūryba, teatras ir edukacijos

    Gegužės 16 dieną Motiejaus Valančiaus gimtinėje-muziejuje Nasrėnuose vyks Žemaitijos moksleivius suburiantis kūrybos sambūris Valančiaus atminimas ąžuolų žieduose. Renginį organizuoja Kretingos muziejaus filialas, kviečiantis atvykti mokyklų bendruomenes ir šeimas.

    Kasmet pavasarį vykstantis susitikimas skirtas ne tik prisiminti vieną svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjų, bet ir paskatinti jaunimą jo idėjas bei tekstus perskaityti šiuolaikiškai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginyje svarbiausia yra moksleivių kūrybinė iniciatyva ir gyvas ryšys su regiono kultūra.

    Programa: nuo scenos iki edukacijų

    Šių metų programoje numatyti muzikiniai pasirodymai ir moksleivių parengtos meninės kompozicijos, kuriose atsiskleidžia skirtingų Žemaitijos mokyklų interpretacijos. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami į žemaitiškus pietus, kurie tapo įprasta sambūrio dalimi.

    Viena iš pagrindinių dienos akcentų bus Kretingos rajono kultūros centro teatro Atžalynas spektaklis pagal M. Valančiaus apsakymą Mikė melagėlis. Greta sceninės programos veiks edukacinė erdvė Valančiaus girios turtai, kurioje žadama pažintis su gamtos ir vietos tradicijų temomis.

    Ryšys su klojimo teatrų tradicija

    Sambūris įtrauktas į projektą Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, kuriuo siekiama stiprinti tradicinio lietuvių teatro tęstinumą ir regionų kultūrinę tapatybę. Tokie renginiai, anot organizatorių, padeda jaunimui patirti kultūrą ne kaip vien pamokų temą, o kaip bendruomenišką veiklą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti moksleivius, mokytojus, tėvus ir vietos bendruomenės narius, kad Valančiaus palikimas būtų prisimenamas ne formaliai, o per kūrybą ir gyvą susitikimą.

  • Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kaune gegužės 6–10 dienomis vyks Kauno literatūros savaitė – festivalis, suburiantis tarptautinį pripažinimą pelniusius autorius ir ryškius Lietuvos kūrėjus. Programoje numatyti pokalbiai, skaitymai, diskusijos ir kiti literatūriniai renginiai, kurie vyks ne tik miesto centre, bet ir už jo ribų.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet į festivalį atvyksta autoriai iš 9 šalių. Tarp svečių – vokiečių rašytojas Lutzas Seileris, italų autorė Viola Ardone, Šveicarijos ir Pietų Korėjos kilmės rašytoja Elisa Shua Dusapin, kartvelė Nana Ekvtimišvili, slovėnų poetas ir prozininkas Alešas Štegeris, britų autorė Sally Page ir kiti.

    Festivalio renginiai tradiciškai orientuoti į gyvą pokalbį su publika, o susitikimai su užsienio svečiais vyks su vertimu į lietuvių kalbą. Tokia praktika leidžia išlaikyti platesnę auditoriją ir sustiprina festivalio, kaip atviros kultūrinės platformos, kryptį.

    Lietuviški akcentai programoje

    Kauno literatūros savaitės vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Rūta Eidukevičienė pabrėžia, kad festivalis sąmoningai kuria dialogą tarp pasaulio literatūros ir Lietuvos autorių. Anot jos, programos centre svarbu matyti ne tik atvykstančius svečius, bet ir vietinius balsus, kurie formuoja šiuolaikinės literatūros lauką.

    „Visada mezgame dialogą tarp Lietuvos ir pasaulio literatūros, tačiau festivalio dėmesio epicentre norime matyti ir savo šalies autorius“, – sakė R. Eidukevičienė.

    Vienu iš ryškiausių lietuviškos programos akcentų įvardijamas prozininkas ir vertėjas Valdas Papievis. Jis 2016 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, o nuo 1992 metų gyvena Paryžiuje, tačiau nuolat palaiko ryšį su Lietuva.

    Pastaraisiais metais V. Papievio kūryba sulaukia itin daug dėmesio: naujausias romanas Ankančiam pasauly (2025 metais, „Odilė“) minimas kūrybiškiausių ir vertingiausių metų prozos sąrašuose. Tai autofikcinis pasakojimas, kuriame svarstoma apie regą, netektis, atmintį ir egzistencinę patirtį, o veiksmo erdvės siekia ir Normandijos peizažus.

    Festivalyje taip pat dalyvaus jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, kurios debiutinis romanas Pozuotoja (2024 metais) buvo įvertintas literatūrinėmis premijomis ir aptartas kaip vienas ryškesnių metų prozos debiutų. Kūrinys analizuoja žvilgsnio galią, tapatybės paieškas, kūniškumo ir traumos temas.

    Dialogai apie tapatybę ir miestą

    Dar vienas programos akcentas – renginys Išeiviai ir namiškiai, skirtas Kaunui, kūrybai, atminčiai ir tapatybei. Jo idėja remiasi dviejų skirtingų patirčių susitikimu: vienas pašnekovas šiuo metu gyvena Kaune, kitas su miestu siejamas praeities laikotarpiu.

    Šiemet šiame pokalbyje dalyvaus filosofas, rašytojas Gintautas Mažeikis ir tarpdisciplininis menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Darius Žiūra. Renginyje numatoma kalbėti apie išvykimo ir sugrįžimo patirtis, ryšį su vieta ir tai, kaip miestas tampa asmeninių bei kultūrinių istorijų sankirta.

    Festivalio savaitę papildys ir kiti formatai: bendruomeniniai skaitymai, atviros scenos principu veikiantys renginiai, poezijos ir muzikos vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudaryta taip, jog tiek literatūros profesionalai, tiek atsitiktiniai smalsuoliai rastų jiems artimą formatą.

    Kauno literatūros savaitę organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir VšĮ Kauno literatūros biuras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.

  • Festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose: 19-asis sezonas žada daug pirmų kartų

    Festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose: 19-asis sezonas žada daug pirmų kartų

    Anykščiuose rugpjūčio 13–15 dienomis vyksiantis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ šiemet rengiamas jau 19-ąjį kartą. Organizatoriai sako, kad programoje laukia ne tik tradiciniai koncertai, bet ir daug pirmų kartų, kurie turėtų nustebinti nuolatinius lankytojus.

    Per beveik du dešimtmečius „Purpurinis vakaras“ išaugo į vieną ryškiausių vasaros renginių Aukštaitijoje, pritraukiantį muzikos, teatro, poezijos, kino ir fotografijos gerbėjus. Festivalis išlaiko reputaciją kaip įvairialypė kultūrinė platforma, kurioje svarbi vieta skiriama lietuvių kūrėjams.

    Vienas iš festivalio organizatorių, „Bardai LT“ vadovas Benas Jakštas pabrėžia, kad kiekvienais metais programa dėliojama iš naujo, ieškant aktualių vardų ir idėjų. Pasak jo, siekiama suderinti skirtingas auditorijas ir sukurti programą, kurioje natūraliai dera muzika, tekstas ir scenos menai.

    „Kurdami programą renkamės įdomiausius variantus, ilgai diskutuojame, su kuo žiūrovai norėtų pasimatyti Anykščiuose ir ką išgirsti“, – sakė Benas Jakštas.

    Šių metų naujienos apima specialiai festivaliui ruošiamą perkusininko Ginto Gascevičiaus ir rašytojo Rimanto Kmitos programą „Ritmiški tekstai“. Festivalyje taip pat pirmą kartą bus pristatyta aktoriaus Juozo Budraičio fotografijų paroda, o aktorė Rasa Samuolytė parengė naują poezijos programą vidurnakčio skaitymams Anykščių koplyčioje.

    Didžiuosiuose koncertuose Dainuvos slėnyje organizatoriai žada dar daugiau premjerų. Pirmą kartą į „Purpurinio vakaro“ sceną žengs „Hiperbolė“ legenda Viktoras Prapras su grupe, debiutuos Pijus Opera, taip pat pasirodys grupė „FC Baseball“.

    Ilgametė renginio organizatorė Alina Semionova akcentuoja, kad festivalis per metus tapo ne vien koncertų serija, o vasaros ritualu, suburiančiu žmones bendroms patirtims. Jos teigimu, „Purpurinis vakaras“ vertinamas ne tiek dėl masiškumo, kiek dėl emocinės atmosferos ir nuoseklaus dėmesio kokybei.

    „Sunku patikėti, kad organizuojame jau 19-ąjį festivalį. Esame dėkingi Anykščių savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai, kad padeda jį surengti“, – sakė Alina Semionova.

    Festivalis prasidės rugpjūčio 13 dieną nemokamu koncertu Vyskupo skvere, kuriame grupė „Vitražai“ surengs koncertą Algirdui Svidinskui atminti. Tos pačios dienos vakarą Anykščių kultūros centre numatyta režisieriaus Nerijaus Mileriaus dokumentinio filmo „Gyvenimas po mirties“ peržiūra.

    Rugpjūčio 14 dieną Anykščių menų inkubatoriuje bus atidaryta Juozo Budraičio fotografijų paroda „Sienos ir žmonės“, o L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje suplanuotas susitikimas su poetu ir rašytoju Alvydu Šlepiku. Vakare Dainuvos slėnyje vyks didysis koncertas, kuriame skambės įvairių žanrų muzika, o renginį ves Pijus Opera.

    Rugpjūčio 15 dieną festivalio ritmą pratęs tradiciniai vidurnakčio poezijos skaitymai Anykščių koplyčioje. Dieną numatytos veiklos šeimoms ir teatro gerbėjams, o vakarą Dainuvos slėnyje užbaigs finalinis koncertas su Sauliaus Mykolaičio vardo premijos įteikimu ir plačia atlikėjų programa.

    Rengėjai pabrėžia, kad „Purpurinis vakaras“ ir toliau laikosi gyvos muzikos principo bei siekia išlaikyti atvirumą miestui, dalį renginių palikdamas nemokamų. Tris rugpjūčio dienas Anykščiai vėl taps vieta, kur kultūra sutelkiama į vieną intensyvų, skirtingas formas jungiantį pasakojimą.

  • Bibliotekoje Varėnoje su iliustruotoja Greta Alice: kaip gimsta komiksų herojai ir istorijos

    Bibliotekoje Varėnoje su iliustruotoja Greta Alice: kaip gimsta komiksų herojai ir istorijos

    Balandžio 29 dieną Varėnos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje vyko kūrybinės dirbtuvės SuKurk! PerSkaityk! NuPiešk!, kurias vedė iš Klaipėdos kilusi iliustruotoja ir komiksų autorė Greta Alice. Į susitikimą rinkosi Varėnos „Ryto“ progimnazijos 3a, 3b, 4a ir 4b klasių mokiniai bei Senosios Varėnos ketvirtokai.

    Dirbtuvėse vaikai ne tik stebėjo, kaip gimsta piešinys, bet ir patys tapo istorijų bendraautoriais. Iliustruotoja pasakojo, kad komiksas dažnai prasideda nuo paprasto pastebėjimo, o kasdieniai daiktai gali virsti veikėjais, jei jiems suteikiama charakterio, motyvacijos ir aiški situacija.

    Susitikimo metu autorė pristatė savo kūrybinius pavyzdžius, tarp jų ir istoriją apie Šiaulių „Akmenėlį“, kuris ilgai buvo nepastebimas, kol vieną dieną jo kelionė mieste tapo pasakojimo ašimi. Taip pat parodė būsimos komiksų knygos „Liežuvis“ eskizus ir paaiškino, kaip idėja, juokas bei netikėtas vaizdinys virsta nuosekliu siužetu.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė praktinė dalis, kai vaikai siūlė siužetus ir kartu su iliustruotoja kūrė personažus iš aplinkos daiktų. Ant stalo gulėjęs nuotolinio valdymo pultelis tapo veikėju su nuotaikomis ir pomėgiais, o keletas greitų eskizų virto dviejų skirtingų komiksų istorijų pradžia.

    Greta Alice trumpai aptarė ir komiksų raidą, pabrėždama, kad pasakojimas vaizdais gali būti toks pat tikslus kaip tekstas, o kai kada net paveikesnis. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje vizualioje kultūroje svarbu mokėti ne tik vartoti vaizdus, bet ir juos kurti, suprasti kadravimo, ritmo ir emocijos principus.

    Susitikimo pabaigoje vaikams buvo pasiūlyta užduotis namuose sukurti savo veikėją: su pasirinkta spalva, forma ir bent viena išskirtine detale, taip pat sugalvoti jam oponentą. Iliustruotoja aiškino, kad konfliktas istorijoje padeda judėti į priekį ir leidžia veikėjui atsiskleisti, todėl net paprastas sumanymas tampa įdomesnis, kai atsiranda kliūtis ar iššūkis.

    Renginys buvo projekto, skirto vaikų skaitymo ir meninės saviraiškos skatinimui, dalis. Jis įgyvendintas kaip 10-ojo respublikinio meninės kūrybos festivalio Susitikimas Ežio dvare programos dalis, o projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybės administracija.

    Biblioteka dėkojo mokytojoms Laimai Budėnienei, Onai Veličkienei, Rimai Žukienei, Laimai Šulcienei ir Gitanai Venciūtei už mokinių įtraukimą ir palaikymą. Pasak organizatorių, tokie susitikimai vaikams padeda drąsiau reikšti idėjas, lavina pasakojimo įgūdžius ir skatina atrasti knygas per kūrybą.

  • Kultūros ministrė Mažeikiuose: atlyginimai, vadovų reikalavimai ir projektų finansavimo spragos

    Balandžio 28 dieną Mažeikiuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Susitikimuose su savivaldybės vadovais ir kultūros įstaigų atstovais aptarta, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria rajono kultūros sektorius.

    Mažeikių rajono savivaldybėje daugiausia dėmesio skirta finansavimo tvarumui ir tam, kaip jis pasiekia bibliotekas, muziejus, kultūros centrus bei paveldo objektuose veikiančias įstaigas. Savivaldybė pabrėžė, kad augančios išlaidos, ypač energijai, tiesiogiai riboja galimybes planuoti programas ir užtikrinti stabilų paslaugų prieinamumą.

    Atlyginimai ir vadovų reikalavimai

    Vienas pagrindinių klausimų – kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo galimybės. Susitikime akcentuota, kad regionuose išlieka sudėtinga pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus, o atlygio konkurencingumas tampa tiesiogiai susijęs su paslaugų kokybe ir įstaigų veiklos tęstinumu.

    Taip pat diskutuota dėl dabartinių kvalifikacinių reikalavimų kultūros įstaigų vadovams. Savivaldybės ir įstaigų atstovai kėlė klausimą, ar esama tvarka pakankamai lanksčiai atliepia regionų realybę, kai kandidatų ratas siauresnis, o vadovams tenka ir administracinės, ir programinės lyderystės atsakomybės.

    Projektai, paveldo pastatai ir papildomi kaštai

    Aptarta Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų praktika ir tai, kaip paraiškų konkurencija bei administraciniai reikalavimai veikia mažesnes įstaigas. Susitikime akcentuota, kad projektinis finansavimas dažnai padeda sukurti turinį, tačiau ne visada sprendžia ilgalaikių veiklos kaštų ar infrastruktūros poreikių problemą.

    Ypatingas dėmesys skirtas kultūros įstaigoms, veikiančioms kultūros paveldo pastatuose, kurių išlaikymas paprastai brangesnis. Kalbėta apie energijos išteklių kaštus ir tai, kad pastatų istorinis statusas neretai riboja greitus modernizacijos sprendimus, todėl reikalingi labiau pritaikyti finansavimo modeliai.

    Paramos įstatymo pokyčiai ir konkreti infrastruktūra

    Susitikime paliestos ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisos, galinčios turėti įtakos rėmimo praktikai savivaldybėse. Mažeikių rajonui aktualus ir finansavimo klausimas rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus remonto darbams.

    Vizito metu ministrė aplankė Mažeikių muziejų, Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką ir Renavo dvaro sodybą. Savivaldybė tikisi, kad išsakytos problemos taps pagrindu tolimesniems sprendimams dėl finansavimo, vadovų reikalavimų ir regionų kultūros įstaigų stiprinimo.

  • Panevėžio rajone skambėjo Gudavičiaus muzika: konkursas suvienijo 300 choristų ir orkestrantų

    Panevėžio rajone surengta muzikos šventė subūrė chorinės ir pučiamųjų orkestrų muzikos gerbėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Čia įvyko aštuntasis Juozapo Gudavičiaus muzikos konkursas „Kur giria žaliuoja“, kuriame pasirodė 8 chorai ir 6 pučiamųjų orkestrai.

    Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo daugiau nei 300 choristų ir orkestrantų iš Birštono, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių. Tokios apimties kolektyvų susitikimai paprastai pasitaiko retai, dažniau jie sutelkiami per Dainų šventės renginius.

    Konkurso esmė ir privalomas kūrinys

    Konkursas skirtas kompozitoriaus, vargonininko, dirigento ir pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus atminimui. Gyvenimo pabaigoje Panevėžio rajone gyvenęs kūrėjas šiam kraštui paliko svarbų muzikinį pėdsaką, o jo kūryba ir šiandien aktuali chorams bei orkestrams.

    Vienas ryškiausių renginio akcentų yra privalomas Gudavičiaus kūrinys, kurį parengia ir atlieka visi konkurso dalyviai. Toks principas skatina kolektyvus atsigręžti į lietuvišką repertuarą, ieškoti autentiškų aranžuočių ir atnaujinti programas ne vien populiaria užsienio muzika.

    „Gudavičius svarbus ne tik choristams, bet ir pūtikams. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris kūrė karinius orkestrus, kai instrumentų beveik nebuvo, o repertuaro – taip pat. Visada pirmiesiems yra sunkiausia“, – sakė dirigentas ir kompozitorius prof. Kazys Daugėla.

    Ne tik viena daina

    Nors plačioji auditorija Gudavičių dažniausiai sieja su daina „Kur giria žaliuoja“, jo palikimas gerokai platesnis. Pasak muzikantų, dalis kūrinių tebėra rečiau atliekami, o kai kurie kūriniai ir harmonizacijos vis dar laukia platesnio atradimo koncertų salėse.

    Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė pasakoja, kad konkurso idėja stiprėjo giliau pažinus kompozitoriaus biografiją ir jo artimųjų saugotus istorinius liudijimus. Anot jos, renginio tikslas yra ne tik pagerbti kūrėją, bet ir sudaryti sąlygas jo muzikai skambėti gyvai, o ne likti archyvuose.

    Nugalėtojai ir renginio partneriai

    Šių metų konkurse chorų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Miežiškių kultūros centro mišrus choras „Alkupis“, kuriam vadovauja Lina Kairytė. Pučiamųjų orkestrų kategorijoje nugalėtoju tapo Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Sklepučini“, vadovaujamas Vilmanto Vapsvos.

    Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir Panevėžio muzikiniu teatru. Konkursą finansavo Panevėžio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.